Adm. byla Nr. I-2813-561/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-00957-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija 9.10.
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2012-06-29
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Vidai Verikienei, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Giedrei Vainauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
nustatė:
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012-02-28 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-11196 (toliau – Sprendimas).
Savo reikalavimus pareiškėjas A. A. pagrindė tuo, kad VMI neturėjo teisės priimti Sprendimo, kadangi šiame sprendime nurodytos sumos neatitinka faktinės situacijos. 2010-08-19 A. A. su Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) sudarė Mokestinės paskolos sutartį Nr. (14.5)-163-189 (toliau – Sutartis), pagal kurią A. A. buvo atidėtas ir išdėstytas 5511627,67 Lt mokestinės nepriemokos mokėjimas. A. A. Sutartį vykdė sąžiningai, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuolat informuodavo apie sunkumus, susijusius su Sutarties vykdymu. Pirmą kartą A. A. su Sutarties vykdymo sunkumais susidūrė 2011 metų kovo mėnesį, kai pradelsė sumokėti dalį sumų pagal Sutartį, tačiau visus pažeidimus ištaisė. Dėl laikinų ekonominių sunkumų, susijusių su sunkia padėtimi nekilnojamojo turto rinkoje, A. A. negalėjo laiku mokėti visų priklausančių mokėti sumų pagal Sutartį, tačiau nuolat vykdė mokėjimus tiek, kiek galėjo, nuolat sąžiningai pervesdavo visas turimas pinigų sumas Inspekcijai. Mokesčių administratorius neprieštaravo tokiam Sutarties vykdymui, dėl to papildomų pretenzijų nereiškė, tuo išreikšdamas savo sutikimą su A. A. Sutarties vykdymu. A. A. pabrėžė, kad duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo nuspręsta iš A. A. išieškoti visą Sutartimi išdėstytą mokestinės nepriemokos sumą, nei Inspekcija, nei VMI jam nepateikė. A. A. nebuvo informuotas apie Sutarties nutraukimą, jam taip pat nebuvo suteikta galimybė ištaisyti Sutarties pažeidimus, nesuteiktas joks protingas terminas sumokėti papildomas palūkanas ir kitas su Sutarties vykdymu susijusias sumas. Už visą laiką, kurį buvo atidėtas mokestinės nepriemokos mokėjimas, A. A. turėjo mokėti mokestines palūkanas – po 137791 Lt per mėnesį. Mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2014-08-15 turėjo būti atidėtas todėl, kad suteikti A. A. galimybę realizuoti 2010-08-09 Sutartinės hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą. Skubotai, anksčiau Sutartyje numatyto termino nutraukus Sutartį, A. A. iš esmės praranda realią galimybę padengti visą įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat inicijuojant skubotą vykdymo procedūrą ir iš varžytinių parduodant įkeistus žemės sklypus, įkeisti žemės sklypai bus parduoti už neatitinkančią rinkos vertės kainą, tuo padarant tiek A. A., tiek valstybės biudžetui milžiniškus nuostolius.
A. A. paaiškino, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, mokesčių administratorius neturėjo teisės nutraukti Sutarties anksčiau termino ir inicijuoti bet kokias išieškojimo procedūras pagal Sutartį. Mokesčių administratorius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 105 str. 1 d. 2 punktu, neturėjo teisės inicijuoti priverstinės mokesčių nepriemokos išieškojimo procedūros ir neturėjo teisės priimti Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Mokesčių administratoriui neatsirado teisė išieškoti mokestinės nepriemokos, kadangi mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas yra tik 2014-08-15.
A. A. pabrėžė, kad jam nebuvo ir nėra pateikta jokia informacija apie Sutarties nutraukimą ar sprendimą nutraukti Sutartį. Dėl šios aplinkybės A. A., neturėdamas jokios informacijos apie tokio akto egzistavimą, negali ginčyti Sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, nurodė, kad jeigu šios bylos nagrinėjimo metu paaiškės, jog mokesčių administratorius yra priėmęs sprendimą nutraukti Sutartį, tačiau apie tokį sprendimą nėra informavęs A. A., A. A. teiks papildomą reikalavimą pripažinti mokesčių administratoriaus sprendimą nutraukti Sutartį neteisėtu.
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo A. A. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti, paaiškindama, kad A. A. teiginys, jog VMI neturėjo teisės priimti Sprendimo, nes A. A. neturi mokestinės nepriemokos ir veikia pagal Sutartį yra nepagrįstas, nes minėta Sutartis yra nutraukta.
VMI paaiškino, kad A. A. nesilaikant Sutarties sąlygų, jis buvo įspėtas dėl prie Sutarties pridėto mokestinio grafiko nesilaikymo bei dėl galimo Sutarties nutraukimo, tačiau tinkamai į tai nereagavo, todėl Inspekcijos viršininkas 2011-09-26 priėmė sprendimą Nr. 327-4207 nutraukti Sutartį.
VMI paaiškino, kad skunde nepagrįstai nurodyta, jog A. A. tinkamai vykdė Sutartį, t. y., kad Inspekcija sutiko su tokiais A. A. mokėjimais, kokius jis vykdė, pretenzijų nereiškė ir taip išreiškė savo sutikimą su tokiu Sutarties vykdymu. Sudarant Sutartį, A. A. įsipareigojo nurodytą mokestinę nepriemoką sumokėti pagal pridedamą grafiką, įsipareigojo pagal grafiką mokėti ir palūkanas. VMI duomenimis, A. A. pagal Sutartį sumokėjo 21200 Lt ir ši suma buvo įskaityta palūkanų sumoms padengti.
VMI paaiškino, jog A. A. skunde nepagrįstai teigia, kad jis visus Sutarties pažeidimus buvo ištaisęs. A. A. pagal Sutartį nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, be to, yra sumokėjęs tik dalį Sutarties 4 punkte nurodytų palūkanų. Inspekcija apie pradelstas įmokų sumas ne kartą informavo A. A., tačiau A. A. nurodytų sumų nesumokėjo.
Be to, faktą, kad A. A. netinkamai vykdė Sutartį, patvirtina ir pats A. A., nurodydamas, kad negalėjo laiku mokėti visų priklausančių sumų pagal Sutartį. Taigi, A. A. nevykdė Sutarties sąlygų, pradelstos įmokos pagal šią sutartį nuolat didėjo, nors mokesčių administratorius ne kartą buvo suteikęs galimybę šiuos trūkumus pašalinti.
VMI pabrėžė, kad yra atmestini ir A. A. skundo argumentai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie Sitarties nutraukimą, be to, jam nebuvo suteikta galimybė ištaisyti Sutarties pažeidimus, nesuteiktas terminas sumokėti papildomas palūkanas ir kitas su Sutarties vykdymu susijusias sumas, kadangi Inspekcija 2011-09-26 sprendimą Nr. 327-4207 nutraukti Sutartį siuntė A. A. 2011-10-03 jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau registruotas laiškas grįžo į Inspekciją su pašto darbuotojų žyma „Neatsiėmė“. Remiantis MAĮ 164 straipsnio nuostatomis, šis dokumentas buvo laikomas įteiktas A. A..
VMI pabrėžė, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – Taisyklės). Tiek MAĮ 88 str. 6 dalis, tiek Taisyklių 41 punktas numato, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Kaip jau minėta, A. A. nevykdė Sutarties reikalavimų, todėl Inspekcija Sutartį pagrįstai nutraukė. MAĮ 33 str. 8 punkte yra įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime.
Inspekcija 2011-09-30 A. A. išsiuntė raginimą, kuriame nurodė per 20 dienų sumokėti 5893985,43 Lt, tačiau A. A. per raginime nurodytą laiką nesumokėjo nurodytos sumos.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės VMI atstovė patvirtino atsiliepime į A. A. skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo A. A. skundą atmesti.
Inspekcija ir A. A. 2010-08-19 sudarė Sutartį, pagal kurią A. A. nuo 2010-04-13 iki 2014-07-08 buvo išdėstytas 5511627,67 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimas, atidedant įmokų mokėjimo pradžią iki 2011-04-13. A. A. nurodytą mokestinę nepriemoką sumokėti įsipareigojo pagal pridedamą grafiką (b. l. 35-38).
A. A. nevykdant Sutarties sąlygų, Inspekcija 2011-03-28 raštu Nr. (14.3)-46-12400 pranešė A. A., kad jis yra nesumokėjęs 223692,82 Lt palūkanų, padidintų palūkanų ir netesybų, priminė, kad A. A. iki 2011-04-13 turi sumokėti 137791 Lt pagal patvirtintą grafiką atidėtos mokestinės nepriemokos dalies ir apskaičiuotas palūkanas, bei įspėjo, kad Inspekcija ketina nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokestinės paskolos sutarties pažeidimai nebus pašalinti iki 2011-04-28 (b. l. 39).
Inspekcija 2011-04-27 gavo A. A. prašymą, kuriame prašoma suteikti 45 dienų terminą (iki 2011-06-12) ištaisyti Sutarties pažeidimus (b. l. 40-41).
Minėtas A. A. prašymas buvo patenkintas, tačiau per pratęstą terminą A. A. Sutarties pažeidimų nepašalino, todėl Inspekcija 2011-06-15 raštu Nr. (14.3)-46-24089 informavo A. A., kad šis pagal Sutartį iki 2011-06-12 nesumokėjo 580537,60 Lt įmokų dalies, palūkanų, padidintų palūkanų ir netesybų. A. A. buvo nurodyta pradelstas įmokas pagal Sutartį sumokėti iki 2011-06-27 (b. l. 42).
A. A. nepašalinus Sutarties pažeidimų ir toliau nevykdant Sutarties sąlygų, Inspekcijos viršininkas 2011-09-26 priėmė sprendimą Nr. 327-4207 nutraukti Sutartį (b. l. 43).
VMI 2012-02-28 sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-11196 nusprendė išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo A. A. 5858584,63 Lt (penkių milijonų aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų ir šešiasdešimt trijų centų) mokestinę nepriemoką (b. l. 33).
Išsamiai bei visaspusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Sutartis Inspekcijos 2011-09-26 sprendimu yra nutraukta, minėtas sprendimas yra galiojantis, priežasčių abejoti šio sprendimo teisėtumu teismas nemato, jokių įrodymų, kad šis Inspekcijos sprendimas būtų panaikintas ar, netgi, ginčijamas, byloje nėra.
Teismas daro išvadą, kad A. A. argumentai, jog jam nebuvo ir nėra pateikta jokia informacija apie Sutarties nutraukimą ar sprendimą nutraukti Sutartį ir todėl A. A. negali ginčyti Sutarties nutraukimo, o jeigu šios bylos nagrinėjimo metu paaiškės, jog mokesčių administratorius yra priėmęs sprendimą nutraukti Sutartį, tačiau apie tokį sprendimą nėra informavęs A. A., A. A. teiks papildomą reikalavimą pripažinti mokesčių administratoriaus sprendimą nutraukti Sutartį neteisėtu, yra paremti tik samprotavimais, spėjimais ir prielaidomis, todėl nėra pagrindo jais remtis, kadangi informacija apie Inspekcijos 2011-09-26 sprendimą nutraukti Sutartį buvo pateikta teismui 2012-04-20 kartu su VMI atsiliepimu į šioje byloje nagrinėjamą skundą, tačiau A. A. su patikslintais reikalavimais ar kitokia informacija dėl Sutarties panaikinimo į teismą nesikreipė.
Teismas daro išvadą, kad išsami A. A. mokestinių įsipareigojimų analizė, eiga bei Sutarties sąlygos patvirtina, jog A. A. nesilaikė Sutarties bei prie jos pridėto mokestinio grafiko reikalavimų, Inspekcija pagrįstai ne kartą buvo įspėjusi A. A. dėl pažeidimų, susijusių su Sutarties vykdymu, Inspekcija tinkamai reagavo į A. A. prašymą dėl Sutarties pažeidimų ištaisymo, todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimas nutraukti Sutartį.
Teismas daro išvadą, kad A. A. netinkamai vertina mokesčių administratoriaus veiksmus, tvirtindamas, kad Inspekcija neprieštaravo A. A. veiksmams, vykdant Sutartį, bei nereiškė papildomų pretenzijų A. A., kadangi yra aiškiai nustatyta, kad A. A. pagal Sutartį nuo 2010-08-27 iki 2011-03-18 sumokėjo 21200 Lt, ir ši suma buvo įskaityta palūkanų sumoms padengti. A. A. argumentai, kad jis Sutarties pažeidimus buvo ištaisęs, yra tik prielaidos, kadangi A. A. pagal Sutartį nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, be to, yra sumokėjęs tik dalį Sutarties 4 punkte nurodytų palūkanų. Be to, ir pats A. A. skunde teismui nurodė, kad negalėjo laiku mokėti visų priklausančių sumų pagal Sutartį dėl pablogėjusių finansinių bei ekonominių aplinkybių.
Išsamiai įvertinęs A. A. argumentus, kad jis nebuvo informuotas apie Sutarties nutraukimą, be to, A. A. nebuvo suteikta galimybė ištaisyti Sutarties pažeidimus, nesuteiktas terminas sumokėti papildomas palūkanas ir kitas su Sutarties vykdymu susijusias sumas, teismas daro išvadą, kad šie argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų paskelbimą, analizę, teismas daro išvadą, kad Inspekcija tinkamai taikė MAĮ 164 straipsnio reikalavimus, atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su minėto sprendimo A. A. įteikimu bei pagrįstai konstatavo, kad sprendimas nutraukti Sutartį A. A. yra įteiktas tinkamai.
Inspekcija 2011-09-26 nutraukti Sutartį siuntė A. A. 2011-07-03 raštu Nr. (14.3)-46-38094 (b. l. 44). Dokumentai A. A. buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau registruotas laiškas grįžo į Inspekciją su pašto darbuotojų žyma „Neatsiėmė“ (b. l. 45). MAĮ 164 straipsnis reglamentuoja dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui tvarką. Pagal šio straipsnio 1 d. 2 punktą, dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami siunčiant registruotu laišku. Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (MAĮ 164 str. 3 dalis). Ir tik tais atvejais, kai dokumentų neįmanoma mokesčių mokėtojui įteikti MAĮ 164 str. 1 d. 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais, mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento MAĮ 164 str. 1 dalyje nurodytu būdu (MAĮ 164 str. 5 dalis).
Teismas daro išvadą, kad A. A. savo gyvenamąją vietą mokesčių administratoriui nurodydavo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiuo adresu A. A. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (b. l. 46-47), todėl mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos 2011-09-26 sprendimas nutraukti Sutartį buvo tinkamai A. A. įteiktas. Be to, A. A. gerai žinojo apie sudarytą Sutartį bei apie jos sąlygas ir savo įsipareigojimus. A. A. buvo ne kartą įspėtas, kad Inspekcija nutrauks Sutartį, jeigu nebus tinkamai vykdomos Sutarties sąlygos.
Teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog A. A. tinkamai nevykdė Sutarties sąlygų, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 88 str. 6 dalimi ir Taisyklių 41 punktu, numatančiais mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą, nutraukė Sutartį. Priverstinis mokestinių nepriemokų išieškojimas yra vykdomas MAĮ nustatyta tvarka, t. y. mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime.
Inspekcija 2011-09-30 A. A. išsiuntė raginimą Nr. (14.5)-325-428 (b. l. 48), kuriame nurodė per 20 dienų sumokėti 5893985,43 Lt. Raginimas buvo išsiųstas registruotu laišku ir, vadovaujantis MAĮ 164 str. 3 dalimi, buvo įteiktas. A. A. raginimo neįvydžius, mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti šią mokestinę nepriemoką ir turėjo teisę priimti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VMI objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, susijusias su A. A. mokestinėmis prievolėmis valstybei, kad VMI tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokestinės nepriemokos išieškojimą iš turto, kad A. A. pažeidė mokestines prievoles valstybei, todėl VMI Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o A. A. skundas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas ir yra atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teisma
nusprendė:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Arūnas Kaminskas