(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jovitos Einikienės ir Broniaus Januškos,

dalyvaujant pareiškėjui O. S. ir jo atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kostui Baužai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – A. S.).

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:

1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) vedėjo 2016 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 48FPĮ-1734-(14.48.123) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Įsakymas);

2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-3273-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas);

3) Įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant naują valstybinės žemės sklypą, reikalingą pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Pastatas), eksploatuoti;

4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su sutuoktine nuosavybės teise valdo visą Pastatą. Suteikus Pastatui adresą bei atlikus ir įregistravus Pastato kadastrinius matavimus, kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir projekto rengimą. Ginčijamais sprendimais prašymas nebuvo tenkintas. Pažymėjo, jog ginčijami administraciniai aktai priimti neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė sutikimą dėl Pastato dalies perleidimo valstybinės žemės sklype. Be to, Pastatui administraciniu aktu buvo suteiktas adresas, kaip atskiram nekilnojamajam daiktui. Pastatas įregistruotas kaip atskiras turtinis vienetas, todėl jis nėra laikinasis statinys, nėra susietas su gyvenamojo namo komunikacijų sistemomis. Prieštaravo, kad atsakovė, nagrinėdama prašymą, nenustatinėjo, ar Pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys, ar jis yra naudojamas kaip atskiras objektas. Atsakovė skundžiamais aktais pažeidė pareiškėjo turimą teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuris užstatytas jam priklausančiu Pastatu ir būtinas jam eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Atsakovė taip pat neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą, o būtent į Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 44 punktą ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 6 dalį. Pabrėžė, kad pareiškėjui buvo apribota teisė gauti statybą leidžiančius dokumentus, keisti Pastato paskirtį, nes visų tokio pobūdžio dokumentų išdavimui reikalingi dokumentai, patvirtinantys teisę į žemės sklypą. Pažymėjo, kad taip pat buvo pažeistas viešasis interesas – valstybė už faktiškai naudojamą žemės sklypą negauna jokios finansinės naudos (lėšų už valstybinės žemės pardavimą ar nuomą, žemės mokesčio) bei asmens lygybės prieš įstatymą principas, nes, esant analogiškai situacijai, valstybinės žemės sklypai pagalbiniams statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Vilniaus rajono skyriaus, atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, liko nepakeista, nors Pastatui ir buvo suteiktas adresas ir pakeisti kadastro duomenys. Remdamasi Taisyklių ir Žemės įstatymo nuostatomis, akcentavo, kad žemės sklypo suformavimas ir pardavimas po statiniais siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu, vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą paskirtį. Teisės aktai nenumato galimybės parduoti valstybinio žemės sklypo po pagalbinio ūkio statiniais, kurių atliekama funkcija iš esmės yra pagalbinė ir siejama su pagrindinio daikto eksploatacija. Pažymėjo, kad, nagrinėjamo ginčo kontekste, nereikšminga aplinkybė, kad Pastatas yra nutolęs 300 m atstumu nuo daugiabučių, taip pat nesvarbi aplinkybė, kad buvo išduoti atsakovo sutikimai savininkams perleisti statinį, stovintį ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo. Pagrindai po statiniais be aukciono išpirkti žemės sklypus yra įtvirtinti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Tuo tarpu pareiškėjas siekia be aukciono įsigyti valstybinę žemę ne už rinkos kainą.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

1. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 48FPĮ-1734-(14.48.123) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 1SS-3273-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant naują valstybinės žemės sklypą, reikalingą pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.

2. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 13 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įsigijo 1/6 dalį Pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

Pirkimo-pardavimo sutartimis, sudarytomis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine įsigijo likusias 5/6 Pastato dalis. Pareiškėjas su sutuoktine nuosavybės teise valdo visą Pastatą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A27(1)-789 Pastatui suteikė adresą: (duomenys neskelbtini).

Pastato kadastriniai matavimai buvo atlikti 2016 m. gegužės 30 d. ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, Pastatas plane pažymėtas 1I-1/B, paskirtis – pagalbinio ūkio.

Atsižvelgiant į tai, kad Pastatui buvo suteiktas adresas bei Pastato kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas su 2016 m. birželio 22 d. prašymu kreipėsi į atsakovę prašydama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

NŽT skyrius Įsakymu atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Sprendimu patvirtino NŽT skyriaus Įsakymo teisėtumą. Institucijų priimto atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą teisinis pagrindas – Taisyklių 46 punktas.

2. Pareiškėjo nuomone, teisę prašyti organizuoti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą suteikia sekančios esminės aplinkybės, kaip tai, kad: atsakovė su pareiškėju sudarytų sandorių sutartyse yra nurodžiusi, kad Pastato savininkui žemės sklypo pardavimo ar nuomos klausimas bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nustatyta tvarka; Pastatui, kaip atskiram nekilnojamam daiktui, jau yra suteiktas adresas; Pastatas nėra įregistruotas, kaip gyvenamojo namo priklausinys; Pastatas įregistruotas kaip atskiras turtinis vienetas; Pastatas netarnauja pagrindiniam daiktui, nesusietas su juo komunikacijos sistemomis.

3. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Taisyklių 46 punktą, atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas; šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai minėtiems statiniams prižiūrėti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, atskiri žemės sklypai gali būti neformuojami, jei nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 32.2.6 papunktyje nustatyta, kad pastatų, patalpų ir inžinerinių statinių pagrindinės naudojimo paskirties klasifikacija pateikiama šių Nuostatų 3–5 prieduose. Nuostatų 3 priede nustatyta, kad pagalbinio ūkio statiniai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kieto kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (2.17 papunktis).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), 8.17 papunktyje nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes.

4. Byloje nėra ginčo, kad Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra pagrindinio daikto – Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinys. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2018 m. rugpjūčio 2 d.) matyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinių neturi. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad Pastatui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini).

Iš jau aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose pastatyti ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, taip, kaip jie apibrėžti minėtose Nuostatų ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 nuostatose, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taigi pagrindą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pirmiausiai lemia žemės sklype esantys ne bet kokios paskirties, o pagrindinio statinio statusą (paskirtį) turintys statiniai ir įrengimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nors ir įrodinėja, kad Pastatas yra savarankiškas pastatas, nepriskirtas prie pagrindinio statinio ir netgi turintis atskirą adresą, tačiau Pastato (ūkinio pastato) paskirtis – pagalbinio ūkio. Pagalbinio ūkio paskirties pastatai skirti pagrindiniame statinyje (name) gyvenantiems žmonėms pagelbėti ar tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Kitaip tariant, Pastato paskirtis pagalbinės, o ne pagrindinės prigimties. Žemės sklype nesant statinio, kurio paskirtis, pagal paskirtį, laikytina pagrindine, nėra sąlygos, lemiančios teisinį pagrindą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Aplinkybės, kad Pastatui suteiktas atskiras adresas, ar tai, kad Pastatas nėra įregistruotas, kaip gyvenamojo namo priklausinys, aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, negali būti vertinamos, kaip prioritetinės Taisyklių 46 punkte įtvirtintinos imperatyvios sąlygos – atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose pastatyti ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, atžvilgiu. Nors Pastatas nėra pagrindinio statinio priklausinys (netarnauja pagrindiniam statiniui), tačiau Pastato paskirtis – pagalbinio (ne pagrindinio) ūkio ir yra išlikusi nepakeista. Kai tuo tarpu atskiras sklypas gali būti formuojamas tik pagrindiniam statiniui. Iš į bylą pareiškėjo pateiktų papildomų rašytinių įrodymų (su 2018 m. rugpjūčio 31 d. lydraščiu) taip pat matyti, kad Pastatą atskirti nuo gyvenamojo buto (išregistruoti priklausinio statusą), buvę savininkai prašė tik dėl to, kad jie rengėsi parduoti jiems priklausančio ūkinio pastato dalis, tačiau ne dėl to, kad, pavyzdžiui, Pastato paskirtį būtų ketinama keisti į pagrindinio pastato ar pan.

Pareiškėjas prieštarauja, kad atsakovė su pareiškėju sudarytų sandorių sutartyse yra nurodžiusi, kad Pastato savininkui žemės sklypo pardavimo ar nuomos klausimas bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nustatyta tvarka, tačiau ši sutarčių nuostata niekaip neužtikrina, pareiškėjo pareikšto prašymo išpildymo, todėl ši aplinkybė, keliamo ginčo kontekste, nėra esminė. Pareiškėjas nepateikė jokių įgaliojimų, suteikiančių teisę valstybės vardu kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, todėl šis argumentas taip pat vertintinas kaip nepagrįstas. Taip pat nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamais aktais pareiškėjui atimta teisė naudotis valstybinės žemės sklypu tam turint teisinį pagrindą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę šį klausimą spręsti ir kitais teisiniais pagrindais – Pastato paskirties pakeitimas, servituto nustatymas, nuoma ir kt. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjui būtų atimta teisė naudotis valstybinės žemės sklypu.

5. Darytina išvada, kad atsakovė teisingai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Pastatui, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio (ne pagrindinio pastato). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra galimybės organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ūkio (pagalbinės) paskirties pastatui.

Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą atsisakytas tenkinti pagrįstai, todėl naikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 48FPĮ-1734-(14.48.123) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir NŽT 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-3273-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant naują valstybinės žemės sklypą, reikalingą pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) eksploatuoti.

Netenkinus skundo, teismo išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai, arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                Tomas Blinstrubis

                                                                                        Jovita Einikienė

                                                                                                        Bronius Januška