Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo BUAB ,,Ingofo“ prašymą dėl suinteresuoto asmens V. M. kreditorinio reikalavimo nemokumo byloje,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2445-861/2022 iškelta bankroto byla UAB ,,Ingofo“, nemokumo administratoriumi paskirta MB ,,Fondeksa“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 4 d. 2022 m. gruodžio 9 d. buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

2.       2023 m. sausio 5 d. nemokumo administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, nurodo, jog gavo buvusios UAB „Ingofo“ darbuotojos V. M. kreditorinį reikalavimą, kuriame yra prašoma įtraukti ją į BUAB „Ingofo“ kreditorių sąrašą su 395 Eur neišmokėto darbo užmokesčio reikalavimu.

3.       Nemokumo administratorius akcentavo, kad prie pareiškimo nėra pridėta jokių reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, nėra nurodytas laikotarpis, už kurį neišmokėtas darbo užmokestis bei nėra nurodoma reikalavimo pareiškimo termino praleidimo priežastis.

4.       Nemokumo administratorius su prašymu sutinka 331,49 Eur dalyje.

5.       2023 m. sausio 16 d. nutartimi teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo turi pateikti į bylą savo kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, tokio reikalavimo pagrindą, termino praleidimo priežastis ir kitas svarbias bylai aplinkybes.

6.       Suinteresuotas asmuo į bylą nei paaiškinimų, nei papildomų įrodymų nepateikė.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

7.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

8.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

9.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama, kad jos kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

10.       Nagrinėjamu atveju iš BUAB „Ingofo“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nemokumo administratorė nustatė, kad V. M. dirbo UAB „Ingofo“ (duomenys neskelbtini) pareigose laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Per visą laikotarpį V. M. buvo priskaičiuotas bendras 983,51 Eur darbo užmokestis iki mokesčių išskaitymo. 2020-06-03 d. banko pavedimu V. M. buvo išmokėta 200 Eur. Nurodoma, jog UAB „Ingofo“ buhalterinės apskaitos duomenimis V. M. neišmokėtas atlyginimas sudaro 394,97 Eur. Bankroto administratoriaus teigimu, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Garantinio fondo išmokos, nurodytos Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte apskaičiuojamos pagal teismo nutartimi patvirtintas darbuotojų su darbo santykiais susijusias reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodytos atskirai pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus. Todėl iš 2019 metais priskaičiuotų 376,47 Eur turi būti atimamas 121,41 Eur pajamų mokestis bei 80,08 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, pensijų kaupimo įmokų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Iš 2020 metais priskaičiuotų 607,04 Eur turi būti atimamas 121,41 Eur pajamų mokestis bei 129,12 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, pensijų kaupimo įmokų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei 200 Eur išmokėtas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorius nurodo, jog galėtų būti tvirtinamas 331,49 Eur pirmosios eilės pirmo etapo V. M. reikalavimas, su kuo teismas sutinka.

11.       Teismų praktikoje pažymima, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-450/2021). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Teismas įtraukia kreditorius į kreditorių sąrašą nustatęs, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021).

12.       Kaip teisingai nurodo nemokumo administratorius, suinteresuotas asmuo prie prašymo neteikia duomenų, pažymėtina, kad tokių duomenų į bylą nepateikta ir pareikalavus teismui.  Todėl nemokumo administratoriaus argumentai laikytini pagrįstas ir dėl to suinteresuoto asmens  kreditorinis reikalavimas tvirtinamas 331,49 Eur dalyje (CPK 185 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

n u t a r i a :

kreditorės V. M. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkinti 331,49 Eur dalyje. Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, nemokumo administratoriui, V. M..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                             Donata Kravčenkienė