Baudžiamoji byla Nr. 1-186-927/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11235-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.2.4.6.2.2; 1.2.22.9.2; 1.2.26.2; 2.1.4.10.2.1; 2.1.15.3.3.1;  2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.14; 

                 (S)

        

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, Aurelijai Balčiūnaitei, Vilmai Žebrauskienei, Lolitai Drazdienei, Skaistei Blažytei,

dalyvaujant prokurorui  Mantui Januškevičiui,

kaltinamajai J. D., jos gynėjai advokatei Ritai Balsevičei,

kaltinamajam N. L.,

nukentėjusiajai J. P., jos atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),

nukentėjusiajam P. P.,

mažametės nukentėjusiosios E. P. atstovei advokatei Zitai Malovai,

vertėjai Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti ir faktiškai gyvenanti adresu  (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 140 straipsnio 3 dalį,

 

N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, 309 straipsnio 3 dalį, 309 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams,

kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

J. D. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

2022 m. balandžio 2 d. apie 16.00 val., viešojoje vietoje - prie automobilių, stovėjusių šalia keliuko, esančio Vilniaus r., Papiškių k., Kalvų g. 6, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, dėl menkavertės priežasties, sukėlė konfliktą, kurio metu, demonstruodama elementarių moralės, bei elgesio normų niekinimą, niekinamą požiūrį į aplinkinius ir aplinką, vieną kartą kumščiu sudavė J. P. į veidą, taip jai sukėlė fizinį skausmą, bei padarė kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir taip demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. 

 

N. L. neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent:

2022 m. balandžio 2 d. apie 16.00 val. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neturėdamas ginklo savininko leidimo, iš namo, esančio Vilniaus r., Papiškių k., Kalvų g. 6, paėmė ir taip neteisėtai įgijo šaudyti tinkamą pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „UMAREX PERFECTA“ Mod. 32 Nr. 20F 01137, skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, kuris yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas ir paėmęs šį nešaunamąjį ginklą nešiojo su savimi prie automobilių, stovėjusių šalia keliuko, esančio Vilniaus r., Papiškių k., Kalvų g. 6, bei turėjo šį ginklą iki 2022 m. balandžio 2 d. apie 17.15 val., kai iš jo šį ginklą paėmė policijos pareigūnai,

t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

 

J. D. ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b. l. 88-91, 111-114) ir teisme kalta prisipažino iš dalies, ir parodė, kad 2022 m. balandžio 2 d. buvo sodyboje ji, jos vyras V. D., jos brolis A. V. ir N. L.. Jos vyras su N. L. tvarkė lietvamzdžius, o ji su broliu vežiojo mėšlą su motobloku. Po to visi nuėjo papietauti, grįžtant prie darbų pamatė, kad ant jų sklypo atvažiavusios dvi mašinos, pabirę žmonės ant laukų ėjo link miškelio. Ėjo nuo sodybos, sušuko jiems, kad patrauktų automobilius, bet jie nesutiko. Moteris pradėjo šūkalioti, kad jie čia milijonieriai ir kad galvoja, kad visa Lietuva priklauso jiems, kad niekur nėra skiriamųjų ženklų. Nors pas juos dviejose vietose dideliais ženklais pažymėta „privati valda“. Nukentėjusysis šaukė, kad juos pakas, kad jie čia negyvens. Ji su broliu išsitraukė telefonus. Ji norėjo nufotografuoti tuos automobilius, nukentėjusysis pradėjo daužyti per ranką, kad išmušti telefoną. Broliui grasino sudaužyti telefoną. Jie rašė pareiškimus, bet bylos yra nutrauktos ir brolio, ir jos. Kai automobilių patraukti nesutiko ir šaukė, kad stato, kur nori, ji pašaukė vyrą. Atėjęs vyras paklausė, kokios čia problemos, kas vyksta. Nukentėjusysis aiškino, nežinantis, kas vyksta, kad pasistatė automobilius, važiavo sklypą apžiūrėti. Nukentėjusysis nesuprato, kodėl negali čia statyti automobilio. Kai pradėjo aiškintis su jos vyru, ji vėl ištraukė telefoną, kad automobilius nufotografuotų ir tada nukentėjusysis vėl pradėjo vos ne daužyti per rankas. Ji nuėjo tarp automobilių, nukentėjusioji tvirtino, kad kur norės, ten važiuos. Nukentėjusysis ją (teismo pastaba – J. D.) stūmė, daužė per rankas, grasino sudaužyti telefoną. Ji jo realiai išsigando ir norėjo atsitraukti ant keliuko. Kadangi keliukas yra aukščiau sklypo, lipdama tarp automobilių, suklupo, nes turi motorikos sutrikimą, ir pastūmė atidarytas priekines tų žmonių juodo automobilio dureles. Jokio žmogaus ten nematė, bet galimai ten buvo mergaitė. Nukentėjusysis nieko to nematė, bet tada atbėgo moteris ir puolė ją, ko ji jos vaiką stumdo. Trenkė jai per veidą, jai akiniai nukrito, gindamasi trenkė J. P. kažkur veido srityje ir jai galėjo atsirasti kaltinime išvardinti sužalojimai. Pastūmė priekines keleivio pusės dureles. Moteris buvo labai agresyvi, po to prišoko jos vyras, šaukdamas, ko ji (teismo pastaba – J. D.) stumdo jo žmoną, bet kai moteris pasakė, kad ji neva mergaitę pastūmė, ko ji stumdo jo dukrą, o kai tuomet pasakė, kad pastūmė tik dureles, užpuolė, ko ji jo automobilį palietė. Baigėsi tuo, kad kai pasisuko, pamatė N. L. su ginklu, brolis filmavo. Kai pradėjo ją stumdyti ji nuėjo į namus. Tie žmonės iškvietė policiją, nes pamatė N. L. su ginklu. Ji su broliu kvietė policiją, kai jie stumdėsi ir per rankas daužė, bet neatvažiavo. Tiesiog paprašė, kad pasišalintų iš teritorijos. Kai trenkė jai (teismo pastaba – J. D.), pavadino ją „suka“, bet P. P. tikrai nesakė važiuoti į Rusiją. Yra įrašas, kur viskas užfiksuota, kur net mergaitė sakė, kad jos nestūmė. Pas ją konfliktas buvo su moterimi, su jos vyru konflikto nebuvo ir necenzūrinių žodžių nenaudojo. Jis iš viso aiškinosi su jos vyru, gal jie ten ir susipyko, nežino. Įraše nėra, kad P. P. ji sakė važiuoti kariauti į Rusiją ar pasiuntė necenzūriškai ir to tikrai nebuvo. Pilnai pripažįsta kaltę. Dėl mažametės gali būti taip, kad pastūmė ją su durelėmis netyčia. Gal ji ten sėdėjo ir tikrai pastūmė, negali garantuoti. Necenzūrinių žodžių jai atrodo, kad tikrai nesakė, nebent buvo tokiame šoke, kad neatsimena. Ji negalėjo tokių žodžių pasakyti, gal vyras pasiuntė, nežino. Gal, kai ji dureles pastūmė ir užgavo tą mergaitę, tada ji (teismo pastaba – J. P.) puolė ją, kad jos vaiko nestumdytų ir pradėjo ją stumdyti ir daužyti, o ji gynėsi. Bijojo, kad subyrės visa, nes pas ją protezas. Nukentėjusioji J. P. ją (J. D.) pastūmė, sudavė per veidą ir ji nežinojo, ką dar padarys su ja. Nutraukė ikiteisminį, kad nėra pagrindo, nes nesikreipė į polikliniką. Atlyginti J. P. ieškinį sumai 5320 eurų neturi finansinių galimybių, yra 50 proc. darbinga. Mano, ši suma neprotinga. Su P. P. ieškiniu sumai 2000 eurų sutinka, bet neturi tokių pinigų sumokėti. Ši suma irgi nelabai protinga. Kažkokią sumą galėtų atlyginti, nes galėjo padaryti kažkokią žalą. J. P. gal galvoja, kad jie milijonieriai, nes taip šaukė, kad turi daug žemės, ją parduos ir jiems sumokės. Buvo du automobiliai, kurie užvažiavo pusiau ant daržo, pusiau - ant pievelės, t. y. stovėjo visiškai ant sklypo, apie 60 centimetrų nuo keliuko, kelias 4 metrų. Nieko neatsitiktų, jeigu pastovėtų, bet jie tą dieną mėšlą vežiojo ir jiems automobiliai trukdė. Būna, užvažiuoja žmonės, paprašo patraukti, žmonės atsiprašo ir patraukia. Šiuo atveju taip neatsitiko, žmonės pradėjo piktintis. Sakė, kad važiuoja sklypo pirkti, nors prie jų niekas neparduoda, o parduoda toliau, galėjo tiesiog ten ir pavažiuoti. Pas juos Medžiakalnio draustinis, todėl ir tvoros neturi. Negalima apsitverti. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus kaltinamoji paaiškino, kad automobiliai stovėjo ant daržo, nusileidę žemyn, nes ten nuolydis, keliukas aukščiau. Sklypas žemiau yra, todėl vis vien užlipti reikia, o pas ją motorikos sutrikimai. Nuolydis nedidelis, bet jai problematiškas. Lipo ant keliuko, nes norėjo pasitraukti nuo vyriškio, kuris daužė per telefoną. Kai policijos pareigūnai atvažiavo, automobiliai stovėjo kaip stovėję, tik po to vienas buvo išvažiavęs ir grįžo. Tarp automobilių ėjo, čia yra nuolydis, suklupo ir keleivio pusės priekines dureles pastūmė. Ji kai ėjo tarp automobilių, laikėsi jų. Nežino ar ten vaikas sėdėjo ar ne. Du automobiliai, keliukas, automobiliai stovi lygiagrečiai, bet vieno automobilio kampas - jau ant daržo. Tas keliukas tai servitutas. Kai tas vyriškis ją puolė, ji lipo ant keliuko, nes iš kitos pusės suarta. Vyras stovėjo iš daržo pusės, abu stovėjo tarp dviejų automobilių. Kai ją užpuolė moteris, norėjo pasitraukti link keliuko ir nueiti, nes buvo iškvietus vyrą ir jis ten su jais aiškinosi. Kai moteris ją pastūmė į petį ir kaktos srityje trenkė į veidą su viena ranka, akiniai jai pakrypo ir ji jau ten nieko nematė. Tuo momentu ji (teismo pastaba – J. P.) sakė: „Tu man vaiko nedaužysi.“ Kai ji (teismo pastaba – J. D.) trenkė, pradėjo šūkalioti ir atbėgo jos vyras. Gal J. P. pasirodė, kad ji mergaitę pastūmė, nes po to vaikas sakė, kad nestūmė. Gal ji tiesiog žinojo, kad ten vaikas sėdi. Vaikas neverkė. Atsakomuosius veiksmus padarė iš karto, nes išsigando, nežinojo, ką darys dar. Gindamasi trenkė kažkur, tikriausiai su dešine ranka, ji pas ją „darbinė“. Kadangi akiniai nusmuko, nieko nematė. Ji pradėjo šaukti, kad jai veido nedaužys, tada priėjo vyras, kodėl ji stumdo jo žmoną. Kai ši pasakė, kad ir jų dukrą pastūmė, tai vėl prie jos - kad jo vaiko nestumdys. Tą įvykį galėjo nufilmuoti ta kita moteris iš antro automobilio. Jos (kaltinamosios) brolis tuo momentu kvietė policiją. Buvo dvi mergaitės. Jos lyg sėdėjo automobiliuose, nes kai jie pradžioje juos pašaukė, jas grįžę susodino į automobilius, bet į kurias vietas - neatkreipė dėmesio. Jie susodino mergaites į automobilius, bet išvažiuoti neketino. Trenkė durelėmis, tai galėjo petį mergaitės užgauti ar ranką prispausti. Neatsimena ar durelės užsitrenkė. Iš mergaitės jokios reakcijos nesigirdėjo. Kada pasirodė kitas kaltinamasis, negali pasakyti. Pamatė jį jau po visko, po muštynių. Kai P. P. pasakė, kad juos užkas, tada pamatė N. L. su šautuvu ant peties. Šautuvas yra jos žento. Kvietė policiją, nes pradėjo muštis, ji jau po visko, kai ėjo link namų, o brolis - kai jam grasino sudaužyti telefoną. Jie  (nukentėjusieji) iškvietė, kai pamatė N. L. su šautuvu. Mano, nėra ko policijos kviesti dėl pastatytų automobilių, nes pasakai ir žmonės patraukia, o jei ne, tada pagalvojo nufilmuoti ir parašyti policijai. Išvažiuoti nesiprašė, nebuvo jiems niekas užstojęs kelio. Kažkaip sakė: „Dingstame iš čia“, bet tai jau po muštynių. Konfliktas kilo dėl to, kad paprašė išvažiuoti. Su motobloku mėšlą tiesiog vežiojo per pievelę, per tą vietą, kur stovėjo automobiliai, nes kelias į kiemą visai kitoje vietoje. Darže matosi krūvelės mėšlo. Šitie žmonės, kur salėje, ėjo keliu, o kita moteris su vaikais leidosi per daržą, į kitą pusę nuo kelio. Keliukas eina per jų sklypą iki 2 namų pačiame akligatvio gale. Toliau Medžiakalnio draustinis ir nepravažiuosi. Paprašė išvažiuoti, trukdė dirbti. Jie sureagavo emocingai, kiti arba išvažiuodavo, arba pasakydavo, kad netrukus išvažiuos. Tikrai mergaitės rankomis nepastūmė. Tiesiog negalėjo, jeigu ji sėdėjo automobilyje. Mergaitės buvo išlipusios, kai policijos laukė. Jeigu automobiliai stovėtų ant servitutinio kelio, jie netrukdytų kitiems pravažiuoti, ten pakankamai vietos, gal ratu tik kabintų. Automobilius pamatė, kai buvo pačiame kieme, 20-30 metrų atstumu nuo jų. Kieme kartu buvo vyras ir brolis. Prie automobilių žmonių jau nebuvo. Vieni ėjo keliuku, kiti per daržą automobilio stovėjimo kryptimi tolyn. Pamatė juos 10-15 metrų atstumu nuo automobilių. Jie ėjo į miško pusę, buvo perėję ant kitos daržo pusės ir buvo 5-7 metrų atstumu. Ji su broliu pašaukė dėl atstumo, nes buvo kieme, kad privati valda, kad nešliaužiotų po daržus ir nubėgo prie jų, kad patrauktų automobilius, jie tada jau grįžinėjo visi. Tada mergaitės buvo pasodintos į automobilius. Ji priėjo su broliu iš daržo pusės prie automobilių, per sodą, t. y. iš kairės automobilių pusės. Jie visi su vaikais ėjo iš dešinės, tarp jų buvo automobilis. Brolis atsistojo iš kitos pusės, kad nufotografuotų automobilius. Matė, kad kitą, didesnę mergaitę pasodino į balto automobilio galą. Girdėjo, kad kitai liepė sėsti į automobilį, bet iš kurios pusės atsisėdo nematė. Ji su broliu iš vienos automobilio pusės buvo, nukentėjusieji iš kitos. Nukentėjusysis priėjo, kai ji ištraukė telefoną. Kita moteris perėjo kelią ir fotografavo iš kitos kelio pusės. Tada nukentėjusioji priėjo prie jos, buvo iš automobilių kairės. Vyras norėjo išmušti telefoną iš rankų, moteris rėkė, kad niekur neparašyta, kad privati valda. Visą laiką bendravo iš daržo pusės. Paskui pakvietė savo vyrą, paklausė kokios problemos. Buvo nuėjusi prie brolio, kad nufotografuotų automobilį iš priekio. Judėjo aplink automobilius, bet toje vietoje, kur buvo suklupus prieš tai, ten nėjo, ėjo iš balto automobilio pusės. Ten vyko visų judėjimas. Nukentėjusioji buvo priėjusi prie sesers, kiek suprato. Ar nukentėjusioji filmavo - nematė, matė, kad kita filmavo. Tuo metu, kai nukentėjusysis bandė išmušti telefoną jai iš rankų, jo žmona buvo šalia jo, o ji (teismo pastaba – J. D.) pradėjo viena trauktis pro tarpą. Iš kur atsirado moteris, nežino. Viskas vyko greitai. Muštynės vyko prie pat automobilių ant kelio. Nukentėjusioji ( J. P.) pirma prišoko prie jos. Tuo metu moteris, atrodo, filmavo ten toliau, brolis kvietė policiją priešais automobilius už kelio ant sklypo iš kito pusės. Automobiliai nebuvo jas su moterimi užstoję, jos vyras su jos vyru buvo daržo pusėje už automobilio. Kai nukentėjusieji važiavo prie jų sklypo, matė didžiulį ženklą „Privati valda“ ir toliau, kur krūmai, irgi užrašas. Toje būtent vietoje, kur stovėjo baltas automobilis, vasarą auga baltosios žemuogės. Ten žemė kupstais liko po suarimo. Mėšlą vežtų, kur juodas stovėjo, nes ten patogesnis nuolydis. Jos vienas klubas protezuotas, todėl riboti judesiai, visada eina atsargiai, kiekvienas žingsnis sukelia skausmą. Užlipo ant keliuko ir suklupo. Kaip dureles pastūmė - nežino, jei ne automobilis - galėjo nukristi. Nuo durelių pastūmimo iki moters išpuolio vaiko balso negirdėjo. Mažametės mama nebuvo priėjusi prie mergaites, nebuvo klaususi dukros kaip jaučiasi, iš karto ją užpuolė, po to irgi nebuvo priėjusi. Vaikai buvo išlipę, kai laukė policijos, mergaitė nebuvo apsiverkusi, vaikštinėjo. Prie mamos nebuvo priėjusi, niekuo nesiskundė. Buvo irgi nuėjusi į namus kol policija atvažiavo, todėl gal vėliau kažką kalbėjosi. Jos konfliktas apsiribojo su mergaitės mama, tik po to jis (P. P.) prie jos šoko dėl žmonos (3 tomas, b .l .74-78).

 

N. L. padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b. l. 158-161) ir teisme parodė, kad jie papietavo ir grįžo dirbti. Jam reikėjo vandens atnešti iš toliau esančio upelio, bet kadangi vandens buvo nedaug, užtruko, kol pasisėmė. Grįžtant išgirdo, kaip J. D. kviečią vyrą. Tada pamatė kitus žmones, kad V. D. jau kalbasi su kitu vyru, kuris rusiškai pasakė: „Tuojau ištrauksiu iš bagažinės ir visus suguldysiu.“ Buvo prasidėję įvykiai Ukrainoje. Stovėjo du automobiliai užtamsintais langais. Primetė, kiek ten žmonių gali būti, be to išgirdo grasinimus, kad užkas. Tada grįžo į namus, rado ginklą, jis būdavo neužtaisytas ir nuėjo prie automobilių. Ten vyras su V. D. kalbėjosi su pasitikėjimu savimi, nukentėjusioji sėdėjo automobilyje. Sustojo su ginklu ant peties nuo jų apie 7 metrų atstumu. Nukentėjusioji sėdėjo tamsiame automobilyje vairuotojo vietoje, link jos ėjo, galvojo - išsigąs ginklo ir pasitrauks. Tada išgirdo vaikų balsus ir iš karto apsisuko bei pasitraukė. Kai atėjo su ginklu, J. D. kalbėjosi su kita moterimi už automobilių ant keliuko. Išgirdo, kad vaikai automobilyje, bet jų nematė. Nukentėjusysis stovėjo balto automobilio priekyje. Filmavo nukentėjusioji ir kita moteris. Nukentėjusioji sušuko, kad jis pistoletą turi ir pradėjo filmuoti. Jis su niekuo nesikalbėjo tuomet, tik kai grįžo jau be ginklo. Tai buvo orinis šautuvas. Jis priklauso J. D. žentui A. N.. Jo paties nebuvo, šiuo atveju neleido paimti. Tiksliai, kur ginklas laikomas nežinojo, tik maždaug žinojo, kur paslėptas. Ginklo ieškojo. Nematė, kad moteris naudotų smurtą. Gailisi, kad nešiojo ginklą, jeigu žinotų, kad ten vaikai - visai jo neimtų. Tą dieną buvo išgėręs porą taurių su V. D.. Su ginklu vaikščiojo neblaivus. Buvo išgėręs 100 gramų degtinės. Prie automobilių artinosi su ginklu ant peties, kad pagąsdintų. Nukentėjusioji sėdėjo automobilyje ir jį fotografavo. Niekas neragino išeiti jo iš tos vietos, pats išėjo, kai išgirdo vaikus. Buvo taip, kad nukentėjusioji sušuko, kad jis ginklą turi ir jis išgirdo tada vaikus, o kadangi automobilio langai tamsinti buvo, nieko nesimatė. Vaikų balsai sklido iš juodo automobilio. Buvo 7-10 metrų nuo automobilių, kai pamatė ten svetimus žmones ir išgirdo šauksmus. Jo pagalbos niekas neprašė. Savo iniciatyva nuėjo ginklo, nes du automobiliai su užtamsintais langais, rusų kalba grasino, kad užkas. Tuo metu ten buvo vyras su V. D. už automobilių buvo, ant keliuko, kita tamsiaplaukė moteris buvo su J. D. irgi ant keliuko, šalia vyrų, o nukentėjusioji buvo automobilyje, atidarius langą iš vairuotojo pusės jį filmavo. Matė nukentėjusiosios ir J. D. veidus, ant jų jokių žymių nematė. Vaikai juokėsi, linksminosi, išdykavo. Jokių muštynių, grumtynių jis nematė. Girdėjo, kaip J. D. šaukė savo vyrą vardu. Nemano, kad tiek žalos padarė jiems ir nesutinka atlyginti. Jis bendravo su kita moterimi. Ji reagavo adekvačiai, normaliai. Atsiprašinėjo. Bandė aiškinti, kad žmonės gi galėjo suklysti ir užvažiavo ne į tą sklypą. Nežino ar vaikai sėdėjo kažkuriuo momentu viename automobilyje (3 tomas, b .l .78-79).

 

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- 2022 m. balandžio 2 d. protokolu – pareiškimu, kuriame J. P. nurodė, kad 2022-04-02 apie 16.00 val. ji kartu su vyru P. P. ir savo mažamečiu vaiku E. P., gim. 2014 m. atvyko automobiliu ,,BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko apžiūrėti sklypą, esantį Papiškių kaime, Kalvų g., Vilnius. Šį sklypą jiems turėjo parodyti kartu su kitu automobiliu atvažiavę piliečiai. Jiems išlipus iš automobilio ir nuėjus nuo automobilio apie 30 metrų, pastebėjo, kad nuo vienos sodybos ateina rėkianti moteriškė, sakydama čia yra privati valda. Kai jie priėjo prie jų, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, susistumdymas, ko pasekoje moteriškė jai trenkė vieną kartą į kairės pusės skruostikaulį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 21-24);

- nukentėjusiosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l. 99-101), kurie buvo pagarsinti teisme BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad balandžio mėnesį atvyko apžiūrėti sklypo. Susitiko prie turgelio, vyko A. automobiliui iš paskos, prisiparkavo prie kelio, ėjo apžiūrėti sklypo. Buvo šalia miškelio, gal 30 metrų, kai išgirdo balsus ir vyras sakė eis patraukti automobilį. Ji su mergaite liko prie miškelio. Nuėjo vyras ir A. prie automobilių. Girdėjo balsus moters, kur buvo su šalmu vyras, pradėjo eiti link automobilių ir išsitraukė telefoną, pradėjo viską filmuoti. D, pradėjo sakyti: „kokią teisę turite parkuotis“ ir ji pasakė „jokių kuoliukų nėra“. Ten kur priparkavo, nebuvo jokių kuoliukų. Ji (teismo pastaba – J. D.) aiškino, kokią teisę jie turi, liepė patraukti automobilius. Po to, kai norėjo patraukti pradėjo sakyti, kad netraukti, nes iškviesti pareigūnai. Atėjo lyg jos vyras, ne kūdas. Pradėjo sakyti: „kokios problemos, aš buvęs medžiotojas ir ateisiu peršausiu mašiną“. Jos vyras - su tuo vyru, ji - su D. Prie galo automobilio jos dukra tai sėdi, tai išlipa iš automobilio. Su šalmu vyras ėjo kviesti policijos. Dėl to ir jie nesitraukė. Jos dukra norėjo eiti link bagažinės, matyt, pamatė tą vyrą su šautuvu, ir D. kaire ranka stumtelėjo. Nuo durelių link bagažinės vaikščiojo, tuo momentu, atrodo, atidarė dukra duris. Ji šalia stovėjo, netoli. Prie durelių stovėjo dukra, bet nepamena ar buvo atidarytos durys. D. su kaire ranka, su plaštakos viršutine dalimi, pastūmė jos dukrą, link krūtines, dukra padarė žingsnį atgal. Ji liepė sėsti į automobilį. D. pasakė, kad jos vaiko nestumdys. Tada gavo kumščiu į skruostikaulį ir į ausies kairę pusę. Tada pasakė, kad policija kvies ji. Iškvietė policiją ir grįžo pas dukrą. Pasakė dukra, kad jai skauda, prašė važiuoti namo. Jos dukra buvo prie automobilio, gal metras, D. ir ji - šalia. Dukrą po to stumtelėjo ir ji iš karto pradėjo verkti. Ji iškvietė pareigūnus, įsėdo į mašiną. Išlipo iš mašinos, D. pradėjo aiškinti, kad nieko nedarė. Stambus vyras, kaip suprato, kad sakė jog čia jų teritorija, tai viskas, kas jo teritorijoje yra jo. Provokavo jis juos. Toliau vyko žodinis konfliktas. Kai jai smūgis buvo, jie visi šalia buvo ir turėjo matyti jai suduotą smūgį. Po suduoto smūgio ji jau nesigilino į tą konfliktą. Ji buvo atsidarius langą. Girdėjo, D. kažką aiškino liudytojai A. ir po to visi nuėjo namo, atėjo A. sesuo ir prie jos dukros atsisėdo. Filmavo, nes neturi teisės filmuoti jos automobilį. Prieš sudavimą  nebuvo jokio fizinio kontakto su kaltinamąja. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus tvirtino, kad parodymai teisingi. Taip pat parodė, kad norėjo atitraukti kaltinamąją nuo savo dukros. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nepaminėjo, kad dukra sakė, jog skauda nežino. Po įvykio išvyko ji pati pas medikus, dėl vaiko į medikus nesikreipė. Atvykus pareigūnams nesakė, kad vaikui skauda. Moteris tuos žodžius pasakė: „ką tu čia darai ir važiuok į savo Rusiją ir ten kariauk“. Su keiksmais tuos žodžius pasakė vyras. Jai pasakė dukra: „jei pasakysiu, kad jos nestūmė, ar galėsim važiuoti namo“. Ji pasakė, kad kol kas negalim. Ji pati irgi vartojo necenzūrinius žodžius. Medicininio išsilavinimo neturi. Po įvykio jos vyras grįžo namo su dukra. Ji išvyko „abdukciją išsiimti“. Lazdynuose pasakė, tik dėl ausies, į Žalgirį turi vykti. Žalgirio klinikoje viską sutvarkė ir namo grįžo tik po 22 val. Vyras jai skambino ir sakė, kad dukra skundėsi, kad jai skauda. To teiginio dukros, kad jos nestūmė, negirdėjo. Civilinį ieškinį ji palaiko. Ji ir už dukrą prašo, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Ne kartą ir parodymus teko duoti. Dukra labai išgyveno kai buvo apklausiama. Psichogiškai negalėjau atsigauti, kreipėsi į gydymo įstaigą, stresą patyrė Dėl bendros būklės kreipėsi pas daktarus. Mano, kad tokia žala protinga. Vyras po to jai pasakojo, kad ant bamperio buvo ir koją užkėlęs. Prašo priteisti tą sumą. Atsisako dėl automobilio sumos dalies. Dukrai nemalonu girdėti apie teismą. Dukra savaitės bėgyje stresavo ir miegojo kartu. Dabar jau praėjo viskas (3 tomas, b. l. 96-98);

- nukentėjusiojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 tomas, b. l. 118-121, 134-135) ir teisme, kad balandžio mėnesį atvyko apžiūrėti sklypo. Susitiko su A., prisiparkavo prie kelio, ėjo apžiūrėti sklypo, jis ėjo paskutinis. Turi įrašą. Kelias nufilmuotas, kad yra 2,5 metro pločio. Išgirdo šaukiančią moterį, kad negalima statyti automobilio, čia privati valda. Pradėjo šaukti –„vyrai ,vyrai ateikit čia“, su grasinimais. Jie nieko negrasino, jis sakė A. „einam patrauksim savo mašinas į kita vietą“. Nespėjus patraukti automobilio grasino toliau, kad čia privati valda, jie negali statyti automobilio nei čia, nei kitur. Prasidėjo žodinis konfliktas su dideliais grasinimais, kad pašaus padangas, mašinas, jie niekur neišvažiuos. Jis išgirdo, kad kaltinamoji kviečia policiją. Tuomet pasakė, kad negali vykti iš tos vietos, kol atvyks policija, kad išsiaiškintų ar čia galima statyti mašinas. Buvo trys vyrai: vienas su šautuvu, kitas stambaus sudėjimo, kitas su šalmu. Žodinis konfliktas tęsėsi. Jų buvo daug, jie negalėjo išvažiuoti. Atvykę pastatė mašinas ir paliko pravažiavimą, kad galėtų pravažiuoti kitos mašinos. Žodinis konfliktas vyko ilgai. Jie grasino sušaudyti jų (nukentėjusiųjų) mašinai padangas, grasino jo žmonai. Buvo ir iš jų pusės grasinimų. Atėjo trys vyrai, jis išsigando dėl savo vaiko, žmonos saugumo. Turi 35 procentus darbingumo. Jo daktaras sakė, kad nuo bet kokio streso gali sustoti širdis. Turi ir kitų sveikatos problemų. Čia sėdi melagiai, jie meluoja kiekviename žodyje, melavo ir kaltinamasis. Kaltinamasis N. L. turėjo rankoje šautuvą, jis buvo neperlenktas ir jo pirštas buvo ant šautuvo gaiduko. Jis (teismo pastaba – P. P.) netylėjo, nes trys vyrai puolė ant jo šeimos. Jis mirs, bet gins savo šeimą. Kol atvyko policija, vyko žodinis konfliktas prie jų mašinos bagažinės. Fizinis smurtas buvo jo vaikui. Kaltinamoji ranka sudavė jo vaikui į krūtinę. Vaikas labai verkė, prašė – „važiuojam greičiau iš čia, nenoriu čia būti, greičiau išvažiuojam“. Po sudavimo dar labiau verkė ir prašė išvažiuoti iš čia. Pasakė, kad turi sulaukti policijos. Jo vaikas labai bijo policijos. Žmona su dukra nuėjo į mašiną raminti vaiko. Konfliktas tęsėsi. Po smūgio žmona nuėjo prie kaltinamosios moters, kad ją patraukti. Tik prisilietus rankomis prie krūtinės, iš karto gavo smūgį į veidą, į kairę pusę arčiau ausies. Iš karto paraudo ta vieta, atsirado prie akies mėlynė. Nežino su kuo sudavė, bet patį smūgį matė. Žmona ramino vaiką, konfliktas tęsėsi su storu žmogumi. Storas vyras atsistojo priekyje jų ir nebeleido prieiti. Jo žmona viską filmavo su telefonu. Kaltinamasis nematė, kad žmona filmavo telefonu, nes buvo neblaivus. Sulaukė policijos, nes ir jo žmona iškvietė policiją. Kaltinamoji nubėgo prie policijos ir visi jie (pirmieji) davė parodymus. Kaltinamoji su stambiu vyru V. D. grasino ir sakė: - „ ką tu čia veiki Lietuvoje? Važiuok į savo Rusiją ir kariauk“ ,“ Ruskij karabl idi ...“. Jis visą gyvenimą Lietuvoje gyveno, gimė Vilniuje. Keiksmažodžių buvo daug. Jis taip pat naudojo. Vyriškis (kaltinamasis) nekalbėjo, tik stovėjo su ginklu. Eidamas link jų kaltinamasis ginklą buvo nukreipęs į priekį, į jų šeimą. Įžeidinėjo kaltinamoji ir stambus vyras -liudytojas, sėdintis koridoriuje. Pirmas atėjo, kuris paveikslavo jų mašiną, vyras su šalmu, tada storas vyras, tada kaltinamasis. Visi atėjo pora minučių skirtumu. Kai buvo suduotas smūgis jo dukrai, visi vyrai jau buvo atėję. Ar matė, kaip sudavė, jis nežino. Jis sutiko patraukti automobilį, vėliau nebuvo galimybės. Kaltinamoji kvietė policiją. Storas vyras (D.), pasakė yra nufilmuota medžiaga, „jūs iš čia neišvažiuosite, peršausiu jūsų mašinas, padangas“. Įvykio metu jis (teismo pastaba – P. P.) stovėjo prie savo bagažinės. Kaltinamoji stovėjo prie jų mašinos. Visi stovėjo prie jų mašinos. Dukra stovėjo prie galinių mašinos durų. Jo mašinos abi durys buvo tai atidarytos, tai uždarytos. Dabar jam sunku pasakyti, kadangi dukra buvo labai išsigandusi. Kaltinamoji jo dukrai sudavė atbula ranka arba kumščiu. Tai buvo ne paprastas atstūmimas vaiko, o smūgis. Po smūgio vaikas vos nenukrito, labai verkė. Skundėsi, kad skauda krutinę, verkė. Apžiūrėjęs vaiką, sakė, kad sėdėtų mašinoje. Medikams neparodė, nes nebuvo mėlynės, tiesiog skaudėjo, verkė. Dukrai krūtinę skaudėjo namuose ir visą naktį. Vaikas naktį miegojo su jais, stebėjo, kad nepablogėtų sveikata. Kitą dieną dukra pasakė, kad mažiau skauda, daugiau buvo išsigandusi. Metai praėjo, neatsimena ar ėjo į mokyklą sekančią dieną. Vaikui buvo suduotas smūgis. Jam vaikas pasakė, kad tai buvo smūgis. Ikiteisminio tyrimo metu jam vaikas pasakė, kad buvo pastūmimas. Ten dvi tyrėjos apklausinėjo. Praėjo metai po įvykio, žinoma, geriau atsiminė tyrimo metu, bet mano, kad tai buvo smūgis. Kiek reikia vaikui ar pastūmimo, ar smūgio? Kiek stipriai suduota - neišmatuosi, jis tai vertina, kad buvo smūgis. Palaiko savo civilinį ieškinį 2000 Eur. Padaryta moralinė žala atsižvelgiant į jo sveikatos būklę (3 tomas, b. l. 102-104);

- ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais mažametės nukentėjusiosios E. P. parodymais, kad yra E., jai (duomenys neskelbtini) metai. Buvo įvykis, jai sakė, dėl ko ji atvažiavo. Atvažiavo kelis centimetrus, jie su mašina atvažiavo, kai jie pasakė, kad pastatė ant jų teritorijos, gal tik 1 metrą nuėjo pažiūrėti gėlyčių. Pamatė, kad pradėjo aiškinti, rėkti, kad ,,kodėl jūs pastatėte ant mūsų teritorijos mašiną“, pakvietė kitą dėdę, jų draugas buvo. Sakyti pradėjo, žinau grasinimus, jie pradėjo aiškinti, rėkti. Jie aiškinosi ilgai, rėkavo, aiškinosi. Ji stovėjo su mama prie tetos. Pastūmė pirma ją su ranka ir mama pasakė, kad jos nestumdytų, ramiai. Ta teta mamai kumščiu trenkė į ausį. Tada mama nuėjo prie kitos mašinos, kvietė policiją. Atvažiavus policijai, tie kurie trenkė, pradėjo bėgti prie policijos. Kiek žino, kažką sakė, ji buvo mašinoje negirdėjo, palaukė ir po to jos tėvai nuėjo iki policijos. Dar buvo, kad toks dėdė, kur nebuvo, buvo su ginklu daugiausia prisigėręs. Ji bijojo labai, pergyveno dėl tėvų. Ji negalėjo užmigti naktį, kai jai trenkė. Sapnavo tą įvykį, negalėjo užmigti, buvo labai išsigandusi. Jie pradėjo aiškinti, buvo viena mergaitė su ja buvo mašinoje. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus parodė, kad ji ją pastūmė, pati nežino, jai visą vakarą skaudėjo tą vietą. Stovėjo prie mamos, per vidurį kaip trikampiu stovėjo teta, ji pastūmė ją, beveik iki mašinos durelių pastūmė, mama liepė sėsti į mašiną. Kažkur čia pastūmė (rodo į krūtinę). kiek pamena, kad pirštais pastūmė. Skaudėjo kai trenkė, normaliai taip skaudėjo, stipriau nei vidutiniškai (7 iš 10 balų). Skausmas tęsėsi visą vakarą. Kitą dieną jau praėjo skaudėti. Vienodas skausmas buvo. Kai ją pastūmė, nuėjo į mašiną ir labai bijojo, pergyveno, kvietė mamą į mašiną. Mamai sakė, kad skauda. Nežino, kodėl mamai davė į ausį. Buvo mašinoje, kai mamai trenkė teta. Gal iki tetos 3 žingsniai maži, gal 4-5 žingsniai iki mamos. Ji matė pati, kai teta trenkė mamai. Sudavė kumščiu į ausį. Vieną kartą sudavė. Mama tiesiog ėjo kviesti policijos, ji ėjo į mašiną. Mamai pradėjo bėgti kraujas ir buvo žaizdelė. Buvo ji, mama ir teta, kiti buvo „biškį“ toliau nuėję. Šalia nebuvo kitų žmonių. Ir mama nuėjo nuo jos ir pradėjo kviesti policiją. Buvo pasakyti keiksmažodžiai, kitų įžeidimų negirdėjo. Jai atrodo, ta teta nesakė keiksmažodžių, dėdė toks, kuris ne su jais buvo, jai atrodo, sakė keiksmažodžius. Nelabai kažkaip pamena. Jos mama pasakė keiksmažodį. Nuo pačios pradžios pradėjo bijoti. Rėkavo ta, kuri davė su kumščiu, visi rėkė, tik tas, kuris buvo su ginklu nerėkė. Jos mama sakė, kad irgi moka rėkti, kai pastūmė ją. Pradėjo verkti, daug kartų verkė. Mama matė kaip ją teta pastūmė, pasakė, kad jos nestumdytų ir liepė jai eiti į mašiną, tada jai trenkė ir ėjo kviesti policiją. Ji pro langą matė kaip ta teta trenkė mamai. Pradėjo sakyti, kad jos nestumdytų kai ėjo į mašiną ir mašinoje matė kaip ta teta trenkė mamai. Pradėjo bėgti kraujas mamai iš ausies. Buvo pikta mama, kai jai trenkė teta, ant visų buvo pikta. Nieko nesakė mama, tik pasakė, kad jos nestumdytų. Niekas nežiūrėjo jos vietos, kur jai trenkė (į klausimą ar gydytojai apžiūrėjo tą vietą). Mamai sakė, kad skauda tą vietą. Į šitą ausį (rodo kairę ausį). Kraujas buvo, kur buvo žaizda ant ausies (1 tomas, b. l. 156-157);

- liudytojos A. B. B. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 138-141), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, ir teisme duotais parodymais, kad yra nusipirkus sklypą ir tėtis jai pranešė, kad žmogus nori apžiūrėti. Tą dieną gavo skambutį vakare iš to žmogaus, kad nori apžiūrėti sklypą. Susitarė turgelyje susitikti ir važiuoti link sklypo, važiavo su sese savo, J. su šeima važiavo savo automobiliu. Ji važiavo „Toyota Rav4“  automobiliu, J. su šeima važiavo „BMW“ už jos. Kelias buvo blogas, jos nauja žemė ir privažiavimo nėra, iki jo ir miškas. Privažiavimas formuojamas, šalikėlėje pasistatė automobilius. Tikrai nebuvo privati valda, užlindo ant pievos, kad niekam netrukdytų pravažiuoti. Po kaire puse ant pievos. Nebuvo ir daržo, nei kažko kito. Pasistatė ir ėjo link miško, keletą metrų eiti, gal 20-30 metrų. Pradėjo eiti: ji pirma ėjo rodyti. Girdėjo vyro balsą, jis buvo su šalmu, nežino kas ten jis buvo, pradėjo šaukti kas tokie, kodėl pasistatė automobilius, čia privati valda. Nežinojo kaip elgtis, atsakė, jog patrauks tuos automobilius. Jie buvo išlipę, ėjo link miškelio. Girdėjo vyro balsą, tada ir moters kaltinamosios balsą išgirdo. Jie pradėjome rėkti, kad čia jų kelias ir negalima važiuoti čia. Norėjo patraukti automobilius, bet ta moteris ir vyras pradėjo sakyti „netrauksite, tegu aiškinasi policija, kas tokia esi“. Vyko konfliktas netrumpą laiką. Rėkė, staugė, reikėjo ten viską matyti. Neleido jiems išvykti. Vyras stambaus sudėjimo buvo, mandras, pradėjo aiškinti, jog jie negali stovėti, nes čia privati valda. Išgirdo, kad P. kalba rusiškai, pradėjo sakyti važiuok į Rusiją. Kaltinamoji iškvietė pareigūnus, kol laukė, tai ji sėdėjo mašinoje. Sesė buvo likusi automobilyje ir buvo išlipusi. Vienu metu J. dukra galines dureles atidarius, priėjo kaltinamoji ir stumtelėjo J. dukrą. Ji nematė kaip ir kokiu būdu stumtelėjo. Prie „BMW“ galinių durelių dešinių stovėjo, J. dukra išlipo, buvo atidarytos durelės, stovėjo tarp durelių automobilio. Ji stovėjo arčiau savo automobilio bagažinės. Kaltinamoji vaikščiojo ir ji buvo gale „BMW“ automobilio. Pastūmimą ji matė, bet nematė kaip pastūmė. Ne visą mergaitės kūną matė, galvą tik matė. Kaltinamoji buvo prie bagažinės. Kaltinamosios judesių jokių nematė mergaitės atžvilgiu. Galva mergaitės dingo, po to pradėjo verkti. Matė vaiko galvą, todėl pagalvojo, kad stumtelėjo ir pati padarė tokią išvadą.         Kad būtų pajudintos durelės - tai nematė. J. ir vyrui pradėjo sakyti, kad kaltinamoji stumtelėjo vaiką, J. kalbėjo su kaltinamąja: „kokia teisę turi stumti vaiką“. Kai buvo prie mašinos, matė kaip kaltinamoji trenkė J. į veidą, kuria ranka nežino, skruoste ir ausyje kraujas buvo. J. sakė, kad kaltinamoji, trenkė. J. stumtelėjo į krutinę D., po to kai trenkė D. J. Atėjo dar vyras iš kaltinamosios namų pusės su šautuvu. Negali teigti, bet mano - galėjo būti išgėręs. Vaikai apsiverkė. Kaltinamasis juokėsi ir stovėjo su šautuvu, ji nesuprato, koks ten šautuvas. Atėjo po to, kai buvo smūgis. Jis tik juokėsi. Nelabai malonus alkoholio kvapas.  J. pastūmė D. tik po smūgio. Iki tol buvo žodinis konfliktas. J., jai atrodo, buvo automobilyje. Buvo vartojami keiksmažodžiai iš kaltinamosios pusės. Automobilio galas – tai automobilio dalis nuo galinių durelių iki bagažinės atidaromos dalies. Ne viską gerai pamena po įvykio. Kaltinamoji sakė, kad jos kelias, kas viskas aplink čia yra jos. Iš dešinės pusės buvo aptverta ir privati valda. Ji matė galvą mergaitės ir po to nematė galvos, po to mergaitė pradėjo verkti. Iš to, kad nematė galvos, todėl ir suprato, kad galėjo stumtelėti, nes šalia buvo kaltinamoji. Negali pasakyti ar vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusieji. Neatsimena, kur buvo mergaitės tėtis tuo metu. Ji ėjo keliu. Po to iškviesta policija, todėl jie neišvažiavo. Ji tuo metu negalvojo apie save, tik apie sesę galvojo. Negirdėjo, kad būtų sakius mergaitei kažką mama (3 tomas, b. l. 94-96);

- liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 tomas, b. l. 8-9), kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, ir teisme duotais parodymais, kad jis atėjo į įvykio vietą, kai pakvietė jo žmona (kaltinamoji). Stovėjo dvi mašinos. Konfliktavo jo žmona su atvažiavusiais. Žodžių karas (necenzūriniai žodžiai). Abipusis įžeidinėjimas. Mašinos buvo ant jų teritorijos. Dvi moterys, vienas vyras, du vaikai. Kai jis atėjo, atvykę žmonės pasakė, kad jo žmona (kaltinamoji) pastūmė vaiką, mergaitę. Prasidėjo žodinis konfliktas. Kai jo žmona pastūmė mergaitę, atvykusi moteris puolė jo žmoną ir bandė pastumti. Jie stovėjo gale mašinų (juodos mašinos). Jis buvo prie atvykusio vyro. Nematė ar sudavė, mosikavo rankomis ir jo žmona, ir ta kita moteris. Žodžių karas vyko. Neatsimena, kokie žodžiai buvo sakomi. Policiją kvietė abi šalys. Žmonos brolis A. kvietė policiją, nes atvykę žmonės „naglai“ kalbėjo. Vyriokas jam grasino, jis - jam. Atvykę žmonės sakė :-„kas jūs tokie per kolchoznikai (kolūkiečiai), turėsit reikalų dabar“. Vyriokas sakė –„mes atvažiuosime, pakasime“. Kur buvo vaikai, kai viskas baigėsi - ,nematė. Matė mergaitė iš juodos mašinos buvo išlipusi pasakė:-„ mums konfliktas nereikalingas“ ir grįžo į mašiną. Jo žmona stovėjo gale mašinos tamsios, jie buvo dviese. N. (kaltinamasis) stovėjo sode, A. (liudytojas) kur stovėjo - nepamena. Vieni buvo prie mašinos galo, kiti - prie priekio. Nukentėjusysis gale mašinos stovėjo, nukentėjusioji prie mašinos priekio. Visi asmenys judėjo. Niekas nenaudojo smurto prieš vaiką, jis negirdėjo verkimo. Nematė, kad kas vaiką muštų. N. (kaltinamasis) prie jo nebuvo atėjęs. Jį pamatė, kai jis stovėjo sode. N. (kaltinamojo) dar nebuvo, kai jis atėjo. Turėjo šautuvą, laikė šautuvą ant peties, neužtaisytą. Jis nesakė ir negirdėjo, kad nukentėjusiajam sakytų „važiuok į Rusiją ir kariauk“. Jo žmonai sumušimas buvo ant veido, ant žando. Nepamena, kurioje pusėje. Neaiškino kaip atsirado. Ant kitų dalyvių sumušimų nematė. Kelio plotis yra 4 metrai. Atvykusių žmonių mašina stovėjo ant žolytės, žolytė nenukentėjo. Pastato mašinas ant žalios vejos, namas nuo kelio už 100 metrų. Toje vietoje šienaujamas sodas. Žemė nenukentėjo. Savininkai nukentėjo morališkai, kad mašinos stovėjo ant jų žemės. Patys savininkai nenukentėjo. Buvo galima išvengti konflikto, bet nesutiko patraukti mašinos. Jam pasakė moteriškė :-„dabar kolchoznikai (kolūkiečiai) prisidirbot“. Negirdėjo, kaip liudytojas A. kvietė policiją. Jis pats jam pasakė, kad kviečia policiją ir kažkur išėjo, bet negirdėjo, kaip kvietė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Ne iš karto atėjo. Atėjo tada, kai pašaukė žmona. Dalies įvykių nematė. Jis pats paprašė, kad atvykę žmonės patrauktų mašiną. Pasakė: -„Žmonės patraukite mašiną“. Nesutiko patraukti mašinos. Jokio atsakymo nebuvo į pasakymą, kad atvykę žmonės patrauktų mašiną. Negali atsakyti, kiek laiko buvo praėję nuo įvykio pradžios, kai jis atėjo. Kai atėjo, vaikų nematė. Jis policijoje nedirbo (3 tomas, b. l . 106-107);

- liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b. l. 14-16) ir teisme duotais parodymais, kad jie tvarkėsi sklype, pamatė, kad atvykę žmonės pastatė mašiną. Jie jiems šaukė, kad patrauktų mašiną nuo privačios teritorijos. Atvykę žmonės grįžo ir iš karto pradėjo grasinti, neadekvačiai kalbėti. Jis filmavo savo teritoriją, norėdamas užfiksuoti, kad mašinas pastatė ne vietoje ant privačios valdos. Sprendė, kad šie žmonės neadekvatūs, nes grasino sudaužyti telefoną. Moteriškė pasakė „kur noriu, ten statau“. Nežino, kuri moteris sakė, kad sudaužys telefoną, nes jos buvo dvi. Vyriškis (nukentėjusysis) sakė, kad susidoros, kažkam skambino. Jis kvietė policiją, toliau filmavo. Atvykę asmenys apsupo jo seserį (teismo pastaba – kaltinamąją) ir stumdė. Ir jį stumdė. Iš jų kažkas stumdėsi, jis neįsidėmėjo. Jo iškvietimo policija nefiksavo. Paskui išėjo, nes norėjo įleisti N. (kaltinamąjį) namo, kuris buvo kieme. Nieko daugiau neturi ką pridėti. Jokio smurto nebuvo. Tik juos stumdė. Jie buvo trise: dvi moterys, vienas vyras. Visi faktiškai stumdė. Nematė, kad būtų naudojamas smurtas. Kaltinamieji nenaudojo smurto. N. atėjo vėliau, po 10 minučių. Jie apsupo J., vyko žodinis konfliktas. J. neįžeidinėjo atvykusių, niekas nevartojo necenzūrinių žodžių. Kai atėjo kaltinamasis N., atvykę žmonės jau nebestumdė kaltinamosios J. Kaltinamasis N. buvo kieme su šautuvu, kokių 10 metrų atstumu nuo mašinų. N. šautuvą laikė ant peties, šautuvas buvo sulenktas, pneumatinis. Jie rašė pareiškimą policijai, atvykę žmonės taip pat rašė. Jie filmavo ir kažkuri moteriškė filmavo. Įvykis buvo 2022 m. balandžio 2 d. 16 val. Vilniaus raj. Zujūnų seniūnijoje, Papiškių kaime, Kalvų g. 6. Ten jis gyvena. Mašinos stovėjo ant daržo krašto, arčiau baltas automobilis, tolėliau kitas automobilis. Į įvykio vietą vaikai atėjo nuo miško, pabuvo ir įsėdo į mašiną. Niekas neverkė, nematė, kas stumdė vaiką. Tarp žmonių negalėjo matyti. Trise apsupo žmogų (seserį J. - kaltinamąją). Paties stūmimo nematė, pusė metro nuo sesers buvo. Išvažiuoti atvykę žmonės galėjo, niekas jų nelaikė. Nežino, kodėl neišvažiavo. Grasino jam, todėl jis kvietė policiją. Grasinimas, kad sudaužys telefoną. Jis tylėjo. Jis nebuvo prie pat sesers (kaltinamosios), nuo jos buvo apie 2-5 metrai. Kai atvyko policija, jis atsitraukė toliau. Nukentėjusysis neadekvatus žmogus. Per įvykį buvo ir iš daržo, ir iš gatvės, ir palei gatvę, ir palei šoną, visur buvo. Vaikus matė ne visą laiką, jie buvo ir automobilyje, ir išlipę. Konflikto metu vaikų nematė, nebuvo išlipę. Visi atvykę žmonės atėjo nuo miško. Nematė dalies konflikto, visko aprėpti negalėjo. Nematė ar konflikto metu vaikai buvo išlipę iš automobilio. Sumušimo žymių nematė, nepastebėjo nei pas vieną. Negirdėjo, kad kas verktų. Kaltinamoji buvo už automobilio nuo daržo pusės. Kai apsupo seserį (kaltinamąją) jis žiūrėjo į gatvės pusę, vaikų nebuvo. Negirdėjo vaiko verkimo (3 tomas, b .l. 104-106);

-  liudytojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b. l. 149-150) ir teisme duotais parodymais, kad jo paties ten nebuvo, jis su žmona atvyko tik kai buvo pareigūnai. Patį orini šautuvą buvo nupirkęs pramogai. Oriniam mažiau nei 7 džiaulio nereikia leidimo. Kambaryje, tuo pačiu adresu, kur įvyko įvykis buvo padėtas orinis šautuvas. Nebuvo saugomas seife. Konkretaus leidimo nebuvo davęs L., kad naudotis galėtų oriniu šautuvu. Tikrai nežinojo, kad jis galėtų naudoti kažkam (3 tomas, b .l. 94);

- liudytojo Č. G. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad yra D. pusbrolis. Kito kaltinamojo nepažįsta. D. geras žmogus, nuo vaikystės pažįsta, D. nematė, kad būtų agresyvi, su ja kalbėjo, ji negalėjo taip padaryt, stumdytis nei iš šio nei iš to, išprovokuotas turi būti žmogus. Blogai, kad pasistumdymas įvyko, bet ji pirma negalėjo pradėti. Žmonės patys atvažiavo, o ne J. atvažiavo į žemę, abi pusės iš žodžių kaltos, žmonės atvažiavo ir konfliktas prasidėjo, jie patys pradėjo pirmi stumdytis, ji -žmogus kaip visi, ramus ir geras, padeda jo mamai, apsistumdė, nes tie žmonės atvažiavo į jos žemę. Vidurinis išsilavinimas jo, J. D. – technikinis išsilavinimas. Administracinių nuobaudų neturėjo, neteistas, dirba ,, (duomenys neskelbtini)‘‘apsaugoje, anksčiau Lukiškių kalėjime yra dirbęs, visą gyvenimą draugauja, jos ir jo mama - seserys, susitinka pora kartų į mėnesį, gyvena (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini). Žmogus pergyvena, mamą palaidojo, dėl mergaitės pastūmimo neminėjo (3 tomas, b. l. 123);

- 2022 m. birželio 14 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tirti yra pateiktas šaudyti tinkamas pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „UMAREX PERFECTA“ Mod. 32 Nr. 20F 01137, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis. Šis šautuvas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (b.l. 58-60, 1 tomas). Šautuvas pakvitavimu grąžintas (1 tomas, b. l. 61);

- žurnalo, fiksuojančio asmenų patikrinimų rezultatus dėl apsvaigimo, kopija, kurioje užfiksuota, kad N. L. 2022 m. balandžio 2 d., 17.33 val. nustatytas 1,09 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 47);

-  2022 m. balandžio 12 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1124/2022 (01), kurioje konstatuota, kad J. P. nustatyta kairio skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Kairio skruosto sumušimas padarytas kietu buku daiktu, odos įbrėžimai - kietu, briauną turinčiu daiktu (daiktais). Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-04-02. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksavo. J. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 tomas, b. l. 77-78);

- 2022 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta - keliukas, esantis šalia sodybos Vilniaus r., Papiškių k., Kalvų g. 6. Užfiksuotas automobilių išsidėstymas ant keliuko (1 tomas, b. l. 25-30);

- 2022 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas BPC skambučio iš telefono numerio garso įrašas (ID 92002611412), skambučio pradžia 2022-04-02 16:08:57, pateiktas PRĮR prie ROIK 0122000192255. Garso įrašo data 2022-04-02. Garso įrašo trukmė 1 minutė 58 sekundės. Garso įraše girdima, kaip moteris prašo iškviesti policiją, nes ją puola ir drasko moteris (1 tomas, b. l. 31-34);

- 2022 m. rugpjūčio 19/20 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti kūno kameros vaizdo įrašai: Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_164644_001.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 16:46:40. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 16:51:44. Vaizdo įrašo trukmė - 5 minutės ir 3 sekundės. Vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, išlipa iš tarnybinio automobilio. Pareigūnus pasitikusi moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai J. D., toliau J. D.) pasakoja ir rodo, kur prasideda ir baigiasi sklypo teritorija. Moteris toliau aiškina, kad atvažiavo žmonės ir pastatė automobilius ant jų teritorijos bei pradėjo per daržus ir miškus vaikštinėti, jie turi ten kažkur sklypą. Ji su broliu atėjo ir pasakė, kad tie žmonės patrauktų savo automobilius. Tie žmonės atbėgo ir užsipuolė, klausdami, ko jie čia negali statyti savo automobilių. Moteris jiems atsakė, kad čia privati valda, kad kelias yra 4 metrai, o jie jai atsakė, kad miestas priklauso jiems, kur nori ten ir statys automobilius. Moters brolis (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai A. V., toliau A. V.) pradėjo filmuoti, fotografuoti, o ta moteris su BMW užsipuolė ir pradėjo klausinėti, ko jie čia filmuoja, pradėjo vos ne daužytis. Tada agresyviai pribėgo jos girtas vyras, sakydamas, kad ką nori tą ir daro. Tada jų vaikas atsisėdo į automobilį, o ji (J. D.) norėjo atidaryti automobilio dureles, kad vaikas paklausytų kaip kalba, po ko ta moteriškė puolė ją daužyti per veidą. Moteris toliau pasakoja, kad vyras su kepure pradėjo agresyviai gąsdinti, kad jie čia daugiau nebegyvens, o moteriškė ją stumdė. Vaizdo įraše taip pat matomas vyras (A. V.). Tuo metu vaizdo įrašo fone girdimas kitos moters balsas, kuri sako, kad J. D. stumdė tos moteriškės vaiką. Moteris (J. D.) sako, kad vaiko nestumdė, o tik atidarė automobilio duris. Toliau girdimas moters balsas, kuris sako, ar jie papasakojo, kad jų draugas buvo su pistoletu. Moteris (J. D.) pakviečia savo draugą (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai N. L., toliau N. L.). Pareigūnas klausia asmenų ar buvo ginklas? Vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai V. D., toliau V. D.) atsako, kad yra orinis, neužtaisytas ginklas, kuris yra namuose. Toliau asmenys ir vėl pasakoja, kad tie žmonės atvažiavo į jų privačią teritoriją, buvo agresyviai nusiteikę, vyriškis jiems grasino. Po to pareigūnas paaiškina asmenims, kad tiek viena, tiek kita pusė galės rašyti pareiškimus. Tuo vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_165145_002.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 16:51:44. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 16:56:43. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. Vaizdo ir garso įraše nuo pradžios iki 01:00 min. reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Toliau matoma ir girdima, kaip vyras (V. D.) sako, kad buvo ginčas dėl pastatytų automobilių, o jam atėjus kilo dar vienas ginčas. Vyras (V. D.) sako, kad jie asmenims aiškino, kad negalima čia statyti automobilių, kad jie atsitvėrė kelią, bet ir toliau visi važinėja ir sunkvežimiai, o kelias yra servitutinis ir juo gali važinėtis tik 4 kaimynai. Kita moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai A. B. – B., toliau A. B. - B) įsiterpė į pokalbį ir sako, kad buvo atėjęs girtas vyriškis su ginklu ir juokėsi, o visą tai matė vaikai. Vyras (V. D.) sako, kad ginklas buvo atneštas, nes kitas vyriškis (P. P.) grasino, kad tuoj atidarys bagažinę ir kažką išsitrauks ir sudaužys juos. Jis paprašė, kad jo draugas (N. L.) atsineštų tą orinį ginklą, nes galbūt tas vyriškas neadekvatus ir pamatęs ginklą išsigąs. Vyras (V. D.) sako, kad tai orinis ginklas ir, kad į vaikus niekas ginklo netaikė. Pareigūnas aiškina V. D., kad demonstruoti ginklo nereikėjo, nesvarbu ar tai orinis, ar kitas ginklas. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_165644_003.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 16:56:43. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:01:42. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. Vaizdo ir garso įraše matoma ir girdima kaip pareigūnas toliau bendrauja su asmenimis. Moteris (J. D.) pasakoja pareigūnui, kad atvažiavusių asmenų buvo paprašyta patraukti automobilius, o jie iš karto pradėjo stumdytis, vos ne muštis ir ta moteris (J. P.) ją pastūmė. Vyras (V. D.) sako, kad tas vyras (P. P.) yra neadekvatus ir, kad jiems grasino, kad rytoj juos pakas. Pareigūnas klausia, kas iš asmenų skambino į policiją, nes yra tik vienas skambutis. Moteris (J. D.) sako, kad tai jos brolis (A. V.) skambino. Pareigūnas prašo moters (V. D.) prieiti prie tarnybinio automobilio tam, kad surašyti pareiškimą. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_170143_004.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:01:42. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:06:41. Vaizdo įrašo trukmė - 5 minutės. Vaizdo ir garso įraše girdima kaip pareigūnas telefonu budėtojui paaiškina įvykio aplinkybes. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_170642_005.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:06:41. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:07:33. Vaizdo įrašo trukmė - 52 sekundės. Šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_171648_006.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:16:18. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:21:48. Vaizdo įrašo trukmė - 5 minutės ir 29 sekundės. Vaizdo ir garso įraše matoma kaip pareigūnas kartu su vyrais (A. V. ir N. L.) nueina į namus pažiūrėti kur guli orinis ginklas. Pateikus pareigūnui ginklą, pareigūnas jį apžiūri, įsitikina, kad ginklas neužtaisytas. Paėmęs ginklą pareigūnas su minėtais vyrais grįžta prie tarnybinio automobilio. Pareigūnas klausia asmenų kam priklauso ginklas. Moteris (J. D.) sako, kad ginklas priklauso jos žentui A. N.. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_172149_007.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:21:47. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:26:47. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. Šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_172648_008.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:26:46. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:31:46. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. Pareigūnai, bendraudami su asmenimis, bando išsiaiškinti ar minėtam oriniam ginklui reikalingas leidimas. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_173147_009.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:31:45. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:36:45. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. Šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_173646_010.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:36:44. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:41:44. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. Vaizdo įraše matoma kaip atvažiuoja dar du policijos pareigūnai. Po to yra tikrinamas konflikte dalyvavusių asmenų blaivumas. Vyrui (N. L.) buvo patikrintas blaivumas. Rezultatas - 1.09 promilės. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. 11) Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_174145_011.mp4 iš policijos pareigūno "Body" kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:41:43. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:46:43. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_174644_012.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:46:42. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:51:42. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. Vaizdo įraše girdima kaip tikrinamas moters (J. D.) blaivumas. Pareigūnas sako patikrinimo rezultatą - 0,00 promilių. Toliau yra tikrinamas kito vyro (V. D.) blaivumas. Patikrinimo rezultatas - 0,42 promilės. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_175143_013.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:51:41. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:56:41. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. Vaizdo įraše girdima kaip pareigūnas klausia kitos moters (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tai nukentėjusioji J. P., toliau J. P.) ar ji rašys pareiškimą. Moteris atsako, kad pareiškimą rašys. Po to girdima, kaip moteris pasakoja pareigūnui, kad ji su savo dukryte ėjo priekyje, o jos vyras ėjo iš paskos. Tada jos vyras pasakė A., kad reikės tikriausiai traukti automobilius, nes tie asmenys jau bėga. Jos vyras su A. grįžo, o ji su vaikais liko prie žibučių. Moteris aiškina pareigūnui, kad jie atvažiavo kažkur apie 16.00 val. Kai ji pamatė, kad tie asmenys jiems neleidžia sėstis į automobilį, tada ji pradėjo filmuoti. Moteris taip pat sako, kad vyras su šalmu taip pat filmavo. Pareigūnas klausia moters ar susistumdymas tarp jų yra nufilmuotas? Moteris sako, kad pačio stumdymosi nėra nufilmavusi, nes jau buvo išjungusi telefoną. Po susistumdymo ir vėl filmavo. Moteris pareigūnui rodo vaizdo įrašą. Ji aiškina, kad jie automobilius norėjo patraukti, bet tie asmenys jiems neleido to padaryti. Kitas pareigūnas ir toliau tikrina blaivumą. Tikrinamas A. V. blaivumas. Patikrinimo rezultatas - 0,00 promilių. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše nėra. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_175642_014.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:56:40. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 18:01:40. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. Vaizdo įraše matoma kaip moteriai (J. P.) tikrinamas blaivumas. Patikrinimo rezultatas - 0,00 promilės. Pareigūnas užrašo moters duomenis. Tuo vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_180141_015.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 18:01:39. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 18:05:59. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 19 sekundžių. Vaizdo įraše girdima kaip pareigūnas tikrina vyro (P. P.) blaivumą. Patikrinimo rezultatas - 0,00 promilės. Toliau girdima kaip pareigūnas toliau užrašo moters duomenis. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_165207_009.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 16:52:05. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 16:57:05. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. Vaizdo įraše matoma ir girdima kaip moteris (J. D.) aiškina pareigūnui, kad čia yra ne bendro naudojimo o servitutinis kelias, skirtas praeiti, pravažiuoti kaimynams. Servitutinis kelias eina per privačią valdą. Aiškina, kad tie žmonės negali suprasti, kad čia negalima naudotis šiuo keliu. Tada girdimas kitos moters balsas (A. B. – B.), kuri sako, kad jos sesuo ir moters (J. P.) dukra verkė. Kita moteris (J. P.) sako, kad buvo atėjęs neblaivus vyras su ginklu, kuris stovėjo ten kur buvo mažamečiai vaikai. Po to moteris (A. B. – B.) sako, kad ten toliau yra jos žemės sklypas, miškelis yra jos ir ji turi tai patvirtinančius dokumentus. Moteris taip pat sako, kad tas kelias yra servitutinis ir ji turi pilną teisę juo važinėti. Pareigūnas klausia asmenų, kodėl jie sustojo būtent šioje vietoje? Moteris (A. B. – B.) atsako, kad jie tiesiog norėjo prieiti prie jos sklypo, o ten tiesiog nėra kaip privažiuoti ir pastatyti automobilių, kadangi dar yra formuojamas naujas namų valdos sklypas. Tie žmonės išbėgo kaip laukiniai filmuodami ir varydami, kad jie iš čia išvažinėtų. Jie norėjo išvažiuoti žmogiškai, bet ta moteris (J. D.) pastūmė vaiką, trenkė į veidą moteriai (J. P.). Jie neleido jiems išvažiuoti aiškindami, kad atvažiuos policija. Kita moteris (J. P.) sako, kad atėjo girtas vyriškis su ginklu ir žvengė prie mažamečių vaikų. Tuo metu moteris (A. B. – B.) rodo pareigūnui nuotraukas savo mobiliajame telefone, kur nufotografuotas vyras su ginklu. Moteris (J. P.) sako, kad ji turi užfiksavusi telefone kaip jie sako, kad perstatys automobilius, bet tie asmenys jiems neleido to padaryti. Tada pareigūnas pradeda fiksuoti asmenų duomenis. Tuo vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0402_170205_011.mp4 iš policijos pareigūno „Body“ kameros. Vaizdo įrašo pradžia - 2022-04-02 17:02:03. Vaizdo įrašo pabaiga - 2022-04-02 17:07:03. Vaizdo įrašo trukmė - 4 minutės ir 59 sekundės. Vaizdo įraše matoma ir girdima kaip moteris (J. P.) sako, kad ta moteris (J. D.) jai trenkė į veidą ir pastūmė jos vaiką. Pareigūnas pastebi, kad moters (J. P.) ausis yra pamėlusi, nors moteris sako, kad gavo į smilkinį. Tada į moterį (J. P.) pažiūri jos vyras (P. P.) ir kita moteris (A. B. – B.) ir patvirtina, kad tikrai ausis pamėlynavusi ir matosi kraujas. Moteris sako, kad jai tikrai trenkė ir jinai dėl to nemeluoja. Kita moteris (A. B. – B.) sako, kad ta moteris (J. D.) J. kibo už plaukų. Pareigūnas klausia atvykusių žmonių, kur vyko visas veiksmas. Moteris (J. P.) parodo ir pasako, kad viskas vyko prie jų pastatytų automobilių ir, kad jie net nespėjo nueiti pasižiūrėti sklypo, dėl kurio čia ir atvažiavo, o tada išbėgo ta moteris (J. D.) su vyriškiu (broliu) ir pradėjo fiksuoti. Ji (J. P.) taip pat, ištraukusi telefoną, pradėjo fiksuoti kas čia vyks. Moteris sako, kad tie asmenys rėkė, kad patrauktų mašinas. Jie ir norėjo patraukti, bet tie asmenys jiems neleido. Tie asmenys koliojosi įvairiais žodžiais, sakė, kad iškvies policiją. Jos dukra buvo išlipusi į lauką, o ta moteris (J. D.) jos dukrai pasakė: „sėsk į mašiną“ ir pastūmė jos vaiką. Moteriai (J. P.) nustūmus tą moterį (J. D.) nuo savęs, ji pasakė, kad ji jos vaiko nestumdys, tada ta moteris (J. D.) jai sudavė gerą antausį. Tada moteris (J. P.) savo vaiką pasodino į automobilį, kad jos daugiau nestumdytų. Po to jos dukra apsiverkė. Tada iš namų išėjo dar vienas vyriškis su ginklu, bet tam vyriškiui pasakius, kad jis išėjo prie mažamečių vaikų su ginklu būdamas girtas ir jai pasakius, kad ji tai fiksuoja, tada tas vyras grįžo atgal namo ir padėjo ten tą ginklą. Vaizdo įrašas baigiasi. (1 tomas, b. l. 37-43);

- 2022 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, kuriuos 2022-04-11 pateikė nukentėjusioji J. P. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Vaizdo įraše fiksuoti 2022-04-02 įvykio fragmentai (1 tomas, b. l. 89-96);

- 2022 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „received1248182876009251“, 2022-08-19 pateiktas J. D. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Vaizdo įrašo trukmė - 3 minutės ir 7 sekundės. Vaizdo įraše matomi prie kelio (žvyrkelio) stovintys, dalinai užvažiavę ant žolės, automobiliai - juodos spalvos BMW markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir baltos spalvos Toyota markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaizdo ir garso įraše girdimi žmonių balsai. Vartojami necenzūriniai žodžiai. Moters balsas: Atvažiavom pažiūrėti namų valdos (toliau nesuprantami žodžiai). (Tuo metu filmuojamas vaizdas juda ir 00:15 vaizdo įrašo laiku vaizdo nesimato, yra tik mėlynas fonas) Moters balsas: Aš, aš girdžiu, kalbu, gatvė sako, čia nėra namų jūs supraskit, čia yra laukai. (Tuo pačiu metu girdimas ir kitos moters balsas) Moters Nr. 2 balsas: (nesuprantami žodžiai) labai žmogiškai.. mes turime.. mes nežinojome, kad čia galbūt... Moters Nr. 3 balsas: Bet jūs gi važiavote. Parašyta, kad „privati valda“. Jūs atsistojote privačioj teritorijoj. Moters balsas: Papiškės, Kalvų gatvė. Čia nėra, čia miškelis. Vyro balsas: Kiemą jūs, atvažia.. pastatėt mašiną kieme. Moters balsas: Žmonės, kurie šalia kažkur gyvena. Jūs čia pradėjote pulti.. Moters Nr. 3 balsas: Tai mes pradėjom.. atbėgom jūs greičiau pasiimkit, o jūs.. Moters Nr. 2 balsas: Aš taip pat gyvenu name ir aš taip pat turiu privačią valdą, taip. Moters Nr. 3 balsas: Nu tai taip. Moters Nr. 2 balsas: Bet kartais žmonės nuklysta kažkur.. Vyro Nr. 2 balsas: Tai pas jus teritorija yra ten. Vyro Nr. 3 balsas: Eik blaivykis. Moters Nr. 2 balsas: Ponia, aš mačiau, kad jūs esate normali moteris, bet dabar pasielgėte labai negražiai. Moters Nr. 3 balsas: Mes gi kvietėm, mes (toliau nesuprantami žodžiai) o jūs (nesuprantami žodžiai) „naglai“ pradėjot šūkauti kodėl, kodėl mes čia negalim. Taigi jūsų taip ir buvo, kodėl.. (Tuo pat metu girdimi dviejų vyrų balsai, kurie diskutuoja tarpusavyje vartodami necenzūrinius žodžius) Vyro Nr. 2 balsas: Eik tu „necenzūrinis žodis“. Vyro Nr. 3 balsas: Aš tau eisiu „necenzūrinis žodis“. Vyro Nr. 2 balsas: Tuoj  „necenzūrinis žodis ", tuoj „necenzūrinis žodis“ gausi. Vyro Nr. 3 balsas: Eik prasiblaivyk iš karto. Vyro Nr. 2 balsas: Aš savo teritorijoje aš galiu  „necenzūrinis žodis“ nors „necenzūrinis žodis“ girtas... Moters Nr. 2 balsas: Bet tai gi galima kartais. Mes gyvename 21-ame amžiuje. Vyro balsas: Tai jūs pastatėt ir nuėjot. Moters balsas: Žinot (nesuprantamas žodis) man veido nedaužysit. Užfiksuosim. Vyro Nr. 2 balsas: Iškvietėt policiją? Moters balsas: Iškviečiau. Vyro Nr. 2 balsas: Gerai laukiam. Moters balsas: Laukiam. Man irgi sakė laukti. Moters Nr. 2 balsas: Klausykit, na jūs juokaujat? Vyro Nr. 2 balsas: Nejuokaujam. Moters Nr. 2 balsas: Mes atvažiavom čia, taigi mes galėtume patraukti. Jūs dabar (toliau nesuprantami žodžiai) Vyro balsas: Tai jūs (nesuprantamas žodis) pirmi, tai jau.. Vyro Nr. 2 balsas: Jūs sakot, kad jūs.. (toliau nesuprantami žodžiai). Moters balsas: Mes būtume patraukę, mes ėjome žiūrėti taip pat sklypo, jūs nesuprantat, kur problema? Moters Nr. 3 balsas: Tai jinai pati mane pradėjo stumdyt (nesuprantami žodžiai) jinai pati pirmoji ji mane pastūmė. Moters Nr. 2 balsas: Jinai nepradėjo jūsų (toliau nesuprantami žodžiai) prie jos vaiko. Moters Nr. 3 balsas: Ne (nesuprantamas žodis) prie vaiko. Moters balsas: Tai gerai mes pastatėm, būtume pasakę patraukit mašinas (nesuprantami žodžiai) pradėjot kult (nesuprantami žodžiai). Vyro Nr. 2 balsas: (nesuprantamas žodis) sakė patraukt. Moters balsas: jinai atbėgo rėkdama. Moters Nr. 3 balsas: Aš prie jos nelindau. Ar aš.. Moters balsas: Kas nelindo „necenzūrinis žodis“ mano vaiko pastūmei. Moters Nr. 3 balsas: Ar aš, kur aš pastūmiau? Moters balsas: Va taip vat dar pastūmei, ką aš akla? Moters Nr. 3 balsas: Nepastūmiau aš tavo vaiko, aš duris pastūmiau. Moters balsas: O po to man čionais trenkei. Nuo 01:44 laiko girdimas vaiko (mergaitės) balsas: Mama nestūmė, nestūmė. Moters balsas: Stūmė. Moters Nr. 3 balsas: Va, matai -vaikas. Moters balsas: Sakau, kad stūmė. Moters Nr. 3 balsas: A tai kodėl tu meluoji? Girdimi žodžiai: „mums nereikia problemų“ 01:54 laiku atsiranda vaizdas. Matomas šalia kelio stovintis juodos spalvos BMW markės automobilis. Yra atidarytos galinės keleivio pusės durelės. Matoma moteris su vaiku (mergaite). Matomi taip pat kiti diskutuojantys asmenys. Girdimi žodžiai: „Mums nereikia problemų, mums nereikia problemų“. Moters balsas: Pažiūrėk, pažiūrėk, ką ji „necenzūrinis žodis“ daro. Mano vaikas „necenzūrinis žodis“ išsigandęs. Vyro Nr. 2 balsas: Nereikia jokių problemų. Vyro Nr. 2 balsas: Jeigu Jums trumpai tariant pasakė patraukti automobilius, o jūs čia „necenzūrinis žodis“ pradėjot. Moters balsas: Mes ir būtume patraukę. Ko tada pradėjo iš karto filmuot šitas vat jūsų va vaikinas. Moters Nr. 3 balsas: Jis savo teritorijoj, kodėl jis negali filmuot? Moters balsas: O tai.. kelias jūsų (nesuprantamas žodis). Moters Nr. 3 balsas: Jis savo teritorijoj filmavo. Moters balsas: „necenzūrinis žodis“ Aš jau net gi nebegaliu.. Kelias yra vie-ša-sis. Ir jeigu jūs nežinot, kad nuo kelio dar irgi turi būt atstumas. kad viešais.. Moters Nr. 3 balsas: Nėra nuo kelio.. Vyro balsas: Jokio kelio.. Moters Nr. 3 balsas: Čia ne viešas, čia.. Moters balsas: Yra, yra, yra Vyro Nr. 2 balsas: Čia ne viešas kelias. Jūs čia nesupratot. Moters Nr. 3 balsas: Servitutinis kelias Moters balsas: Aš išsiaiškinsim. Moters Nr. 3 balsas: Gerai va policija atvažiuos. Moters balsas: Atvažiuos ir išsiaiškinsim. Moters Nr. 3 balsas: Servitutinis kelias. Kelias 4 metrai yra. Ot jisai čia.. Moters Nr. 2 balsas: Kaip aš turėčiau tą dalyką suprasti? Šiuo metu čia yra du vaikai.. Moters balsas: Du vaikai mažamečiai.. dar yra.. dar esat išgėrę. O dabar tai jūs prisidirbot. (Vaizdo įraše už asmenų matomas vyras, užsimetęs ant peties ginklą) Vyro Nr. 2 balsas: Mes galim būti ir narkomanai savo teritorijoje. Jūs nesuprantat? Moters balsas: Ne. Moters Nr. 2 balsas: Jūs negalite dabar jūs išėjot vat su tokiu žmogum ir Moters Nr. 3 balsas: Nu tai bet o ką mums daryt mes savo.. Moters balsas: Ką daryt? Normaliai kalbėtis, o ne pult. Vyro Nr. 2 balsas: Klausykit, aš jum aš.. Tuo vaizdo ir garso įrašas baigiasi (2 tomas, b. l. 51-55);

- 2022 m. spalio 10/19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas 2022-08-19 pateiktas įtariamosios J. D. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu: Moters Nr. 1 balsas: Nei laiko. Sėsk mažute važiuojam. Vyro Nr. 1 balsas: Kas yra? Moters Nr. 2 balsas: Ai čia su grasinimais, čia va žinai čia pas…Vyro Nr. 1 balsas: Jūs atvažiavot į privačią teritoriją. Moters Nr. 1 balsas: Tai gerai, mes atvažiuot atvažiavom, bet tai ko iš karto užsipult. Mes gi traukiam mašinas, kame problemos yra? Jūs kaip laukiniai iš kart užsipuolat. Vyro Nr. 2 balsas: Tai mes jum šaukėm...Moters Nr. 1 balsas: Palaukit, jūs šaukiat, ne mes šaukiam. Vyro Nr. 1 balsas: Gerai, palaukit, viskas. Moters Nr. 2 balsas: O tai kodėl jūs įrašinėjat, išjunkit telefoną.Vyro Nr. 1 balsas: Gerai. Moters Nr. 1 balsas: O dėl ko jūs iš kart įrašinėjat? Aš lygiai tokią pačią .. aš irgi savo teritorijoje, aš Lietuvoj gyvenu.Vyro Nr. 1 balsas: Jūs nesinervuokit, kokios problemos? Moters Nr. 1 balsas: Kokios problemos, paklauskit savo žmonos ar kas jinai tokia yra. Vyro Nr. 1 balsas: O kokios problemos? Moters Nr. 1 balsas: Nieko, mes mašinas… (toliau nesuprantami žodžiai) kokios pas jus yra problemos?Vyro Nr. 3 balsas: Pas mus problemų nėra, problemos pas Jus… Moters Nr. 1 balsas: Va matai girtas, klausyk, agresyviai nusiteikęs. Moters Nr. 1 balsas: O Jūs neagresyviai? Moters Nr. 2 balsas: Aš neagresyviai. Moters Nr. 1 balsas: Aš įrašiau jumis. Vyro Nr. 1 balsas: Jūs trumpai tariant atvažiavot..Vyro Nr. 3 balsas: Mes atvažiavom.. Moters Nr. 2 balsas: Nu gerai, įrašinėkit. Mes tai savo teritorijoj o Jūs.. (nesuprantami žodžiai) Moters Nr. 1 balsas: O mes ką? Mes gyvenam Vilniuj, lygiai toj pačioj žemėj gyvenam. Vyro Nr. 1 balsas: Jūs stovit mūsų teritorijoje. Moters Nr. 2 balsas: Palaukit, žemė tai ne žemė, bet Jūs nematot, kad privati valda parašyta. Moters Nr. 1 balsas: O čia Jūsų visur privati valda? Vyro Nr. 2 balsas: Pas mus taip pat čia sklypas yra. Moters Nr. 2 balsas: Privati valda, jeigu norit žinot. Moters Nr. 1 balsas: Nejuokaukit. Nepatikėsiu gyvenime, kad čia Jūs tokie milijonieriai ir turit visą Lietuvą išsipirkę. Vyro Nr. 1 balsas: Sklypas? Važiuokit į savo sklypą..Vyro Nr. 3 balsas: Prašau nuraminkite savo giminaičius. Vyro Nr. 1 balsas: Žiūrėk, dabar va taip. Aš trumpai tariant medžiotojas, paimsiu savo ginklą ir trumpai tariant pašausiu Jūsų va tuos automobilius. Moters Nr. 1 balsas: Gerai. Vyro Nr. 3 balsas: O aš dabar atidarysiu bagažinę ir aš taip pat medžiotojas, ir aš pradėsiu tai pat šaudyti. Vyro Nr. 1 balsas: Klausyk, Jūs negalite...Vyro Nr. 2 balsas: Ir aš pradėsiu šaudyti.. Moters Nr. 2 balsas: Kviesk policiją gal. Vyro Nr. 1 balsas: Trumpai tariant klausykit.. Vyro Nr. 2 balsas: Kol stovi, geriau stovėk Moters Nr. 2 balsas: Kviesk policiją, nieko nebus. Moters Nr. 1 balsas: Važiuojam iš čia, nes aš nenoriu su jais kalbėtis. Moters Nr. 2 balsas: Niekur jūs nevažiuosit, dabar policiją kvie.. (nesuprantami žodžiai) Moters Nr. 1 balsas: Kvieskit ką Jūs norit, kur čia nusikaltimas galų gale. Vyro Nr. 2 balsas: Jūs kolūkiečiai, jūs kolūkiečiai. Vyro Nr. 1 balsas: Jūs atvažiavot trumpai tariant čia, trumpai tariant pastatėt čia automobilius, nepaklausėt net, galima.. Moters Nr. 1 balsas: Mes net nepalikom, mes nuėjom ir vat grįžom, mes pamatėm.. Vyro Nr. 1 balsas: Tau kur jūs nuėjot? Moters Nr. 1 balsas: Palaukit! Visų pirma.. Moters Nr. 3 balsas: Mes ėjom į savo valdą, mes.. Garso įraše girdimas vyro balsas: Laba diena galima policiją išsikviesti.. Vyro Nr. 1 balsas: Tai kur Jūsų valda? Moters Nr. 1 balsas: Va, ten, galų gale. Vyro balsas: Tai važiuokit į savo valdą. Moters Nr. 1 balsas: Nu tai ir nuvažiuosim, kame problema? Greituoju traukiam mašiną, kur yra problema?! Aš rėkt irgi moku. Vyro Nr. 3 balsas: Klausyk, važiuojam, tegul, tegul...Vyro Nr. 1 balsas: Kokios problemos? Moters Nr. 1 balsas: Taigi mes jau tuoj važiuojam „necenzūrinis žodis“, kokios problemos Jums yra? Moters Nr. 2 balsas: O dabar problemos...Moters Nr. 1 balsas: Eikit „necenzūrinis žodis“, gerai. Vyro Nr. 3 balsas: Su šitais kolūkiečiais nėra ko čia kalbėti. Moters Nr. 2 balsas: Niekur mes neisim, dabar vat .. Niekur jūs nevažiuo.. Moters Nr. 1 balsas: Sėsk mažyte. (Garso įraše girdimas konfliktas tarp dviejų moterų) Moters Nr. 1 balsas: Vaiką prie mano vaiko nesiliesi. Moters Nr. 2 balsas: Klausyk tu dar čia „necenzūrinis žodis“ pažiūrėk „suka“ kokia (tuo metu girdimas šurmulys, girdimas Moters Nr. 1 balsas: „ai“, „ai“) Moters Nr. 2 balsas: Muštis dar atėjai Moters Nr. 1 balsas: „Pizdec“ prie mano vaiko, tu mano nestumdysi vaiko. Moters Nr. 2 balsas: Aš nestumdau tavo vaiko. Moters Nr. 1 balsas: Mano vaiką stumdo „necenzūrinis žodis“. Moters Nr. 2 balsas: Niekas nestumdo tavo vaiko. Vyro Nr. 3 balsas: Tu ką „necenzūrinis žodis“ eik prasiblaivyk „necenzūrinis žodis“. Tu „necenzūrinis žodis“ girtas „necenzūrinis žodis“ Moters Nr. 3 balsas: Jūs juokaujat? Vyro Nr. 1 balsas: O tu ne girtas? Vyro Nr. 3 balsas: Aš blaivus Moters Nr. 2 balsas: Mes juokaujam.. Moters Nr. 1 balsas: Mano vaiką ji dar stumdys Vyro Nr. 3 balsas: Jūs ką girti „necenzūrinis žodis“ Moters Nr. 2 balsas: Čia jūs girti. Vyro Nr. 3 balsas: Prisirijot „necenzūrinis žodis“ . Moters Nr. 3 balsas: Paklausykit manęs.. Vyro Nr. 3 balsas: Eikit namo ir sėskit „necenzūrinis žodis“.(Tuo pačiu metu girdimi kitų diskutuojančių asmenų balsai) Vyro Nr. 3: Aš tuoj tau „necenzūrinis žodis“ atvažiuosiu „necenzūrinis žodis“. Moters Nr. 2 balsas: Kaip atvažiuosi? Vyro Nr. 3 balsas: Tu mano žmona liesi? Moters Nr. 2 balsas: Aš tavo žmonos neliečiau. Moters Nr. 1 balsas: O kas vaiką pastūmė „necenzūrinis žodis“? Moters Nr. 2 balsas: Aš nestūmiau tavo vaiko. Moters Nr. 1 balsas: Ką nestūmei, ką aš akla esu „necenzūrinis žodis“?! Nusiimk akinius. Vyro Nr. 3 balsas: Tu „necenzūrinis žodis“ mano vaiką „necenzūrinis žodis“ busi.. aš „necenzūrinis žodis“  tuoj „necenzūrinis žodis“  klausyk „necenzūrinis žodis“ aš tuoj „necenzūriniai žodžiai“  padarysiu „necenzūrinis žodis“ tokį „necenzūriniai žodžiai“, kad tu „necenzūrinis žodis“ iš čia neišeisi. Blaivykis iš karto „necenzūrinis žodis“, neša kaip „necenzūrinis žodis“ „peregaru“ kaip „necenzūrinis žodis“ žino.. Moters Nr. 2 balsas: Kokiu „peregaru“? Vyro Nr. 3 balsas: Kaip nuo alkoholikų  „necenzūrinis žodis“. Moters Nr. 1 balsas: Tuoj mes nustatysim pas ką promilės, o pas ką ne. Moters Nr. 2 balsas: Taip, taip, taip. Moters Nr. 1 balsas: Mano vaiko „necenzūrinis žodis“.. Labas vakaras, labas vakaras, prašau aš noriu iškviesti policiją. Koks čia adresas? Kokį adresą rodo? Prašau adresą. (Moteris tuo metu skambina, norėdama iškviesti policiją) Moters Nr. 3 balsas: Čia yra Papiškių, Papiškių gatvė. (Girdimas šunų lojimas, asmenų kalbos) Vyro Nr. 3 balsas: Eik „necenzūrinis žodis“ nenoriu aš su tavimi kalbėti. Nes „necenzūriniai žodžiai“...(visi kalba, girdimas šunų lojimas, tiksliai suprasti asmenų žodžių neįmanoma) Moters Nr. 1 balsas: Aš kviečiu policiją. Moters Nr. 3 balsas: Kalvų gatvė.. (Girdimas šunų lojimas) Vyro Nr. 3 balsas: Kokioj teritorijoj, čia kelias, kokia teritorija. Vyro Nr. 1 balsas: Pažiūrėk kas parašyta, moki skaityti? Moters Nr. 1 balsas: Tu kur automobilį pastatei? Teritorijoj, taip? Ant kelio? Vyro Nr. 3 balsas: Aš su tavimi nenoriu net kalbėti. Vyro Nr. 1 balsas: Ir aš su tavimi „necenzūrinis žodis“ nenoriu. Vyro Nr. 3 balsas: Eik išsiblaivyk iš karto. Vyro Nr. 1 balsas: Eik jūs  „necenzūrinis žodis“  „necenzūrinis žodis“. Moters Nr. 3 balsas: Paklausykit, aš dar kartą jums aiškinu labai žmogiškai. Paklausykit žmogiškai, aš nenoriu nei su jumis pyktis, bet jau iškvietėm policiją reiškiąs nuėjo iki to. Jūs galėjote labai žmogiškai.. mes turime, mes nežinojome, kad čia galbūt tikrai.. (Tuo pat metu girdima kaip moteris skambina policijai, klausia koks čia yra tikslus adresas) Moters Nr. 2 balsas: Bet jūs įvažiavote. Parašyta, kad privati valda. Jūs atsistojot privačioj valdoj Moters Nr. 3 balsas: Paklausykit, paklausykit. Jūs galėjote pasakyti normaliai (vienu laiku girdimi asmenų balsai) patraukite.. mes patrauktume iš karto, bet jūs čia pradėjote pulti. Moters Nr. 2 balsas: Tai mes pradėjom atbėgom greičiau pasiimkit (toliau nesuprantami žodžiai) Moters Nr. 3 balsas: Klausykit, aš taip pat gyvenu name ir aš taip pat turiu privačią valdą, taip? Moters Nr. 2 Nu tai taip. Moters Nr. 3 balsas: Bet kartais žmonės nuklysta kažkur, pasistato, galima (toliau nesuprantami žodžiai). Ponia aš matau, kad jūs esate normali moteris, bet.. Moters Nr. 2 balsas: Mes gi kvietėm. (Tuo pačių metu girdimi vyrų balsai) Vyro Nr. 1 balsas: Eik tu „necenzūrinis žodis“ Vyro Nr. 3 balsas: Aš tau eisiu „necenzūrinis žodis“ . Vyro Nr. 1 balsas: Tuoj „necenzūrinis žodis“, tuoj, tuoj  „necenzūrinis žodis“ gausi. Vyro Nr. 3 balsas: Eik prasiblaivyk iš karto. Vyro Nr. 1 balsas: Aš savo teritorijoje aš galiu „necenzūrinis žodis“  nors „necenzūrinis žodis“ girtas... Moters Nr. 2 balsas: Bet tai gi galima kartais. Mes gyvename 21-ame amžiuje. Vyro Nr. 2 balsas: Tai jūs pastatėt ir nuėjot. Moters Nr. 1 balsas: Žinot narkomanai man veido nedaužysit. Užfiksuosim. Vyro Nr. 1 balsas: Iškvietėt policiją? Moters Nr. 1 balsas: Iškviečiau. Vyro Nr. 1 balsas: Gerai laukiam. Moters Nr. 1 balsas: Laukiam. Man irgi sakė laukti. Moters Nr. 3 balsas: Klausykit, na jūs juokaujat? Vyro Nr. 1 balsas: Nejuokaujam. Moters Nr. 3 balsas: Mes atvažiavom čia, taigi mes galėtume patraukti. Jūs dabar elgiatės.. Vyro Nr. 1 balsas: Tai jūs, jūs gi sakot, kad (toliau nesuprantami žodžiai) Moters Nr. 1 balsas: Mes būtume patraukę, mes ėjome žiūrėti taip pat sklypo, jūs nesuprantat, kur problema? Moters Nr. 3 balsas: Kodėl jūs kibot šitai moteriai į plaukus? Moters Nr. 2 balsas: Tai jinai pati mane pradėjo stumdyt (nesuprantami žodžiai) jinai pati pirmoji ji mane pastūmė. Moters Nr. 3 balsas: Jinai nepradėjo jūsų (toliau nesuprantami žodžiai) prie jos vaiko. Moters Nr. 2 balsas: Ne (nesuprantamas žodis) prie vaiko. Ji sėdo į mašiną, aš sakau ne (toliau nesuprantamas žodis) Moters Nr. 1 balsas: Tai gerai mes pastatėm, būtume pasakę patraukit mašinas, patraukit mašinas pradėjot kult (toliau nesuprantami žodžiai). Vyro Nr. 2 balsas: (nesuprantamas žodis) sakė patraukt. Moters Nr. 1 balsas: Jinai atbėgo rėkdama. Moters Nr. 2 balsas: Aš prie jos nelindau. Ar aš (toliau nesuprantami žodžiai) Moters Nr. 1 balsas: Kas nelindo „necenzūrinis žodis“ mano vaiką pastūmei. Moters Nr. 2 balsas: Ar aš, kur aš pastūmiau? Moters Nr. 1 balsas: Va taip vat dar pastūmei, ką aš akla? Moters Nr. 2 balsas: Nepastūmiau aš tavo vaiko aš duris pastūmiau. Moters Nr. 1 balsas: O po to man čionais va trenkei. Nuo 01:44 laiko girdimas vaiko (mergaitės) balsas: Mama nestūmė, nestūmė. Moters Nr. 1 balsas: Stūmė. Moters Nr. 2 balsas: Va matai vaikas.. Moters Nr. 1 balsas: Sakau, kad stūmė. Moters Nr. 2 balsas: A tai kodėl tu meluoji? Girdimi žodžiai (galimai vaiko): Mums nereikia problemų, mums nereikia problemų, mums nereikia problemų. Moters Nr. 1 balsas: Pažiūrėk, pažiūrėk, ką ji „necenzūrinis žodis“ daro. Mano vaikas „necenzūrinis žodis“ išsigandęs. Vyro Nr. 1 balsas: Nereikia jokių problemų. (Girdimi pašaliniai garsai, asmenų kalbos) Vyro Nr. 1 balsas: Tegul kviečia. Jeigu Jums trumpai tariant pasakė patraukti automobilius, o jūs čia „necenzūrinis žodis“  pradėjot. Moters Nr. 1 balsas: Mes ir būtumėm patraukę. Ko tada pradėjo iš karto filmuot šitas vat jūsų va vaikinas. Moters Nr. 2 balsas: Jis savo teritorijoj, kodėl jis negali filmuot? Moters Nr. 1 balsas: O tai.. kelias jūsų (toliau nesuprantamas žodis). Moters Nr. 2 balsas: Jis savo teritorijoj filmavo. Moters Nr. 1 balsas: „necenzūrinis žodis“ Aš jau net gi nebegaliu.. Kelias yra vie-ša-sis. Ir jeigu jūs nežinot, kad nuo kelio dar irgi turi būt atstumas, kad viešasis. Moters Nr. 2 balsas: Nėra nuo kelio.. Vyro Nr. 2 balsas: Jokio kelio.. Moters Nr. 3 balsas: Čia ne viešas, čia servitutinis.. Moters Nr. 1 balsas: Yra, yra, yra Vyro Nr. 1 balsas: Čia ne viešas kelias. Jūs čia nesupratot. Moters Nr. 3 balsas: Servitutinis kelias. Moters Nr. 1 balsas: Aš išsiaiškinsim. Moters Nr. 3 balsas: Gerai va policija atvažiuos išsiaiškinsim. Moters Nr. 3 balsas: Servitutinis kelias. Kelias 4 metrai yra. Moters Nr. 3 balsas: Kaip čia suprasti jūsų gale draugą? Moters Nr. 2 balsas: Ot jisai čia.. Moters Nr. 3 balsas: Kaip aš turėčiau tą dalyką suprasti? Šiuo metu čia yra du vaikai.. (Tuo pat metu girdimos vyrų kalbos) Moters Nr. 1 balsas: Du vaikai mažamečiai.. dar yra.. dar esat išgėrę. O dabar tai jūs.. Vyro Nr. 1 balsas: Tai mes, mes galim būti ir narkomanai savo teritorijoje. Jūs nesuprantat? Moters Nr. 1 balsas: Ne. Moters Nr. 3 balsas: Jūs negalite dabar jūs išėjot vat su tokiu žmogum ir rodote Moters Nr. 2 balsas: Nu tai bet o ką mums daryt mes savo.. Moters Nr. 1 balsas: Ką daryt? Normaliai kalbėtis, o ne pult. (Tuo pat metu girdimos moterų kalbos) Vyro Nr. 1 balsas: Klausykit, aš jum aš jum sakau, aš galiu atsinešti trečią šautuvą ir pašauti jums padangas. Moters Nr. 1 balsas: Šaukit ką Jūs norit. Šaukit. Moters Nr. 3 balsas: Taigi mes išvažiuosim... Vyro Nr. 3 balsas: Prasiblaivykit iš karto, o po to šaukit. Moters Nr. 3 balsas: Taigi mes išvažiuotume žmogiškai.. Nu taip nesielgiama, nu žmonės, esate gi žmonės, nu man juokas net ima. Vyro Nr. 1 balsas: Klausyk, aš prasiblaivysiu trumpai tariant, kai eisiu į darbą, o aš trumpai tariant savo sodyboje galiu nors „necenzūrinis žodis“ net nežinau.. Aš galiu nors ir girtas čia šliaužti. Moters Nr. 1 balsas: Tu nebijok mažute, ten irgi kita mergaitė yra. Nieko, laukiam policijos gi... Tam, dėl to, kad man jinai įdrėskė į veidą, mane užsipuolė. Vyro Nr. 3 balsas: Ant vaiko niekas nekris. Vyro Nr. 1 balsas: O kas stumdė? Vyro Nr. 3 balsas: Va. Šita moteris Moters Nr. 2 balsas: Aš vaiko nestumdžiau. Moters Nr. 1 balsas: Ne, aš mačiau, pastūmei, pastūmei. Moters Nr. 2 balsas: Tavo vaikas pasakė, kad aš jo nestumdžiau. Vyro Nr. 3 balsas: Ir po to ir po to to žmoną stumdei. Moters Nr. 2 balsas: Tikrai ką tik pasakė, kad aš nestumdžiau jos. Vyro Nr. 3 balsas: Rankas patrauk, rankas patrauk. Moters Nr. 1 balsas: Dėl to, kad jinai sako, nes iš baimės sako važiuojam iš čia, bet nevažiuosim Moters Nr. 2 balsas: Aš jos nepastūmiau, aš duris pastūmiau. Moters Nr. 1 balsas: O kas pastūmė? Moters Nr. 2 balsas: Aš duris pastūmiau. Moters Nr. 1 balsas: Durys nebuvo atidarytos, brangioji mano. Moters Nr. 2 balsas: Aš atidariau gi, aš sakau pastūmiau duris. Moters Nr. 1 balsas: A tai dar ir mūsų duris apčiupinėjot? Laba diena, kokia Jūs teisę turit mano nuosavybę.. kokio velnio Jūs liečiat mano nuosavybę? Va dabar palauksim. Moters Nr. 2 balsas: O tu klausyk mano nuosavybei.. Vyro Nr. 1 balsas: Jūsų nuosavybė reiškiąs bus mieste. (Girdimi pašaliniai garsai) Moters Nr. 2 balsas: Tai jūs ne mieste esate. Vyro Nr. 1 balsas: Čia mūsų nuosavybė. Moters Nr. 1 balsas: Ai tai kelias irgi Jūsų nuosavybė? Vyro Nr. 1 balsas: Taip, taip. Moters Nr. 1 balsas: Kelias Jūsų nuosavybė? Vyro Nr. 1 balsas: Taip, taip. Moters Nr. 2 balsas: Ne, kelias yra servitutinis. Moters Nr. 1 balsas: Pakliūt į tą sklypą irgi yra Jūsų nuosavybė? Moters Nr. 2 balsas: Jūs važiuokit į savo sklypą. Vyro Nr. 1 balsas: Todėl, kad reiškiąs čia, reiškiąs 4 žmonės gali važiuot čia šituo keliu. Moters Nr. 2 balsas: Servitutinis kelias. Moters Nr. 3 balsas: Aš taip pat žinau kas gali. Jūs nesate čia vieni šitie namų.. čia nėra tiktai Jūsų. Vyro Nr. 1 balsas: Ne, ne vieni. Ne, ne. Moters Nr. 3 balsas: Aš žinau savininką. Aš turiu pilną teisę vairuoti šį kelią. Vyro Nr. 1 balsas : Va ten yra savininkas ir ten yra savininkas. Moters Nr. 2 balsas: Atvažiuos policija parodysim... Moters Nr. 3 balsas: Aš turiu, nes aš turiu... Klausykit, nu nejuokinga žinokit. Jūs elgiatės komiškai. Moters Nr. 2 balsas: Kelias yra 4 metrai. Nu kelias 4 metrai. O Jūs kur toliau, kur mašiną pasistatėt? Moters Nr. 1 balsas: 4 metrai... Vienas, du, trys metrai, pamatuok. Vienas, du, trys, patrauk, metras. Tai kiek, dar 50 met, 50 centimetrų užimam. (Tuo pat metu girdimos kitų asmenų kalbos) Vyro Nr. 1 balsas: O kiek, o kiek kelias turi būt? Jūs žinot kiek kelias turi būt? Moters Nr. 1 balsas: O ribas tai atsižymėkit savo. Vyro Nr. 1 balsas: O Jūs žinot, kur kelias turi būt? Moters Nr. 2 balsas: Tai klausykit, ribos yra parašyta, kad servitutinis..kelias.. Vyro Nr. 1 balsas O Jūs žinot, kur kelias turi būt? Kelias turi būti 8 metrai. Moters Nr. 2 balsas: Tai padarykit 8 metrus. Vyro Nr. 1 balsas: Tai va čia mūsų, čia, todėl, kad mūsų nuosavybė. (Girdimi pašaliniai garsai) Vyro Nr. 1 balsas: Čia viskas užregistruota. Moters Nr. 1 balsas: Pasižiūrėsim. Vyro Nr. 1 balsas: Čia kelias šitas, kurie važiuoja kaimynai. Čia mūsų teritorija, visa mūsų teritorija. Moters Nr. 1 balsas: Tai va pasižiūrėsim kaip čia Jūsų ta visa teritorija ir ar visi ženklai yra išimti iš savivaldybės, nes turi būti gaudami leidimai. Moters Nr. 2 balsas: Leidimas kam? Moters Nr. 1 balsas: Pasižiūrėsim... Ženklams, normalūs ženklai, o ne su ranka užrašyta „Privati valda“. Vyro Nr. 1 balsas: Tada reiškiąs reikia aptverti Moters Nr. 2 balsas: O kur su ranka užrašyta? Moters Nr. 1 balsas: O ką čionais norit pasakyt, kad tokius ženkliukas išduoda? Patikėkit manim Moters Nr. 3 balsas: ... tokių problemų, nes aš suprantu, kad mes čia tikriausiai ne pirmi pakliuvom. Jūs tikriausiai.. Moters Nr. 2 balsas: Nea, žinokit kaip nekeista.. Vyro Nr. 1 balsas: Jūs kaip keista jūs pirmi papuolėt Moters Nr. 3 balsas: Čia niekas nevažinėja, nes jūs tikriausiai žinote, kad čia visur numatytos namų valdos. Moters Nr. 2 balsas: Nu tai taip... Vyro Nr. 1 balsas: Taip, taip. Moters Nr. 2 balsas: Taip. Moters Nr. 3 balsas: Ir čia daug bus namų ir daug važinės, namų. Klausykit, na nejuokaukit, nejuokaukit. Vyro Nr. 1 balsas: Čia nevažinės.. Moters Nr. 2 balsas: Palauk, V. palauk, važinės teisingai, bet tokių idiotų kaip čia tai tikrai nestatys mašinas, nes jie supranta, kad privati valda. Vyro Nr. 1 balsas: Jūs Žinot savivaldybei kelias padarytas per mūsų valdą.. Moters Nr. 2 balsas: Ten moteriškė rėkia, kad čia turi būti ženklai, kad čia jos kelias, jos privati valda. Moters Nr. 3 balsas: Palaukit, palaukit, kur yra parašyta, kad čia yra jūsų kelias? Moters Nr. 2 balsas: Mes nesakom, kad kelias, kelias.. Moters Nr. 3 balsas: Ne, jūs sakot, kad čia mes negalim važinėt net keliu Moters Nr. 2 balsas: Jūs čia galit važinėt. Bet.. Vyro Nr. 1 balsas: Jūs galit važinėt. Jūs galit važinėt šiuo keliu, niekas jums nedraudžia, bet jūs mūsų teritorijoj… Moters Nr. 1 balsas: Palaukit, tai apsispręskit ar draudžiat ar nedraudžiat. Sakėt tik tais 4 šeimos čia turi teisę važinėti, o dabar jau sakė nebe? Vyro Nr. 1 balsas: Jūs turit prava… Moters Nr. 2 balsas: Čia 4 gyventojai yra, o kad jūs jeigu čia važiuosit prašom paskui, bet ne privačioj valdoj statyt kelias.. Vyro Nr. 1 balsas: Jūs čia stovit. (Garso įrašo fone girdimi tarpusavyje kalbančių asmenų balsai) Moters Nr. 2 balsas: A. važiuoja policija? Vyro Nr. 2 balsas: Nu aš kviečiau tai.. (Garso įrašo fone girdimi tarpusavyje kalbančių asmenų balsai) Moters Nr. 2 balsas: O klausyk, supranti praėjo žemėtvarkininkas nei vienas nieko nepasakė, nei labas nei sudie, tipo jų žemė čia, jo? Labai įdomiai. Klausykit o man labai įdomu, pro jus praėjo šeimininkai žemės ir jūs nieko niekam nieko.. Moters Nr. 3 balsas: Aš klausykit puikiai viską žinau. Aš jums dabar tikrai nieko neaiškinsiu Moters Nr. 2 balsas: Nu vat labai įdomu, labai įdomu, gerai. Moters Nr. 3 balsas: Ir jie išlindo iš.. pradėjo jūs čia teisės neturit, čia vat kelias, mes sakom.. (Girdima kaip žmonės kalba tarpusavyje) Girdimi tokie tarpusavyje išsakyti žodžiai: Vyro Nr. 4 balsas: Klausyk, o ką jis rusas veikia, kodėl nekariauja? Moters Nr. 2 balsas: Nežinau, gal jis „chachol“. Ne, atrodo ne „chachol“ (toliau nesuprantami žodžiai) Vyro Nr. 4 balsas: Chamas, rusų chamas (nesuprantami žodžiai) tai 100 procentų. Jo amžius tinka, kad į kariuomenę paimtų. (Girdima kaip asmenys kalbasi tarpusavyje, po to girdimas pokalbis:) Moters Nr. 2 balsas: O jūs ne čia gimėt, kaip suprantu? Moters Nr. 1 balsas: Čia ne jūsų problemos kur aš gimiau. Vyro Nr. 4 balsas: Nu aišku, pabėgėliai. Vyro Nr. 1 balsas: Gerai bėgti „necenzūrinis žodis“ su BMW. (Girdimi pašaliniai garsai) Vyro Nr. 3 balsas: Ką jis pasakė? Vyro Nr. 1 balsas: Gerai bėgti sakau su „bemsu“ Vyro Nr. 3 balsas: Ką šitas pasakė? Moters Nr. 1 balsas: Aš nežinau, girtų nesąmonių aš nesiklausau. Vyro Nr. 1 balsas: Neklausykite.. (Girdima, kad asmenys kalbasi tarpusavyje. Girdimi pašaliniai garsai. Po to girdima:) Vyro Nr. 4 balsas: (nesuprantamas žodis) girtas, jis apsirūkęs. Moters Nr. 1 balsas: Apsirūkęs, taip, taip. (Toliau girdimi pašaliniai garsai. Nesuprantami žodžiai. Po to girdimi žodžiai:) Vyro Nr. 1 balsas: Žiūrėk, kad pats sau greitai mirtingiems bausmės nebūtų. Ko tu grasini trumpai tariant? Ko tu toks protingas grasini mano teritorijoje. Pabandykim? Moters Nr. 1 balsas: O kur čia Jūsų teritorija? (nesuprantami žodžiai) Eikit į šitą kampą, kur ten sakot, kad jūsų teritorija ten ir stovėkit. Vyro Nr. 1 balsas: Nu Moters Nr. 1 balsas: Ką nu, ką nu?!Moters Nr. 2 balsas: Tai tada pasitraukit iš mūsų teritorijos Moters Nr. 1 balsas: Ne, dabar netrauksimės, kol policija neatvažiuos mes nieko netrauksim. Vyro Nr. 2 balsas: Jums ne policiją reikėjo kviest o prokuratūrą net gi. Moters Nr. 1 balsas: Tai gerai labai, super, pagal pilną programą atsakysite. Pagal pilną programą, kaip aš džiaugiuosi. Vyro Nr. 1 balsas: Ojojoj kaip jūs čia visi.. Moters Nr. 1 balsas: Neturėjot kas veikti laba diena. Vyro Nr. 1 balsas: Oj kaip čia jūs visi gąsdinat.. Moters Nr. 1 balsas: Mes jūsų negąsdinam, prie ko čia gąsdinam, sakom, kad yra atsakomybė už jūsų veiksmus. (Girdimas pokalbis tarp asmenų) Vyro Nr. 1 balsas: Tiesa, o tu teisingai pasakei, su tais „pyderstais“ negalima čia trumpai tariant Lietuvoje kalbėti, taip? Pas jus taip sako, taip? Moters Nr. 1 balsas: Kur pas jus? Vyro Nr. 1 balsas: „Gandonai“ taip „necenzūrinis žodis“ šitie „necenzūrinis žodis“ lietuviai Moters Nr. 1 balsas: Kur pas jus? Moters Nr. 1 balsas: Brangusis mano, atsibuskite, kur pas jus? Mes gyvenam Vilniaus mieste. Vyro Nr. 1 balsas: Gerai, gyvenkit.. Moters balsas: Gerai, blogai. Vyro Nr. 1 balsas: Ir mes gyvenam Vilniaus mieste. Vyro Nr. 4 balsas: Bet čia Lietuva. Moters Nr. 1 balsas: Nu ir ačiu Dievui, kad ne Rusija. Aha ir nėra ko pasakyti, taip? Patriotas. Vyro Nr. 4 balsas: O aš su vištomis nesistengiu kalbėti, tai beprasmiška. (Girdimas pokalbis tarp asmenų) Moters Nr. 1 balsas: O ką ne? Visi akli ir niekas nematė? Vyro Nr. 1 balsas: Nufilmavot? Moters Nr. 1 balsas: Nufilmavau. Moters Nr. 2 balsas: Gerai ji ten nufilmavo ir (nesuprantami žodžiai) Moters Nr. 1 balsas: Jūsų net nepuoliau, aš pasakiau, kad prie mano vaiko tu nelįsi. Moters Nr. 2 balsas: Ne, ne taip buvo Moters Nr. 1 balsas: Ne, ne brangioji mano, ne, ne ir nesišypsok, savo dantis išsivalyk pirma, kad man šypsotis. Vyro Nr. 1 balsas: Vaikų niekas neskriaudė, vaikų niekas neskriaudė. Moters Nr. 1 balsas: Vaikų niekas neskriaudžia? Kas ką tik stovėjot su ginklu? Vyro Nr. 1 balsas: Tai ką norėjo jūsų vaiką nušaut? Moters Nr. 1 balsas: O kokia velnio jis prie mano vaiko stovi su ginklu? Mes nepadarėm nieko blogo, kad jisai išsineštų šitą prie mano vaiko.Vyro Nr. 1 balsas: Žiūrėkit, niekas prie jūsų vaiko, niekas vaikai.Moters Nr. 1 balsas: Ne, o kas va taip va pastūmė? Vyro Nr. 1 balsas: Pažiūrėkit va šitas.. Moters Nr. 1 balsas: Pasižiūrim Vyro Nr. 1 balsas: Šitas grasino, sakė, kad rytoj mes visi Moters Nr. 1 balsas: Kas grasino? Vyro Nr. 1 balsas: Visi mes rytoj jau „lavončikai“ Moters Nr. 1 balsas: Tai čia jūs grasinot mums Vyro Nr. 1 balsas: Visi mes rytoj „lavončikai“ Moters Nr. 1 balsas: Smarvė nuo jūsų Dieve tu mano. Vyro Nr. 1 balsas: Gerai Moters Nr. balsas: Tuoj dar pauostyk, pauostyk dar „bliambački“ Moters Nr. 1 balsas: „bliambački“ Moters Nr. 2 balsas: Pauostyk (nesuprantami žodžiai) Moters Nr. 1 balsas: Kada prauseisi paskutinį kartą? Vyro Nr. 1 balsas: Mes vienu žodžiu savo sodyboj ir mes gyvenam Vilniuj. Moters Nr. 1 balsas: Tai gerai, eikit į savo sodybą, o čia yra kelias, ne privati valda. Vyro Nr. 1 balsas: Kelias gerai.. Vyro Nr. 3 balsas: Nekalbėk tu su jais (Girdimi pašaliniai garsai)Vyro Nr. 1 balsas: Aplamai problemų nėra. Moters Nr. 1 balsas: Servitutinis kelias yra privati valda, ot pasižiūrėsim. Vyro Nr. 1 balsas: Gerai. Moters Nr. 1 balsas: Labai gerai. Moters Nr. 2 balsas: Kelias tai nėra privati valda, bet dabar.. Moters Nr. 1 balsas: O tai kokio velnio sakėt, kad privati valda? Jūs apsispręskit brangioji mano. Moters Nr. 2 balsas: Mes sakom, kad privačioj valdoj mašinos.. Moters Nr. 1 balsas: Palauk, tu sakei, kad čia tik tai 4 mašinos gali važiuoti, apsispręskit. Moters Nr. 1 balsas: Patrauk savo šunį „necenzūrinis žodis“. O kur jūs stovit? Privačioj valdoj? Moters Nr. 3 balsas: Jūs sakot, kad policija atvažiuos, tai mes ir netraukiam. Girdimi pašaliniai garsai. Tuo pat metu girdima, kad asmenys ir toliau diskutuoja. Vėliau girdima, kad nueita į kitą vietą, galimai patalpas. Diskutuojančių asmenų balsų nesigirdi. Toliau garso įraše girdima, kad į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Susirinkę asmenys pasakoja pareigūnams apie susiklosčiusią situaciją. Pareigūnai bendrauja su asmenimis (abejomis konflikto pusėmis), aiškinasi įvykio aplinkybes. Daugiau šiame garso įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. (2 tomas, b. l. 58-68);

- 2022 m. balandžio 2 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2022-04-02, 19.05 val. - 19.10 val. tarnybiniame automobilyje ,,VW Transporter“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. sutikus buvo nufotografuotas jos kairės pusės veidas, kur matyti kairės pusės ausyje ties auskaru paraudimas, įdrėskimo žymė (1 tomas, b. l. 67-68).

 

Dėl kaltinamojo N. L. veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

 

Baudžiamoji atsakomybė už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą kyla tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą.

N. L. kaltinamas tuo, jog neturėdamas savininko leidimo paėmė ir nešiojo su savimi pneumatinį šautuvą. Byloje pateiktoje specialisto išvadoje konstatuota, kad tai šaudyti tinkamas pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „UMAREX PERFECTA“ Mod. 32 Nr. 20F 01137, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis ir šis ginklas yra priskiriamas D kategorijos ginklams. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J priskiriami D kategorijos ginklams. Šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Taip pat šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalis draudžia nešiotis D kategorijos ginklą (išskyrus gynybinio) bei ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigus nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis N. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo, taip pat kaltinamosios, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, specialisto išvadą, užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad N. L. neturėdamas ginklo savininko leidimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš namo, esančio Vilniaus r., Papiškių k., Kalvų g. 6, paėmė ir taip neteisėtai įgijo – šaudyti tinkamą pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „UMAREX PERFECTA“ Mod. 32 Nr. 20F 01137, skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro kulkomis, kuris yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas ir paėmęs šį nešaunamąjį ginklą nešiojo su savimi prie automobilių, stovėjusių šalia keliuko, esančio Vilniaus r., Papiškių k., Kalvų g. 6, bei turėjo šį ginklą iki 2022 m. balandžio 2 d. apie 17.15 val., kai iš jo šį ginklą paėmė policijos pareigūnai. Įvykio aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodęs, jog žinojo, kad namuose Vilniaus r., Papiškių k., Kalvų g. 6 yra laikomas pneumatinis šautuvas priklausantis A. N. bei norėdamas išgąsdinti kitus asmenis, su kuriais vyko konfliktas, surado ginklą ir jį nešiojosi ant peties kitų asmenų akivaizdoje. Liudytoju apklaustas A. N. patvirtino, kad nedavė kaltinamajam N. L. leidimo naudotis šiuo ginklu, tai patvirtino ir pats kaltinamasis N. L.. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinime nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino.

Nurodyti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamasis tyčia be leidimo įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą, tai suprato ir norėjo taip veikti. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei pripažino savo kaltę. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. N. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

 

Dėl kaltinamosios J. D. veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

 

Kaltinamoji J. D. kaltinamajame akte buvo kaltinama dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-387/2022).

Kaltinamoji duodama parodymus savo kaltę dėl smurtinių veiksmų nukentėjusiosios J. P. atžvilgiu pripažino ir teigė, jog galėjo suduoti vieną smūgį nukentėjusiajai J. P., taip pat patvirtino, kad naudojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamoji teigė, kad tokie jos veiksmai buvo sąlygoti konflikto dėl jų privačioje valdoje pastatytų automobilių. Sužalojimai byloje pateiktoje specialisto išvadoje nustatyti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Aplinkybę, jog J. P. buvo suduotas smūgis taip pat patvirtina ir vaizdo medžiagoje girdima nukentėjusiosios reakcija į smūgį, liudytojos A. B. – B. parodymai, jog ji matė, kaip kaltinamoji J. D. ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai J. P.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kitų liudytojų parodymai yra subjektyvūs kaltinamosios arba nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl vertintini tik kartu su kitais byloje ištirtais duomenimis.  Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamoji gynėsi arba jai grėsė akivaizdus pavojus. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad aptariamu atveju kaltinamoji J. D. smurtinius veiksmus (smūgis į veido sritį nukentėjusiajai J. P.) atliko viešoje vietoje, t. y. stovint ant servitutinio kelio, taip pat matant kitiems pašaliniams asmenims, o tiksliau liudytojai A. B.-B., mažametei nukentėjusiajai E. P. ir kitiems. Be to, visi minėti asmenys, įskaitant nukentėjusiuosius J. P. ir P. P., nebenuėjo apžiūrėti sklypo, t.y. nebegalėjo tęsti savo veiklos, o liko konflikto vietoje laukti policijos pareigūnų. Taip pat byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad būtent pati kaltinamoji J. D. pradėjo konfliktą šaukdama nukentėjusiesiems, jog jie patrauktų automobilius. Bylos duomenimis (vaizdo įrašais) nustatyta, kad įvykio vietoje ir laiku vyravo konfliktinė nuotaika iš visų tuo metu įvykio vietoje buvusių asmenų. Vaizdo įrašuose aiškiai girdima kaip pati nukentėjusioji J. P. nuo pat konflikto pradžios kalba stipriai pakeltu tonu, tačiau teismo vertinimu, tai nėra priežastis naudoti smurtą jos atžvilgiu.  Todėl teismas daro išvadą, kad šie kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. 

Savo baigiamoje kalboje prokuroras patikslino kaltinimą ir atsižvelgiant į tai, jog kyla pagrįstų abejonių dėl rusų kalba pasakytų įžeidžiančių žodžių P. P. atžvilgiu, prašė juos iš kaltinimo pašalinti. Pažymėjo, kad byloje pateiktuose vaizdo įrašuose neužfiksuota, kad kaltinamoji J. D. kalbėtų rusiškai. Pati kaltinamoji taip pat tvirtino tokių žodžių nevartojusi. Byloje daugiau nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamoji išsakė įžeidžiančius žodžius rusų kalba nukentėjusiojo P. P. atžvilgiu, todėl šie veiksmai iš kaltinimo šalintini.

J. D. taip pat buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad tyčia rankomis į krūtinę pastūmė mažametę E. P., gim. 2014 m., ir taip mažametei nukentėjusiajai E. P. sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Baudžiamojo proceso įstatymai reikalauja inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį pagrįsti neginčijamais įrodymais, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką, byloje privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis (Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251-478/2020).

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas (2K-25-628/2021).

Pati kaltinamoji kategoriškai neigė pastūmusi mažametę, tvirtino, jog eidama suklupo ir stumtelėjo automobilio dureles už kurių galbūt galėjo būti mergaitė, tačiau ji jos nematė ir nežino ar mergaitė ten tikrai buvo. Nors nukentėjusieji J. P. ir P. P. tvirtino, kad kaltinamoji tyčia pastūmė mažametę nukentėjusiąją E. P., tačiau teismo vertinimu,  dėl šios nusikalstamos veikos byloje surinkti duomenys yra prieštaringi ir nesudaro pagrindo padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamoji padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką. Pati kaltinamoji neigė pastūmusi mažametę nukentėjusiąją, teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta A. B.-B. teigė, kad nematė, jog kaltinamoji būtų pastūmusi mažametę nukentėjusiąją. Liudytoja matė tik mergaitės galvą už automobilių ir todėl, jog mergaitės galva vieną akimirką dingo ir ši pradėjo verkti, o  tuo metu greta mergaitės stovėjo kaltinamoji J. D., pati padarė išvadą, jog kaltinamoji pastūmė mažametę. Pažymėtina, kad byloje esančioje vaizdo medžiagoje negirdėti vaiko verksmo, šią aplinkybę neigė ir pati kaltinamoji, taip pat liudytojai V. D., A. V. ir kaltinamasis N. L. Kadangi pastarieji liudytojai ir kaltinamasis gali būti suinteresuoti bylos baigtimi (gali siekti padėti kaltinamajai, kurios artimieji du iš jų yra, išvengti baudžiamosios atsakomybės), teismas šių asmenų parodymus vertina tiek, kiek jie neprieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai. Vaizdo įrašuose aiškiai girdima, kaip nukentėjusiajai J. P. pasakius, kad jos dukrą pastūmė kaltinamoji J. D., mažametė nukentėjusioji ištaria „nestūmė, nestūmė“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors abu nukentėjusieji tvirtino, kad mergaitei labai skaudėjo krūtinės srityje, tačiau į medikus kreiptasi nebuvo, dėl savo sužalojimų kreipėsi tik pati nukentėjusioji J. P.. Visgi praėjus penkiems mėnesiams po įvykio, mažametė nukentėjusioji apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jau tvirtino, kad kaltinamoji ją pastūmė. Mažametė taip pat davė parodymus, jog jos mama (nukentėjusioji J. P.) ramiai pasakė tetai, kad jos nestumdytų, kas prieštarauja vaizdo medžiagoje užfiksuotiems duomenis, kadangi vaizdo įraše, pateiktame gynėjos, girdėti, kad nukentėjusioji J. P. nuolatos šaukia, vaizdo įraše girdėti tik jos balsas, ką ji pati patvirtino teismo posėdžio metu. Todėl teismas kritiškai vertina mažametės parodymus, laiko juos prieštaringais ir jais nesivadovauja.

Prokuroras sakydamas baigiamąją kalbą teigė, kad nėra abejonių, jog mergaitė buvo pastumta, tačiau įvertinus pačios mergaitės reakciją, tai, jog ji neverkė, taip pat į tai, kad nebuvo kreiptasi į medikus dėl skausmo ar sužalojimo, reiškia, kad fizinis skausmas sukeltas mažametei nukentėjusiajai E. P. nebuvo toks žymus, kad būtų kvalifikuotas kaip atskira nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, o tokie kaltinamosios veiksmai turėtų būti vertinami nusikalstamos veikos numatytos 284 straipsnyje, kontekste.

Teismas, nesutikdamas su prokuroro pozicija ir pritardamas kaltinamosios J. D. gynėjos advokatės nuomonei, mano, kad pats faktas, jog kaltinamoji J. D. pastūmė mažametę nukentėjusiąją E. P. byloje nėra įrodytas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių neabejotinai būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamoji J. D. pastūmė mažametę nukentėjusiąją taip sukeldama jai fizinį skausmą.

Teismas laiko, kad byloje surinkti duomenys dėl padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, yra prieštaringi, nepakankami ir abejotini įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas J. D., todėl negali būti vertinami, kaip neabejotinai ir objektyviai įrodantys jos kaltę pagal pareikštą kaltinimą dėl šios veikos. Minėtos aplinkybės, teismui leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų, neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti J. D. kalta padarius veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kaltinamoji J. D. dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, išteisintina.

 

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

 

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų pastarojo straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Taigi, BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kartu teismų praktikoje pripažįstama, jog net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019; 2K-249-1073/2020).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamosios J. D. prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog kaltinamoji J. D. prisipažįsta, kad pateko į kaltinamajame akte aprašytą faktinę situaciją, kurioje kilo konfliktas su nukentėjusiąja J. P. bei kitais įvykio metu buvusiais asmenimis bei pripažįsta jai inkriminuotas faktines aplinkybes. Bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus. Taip pat nurodo, kad nėra teista. Dėl sunkios savo finansinės padėties nurodo, kad siekia atlyginti žalą, tačiau atžvelgiant į gaunamas pajamas, savo pačios sveikatos būklę ir darbingumo lygį, yra pasiruošusi atlyginti 1000 Eur bendrą turtinės ir neturtinės žalos sumą. Kaltinamoji J. D. prašo perduoti ją laiduotojo Č. G. atsakomybėn pagal laidavimą, kuris yra jos pusbrolis, jie dažnai bendrauja, lankosi jo namuose pas savo tetą (3 tomas, b. l. 56-65). Taip pat gautas Č. G. prašymas kaltinamąją J. D. dėl BK 284 straipsnio, 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog Č. G. artimai bendrauja su kaltinamąja, yra įgijęs autoritetą jos akyse, pats yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką J. D., kad ši ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų (3 tomas, b. l. 66-70).

Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-337-417/2022).

Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Č. G. nurodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Paaiškino, kad yra kaltinamosios J. D. pusbrolis, ji geras žmogus, nuo vaikystės pažįsta, nematęs jos agresyvios. Su ja apie įvykį kalbėjo, ji negalėjo taip padaryti, stumdytis nei iš šio nei iš to, išprovokuotas turi būti žmogus. Nurodė, kad blogai , jog pasistumdymas įvyko, bet ji pirma negalėjo pradėti. Žmonės patys atvažiavo, o ne J. atvažiavo į žemę, abi pusės iš žodžių kaltos, žmonės atvažiavo ir konfliktas prasidėjo, jie patys pradėjo pirmi stumdytis, ji žmogus kaip visi, ramus ir geras, padeda jo mamai, apsistumdė, nes tie žmonės atvažiavo į jos žemę. Su J. D. susitinka porą kartų į mėnesį (3 tomas, b. l. 123).

Nukentėjusiosios J. P. atstovas advokatas Bogdanas Chranovskis sakydamas baigiamąją kalbą teigė, kad kaltinamosios prisipažinimas yra nepakankamas, nes ji nepripažino visų įvykių aplinkybių, todėl nėra visų laidavimo instituto taikymui būtinų sąlygų visumos.

Kaltinamosios J. D. gynėja advokatė teigė, jog egzistuoja visų būtinų laidavimo sąlygų visuma: kaltinamoji prisipažino padarius veiką numatytą 284 straipsnyje, o prokurorui baigiamojoje kalboje patikslinus kaltinimą tai reiškia, kad ji prisipažįsta visiškai, todėl ši sąlyga nekelia abejonių. Taip pat pažymėjo, kad kaltinamoji sutinka atlyginti žalą, tačiau mažesnę nei prašo nukentėjusioji, nes prašomos žalos dydis neatitinka teismų praktikos, taip pat kaltinamosios pajamos yra mažos.

Teismas, pritardamas nukentėjusiosios J. P. atstovo advokato nuomonei ir įvertinęs byloje esančius duomenis mano, jog kaltinamoji J. D. savo kaltę pripažino tik iš dalies, kad sudavė smūgį nukentėjusiajai J. P., tačiau tik dėl to, jog pati nukentėjusioji pati pirma stumtelėjo kaltinamąją. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pasirinktas laiduotojas Č. G. duodamas parodymus teisiamajame posėdyje teisino J. D. bei teigė, kad ši galėjo taip pasielgti tik išprovokuota. Pati kaltinamoji savo prašyme dėl laidavimo iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad sudavė smūgį, tai yra sutinka su objektyviąja nusikalstamos veikos puse, tačiau nepripažįsta subjektyvių nusikalstamos veikos požymių. Kaltinamoji teisino savo veiksmus teigdama, jog ne ji pradėjo konfliktą, o nukentėjusieji. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų atlyginusi bent dalį žalos nukentėjusiajai ar susitarusi dėl jos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, BK 40 straipsnio taikymas yra negalimas, kadangi, kaip minėta, nenustatyta šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo J. D.

BK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė teismui pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas aplinkybes, nenustatytas BK 59 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo atveju teismas pripažįsta, kad egzistuoja kita kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, ištyrus byloje surinktus duomenis darytina išvada, kad nusikalstamiems kaltinamosios J. D. veiksmams įtaką turėjo pačios nukentėjusiosios J. P. elgesys. Vaizdo medžiagoje matyti, kaip vykstant konfliktui tarp kaltinamosios J. D. ir nukentėjusiosios J. P., pastaroji pati jį eskalavo, neleido jam pasibaigti, į kaltinamosios reikalavimą patraukti automobilius ji reagavo neadekvačiai, kalbėjo pakeltu tonu bei, kaip pati pripažino, vartojo necenzūrinius žodžius. Pažymėtina, kad nukentėjusioji, pati vystydama konfliktą ir šaukdama, neatsižvelgė į tai, jog yra kartu su mažamete dukra ir turėdama galimybę sėsti į automobilį ir išvažiuoti iš įvykio vietos, to nepadarė, tęsė konfliktą. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios J. P. veiksmai buvo pertekliniai ir neadekvatūs emocine prasme, iš dalies turėję įtakos ir pačios kaltinamosios veiksmams (smūgio sudavimui). Todėl šią aplinkybę teismas laiko kaltinamosios J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į J. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 284 straipsnyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteista (2 tomas, b. l. 118), bausta administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (2 tomas, b. l. 11-121), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje pateikti duomenys, kad kaltinamajai J. D. nustatytas 50 procentų darbingumas (3 tomas, b. l. 56, 57). Pati kaltinamoji paskutiniu žodžiu prašė teismo skirti jai viešųjų darbų bausmę, nes dėl sunkios finansinės padėties prokuroro prašomą skirti jai bausmę – baudą jai bus labai sunku sumokėti. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą – viešųjų darbų bausmę, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

 

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo N. L.

 

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: vieną kartą teistas (2 tomas, b. l. 174-175), administracine tvarka nebaustas, (3 tomas, b. l. 176), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, šios savo pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimaliam.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių  ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Tai pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 21,32 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 163-165). Ikiteisminio tyrimo metu gautas civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio, kadangi kaltinamoji J. D. žalą atlygino (2 tomas, b. l. 173). Atsižvelgiant į paminėtą, atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

 Nukentėjusioji J. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 320 Eur turtinę žalą, t. y. 70 Eur už gydytojo konsultaciją (nurodė, jog patikslins sumą ir pateiks mokėjimo kvitą) bei 250 Eur už automobilio remontą), taip pat 5000 Eur neturtinę žalą dėl J. D. veiksmų. Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl J. D. smūgio jai per veidą, taip pat dėl to, jog kaltinamoji pastūmė jos dukrą - mažametę nukentėjusiąją E. P., kuri dėl kaltinamosios veiksmų taip pat patyrė fizinę ir moralinę žalą (2 tomas, b. l. 112). Ikiteisminio tyrimo metu pateikė kvitą už gydytojo konsultacijos apmokėjimą, kurioje nurodyta suma – 60 Eur (2 tomas, b. l. 181). Duodama parodymus teisiamajame posėdyje savo civilinį ieškinį palaikė ir patikslino, jog atsisako 250 Eur turtinės žalos dėl automobilio remonto, todėl laikytina, kad civiliniu ieškiniu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. galutinai prašo iš kaltinamosios J. D. priteisti 60 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamoji J. D. teisiamojo posėdžio metu sutiko su civiliniu ieškiniu, tik nurodė, kad jos nuomone, reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra per didelis. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis bei pačios kaltinamosios nuomonę, mano, kad civiliniu ieškiniu prašoma 60 Eur turtinė žala yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamosios J. D..

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 738 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2018, 2K-227/2017, 2K-272-648/2015, 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-170/2013, 2K-70/2013, 2K-12/2012, 2K-605/2011, 2K-144/2010 ir kitos).

Sprendžiant klausimą dėl J. P. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusioji J. P. patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymo laipsnį (į tai, kad viešoje vietoje suduotas vienas smūgis į veidą, kuriuo jai padarė kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas), į patirtus neigiamus nukentėjusiosios išgyvenimus. Ji patyrė stresą, nepatogumus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismas, vertindamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, atžvelgia į tai, kad pati nukentėjusioji dalyvavo konflikte, kaip minėta, jį eskalavo bei neleido jam pasibaigti. Taip pat duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, pati  patvirtino, kad stumtelėjo kaltinamąją J. D. (teigė, jog dėl to, kad kaltinamoji pastūmė jos dukrą), po ko J. D. sudavė jai vieną smūgį į veido sritį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusioji pareikštu civiliniu ieškiniu prašo atlyginti ir neturtinę žalą padarytą jos dukrai mažametei nukentėjusiajai E. P., tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismas sprendžia, kad veika numatyta 140 straipsnio 3 dalyje, kuria kaltinta J. D., neįrodyta, ir aplinkybė, kad mažametė nukentėjusioji buvo pastumta nepasitvirtino, todėl laikytina, kad mažametei nukentėjusiajai E. P. žala nebuvo padaryta ir neturtinė žala šioje dalyje nepriteistina.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji J. P. dėl kaltinamosios J. D. veiksmų patyrė neturtinės žalos. Pastaroji pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu, stresu, baime, todėl nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai J. P. priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamosios J. D. (BPK 115 straipsnis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis P. P. taip pat pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą ir nurodė, kad dėl savo neįgalumo, sveikatos būklės įvykio vietoje pasirodžius vyriškiui su ginklu jis patyrė didžiulį stresą, jam pakilo spaudimas ir jis labai išsigando dėl savo šeimos ir savo saugumo. Taip pat nurodė, kad kaltinamoji J. D. ir jos vyras įžeidinėjo jį dėl tautybės.

Teismas spręsdamas klausimą dėl P. P. padarytos neturtinės žalos pažymi, kad ištyrus byloje pateiktus įrodymus matyti (o būtent peržiūrėjus vaizdo medžiagą, esančią byloje), kad pats P. P. kilus konfliktui vartojo necenzūrinius žodžius ir liudytojui A. V. liepia patraukti telefoną bei nefilmuoti, taip pat išsakė grasinančio turinio žodžius jo atžvilgiu: - „aš tavo telefoną paimsiu ir išmesiu nafik“, „taip pafilmuosiu, kad tu daugiau nefilmuosi“. Vaizdo medžiagoje bei kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota kaip pats P. P. konfliktuoja su liudytojais A. V., V. D.. Iš vaizdo medžiagos nėra matyti, kad P. P. būtų išsigandęs. Stovint kaltinamajam N. L. su ginklu, nukentėjusysis P. P. šypsosi, tęsia ginčą su liudytoju V. D., o kaltinamajam pradėjus eiti link namų P. P. jam šaukia, kad pastarasis grįžtų, nes tuoj pamatuos jo promiles. Taip pat pažymėtina, kad jo sutuoktinei nukentėjusiajai J. P. eskaluojant konfliktą, šaukiant kaltinamosios atžvilgiu, nebando jos nuraminti bei pats nesiima veiksmų, kad konfliktas būtų nutrauktas. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad ištyrus byloje esančius duomenis aplinkybė, kad P. P. kaltinamoji J. D. būtų įžeidinėjusi dėl tautybės nepasitvirtino. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad neturtinė žala nukentėjusiajam P. P. padaryta nebuvo, todėl jo pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

Teismui yra pateikta sąskaita už nukentėjusiajai J. P.teiktas teisines paslaugas 700 eurų sumai (3 tomas, b. l. 55).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, konstatuotina, kad nukentėjusiosios J. P. išlaidos atstovo advokato paslaugoms apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės. Nors byloje nebuvo pateikta advokato parengtų prašymų, kitų dokumentų, tačiau advokatas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių metu buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, taip pat teikė konsultacijas, todėl 700 eurų išlaidų priteisimas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įvertinus tai, iš kaltinamosios J. D. priteistinos nukentėjusiosios J. P. patirtos  700 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai būtinas įgaliotojo atstovo dalyvavimas (BPK 55 straipsnio 4 dalis), išlaidų, kuriose nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą mažametei nukentėjusiajai E. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos sudaro – 428,33 eurų suma (3 tomas, b. l. 137-141).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji J. D. dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje išteisintina, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos dėl mažametės nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

   Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena (1 vnt.) su BPC garso įrašu (2022-05-17 protokolo priedas, 1 tomas, b. l. 31-34), CD laikmenos (2 vnt.) su Body kamerų įrašais (2022-08-19/20 protokolo priedas, 1 tomas, b. l. 37-43), CD laikmena (1 vnt.), kuriame įrašyti J. P. pateikti 2 vaizdo įrašai ir 9 fotonuotraukos (1 tomas, b. l. 79-81), CD laikmena (1 vnt.), kuriame įrašyta E. P. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 tomas, b. l. 159), USB laikmena (1 vnt.), kurią pateikė gynėja, kuriame įrašyti vaizdo ir garso įrašai ir fotonuotraukos (2 tomas, b. l. 35) – paliktini saugoti prie bylos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 

nusprendė:

N. L. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 20 MGL (1000 Eur) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

 

J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti 20 valandų visuomenės labui.

J. D. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

 

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios J. D. 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. P. (P. P.) civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo 21,32 Eur civilinio ieškinio priimti ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš kaltinamosios J. D. nukentėjusiajai J. P. 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų, patirtų atstovo advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už būtiną įgaliotojo atstovo dalyvavimą atstovaujant mažametę nukentėjusiąją E. P. priteisimo iš kaltinamosios J. D., netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną (1 vnt.) su BPC garso įrašu, CD laikmenas (2 vnt.) su Body kamerų įrašais, CD laikmeną (1 vnt.), kuriame įrašyti J. P. pateikti 2 vaizdo įrašai ir 9 fotonuotraukos, CD laikmeną (1 vnt.), kuriame įrašyta E. P. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, USB laikmeną (1 vnt.), kurią pateikė gynėja, kuriame įrašyti vaizdo ir garso įrašai ir fotonuotraukos – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

Teisėja         Jolanta Bagdonienė