Civilinė byla Nr. e2A-892-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00839-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.4.5.4; 2.6.1.5; 2.6.29.4; 3.1.7.6;

3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOSTELĖ“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-255-1112/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOSTELĖ“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VILNIAUS SKALSA“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, prievolės pripažinimo įvykdyta bei vykdomojo įrašo panaikinimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS SKALSA“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „AUTOSTELĖ“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė ,Registrų centras, notaras A. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „AUTOSTELĖ“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 2019 m. spalio 28 d. pažymėjimu apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą hipoteką:

1.1.       žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

1.2.       pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

1.3.       pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

1.4.       pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

1.5.       pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

1.6.       pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

1.7.       pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

1.8.       pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

1.9.       pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

1.10.       kitiems inžineriniams statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems ieškovei, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro;

1.11.       kitoms turtinėms teisėms – užstatymo teisėms (superficies) naudotis 0,2577 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), statiniams, infrastruktūros objektams statyti, juos valdyti nuosavybės teise, kylanti iš užstatymo teisės (superficies) sutarties, patvirtintos (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. M. 2016 m. rugsėjo 20 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančioms ieškovei, pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro.

2.       Ieškovė UAB „AUTOSTELĖ“ taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad jos prievolė atsakovei UAB „VILNIAUS SKALSA“, pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarytą paskolos sutartį, yra pilnai įvykdyta, panaikinti 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro A. K. dėl visų išieškotinų sumų iš ieškovės atsakovės naudai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. ji (paskolos gavėjas) sudarė paskolos sutartį su atsakove (paskolos davėja). Ieškovė 2019 m. spalio 28 d. Sutarčių ir teisių suvaržymų registre įregistravo sutartinės hipotekos sandorį, pagal kurį skolinių įsipareigojimų atsakovei įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ginčo turtas. Paskolos sutarties 5 punkte šalys susitarė dėl palūkanų indeksavimo pagal statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI), vartojama sąvoka indeksuoti, o ne pridėti procentinę išraišką, kas reiškia, kad yra indeksuojamas metinių palūkanų dydis. Atsakovei ieškovė yra pilnai sugrąžinus gautą paskolą, apmokėjusi visas priskaičiuotas palūkanas ir apmokėjusi paskolos sutarties nustatyta tvarka apskaičiuotas indeksuotas palūkanas. Pagal šalių sudarytą paskolos sutartį teisę gauti indeksuotą palūkanų mokestį atsakovė įgijo nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. palūkanų dydis (norma) perskaičiuojama vadovaujantis praeitų kalendorinių metų VKI. Apskaičiuojant indeksuotą atitinkamų metų mokamą palūkanų mokestį (dydį) yra taikomas tais pačiais metais (metų pradžioje) paskelbtas vidutinis metinis VKI. Perskaičiavimas vyksta kartą metuose, taikomas vidutinis metinis VKI, perskaičiavimo laikotarpis pagal šalių sudarytą sutartį – sausio mėn. Paskolos sutartyje nustatytas metinių palūkanų dydis (norma) – 12 procentų. Perskaičiuotas (indeksuotas) palūkanų dydis (norma): 1) nuo 2020 m. sausio 1 d. – 12,3 procentai; 2) nuo 2021 m. sausio 1 d. – 12,6 procentai; 3) nuo 2022 m. sausio 1 d. – 12,7 procentai; (4) nuo 2023 m. sausio 1 d. – 13,4 procentai. Ieškovei apmokėjus indeksuotas palūkanas, ji yra pilnai įvykdžiusi visus įsipareigojimus atsiskaityti su atsakove. 2023 m. vasario 9 d. ieškovė Sutarčių ir teisių suvaržymų registre el. būdu pateikė prašymą išregistruoti sutartinę hipoteką (pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovė pateikto prašymo nepasirašė ir hipotekos pabaigos nepatvirtino.

4.       Atsakovė UAB „VILNIAUS SKALSA“ su ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės dėstomas paskolos sutarties nuostatų aiškinimas ir pateiktas skaičiavimas yra klaidingas, nepagrįstas ir prieštarauja paskolos sutarčiai. Šalys paskolos sutartyje numatė aiškią palūkanų indeksavimo taisyklę, pagal kurią sutarta pradinė 12 procentų palūkanų normą kasmet didinama (sumuojant su) VKI pokyčiu (pagal principą: 12 procentų + 2 procentai). Šalys tiek raštu, tiek veiksmais aiškiai susitarė ir patvirtino savo valią ir ketinimus sutartą 12 procentų palūkanų normą didinti (sumuojant su) VKI pokyčiu (infliacija). Paskolos sutartyje tiesiogiai numatyta, kad perskaičiuota palūkanų norma kitais metais naudotina kaip nauja indeksuojama palūkanų bazė (paskolos sutarties 5 punktas). Paskolos sutartis pasirašyta 2019 m. pabaigoje, atitinkamai, pirmasis palūkanų normos indeksavimas turėjo įvykti ir nauja palūkanų norma turėjo būti taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d. Paskolos sutartyje šalys numatė palūkanų indeksavimo taisyklę, pagal kurią pradinė 12 procentų palūkanų norma kasmet didinama sumuojant su VKI pokyčiu (12 procentų + VKI procentais). Ieškovė ieškinyje išdėstė visiškai priešingą aiškinimą ir skaičiavimo metodiką negu numato sutartis. Iki 2022 m. ieškovės vykdyti skaičiavimai, komunikacija ir veiksmai aiškiai parodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl indeksavimo tvarkos taikymo. Pati ieškovė (jos buhalterė) siuntė palūkanų indeksavimui aktualius VKI dydžius, kurie atitinka atsakovės pareikštus reikalavimus. Ieškovė savo skaičiavimo „metodiką“ netikėtai pakeitė, kai VKI dydžiai reikšmingai padidėjo ir lėmė jai nepalankią palūkanų normą. Užuot prašydama sumažinti palūkanas, ieškovė galiausiai pasirinko visiškai kitą ir nesąžiningą poziciją – keisti palūkanų indeksavimo skaičiavimo aiškinimą. Atsakovė paskolos sutartyje nustatyta tvarka skaičiavo ieškovės įsipareigojimus, buvo nuosekli ir apie ieškovės įsiskolinimus ne kartą informavo ieškovę ir ragino susimokėti. Atsakovės inicijuotas išieškojimas pagal paskolos sutartį yra teisėtas ir pagrįstas. Taikant paskolos sutartyje nurodytą skaičiavimą, ieškovė neįvykdė savo prievolių ir todėl atsakovės inicijuotas išieškojimas vyko teisėtai. Šiuo atveju nėra priežasčių, kodėl ginčas neturėtų būti sprendžiamas vadovaujantis paskolos sutarties nuostatomis. Paskolos sutartį šalys numatė pasirašyti notaro biure, atvykusios sudaryti hipotekos sandorio. Paskolos sutarties atspausdintą popierinę versiją, paruoštą pasirašymui, atsivežė ieškovės atstovas. Būdamos notaro biure šalys pastebėjusios netikslumą paskolos sutartyje, ranka patikslino tekstą ir taip aiškiai patvirtino savo supratimą ir valią, jog palūkanų indeksavimas vykdomas prie palūkanų normos (procentais) pridedant indeksą procentais (sumavimas gali vykti su dedamaisiais, kurie išreikšti tuo pačiu matavimo vienetu). Įrašas ranka patvirtintas ieškovės atstovo, įkaito davėjos ir atsakovės atstovo parašais. Šalys, siekdamos aiškumo, susitarė dar kartą raštu užfiksuoti savo supratimą ir papildyti paskolos sutartį praktiniais pavyzdžiais dėl palūkanų indeksavimo: šalys 2019 m. spalio 28 d. pasirašė atnaujintą paskolos sutartį. Šiuo dokumentu paskolos sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, o paskolos sutartis buvo papildyta nuostatomis dėl paskolos išmokėjimo tvarkos dalimis bei pavyzdžiais dėl palūkanų indeksavimo aritmetinio skaičiavimo. Šalys tiek raštu, tiek veiksmais aiškiai susitarė ir patvirtino savo valią ir ketinimus sutartą 12 procentų palūkanų normą didinti (sumuojant su) VKI pokyčiu (infliacija).

5.       Atsakovė UAB „VILNIAUS SKALSA“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama atmesti ieškovės ieškinius visa apimtimi ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 66 371,49 Eur negrąžintos paskolos, 15 612,76 Eur palūkanų, 13 184,10 Eur negautų pajamų, kurios atitinka mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo paskolos sutarties nutraukimo iki paskolos sutarties termino pabaigos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo visos įsiskolinimo sumos (95 168,35 Eur) nuo paskolos sutarties termino datos (2023 m. gruodžio 31 d.) iki visos skolos grąžinimo (išieškojimo) dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovės dėstomas paskolos sutarties nuostatų aiškinimas ir pateiktas skaičiavimas prieštarauja paskolos sutarčiai. Šalys paskolos sutartyje numatė aiškią palūkanų indeksavimo ir skaičiavimo taisyklę. Ieškovės aiškinimas neatitinka šalių susitarimo, ieškovės pozicijos teisiniai pagrindai – bendra ekonominė logika, ieškovės skaičiavimai remiantis neaktualia statistikos departamento informacija, indeksavimo metodikomis. Ieškovė neįrodinėja šalių valios, neginčija paskolos sutarties nuostatų ir netgi niekaip nesureagavo, neatsiliepė ir nepateikė pozicijos dėl akivaizdaus ir objektyvaus fakto, kad šalys sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl indeksavimo tvarkos ir skaičiavimo metodikos. Aplinkybė, kad VKI nenuspėjamai kyla, savaime nelemia palūkanų neteisėtumo ar nepagrįstumo, kadangi sutartis turi įstatymo galią šalims, o ieškovė (verslininkas) prisiėmė VKI didėjimo riziką. Šiuo atžvilgiu ieškovė turi (turėjo) galimybę persvarstyti savo reikalavimo motyvus ir pagrindą bei remtis pasikeitusių aplinkybių institutu ir reikalauti palūkanų indeksuotos dalies mažinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, o bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų nutraukė, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 5 457,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas nurodė, kad šalys paskolos sutarties 5 punkte numatė ir aptarė palūkanų skaičiavimo ir indeksavimo tvarką. Tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sutarties 5 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo. Paskolos sutarties 4 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas nuo sekančios dienos už gautą paskolą moka 12 procentų metines palūkanas. Paskolos sutarties 5 punkte nurodyta, kad šalys sutaria, kad metines palūkanas, kiekvienais metais sausio 1 d., nepasirašant papildomo šalių susitarimo, yra perskaičiuojamos vadovaujantis praeitų kalendorinių metų vartotojų kainų indeksu (VKI), t. y. metinių palūkanų dydis 12 procentų, atitinkamai, yra dauginamas iš (šioje vietoje atlikti pataisymai ranka „dauginamas iš“ nubrauktas, nuvedant liniją į paraštę ir parašant žodį „pridedama“, po kuriuo yra atsakovės atstovo parašas, šalia prirašytas žodis „sutinku / sutinka“ ieškovės atstovo pirmoji vardo raidė, pavardė ir parašas, taip pat pagal paaiškinimus pasirašė ir buvusi įkaito davėja) VKI indekso. Kiekvieną kartą tokiu būdu naujai apskaičiuotas metinių palūkanų dydis tampa metinėmis palūkanomis, kuris vėlesniais metais yra perskaičiuojamas kaip yra aprašyta šiame sutarties punkte. Nors ieškovės atstovas, pasirašęs paskolos sutartį, nurodė, kad prie ranka padaryto paskolos sutarties 5 punkto pakeitimo pasirašė, kad sutinka su 12 procentų metinėmis palūkanomis, tačiau šį paaiškinimą teismas vertino kritiškai, nes nesuderinamas su atliktu pataisymu ir šalių atstovų parašais po pataisymu, patvirtinant, kad sutinka. Be to, susitarimas dėl palūkanų dydžio numatytas paskolos sutarties 4 punkte, o paskolos sutarties 5 punkte aptarta palūkanų indeksavimo tvarka.

9.       Teismas pažymėjo, kad šalys pasirašė 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutartį. Šios sutarties 5 punkte be jokių pataisymų yra įtvirtina palūkanų indeksavimo tvarka su pavyzdžiais, kuri iš esmės atitinka paskolos sutarties nuostatas su ranka padarytais pataisymais. 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutartyje nurodyti atlikti mokėjimai, kurie sutampa su byloje pateiktais duomenimis apie paskolintas sumas. Į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 15 d. šalių atstovų susirašinėjimas leido teismui daryti išvadą, kad atsakovės atstovo pateikti paaiškinimai dėl 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutarties pasirašymo aplinkybių yra labiau tikėtini ir patvirtina, kad šalims paskolos sutarties 5 punkto nuostatos su pataisymais buvo aiškios, ieškovės atstovas šias nuostatas dar kartą patvirtino pasirašydamas 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutartį. Be to, į bylą pateiktas ieškovės buhalterės 2022 m. liepos 27 d. el. laiškas, iš kurio turinio teismas padarė išvadą, kad iš pradžių ieškovės buhalterija palūkanas skaičiavo ne taip, kaip nurodyta ieškinyje, o taip, kaip buvo numatyta paskolos sutartyje. Į bylą pateiktas 2022 m. lapkričio 17 d. atsakovės raštas, skirtas AB „SEB bankas“, iš kurio buvo matyti, kad atsakovė pateikė duomenis apie įsipareigojimų dydį, taikant paskolos sutarties 5 punkte nustatytą indeksavimo tvarką. Į bylą buvo pateikti įrodymai bei šalių atstovų paaiškinimai, kad paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovei atsakovė teikė sąskaitas faktūras dėl palūkanų, kurios paskaičiuotos, netaikant palūkanų indeksavimo, pagal paskolos sutarties 5 punktą. Teismas vertino, kad ta aplinkybė, jog atsakovė ne iškart nuo teisės į palūkanų indeksavimą įgijimo momento pasinaudojo šia sąlyga ir nepateikė ieškovei sąskaitų faktūrų dėl indeksuotų palūkanų dalies, nesudaro pagrindo vertinti, kad sutarties sąlyga nėra aiški ar neatitinka šalių suderintos valios.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad paskolos sutartį sudarė du verslininkai, kuriems taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Teismo vertino, kad verslininkai, pasirašydami paskolos sutartį susitaria dėl paskolos suteikimo sąlygų ir prisiima riziką dėl sutartų sąlygų vykdymo. Vien tai, kad paskolos sutarties 5 punkto nuostatų taikymas, neplanuotai padidėjus VKI, yra nepalankus ieškovei ir sukuria didelę finansinę naštą ieškovei, nesudaro pagrindo paskolos sutarties nuostatas aiškinti kitaip nei buvo susitarta ar taikyti pagal analogiją žalos atlyginimui ar periodinių išmokų indeksavimui taikytinas nuostatas. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog šalys neišnaudojo galimybės bendradarbiauti ir kooperuotis pasikeitus sutarties vykdymo sąlygoms, kai iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra, bei panaudoti kitas gynybos priemones.

11.       Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje ginčas dėl paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo nekilo. Teismas vertino, kad kreditorius turėjo teisę prašyti išduoti vykdomąjį įrašą Hipotekos sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkto pagrindu nutraukus paskolos sutartį, o notaras šiuo pagrindu pagrįstai išdavė vykdomąjį įrašą. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovės prašymu (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras 2023 m. rugsėjo 25 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 63 108,79 Eur paskolos sumos, 14 845,26 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos įsiskolino sumos, susidarysiančios nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki visos įsiskolinimo sumos grąžinimo priverstinio išieškojimo. Šį vykdomąjį įrašą priėmė vykdyti antstolė L. P. 2023 m. spalio 11 d. patvarkymu. Tačiau notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, kuris gali būti priverstinai vykdytinas, todėl teismas vertino, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkto taikymo tikslus, ši nuostata apima ir tas situacijas, kai yra notaro išduotas vykdomasis įrašas ginče tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismo vertino, kad teisinėje valstybėje neturėtų būti situacijų, kai dėl tos pačios skolos išieškojimo būtų išduoti du vykdomieji dokumentai, kurie gali būti priverstinai vykdytini. Kadangi dėl prašomos priteisti skolos jau vykdomas priverstinis išieškojimas, teismas sprendė bylą dalyje dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų nutraukti.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „AUTOSTELĖ“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje atmestų ieškinio reikalavimų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl bylos dalies nutraukimo palikti nepakeistą, perskirstyti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendime bent minimaliai nėra aptarti ieškovės argumentai dėl šalių 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartyje numatyto šalių susitarimo indeksuoti palūkanas. Teismo sprendime pasiremta tik atsakovės iniciatyva pasiūlytu aptarimu, su šaliu linijų nuvedimu į sutarties tekstą. Teismo sprendime yra neteisingai nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutarties 4 punkte yra numatytas palūkanų dydis, o sutarties 5 punkte tik palūkanų indeksavimo tvarka (t. y. kaip teismas nustatė tarp šalių kilusį ginčą), nes šioje byloje tarp šalių kilo ginčas būtent dėl 5 punkte numatyto palūkanų indeksavimo, o ne 4 punkte numatytos 12 procentų palūkanų normos. Liko nenagrinėti ieškovės argumentai, kad nebuvo pakeistas pats paskolos sutarties 5 punktas dėl palūkanų indeksavimo, kuris prieštarauja ir nesiderina su tame pačiame punkte esančiu žodžiu „pridedama“, nes palūkanų indeksavimo esmė, ko siekia šalys palūkanų indeksavimu, ieškovės byloje buvo plačiai paaiškinta. Nenagrinėjant šių ieškovės argumentų, nėra galima teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusio ginčo.

1.2.       Palūkanų indeksavimas yra sąvoka, kurią galima patikrinti tiek iš teisės aktų, tiek ir iš ieškovės pateiktos teisminės praktikos, galima neginčijamai nustatyti, kad indeksavimas tai yra padauginimas iš VKĮ indekso, ko yra siekiama palūkanų indeksavimu. Netaikytas sutarties aiškinimas ginčijamą sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai. Liko visiškai neatsižvelgta į ieškovės atstovo paaiškinimus, kad jeigu paskolos sutarties sudarymo metu ieškovė būtų taip supratusi palūkanų indeksavimą, ji nebūtų sudariusi sutarties, nes taikyta palūkanų norma sudaro palūkanas, kurių normalioje ir įprastoje verslo praktikoje mokėti nėra jokios ekonominės logikos.

1.3.       Indeksavimo paskirtis yra infliacijos padarinių amortizavimas. Paskolos sutartimi susitarta indeksuoti metinės palūkanas nuo 2020 m. sausio 1 d., vadovaujantis Statistikos departamento apskaičiuotu vartotojų kainų indeksu. Ieškovė su tuo sutinka ir ginčo tarp šalių nėra. Esmė, ar šalys taiko tinkamą VKI ir apskaičiavimo metodika. Ieškovė laiko, kad atsakovė taiko netinkamą VKI ir netinkamą apskaičiavimo metodika. Indeksavimo taisyklės yra aiškiai nustatytos teisės aktuose, jokios kitokios interpretacijos nėra galimos. Pagal šalių sudarytą paskolos sutartį teisę gauti indeksuotą palūkanų mokestį atsakovė įgijo nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. palūkanų dydis (norma)perskaičiuojama vadovaujantis praeitų kalendorinių metų vartotojų kainų indeksu (VKI), dėl to ginčo tarp šalių nėra. Apskaičiuojant indeksuotą atitinkamų metų mokamą palūkanų mokestį (dydį) yra taikomas tais pačiais metais (metų pradžioje) paskelbtas vidutinis metinis VKI. Dėl tokio taikymo šalys susitarė paskolos sutartyje. Perskaičiavimas vyksta kartą metuose, taikomas vidutinis metinis VKI, perskaičiavimo laikotarpis pagal šalių sudarytą sutartį – sausio mėn. (kaip pvz. 2020 m. sausį, palyginti su 2019 m. sausio; toliau 2021 m. sausį, palyginti su 2020 m. sausio ir t. t.). Perskaičiuojant palūkanų dydį (normą), jos norma dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100. Paskolos sutartyje nustatytas metinių palūkanų dydis (norma) – 12 procentų. Perskaičiuotas (indeksuotas) palūkanų dydis (norma), atsižvelgiant į aukščiau nurodytus vartotojų kainų pokyčius: 1) nuo 2020 m. sausio 1 d. – 12,3 procentai; 2) nuo 2021 m. sausio 1 d. – 12,6 procentai; 3) nuo 2022 m. sausio 1 d. – 12,7 procentai; 4) nuo 2023 m. sausio 1 d. – 13,4 procentai. Mokėtinos indeksuotos palūkanos yra apskaičiuotos tokia tvarka, remiantis paminėtu metinių palūkanų indeksavimu (perskaičiavimo laikotarpis sausio mėn.), nuo faktinio suteiktos paskolos likučio 2022 m. gruodžio 31 d. Šis ieškovės paaiškinimas dėl priskaičiuotų palūkanų indeksavimo, taikant VKI (metinį), pilnai atitinka šalių susitarimą, teisės aktais sureglamentuotą analogišką situaciją bei teismų praktikoje suformuotas taisykles dėl VKI pritaikymo palūkanų indeksavimui indeksuojant metinį palūkanų dydį. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus (mokėjimo pavedimus), kurie patvirtina, kad prievolė atsakovei pagal paskolos sutartį pilnai įvykdyta. Mokamaisiais pavedimais į atsakovės sąskaitą sumokėti 649 627,28 Eur, tame tarpe paskolos suma, visos sutartinės palūkanos, įskaitant indeksuotas palūkanas.

1.4.       Nėra pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindimas 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutartimi, nes paskolos sutartis yra realinis sandoris. Rašytinį tekstą 2019 m. spalio 28 d. dokumente pavadintame paskolos sutartimi galima laikyti tik kaip šalių pozicijos pareiškimą, kurio negalima taikyti atsietai nuo visų kitų byloje esančių įrodymų, netaikant palūkanų indeksavimo teisinio aiškinimo. Jeigu teismas vertino šiuos duomenis, tuomet turėjo įvertinti visą šalių susirašinėjimą, ginčus dėl palūkanų apskaičiavimo mechanizmo. Šalys pagal 2019 m. spalio 28 d. dokumentą, pavadintą paskolos sutartimi, nesielgė, ja nesivadovavo, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad notaras vykdomąjį įrašą išdavė pagal atsakovės nurodytą 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį, o ne 2019 m. spalio 28 d., ieškovės įkeitimas yra sudarytas pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį, o ne 2019 m. spalio 28 d., ir t.t. Paskolos sutartis buvo suteikiama pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį, nors kai kuriuose pavedimuose atsakovė nurodo kitą paskolos sutarties datą, tačiau toks nurodymas prieštarauja kitiems virš nurodytiems atsakovės veiksmams ir valios išreiškimui. Pati atsakovė AB „SEB bankas“, refinansavusiam paskolą ieškovei, nurodė būtent 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį. Tai yra prieštaravimas, kuris teismo sprendime nėra pašalintas.

1.5.       Nėra teisingas ir ieškovės atžvilgiu sąžiningas visų bylos faktinių aplinkybių atskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime, pasiremiant tik vienu 2022 m. liepos 27 d. ieškovės buhalterės el. laišku, kai byloje yra pateikta labai daug ir kitokio turinio šalių susirašinėjimo ir palūkanų indeksavimo supratimo aiškinimosi. Juo labiau, kad 2022 m. liepos 27 d. el. laiške nėra pridėtas joks paaiškinimas, o palūkanų perskaičiavimas nurodytas lentelėje yra ginčijamas ieškovės kaip autentiškas ir tikras. Paskolos sutarties vykdymo pabaigoje, kai atsakovė gavo ieškovės pranešimą dėl paskolos refinansavimo, tik tada tarp šalių prasidėjo ginčai ir nesutarimai dėl palūkanų indeksavimo, nes taip kaip atsakovė aiškino indeksavimą byloje, iki paskolos sugrąžinimo, iš ieškovės nebuvo reikalaujama. Ieškovė kėlė klausimą, kodėl iš atsakovės pusės buvo toks paskolos sutarties sąlygų vykdymas ir ieškovės mokamų palūkanų priėmimas be indeksacijos.

1.6.       Nėra pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendime argumentas, kad aiškinantis teisine prasme, ką reiškia šalių susitarimas dėl palūkanų indeksavimo, nereikia taikyti analogijos išmokų indeksavimui, nes ieškovės pateikti teisės aktai būtent taip ir aiškina indeksavimą kaip byloje savo poziciją pateikė ieškovė. Pagal analogiją norma taikoma, kai klausimas nėra konkrečiai sureglamentuotas. O šiuo atveju ieškovės pateiktuose teisės aktuose yra aiškiai ir tiksliai pateikta indeksavimo sąvoka, ir kaip ji taikoma.

1.7.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškovės pateiktų nuostatų dėl neteisėto notaro vykdomojo įrašo išdavimo. Iš dokumento, reg. Nr. DOK-31728, t. y. notaro byloje pateiktų duomenų, galima neginčijamai nustatyti, kad notarui pateikiant 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (2024 m. liepos 1 d. notaro pažymos priedas Nr. 3) joks pranešimas apie paskolos sutarties nutraukimą prieš terminą nebuvo pateiktas. Dėl to, vertinant notaro funkcijų atlikimą, pagal registruose esamą informaciją, ir notarui pateiktus duomenis, notarui buvo žinomas paskolos sutarties turinys, ir joje numatyta paskolos sutarties nutraukimo tvarka. Kadangi notarui nebuvo pateiktas pranešimas dėl paskolos sutarties nutraukimo, kyla klausimas, kokių duomenų pagrindu notaras išdavė vykdomąjį įrašą nutraukus paskolos sutartį prieš terminą? Atsakymo teismo sprendime į šį ieškovės iškeltą klausimą nėra. Atsakovė byloje 2024 m. vasario 12 d. dokumente, reg. Nr. DOK-23762, priedu Nr. 6 pateikia pretenziją dėl skolos dengimo, tačiau ieškovei, ginčijant šio pranešimo gavimą, per visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovė taip ir nepateikė duomenų, kaip šis pranešimas buvo įteiktas ieškovei, jog neginčijamai būtų nustatytą, kad apie paskolos sutarties nutraukimą ieškovė žinojo. Dėl to teismo sprendime nurodytas argumentas, kad byloje pateikti įrodymai apie šio pranešimo išsiuntimą ieškovei yra neteisingi.

14.       Atsakovė UAB „VILNIAUS SKALSA“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, prijungti įrodymus, kurių būtinybė iškilo apeliacinio proceso metu, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ieškovės pozicija dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į visus jos argumentus, yra nepagrįsta ir klaidinga, nes sprendime ieškovės argumentų vertinimas yra aiškiai pateiktas. Be to, teismas turi nagrinėti ir priimti sprendimą dėl ieškinio reikalavimų (tas byloje ir buvo padaryta), o ne atsakyti į visus ieškovės teiginius. Teismas sprendime pateikė pagrindimą apie tai, kad byloje esančių argumentų pakanka išvadai ir įsitikinimui dėl ieškovės ieškinio nepagrįstumo. Teismas pateikė savo vertinimą dėl ieškovės pozicijos visais ginčo klausimais. Atitinkamai, tai reiškia, kad teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Sprendimu teismas iš esmės atsakė ir paneigė ieškovės poziciją. Vien ta aplinkybė, kad teismas sprendime neskyrė atskiros motyvacijos kiekvienam atskiram ieškovės sakiniui (formaliu lingvistiniu požiūriu) nesukuria pagrindo naikinti sprendimą.

2.2.       Ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai neigia 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutartį, kuris yra vienas iš bylai reikšmingų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo sutarties sudarymo aplinkybes ir analizavo tiek 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį, tiek vėliau sudarytą 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutartį, kuria buvo įtraukti papildymai į pirmosios sutarties tekstą ir kuri yra ypač reikšminga, nes joje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino savo valią ir tai, kaip jos suprato indeksavimo tvarką (skaičiavimo pavyzdžiais). Taigi, teismas leidžia aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad jis analizuoja abi sutartis ir kad antroji sutartis (kaip ir kiti analizuojami šaltiniai) parodo šalių valią susitarti dėl indeksavimo „pridedant“. Pati ieškovė apeliaciniame skunde patvirtina, kad 2019 m. spalio 28 d. paskolos sutartis parodo tikrąją šalių valią.

2.3.       Ieškovė remiasi savo paaiškinimais, kurias tiesiog deklaratyviai neigia sprendimo motyvus ir išvadas, byloje nustatytas aplinkybes, tačiau atsakovės nesutikimas savaime sprendimo teisėtumo niekaip nepaneigia. Ieškovė absoliučiai deklaratyviai ginčija įrodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Atsakovė pažymi, kad jokie kiti bylos duomenys teismo aiškinimo nepaneigia ir tokių paneigiančių įrodymų byloje nėra. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi byloje esančiais įrodymais, įskaitant aptariamą laišką, kurio turinys buvo vertinamas kartu su kitais bylos duomenimis. Dėl to teismo atliktas vertinimas yra pagrįstas ir teisėtas, o oponentės teiginiai yra nepagrįsti bei paremti subjektyvia interpretacija.

2.4.       Ieškovė dėsto tikrovės neatitinkančius teiginius apie vykdomojo įrašo išdavimo procedūrą Atsakovės pranešimas ieškovei apie įsiskolinimą ir paskolos nutraukimą buvo pateiktas –2023 m. rugpjūčio 1 d. Reikalavimas padengti įsiskolinimą atsakovei ir jame, be kitų reikalavimų, yra suformuluotas aiškus pareiškimas ir apie sutarties nutraukimą: „informuojame, kad nuo šio rašto pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) nutraukiame 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarytą paskolos sutartį“. Nurodytas nutraukimo dokumentas į bylą pateiktas kaip atsiliepimo priedas Nr. 6. Ieškovei bei įkaito davėjui šis nutraukimo pranešimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta ir el. paštu, o įrodymai buvo pateikti notarui kartu su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu argumentas apie dokumentų negavimą, kaip vykdomojo rašto ginčijimo pagrindas, nebuvo naudojamas, bei ieškovė nekėlė klausimo dėl šio dokumento gavimo. Atsakovė kartu su šiuo atsiliepimu pateikia įrodymus apie tai, kad ieškovei pranešimas buvo pateiktas visomis komunikacijos priemonėmis. Bet to, ieškovės atstovas (advokatas) kitą dieną po pranešimo išsiuntimo (t. y. 2023 m. rugpjūčio 2 d.) atsakė į pateiktą reikalavimą ir tokiu būdu aiškiai patvirtino, kad jis buvo įteiktas. Prieš notarui išduodant vykdomąjį raštą, notaras pats siuntė raginimą ieškovei, todėl ieškovė buvo aiškiai informuota apie sutarties nutraukimą ir vykdomą išieškojimą. Ieškovė nesąžiningai remiasi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, didindama bylinėjimosi išlaidas.

2.5.       Ieškovės pasirinktas apeliacinio proceso ribų apibrėžimas yra ydingas ir nepagrįstas. Ieškovė, formaliai pakartodama savo argumentaciją dėl palūkanų indeksavimo, iš esmės pakartoja savo paaiškinimus, argumentus, kuriuos ji teikė kartu su ieškiniu ir kitais procesiniais dokumentais. Tačiau tokiu būdu atsakovė neturi galimybės tikslingai parengti savo atsiliepimo ir rungimosi proceso, kadangi nežino, į kuriuos argumentus sprendimo pagrįstumo atžvilgiu atsikirsti.

2.6.       Apeliaciniame skunde pakartojamas paskolos sutarties nuostatų aiškinimas ir pateiktas skaičiavimas yra klaidingas, nepagrįstas ir prieštarauja paskolos sutarčiai (vietoje to, ieškovė remiasi praktika, savo logika ir kitais antraeiliais ir neaktualiais šaltiniais). Šalys Paskolos sutartyje numatė aiškią palūkanų indeksavimo taisyklę, pagal kurią sutarta pradinė 12 procentų palūkanų normą kasmet didinama (sumuojant su) VKI pokyčiu (pagal principą: 12 procentų + 2 procentai). Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad remiasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir praktika ir suteikia pirmumą sutarčiai, kaip pirminiam šaltiniui, aiškinant šalių valią. Juo labiau, kai nagrinėjamos bylos atveju buvo pasirašyti netgi du dokumentai, kuriuos ieškovės atstovas savo parašu patvirtino, savo valią indeksuoti palūkanas taikant sudėtį („pridedama“).

2.7.       Paskolos sutartyje šalys numatė palūkanų indeksavimo taisyklę, pagal kurią pradinė 12 procentų palūkanų norma kasmet didinama sumuojant su VKI pokyčiu (12 procentų + VKI procentais). Ieškovė apeliaciniame skunde pakartoja savo visiškai priešingą aiškinimą ir skaičiavimo metodiką negu numato sutartis, tačiau šios savo pozicijos niekaip neįrodo (ir net nesistengia įrodyti), kadangi remiasi visai kitais šaltiniais, siekdamas paneigti sutarčių galią. Be to, pateikia tik galutinius savo apskaičiuotus skaičius, o savo aiškinimo teisingumą nepagrįstai preziumuoja. Jeigu ieškovė siekia netaikyti paskolos sutarties nuostatų, ji turėjo reikšti savarankišką reikalavimą dėl paskolos sutarties pakeitimo teismo tvarka ar nuginčijimo, tačiau tokio reikalavimo ieškovė nereiškė

2.8.       Ieškinyje ieškovė nepateikė nei vieno argumento dėl notaro vykdomojo įrašo negaliojimo ab initio (liet. nuo sudarymo momento) procesiniu požiūriu, nereikalavo pripažinti jo negaliojančiu. Ieškinio reikalavimas panaikinti vykdomąjį įrašą yra išvestinis reikalavimas, kadangi ieškovė ieškinyje laikosi pozicijos, kad jis prievolę įvykdė, todėl šiuo pagrindu reiškia reikalavimą pripažinti, kad vykdomasis dokumentas naikintinas (t. y. ne todėl, kad buvo pažeistos procesinės taisyklės dėl vykdomųjų įrašų išdavimo). Apeliaciniame skunde ieškovė jau ginčija notaro vykdomojo rašto teisėtumą remdamasis dviem naujais motyvais – teigiant, kad neegzistavo pagrindas notaro vykdomojo rašto išdavimui (t. y. neegzistavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.196 straipsnio nurodytos aplinkybės) ir kad ieškovė nėra gavusi jokio pranešimo ne teismo tvarka apie tai, kad atsakovė nuo 2023 m .rugpjūčio 1 d. vienašališkai nutraukia paskolos sutartį prieš terminą dėl jos esminio pažeidimo. Taigi, ieškovė apeliaciniu skundu nesąžiningai išplečia ginčo ribas, nes nei ieškinyje nenurodė šių argumentų kaip pagrindo savo ieškinio dalykui. Juo labiau, ieškovė apskritai nekėlė klausimo / ginčo dėl nurodytų aplinkybių. Apeliacinio skundo argumentai dėl notaro vykdomojo įrašo yra nenagrinėtini, o jeigu jie būtų nagrinėjami apeliacinės instancijos teismo – yra pagrindas konstatuoti, jog nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

2.9.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir sprendimas šioje dalyje neturėtų būti naikinamas ir / ar keičiamas. Teismas tinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidų patyrimo priežastis ir sprendime jas priteisė tinkamai, pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

      Dėl naujų įrodymų prijungimo

16.       Atsakovė UAB „VILNIAUS SKALSA“ kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: duomenis apie pretenzijos išsiuntimą bei komunikaciją su ieškove.

17.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis) (CPK 388 straipsnis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

18.       Įvertinus pateiktų įrodymų turinį, matyti, kad atsakovės, kaip nauji, teikiami duomenys yra gauti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, atsakovė neįvardija kokios kliūtys jiems pateikti egzistavo iki ginčo sprendimo priėmimo bei nenurodo, kokios reikšmingos bylai aplinkybes apeliacines instancijos teisme šiais įrodymais yra įrodinėjamos, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti šiuos įrodymus.

       Dėl ginčo esmės

19.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutartyje nustatyto palūkanų dydžio.

20.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šalys 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarė paskolos sutartį, kurios 1 punkte paskolos davėjas (atsakovė) UAB „VILNIAUS SKALSA“ įsipareigojo dalimis pagal poreikį paskolos gavėjui (ieškovei) UAB „AUTOSTELĖ“ perduoti ne didesnę kaip 500 000 Eur paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui gautą pinigų sumą ir sumokėti palūkanas. Paskolos sutarties 6 punkte nurodyta, kad visą paskolos sumą paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra ginčo dėl paskolos suteikimo, taip pat sutampa ir šalių pozicija dėl paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas už suteiktą paskolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra kilęs sutarties 5 punkto aiškinimo klausimas, t. y. dėl kokio palūkanų dydžio šalys susitarė, būtent – dėl palūkanų dydžio indeksavimo.

21.       Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).

22.       Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑192‑969/2021, 85 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑72-421/2022, 25 punktas).

23.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad sutarties 4 punkte įtvirtinta paskolos gavėjo prievolė nuo sekančios dienos už gautą paskolą mokėti 12 procentų metines palūkanas. Paskolos sutarties 5 punkte sutarties šalys sutarė, kad metinės palūkanos, kiekvienais metais sausio 1 d., nepasirašant papildomo šalių susitarimo, yra perskaičiuojamos vadovaujantis praeitų kalendorinių metų vartotojų kainų indeksu (VKI). Iš byloje esančio sutarties turinio akivaizdu, jog sutarties šalys šiame sutarties punkte, sutarties sudarymo metu, atliko korekcijas ir detalizavo metinių palūkanų dydžio perskaičiavimo būdą. Atlikus sutarties teksto taisymus, vietoje buvusio teksto, kuriuo buvo numatyta 12 procentų metinių palūkanų dydį padauginti, yra atliktas taisymas, kuris pasirašytas abiejų sutarties šalių atstovų ir, išbraukus žodžių junginį „dauginamas iš“, paraštėje įrašytas žodis „pridedama“.

24.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tikroji šalių valia buvo susitarti dėl palūkanų, numatytų 4 punkte perskaičiavimo tuo atveju, jeigu įvyksta vartotojų kainų indekso (VKI) pokyčiai, pridedant VKI dydį prie palūkanų normos, kurios dydis yra įtvirtitnas šalių sutarties 4 punkte. Ši išvada darytina įvertinus šalių elgesį tiek sutarties sudarymo metu, tiek ir ją vykdant. Šios nutarties 23 punkte minėta, kad šalys atliko sutarties teksto korekcijas, jas patvirtino savo parašais bei prierašu sutinku, kas patvirtina, kad šalių atstovai sutarties sudarymo metu derino ir priėmė sprendimus dėl sutarties 5 punkte įtvirtintos sąlygos pakeitimo, vėlėsnėje 2019 m. spalio 28 d. šalių sudarytoje sutartyje jau yra aiškiai aptartas palūkanų pokyčių (dydžio) perskaičiavimo modelis, kuris atitinka ginčo sutarties sąlygų pakeitimus.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pritartina šalių argumentams, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartį sudarė privataus verslo subjektai, kurie sutarties 5 punkte susitarė dėl palūkanų perskaičiavimo modelio. Šalių susitarimo dėl paskolos, kaip ir dėl palūkanų dydžio imperatyvios teisės normos nesaisto ir nereguliuoja, todėl ir indeksavimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684, ginčo atveju taikyti pagrindo nėra. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalys sutarties 5 punkte susitarė dėl palūkanų dydžio perskaičiavimo, jų dydį siejant su vartotojų kainų indekso pokyčiais, taip pat pasirinkdamos perskaičiavimo modelį, t. y. pridedant vartotojų kainų indeksą prie sutarties 4 punkte nustatytos palūkanų normos.

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisminio nagrinėjimo dalyką ir atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, taip pat tinkamai aiškino ginčo sutarties 4 ir 5 punkto nuostatas, todėl, atlikęs faktinių aplinkybių teisinį įvertinimą bei nustatęs, kad ieškovė nėra tinkamai įvykdžiusi prievolės pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį, pagrįstai atmetė ir išvestinius reikalavimus pripažinti hipoteką pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro, bei panaikinti 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro A. K.. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog ieškinyje ieškovė notaro vykdomojo rašto teisėtumo neginčijo nei, kad neegzistavo pagrindas notaro vykdomojo rašto išdavimui, nei , kad ieškovė nėra gavusi pranešimo ne teismo tvarka apie tai, kad atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. vienašališkai nutraukia paskolos sutartį prieš terminą dėl jos esminio pažeidimo. Kadangi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas notaro vykdomojo rašto išdavimo neteisėtumas tik apeliaciniame skunde įvardintais pagrindais nenagrinėtini.

27.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties sąlygų aiškinimo, todėl pareikštu priešieškiniu atsakovė siekė priverstinio skolos išieškojimo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovei yra išduotas vykdomasis dokumentas ir atmetęs ieškovės reikalavimą dėl šio dokumento panaikinimo bei padaręs išvadą, kad neturėtų būti situacijų, kai dėl tos pačios skolos išieškojimo būtų išduoti du vykdomieji dokumentai, kurie gali būti priverstinai vykdytini, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai.

28.       Akcentuotina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

29.       Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, prievolės pripažinimo įvykdyta bei vykdomojo įrašo panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė sutarties aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl ieškovės UAB „AUTOSTELĖ“ apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės UAB „AUTOSTELĖ“ apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovė UAB „VILNIAUS SKALSA“ pateikė teismui duomenis, nurodydama, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-5737).

31.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 2 909,27 Eur (2 237,90 Eur x 1,3)) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš ieškovės.

32.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTOSTELĖ“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS SKALSA“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                Albina Rimdeikaitė

                Egidijus Tamašauskas