Civilinė byla Nr. e2-81-435/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00776-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.3; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
Kauno APYLINKĖS teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 8 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,
sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,
dalyvaujant ieškovui E. B. ir jo bei V. B. atstovui advokatui L. D.,
atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei R. N.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovui advokatui S. M.,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Kaunas“ atstovei advokato padėjėjai D. B.,
trečiojo asmens Pembroke Managing Agency Limited atstovei advokato padėjėjai G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B. ir V. B. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Kaunas“ ir Pembroke Managing Agency Limited, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovai E. B. ir V. B. (toliau – ieškovai) prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – atsakovė 1 ir atsakovė 2) 21 070,32 Eur turtinės žalos atlyginimui, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 43,93 kv. m. dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuris buvo pilnai įrengtas, apstatytas baldais ir buitine technika. 2018 m. birželio 19 d. ieškovai ir E. B. A. (toliau – ) sudarė terminuotą nuomos sutartį (toliau – ), pagal kurią ieškovai išnuomojo Butą laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., mokant 370 Eur nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį. Pasirašant Nuomos sutartį, nuomininkas ieškovams sumokėjo 370 Eur užstatą ir 370 Eur nuomos mokestį už 2018 m. rugpjūčio mėnesį.
1.2. 2018 m. rugsėjo 5 d., po Kauno mieste vykusios stiprios liūties, anksti ryte buvo gautas nuomininko telefoninis skambutis, kuriuo buvo pranešta apie viso Buto užtvindymą vandeniu. Ieškovui E. B. nuvykus prie namo, kuriame buvo Butas, buvo matyti, kad vandeniu buvo užtvindytas visas namo kiemas, dėl ko vandens slėgis sugadino langų konstrukcijas (langų aukštis – 146 cm, plotis – 114 cm) ir pradėjo bėgti į Butą, kuris yra pastato cokoliniame aukšte.
1.3. Ieškovai ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ buvo sudarę Buto draudimo sutartį, pagal kurią standartiniu draudimu buvo apdraustas tik Butas. Po įvykusios liūties ieškovai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, kuris ieškovams išmokėjo 17 853 Eur draudimo išmoką. Ją sudaro įsipareigojimų už įkeistą turtą atlyginimas (250 Eur), ieškovo gyvenamosios vietos nuomos išlaidos (2 400 Eur) ir nuostolio suma už vidaus apdailą, drėgmės surinkėjo nuomą bei elektros energijos skirtumą (15 203,43 Eur). Ieškovai išmokėtą sumą panaudojo Buto remonto darbams bei medžiagoms – 14 131,44 Eur sumokėta už Buto remontą, 1 989,12 Eur už įvairias statybines medžiagas, kurias ieškovai pirko patys. Be kita ko, ieškovai dėl Butui padarytos žalos dydžio ir remonto sąmatos nustatymo turėjo kreiptis į UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ dėl kapitalinio remonto darbų sąmatos parengimo, nes AB „Lietuvos draudimas“ ieškovams siekė išmokėti tik 3 274 Eur kompensaciją. Ieškovai 157,30 Eur išlaidas sąmatos parengimui taip pat priskiria prie jiems potvynio sukeltų nuostolių, kadangi poreikis kreiptis dėl remonto sąmatos parengimo atsirado, kai jiems buvo padaryta potvynio žala ir reikėjo išspręsti nesutarimą dėl žalos dydžio.
1.4. Atlikus dalinį Buto remontą, liko neatlyginta likusi ieškovų patirta žala – negautos pajamos, sumažėjusi nekilnojamo turto (Buto) vertė, sugadintas namų turtas, kitos išlaidos ir neturtinė žala.
1.5. Kadangi vandens lygis Bute siekė beveik 2 metrus, buvo sugadinta buitinė technika, namų apyvokos daiktai, kurių bendra vertė siekia 8 427,32 Eur:
1.6. Dėl potvynio ieškovai buvo priversti nutraukti Nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkas turėjo kas mėnesį mokėti po 370 Eur. Nuo potvynio dienos ieškovai prarado galimybę nuomoti Butą, nes jis tapo visiškai negyvenamu. Buto remonto darbai baigti ir Butas vėl tapo tinkamas gyventi / nuomoti tik 2019 m. balandžio mėn. pabaigoje, todėl ieškovai laiko, kad dėl netikėtai nutrauktos Nuomos sutarties ieškovai neteko 3 269,06 Eur pajamų (3 330 Eur – 60,94 Eur). Kadangi nuomininkas turėjo nedelsiant palikti Butą, buvo šlapi visi jo asmeniniai daiktai, Bute nebebuvo galimybės gyventi, ieškovai apmokėjo už jo apgyvendinimą, rūbų džiovinimą, kas ieškovams kainavo 300 Eur.
1.7. Be kita ko, ieškovai iki 2019 m. balandžio mėn. turėjo mokėti Buto eksploatavimo mokesčius – vandenį, elektrą, šildymą ir kitus einamuosius mokesčius, nors Butu nebuvo galimybės naudotis, jame gyventi ar jį nuomoti. Ieškovai iki 2019 m. balandžio mėn. jau turėjo 894,27 Eur Buto priežiūros išlaidų – vanduo buvo naudojamas Buto valymui po užliejimo ir Buto remonto metu, o elektros energija – Buto remonto metu Buto remonto įrankiams bei drėgmės surinkimo įrangai, siekiant džiovinti patalpas po užliejimo.
1.8. Pagal atliktą turto vertinimą prieš perkant Butą, t. y. iki potvynio, jo vertė siekė 47 100 Eur, po potvynio Buto vertė sumažėjo iki 20 400 Eur. Kai ieškovai panaudojo draudimo išmoką ir atliko jo dalinį remontą buvo atliktas pakartotinis Buto vertinimas, pagal kurį Buto vertė tesiekia 34 000 Eur. Vėliau, atlikus pilną Buto remontą, ieškovai vėl užsakė Buto vertinimą, kuriuo buvo nustatyta, jog Buto vertė yra 42 000 Eur. Taigi, ieškovai dėl sumažėjusios Buto vertės patyrė 5 100 Eur nuostolį.
1.9. Siekiant nustatyti Buto vertę po potvynio ir draudimo išmokos daliniam remontui panaudojimo ieškovai turėjo 363 Eur išlaidų, kurios turi būti vertintinos kaip išlaidos, susijusios su žalos dydžio nustatymu.
1.10. Be to, dėl susiklosčiusios situacijos, siekdami išvengti dar didesnių nuostolių, ieškovai buvo priversti parduoti savo investicines paskolas, dėl ko patyrė 2 559,37 Eur nuostolių.
1.11. Iš viso ieškovai dėl atsakovės 1 ir atsakovės 2 netinkamo pareigų vykdymo patyrė 21 070,32 Eur turtinę žalą.
1.12. 2019 m. gegužės 20 d. ieškovai atsakovei 2 dėl susiklosčiusios situacijos pateikė pretenziją, kuria reikalavo atlyginti patirtą žalą, tačiau šis subjektas ją persiuntė atsakovei 1.
1.13. Laiko, kad už žalą, kilusią ieškovams, yra atsakinga tiek atsakovė l, tiek atsakovė 2, nes abiejų šių subjektų nerūpestingi veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovams kilusia žala. Todėl ieškinys reiškiamas abiejų subjektų atžvilgiu, iš kurių nei vienas neprisiima atsakomybės. Atsakovės 1 neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimu, o atsakovės 2 – netinkamai jai priskirtų funkcijų įgyvendinimu.
1.14. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2018 m. rugsėjo 5 d. Kauno mieste įvykusi liūtis negali būti laikoma nenugalimos jėgos aplinkybe, nes 2018 m. rugsėjo 5 d. Kauno mieste įvykusią liūtį buvo galima protingai numatyti ir imtis veiksmų jai kontroliuoti. Tokią išvadą patvirtina ir atsakovės 2 pateikta Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos tyrimo ir plėtros skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad 1971–2012 m. laikotarpiu panašaus pobūdžio liūtys Kauno mieste buvo registruotos ne tris kartus – 1985 m., 1999 m. ir 2006 m. Be to, 1999 m. ir 2006 m. buvo iškritę žymiai daugiau kritulių (53,9 mm ir 51,6 mm) nei kad 2018 m. rugsėjo 5 d. (39,6 mm). Akivaizdu, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. Kauno mieste įvykusi liūtis nėra neįprasta ar nebūdinga situacija Lietuvos klimatui, taigi negali būti pripažinta force majeure aplinkybe.
1.15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo” (toliau – Nutarimas) pateikia pavyzdinį nenugalimos jėgos aplinkybių sąrašą. Nutarimo 3.2 punkte nurodyta, kad force majeure aplinkybėmis laikomos stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai. Pažymėjo, kad minėtoje pažymoje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. Kauno mieste įvykusi liūtis stichinio meteorologinio reiškinio kriterijaus nepasiekė. Tai patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo įvykusios liūties laikyti nenugalimos jėgos aplinkybe .
1.16. Nenugalimą jėgą apibūdina ir tai, kad asmuo aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio ir nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Šiuo atveju šių sąlygų nėra. Atsakovė 2, turėdama galimybę bei pareigą sukontroliuoti susidariusią padėtį, to nepadarė, nes žalos atsiradimo vietoje (duomenys neskelbtini) nebuvo nei tinkamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros bei tinkamos nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės (paviršinių nuotekų tinklo šulinių grotos buvo užneštos žole, lapais, šiukšlėmis, buvo sugadintas kontrolinis šulinys), nei tuo labiau infrastruktūros plėtros atsižvelgiant į pasikartojančias tokio pobūdžio liūtis Kauno mieste (Girstupio upelio kolektorius nebuvo pajėgus priimti papildomai pritekančio kritulių kiekio). Atsakovė 2 turi pareigą atsižvelgti į pasikartojančias pavojingas liūtis bei atitinkamai rekonstruoti / tobulinti įrenginius taip, kad jie būtų pajėgūs veikti pagal tiesioginę jų paskirtį bei priimti papildomai pritekančio kritulių kiekio. To nepadarius, atsakovės negali remtis atsakomybės pateisinimu dėl tariamai atsiradusios nenugalimos jėgos.
1.17. Taigi, ieškovams buvo padaryta turtinė žala, susidedanti iš negautų pajamų, sumažėjusios nekilnojamo turto (Buto) vertės, sugadinto namų turto bei kitų išlaidų, iš viso – 21 070,32 Eur. Ieškovai prašo jų naudai bendrai priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, viso – 25 070,32 Eur; nurodė, kad atsakovių atsakomybė yra solidari.
1.18. Pažymėjo, kad ieškovams sumažinus ieškinio sumą nuo 33 120,41 Eur iki 25 070,32 Eur ieškovai žyminio mokesčio sumokėjo 158 Eur daugiau negu numato įstatymai. Todėl prašo grąžini ieškovams 158 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką.
1.19. Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovų atstovas palaikė savo reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi.
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą visoje apimtyje.
2.1 Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. vykusi itin stipri liūtis (toliau – potvynis) turėtų būti laikomas stichiniu (pavojingu) meteorologiniu reiškiniu, kuris akivaizdžiai priskirtinas nenugalimos jėgos (force majeure) kategorijai, ir tai yra absoliutus pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės.
2.2 Atsakovė 1 taip pat mano, kad jeigu teismas atsisakytų priskirti potvynį prie force majeure atvejo ir nelaikytų to pakankamu pagrindu atleidimui nuo civilinės atsakomybės, Savivaldybė nėra tinkama atsakovė šioje byloje ir jokiais atvejais negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokios galimai kilusios papildomos žalos atlyginimo.
2.3 Nutarime buvo patvirtintos Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios numato, jog: „Force majeure“ sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti.
2.4 Nurodoma, jog šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad: nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jos kliūties; negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio (Taisyklių 2 punktas), o prie įvykių, galinčių sukelti šias kliūtis priskiriamos ir tokios stichinės nelaimės kaip potvyniai (3.2 punktas).
2.5 Ginčo atveju yra akivaizdu, kad šio pavojingo meteorologinio reiškinio pasekmė – sutrikęs daugybės paviršinių nuotekų surinkimo inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros pralaidumas. Nurodyti kritulių kiekiai negali būti laikomi įprastais ar šiek tiek padidėjusiais, kuomet atsakingų tarnybų duomenimis tokia ar panaši liūtis (ypač per tokį trumpą 20 min. laikotarpį) buvo pasitaikiusi tik 3 kartus per 47 metus. Natūralu, kad tinklų, įrenginių pralaidumo pajėgumas neabejotinai sutrinka esant tokioms nevaldomoms ir nekontroliuojamoms aplinkybėms.
2.6 Taigi, 2018 m. rugsėjo 5 d. potvynis nebuvo tiesiog eilinė gausi liūtis. Tai iliustruoja daugybė nuotraukų apie užtvindytą visą Kauno miestą. Gausybė nuošliaužų, apsemtų didelio ploto vietovių, gatvių, gausybė avarinių tarnybų iškvietimų, ir visi šie padariniai buvo sukelti stichiškai staigaus vandens pertekliaus būtent tankiai apstatytoje ir apgyvendintoje miesto teritorijoje. Net jeigu 39,6 mm kritulių per parą kiekis galimai nesiekia stichinio meteorologinio reiškinio įprastoje, pavyzdžiui, kaimiškoje, rečiau apgyvendintoje, didesnius žaliuosius plotus turinčioje teritorijoje, mažesniame mieste ar miestelyje, tačiau būtent Kauno atveju – tikėtis, jog toks kritulių kiekis per itin trumpą laiką sėkmingai susigers ir bus sukanalizuotas, tiesiog nėra proporcinga ir prieštarauja protingumo principui.
2.7 Vien aplinkybė, jog neatlaikė ne tik šulinių ir vamzdynų pralaidumas, bet ir įvairiausi šlaitų sutvirtinimai, rodo, kad labiausiai tikėtina, jog jokiomis, net pačiomis maksimaliausiomis protingomis priemonėmis, nei atsakovė 1, nei atsakovė 2, nei netgi patys ieškovai tiesiog šiomis kritinėmis aplinkybėmis nebūtų galėję apsaugoti būtent ginčo buto, kuris įrengtas namo pusrūsyje, ypač, kai namo kiemas yra natūralioje dauboje.
2.8 Todėl tai akivaizdus force majeure įvykis, o ne kokios nors apimties infrastruktūros nepriežiūra ar jos nepakankamas funkcionalumas, apie kuriuos galimai būtų galima svarstyti, jeigu potvynis nebūtų taip plačiai nušviestas visose masinės medijos priemonėse, draudimo bendrovės neprognozuotų bendro trečdalio milijono eurų nuostolių atlyginimo, o hidrometeorologų duomenys jo nepriskirtų kone pusės amžiaus vienai gausiausių momentinių liūčių. Jeigu ieškovai būtų pateikę bent kokių nors konkrečių įrodymų, jog šalia absoliučiai neįprastos gausios liūties veiksnio galimai dar papildomai galėjo įtakos turėti ir kokia nors apimtimi netinkamai veikusi Kauno vandenų infrastruktūra, tuomet galima būtų vertinti kuri iš šių priežasčių ir kokia dalimi priežastiniu ryšiu labiau sąlygojo žalos mastą, tačiau jokių objektyvių minėtų įrodymų ieškovai nepateikė.
2.9 Pažymėjo, kad atsakovė 1 yra atlikusi absoliučiai visas jai pavestas funkcijas ir pareigas ir visuomet buvo aktyvi tarpininkė tiek tarp ieškovų šioje byloje, tiek tarp kitų suinteresuotų asmenų bei atsakovės 2, siekiant maksimaliai išsiaiškinti ir kontroliuoti tinkamą šios bendrovės veiklos vykdymą.
2.10 Atsakovė 1 atliko visas teisės aktais jai nustatytas funkcijas ir pareigas: dar 1998 m. sutartimi perdavė visus inžinerinius tinklus valdymui ir priežiūrai, be kita ko paskyrė atsakovę 2 Viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, pavedė jam vykdyti privalomas teisės aktuose nustatytas funkcijas, nuolat ir nepertraukiamai prižiūri ir kontroliuoja savo valdomą įmonę, įpareigojo atlikti nuolatinę ieškovų tinklų priežiūrą savo kompetencijos ribose, nuolat ir intensyviai komunikuoja visais probleminiais klausimais ir teikia visą reikiamą pagalbą.
2.11 Ieškovai nieko konkretaus be jau minėtų savo pačių subjektyvių ir deklaratyvių samprotavimų nepateikia. Nėra pateikti jokie nešališkų ekspertų, specialistų vertinimai, išvados, ekspertizės aktai ar pan., jog bet kurie nors konkretūs atsakovės 2 infrastruktūros objektai ar visa paviršinių nuotekų sistema būtų netinkama, sugedusi, neprižiūrėta ar defektuota. Jokių konkrečių įrodomų ir pagrįstų pretenzijų atsakovei 2 nėra pateikta ir akivaizdu, kad ieškovai tokių neturi ir niekada neturėjo.
2.12 Neįrodžius atsakovės 2 infrastruktūros ydingumo nors minimalia apimtimi, o byloje esant objektyviems duomenims, jog potvynį sąlygojo išimtinai didelis kritulių kiekis – atsakovės 2 neteisėtų veiksmų ar neveikimo vienareikšmiškai taipogi nekonstatuotina.
2.13 Be to, laiko, kad ieškovai dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. potvynio nepagrįstai reikalauja didesnės turtinės žalos atlyginimo nei realiai yra partirta žala, kuri buvo jiems atlyginta, išmokant draudimo išmoką. Laiko, kad priteisti neturtinę žalą nėra teisinio pagrindo, kadangi rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. 2007 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas, kai nagrinėjamu atveju, jokių panašių aplinkybių objektyviai neegzistavo.
2.14 Nurodė, kad ieškovai, įrodinėdami savo patikslintą ieškinį, nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. išnagrinėta byla Nr. 3K-3-90/2013, kadangi tarp tos bylos ir nagrinėjamos bylos jokios analogijos nėra.
2.15 Teismo posėdžio metu atsakovės 1 atstovė palaikė atsakovės 1 atsikirtimus į ieškinį ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
3. Atsakovė Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.1 Atsakovės 2 vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovei 2 atsiradimą, nes ieškovų Butas buvo užpiltas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
3.2 Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsakovė 2 yra atsakinga už paviršinių nuotekų tvarkymą bei paviršinių nuotekų tinklų tinkamą eksploatavimą Kauno mieste ir ji šios savo pareigos neneigia, tačiau jos manymu, ji nėra atsakinga už ieškovams padarytą žalą, nes nėra jokių įrodymų, jog ji būtų netinkamai atlikusi paviršinių nuotekų tvarkymą ar netinkamai eksploatavusi savo valdomus įrenginius. Ieškovai patikslintame ieškinyje neįvardija, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė 2 ir tik deklaratyviai nurodo, jog atsakovė 2 esą nevykdo ar netinkamai vykdo paviršinių nuotekų tvarkymą bei nuotekas surenkančių įrenginių eksploataciją. Vien aplinkybė, jog buvo apsemtas ieškovų butas, neįrodo atsakovės 2 civilinės atsakomybės, jeigu nėra įrodomos visos atsakovės 2 civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju svarbu tai, dėl kokių priežasčių buvo apsemtas ieškovų butas.
3.3 Kaip nurodo patys ieškovai, jų butas buvo apsemtas po stiprios liūties. Taigi, Butas buvo apsemtas ne dėl kokių nors atsakovės 2 netinkamų veiksmų – netinkamos paviršinių nuotekų tinklų eksploatacijos ar paviršinių nuotekų tinklų tvarkymo ties (duomenys neskelbtini), o dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. buvusios labai stiprios liūties, kurios pasekmė – ne tik Buto, bet viso kiemo (duomenys neskelbtini) užliejimas. Ši stipri liūtis yra laikoma meteorologiniu reiškiniu, visiškai nepriklausančiu nuo atsakovės 2 veiksmų, t. y. jog ji turėtų galimybę jo išvengti ar nuo jo apsisaugoti. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos tyrimo ir plėtros skyriaus duomenimis 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo pasiektas pavojingas meteorologinio reiškinio kriterijus, kadangi tai buvo išskirtinė liūtis, kai per trumpą laikotarpį iškrito itin didelis kritulių kiekis, kaip antai, vos per 20 min. iškrito 25,5 mm kritulių, o per 40 min – 33,6 mm kritulių. Šiuo atveju stipri liūtis tęsėsi net 3 valandas ir jos metu iškirto net 39,5 mm kritulių, kai įprastai 30 mm kritulių iškrenta per visą parą ir tokio pobūdžio liūtis vidutiniškai kiek rečiau nei kartą per metus, kad būtų tokia stipri liūtis. 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis išsiskiria kaip viena intensyviausių liūčių 1971–2018 metų laikotarpiu.
3.4 Po beveik tris valandas trukusios liūties, atsakovės 2 avarinė tarnyba gavo net 115 iškvietimų, kai įprastai paros vidurkis yra 27 iškvietimai. Daugiausiai avarinei tarnybai teko vykti į Žaliakalnio, Sargėnų, Aleksoto, Domeikavos bei Rokų gyvenamuosius rajonus. Dėl liūties buvo apsemtos ir sudėtinga situacija susiklostė Jonavos gatvėje bei Šiaurės prospekte. Kauno mieste dirbo net keturios avarinės tarnybos brigados. Stebint orų prognozes, bendrovėje visuomet rezervuojamos papildomos darbuotojų pajėgos. Nors lietaus nuotekų tinklai kaip ir šulinių grotos yra profilaktiškai tikrinami ir valomi, problema atsirado prasidėjus gausiai liūčiai. Šį kartą gatvių patvinimo priežastimi tapo nuo šlaitų nuslinkusios žemės bei smėlis, paviršinių nuotekų tinklo šulinių grotos taip pat buvo užneštos, žole, lapais ir šiukšlėmis. Skirtingose gatvėse vanduo išplovė 8 šulinių dangčius.
3.5 Pažymėjo, jog po 2018 m. rugsėjo 5 d. stiprios liūties atsakovė 2 ėmėsi liūties padarinių šalinimo – atliko (duomenys neskelbtini) išversto šulinio remontą, sukanalizuoto Girstupio upelio apžiūrą bei valymą. Po šių darbų atlikimo dėl nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) funkcionavimo nusiskundimų, išskyrus ieškovų nurodomą problemą su sanitariniais įrenginiais, nėra gauta.
3.6 Taigi, atsakovės 2 vertinimu, žala ieškovams buvo padaryta ne dėl atsakovės 2 neteisėtų veiksmų (netinkamai vykdomo (ar išvis nevykdomo) paviršutinių nuotekų tvarkymo ir / ar nuotekas surenkančių įrenginių netinkamos eksploatacijos), o dėl nenugalimos jėgos aplinkybių – kai dėl pavojingo meteorologinio reiškinio – itin stiprios liūties ir jos metu į paviršinių nuotekų tinklus patekusių pašalinių daiktų, patvino Girstupio upelio pralaida, dėl ko vanduo išsiliejo per (duomenys neskelbtini) esantį upelio kontrolinį šulinį ir užtvindė ieškovų Butą.
3.7 Pasisakydama dėl prašomo priteisti žalos dydžio atsakovė 2 nurodė, kad jos nuomone, ieškovams išmokėtos draudimo išmokos sumos (17 853,43 Eur) turėjo pakakti jų patirtoms išlaidoms padengti. Be to, ieškovai nepagrįstai reikalauja didesnės turtinės žalos atlyginimo nei, kad jie realiai yra jos patyrę dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykusio Buto užliejimo; ieškovų reikalavimai leidžia vertinti juos kaip galimą siekį nepagrįstai praturtėti dėl įvykusio buto užliejimo; ieškovų prašoma maksimali pagal teismų praktiką priteisiama neturtinė žala už žalą, padarytą turtui, yra per didelė ir patikslinto ieškinio tenkinimo atveju, turėtų būti protingai mažinama.
3.8 Teismo posėdžio metu atsakovės 2 atstovas palaikė atsikirtimus į ieškinį ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
4. Trečiasis asmuo Pembroke Managing Agency Limited tiek atsiliepime į ieškinį, tiek jo atstovė teismo posėdžio metu, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
5. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Kaunas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
patikslintas ieškinys atmestinas.
6. Nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 43,93 kv. m. dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo 2018 m. birželio 19 d. jungtinės nuosavybės teise; butui 2018 m. birželio 28 įregistruota hipoteka. Butas buvo pilnai įrengtas, apstatytas baldais ir buitine technika.
7. Nuomos sutartis ir Perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 19 d., ieškovai ir E. B. A. sudarė terminuotą nuomos sutartį, pagal kurią ieškovai išnuomojo Butą laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., mokant 370 Eur nuomos mokestį kas mėnesį.
8. 1998 m. gruodžio 14 d. Sutarties tarp Specialios paskirties UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų Kaune pagrindu visi vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai ir tinklai buvo perduoti ir priklauso Kauno vandenims. Šios sutarties 6 psl. nurodyta: „Vandentiekio ir kanalizacijos įrengimai/įrenginiai reiškia tam tikrą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kuris yra bendrovės nuosavybė ir kuris naudojamas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugoms teikti aptarnaujamoje zonoje“ (2020 m. vasario 23 d. priedas DOK-25422).
9. 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno m. savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. T-491 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ nuspręsta paskirti UAB „Kauno vandenys“ viešojo geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja ir pavesti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Paskirti UAB „Kauno vandenys“ paviršinių nuotekų tvarkytoja ir pavesti Kauno miesto savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą. 2015 m. liepos 17 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išdavė UAB „Kauno vandenys“ Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7-GVTNT-48, kuri suteikia teisę verstis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla Kaune.
10. 2018 m. liepos 18 d. tarp E. B., kaip vartotojo, ir UAB „Kauno vandenys“ buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinto ieškinio 56 priedas). Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad UAB „Kauno vandenys“ įsipareigoja nenutrūkstamai vartotojui teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Sutarties 6.3 punkte numatyta atsakovės 2 pareiga užtikrinti nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę. Sutarties 6.4 punkte numatyta atsakovės pareiga eksploatuoti ir prižiūrėti teisėtais pagrindais valdomą ir (ar) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, užtikrinant nuotekų tvarkymą ir infrastruktūros plėtrą.
11. Su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., po Kauno mieste vykusios stiprios liūties vandeniu buvo užtvindytas visas namo (duomenys neskelbtini), kiemas ir ieškovų butas.
12. 2019 m. spalio 10 d. Pažyma patvirtina, kad Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos tyrimo ir plėtros skyriaus duomenimis 2018 m. rugsėjo 5 d. per 3 val. 20 min. (nuo 01:50 iki 05:10) iškirto 39,5 mm kritulių; didžiausias kritulių intensyvumas buvo nuo 02 val. 00 min. iki 02 val. 20 min., kuomet vos per 20 min. iškrito 25,5 mm kritulių. Stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus pasiektas nebuvo, tačiau buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijus. Pažymėta, kad nors per parą iškritęs kritulių kiekis ir nesiekia stichinio reiškinio kriterijaus, tačiau per 20 minučių iškritęs kritulių kiekis yra neįprastas reiškinys Kauno miesto teritorijai ir jį galima laikyti labai stipriu, momentiniu lietumi. Taip pat Pažymoje nurodyta, kad vidutinis daugiametis kritulių kiekis – standartinė kritulių norma (SKN) rugsėjo mėnesį Kaune yra 59 mm; pirmojo dešimtadienio SKN – 21 mm. Paaiškinta, kad meteorologai liūtis, kai per parą iškrenta daugiau kaip 30 mm lietaus, vadina stipriomis liūtimis, kurios yra laikomos pavojingomis, nes gali sukelti neigiamus padarinius ūkio subjektams ir gyventojams. Rugsėjo mėnesį 1971–2018 m. laikotarpiu buvo 3 dienos, kuomet paros kritulių kiekis siekė ar viršijo 30 mm per parą. 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis išsiskiria tuo, jog didelis kritulių kiekis iškrito per trumpą laikotarpį – 25,5 mm per 20 min., o 33,6 – per 40 min. Per 5 metus (2013–2018 m.) Kaune registruotas tik 1 atvejis (2018 m. rugsėjo 5 d.) kai per 20 minučių ar trumpesnį laikotarpį iškrito daugiau nei 25 mm kritulių. 1971–2012 m. laikotarpiu panašaus pobūdžio liūtys Kaune registruotos 1985 m., 1999 m. ir 2006 m. 1985 m. birželio 1 d. per 1 val. 57 min. iškrito 26,8 mm kritulių, didžiausiu liūties intensyvumo metu per 22 min. iškrito 23,2 mm. 1999 m. liepos 9 d. per 1 val. 35 min. iškrito 53,9 mm kritulių; didžiausiu liūties intensyvumo metu per 20 min. – 39,7 mm kritulių, o per 40 min – 52 mm kritulių. 2006 m. liepos 13 d. per 2 val. 25 min. iškrito 51,6 mm kritulių; didžiausiu liūties intensyvumo metu per 20 min. iškrito 18,2 mm kritulių, o per 40 min. – 33,5 mm kritulių. 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis išsiskiria kaip viena intensyviausių liūčių 1971–2018 m. laikotarpiu (2020 m. vasario 23 d. priedas DOK-25266).
13. Iš pateikto Būsto draudimo liudijimo matyti, kad ieškovai AB „Lietuvos draudimas“ Butą buvo apdraudę standartiniu draudimu. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po įvykusios liūties AB „Lietuvos draudimas“ ieškovams išmokėjo 17 853 Eur draudimo išmoką.
14. 2018 m. spalio 9 d. UAB „Kauno vandenys“ atsakydama į 2018 m. rugsėjo 6 d. pranešimą informavo ieškovą, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. iškritus gausiam kritulių kiekiui patvino Girstupio upelio pralaida. Nurodė, kad kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje nėra paviršinių nuotekų tinklų ir kadangi žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra žemoje vietoje, rekomendavo įsirengti paviršinių nuotekų tinklus, kad ateityje būtų išvengta nuostolių dėl gausiai iškritusių kritulių (ieškinio priedas Nr. 36).
15. Iš esmės analogišką atsakymą tiek ieškovui 2018 m. spalio 18 d., tiek ieškovo atstovui 2019 m. spalio 1 d. pateikė Kauno m. savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyrius papildomai nurodydamas, kad paviršinių nuotekų tinklus Kauno m. teritorijoje eksploatuoja UAB „Kauno vandenys“ (ieškinio priedas Nr. 37, 38).
16. 2019 m. gegužės 20 d. ieškovai UAB „Kauno vandenys“ pateikė pretenziją, kuria reikalavo atlyginti patirtą žalą 25 956,95 Eur patirtą žalą (ieškinio priedas Nr. 33), tačiau pastaroji ją persiuntė atsakovei 1.
17. Turto vertinimo ataskaitos (ieškinio priedai Nr. 29, 30, 31) patvirtina, kad prieš ieškovams įsigyjant Butą 2018 m. balandžio 12 d., t. y. iki potvynio, jo vertė buvo 47 100 Eur; po potvynio – 2018 m. rugsėjo 13 d. Buto vertė buvo 20 400 Eur; 2019 m. vasario 28 d., kai ieškovai atliko dalinį buto remontą, Buto vertė buvo 34 000 Eur. 2019 m. balandžio 2 d. atlikus Buto vertinimą nustatyta, jog Buto vertė yra 42 000 Eur (patikslinto ieškinio priedas Nr. 55).
18. Sąmata ir PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovai Buto remonto darbams bei medžiagoms sumokėjo 14 131,44 Eur.
19. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju R. S. (atsakovės 2 avarinės tarnybos viršininkas) paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. buvusi liūtis yra išskirtinis įvykis, kadangi įprastai registruojama 24–25 avariniai iškvietimai per parą, kai šiuo atveju buvo apie 150, dėl staigios momentinės liūties paryčiais buvo sutrikęs visuomeninis transportas, liūtis padarė nemažai žalos. Vandens užpylimo priežastis buvo staigi momentinė liūtis, kai per keletą valandų iškrito arti mėnesinės normos kritulių, ko pasėkoje, kolektorius – nukanalizuotas upelis, dėl didžiulio vandens debeto išsiliejo, vanduo išsiveržė iš kontrolinio šulinio ir užliejo ieškovų namo kiemą bei ieškovų būstą, esantį namo pusrūsyje. Nurodė, kad visą paviršinio vandens surenkamą teritoriją, kuri patenka į tą upelį, apima virš 6 kv. km. Nustojus liūčiai, išsiveržimas iš upelio ir iš kontrolinio šulinio pradėjo slūgti, vanduo po truputėlį susidrenavo į kieme esantį šulinėlį ir savaime atsistačius upelio funkcionavimui problema išsisprendė, jokių papildomų darbų (pravalyti, atkimšti ir pan.) atlikti nereikėjo.
20. Ieškovai pareiškė ieškinį atsakovėms dėl žalos, atsiradusios dėl jų buto apliejimo / apsėmimo, kuris buvo užlietas dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. vykusios stiprios liūties. Ieškovai laikė, kad buto užliejimą ir, to pasėkoje, butui kilusią žalą sąlygojo nerūpestingi atsakovių veiksmai (neveikimas) – atsakovės 1 neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimu, o atsakovės 2 – netinkamai jai priskirtų funkcijų įgyvendinimu, t. y. nebuvo užtikrinta, kad paviršiniai nuotekų tinklai surinktų perteklinį vandens kiekį, kas reiškia, nebuvo suorganizuota tinkamai veikianti nuotekų surinkimo sistema. Perteklinis kiekis turėtų būti suprantamas taip, kad gatvės nebūtų patvinusios (2021 m. rugpjūčio 19 d. garso įrašas nuo 40 min. 00 s. iki 44 min. 30 s.). Atsakovės nesutikdamos su tokia ieškovų pozicija laikė, kad, nagrinėjamu atveju, įvykusi itin stipri liūtis – potvynis turėtų būti laikomas stichiniu (pavojingu) meteorologiniu reiškiu, kuris priskirtinas nenugalimos jėgos (force majeure) kategorijai, kas yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės.
21. Ieškovai atsakovės 1 neteisėtus veiksmus grindė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Savivaldos įstatymo pažeidimais, o atsakovės 2 neteisėtus veiksmus – ne tik Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pažeidimu, bet ir 2018 m. liepos 18 d. tarp E. B. ir UAB „Kauno vandenys“ sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. SUT00141220 pažeidimais / nevykdymu.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnis, nustatantis civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo jos atvejus, nurodo, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindais, kuri apibrėžiama, kaip neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (šio kodekso 6.212 straipsnis). Šį pagrindą galima taikyti tiek sutartinės, tiek deliktinės civilinės atsakomybės atveju.
23. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad vienintelis atvejis, kai verslininkui nebus taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, yra forse majeure.
24. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
25. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).
27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu. Tai, ar ekstremalios meteorologinės sąlygos laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, lemiančiomis atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir konstatavęs reikalingų sąlygų visumą (Sprendimo 26 punktas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).
28. Byloje pateikta 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos tyrimo ir plėtros skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina, kad, kaip minėta, 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis išsiskiria kaip viena intensyviausių liūčių per 1971–2018 m. laikotarpį. Sutiktina su atsakovių argumentais, kad šios liūties išskirtinumas, lyginant su kitais trimis atvejais, įvykusiais per 47 metus, kai kritulių kiekis viršijo 30 mm per parą, (kas meteorologų vertinimu, jau yra stiprios liūtys, kurios yra laikomos pavojingomis, nes gali sukelti neigiamus padarinius ūkio subjektams ir gyventojams), yra kritulių kiekis, iškritęs per labai trumpą laiką – šiuo atveju – kritulių kiekis, iškritęs per 20 min. (25,5 mm). Tai reiškia, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. buvusios liūties metu per 20 min. iškrito beveik toks kritulių kiekis, kuris yra pavojingas netgi tuo atveju, jei jis būtų iškritęs per visą parą. Lyginant su standartine kritulių norma, nurodyta toje pačioje pažymoje, tokio dydžio iškritusių kritulių kiekis per 20 min., teismo vertinimu, yra ne tik labai stiprus momentinis lietus, bet ir labai pavojingas, neįprastas bei nebūdingas reiškinys Kauno miestui.
29. Tai, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis nepasiekė Stichinio meteorologinio reiškinio kriterijaus, o pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijų, teismo nuomone, nereiškia, kad ši liūtis negali būti vertinama kaip nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė dėl to, jog 1) Taisyklėse pateiktame pavyzdiniame nenugalimos jėgos aplinkybių sąraše, yra nurodyta, kad kliūtis, nurodytas, minėtų taisyklių 2 punkte gali sukelti ir kitos nenugalimos jėgos, neįvardintos tame sąraše (Taisyklių 3.6 punktas); 2) tiek pagal 2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro Įsakymą „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, tiek ir pagal 2012 m. vasario 15 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl pavojingų meteorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ atribojant stichinius, katastrofinius ir pavojingus meteorologinius reiškinius yra skaičiuojamas iškritusių kritulių kiekis per 12 val. (ir mažiau), kai nagrinėjamu atveju, skaičiuojant tuo pačiu principu, liūties intensyvumas 20 min. buvo 76,5 mm per vieną valandą (25,5x3), kas vertinant 20 min. trukusią liūtį (nuo 02 val. 00 min. iki 02 val. 20 min.) reiškia, jog jos intensyvumas viršijo ne tik stichinio, bet ir katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklius. Buvus tokiai situacijai natūralu, kad paviršiniai nuotekų tinklai nebepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio.
30. Šalių pateiktose dokumentinėse foto nuotraukose, vaizdo įrašuose fiksuoti 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties / potvynio padarinių vaizdai patvirtina įvykusio meteorologinio reiškinio mastą ir išskirtinumą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad po beveik tris valandas trukusios liūties, atsakovės 2 avarinė tarnyba gavo apie 150 iškvietimų, kai įprastai paros vidurkis yra 25–27 iškvietimai.
31. Kaip nurodė atsakovės 2 atstovas ir liudytoju apklaustas R. S., atsakovės 2 avarinės tarnybos viršininkas, lietaus kanalizacijos nuotekų kontrolinis šulinys, iš kurio liejosi vanduo ir užtvindė (duomenys neskelbtini) kiemą, yra sumontuotas ant lietaus surinkimo kvartalinės D 960 mm. linijos, kurios pagalba paviršinis vanduo surenkamas iš maždaug 6 kv. kilometrų Kauno miesto Naujamiesčio teritorijos. Šioje vietoje ši lietaus kanalizacijos linija jungiasi į sukanalizuotą Girstupio upelio kolektorių, kuris dėl itin stiprios liūties dirbo maksimaliu rėžimu ir nebuvo pajėgus priimti papildomai pritekančio tokio didelio kiekio kritulių vandens. Dėl šios priežasties vanduo išsiliejo iš minėto lietaus kanalizacijos šulinio ir užliejo dauboje esančią kiemo teritoriją, kurioje namo cokoliniame aukšte yra ieškovų butas. Atsakovės 2 pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad įvykio metu buvo sugadintas kontrolinis šulinys ir dar vienas šulinys, esantis Tunelio gatvėje.
32. Atsakovės 2 pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad prasidėjus gausiai liūčiai ir buvus stipriam vėjui gatvių patvinimo priežastimi tapo nuo šlaitų nuslinkusios žemės bei smėlis, paviršinių nuotekų tinklo šulinių grotos taip pat buvo užneštos žole, lapais ir šiukšlėmis. Skirtingose gatvėse vanduo išplovė 8 šulinių dangčius. Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dauboje, todėl vanduo šią teritoriją užliejo itin gausiai.
33. Ieškovai neginčijo aplinkybės, kad jų buto užliejimo / apsėmimo priežastis buvo liūtis, dėl kurios paviršiniai nuotekų tinklai nepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kitokias priežastis, dėl kurių paviršiniai nuotekų tinklai būtų tinkamai nefunkcionavę dėl jų nepriežiūros ar netinkamos eksploatacijos. Todėl atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas ieškovų argumentas, kad paviršinių nuotekų tinklo šulinių grotos buvo užneštos žole, lapais, šiukšlėmis, taip pat sugadintas kontrolinis šulinys dėl atsakovės 2 negebėjimo sukontroliuoti susidariusią padėtį. Nesant kitokių įrodymų darytina išvada, kad tokia situacija susiklostė dėl staiga užklupusios išskirtinės momentinės liūties (Sprendimo 28, 29 punktai).
34. Ieškovai įrodinėdami neteisėtus atsakovių veiksmus / neveikimą taip pat akcentavo, jog atsakovės turi pareigą atsižvelgti į pasikartojančias pavojingas liūtis bei atitinkamai rekonstruoti / tobulinti įrenginius taip, kad jie būtų pajėgūs veikti pagal tiesioginę jų paskirtį bei priimti papildomai pritekančio kritulių kiekio. Pasikartojančiomis pavojingomis liūtimis ieškovai nurodė 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos tyrimo ir plėtros skyriaus pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodytus atvejus ir trečiojo asmens Pembroke Managing Agency Limited nurodytus atvejus, dėl kurių pastaroji 2020 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino juos nedraudžiamaisiais ir dėl ko atsakovė 2 Draudiko atžvilgiu jau yra inicijavusi kitą bylą Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-1228-432/2021).
35. Vertinant 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos tyrimo ir plėtros skyriaus pažymoje nurodytus atvejus įvykių pasikartojimo aspektu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad esminė priežastis, dėl kurios paviršiniai nuotekų tinklai nebepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio, buvo momentinė 20 min. trukusi liūtis (Sprendimo 28, 29 punktai), pažymoje nurodyti atvejai taip pat vertintini pagal buvusį liūčių intensyvumą. Nustatyta, kad per 47 metus tik vieną kartą iš trijų, buvo viršytas 2018 m. rugsėjo 5 d. pasiektas liūties intensyvumo rodiklis, t. y. 1999 m. liepos 9 d. didžiausiu liūties intensyvumo metu per 20 min. iškrito 39,7 mm kritulių. Vertinant trečiojo asmens Pembroke Managing Agency Limited nurodytus atvejus matyti, kad iš 4 įvykių vienas nagrinėjamas šioje byloje, antras – susijęs su ta pačia 2018 m. rugsėjo 5 d. vykusia liūtimi, o kiti du susiję su nevalytų nuotekų patekimu į Neries upę Panerių g. trūkus vamzdžiui ir su atsakovės 2 netinkamais veiksmais siekiant sustabdyti nuotekas, ko pasėkoje, nuotekos pateko į upę Neries kr., kas reiškia, kad nurodytais atvejais tokių įvykių priežastys ir vieta buvo niekaip nesusiję su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu. Esant tokioms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms laikytina, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykusi labai stipri momentinė liūtis negali būti vertinama kaip įprasta Lietuvos lietingam klimatui būdinga pakartotinė liūtis.
36. Ieškovai grįsdami savo ieškinį vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartimi, kurioje buvo sprendžiamas žalos, atsiradusios dėl netinkamos nuotekų infrastruktūros tvarkymo / planavimo / priežiūros, atlyginimo klausimas, jų nuomone, labai panašioje byloje. Atsakovės laikė, kad nagrinėjamu atveju ieškovų nurodyta nutartimi vadovautis negalima, kadangi toje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės skiriasi.
37. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nurodyti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra akcentuoti ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-147-421/2020). Be to, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).
38. Teismas sutinka su atsakovių argumentu, kad nagrinėjamu atveju, vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais, išdėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, nėra pagrindo, kadangi šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės ne tik kad netapačios, bet ir nėra panašios. Šiuo atveju, byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo / netaikymo atsiradus žalai dėl netikėtai įvykusios momentinės liūties, kai ieškovų nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams dėl jų neveikimo, žinant apie ginčo objekte buvusią ypač blogą paviršinių nuotekų sistemų būklę.
39. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad joks vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokioje pačioje situacijoje tokios stiprios liūties atitinkamomis sąlygomis negalėjo numatyti ir tikėtis, nuo jos kokiu nors būdu apsisaugoti (apsaugoti Girstupio upelio pralaidą, kad ji nepatvintų ir sustabdyti vandenį, kad šis neišsiveržtų per upelio kontrolinį šulinį) ar jos išvengti (iš anksto kokiu nors būdu ruošti savo įrenginius didesnio kritulių kiekio priėmimui). Iškritęs katastrofiškai didelis kritulių kiekis per 20 min., dėl ko į paviršinių nuotekų tinklus pateko pašaliniai daiktai, patvino Girstupio upelio pralaida, ko pasėkoje, vanduo išsiliejo per (duomenys neskelbtini) esantį upelio kontrolinį šulinį bei užtvindė ieškovų Butą, teismo nuomone, atitinka force majeure požymius – tokio intensyvumo liūtis buvo nepriklausantis nuo atsakovių veiksmų / neveikimo reiškinys, kurio nebuvo galima kontroliuoti ar suvaldyti, atsakovės nebuvo prisiėmę tokių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
40. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos nenugalimos jėgos institutui taikyti reikalingos sąlygos (Sprendimo 26 punktas), todėl 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis laikytina nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, kuri lėmė paviršinių nuotekų tinklų objektyvų nepajėgumą surinkti perteklinį vandens kiekį, kas yra pagrindas visa apimtimi atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, 6.253 straipsnio 1, 2 dalis.
41. Atleidus atsakoves nuo civilinės atsakomybės, teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Ieškovai byloje teikdami patikslintą ieškinį sumažino ieškinio sumą, todėl nurodė, jog jiems turi būti grąžinta permokėta žyminio mokesčio dalis.
43. Žyminis mokestis – tai įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo mokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminis mokestis sumokamas, paduodant ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tuo atveju, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai, jis visas ar jo dalis grąžinama jį sumokėjusiam asmeniui.
44. Ieškovai, teikdama ieškinį sumokėjo 722,00 Eur žyminį mokestį. Vėliau ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo reikalaujama priteisti suma buvo sumažinta. Už patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovai turėjo sumokėti 564,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovams grąžintina ieškovo 2020 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu (išrašo Nr. 480087757) permokėta žyminio mokesčio dalis – 158,00 Eur (722,00 Eur – 564,00 Eur).
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Atsakovė 2 atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstė prašymą priteisti iš ieškovų atsakovės 2 turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui atsakovė 2 pateikė įrodymus, jog už teisines paslaugas patyrė 4 958,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-112652 priedas, DOK-104307 priedas).
47. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės 2 turėtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, sudėtingumą, posėdžių skaičių ir bendrą trukmę, ginčo klausimo sudėtingumą, yra pagrįstos, iš esmės neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl, ieškinį atmetus, yra priteistinos atsakovei 2 iš ieškovų.
48. Atsakovė 1 duomenų teismui apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl atsakovės 1 turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteisiamos.
49. Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Kaunas“ pateikė rašytinius įrodymus, jog už teisines paslaugas patyrė 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovių. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Kaunas“ byloje dalyvavo ieškovų pusėje, o ieškovų ieškinys yra atmestas, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškinį atmestus, nepriteisiamos.
50. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 259, 263, 265, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, iš ieškovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 958,25 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo 2020 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu (išrašo Nr. 480087757) permokėtą žyminio mokesčio dalį – 158,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 00 ct).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė