Administracinė byla Nr. AS-510-602/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00746-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja V. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 2D-5404 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos V. Š. 2021 m. gruodžio 15 d. skundą „Dėl savavališkos statybos faktų nustatymo“ dalyje dėl savavališkai pastatytos terasos, esančios valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad atsakovas pripažino jos 2021 m. gruodžio 15 d. skunde išdėstytas faktines aplinkybes dėl savavališkos statybos būdu pastatytos terasos, tačiau atsakovas nepagrįstai ginčijamu sprendimu užbaigė tyrimą dėl savavališkai pastatytos terasos, bet jokio esminio viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl savavališkos statybos fakto nepriėmė.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjos V. Š. skundą atsakovui Inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo atsisakė priimti, pareiškėjai grąžino 2022 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį ir nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Teismas nustatė, kad:
1) Pareiškėja su 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. sausio 5 d. skundais kreipėsi į Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Departamentas) dėl galimai savavališkai atliktų statinių (valgyklos su administracinėmis patalpomis, lauko terasos, katilinės, sandėlio, lauko tualeto) statybos darbų;
2) Nagrinėdamas pareiškėjos skundą Departamentas priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad lauko terasa, pastatyta virš (duomenys neskelbtini) upės neregistruota ir statyboms žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas neišduotas. Taipogi konstatuota, kad terasa pagal STR 1.01.03:2017 „statinių klasifikavimas“ priskiriama I grupės nesudėtingų inžinierinių statinių grupei. Nurodyta, kad Vadovaujantis Reglamento 3 priedo 1.1 papunkčiu, I grupės nesudėtingo inžinierinio statinio Terasos statybai Žemės sklype privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Patikrinimo metu pateiktas 2000 m. gegužės 5 d. Terasos įrengimo planas su nurodyta Terasos statybos vieta, gabaritais, pagrindinėmis konstrukcijomis, kuris suderintas su (duomenys neskelbtini) seniūnu ir (duomenys neskelbtini) architektu. Nurodoma, kadangi Terasa pastatyta virš (duomenys neskelbtini) upės, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, o nei Terasos naudotoja nei Įgaliotas atstovas valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo nepateikė, Departamentas 2022 m. vasario 25 raštu Nr. 2D-3623, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyrių, prašant informuoti, kokiu pagrindu Terasos naudotoja naudojasi teritorija šalia žemės sklypo ir ar duotas NŽT sutikimas;
3) Sprendime nurodyta, kad NŽT 2022 m. kovo 4 d. raštu Nr. 1D-4839 nurodė, jog sutikimas naudotis valstybine žeme neišduotas. Taip pat teigiama, kad NŽT yra atlikusi žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir konstatavusi, kad Terasa yra savavališkai pastatyta už žemės sklypo ribų valstybinėje žemėje dėl ko duotas įpareigojimas pašalinti savavališkai pastatytą statinį iš valstybinės žemės. Neįvykdžius įpareigojimo I. B. surašytas protokolas, paskirta bauda ir nurodyta pašalinti savavališkai pastatytą statinį iš valstybinės žemės. NŽT taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į Departamento pateiktą informaciją atnaujins administracinę procedūrą dėl valstybinės žemės užėmimo šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini);
4) Ginčijamame Sprendime taip akcentuota, kad dėl skundų dalies dėl galimai savavališkai atliktų statinių (valgyklos su administracinėmis patalpomis, katilinės, sandėlio, lauko tualeto) statybos darbų tyrimas dar vykdomas, apie atlikto tyrimo rezultatus ir priimtus sprendimus pareiškėja bus informuota atskiru raštu.
Teismas, vadovaudamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (galiojusių iki 2022 m. gegužės 1 d.) 21 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis nurodė, jog Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjos prašyme keliamų klausimų nagrinėjimas yra priskirtinas kelių institucijų kompetencijai, turėjo pareigą organizuoti atsakymo rengimą, o būtent gavusi atsakymą iš NŽT, apie tai informuoti pareiškėją. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Sprendimo turinio akivaizdu, jog Inspekcija šiuo pagrindu ir parengė Sprendimą.
Teismas įvertinęs minėtas aplinkybes, ginčijamo Sprendimo turinį ir jame pateiktą informaciją, konstatavo, kad Sprendimas yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie skundo dalies, priskirtos Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, nagrinėjimą šioje institucijoje ir jos atliktus veiksmus bei priimtus sprendimus. Būtent toks elgesio modelis yra numatytas teisės aktuose ir Inspekcija 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2D-3623 perdavė informaciją apie valstybinės žemės naudojimo pažeidimą bei statinio statybą neturint žemės patikėtinio sutikimo. Dėl šių aplinkybių tyrimo pareiškėja yra informuojama ginčijamu Sprendimu.
Teismas pažymėjo, kad Sprendime nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), jais nėra keičiamas pareiškėjos teisių ir pareigų turinys, priešingai ginčijame Sprendime yra nurodoma, kad skundas yra tiriamas toliau ir pareiškėja apie priimtus sprendimus bus informuota atskirai. Būtent atsakovo priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundų tyrimo ir gali būti skundo į teismą dalyku. Šiuo atveju pareiškėjai pateikta informacija apie skundo tyrimo eigą ir jos skundo dalies tyrimą NŽT, todėl tai, teismo vertinimu, yra informacinio pobūdžio raštas, kuris pats savaime negali pareiškėjai sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Teismas sprendė, kad pareiškėjos keliamas ginčas kaip konstatuojamojo ir informacinio pobūdžio akto, iš esmės tik ginčas dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl Sprendimas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o argumentai dėl šio administracinio akto gali būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirastų Inspekcijai priėmus galutinį sprendimą dėl skundų tyrimo rezultatų įforminimo.
Teismas konstatavo, kad Sprendimu pareiškėjai nėra nustatytų jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų, jais nėra keičiamas pareiškėjos teisių ir pareigų turinys, todėl jis nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Kadangi teismas atsisakė priimti skundą dėl Sprendimo panaikinimo, tais pačiais pagrindais teismas atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris kildinamas išimtinai iš ginčijamo administracinio akto panaikinimo teisinių pasekmių.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. d. nutartį ir jos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjos teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 33 str. 2 d. l p. nuostatos reglamentavimą, kadangi netinkamai identifikavo atsakovo Sprendimo prigimtį ir teisinius šio sprendimo priėmimo pagrindus bei šio sprendimo atitinkamas teisines pasekmes. Atsakovo Sprendimo nuorodos, kad dėl kitų savavališkos statybos faktų nustatymo tyrimas bus tęsiamas toliau, nėra teisiškai reikšmingos dėl lauko terasos statybos teisėtumo tyrimo. Taip pat nėra reikšminga faktinė aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi dėl kitų galimų pažeidimų pagal kompetenciją į NŽT, kadangi pareiškėjos skundo dalis, susijusi su galimai savavališka lauko terasos statyba, pagal kompetenciją priskirtina būtent atsakovo institucijos nagrinėjimui.
Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino Taisykles dalyje dėl asmenų skundo nagrinėjimo priskirtinumo keliems viešojo administravimo subjektams ir / ar asmens skundo dalies perdavimo nagrinėti kitam viešojo administravimo subjektui pagal kompetenciją. Pareiškėjos skundo dalis dėl lauko terasos statybos teisėtumo yra tik atsakovo kompetencijos dalykas, todėl atsakovas šio akivaizdaus teisės pažeidimo tyrimo neturėjo teisės perduoti kitam viešojo administravimo subjektui, o tai pat atsakovas neturėjo teisės užbaigti pareiškėjos skundo dalies dėl lauko terasos statybos teisėtumo ištyrimo Sprendimu.
Pareiškėja nurodo, kad jos teisės atsakovo Sprendimu buvo pažeistos iš esmės, kadangi atsakovas šiuo sprendimu užbaigė savavališkos statybos fakto tyrimą, tačiau nepriėmė privalomo viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo dėl nustatyto savavališkos statybos fakto, t. y. nepriėmė jokio sprendimo dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų surašymo.
Pareiškėja nesutinka su teismo išdėstytu vertinimu ta apimtimi, kuria teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai skundo dalį perdavė nagrinėti NŽT, o atsakovo Sprendimas yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo galiojantį reglamentavimą viešojo administravimo subjektas privalo asmens skundą išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų terminą. Pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo nagrinėjimo terminas yra seniai pasibaigęs. Taigi, atsakovas Sprendimu užbaigė pareiškėjos skundo dėl lauko terasos statybos teisėtumo nagrinėjimą, kadangi pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo nagrinėjimo terminas nėra atsakovo pratęstas. Atsakovo Sprendimas sukėlė konkrečias teisines pasekmes, kadangi atsakovas nustatė lauko terasos savavališkos statybos faktą, tačiau atsakovas nevertino savo kompetencijos ribose lauko terasos statybos teisėtumo, o taip pat atsakovas Sprendime nenustatė jokio procesinio termino administracinės procedūros užbaigimui dėl lauko terasos statybos teisėtumo įvertinimo. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad atsakovas ateityje neatliks jokio kito lauko terasos statybos teisėtumo vertinimo, todėl atsakovo Sprendimas ta apimtimi, kuria jis nekvalifikuotai pasisakė dėl lauko terasos statybos teisėtumo, yra baigtinis viešojo administravimo subjekto sprendimas viešojo administravimo srityje, todėl šis sprendimas sukėlė neigiamas teisines pasekmes pareiškėjai.
Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad Sprendimas yra nekonkretus bei neaiškus, kadangi atsakovas dėl lauko terasos statybos teisėtumo tyrimo eigos aiškiai ir konkrečiai nieko nenurodė, o taip pat atsakovas nenurodė ar jis ateityje vykdys pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo tyrimą ta apimtimi, kuria buvo nustatytas lauko terasos savavališkos statybos faktas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. Š. skundą dėl Inspekcijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 2D-5404 panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sprendimas yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir negali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas sukėlė neigiamas teisines pasekmes pareiškėjai.
Teisėjų kolegija, pareiškėjos atskirojo skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuoja, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešasis administravimas suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia inicijuoti ginčą dėl Departamento 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 2D-5404 „Dėl galimai neteisėtai įvykdytų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo bei įpareigojimo Inspekciją iš naujo ištirti pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą „Dėl savavališkos statybos faktų nustatymo“ dalyje dėl savavališkai pastatytos terasos, esančios valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja su 2021 m. gruodžio 15 d. skundu ir 2022 m. sausio 5 d. skundo papildymu kreipėsi į Inspekcijos Departamentą dėl galimai savavališkai atliktų statinių (valgyklos su administracinėmis patalpomis, lauko terasos, katilinės, sandėlio, lauko tualeto) statybos darbų. Išnagrinėjęs pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundą Departamentas priėmė Sprendimą, kuriame nustatė, kad Terasa pastatyta virš (duomenys neskelbtini) upės, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, yra neregistruota, statyboms žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas neišduotas, o nei Terasos naudotoja nei Įgaliotas atstovas valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo nepateikė, todėl Departamentas 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. 2D-3623, kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydamas tarnybinės pagalbos informuoti Departamentą, kokiu pagrindu Terasos naudotoja naudojasi teritorija šalia Žemės sklypo ir ar yra duotas NŽT sutikimas. NŽT, atsižvelgdamas į Departamento persiųstą informaciją, nurodė, kad atnaujins administracinę procedūrą dėl valstybinės žemės užėmimo šalia Žemės sklypo. Sprendime yra pateikiama informacija apie pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. skundo nagrinėjimo eigą dėl Terasos savavališkos statybos ir NŽT atliktus veiksmus bei priimtus sprendimus gavus atsakovo informaciją apie valstybinės žemės naudojimo pažeidimą bei statinio statybą neturint žemės patikėtinio sutikimo. Taigi tik išnagrinėjus pareiškėjos reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės būtų galima nustatyti, ar Departamentas išnagrinėjo minėtą skundą ir pateikė Sprendimą dėl šio skundo, ar tinkamai atsakė į pareiškėjos skunde keltus klausimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas formaliai įvertinęs, kad pareiškėja prašo panaikinti jai teisinių pasekmių nesukeliantį Sprendimą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi skundo priėmimo stadijoje nėra galimybių vienareikšmiškai spręsti, ar pareiškėjos skundžiamas Sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku. Tai turėtų būti įvertinta nagrinėjant ginčą iš esmės.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius