Civ. b. Nr. 2-3886-262/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00916-2015-9

(S)

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė,

Sekretoriaujant S. A.,

dalyvaujant atsakovų atstovei advokatei R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo C. M. L. ieškinį atsakovams V. Š. ir R. Č. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo I. D.,

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškiniu iš esmės kelia tokius reikalavimus: 1) nutraukti 2013 m. liepos 24 d. gyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo; 2) priteisti jam iš atsakovo 12 190 728 Eur nuostolių, kuriuos sudaro ieškovo prarastos pajamos, kompensacija už darbo priemones, daiktus, dokumentus, neturtinės žalos atlyginimas ir kt.; 3) grąžinti išnuomotame name esančius atsakovo daiktus; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad: pati nuomos sutartis yra neteisėta, nes sutartyje nėra nurodyta, jog namas priklauso ne tik atsakovui V. Š., bet ir atsakovui R. Č. todėl sutartis turi būti nutraukta; dėl atsakovo V. Š. neteisėtų veiksmų (elektros tiekimo namui atjungimo, iškeldinimo iš namo ir daiktų, dokumentų, pinigų negrąžinimo) ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią turi atlyginti atsakovai.

Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad negautų pajamų, nuostolių, žalos faktą ir dydį, neturtinę žalą turi įrodyti ieškovas. Jei ieškovas negavo pajamų, patyrė nuostolius, turtinę ir neturtinę žalą, ji atsirado dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų, nevykdant įsipareigojimų atsakovams pagal ginčo nuomos sutartį. Ieškovo nuosavybės teisės apribotos teismų nutartimis pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė ieškinio netenkinti.

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 24 d. atsakovas V. Š. (ginčas iš esmės vyksta tik su šiuo atsakovu) su ieškovu sudarė terminuotą Gyvenamojo namo ir sklypo nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), pagal kurią atsakovas perleido ieškovui laikinai atlygintinai naudotis 426,91 kv. m gyvenamuoju namu ir 0,09 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 5500 Lt (1592,91 Eur) mėnesinį nuomos mokestį, sutarties pasirašymo dieną sumokėti 11 000 Lt (3185,82 Eur) depozitą bei mokėti už komunalines paslaugas, elektrą, vandenį, dujas, šiukšlių išvežimą ir kt. Atsakovas inicijavo dvi civilines bylas prieš ieškovą ir jose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad ieškovas atsakovui nemokėjo nuomos mokesčio bei nuomos mokestis iš ieškovo buvo priteistas atsakovui:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimu atsakovui buvo priteistas ieškovo nesumokėtas nuomos mokestis už 2013 m. rugpjūčio-spalio mėnesius (4 199,49 Eur skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą, 217,22 Eur delspinigių ir procesinės palūkanos), Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi c. b. e2A-1703-565/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimu iš ieškovo atsakovui priteista 49 500 Lt (14 336,19 Eur) nuomos mokesčio, 13 871 Lt (4017,32 Eur) delspinigių bei procesinės palūkanos, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą pakeitė ir sumažino priteistą V. Š. iš M. L. C. nuomos mokestį iki 9557,46 Eur, priteistą delspinigių sumą iki 2678,21 Eur, o bendrą sumą, nuo kurios priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, sumažino iki 12 235,67 Eur, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartimi c. b. Nr. e3K-3-376-313/2016 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis panaikinta, palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalis, kuria V. Š. priteistas 14 336,19 Eur nuostolių atlyginimas, pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo dalis, kuria priteista 4017,32 Eur netesybos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 18 350,51 Eur sumos ir 979,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir V. Š. naudai iš C. M. L. priteistos 2008,66 Eur netesybos ir 5 proc. metinės palūkanas nuo priteistos 16 344,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 871,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Šioje byloje yra kilęs ginčas iš tos pačios namo ir sklypo nuomos sutarties, todėl nagrinėdamas šią bylą teismas vadovaujasi prejudiciniais faktais nustatytais čia paminėtose civilinėse bylose e2A-1703-565/2016 ir e3K-3-376-313/2016 (CPK 182 str. 2 p.).

Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ginčo nuomos sutartį. To padaryti nėra pagrindo, nes nuomos sutartis buvo terminuota, jos terminas jau yra pasibaigęs, tačiau svarbiausia yra tai, kad net dvejose civilinėse bylose įsiteisėjusiais sprendimais buvo konstatuota, jog tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, tačiau ieškovas atsakovui nuomos mokesčio nemokėjo, todėl jis buvo priteistas iš ieškovo. Taigi, šiuo metu nuomos pripažinimas negaliojančia ne tik nesukeltų jokių teisinių pasekmių, bet ir prieštarautų kitose civilinėse bylose priimtiems ir įsiteisėjusiems teismo sprendimams.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

Ieškovas prašo priteisti 12 190 728 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą. Tam, kad būtų priteistas žalos atlyginimas, turi būti konstatuota atsakovų civilinė atsakomybė, o jai atsirasti turi būti nustatytos keturios sąlygos: kilusi žala, atsakovų kaltė ir neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos (CK 6.246 – 6.249 str.). Teismo nuomone, atsakovas nei vienos iš šių sąlygų neįrodė, todėl atsakovams nekyla atsakomybė atlyginti ieškovui kilusią žalą.

a) dėl žalos

Ieškovas teigia, kad dėl elektros atjungimo jis negalėjo vykdyti savo veiklos ir dėl to negavo pajamų ir dėl to jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad šie teiginiai yra abstraktūs, nes ieškinyje apskritai nėra konkretizuota kokias ir su kokiais asmenimis ieškovas buvo sudaręs sutartis ir kokias pajamas iš jų turėjo gauti. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad jam buvo padaryta žala ar kad jam padaryta žala yra jo nurodomo dydžio. Ieškovo pateiktos sutartys nėra tinkamai išverstos į lietuvių kalbą (nėra vertėjo parašo), nėra aišku ar ieškovas yra viena iš tų sutarčių šalių. Taigi, ieškovo teiginiai dėl negautų pajamų yra ne tik abstraktūs, bet ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

Ieškovas teigia, kad atsakovai užgrobė jo turtą ir taip padarė jam žalą, kurią turi atlyginti. Teismas su šiuo teiginiu nesutinka. Ieškovas į bylą pateikė, jo nuomone, pasisavinto turto nuotraukas. Iš šių nuotraukų neįmanoma identifikuoti nei paties turto, nei jo vertės, nei kur jis yra. Jokių kitų įrodymų, apie turto kiekį, vertę ar kilmę (pvz. turto įsigijimo dokumentų ar išsamių aprašų) ieškovas nepateikė. Taigi, ieškovas neįrodė nei, kad jis išnuomotame name laikė tam tikrą turtą, nei kad jis dingo, nei kad apskritai jis tokį turtą turėjo.

Ieškovas, elgdamasis protingai ir atsakingai, turėjo suprasti, kad 2014 m. liepos 24 d. baigsis nuomos sutartis ir iki to laiko jis turi pasirūpinti ne tik kitu būstu, bet ir iškraustyti savo daiktus ir dokumentus iš išnuomoto namo, t. y. pats ieškovas yra atsakingas už savo daiktų saugumą.

Pažymėtina, kad tam ieškovo turtui, kuris buvo surastas ir aprašytas antstolio, nuosavybės teisės buvo apribotos teismų nutartimis pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

Taigi, ieškovas neįrodė, kad atsakovai yra atsakingi už ieškovo turto (jeigu toks buvo) dingimą, todėl ir šiuo atveju atsakovų atsakomybė nekyla, ieškovas nepagrįstai reikalauja, kad atsakovai atlygintų prarastų/negrąžintų daiktų vertę, t. y. atsakovai tokios pareigos neturi.

Todėl vien tik dėl šios priežasties galima konstatuoti, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – žalos.

b) dėl atsakovų neteisėtų veiksmų

Iš ieškovo teiginių galima suprasti, jog žala jam buvo padaryta dėl to, kad atsakovai nutraukė elektros tiekimą į nuomojamą namą (atsakovų neteisėti veiksmai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje c. b. e3K-3-376-313/2016, kuri, kaip minėta, turi prejudicinę galią šioje byloje, nurodė: vidutiniškai protingas žmogus, negalėdamas naudotis nuomojamu daiktu dėl nuomotojo netinkamų veiksmų ir išnuomoto daikto būklės pabloginimo, imtųsi priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, pavyzdžiui, kreiptųsi dėl nuomos sutarties nutraukimo, o ne toliau naudotųsi nuomojamu daiktu, nors, kaip teigia pats atsakovas, juo nebuvo įmanoma naudotis.

Taigi, jeigu ieškovas negalėjo dirbti išsinuomotame name, jis, elgdamasis protingai ir atsakingai, galėjo pakeisti gyvenamąją bei darbo vietą ir visus savo sutartinius įsipareigojimus įvykdyti kitoje vietoje. Kadangi ieškovas to nepadarė, būtent jis, o ne atsakovai, turi prisiimti tokio neveikimo neigiamus padarinius – žalą, jeigu jis realiai ją patyrė.

Kaip minėta, ieškovas atsakovams nemokėjo nuomos. Todėl sutiktina su atsakovų teiginiu, kad tokių priemonių (elektros energijos atjungimo ir spynų pakeitimo) naudojimas buvo jo savigyna nuo galimų didesnių nuostolių. Pažymėtina, kad atsakovas spynas pakeitė 2014 m. liepos 31 d. – jau pasibaigus nuomos sutarties terminui (nuomos sutarties 7.1 nurodyta, kad ji sudaroma iki 2014 m. liepos 24 d.), t. y. tuo metu kai ieškovas ten nebūtų turėjęs teisės gyventi, net jeigu tinkamai būtų vykdęs nuomos sutartį.

Taigi, atsakovai neteisėtų veiksmų neatliko, o tik gynė savo teisėtus interesus. Todėl nėra ir kitos sąlygos atsakovų atsakomybei kilti – atsakovų neteisėtų veiksmų.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovas neįrodė esminių sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti – patirtos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1500 Eur (CPK 93, 98 str.).

Byloje nėra duomenų, kad ieškovui šiuo metu yra teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl išnyko pagrindas ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad ieškovas turėtų (galėtų) būti atleistas nuo dalies ar viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Išnykus pagrindui ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio, ieškovas turi sumokėti visą žyminį mokestį. Ieškinio suma šioje byloje yra suma – 12 190 728 Eur, todėl atmetus ieškinį iš ieškovo valstybei priteisiamas 15 000 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo C. M. L. atsakovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo C. M. L. valstybei 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                      Ona Gasiulytė