Administracinė byla Nr. I-19-279-2013
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00025-2012-9
Procesinio sprendimo Nr. 16, 16.6. 15, 15.2.3.2, 74
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,
sekretoriaujant Virginijai Jasevičienei,
dalyvaujant pareiškėjai V. K., jos atstovei advokatei Anželikai Meškaitei,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovams V. K. ir D. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
pareiškėja V. K. skundu (b. l. 2-5), kurį patikslino 2012-11-09 ( II t. b.l. 168-169 ), prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriaus direktoriaus 2011-12-20 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. K. atleidimo iš valstybės tarnautojos pareigų“, 2) įpareigoti atsakovą už priverstinės pravaikštos laiką dėl neteisėto jos atleidimo iš pareigų išmokėti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, 10000 Lt ( dešimt tūkstančių litų ) neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėja nurodė, kad ji dirbo VSDFV Utenos skyriuje vyresniojo specialisto (pensijoms) B lygio 6 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos pareigose. VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo atleista iš VSDFV Utenos skyriaus vyresniojo specialisto pareigų nuo 2011 m. gruodžio 30 d. dėl pareigybės panaikinimo. Jai 2011 m. rugpjūčio 5 d. buvo įteiktas atsakovo pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įspėta, kad nuo 2011 m. gruodžio 31 d. yra panaikinama VSDFV Utenos skyriaus vyresniojo specialisto (pensijoms) B lygio 6 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė ir, jeigu ji nesutiks eiti kitų siūlomų pareigų arba nebus galimybės tokias pareigas pasiūlyti, bus atleista iš užimamų pareigų, išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Susipažinusi su skundžiamu įsakymu, 2011 m. gruodžio 20 d. įteikė atsakovui prašymą paaiškinti, kodėl jai nėra siūlomos kitos pareigos, nors ji ir turi pirmenybės teisę būti palikta darbe pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 129 ir 135 straipsnių nuostatas. Likus dviem dienoms iki atleidimo, 2011 m. gruodžio 28 d. pranešimu Nr. P11-227 jai buvo pasiūlyta užimti kiemsargio pareigas pagal darbo sutartį (0,5 etato, atlyginimo koeficientas- 6,56). Jai atsisakius užimti kiemsargio pareigas, buvo atleista iš pareigų nuo 2011 m. gruodžio 30 d. Atsakovas 2012 m. sausio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ją informavo, kad nuo įspėjimo įteikimo dienos iki jos atleidimo VSDFV Utenos skyriuje nebuvo laisvų to paties lygio ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių, taip pat nebuvo laisvų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių, atitinkančių pareiškėjos turimą išsilavinimą. Pareiškėja mano, kad ji atleista iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi nebuvo laikomasi įstatymo nuostatų, suteikiančių pirmenybės teisę pareiškėjai būti paliktai darbe. Jos žiniomis, analogiškose pareigose VSDFV Utenos skyriaus Pensijų skaičiavimo padalinyje dirbo daugiau nei dešimt specialistų, kurių ne visi turėjo pirmumo teisę būti palikti darbe, vykdant pareigybių skaičiaus sumažinimą. Ji teigia, kad turėjo pirmenybės teisę likti darbe palyginus su B lygio 6 kategorijos vyresniąja specialiste ( pensijoms ) I. V., nes jos išsilavinimas aukštesnis, stažas VSDFV Utenos skyriuje panašus, abi neturi kvalifikacinės klasės, ji augina vaikus iki 14 metų, kas suteikia jai pirmenybės teisę likti darbe. Atsakovas lygindamas jos kvalifikaciją su I. V. kvalifikacija, rėmėsi pateiktomis daromų klaidų ataskaitomis už 2011 metus, kuriose buvo nurodyta, kad ji padarė daugiau klaidų, nei kitos to paties skyriaus darbuotojos. Ataskaitos buvo rengiamos skyriaus vyriausiojo specialisto. Darbuotojams jos nebuvo pateikiamos. Be to, pareiškėjai yra žinoma, kad po jos atleidimo į valstybės tarnautojo analogiškas pareigas VSDFV Utenos skyriuje buvo priimti dirbti dar du asmenys. Pareiškėja taip pat pažymi, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. VSDFV Utenos skyriuje buvo įsteigti papildomi etatai raštinėje (įsteigus Dokumentų tvarkymo skyrių) ir Ūkio skyriuje. Iš atsakovo pateiktų etatų sąrašų bei pareigybių aprašymų matyti, kad jai galėjo būti pasiūlytos pareigos Ūkio skyriuje. Tačiau atsakovas į šias pareigas priėmė naują darbuotoją – R. G. Atsakovo teigimu, pagal pareigybių aprašymą, į Ūkio skyrių galėjo būti priimtas darbuotojas, turintis darbų saugos pažymėjimą. Tačiau atsakovas neįrodė, kad R. G. turėjo tokį pažymėjimą jos priėmimo į darbą metu. Nors ji ne kartą prašė atsakovo pateikti į bylą darbų saugos pažymėjimą , tačiau atsakovas iki šiol jo nepateikė. Todėl nėra aišku, ar priimta darbuotoja atitiko pareigybės aprašymo reikalavimus. Be to pareiškėja nurodė, kad 2011 metų gruodžio mėnesį, kai jai jau buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš tarnybos, kitos skyriaus darbuotojos, kurioms nebuvo įteikti įspėjimai apie atleidimą, pateikė prašymus perkelti jas į naujas pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. Vis šie prašymai 2011 metų gruodžio 6-7 dienomis VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus buvo vizuojami „Atlikti neeilinio vertinimo procedūras“. Pareiškėja tokio prašymo nepateikė, nes Personalo skyriaus specialistė, tvarkiusi pareiškimus dėl perkėlimo į naujas pareigas, paaiškino pareiškėjai, kad tiems darbuotojams, kuriems įteikti atleidimo lapeliai, jokio vertinimo nepriklauso atlikti, nes jie bus atleisti. Kitų darbuotojų atestacija buvo atlikta jau po skundžiamo įsakymo dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos priėmimo. Ji mano, kad sugrąžinus į pareigas, jai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, be to, pareigų, kuriose ji dirbo, nebėra, todėl nebeprašo grąžinti į valstybės tarnybą. Dėl atleidimo iš tarnybos ji patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį ir tuo patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgdama į tai, prašo patenkinti jos skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjos atstovė advokatė A. Meškaitė prašė patenkinti skundą. Atstovė nurodė, jog pareiškėjai 2011 m. rugpjūčio 5 d. buvo įteiktas VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji įspėta, kad nuo 2011-12-31 bus naikinama VSDFV Utenos skyriaus vyresniojo specialisto (pensijoms) B lygio 6 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, ir jeigu ji nesutiks eiti kitų siūlomų pareigų arba nebus galimybės tokias pareigas pasiūlyti, ji bus atleista iš užimamų pareigų. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki pareiškėjos atleidimo iš darbo, jai nebuvo pasiūlyta užimti kitas pareigas. 2011 m. gruodžio 20 d. V. K. susipažinti buvo įteiktas įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) apie jos atleidimą iš užimamų pareigų nuo 2011-12-30. Pareiškėja, susipažinusi su minėtu įsakymu, 2011-12-20 įteikė atsakovui prašymą paaiškinti, kodėl jai nėra siūlomos kitos pareigybės, nes ji turi pirmenybės teisę būti palikta darbe pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 135 str. ir 129 str. nuostatas. Likus dviem dienoms iki atleidimo 2011-12-28 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo pasiūlyta užimti kiemsargės pareigas pagal darbo sutartį (0,5 etato). Pareiškėjai atsisakius užimti siūlomas pareigas, nuo 2011-12-30 ji atleista iš darbo. Pareiškėja turėjo pirmenybės teisę likti darbe palyginus su B lygio 6 kategorijos vyresniąja specialiste (pensijoms) I. V., nes pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus. Pagal darbo sutartį į vyresniojo ūkvedžio pareigas buvo priimta R. G.. Ne kartą buvo prašoma atsakovą pateikti R. G. pareigybės aprašyme nurodytą specialų reikalavimą- turėti darbų saugos pažymėjimą, tačiau atsakovas minėto pažymėjimo į bylą nepateikė iki šiol, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar R. G. jį turėjo. Visi šie argumentai rodo, jog skundžiamas įsakymas neteisėtas dėl to, kad jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl toks įsakymas turi būti panaikintas, pareiškėjai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimas.
Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. (b. l. 65-69). Atsakovo atstovas V. K. paaiškino, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-291 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V-788 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiau pakeitimo“ pakeistais VSDF administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus nustatymo normatyvais, VSDFV Utenos skyriuje nuo 2011 m. gruodžio 31 d. buvo panaikintos trys B lygio 6 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybės, dėl ko buvo atleistos valstybės tarnautojos: vyresnioji specialistė (pensijoms) V. K.; vyresnioji specialistė (pensijoms) E.N. ir vyresnioji specialistė (pašalpoms) A. S. Iki pareiškėjos atleidimo iš pareigų VSDFV Utenos skyriuje B lygio 6 kategorijos pareigybių buvo 26, nuo 2011 m. gruodžio 31 d. liko viena B lygio 6 kategorijos vyresniojo specialisto (pašalpoms) pareigybė, kurią užima A. Z., turinti DK 132 str. 2 d. numatytą garantiją likti darbe (t. y., ji augina sūnų iki trejų metų amžiaus), o pagal DK 132 str. 2 d. nuostatas, su tokiais darbuotojais darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės. Todėl tiktai A. Z. užimama B lygio 6 kategorijos vyresniojo specialisto (pašalpoms) pareigybė liko nepanaikinta. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatyta, kad pareiškėjos ir I. V. išsilavinimas yra to paties lygio. Tačiau I. V. darbo stažas VSDFV Utenos skyriuje yra didesnis nei pareiškėjos: I. V. VSDFV Utenos skyriuje dirba nuo 2006 m. kovo 16 d., o pareiškėja – nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjos teiginys, kad VSDFV Utenos skyriaus Pensijų ir kompensacijų skyrimo, mokėjimo bei duomenų įvedimo klaidų analizės ataskaitos neparodo pareiškėjos kvalifikacijos, yra nepagrįstas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-12-30 pareiškėja buvo padariusi net 109 pensijų ir kompensacijų skyrimo, mokėjimo bei duomenų įvedimo klaidas, ji buvo daugiausiai klaidų daranti vyresnioji specialistė. Tai, kad pareiškėja, atlikdama savo tiesiogines pareigas, 2011 metais darydavo daugiausia klaidų, įrodo, kad jos darbo kokybė buvo žemesnė nei kitų VSDFV Utenos skyriaus B lygio 6 kategorijos vyresniųjų specialistų (pensijoms). Būtent į tai buvo atsižvelgta atleidžiant pareiškėją iš užimamų pareigų. VSDFV Utenos skyriaus valstybės tarnautojai (išskyrus 3 atleistas, tarp jų - ir pareiškėją), užėmę B lygio 6 kategorijos pareigybes, per atliktas karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo procedūras nuo 2012 m. sausio 1 d. perkelti į B lygio 7 kategorijos ar dar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tuo tarpu pareiškėja prašymo dėl jos perkėlimo nepateikė. Pareiškėjos teiginys, jog VSDFV Utenos skyriaus Personalo skyriaus specialistė paaiškino jai, kad tiems darbuotojams, kuriems įteikti atleidimo lapeliai, jokio vertinimo nepriklauso atlikti, neatitinka tikrovės. Jeigu pareiškėja būtų pateikusi prašymą perkelti ją į aukštesnes pareigas, jos prašymas būtų svarstomas valstybės tarnautojų vertinimo komisijoje, kaip to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymas. Įspėjimo lapelio apie būsimą atleidimą įteikimas nėra kliūtis dalyvauti neeilinio vertinimo procedūroje, siekiant užimti aukštesnes pareigas. Objektyvių įrodymų, kad pareiškėjai buvo trukdoma prašyti neeilinio vertinimo, byloje nėra. Tačiau, kad valstybės tarnautojas būtų perkeltas į aukštesnes pareigas, būtina jo tarnybinę veiklą įvertinti „labai gerai“. VSDFV Utenos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo pasiūlytos laisvos kiemsargio (0,5 etato) pareigos, tačiau pareiškėja šių pareigų atsisakė. Nuo įspėjimo įteikimo dienos iki pareiškėjos atleidimo iš tarnybos dienos VSDFV Utenos skyriuje laisvų to paties lygio ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių nebuvo. Taip pat nebuvo laisvų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių, atitinkančių pareiškėjos turimą išsilavinimą. Atstovas taip pat nurodė, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. VSDFV Utenos skyriuje pradėjo dirbti šeši nauji tarnautojai ir darbuotojai: trys – Teisės ir personalo skyriuje (valstybės tarnautojų pareigybės); vienas – Finansų ir apskaitos skyriuje (valstybės tarnautojo pareigybė); vienas – Dokumentų tvarkymo skyriuje (darbuotojo pagal darbo sutartį pareigybė); vienas – Ūkio skyriuje (darbuotojo pagal darbo sutartį pareigybė). Naujai įsteigtų Teisės ir personalo skyriaus bei Finansų ir apskaitos skyriaus pareigybių kategorijos yra žymiai aukštesnės (A11 ir A14) nei pareiškėjos turėta kategorija. VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintame vyresniojo ūkvedžio pareigybės aprašyme nurodytas specialusis reikalavimas – turėti darbų saugos pažymėjimą. Dokumentų tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme nurodytas specialusis reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Todėl minėtos pareigybės negalėjo būti pasiūlytos pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai dėl pirmumo teisės likti darbe ar, kad jai nebuvo pasiūlytos kitos pareigybės, atmestini kaip nepagrįsti. Atleidžiant pareiškėją iš pareigų, jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Todėl skundžiamas VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjos skundas atmestinas.
Atsakovo atstovė D. U. nurodė , kad ji VSDFV Utenos skyriuje dirbo vyriausiąja specialiste (pensijoms). VSDFV direktorius 2011-04-19 įsakymu įpareigojo vyriausiąsias specialistes ( pensijoms ) registruoti duomenų įvedimo ir pensijų skyrimo bei mokėjimo klaidas klaidų apskaitos žurnale, teikti klaidų analizės ataskaitas pagal priskirtų tikrinti vyresniųjų specialisčių ( pensijoms ) vardinį sąrašą. Jai, be kitų vyresniųjų specialistų, buvo paskirta tikrinti pareiškėjos V.K. darbo kokybę. Padarytos klaidos buvo registruojamos klaidų apskaitos žurnaluose, kiekvieną mėnesį buvo teikiamos klaidų analizės ataskaitos, kiekvieną ketvirtį direktoriaus pavaduotoja susirinkimo metu šias ataskaitas vertindavo, būdavo aptariamos padarytos klaidos, aiškinami teisės aktai, buvo siekiama, kad klaidos nesikartotų, buvo rašomi susirinkimų protokolai. V.K. dalyvaudavo susirinkimuose, todėl apie klaidų fiksavimą tikrai žinojo. Lyginant pareiškėjos darbą su kitų tą patį darbą dirbančių specialisčių, pareiškėja darydavo žymiai daugiau klaidų. Darbuotojams, tame tarpe ir pareiškėjai, buvo žinoma, kad B lygio 6 kategorijos pareigybių nebeliks, žinoma ir apie būsimą neeilinio vertinimo procedūrą. Jos nuomone, pareiškėja neparašė prašymo dėl jos perkėlimo į aukštesnes pareigas, žinodama, kad jos tarnybinė veikla nebus įvertinta „labai gerai“.
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai V.K. 2011 m. rugpjūčio 5 d. buvo įteiktas VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2011-08-05 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigybės panaikinimo“ ( I t.b. l. 6), kuriuo pareiškėja informuota, jog vadovaujantis VSDFV prie SADM direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-291 „Dėl VSDFV prie SADM direktoriaus 2009-12-31 įsakymo Nr. V-788 „Dėl VSDF administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus“ pakeitimo“ 2011 m. gruodžio 31 d. naikinama jos (pareiškėjos) VSDFV Utenos skyriaus vyresniojo specialisto (pensijoms) B lygio 6 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Pareiškėjai taip pat pranešta, jog jeigu iki 2011 m. gruodžio 30 d. ji nesutiks eiti jai siūlomų pareigų, ar nebus galimybių pasiūlyti jai kitų pareigų, 2011 m. gruodžio 30 d. ji bus atleista. VSDFV Utenos skyriaus direktorius 2011 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. K. atleidimo“ ( It.b. l. 7), kuriuo, vadovaudamasis VTĮ 44 str. 1 d. 9 p. bei 41 str. 2, 4, 5 d., 2011 m. gruodžio 30 d. atleido V. K. iš VSDFV Utenos skyriaus vyresn. specialisto (pensijoms) pareigų. Susipažinusi su šiuo įsakymu, pareiškėja 2011 m. gruodžio 20 d. VSDFV Utenos skyriaus direktoriui pateikė prašymą ( It.b. l. 8), prašydama paaiškinti, kodėl taikant DK 135 straipsnio nuostatas, jai nėra siūlomos naikinamos pareigybės lygio ar žemesnės pareigos VSDFV Utenos skyriuje. VSDFV Utenos skyrius 2011-12-28 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie darbo pasiūlymą“ (b. l. 9) informavo pareiškėją, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. yra laisvos dirbančiosios pagal darbo sutartį VSDFV Utenos skyriaus Ūkio skyriaus kiemsargės pareigos (0,5 etato), kurias pasiūlė užimti pareiškėjai, tačiau su tokiu pasiūlymu pareiškėja nesutiko. V. K., nesutikdama su įsakymu dėl atleidimo, jį skundžia teisme.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja V. K. buvo atleista iš valstybės tarnautojo vyresniojo specialisto (pensijoms) pareigų 2011 m. gruodžio 30 d. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėja šį įsakymą prašo panaikinti kaip neteisėtą ir įpareigoti atsakovą išmokėti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus , 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą.
VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojos pareigybės panaikinimo faktas. Šiuo aspektu paminėtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri numato, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. LVAT praktikoje (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62-340/2011) taip pat ne kartą pažymėta, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises.
Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti. Tarnautojas šią teisę gali įgyvendinti, kai jis atitinka bendruosius reikalavimus, kurie keliami tos pareigybės lygiui ir kategorijai, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybei, kurią pretenduoja užimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009).
Vyriausybė 2011-07-13 nutarimu Nr. 884 „Dėl sutikimo reorganizuoti VSDFV teritorinius skyrius“ nutarė sutikti, kad jungimo būdu būtų reorganizuoti, be kita ko, VSDFV Anykščių skyrius, VSDFV Ignalinos skyrius, VSDFV Molėtų skyrius, VSDFV Švenčionių skyrius, VSDFV Ukmergės skyrius, VSDFV Visagino skyrius, VSDFV Zarasų skyrius, prijungiant juos prie VSDFV Utenos skyriaus. Taip pat nustatė, jog reorganizavimo tikslai – optimizuoti VSDFV administravimo įstaigų struktūrą – centralizuoti bendrųjų funkcijų valdymą, užtikrinti efektyvesnį VSDFV biudžeto lėšų ir žmogiškųjų išteklių naudojimą, racionaliau ir geriau atlikti VSDFV teritorinių skyrių funkcijas, stiprinti vidaus kontrolę. VSDFV prie SADM direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr.V-291“ Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr.V-788 „ Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus“ pakeitimo pakeistais valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus nustatymo normatyvais, buvo padidinti darbo krūviai tenkantys vienam valstybės tarnautojui. Ryšium su tuo VSDFV direktorius 2011-05-05 priėmė įsakymą Nr.V-330 „ Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr.V-533 „ Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų pareigybių skaičiaus 2011 metams „ pakeitimo ( II t. b.l. 99-102 ) patvirtino valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose 2011m. naikinamų ir steigiamų pareigybių sąrašą. Šiuo VSDFV direktoriaus įsakymu VSDFV Utenos skyriuje įsakyta panaikinti 10 B lygio 6 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybes t.y. 6 vyresniojo specialisto ( pensijoms), 3 vyresniojo specialisto ( pašalpoms) ir 1 vyresniojo specialisto ( įmokų apskaitai). Numatyta įsteigti 1 vyriausiojo specialisto ( pensijų skyrimo kontrolei ), 1 vyriausiojo specialisto ( pensijoms), 1 vyriausiojo specialisto ( pašalpoms). Minėto įsakymo 2 punktu VSDFV direktorius įpareigojo Fondo valdybos teritorinių skyrių direktorius teisės aktu nustatyta tvarka ir terminais iki 2011-12-30 atlikti veiksmus , susijusius su pareigybių skaičiaus pasikeitimu, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis , atleidimu ar perkėlimu. VSDFV Utenos skyriuje dėl pareigybių skaičiaus nustatymo normatyvų , atlikus pirmenybės teisės likti darbe palyginimą su visomis B lygio 6 kategorijos VSDFV Utenos skyriaus valstybės tarnautojomis ( I t.b.l.193-194 ), įspėjimo apie atleidimą lapeliai įteikti 3 B lygio 6 kategorijos valstybės tarnautojoms ir buvo panaikintos 3 B lygio 6 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybės. Dėl ko buvo ir atleistos valstybės tarnautojos: vyresnioji specialistė (pensijoms) V. K.; vyresnioji specialistė (pensijoms) E.N. ir vyresnioji specialistė (pašalpoms) A. S. Iki pareiškėjos atleidimo iš pareigų VSDFV Utenos skyriuje B lygio 6 kategorijos pareigybių buvo 26, nuo 2011 m. gruodžio 31 d. liko viena B lygio 6 kategorijos vyresniojo specialisto (pašalpoms) pareigybė, kurią užima A. Z., turinti DK 132 str. 2 d. numatytą garantiją likti darbe (t. y. ji augina sūnų iki trejų metų amžiaus), o pagal DK 132 str. 2 d. nuostatas, su tokiais darbuotojais darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo kaltės. Todėl tiktai A. Z. užimama B lygio 6 kategorijos vyresniojo specialisto (pašalpoms) pareigybė liko nepanaikinta.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad VSDFV Utenos skyriaus valstybės tarnautojai ( išskyrus atleistas 3 valstybės tarnautojas) užėmę B lygio 6 kategorijos pareigybes per atliktas valstybės tarnautojų neeilinio vertinimo procedūras nuo 2012-01-01 buvo perkelti į B lygio 7 kategorijos ar į dar aukštesnes valstybės tarnautojų pareigas. VTĮ 22 str. 22 d. numato, kad neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas , kai yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Apie būsimo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo datą komisija prašymą perkelti į aukštesnes pareigas padavusiam valstybės tarnautojui praneša ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų Atsakovo atstovė nurodė, kad darbuotojams, tame tarpe ir pareiškėjai buvo žinoma, kad B lygio 6 kategorijos pareigybių nebeliks, žinojo apie būsimą neeilinio vertinimo procedūrą. Jos nuomone, pareiškėja neparašė prašymo dėl jos perkėlimo į aukštesnes pareigas, žinodama, kad jos tarnybinė veikla nebus įvertinta „labai gerai“.
Pareiškėjos teiginys, kad VSDFV Utenos skyriaus Personalo skyriaus specialistė paaiškino, kad tiems, kuriems įteikti pranešimai apie atleidimą, jokio vertinimo nepriklauso atlikti, neatitinka tikrovės. Jeigu pareiškėja būtų pateikusi prašymą perkelti į aukštesnes pareigas, tai jos prašymas neabejotinai turėtų būti svarstomas valstybės tarnautojų vertinimo komisijoje kaip to reikalauja valstybės tarnybos įstatymas. Pranešimo apie atleidimą įteikimas nėra kliūtis dalyvauti neeilinio vertinimo procedūroje siekiant užimti aukštesnes pareigas. Pareiškėja nepateikė prašymo perkelti ją į aukštesnes pareigas. Objektyvių įrodymų, kad pareiškėjai buvo trukdoma dalyvauti neeilinio vertinimo procedūroje, byloje nėra. Dauguma VSDFV Utenos skyriaus B lygio 6 kategorijos valstybės tarnautojų tokius prašymus pateikė 2011-12-06, 2012-12-07 dienomis ( I t. b.l. 106-192 ). Minėtos B lygio 7 kategorijos pareigybės nuo 2012-01-01 buvo įsteigtos VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2011-12-07 įsakymu Nr. ( 1.2 ) V-52 „ Dėl pensijų skyriaus įsteigimo“ ( I t. bl. 82-83 ), 2011-12-06 įsakymu Nr.( 1.2 ) V-50 „ Dėl pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus įsteigimo“ ( It. B.l. 84-85 ), 2011-12-06 įsakymu Nr.( 1.2 ) V-49 „ Dėl registrų skyriaus įsteigimo“ ( It.b.l. 86-87 ). Nuo 2012-01-01 VSDFV Utenos skyriuje yra 15 B lygio 7 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybės, kurių pareigybių aprašymai skiriasi nuo anksčiau buvusių B lygio 6 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybių. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjos užimama pareigybė iš tikrųjų buvo panaikinta ir tai buvo pagrindas pareiškėjos atžvilgiu taikyti VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
VTĮ nereglamentuoja, kurie valstybės tarnautojai turi pirmenybę likti tarnyboje tuo atveju, kai yra panaikinamos jų pareigybės ir yra mažinamas valstybės tarnautojų skaičius. Šis klausimas yra reglamentuotas DK 135 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.). Vertinant šias DK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėja turėjo pirmenybės teisę likti darbe, numatytą DK 135 str. 1 d. 2 punkte, nes viena augino vaikus iki 16 metų. Pažymėtina, kad pagal DK 135 straipsnio 2 dalį pirmenybės teisės taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Pirmenybė ją turintiems darbuotojams prieš atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją. Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 straipsnio 2 dalies taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, nes išsilavinimas yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių darbuotojo kvalifikaciją.
Pareiškėja teigia, kad ji turėjo pirmenybės teisę likti darbe palyginus ją su B lygio 6 kategorijos vyriausiąja specialiste ( pensijoms ) I. V., nes jos išsilavinimas aukštesnis, stažas VSDFV Utenos skyriuje panašus, abi neturi kvalifikacinės klasės. Tačiau iš byloje pateikto sąrašo ( I t.b.l.193-194 ) matyti, kad I.V. stažas VSDFV Utenos skyriuje yra didesnis už pareiškėjos, nes I.V. VSDFV Utenos skyriuje dirba nuo 2006-03-16 , o pareiškėja - nuo 2006-09-18. Pagal VTĮ 7 str. 1d. 2 p., B lygio pareigybės, kurioms užimti būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas. Pareiškėjos išsilavinimas yra aukštasis neuniversitetinis, o I.V. - aukštesnysis. Vadovaujantis VTĮ 7 str. 1d.2 p., jų išsilavinimas vertintinas kaip vienodo lygio. Nustatyta, kad VSDFV direktorius 2011-04-19 įsakymu įpareigojo vyriausiąsias specialistes ( pensijoms ) registruoti duomenų įvedimo ir pensijų skyrimo bei mokėjimo klaidas klaidų apskaitos žurnale, teikti klaidų analizės ataskaitas pagal priskirtų tikrinti vyresniųjų specialisčių ( pensijoms ) vardinį sąrašą ( It. B.l. 88-89 ). Pareiškėja V.K. pasirašytinai buvo supažindinta su minėtu įsakymu. Vyriausiajai inspektorei D. U., kaip tiesioginei vadovei, buvo pavesta tikrinti pareiškėjos V.K. darbo kokybę. Padarytos klaidos buvo registruojamos klaidų apskaitos žurnaluose, kiekvieną mėnesį buvo teikiamos klaidų analizės ataskaitos, kiekvieną ketvirtį direktoriaus pavaduotoja susirinkimo metu šias ataskaitas vertindavo, būdavo aptariamos padarytos klaidos, aiškinami teisės aktai, buvo siekiama, kad klaidos nesikartotų, buvo rašomi susirinkimų protokolai. V.K. dalyvaudavo susirinkimuose, todėl apie klaidų fiksavimą tikrai žinojo. Lyginant pareiškėją su kitomis tą patį darbą dirbančiomis specialistėmis, pareiškėja darydavo žymiai daugiau klaidų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-12-30 pareiškėja buvo padariusi net 109 pensijų ir kompensacijų skyrimo, mokėjimo bei duomenų įvedimo klaidas, ji buvo daugiausiai klaidų daranti vyresnioji specialistė. Tai, kad pareiškėja, atlikdama savo tiesiogines pareigas, 2011 metais darydavo daugiausia klaidų, įrodo, kad jos darbo kokybė buvo žemesnė nei kitų VSDFV Utenos skyriaus B lygio 6 kategorijos vyresniųjų specialistų (pensijoms). Būtent į tai buvo atsižvelgta atleidžiant pareiškėją iš užimamų pareigų.
Iš atsakovo pateiktų VSDFV Utenos skyriaus 2012 m. sausio 1d. Registrų skyriaus, Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus, Švenčionių skyriaus, Molėtų skyriaus, Ukmergės skyriaus ,Visagino skyriaus, Ignalinos skyriaus struktūrų matyti, kad visos B lygio 6 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybės buvo užimtos. O kituose VSDFV Utenos skyriaus struktūriniuose padaliniuose 2012 m. sausio 1 d. B lygio 6 kategorijos valstybės tarnautojų pareigybių apskritai nebuvo ( buvo tik aukštesnės kategorijos).
Nuo 2012 m. sausio 1 d. VSDFV Utenos skyriuje pradėjo dirbti šeši nauji tarnautojai ir darbuotojai: trys – Teisės ir personalo skyriuje (valstybės tarnautojų pareigybės); vienas – Finansų ir apskaitos skyriuje (valstybės tarnautojo pareigybė); vienas – Dokumentų tvarkymo skyriuje (darbuotojo pagal darbo sutartį pareigybė); vienas – Ūkio skyriuje (darbuotojo pagal darbo sutartį pareigybė). Naujai įsteigtų Teisės ir personalo skyriaus bei Finansų ir apskaitos skyriaus pareigybių kategorijos yra žymiai aukštesnės (A11 ir A14) nei pareiškėjos turėta kategorija. VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintame vyresniojo ūkvedžio pareigybės aprašyme nurodytas specialusis reikalavimas – turėti darbų saugos pažymėjimą. Į vyresniojo ūkvedžio pareigas buvo priimta R. G. Dokumentų tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašyme nurodytas specialusis reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Todėl minėtos pareigos negalėjo būti pasiūlytos pareiškėjai.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus bei nurodytus teisės normų aiškinimo argumentus, konstatuoja, kad VSDFV Utenos skyriaus, kaip darbdavio, veiksmai atleidžiant pareiškėją iš pareigų buvo teisėti, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, pareiškėja apie pareigybės panaikinimą buvo raštu informuota prieš 4 mėnesius, jos pareigybė realiai panaikinta, ji atleista pagal VTĮ 44 str. 1 d. 9 p., pirmenybės teisės likti darbe ji neturi, nuo įspėjimo įteikimo pareiškėjai dienos iki atleidimo dienos VSDFV Utenos skyriuje laisvų to paties lygio ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių nebuvo, nebuvo laisvų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių, atitinkančių pareiškėjos išsilavinimą, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti VSDFV Utenos skyriaus direktoriaus 2011-12-20 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. K. atleidimo“ atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmetus pareiškėjos reikalavimą panaikinti skundžiamą įsakymą, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti kitų išvestinių pareiškėjos skundo reikalavimų, susijusių su atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimu bei neturtinės žalos atlyginimu.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 88 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjos V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus direktoriaus 2011-12-20 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. K. atleidimo“ panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Nijolė Čekanauskienė