Baudžiamoji byla Nr. 1-741-929/2019
Proceso Nr. 1-01-1-54672-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,
sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,
dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,
kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Tomui Petkevičiui,
nukentėjusiajai M. S., jos atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimĘS (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
D. S. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. lapkričio 15 d., apie 10.00 val., darbo ofise, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, jog jis pagriebė savo sugyventinei M. S. už rankos ir pastūmė ją į sieną, tokiu būdu jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame skruoste, žaizda dešinėje plaštakoje.
Kaltinamasis D. S., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 14 d. grįžo iš Norvegijos. Iš ryto lapkričio 15 d. atvyko į darbą, nupirko sugyventinei M. S. pyragaitį. Jie dirba vienoje įmonėje ir sėdi viename kabinete. Gyvena kartu apie 7 metus. Pyragaitį padėjo M. ant stalo. Pradėjo kalbėti apie darbus. Ji nebuvo darbų padariusi. Jis priėjo, atsistojo šalia, prašė atversti kompiuterį. M. jam nerodė kokiu darbus atliko. Matė, kad jai į telefoną atėjo žinutė nuo Ž. M., kuri siūlė susitikti kavinėje „Sogmur‘, pasiplepėti. M. pasimetė, pradėjo stotis, sakyti, kad nori išeiti. Kai ji atsistojo, turėjo telefoną rankoje. Telefoną paėmė iš jos rankos, jokio kontakto tarp jų nebuvo. Telefoną M. laikė kumštyje. Imant telefoną gal galėjo su nagu įbrėžti arba ji galėjo pati įsidrėksti. Įdrėskimą ji pamatė gal po 5 min., įdrėskimas buvo 1 cm. ilgio, matėsi tik kraujo lašiukas. Daugiau jokio fizinio kontakto tarp jo ir M. nebuvo, ant jos veido jokios mėlynės nematė. Telefoną paėmė, kad sustabdytų M. išėjimą, nes ji nerodė jam atliktų darbų. Paėmęs telefoną atsisėdo į savo darbo vietą. Ji priėjo jo, prašė telefono, sakė, kad kvies policiją, mosavo rankomis, ant rankos matėsi kraujo lašiukas. Jis nepasidavė provokacijai. Užėjo R. T., pasisveikino, nuėjo į savo darbo vietą. M. nuėjo pas R., pasiėmė iš jo telefoną ir kažkam skambino. Ji dažnai imituoja, kad kažkam skambina. Po šio skambučio ji jam nesakė nė vieno žodžio. Atėjo laikas jam išvažiuoti. Ji paprašė telefono, jis išėmė sim kortelę, padėjo ant savo darbo stalo, atidavė telefoną. Apie 15 val. pasiėmė vaikus ir nuvyko į kavinę Lukšio g. Paskui jam paskambino iš policijos. Tarp jo su nukentėjusiąją konfliktai kildavo dėl visko, telefonuose ji slėpdavo daug informacijos, grasindavo policija, pastoviai jį šantažuodavo. Tačiau jokio fizinio smurto tarp jų nėra buvę. Konfliktų metu jis išvažiuodavo pas draugus. Jis darbovietėje buvo M. vadovas. Visi įmonės darbuotojai už atliktus darbus atsiskaito jam. Telefonas, kuriuo naudojosi M., priklauso jo įmonei, jis buvo perduotas naudotis jai paprašius.
Nukentėjusioji M. S., apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) teisės skyriaus vadovės pareigose. Panaudos sutartimi šiose patalpose turi įmonę. Įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba 4 darbo valandas, vadovas yra V. R.. D. S. pareigos yra verslo plėtros vadovas, ji jam nėra pavaldi. D. S. sėdi kartu su ja. 2019 m. lapkričio 15 d. atvyko į ofisą (duomenys neskelbtini) g. D. S. dar nebuvo. Jis grįžo iš Norvegijos ne lapkričio14 d., o anksčiau. Turėjo incidentą naktį, įtampa augo. Jis atvyko į ofisą, priėjo prie jos stalo, numetė pyragėlį ir pasakė „ryk“. Paskui nuėjo prie savo darbo stalo, įsijungė kompiuterį ir pardėjo kalbėtis, neatsimena ką. Jos kompiuteris buvo stcionarus, įjungtas, jo atversti nereikėjo. Pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji atsistojo, pasiėmė telefoną, tačiau D. S. užtvėrė kelią. Prašė leisti išeiti, bet jis neleido. Ji pasakė, kad jeigu nepasitrauks, kvies policiją, laikė rankoje telefoną. D. S. dešine ranką griebė už jos rankos, stipriai ją pasuko ir bloškė ją į sieną nugara. Kita ranka atiminėjo telefoną. Ji į sieną atsitrenkė nugara. Pamatė, kad iš rankos bėga kraujas, prašė leisti išeiti. D. S. ją bloškė į sieną pečiu, jo petys siekia jos veidą. Buvo sužalotas dešinės pusės žandikaulis. Dešinė ranka buvo patinusi, paraudusi, buvo įdrėskimas. Jis pakėlė ranką, kelias minutes dvejojo trenkti, ar ne. Nuleido ranką ir ji išėjo. Telefonas jau buvo atimtas, jis išmetė sim kortelę. Atėjo R. T., pasisveikino ir nuėjo į savo kabinetą. Jie su D. S. buvo kabinete. Jis sėdėjo savo darbo vietoje, o ji – nepamena, ar stovėjo ar sėdėjo prie savo darbo stalo. Durys buvo atviros, R. T. pasisveikino ir nuėjo, į kabinetą neužėjo, todėl sužalojimų negalėjo matyti. Paskui ji nuėjo pas R. T. paprašyti telefono. Jis jai padavė telefoną į dešinę ranką. D. S. dar grasino, kad ją išvarys iš darbo, kad kentės jų vaikai. Paprašė R. T. telefono, jam nieko nesakė. Skambino policijai, advokatei, jos nebuvo, atsiliepė padėjėjas ir liepė kviesti policiją. Atlikusi visus skambučius grąžino telefoną R. T.. Paskui pasiėmė antrą kartą telefoną, kad praneštų policijai, kad D. S. pasišalino iš įvykio vietos. Ji savo veido veidrodyje nematė iki nuvyko pas medikus. Į „Baltupių medicinos centrą“ atvažiavo streso būsenos, pasakė, kad prieš ją smurtavo, gydytoja ją apžiūrėjo. Gydytojų pagalbos atsisakė, nes reikėjo paimti du mažamečius vaikus, žinojo, kad D. S. bus sulaikytas. D. S. gali lemti sprendimus dėl jos darbo, jis yra akcininkas, priima lemiamus sprendimus. Ji darbą atlieka tinkamai, kiti darbuotojai jai priekaištų neturi. Ji turi15 m. teisinio darbo patirties, įmonėje uždirba 1300 eurų u su mokesčiais. Jos gyvenamoji vieta registruota D. S. vardu, dalinai yra įnešusi indėlį į būstą. Dar yra būstas Norvegijoje.
2018 m. lapkričio 27 akistatos protokole užfiksuota, kad atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios M. S. ir įtariamojo D. S. panaikinti prieštaravimų nepavyko (b.l. 45-47).
Liudytojas R. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad D. S. yra jo viršininkas, su juo dirba nuo 2018 m. liepos, tačiau buvo pažįstami ir anksčiau. M. S. yra teisės skyriaus darbuotoja. Įvykis buvo praeitais metais, gal lapkričio mėn. Pasirašęs sutartį grįžo į darbą. Užėjo pas D. S., pasakė apie sutartį. Kabinete D. S. sėdėjo prie savo darbo stalo, o M. S. – prie savo. Jis kabinete buvo trumpai, persimetė pora frazių ir nuėjo į savo kabinetą. Po kelių minučių atėjo M. S. ir paprašė telefono paskambinti, daugiau jam nieko nesakė. Kadangi telefonas yra darbinis, o ji - viršininko žmona, davė telefoną. Ji išėjo, kažkam paskambino ir atnešė jai telefoną. Po kelių minučių vėl paprašė telefono, jis vėl jai davė. Ji kažkam paskambino ir grąžino telefoną gal po 10-15 min. Kai D. S. prašė telefono, nieko neįprasto nepastebėjo. Jokių sužalojimų vizualiai nesimatė. Ant veido smurto žymių nebuvo, kai ėmė telefoną ant jos rankų sužalojimų irgi nepastebėjo. Pas ją dažnai būna nuotaikų kaita. Po kelių minučių D. išvažiavo į pasitarimą. Paskui atvažiavo policija. Anksčiau yra buvę konfliktų tarp D. S. ir M. S. dėl darbo. Tai būdavo pasibarimai dėl darbo neatlikimo. Direktorius priekaištaudavo, kai pasiskųsdavo darbuotojai dėl M. S. nepadarytų sutarčių. Kiti darbuotojai sakė, kad M. S. pavestų užduočių ji nepadaro arba ilgai daro. Kritikos, priekaištų ji nepriimdavo, sakė, kad už tokį atlyginimą gali geriau save realizuoti. Kai D. S. būdavo Norvegijoje, M. S. darbe nebūdavo, pasirodydavo pora dienų prieš jam grįžtant. Apie smurtą prieš M. S. nėra girdėjęs. Po šio įvykio jos darbe nematė.
UAB „Šeimos medicinos centras“ medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. S. nustatyta 0.5x2 cm drėskimo 1-2 mm gylio žaizda su pridžiūvusiu šviežiu krauju. Dešinės plaštakos riešas patinęs. Dešinės kaktos skruosto smilkinio sritis melsvai rausva, kiek patinusi (b. l. 15).
Liudytoja K. P., apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad M. S. nepažįsta, nėra jos šeimos gydytoja. Ją apžiūrėjo vieną kartą. Pas pacientę nykščio pakylos srityje buvo šviežia 2 cm. žaizda, 1-2 mm. Gylio. Pats riešas buvo paraudęs, patinęs, jautėsi skausmingumas. Riešas negalėjo patinti nuo įdrėskimo. Tuo metu mėlynių matyti nebuvo, buvo patinimas. Dešinėje pusėje nuo smilkinio pereinant į skruostą buvo kaip ir kraujosruva. Mano, kad jai atsirasti būtinas fizinis kontaktas. Nukentėjusiajai skaudėjo galvą, buvo objektyviai nustatyta kraujosruva, riešo patinimas, krūtinės srityje buvo skausmingumas. Buvo skausminga kaklo apžiūra, galvos srityje, judesiai riboti. Kaktos smilkinio sritis buvo kažkiek patinusi, rausva. Kraujosruva gali atsirasti vėliau, nuo verkimo atsirasti negalėjo. Vėliau, kai žiūrėjo ekspertas, riešo patinimas galėjo atslūgti. Pacientė pati sakė, kad ji vėmė iš karo po įvykio, ją pykino. Davė siuntimą į Lazdynų ligoninę, įtardama smegenų sutrenkimą, rekomendavo kviesti greitąją pagalbą. Jei žmogus vemia, svaigsta galva, dirbti negali. Įtarė smegenų sukrėtimą, todėl išdavė nedarbingumą 4 dienoms dėl pykinimo, riešo skausmingumo, galvos, plaštakos sumušimo. Pacientė buvo susijaudinusi, buvo didelė tachikardija 110, kai norma 70-90, buvo rankų tremoras, galima daryti prielaidą, kad dėl įvykio buvo susijaudinusi. Pacientė atvyko gal apie 14 val. teko palaukti, nes ji turėjo kitus pacientus, o jos gydytoja nedirbo. Apžiūra baigėsi apie 15 val. Kitų ligų pacientė turėjo, bet jos šiai būsenai įtakos neturėjo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr., G 4123/2018(01) nurodyta, kad M. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, žaizda dešinėje plaštakoje, padaryta nuo trauminių poveikių, kietu, buku, ribota paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, 2018 m. lapkričio 15 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 16).
Liudytojas S. C., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jis atliko nukentėjusiosios M. S. apžiūrą. Apžiūros metu apžiūri tas vietas, kurias nurodo nukentėjusysis. Jei nukentėjusysis daugiau sužalojimų nenurodo, tai pažymi išvadoje. Pagal sužalojimo lokalizaciją gali pasakyti, kada sužalojimas padarytas. Šiuo atveju, sužalojimas buvo padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Nustatytai kraujosruvai atsirasti reikalingas fizinis kontaktas su kietu buku daiktu. Sužalojimai galvoje atsirasti galėjo kontaktuojant su buku kietu daiktu, nežiūrint jo ploto dydžio. Tai galėtų būti grindys, siena, kumštis. Veide sužalojimas buvo dešiniame skruoste, 4 cm. žemiau dešinio antakio išorinio galo. Kitose veido srityse sužalojimų nebuvo. Riešo patinimas galėjo išnykti ir per pusvalandį, tiek savaime, tiek taikant gydymo metodus, pvz., šaldymą. Ant rankos įbrėžimas galėjo būti padarytas kietu riboto paviršiaus daiktu, galėjo būti nagu. Kad nukentėjusioji vėmė, ją pykino, surašė tik iš jos pateiktų medicininių dokumentų. Pykinimas, vėmimas nebuvo pagrįsti medicininiais dokumentais. Dėl to sužalojimų kvalifikacija nesikeičia, tiek atskirai, tiek visumoje jie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti smegenų sukrėtimui kriterijų nebuvo, reikėjo papildomų tyrimų, kuriuos pateiktų su medicininiais dokumentais. Dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Poodinės kraujosruvos kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nežiūrint į gydymo trukmę. Tokie sužalojimai – poodinė kraujosruva ir žaizdelė nedarbingumo nelemia. Tokius sužalojimus patyręs asmuo nėra nedarbingas.
Liudytojas A. N., apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad gavo iškvietimą dėl konflikto į (duomenys neskelbtini), esančią įstaigą. Atvykęs bendravo su pareiškėja M. S.. Ji buvo apsiverkusi, susijaudinusi. Išaiškėjo, kad tai smurtas artimoje aplinkoje. Sakė, kad ją į sieną trenkė, tiksliai neatsimena detalių. Ji sakė, kad ją sužalojo vyras ar sugyventinis. Jo vietoje nebuvo, nukentėjusioji sakė, kad jis išėjo. Jis apklausė nukentėjusiąją, iš jos žodžių surašė jos parodymus. Nukentėjusioji perskaitė apklausos protokolą, pasirašė. Neprisimena, ar ji rodė sužalojimus, ar kalbėjo apie telefoną. Ji skambino advokatei, klausė, ką daryti, paskui davė paaiškinimus. Jeigu sužalojimai būtų vizualiai matomi, jie būtų užfiksuoti.
Liudytojas K. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto darbovietėje. Iš komisariato bandė susisiekti su nukentėjusiąja M. S.. Jos telefonas buvo išjungtas, paskui ji perskambino pati. Perskambinusi sakė, kad buvo smurtas, lyg ją sumušė, detaliau aplinkybių nenurodė. Sakė, kad vyras su vaikais kavinėje ir ji bijo dėl jų saugumo. Smurtavęs vyras buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Nukentėjusioji pasakė, kad vyras su vaikais pietauja, davė jo telefono numerį. Jie nuvyko prie kavinės, laukė, kol vyras su vaikais papietaus. Susisiekė su nukentėjusiąja. Vyras išeidinėjo, jie palaukė, kol atvyko nukentėjusioji ir paėmė vaikus. Kaltinamąjį nuvežė į komisariatą. Kaltinamojo elgesys buvo normalus, jis neigė smurtą. Tai buvo apie 19.00 val. Nukentėjusiąją pirmą kartą pamatė prie kavinės, jokių sužalojimų nepastebėjo, ji buvo susijaudinusi. Siūlė jai vykti į komisariatą, bet ji neturėjo laiko, išvažiavo su vaikais. Ji sakė, kad darbe jie apsistumdė ar apsižodžiavo, nepamena, ar minėjo sužalojimus. Neprisimena, ar buvo kalba apie telefoną, jo sugražinimą. Kaltinamasis sakė, kad smurto nebuvo.
2018 m. lapkričio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad buvo priimtas nukentėjusiosios M. S. pareiškimas, atlikta jos apklausa, apžiūrėta įvykio vieta. M. S. nurodė, kad D. S. pradėjo įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais, griebė už dešinės rankos, sukdamas ranką pastūmė ją į sieną ir jai grasino (b. l. 3-5).
2018 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo išklausyti pokalbių garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro. Pirmajame pokalbyje užfiksuota, kad M. S. skambina iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), garso įrašo trukmė 1.02 min. M. S. praneša, kad darbo vietoje žmogus smurtauja ir atėmė iš jos telefoną. Antrojo garso įrašo trukmė 1.05 min. M. S. praneša, kad žmogus, kuris prieš ją smurtavo pabėgo (b. l. 24-25).
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Pažymėtina, kad šis nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp kaltinamojo D. S. ir nukentėjusiosios M. S. 2018 m. lapkričio 15 d., UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpose kilo konfliktas, kurio aplinkybes kaltinamasis ir nukentėjusioji aiškina skirtingai. Apklausiamas teismo posėdyje D. S. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, jog M. S. nebuvo atlikusi jai pavestų darbinių užduočių ir jam atsisakė parodyti atliktus darbus. Matė, kad jai į telefoną atėjo žinutė nuo draugės, kuri siūlė susitikti kavinėje. M. S. ruošiantis palikti darbo vietą, jis priėjo prie jos ir iš rankos paėmė mobilųjį telefoną, kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis pripažino, kad imdamas telefoną iš nukentėjusiosios rankų, galėjo nagu jai įdrėksti, bet rankų M. S. nesuko, į sieną nestūmė ir jokių kitų smurtinių veiksmų prieš ją neatliko. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Nukentėjusioji M. S., apklausiama teismo posėdyje, nurodė, kad atėjęs kaltinamasis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji atsistojo, pasiėmė telefoną, tačiau D. S. užstojo kelią. Ji pasakė, kad jeigu nepasitrauks, kvies policiją, laikė rankoje telefoną. Jis dešine ranką griebė už jos rankos, stipriai ją pasuko ir bloškė ją į sieną. Ji į sieną atsitrenkė nugara. Jo petys siekia jos veidą, todėl buvo sužalotas dešinės pusės žandikaulis. Kita ranka jis atiminėjo telefoną. Pamatė, kad iš rankos bėga kraujas.
Byloje nustatyta, kad konflikto metu kabinete daugiau asmenų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį, nebuvo. Vertinant D. S. ir M. S. parodymus atsižvelgtina į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiški santykiai, šią aplinkybę patvirtino jie abu. M. S. duodama pirminius paaiškinimus iš karto po įvykio nurodė, kad D. S. prieš ją anksčiau nėra smurtavęs, vėliau papildomos apklausos metu nurodė, kad kaltinamasis prieš ją naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, kuris pasižymėjo tuo, kad ją žemindavo, vadindavo necenzūriniais žodžiais, grasindavo, kad išvarys iš namų jei nevykdys jo nurodymų ir nepatenkins jo poreikių, draskydavo, tampydavo plaukus, provokuodavo, smaugdavo (b. l. 8). D. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tarp jo su nukentėjusiąją konfliktai kildavo dėl visko, telefonuose ji slėpdavo daug informacijos, grasindavo policija, imituodavo, kad kažkam skambina, pastoviai jį šantažuodavo. Tačiau jokio fizinio smurto tarp jų nėra buvę. Atsižvelgiant į tai, teismas privalo itin atidžiai įvertinti tiek, kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus.
Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl l mm gylio ir 1,5 cm pločio įdrėskimo M. S. rankoje. D. S. paaiškino, kad šį įdrėskimą, iš kurio matėsi silpnas kraujavimas nukentėjusioji jam rodė įvykio metu bei pripažino, kad šį sužalojimą galėjo padaryti ir jis, kuomet bandė paimti telefoną iš M. S. rankų. Tačiau atlikdamas šį veiksmą neturėjo ketinimų sukelti M. S. fizinį skausmą ar ją susargdinti.
Analizuojant byloje esančią M. S. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą išklotinę matyti, kad per pirmąjį pokalbį ji nurodė, kad darbo vietoje žmogus smurtavo, tačiau nedetalizuoja patirto smurto pobūdžio, nurodo, kad iš jos buvo atimtas telefonas, žmogus sėdi ir neatiduoda telefono, medicininės pagalbos atsisako. Skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą antrąjį kartą ir darbuotojui paklausus „o kaip jis smurtavo?“, M. S. atsako „tai aš ten jau viską fiksavau ir atėmė telefoną iš manęs ir išvažiavo“ (b. l. 24-25). Pirminės apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad jai norint išeiti iš darbo kabineto, D. S. priėjo prie jos ir užstojo praėjimą. Jai pasakius, kad praneš policijos pareigūnams, kaltinamasis griebė už dešinės rankos ir sukdamas ją pastūmė į sieną, po ko atėmė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Akistatos metu M. S. nurodė, kad D. S. griebė jai už dešinės rankos, kurioje buvo telefonas, ir norėdamas jį atimti, išnarino jai ranką, ir, jeigu neklysta, pastūmė ją į sieną. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad D. S. paėmęs ją už rankos bloškė į sieną, į kurią ji atsitrenkė nugara. Atsakydama į klausimą, kaip atsirado jai nustatytas sužalojimas veido srityje M. S. nurodė, kad kaltinamasis yra už ją didesnis, todėl blokšdamas ją į sieną atsitrenkė į jos veidą savo pečiu ir taip sužalojo dešinės pusės žandikaulį.
Gretinant šiuos nukentėjusiosios paaiškinimus su jai nustatytais sužalojimais pažymėtina, kad nei UAB „Šeimos medicinos centras“ medicinos dokumentų išraše, nei specialisto išvadoje Nr., G 4123/2018(01) sužalojimas žandikaulio srityje M. S. nustatytas nebuvo. Specialisto išvadoje jai nustatyta 1x1 cm skersmens silpno intensyvumo poodinė kraujosruva, esanti 4 cm žemiau dešinio antakio išorinio galo. Tačiau remiantis M. S. paaiškinimais, kad į sieną ji atsitrenkė nugara, nėra aišku kaip šis sužalojimas konflikto su D. S. metu, jai galėjo atsirasti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nukentėjusioji nenurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji būtų patyrusi fizinį skausmą veido srityje, ko pasekoje jai galėjo atsirasti specialisto išvadoje nustatyta kraujosruva. Be to, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad jokių sužalojimų ir nugaros srityje nukentėjusiajai nebuvo nustatyta, nors teismo posėdyje ji nurodė, kad atsitrenkusi į sieną nugara pajuto itin didelį skausmą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuvykusi pas šeimos gydytoją nukentėjusioji nurodė ir kitus sveikatos sutikimus, kaip antai, pykinimas, vėmimas, kurie nebuvo patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis.
Pažymėtina, kad liudytojas R. T., kuris matė M. S. iškarto po konflikto, nurodė, kad po įvykio nieko neįprasto nematė, jokių sužalojimų nei ant nukentėjusiosios rankų, nei ant veido nepastebėjo, nebuvo matyti, kad jai skaudėtų, pati jokių sužalojimų nenurodė. M. S. normaliai atėjo ir paprašė telefono, apie patirtą smurtą jam nesakė. Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. N. taip pat nenurodė, kad būtų matęs kokius nors sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno. Apie tai, kad iš karto po įvykio M. S. būtų nustatyti kokie nors sužalojimai nėra užfiksuota ir 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 3-5).
Vertinant tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilusio konflikto priežastis pažymėtina, kad kaltinamasis D. S. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad konfliktas tarp jos ir M. S. kilo dėl pastarosios netinkamai atliktų darbų. Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad darbo vietoje pasirodęs D. S. pradėjo provokuoti konfliktą, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Tuo tarpu duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą, nukentėjusioji visgi nurodė, kad tarp jos ir D. S. kilo darbinis konfliktas (b. l. 45). Aplinkybę, kad tarp D. S. ir M. S. konfliktai kildavo būtent dėl pastarosios atsisakymo atlikti pavestas užduotis teismo posėdyje nurodė ir liudytojas R. T., kuris patvirtino, kad konfliktai tarp D. S. ir M. S. kildavo tik dėl darbo reikalų, niekada nėra matęs ar ką nors girdėjęs apie jo smurtą M. S. atžvilgiu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad konfliktinė situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo ne artimoje aplinkoje, o darbo metu UAB (duomenys neskelbtini) biuro patalpose, būtent dėl darbinių santykių. Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog nukentėjusioji M. S. asmeninio pobūdžio nesutarimus su D. S. yra linkusi spręsti pasitelkdama teisėsaugos institucijas, patvirtina ir teismo posėdžio metu išklausyti visų fiksuotų nukentėjusiosios skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti M. S. pranešimai būtų pasitvirtinę.
Ištyręs bei išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo D. S., nukentėjusiosios M. S. bei liudytojų parodymus, specialisto išvadą Nr. G 4123/2018(01), išrašą iš M. S. medicininių dokumentų, kitus rašytinius bylos duomenis bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad, byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog kaltinamasis D. S. padarė jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Teismo vertinimu, šioje byloje kaltinamojo kaltė, t. y. kad jis tyčia naudojo smurtą artimoje aplinkoje - pagriebė M. S. už rankos ir pastūmė ją į sieną, grindžiama iš esmės nukentėjusiosios M. S. parodymais kurių kiti bylos duomenys nepatvirtina, o pagal BPK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien nukentėjusiųjų parodymais. Be to, teismų praktikoje apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014).
Nagrinėjamu atveju, byloje nepakanka objektyvių, keliais įrodymų šaltinais patvirtintų faktinių duomenų pagrįsti, kad D. S. turėjo tyčią M. S. sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti jos sveikatą. Šioje byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklostę priešiški santykiai, įvykio dieną taip pat įvyko konfliktas darbo vietoje, tačiau jis vyko ne siekiant M. S. sužalojimų, fizinio skausmo sukėlimo, o stengiantis atimti iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną. Teismas pažymi, kad toks D. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo elgesys nebuvo nei tinkamas, nei pateisinamas, tačiau tai savaime nereiškia, kad buvo padaryta nusikalstama veika.
Teismų praktikoje, net ir tuomet, kai tam tikri sužalojimai patiriami nuo fizinio kontakto su kaltinamuoju, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į tai, kad tyčia sužalotų nukentėjusiąją ar tyčia jai sukeltų fizinį skausmą (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-417/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-65-489/2018).
Remiantis išdėstytais argumentais bei nustatytomis aplinkybėmis, D. S. išteisintinas, kaip nepadaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
Nukentėjusioji M. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl jai D. S. veiksmais padarytos 1378,60 eurų turtinės žalos ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 144-150). BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios M. S. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Taip pat iš kaltinamojo prašoma priteisti 847 eurų M. S. advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. S. išteisinamas, šis M. S. reikalavimas taip pat atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nukentėjusiosios M. S. civilinį ieškinį dėl 1378,60 eurų turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Nukentėjusiosios M. S. reikalavimą dėl 847 eurų už advokato suteiktas teisines paslaugas priteisimo, atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD-R diskus su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktais garso įrašais – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Paužaitė