Civilinė byla Nr. e2-706-464/2023

Teisminio proceso numeris 2-57-3-00062-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų M. P. ir A. T. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo F. U. ieškinį atsakovams M. P., A. T. P., V. S. P., dėl skolos priteisimo ir sandorių negaliojimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas F. U. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, jame prašydamas: 1)  priteisti ieškovui iš atsakovo V. S. P. 70 270 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; 2) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto antrojo notarų biuro 2021 m. rugpjūčio 4 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 15/100 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo M. P. ir A. T. P., taikyti restituciją ir šias 15/100 žemės sklypo dalių gražinti atsakovo V. S. P. nuosavybėn. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams M. P. ir A. T. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas – ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuotas atsakovams M. P. ir A. T. P. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį šio turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis – įsipareigojimais, nedraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį pakeitė, panaikindamas tą jos dalį, kuria buvo areštuotos atsakovams M. P. ir A. T. P. nuosavybės teise priklausančios 85/100 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); kita nutarties dalis palikta nepakeista.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo V. S. P. 13 447,91 Eur skolą, 5  proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2022  m. kovo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovo V.  S. P. 388,35 Eur žyminį mokestį; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. 

5.       Atsakovai M. P. ir A. T. P. 2023 m. gegužės 23 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų M. P. ir A. T. P. 15/100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą. Prašyme nurodė, kad ieškovo reikalavimus atsakovams M. P. ir A. T. P. Klaipėdos apygardos teismo 2023  m.  balandžio 17 d. sprendimu atmetus visa apimtimi nebeegzistuoja ir pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas. Todėl yra pagrindas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.    

7.       Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimas dar neįsiteisėjęs, dėl jo pateikti tiek ieškovo F. U., tiek atsakovų M. P. ir A. T. P. apeliaciniai skundai, todėl laikytina, kad pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neišnyko.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovai M. P. ir A. T. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jų prašymą ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino to, kad, priėmus byloje ieškovui nepalankų sprendimą, išnyko viena iš būtinųjų laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sąlygų. Laikinosios apsaugos priemonės visų pirma buvo susijusios su reikalavimu dėl dovanojimo sutarties dalyje panaikinimo. Šį ieškovo reikalavimą atsakovams M. P. ir A. T. P. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu atmetus visa apimtimi, nebeegzistuoja pirmoji sąlyga, reikalinga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas.

8.2.                      Nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, net jam dar ir neįsiteisėjus, sudaro pagrindą abejoti ieškinio reikalavimo pagrįstumu. Todėl net ir apskundus Klaipėdos apygardos teismo 2023 m.  balandžio 17 d. sprendimą yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingas aiškinimas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir esmės.

9.       Ieškovas F. U. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovui priteisė atitinkamą sumą skolos iš atsakovo V. S. P.. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas ne tik yra pagrįstas, bet ir patenkintas. 

9.2.                      Pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2021 m. rugpjūčio 4 d. dovanojimo sutarties 15/100 dalių pripažinimo negaliojančia yra išvestinis iš dominuojančio reikalavimo priteisti skolą iš atsakovo V. S. P., o atitinkama skolos suma teismo sprendimu iš jo buvo priteista.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo sąlygų atribojimo

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

11.       Kai teismas konstatuoja abiejų šių sąlygų buvimą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaiko, o šiuo klausimu priimta teismo nutartis įsiteisėja, suinteresuoti asmenys jau nebegali kvestionuoti sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Tokiu atveju jiems atsiranda kita teisė  –kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 straipsnis) arba dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis). Jeigu suinteresuoti asmenys neinicijuoja laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo klausimo,  taikomos CPK 150 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laike taisyklės, t. y., atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jeigu ieškinys patenkintas – jos galioja iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2, 3 dalys).

12.       CPK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad CPK  149 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai. Todėl sprendžiant tokio pobūdžio procesinius klausimus būtina remtis sistemine CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analize, kuri teikia pagrindą padaryti išvadą, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos tada, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019).

13.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįžvelgė pagrindo panaikinti 2023 m. kovo 10 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, apeliantams nustatytų laikinųjų disponavimo turtu apribojimų. Kaip matyti iš apeliantų procesinių dokumentų turinio, tiek savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek ir atskirajame skunde apeliantai jų atžvilgiu pritaikytų draudimų panaikinimo poreikį grindžia išimtinai tik Pauliano ieškinio (actio Pauliana) netenkinimo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu faktu, interpretuodami tai kaip vienos iš būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų, kurių užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo – išnykimą. Tačiau tokia apeliantų pozicija  stokoja pagrįstumo.

14.       Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, nuspręsdamas priteisti ieškovui F. U. iš atsakovo V. S. P. 13 447,91 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2022 m. kovo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškinio reikalavimą dėl 2021 m. rugpjūčio 4 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalies dėl 15/100 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo apeliantams M. P. ir A. T. P. pripažinimo negaliojančia ir ginčo žemės sklypo dalių grąžinimo atsakovui V. S. P. atmetė. Šis Klaipėdos apygardos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes šalys dėl jo yra padavusios apeliacinius skundus, kurie yra priimti ir atsiųsti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-533-XX/2023).

15.       Taigi, nors ieškinio reikalavimas dėl areštuoto nekilnojamojo daikto pirmosios instancijos teismo  buvo atmestas, ši aplinkybė, priešingai nei yra įsitikinę apeliantai, pati savaime nereiškia, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Būtent toks apeliantų prašymo argumentavimas akivaizdžiai prieštarauja įstatymų leidėjo valiai, kad net ir ieškinį atmetus laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).    

16.       Dėl kokių kitų aplinkybių pasikeitimo yra išnykęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, apeliantai nenurodė nei pirmosios instancijos teismui adresuotame prašyme, nei atskirajame skunde, taip pat jie neįrodinėja ir tokios laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sąlygos, kad teismo nutartimi nustatytų ribojimų jiems taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (žr. šios nutarties 12 punktą). Pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikį sieja tik su sąlygomis, nustatytomis CPK 144 straipsnyje, kadangi ši teisės norma reglamentuoja ne laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bet jų (ne)taikymo pagrindus. Taikant CPK 149 straipsnio nuostatas turi būti įvertintinas ne CPK 144 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas, bet tai, ar šių priemonių taikymo pagrindas išnyko būtent dėl pasikeitusių aplinkybių ir ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pasikeitusių aplinkybių nepažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principų reikalavimų.

17.       Faktas, kad Klaipėdos apygardos teismas neįsiteisėjusiu 2023  m.  balandžio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino tik iš dalies, negali būti laikoma pasikeitusia aplinkybe CPK 149 straipsnio taikymo kontekste, juolab kad ir CPK 150 straipsnis, reglamentuojantis teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laike, tokios aplinkybės, kaip savaime sudarančios pagrindą pasibaigti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui, nenumato. Be to, apeliantai, ankstesniame atskirajame skunde prašydami panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą taikyti jiems laikinąsias apsaugos priemones, jame akcentavo jiems pritaikytų ribojimų neproporcingumą ir neekonomiškumą, teigdami, kad ieškinyje ieškovas yra patvirtinęs, jog jam galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju apeliantams nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo 15/100 dalių pakaktų visiems ieškinio reikalavimams patenkinti, todėl ginčo žemės sklypo 85/100 dalių areštas nebūtinas sprendimo įvykdymui užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-781-912/2022 7.2, 18 punktai). Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju buvo pritaikytos ne tik Pauliano ieškinio, bet ir reikalavimo dėl skolos priteisimo vykdymui užtikrinti, o toks ieškovo reikalavimas neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2023  m.  balandžio 17 d. sprendimu iš dalies yra patenkintas.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-467/2022, kuria remiasi apeliantai, siekdami pagrįsti atskirojo skundo reikalavimus, yra pavienė ir nepatvirtina suformuotos teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimu, kai toks prašymas yra paduodamas po pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo, bet dar iki jo įsiteisėjimo. Atitinkamai ir tos nutarties išaiškinimai nesuponuoja kitokio nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių konkrečių aplinkybių įvertinimo ar kitokio procesinio sprendimo priėmimo.

19.       Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantai neįrodė CPK 149 straipsnio taikymo sąlygų – pagrindo byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonės panaikinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai apeliantų prašymą atmetė   

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė