Civilinė byla Nr. 2S-289-611/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2.; 122.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. sausio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Romualdos Janovičienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. P., D. G. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. P., D. G. ir A. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys LR teisingumo ministerija ir LR Vyriausybė.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovai Ž. P., D. G. ir A. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 835,93 Lt žalos Ž. P., 788,63 Lt žalos D.Glebienei ir 1181,14 Lt žalos A. Š., padarytos dėl įstatymų leidėjo neteisėtų veiksmų, priėmus teisės aktą dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Nurodė, jog ieškovai teismui pateiktame ieškinyje prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtų veiksmų, todėl pareikštas ieškinys yra susijęs su viešojo administravimo subjekto veikla ir jis nėra teismingas bendros kompetencijos teismui. Išaiškino ieškovams, jog jiems su ieškiniu reikia kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Ieškovai Ž. P., D. G. ir A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį ir perduoti šiam teismui nagrinėti bylą iš esmės. Nurodo, kad žalą ieškovams padarė LR Seimas, priimdamas neteisėtą įstatymą, kuris nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teismingumo klausimais. Pabrėžė, jog teismų praktikoje laikomasis nuostatos, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė nei administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismai bylas dėl žalos atlyginimo gali nagrinėti platesne apimtimi.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 263 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovų pateikto ieškinio reikalavimų pobūdį ir padarė pagrįstą išvadą, jog byla nagrinėtina administraciniame teisme.

LR Konstitucijos 5 str. 1 d. valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisminės valdžios paskirtis – įgyvendinti teisingumą. Vykdydamas teisingumą, teismas, kaip valdžios institucija, priima teisingumo aktą remdamasis specialiomis procedūrinėmis taisyklėmis. Viena jų yra vadovavimasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Šis principas nustatytas 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir reiškia teisę kreiptis į teismą, t. y. teisę į ieškinį, kuri procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį (LR CPK 5 str.). Tam, kad būtų įgyvendintas nurodytas principas, teisminė gynyba turi būti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t.y. įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (LR CPK 7 str.). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. Priešingu atveju būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų jo bylą (LR CPK 36 str.; Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Be to, tam tikrų teisinių santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo. Viena iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Atskirajame skunde ieškovai remiasi aplinkybe, jog LR Seimas yra ne įstaiga, vykdanti viešąjį administravimą, o įgyvendinanti įstatymų leidžiamąją valdžią, todėl LR Seimas nelaikytinas viešojo administravimo subjektu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ieškovų argumentu. Ieškovai ieškinyje atsakovu nurodo valstybę, kurią atstovauja Vyriausybė, o ne LR Seimą, todėl teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog byla nenagrinėta administraciniame teisme tuo pagrindu, kad Seimas nėra viešojo administravimo subjektas (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyse, priimtose dėl to, kad pareiškėjams (policijos pareigūnams) nebuvo išmokėtas priklausantis visas darbo užmokestis (taip pat tokį reikalavimą formuluojant kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo) dėl to, kad buvo taikytas indeksavimo koeficientas, yra išaiškinta, kad tokie pareiškėjų keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su darbo užmokesčio valstybės tarnautojui mokėjimu. Nepriklausomai nuo to, koks šiuo atveju yra pareiškėjų skundų pagrindimas, jie yra nagrinėtini administraciniame teisme, nes, kaip minėta, teisinę bylos esmę sudaro ginčas, susijęs su tarnybiniais santykiais – dėl neišmokėtos darbo užmokesčio už tarnybinių funkcijų atlikimą dalies priteisimo (LR ABTĮ 2 str. 19 d., 15 str. 1 d. 5 p.) (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2005-09-05 nutartis.).

Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyje, priimtoje 2010 m. lapkričio 10 d., pažymėta, kad LR ABTĮ 16 str. 2 d. nuostatos neriboja administracinių teismų kompetencijos nagrinėti bylas dėl Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos veiklos, kuria buvo pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato – žalos atlyginimo. Byloje Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog prašoma atlyginti žala yra ieškovui, remiantis LR Konstitucijai prieštaraujančiomis Valstybės tarnybos įstatymo normomis, nesumokėtas darbo užmokestis (negautos pajamos), nekeičia tokio reikalavimo esmės – tai yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Taigi nagrinėjama byla dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijos – įstatymų leidėjo – neteisėtų aktų, vykdant viešosios teisės reglamentuojamą veiklą, patenka į LR CK 6.271 str. reglamentavimo sritį, todėl nagrinėtina administraciniame teisme (LR ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nusistovėjusiai Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktikai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra teismingas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog, kaip matyti iš nusistovėjusios Lietuvos teismų praktikos, ginčai, kilę dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė tuo laikotarpiu, kai buvo taikomas 70 proc. pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., yra nagrinėjami administraciniame teisme (Vilniaus apygardos teismo 2010-08-27 sprendimas administracinėje byloje Nr.I-1644-437/2010; 2010-09-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2339-561/2010; kt.).

Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Andžej Maciejevski

Teisėjos                                                                                               Virginija Volskienė

                                                                                                            Romualda Janovičienė