Civilinė byla Nr.2-4426-797/2012,
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02296-2011-5,
Procesinio sprendimo kategorija: 116.4.;
(S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant atsakovo UAB ,,Volvega“ atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Andraikėnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovui UAB „Volvega“ dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 86320 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ir prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Nurodo, kad su atsakovu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 2370290, pagal kurią buvo apdrausta atsakovui priklausančio automobilio Scania 124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2009-02-06 autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovo darbuotojas, kuris vairavo automobilį. Ieškovas išmokėjo 86320 Lt žalą už apgadintą automobilį, todėl pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. prašo grąžinti išmokėtas draudimo išmokas, nes atsakovas laiku nesumokėjo įmokų už teikiamą draudimo apsaugą. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsakovas savo veiksmais siekė, kad ieškinio senaties terminas sueitų, nes šalys derėjosi dėl regreso sutarčių sudarymo, todėl ieškovas laikė, kad ieškovo teisė nebuvo pažeista ir nebuvo pagrindo kreiptis į teismą, todėl prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 0913342 dėl atsakovui priklausančio automobilio SCANIA 124 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartimi nustatytas draudiminės apsaugos galiojimo terminas nuo 2008-04-30 iki 2009-04-29. Buvo nustatyta, kad atsakovas sumoka ieškovui 4560,00 Lt draudimo įmoką, kuri buvo išskaidyta į keturias lygias dalis po 1140,00 Lt, t.y. atsakovas 2008-03-15 turėjo sumokėti 1140,00 Lt, 2008-07-30 turėjo sumokėti 1140,00 Lt, 2008-10-30 turėjo sumokėti 1140,00 Lt, 2009-01-30 turėjo sumokėti 1140,00 Lt. Atsakovas sumokėjo visą draudimo įmoką. t.y. 4560,00 Lt: 2008-03-26 sumokėjo 1140,00 Lt, 2008-08-04 sumokėjo 1140,00 Lt, 2008-10-27 sumokėjo 1140,00 Lt, 2009-02-17 sumokėjo 1140,00 Lt. 2009-02-06 Vokietijoje dėl autoįvykio atsakovo darbuotojas pripažintas kaltu. Atsakovas vadovaujasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – Privalomo draudimo įstatymas) 16 str. 2 d., kuri numato, kad draudikas išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę. Dėl to privalo būti nustatytos keturios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė. Ieškovas ieškinį grindžia įstatymo 11 str. 7 d., kuri, atsakovo teigimu, draudėjui gali atsirasti ne dėl bet kokio sutarties sąlygų pažeidimo, o tik dėl tokio pažeidimo, kuris pagal CK 6.217 str. kriterijus gali būti laikomas esminiu pažeidimu. Nesant esminio draudimo sutarties sąlygų pažeidimo, kuomet buvo pavėluotai sumokėta tik įmokos dalis, draudikui nesuteikiama teisė reikalauti draudimo apsaugos panaikinimo, tačiau suteikiama teisė į Privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 5 d. numatytus delspinigius. Ieškovas savo valia sutiko sutartyje nustatytą draudimo įmoką priimti dalimis, sutartyje numatytais terminais. Įmokos buvo mokamos dalimis, tik kiek pavėluotai, tačiau jos buvo priimamos. Jau po 3/4 bendros draudimo įmokos sumokėjimo, bet pažeidus įmokos dalies mokėjimo terminą, atsitikus įvykiui, toks termino praleidimas negali būti laikomas esminiu pažeidimu, nes 3/4 metinės draudimo įmokos jau buvo sumokėta, o likusi 1/4 buvo sumokėta praleidus terminą, tačiau draudiko priimta. Nurodo, kad tarp šalių draudimo teisiniai santykiai yra susiklostę nuo 2006 m. ir buvo taikoma tokia praktika, kad pagal sudarytas atskiras draudimo sutartis, artėjant eilinių draudimo įmokų mokėjimo terminui, ieškovas išrašydavo atsakovui sąskaitą apmokėjimui, nurodydavo, pagal kurias draudimo sutartis yra išrašoma sąskaita, kada pagal sudarytas draudimo sutartis turėjo būti sumokama draudimo įmoka, einamųjų įmokų mokėtinas sumas. Atsakovas sumokėdavo draudimo įmokas, išrašydavo iki sueinant sutartyse numatytiems mokėjimo terminams ir jau suėjus sutartyse numatytiems mokėjimo terminams, nes tokia buvo bendradarbiavimo praktika, ji buvo priimtina abiems šalims. Ieškovas niekada nėra pareiškęs atsakovui jokių pretenzijų ar pastabų dėl mokėjimų. Atsakovas tai grindžia rašytiniais įrodymais, esančiais byloje. Ieškovas priėmė atsakovo dalines draudimo įmokas už laikotarpį, kurį buvo vėluojama sumokėti draudimo įmokas, kaip tinkamą prievolių, kylančių iš draudimo sutarčių, įvykdymą ir jos negrąžino. Pavėluotas dalinių draudimo įmokų sumokėjimas neturėjo jokios įtakos draudimo apsaugos galiojimui, draudimo išmokos mokėjimui, tarp šalių susiklosčiusiems draudimo teisiniams santykiams. Ieškovui nepranešus apie vėlavimą sumokėti dalį draudimo įmokos, nepranešus apie draudimo apsaugos sustabdymą ar draudimo sutarties nutraukimą, jis neturi teisės reikalauti grąžinti išmokėtos draudimo išmokos, nes Privalomo draudimo įstatymo 7 str. 2 d. numato, kad įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas tačiau ieškovas dėl to atsakovui pretenzijų nereiškė. Ieškovo elgesys, kuomet ieškovas gavęs ir priėmęs visą draudimo įmoką, reikalauja grąžinti išmokėtą draudimo išmoką yra nesąžiningas, prieštaraujantis bendriesiems teisės principams. Be to, ieškovas neįrodo, kad eismo įvykio metu buvo padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žala, kad šią žalą yra atlyginęs reikalavimo teisę turinčiam asmeniui. Taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Prašo ieškinį atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad šalys sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12/0913342, pagal kurią privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo transporto priemonė Scania 124, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Sutartis įsigaliojo 2008-04-30 ir galiojo iki 2009-04-29 (b. l. 44, t. 1). 2009-02-06 autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovo vairuotojas V. T. (b. l. 6, t. 2).
Iš draudimo sutarties matyti, kad šalys sutarė, jog atsakovas sumoka ieškovui 4560,00 Lt draudimo įmoką, kuri buvo išskaidyta į keturias lygias dalis po 1140,00 Lt, t.y. 2008-03-15 atsakovas turėjo sumokėti 1140,00 Lt, 2008-07-30 - 1140,00 Lt, 2008-10-30 - 1140,00 Lt, 2009-01-30 - 1140,00 Lt. Atsakovas sumokėjo visą draudimo įmoką, bet vėluodamas. t.y. 4560,00 Lt: 2008-03-26 sumokėjo 1140,00 Lt, 2008-08-04 sumokėjo 1140,00 Lt, 2008-10-27 sumokėjo 1140,00 Lt, 2009-02-17 sumokėjo 1140,00 Lt (b. l. 7, t. 1).
Ieškovas nurodo, kad dėl autoįvykio išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 86320 Lt žalą, kuriam pinigai pervesti 2010-04-07(b. l. 6, t .1).
Ieškovo reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., kuri numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Autoįvykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovui paskutinės draudimo įmokos. Byloje nustatyta, kad tarp šalių draudimo teisiniai santykiai buvo susiklostę nuo 2006 m. bei buvo susiklosčiusi tokia bendradarbiavimo praktika, kad ieškovas teikdavo sąskaitas sumokėti įmokas, o atsakovas mokėdavo, bet dažniausiai pavėluodamas (b. l. 7, 18, 32-194 t.1), tačiau dėl to ieškovas sutarties pažeidimo nelaikė esminiu pagal CK 217 str. 2 d., Draudimo įstatymo 7 str., byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys pretenzijas ir raginimus sumokėti įmokas. Šalys buvo sutarusios, kad įmokos mokėjimas bus dalimis, kurią atsakovas vėluodamas, bet mokėjo, o ieškovas jas priimdavo, priėmė ir paskutinę įmoką, kuri sumokėta jau po įvykio. Pagal formuojamą teismų praktiką, ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išmokėtą sumą, negali vadovautis netinkamu sutarties įvykdymu, nes nereiškė pretenzijų atsakovui dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.206 str.).
Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Teismas yra saistomas teismų formuojama praktika – Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtomis nutartimis civilinėse bylose Nr. 2A-792-275/2010, Nr. 2A-311-115/2010, Kauno apygardos 2011-11-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-192-555/2011, kuri yra naujesnė lyginant su ieškovo nurodyta nutartimi, priimta 2009 m.
Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovas gavo draudimo įmoką, ją priėmė, nereiškė pretenzijų dėl terminų pažeidimo, nes ieškovas tokių įrodymų nepateikė, tokia tarp šalių buvo susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika, draudimo sutartis nebuvo nutraukta, vadovaujantis galiojančiais teismų sprendimais, kur Privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. buvo išaiškinta taip, kad esant tokiai situacijai draudikas neturi teisės susigrąžinti sumos, išmokėtos dėl padarytos žalos ir kad toks reikalavimas prieštarauja pačiai draudimo sutarties esmei ir CK 1.5 str. nurodytiems principams, nes susidarytų tokia situacija, kad draudėjas sumokėjęs draudimo įmokas dar pats turėtų mokėti ir draudiminio įvykio metu padarytą žalą, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185, Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, o ieškovas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d. nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiam asmeniui nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), o Civilinio kodekso 1.127 str. 4 d. numato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Nustatyta, kad ieškovas 2010-04-07 išmokėjo draudimo išmoką, todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo draudimo išmokos pervedimo dienos ir terminas baigėsi 2011-04-07. Ieškinys teismui išsiųstas 2011-05-24 (b. l. 13, t. 1), užregistruotas teisme 2011-05-26 (b. l. 1 t. 1). Ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas savo veiksmais siekė, kad ieškinio senaties terminas sueitų, nes šalys derėjosi dėl regreso sutarčių sudarymo, todėl ieškovas laikė, kad ieškovo teisė nebuvo pažeista ir nebuvo pagrindo kreiptis į teismą, nelaikytinos svarbiomis priežastimis ieškinio senaties terminui atnaujinti, nes iš pateiktų dokumentų matyti, kad susirašinėjimas ir derybos tarp šalių vyko nuo 2011 m. sausio mėn., t.y. praėjus 8 mėnesiams nuo draudimo išmokos sumokėjimo, o taikos sutarties projektas buvo rengtas 2011-05-02, t.y. jau pasibaigus 1 metų terminui kreiptis į teismą. Ieškovo nurodytos aplinkybės nebuvo kliūtis ieškovui laiku pareikšti ieškinį, nenustatyta atsakovo netinkamo elgesio ar vilkinimo. Be to, ieškovas yra juridinis asmuo, atstovaujamas profesionalaus teisininko, derybos dėl taikos galimos ir pareiškus ieškinį teisme. Ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs iki ieškinio padavimo dienos, todėl laikytina, jog ieškovas praleido terminą be svarbios priežasties, jis neatnaujintinas ir ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).
Atsakovo atstovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad už advokato padėjėjo paslaugas sumokėta 3900 Lt ir 400 Lt. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį ir bylos apimtį, į tai, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamaisiais dokumentais, į tai, kad teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, kuriam teisingumo ministro rekomendacijose numatyta teisė gauti 80 proc. maksimalaus dydžio užmokesčio bei taikydamas CPK 98 str. 2 d., teismas pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis laiko 3136 Lt (atsiliepimo surašymas 1920, tripliko surašymas – 1120 Lt, atstovavimas teisme – 96 Lt). Iš ieškovo atsakovui priteistinas 3136 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Kadangi ieškinys atmestinas iš ieškovo valstybei priteistinos 23,70 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., 271 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE atsakovui UAB „Volvega“ 3136 Lt (tris tūkstančius šimtą trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo „BTA Insurance Company“ SE valstybei 23,70 Lt (dvidešimt tris litus, 70 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. . LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.
Teisėja Edita Kavaliauskienė