Civilinė byla Nr. e2A-329-794/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26864-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.5; 3.2.4.11; 3.3.1.15; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20   (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N u t a r t i s

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant apeliantei O. D., jos atstovei advokatei Evitai Vėtei, atsakovui J. D., jo atstovei advokatei Vytautei Ladygaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) O. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-364-1167/2023 pagal ieškovės O. D. ieškinį atsakovui J. D. (J. D.) ir atsakovo J. D. (J. D.) priešieškinį ieškovei O. D. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, A. B. (A. B.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė: 1) nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko N. D. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur jo sūnui N. D. išlaikyti nuo ieškinio padavimo dienos iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo 1 965,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki bylos iškėlimo teisme dienos; 5) priteisti ieškovei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį: (duomenys neskelbtini); 6) priteisti ieškovei dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį: (duomenys neskelbtini), kartu su 376/675390 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butai); 7) priteisti ieškovei automobilį VW TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 8) priteisti ieškovei 500,00 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytą automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 9) priteisti atsakovui automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 10) priteisti atsakovui 34 016,00 Eur kompensaciją iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį; 11) nustatyti, kad ieškovė asmeniškai vykdo sutuoktinių bendrai prisiimtą 3 831,35 Eur kreditinį įsipareigojimą kreditoriui A. B.; 12) nustatyti, kad įsipareigojimai pagal Kredito sutartį Nr. 1750718011350-07 su AB SEB banku nemodifikuojami, po santuokos nutraukimo kreditoriaus atžvilgiu yra solidariai atsakingi ieškovė ir atsakovas. Visus įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal Kredito sutartį Nr. 1750718011350-07 iki visiško paskolos išmokėjimo toliau iš savo asmeninių lėšų vykdo ieškovė; 13) ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę – D.; 14) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad skyrybų priežastimi yra sutuoktinio lėtinis alkoholizmas, kuris tęsiasi daugiau nei 12 metų. Dėl to sutuoktinis negali pilnaverčiai ir adekvačiai dalyvauti šeimos gyvenime, auklėti vaikus, stiprinti ir gerinti šeimos vertybes. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. gruodžio mėnesį atsakovas būdamas neblaivus (1,6 promilės girtumo) pykčio priepuolyje vaikams matant panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu – stumdė ir trenkė į veidą. Be to, per bendro gyvenimo metus išryškėjo skirtingas požiūris į gyvenimą, šeimą, buitį, charakterių nesuderinamumas, nebeliko tarpusavio dvasinio ryšio, ieškovė nemato galimybės toliau gyventi santuokoje ir susitaikyti. Dėl santuokos iširimo kaltas yra tik atsakovas – jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: lojalumo, savitarpio pagarbos, lygiateisiškumo, moralinės paramos, dėl jo elgesio šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina esamoje situacijoje geriausiai atitiks vaiko interesus. Nurodė, kad nori, jog vaikas bendrautų su tėvu, o tėvas dalyvautų vaiko ugdyme, todėl reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nereiškia. Pažymėjo, kad vaiko priežiūros bei auklėjimo pareiga teko tik jai, atsakovas šių pareigų tinkamai nevykdė ir nevykdo, tinkamai neteikia vaikui priteisto išlaikymo. Be to, kadangi nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, jai tenka didesnė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta, taip pat ieškovei reikia išlaikyti save pačią, pilnametę, bet vis dar moksleivę dukrą ir būstą tik iš savo pajamų. Ieškovė nurodė, kad vidutiniškai vaikui per mėnesį yra išleidžiama virš 900,00 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą savo vaikams, prašo priteisti iš atsakovo po 350,00 Eur kas mėnesį vaikui išlaikyti. Nurodo, kad kartu su atsakovu negyvena nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, atsakovas per visą tą laikotarpį atliko 4 pavedimus: 2021 m. gegužės mėnesį – 150,00 Eur, birželio mėn. 170,00 Eur, liepos mėn. – 170,00 Eur, rugpjūčio mėn. – 45,00 Eur. Nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. gegužės mėnesio atsakovas vaiko išlaikymui skyrė 535,00 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad vaiko tėvas neteikė pastovaus išlaikymo vaikui, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris skaičiuojamas nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio ir yra 1 965,00 Eur.

3.       Ieškovė nurodė, kad santuokos metu kartu su atsakovu įsigijo vieno kambario butą, esantį: (duomenys neskelbtini), už 12 164,04 Eur, o perkant šį butą buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos – 10 715,94 Eur, kurias ji gavo pardavusi jai iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė teigia, kad sprendžiant santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą yra pagrindas nukrypti nuo turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį. Ieškovė, remdamasi buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutartimi nurodo, kad už buto įsigijimą ieškovė sumokėjo 37 000,00 Lt, atsakovas – 5 000,00 Lt. Ieškovė sumokėjusi 37 000,00 Lt asmeninių lėšų už šio buto įsigijimą apmokėjo 7/8 dalį buto vertės, todėl yra įsitikinusi, kad nutraukiant santuoką jai priklauso 7/8 dalis šio buto, o atsakovui – 1/8. Atsižvelgdama į tai, kad tai yra vieno kambario butas ir jį padalijus natūra pasunkėtų naudojimasis juo, ir tai keltų ateityje ginčus, ieškovė sutinka išmokėti sutuoktiniui kompensaciją už jo turto dalį, t. y. 9 375,00 Eur.

4.       Ieškovė taip pat nurodė, kad santuokos metu kartu su atsakovu įsigijo dviejų kambarių butą, esantį: (duomenys neskelbtini), kartu su 376/675390 dalimi žemės sklypo, kuriame šiuo metu gyvena. Ieškovė paaiškino, kad 1/3 dalis buto priklauso atsakovui ir 2/3 dalis priklauso jai. Perkant butą jis buvo įkeistas bankui, papildomai įkeistas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Ieškovė prašo teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalijant šį butą, kadangi įgyjant šį butą ieškovė prisiėmė daug didesnę riziką nei atsakovas. Atsakovas, nieko nepranešęs ieškovei, nustojo mokėti prisiimtus kreditinius įsipareigojimus AB SEB bankui. Nuo 2022 m. balandžio mėnesio kredito įmokas bankui moka tik ieškovė. Ieškovės teigimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo jos naudai. Atsižvelgdama į tai, kad su vaikais šiuo metu gyvena šiame bute ir tai, kad šiam butui įsigyti yra įkeistas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, ieškovė prašo šį butą priteisti ieškovei, o atsakovui įsipareigoja išmokėti 21 777,00 Eur kompensaciją.

5.       Santuokos metu taip pat buvo įsigyti du automobiliai – VW Tiguan ir VW Passat. Įsigyjant transporto priemonę VW Tiguan ieškovė pasiskolino iš brolio 3 000,00 Eur. Šalys susitarė, kad šio automobilio vertė yra 8 000,00 Eur, likusi skola už automobilio įsigijimą yra 2 000,00 Eur. Nurodė, kad paskolą už automobilį turės grąžinti savarankiškai, todėl automobilio vertė mažinama paskolos suma iki 6 000,00 Eur. Pažymėjo, kad papildomai į automobilį investavo 543,67 Eur asmeninių lėšų, todėl atsakovas turėtų padengti ½ sumos. Sutinka išmokėti atsakovui 2 865,00 Eur kompensaciją už jai priteistiną automobilį. Be to, ieškovė su atsakovu susitarė, jog automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 000,00 Eur. Ieškovė prašo šį automobilį po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, todėl jis turi išmokėti ieškovei 500,00 Eur kompensaciją už jam priteistiną automobilį.

6.       Ieškovė nurodė, kad prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. balandžio 5 d. Kredito sutartį Nr. 1750718011350-07 turi būti nemodifikuojamos – po santuokos nutraukimo abi šalys turi likti solidariai atsakingos kreditoriui, tačiau visus įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui iki visiško paskolos išmokėjimo toliau iš savo asmeninių lėšų vykdys ieškovė. Po santuokos nutraukimo atsakovas įgis regreso teisę reikalauti iš ieškovės jo sumokėtą (iš jo išieškotą) sumą dėl netinkamų ieškovės įsipareigojimų pagal šią kredito sutartį vykdymo. Ieškovė papildomai paaiškino, kad kreditinius įsipareigojimus (3 831,35 Eur) A. B. santuokos metu prisiėmė kartu su atsakovu. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo teismo priteisti automobilį ir butą, esantį: (duomenys neskelbtini), o kadangi atsakovas negrąžina skolos A. B., šį bendrą šeimos kreditinį įsipareigojimą įvykdys ieškovė asmeniškai.

7.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl bendrų nekilnojamųjų daiktų padalijimo, šioje dalyje visiškai palaiko savo papildyto priešieškinio reikalavimą jame išdėstytais argumentais, o su kitais, patikslintais ieškinio reikalavimais, sutinka iš dalies. Su ieškovės reikalavimu santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės atsakovas nesutinka. Nurodė, kad ieškovės nuolatiniai priekaištai ir nepasitenkinimas įvairiais klausimais turėjo neigiamos įtakos atsakovo ir ieškovės santykiams. Atsakovas mano, kad šiuo atveju santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bendro gyvenimo pradžioje šeiminis gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau ilgainiui dažnėjo konfliktai dėl interesų, požiūrio į kylančias problemas, dalyvavimo šeimos reikaluose skirtumų. Atsakovas pabrėžė, kad pradiniu ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo 250,00 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą sūnui. Patikslintu ieškiniu ieškovė žymiai padidina priteistino sūnaus išlaikymo sumą iki 350,00 Eur ir prašo ją priteisti nuo pradinio ieškinio byloje padavimo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d. Atsakovo nuomone, toks reikalavimo pakeitimas reiškia, kad dėl per ilgai užsitęsusio bylos nagrinėjimo esą padidėjo vaiko poreikiai. Atsakovo nuomone, laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki papildyto ieškinio pateikimo (2021 m. rugsėjo 30 d. – 2023 m. birželio 28 d.) ginčo, kad sūnaus poreikiai yra didesni, nei nurodyti ieškovės pradiniame procesiniame dokumente, nebuvo, todėl šis reikalavimas, kaip pareikštas atgaline data, negali būti teismo sprendimu tenkinamas.

8.       Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog sūnui išlaikyti ieškovė asmeniškai išleidžia 900,00 Eur, dėl to ši ieškinio dalis yra nepagrįsta. Viena vertus, ieškovė nuolat pabrėžia pinigų trūkumą, antra vertus, tuo pačiu ji teigia, kad nepilnamečiam sūnui išleidžia net 900,00 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad jos gaunamos darbinės pajamos yra didelės teikti tokį išlaikymą, tačiau, jeigu jos tokios nėra, iš tikrųjų vaikui tiek neskiriama, kiek teigiama ieškinyje. Atsakovo teigimu, ieškovės pageidaujamo dydžio vaiko poreikiai papildytame ieškinyje nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė dar nuo 2020 metų yra išnuomojusi bendrąja nuosavybe esantį šalių butą ir visas gaunamas nuomos pajamas naudojo ir naudoja tik savo poreikiams. Atsakovas sutinka ir prašo teismo šias pinigines lėšas, atitinkamai atsakovui priklausančią 1/2 jų dalį, gautas iš bendrosios jungtinės nuosavybės nuomos, įskaityti kaip išlaikymą sūnui.

9.       Atsakovas nurodė, kad patikslintame ieškinyje prašoma priteisti piniginę 500,00 Eur kompensaciją iš atsakovo už jam asmenine nuosavybe perduodamą automobilį VW Passat (1 000,00 Eur vertės), tačiau ieškovė išmokėti kompensacijos atsakovui už tai, kad jai po santuokos atitenka geresnis bendrąja nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Tiguan (8 000 Eur vertės), nesiūlo. Priimant teisingą ir pagrįstą sprendimą, dalintinų automobilių pusė vertės turi būti išmokėta atitinkamai po 1/2 dalį kiekvienai šaliai, įtraukiant tokias sumas į bendrą tarpusavio kompensacijų balansą pinigais, nes pagrindo nukrypti nuo turto lygių dalių principo šiuo atveju nėra. Atsakovas nesutiko su patikslintame ieškinyje nurodytu nekilnojamojo turto padalijimu ir šioje dalyje prašė tenkinti jo papildytą (patikslintą) priešieškinį jame nurodytais teisiniais ir faktiniais pagrindais. Taip pat atsakovas iš esmės nesutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti, kad ji asmeniškai vykdo sutuoktinių bendrai prisiimtą 3 831,35 Eur kreditinį įsipareigojimą kreditoriui A. B. Jokio bendro sutuoktinių susitarimo su minėtu asmeniu, skolinimosi iš jo šeimoje nėra ir niekada nebuvo. Atsakovo teigimu, šis reikalavimas neįrodytas, o ieškovės subjektyvūs teiginiai galimai susiję su jos ir brolio tarpusavio asmeniniais turtiniais santykiais, kurie nieko bendro su buvusiais šeimos poreikiais neturi. Atsakovas taip pat prieštaravo, kad visus įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal Kredito sutartį Nr. 1750718011350-07 iki visiško paskolos išmokėjimo toliau iš savo asmeninių lėšų vykdytų ieškovė. Nurodė, kad pagal įstatymą ieškovei lieka teisė išsireikalauti atitinkamai 1/2 mokėtinos sumos dalį iš solidaraus bendraskolio – atsakovo. Dėl šių priežasčių aptariamo reikalavimo tenkinimas ieškovės nurodytu būdu būtų realių ginčo šalių teisinių santykių nepakeičiantis, deklaratyvus sprendimas, kuris teisiškai neįpareigotų kreditoriaus ir neapsaugotų nei ieškovės, nei atsakovo turtinių interesų. Atsakovas pageidauja lygiomis dalimis tęsti mokėjimus kreditoriui AB SEB bankui, butą, esantį: (duomenys neskelbtini), gauti asmeninėn nuosavybėn, o didesnį butą priteisti ieškovei, kas, atsakovo manymu, būtų teisinga ir realu atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį.

10.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės ir atsakovo atsakomybė bankui pagal 2007 m. balandžio 5 d. kredito sutartį Nr. 1750718011350-07 yra solidari ir tokia turi likti po santuokos nutraukimo, todėl sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimu, jog įsipareigojimai pagal Kredito sutartį Nr. 1750718011350-07 su AB SEB banku nemodifikuojami, po santuokos nutraukimo kreditoriaus atžvilgiu yra solidariai atsakingi O. D. ir J. D.; visus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį Nr. 1750718011350-07 iki visiško paskolos išmokėjimo toliau iš savo asmeninių lėšų vykdo O. D. Po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas toliau turi likti solidariai atsakingi bankui už kredito sutarties vykdymą, o turtas gali būti padalytas teismo nuožiūra atsižvelgiant į proceso šalių reikalavimų pagrįstumą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Kitus ieškovės ir atsakovo reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

11.       Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į ankstesnės redakcijos ieškinį nurodė, kad pritaria ieškovės prašymui priteisti 2 000,00 Eur skolą iš ieškovės už suteiktą paskolą automobiliui VW TIGUAN įsigyti. Papildomai nurodė, kad minėtus pinigus paskolino ieškovės ir atsakovo šeimai, tačiau yra įsitikinęs, jog skolos grąžinimo gali tikėtis tik iš ieškovės. Trečiojo asmens nuomone, yra prielaidų manyti, kad, siekdamas išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiams vaikams, atsakovas sąmoningai išėjo iš darbo bei šiuo metu gyvena iš socialinio draudimo pašalpos. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo mano, kad atsakovas nevykdys duoto žodinio pažado grąžinti likusią skolą už įsigytą automobilį. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad tai ne pirmas kartas, kuomet atsakovas nevykdo duoto pažado, kadangi ieškovė ir atsakovas, įsigydami (duomenys neskelbtini) esantį butą, pasiskolino iš trečiojo asmens 1 831,85 Eur ir šių pinigų dar negrąžino. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas, gyvendamas iš socialinės pašalpos bei nesigydydamas nuo alkoholio priklausomybės, vengs grąžinti skolą bei vykdyti kitus kreditinius įsipareigojimus.

12.       Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė ieškinį patenkinti iš dalies: 1) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei 1128/2026170 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 125 000,00 Eur vertės; 2) priteisti atsakovui butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 75 000,00 Eur vertės; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės piniginę 28 500,00 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį; 4) priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

13.       Atsakovas nurodė, kad butas, esantis: (duomenys neskelbtini), būtų dalijamas ½ ieškovei ir ½ atsakovui, tačiau natūra priteisiant butą atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir, atitinkamai, perskaičiuojant sutuoktiniams tarpusavyje mokėtinas pinigines kompensacijas. Atsakovas paaiškino, kad būdami santuokoje, 2003 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įregistravo bendrosios nuosavybės teises į šį butą – 2/3 bendrosios nuosavybės dalys priklauso ieškovei ir 1/3 dalis priklauso atsakovui. Santuokos metu iš bendrų lėšų šis butas buvo pagerintas – atliktas remontas, pakeista santechnika, virtuvės įrenginiai, baldai. Atsakovas pabrėžė, kad, sudarius santuoką ir gimus dukteriai, šeima gyveno šiame bute. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, kad butas atitinka bendrosios jungtinės nuosavybės paskirtį, nes buvo įsigytas bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti.

14.       Atsakovas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2008 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo– pardavimo sutarties pagrindu įregistravo bendrosios nuosavybės teises į butą, esantį: (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypo dalimi. Sutartyje nurodyta, kad ieškovė yra 2/3 dalies, o atsakovas – 1/3 dalies buto savininkai. Be to, šio buto įsigijimui finansuoti avansu 2007 m. balandžio 4 d. atsakovas sudarė Kredito sutartį Nr. 1750718011350-07 su AB SEB banku, kuris suteikė 79 298,42 Eur kreditą 40 metų terminui. Ieškovė pasirašytinai, kaip sutuoktinė, sutiko su visomis kredito sutarties sąlygomis, patvirtino, kad jas suprato, pritarė hipotekos įregistravimui ir suprato galimas kredito sutartyje nurodytas jos neįvykdymo pasekmes. Atsakovas buto rinkos vertę prašo laikyti 125 000,00 Eur. Atsakovo teigimu, aptariamas butas kartu su žemės sklypo dalimi taip pat privalo būti padalytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – lygiomis dalimis kiekviena iš 2/3 ir 1/3 dalių, tačiau natūra priteisiant butą ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir atitinkamai perskaičiuojant pinigines kompensacijas. Byloje dalintinas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra iš viso 209 000,00 Eur, kiekvienam sutuoktiniui tenkanti dalis yra po 104 500,00 Eur (209 000,00 Eur : 2 = 104 500,00 Eur). Kadangi ieškovei natūra priteistinas didesnės vertės butas, atsakovui atitinkamai priteistina piniginė kompensacija iš ieškovės, kuri, atsižvelgiant į tai, kad dalintinos transporto priemonės VW TIGUAN tenka ieškovei, o VW PASSAT – atsakovui, sudaro skirtumą tarp 133 000,00 Eur (125 000,00 Eur + 8 000,00 Eur) ieškovei tenkančios bendro turto dalies ir 76 000 Eur (75 000,00 Eur + 1 000,00 Eur) atsakovui tenkančios bendro turto dalies, atimant 104 500,00 Eur, t. y. 1/2 kiekvieno sutuoktinio dalį iš ieškovės gaunamo nuosavybėn turto vertės. Atsakovo teigimu, iš ieškovės priteistina piniginė kompensacija yra 28 000,00 Eur (133 000,00 - 104 500,00 = 28 500,00 Eur; 28 500,00 Eur + 75 000,00 Eur = 104 500,00 Eur).

15.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė pareikšto patikslinto priešieškinio netenkinti. Nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka. Nesutikimo motyvus grindžia patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.

16.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo teiginiais. Pažymėjo, kad kredito sutartis sudaryta ieškovei ir atsakovui esant santuokoje (siekiant įsigyti (duomenys neskelbtini) esantį butą), t. y. šeimos interesais. Kredito sutartį pasirašė ne tik atsakovas, tačiau ir ieškovė. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 papunktyje, tame tarpe, nurodyta: „Bankas Sutartyje nustatytomis sąlygomis suteikia Kredito gavėjui (gavėjams) kreditą, ne didesnį už Specialiosios dalies 4.1. punkte nurodytą sumą, o Kredito gavėjas (gavėjai) įsipareigoja nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles. Kredito gavėjų prievolės pagal Sutartį yra solidarios, todėl Bankas turi teisę reikalauti, kad prievoles įvykdytų tiek visi ar keli Kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek jas visas, tiek jų dalį“. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas butas (esantis: (duomenys neskelbtini)), taip pat, ieškovės sodo sklypas (esantis: (duomenys neskelbtini)). Pranešimai dėl vėluojamos vykdyti prievolės pagal kredito sutartį yra siunčiami, tame tarpe, ieškovei. Anksčiau išdėstyta patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas buvo ir yra solidarūs banko bendraskoliai. Trečiasis asmuo nurodė, kad toliau nuosekliai laikosi pozicijos, jog po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas toliau liktų solidariai atsakingi bankui už kredito sutarties vykdymą, o turtas būtų padalytas teismo nuožiūra atsižvelgiant į proceso šalių reikalavimų pagrįstumą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Kitus ieškovės ir atsakovo reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

17.       Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimo į patikslintą priešieškinį nepateikė.

18.       Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl patikslinto ieškinio reikalavimų. Tarnyba, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, kad šalių nepilnametis sūnus nuolat gyvena su motina, kuri juo rūpinasi ir išlaiko, vaiko amžiaus ypatumus, nuomonę ir vaiko interesus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, nurodė, jog prieštarauti ieškovės prašymui dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina iš esmės neturi pagrindo. Nurodė, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais. Prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais. Tarnyba dėl patikslinto priešieškinio reikalavimų nepasisakė, kadangi juose buvo tikslinami tik turtiniai reikalavimai.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: 1) teismas nutraukė ieškovės O. D. ir atsakovo J. D. (J. D.) santuoką, sudarytą 2002 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1257, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „D.“, atsakovui paliko pavardę „D.“; 3) nustatė nepilnamečio vaiko N. D. (N. D.) gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. D. (N. D.) po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (iki 2023 m. birželio 27 d. įskaitytinai) ir po 317,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2023 m. birželio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisė iš atsakovo 1 965,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiam vaikui; 6) paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) nutraukus santuoką priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), su 376/675390 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę VW TIGUAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 8) nutraukus santuoką priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); 9) priteisė ieškovei iš atsakovo 14 970,84 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį; 10) pripažino, kad ieškovės 3 831,35 Eur prievolė trečiajam asmeniui A. B. (A. B.) yra asmeninė ieškovės prievolė, kurią po santuokos nutraukimo ieškovė vykdys asmeniškai; 11) pripažino šalių kreditinį įsipareigojimą akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2007 m. balandžio 5 d. kredito sutartį Nr. 1750718011350-07 solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, vidiniuose šalių (ieškovės ir atsakovo) tarpusavio santykiuose nustatant, kad po šalių santuokos nutraukimo visus įsipareigojimus kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui pagal 2007 m. balandžio 5 d. kredito sutartį Nr. 1750718011350-07 iki visiško prievolės įvykdymo toliau iš savo asmeninių lėšų vykdo ieškovė; 12) kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; 13) priteisė ieškovei iš atsakovo 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; 14) priteisė iš ieškovės valstybei 1 749,00 Eur žyminio mokesčio; 15) priteisė iš atsakovo valstybei 2 254,00 Eur žyminio mokesčio; 16) priteisė iš ieškovės valstybei 14,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 17) priteisė iš atsakovo valstybei 45,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

20.       Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, darė išvadą, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas, ir tai lėmė šalių santuokos iširimą. Taigi, teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, aplinkybę, kad, kaip pripažįstama teismų praktikoje, tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, jog vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį (o šalių santuoka truko beveik dvidešimt metų), sprendė, kad nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos principus, nepateisino kito iš sutuoktinių lūkesčių, todėl teismas pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).

21.       Atsižvelgiant į tai, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, Tarnyba pateikė teigiamą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, teismas šalių nepilnamečio vaiko N. D. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina – ieškove O. D.

22.       Teismas nurodė, jog ieškovei neprieštaraujant dėl atsakovo bendravimo su vaiku, atsakovui taip pat nepareiškus reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, konkreti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, nesant būtinumo, nenustatoma.

23.       Nors ieškovė taip pat prašė vadovautis prie pradinio ieškinio pridėta vaiko poreikių lentele, pagal kurią vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga 939,75 Eur suma, bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, paaiškėjo, kad, priešingai nei nurodyta minėtoje lentelėje, vaikas šiuo metu nelanko jokių būrelių, taigi, teismas nurodė, jog viena vertus, lentelėje nurodyti neaktualūs duomenys, kita vertus, lentelė pati savaime neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, todėl teismas nurodė, jog pagal teismų praktiką turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (633,00 Eur) išlaidas vaikui, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Kartu su pradiniu ieškiniu pateikti keli mokėjimo dokumentai, pirkinių čekiai, mokamieji pranešimai apie būsto išlaikymo išlaidas, turizmo paslaugų teikimo sutartis ir kt. nepagrindžia, kad vaiko poreikių tenkinimui ieškovė kas mėnesį išleidžia virš 900,00 Eur, kaip nurodoma ieškinyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas taip pat atskirai pasisakė dėl ieškovės 2023 m. spalio 11 d. pateiktų papildomų įrodymų, kuriuose ieškovė nurodė, kad patyrė papildomų išlaidų, susijusių su vaiko sveikata. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2023 metais vaikas du kartus patyrė traumų (galvos smegenų sukrėtimą, danties, dilbio kaulų lūžį, įvairių sumušimų), važinėdamas paspirtuku, be kita ko, be šalmo. Taigi, ieškovė patyrė vienkartinių (o ne nuolatinio pobūdžio) su vaiko sveikata susijusių išlaidų. Kita vertus, ieškovė nurodė, kad yra apdraudusi vaiką nuo nelaimingų atsitikimų, todėl ieškovės patirtas išlaidas turėjo kompensuoti draudimas. Duodama paaiškinimus dėl vaiko sveikatos ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad vaiko sveikata yra patenkinama, tik vaikas patiria traumų dėl sportavimo. Teismas byloje nenustatė, kad vaikas turėtų specifinių sveikatos problemų, kurios pateisintų didesnio nei MMA dydžio išlaikymo priteisimą. Dėl išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo pradinio ieškinio padavimo dienos iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (t. y. iki 2023 m. birželio 27 d. įskaitytinai) ir po 317,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2023 m. birželio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Teismas konstatavo, kad priteisti didesnio dydžio išlaikymą nuo pradinio ieškinio padavimo dienos, t. y. retrospektyviai, nėra teisinio pagrindo, nes pradiniame ieškinyje ieškovė patvirtino 250,00 Eur sumą esant pakankamą vaikui išlaikyti, ir tuo metu galiojo kito dydžio MMA kaip orientacinis išlaikymo dydis.

24.       Teismas netenkino atsakovo prašymo ½ ieškovės gautų buto, adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos pajamų įskaityti kaip atsakovo išlaikymą sūnui. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgdamas ne tik į tai, kad atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo šių pajamų dydžio, o apsiribojo abstraktaus prašymo pareiškimu, bet ypač į tai, jog šis atsakovo prašymas yra susijęs su šalių, kaip sutuoktinių, tarpusavio turtiniais santykiais, o nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisimo, t. y. skiriasi šių prievolių subjektai, todėl įskaitymas pagal įstatymą nėra galimas (CK 6.130 straipsnis).

25.       Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio, nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) visa apimtimi teikė vaikui materialinį išlaikymą. Atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui iš viso skyrė 535,00 Eur (2021 m. gegužės mėnesį – 150,00 Eur, birželio mėnesį – 170,00 Eur, liepos mėnesį – 170,00 Eur, rugpjūčio mėnesį – 45,00 Eur). Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, įvertino (atėmė) 535,00 Eur, kuriuos vaiko išlaikymui skyrė atsakovas, dėl to bendra atsakovui tenkanti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma laikytina pagrįsta. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 1 965,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki ieškinio padavimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.).

26.       Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl dalintino bendro turto sudėties, vertės, taip pat buto su žemės sklypu, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bei abiejų transporto priemonių padalijimo būdo, t. y. kad ieškovei atitektų butas su žemės sklypu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui atitektų automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), padalijimo (abi šalys prašo šį turtą priteisti joms natūra), ir atsakovui mokėtinos kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį dydžio, be kita ko, pagrindo, dalijant bendrą turtą, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

27.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2003 m. kovo 18 d. pardavė už 35 000,00 Lt savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o 2003 m. balandžio 3 d. ieškovė kartu su atsakovu už 42 000,00 Lt įsigijo ginčo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal 2003 m. balandžio 3 d. buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.1–3.1.2 punktus, ieškovė įsipareigojo sumokėti 37 000 Lt ginčo buto kainos, o likusią 5 000 Lt sumą įsipareigojo sumokėti atsakovas. Remdamasi tuo, ieškovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti, kad ieškovei priklauso 7/8 dalis ginčo buto, o atsakovui – 1/8 dalis, pagal šalių už ginčo butą sumokėtų pinigų proporciją. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, šalims įsigyjant ginčo butą, panaudojo lėšas, gautas realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ieškovės naudai, tačiau ne tiek, kiek prašo ieškovė, o sprendė, kad yra pagrindas nustatyti atitinkamai 2/3 (ieškovės naudai) ir 1/3 dalis nuosavybės teisės į ginčo butą ((duomenys neskelbtini)) ir toks nustatymas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

28.       Ieškovė taip pat prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalijant butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad ieškovei priklauso 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalis šio buto, motyvuodama trimis pagrindais: 1) kad įgyjant šį butą kaip būsto paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė papildomai buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės priklausantis sodo sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini); 2) būtinybe užtikrinti vaikų interesus; 3) atsakovas nustojo mokėti kredito įmokas bankui ir nuo 2022 m. balandžio mėn. kredito įmokas ieškovė moka viena.

29.       Teismas nustatė, kad butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), šalys įgijo už banko suteikto kredito lėšas, be jokio pradinio įnašo, nebaigtą statyti (75 proc.). Šiame bute šalys, kaip šeima, gyveno nuo 2008 m. iki 2020 m. gruodžio mėn.; atliko buto remontą, susilaukė dar vieno vaiko. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė egzistuojant būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

30.       Teismas nurodė, kad pagal su trečiuoju asmeniu AB „SEB banku“ sudarytą būsto kredito sutartį, negrąžintas kredito likutis yra 59 670,00 Eur, todėl šalims priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vertė mažintina 59 670 Eur suma. Butą priteistus ieškovei natūra (dėl ko ginčo tarp šalių nėra), atsakovui tenka 32 665,00 Eur piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį ((125 000,00 Eur - 59 670,00 Eur) / 2 = 32 665,00 Eur).

31.       Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl transporto priemonių padalijimo būdo: šalys sutarė, kad automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteistas ieškovei, o automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteistas atsakovui; be to, nėra ginčo dėl šių transporto priemonių verčių ir to, kad, dalijant automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

32.       Dėl automobilio VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė nurodė, kad įsigydamos šią transporto priemonę šalys iš ieškovės brolio (byloje trečiojo asmens) pasiskolino 3 000,00 Eur, iš kurių grąžino 1 000,00 Eur, todėl, anot ieškovės, automobilio vertė mažintina negrąžintos paskolos suma (2 000,00 Eur), taip pat ½ ieškovės į automobilio remontą investuotų lėšų (271,83 Eur). Atsakovas su šia ieškovės pozicija nesutiko, teigė, kad jokio bendro sutuoktinių susitarimo su trečiuoju asmeniu dėl skolinimosi iš jo nebuvo; anot atsakovo, tai yra tik ieškovės subjektyvūs teiginiai, galbūt susiję su ieškovės ir jos brolio tarpusavio asmeniniais turtiniais santykiais, kurie neturi nieko bendro su šeimos poreikiais. Dėl automobilio remonto lėšų kompensavimo atsakovas teismo posėdyje taip pat nesutiko, laikėsi pozicijos, kad neturi pareigos prisidėti prie ieškovės automobilio remonto.

33.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas nagrinėjamoje byloje nesutinka su ieškovės teiginiais, jog šalys yra pasiskolinę 3 000,00 Eur iš trečiojo asmens automobilio įsigijimui, vis dėlto atsakovas iš esmės neginčijo, kad minėta 3 000,00 Eur suma buvo panaudota automobilio, priklausančio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įsigijimui; atsakovas, kaip minėta, tvirtino tik tai, jog ieškovės teiginiai galbūt susiję su jos ir trečiojo asmens tarpusavio asmeniniais turtiniais santykiais. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. net ir laikant, kad gauti 3 000,00 Eur buvo ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio asmeninių turtinių santykių rezultatas, teismas sprendė, jog tai yra pagrindas ieškovės nurodyta 2 000,00 Eur suma nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, pripažįstant, kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie automobilio įsigijimo.

34.       Teismas taip pat vertino kaip teisiškai nepagrįstą atsakovo poziciją, kad jis neturi kompensuoti ieškovei pusės ieškovės patirtų automobilio remonto išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį, kad automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra laikomas ir šioje byloje dalijamas kaip abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, taigi tai nėra ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovė patyrė minėtas automobilio remonto išlaidas 2021 m. rugpjūčio mėn., šalys 2022 metais sutarė, kad šio automobilio rinkos vertė yra 8 000,00 Eur, taigi atlikti automobilio remonto darbai tiesiogiai prisidėjo prie automobilio vertės, pagal kurią šis automobilis yra dalijamas tarp šalių. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir, dalijant automobilį, puse automobilio remonto išlaidų dalimi (543,36 Eur / 2 = 271,68 Eur) nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovės naudai. Teismas nurodė, jog priteisus automobilį VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), natūra ieškovei, atsakovui priteistinos kompensacijos dydis yra 2 864,16 Eur ((8 000,00 Eur - 2 000,00 Eur - 271,68 Eur) / 2 = 2 864,16 Eur).

35.       Teismas nustatė, jog ieškovės bendro turto dalis yra 88 300,84 Eur (50 000,00 Eur (butas (duomenys neskelbtini)) + 32 665,00 Eur (butas (duomenys neskelbtini)) + 5 135,84 Eur (automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) + 500,00 Eur (automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini))), atsakovo – 61 029,16 Eur (25 000,00 Eur (butas (duomenys neskelbtini)) + 32 665,00 Eur (butas (duomenys neskelbtini)) + 2 864,16 Eur (automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) + 500,00 Eur (automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nurodė, jog priteisus ieškovei natūra butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), automobilį VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (dėl ko tarp šalių nėra ginčo) ir butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovės atsakovui mokėtinos kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį dydis būtų – 60 029,16 Eur (148 330 Eur - 88 300,84 Eur = 60 029,16 Eur), priteisus atsakovui automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl ko tarp šalių nėra ginčo), ir butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovo ieškovei mokėtinos kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį dydis būtų – 14 970,84 Eur (76 000 Eur - 61 029,16 Eur = 14 970,84 Eur).

36.       Ieškovė byloje įrodinėjo galinti sumokėti atsakovui 34 016,00 Eur kompensaciją savo brolio – trečiojo asmens A. B. – rašytiniu patvirtinimu, esant poreikiui, pervesti į ieškovės banko sąskaitą 35 000,00 Eur sumą, kurį jis patvirtino ir teismo posėdyje. Atsakovas teigė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie savo galimybių išmokėti atsakovui kompensaciją realumą, mokėjimo terminus. Nors tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo tikino, kad trečiojo asmens patvirtinimas pervesti ieškovei minėtą pinigų sumą patvirtina ieškovės realias galimybes išmokėti atsakovui kompensaciją, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismo posėdyje ieškovė dar nežinojo, kokiomis sąlygomis trečiasis asmuo perves jai minėtus pinigus, o trečiasis asmuo pareiškė teismo posėdžio metu apsisprendęs šiuos pinigus ieškovei padovanoti. Nors, viena vertus, trečiasis asmuo pakankamai greitai (per vieną teismo posėdį) apsisprendė ieškovei padovanoti daugiau kaip 30 000,00 Eur, antra vertus, trečiasis asmuo iki šiol nėra nurašęs ieškovei 1 831,85 Eur (dėl ko byloje yra pareikštas atitinkamas ieškovės reikalavimas ir trečiojo asmens sutikimas su juo) daugiau kaip 20 metų senumo, kaip abu teigė, paskolos. Taigi teismas vertino, kad byloje yra tik preliminarių duomenų, jog ieškovė galėtų sumokėti atsakovui 35 000,00 Eur kompensaciją, tačiau nėra jokių patikimų duomenų, kad galėtų išmokėti beveik du kartus didesnę kompensaciją.

37.       Teismas nurodė, kad nors byloje atsakovas taip pat neįrodinėjo galintis išmokėti ieškovei kompensaciją, tačiau iš jo priteistinos kompensacijos dydis yra kur kas mažesnis, nei iš ieškovės. Atsakovas yra dirbantis (elektrikas ESO, turintis papildomą apdailininko profesiją), kaip nurodė, galintis išnuomoti ginčo butą už didesnę sumą, nei ieškovė, t. y. gauti iš šio buto didesnės finansinės naudos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), objektyviai nėra dalintinas natūra (1 kambario butas), nė viena iš šalių nepageidavo likti šio buto bendraturčiais, iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydis yra kur kas mažesnis, nei iš ieškovės, ieškovei tenka kitas šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis butas, sprendė, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui natūra, išmokant ieškovei 14 970,84 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį.

38.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovei po santuokos nutraukimo priteisė: butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (bei atitinkamą žemės sklypo dalį), ir automobilį VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); o atsakovui – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 14 970,84 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

39.       Ieškovė prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo sutuoktinių bendrai prisiimtą 3 831,35 Eur kreditinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui A. B., taip pat nustatyti, kad įsipareigojimai pagal Kredito sutartį Nr. 1750718011350-07 su AB SEB banku nemodifikuojami, po santuokos nutraukimo kreditoriaus atžvilgiu šalys lieka solidariai atsakingos, tačiau visus įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal nurodytą kredito sutartį iki visiško paskolos išmokėjimo toliau iš savo asmeninių lėšų vykdo ieškovė. Ieškovė argumentavo, kad 3 831,35 Eur kreditinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui A. B. susideda iš 1 831,35 Eur paskolos buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimui, ir 2 000,00 Eur paskolos automobilio VW Tiguan įgijimui. 1 831,35 Eur paskolos buvimą ieškovė įrodinėjimo savo bei trečiojo asmens paaiškinimais ir 2003 m. balandžio 4 d. mokėjimo patvirtinimu; 2 000,00 Eur paskolą – savo bei trečiojo asmens paaiškinimais.

40.       Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. B. 2003 m. balandžio 4 d. pervedė ieškovei 6 325,36 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – sąskaitos papildymas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas, savaime nereiškia paskolos teisinių santykių buvimo, pavedimas atliktas tarp artimųjų giminaičių (sesers ir brolio), tarp kurių gali susiklostyti įvairaus pobūdžio turtinių santykių; byloje nėra duomenų, kad per dvidešimt metų laikotarpį trečiasis asmuo būtų reikalavęs iš šalių grąžinti paskolą, o šiuo metu, tokį reikalavimą pareiškus, šis, kaip nurodė atsakovo atstovė, negalėtų būti patenkintas pirmiausia dėl praleisto ieškinio senaties termino, sprendė, kad ieškovė neįrodė egzistuojant šalių bendrą 1 831,35 Eur prievolę trečiajam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, ieškovė prašo nustatyti, kad ji asmeniškai vykdo prievolę trečiajam asmeniui, su kuo pastarasis sutiko. Todėl teismas ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir nustatė, kad prievolė trečiajam asmeniui A. B. yra asmeninė ieškovės prievolė.

41.       Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo natūra priteisiamas ieškovei; dalijant sutuoktinių bendrą turtą šio turto (buto) vertė buvo sumažinta esamos solidariosios prievolės (skolos) suma, darė išvadą, jog šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose nustatytina, kad likusią skolos kreditoriui dalį turi mokėti ieškovė, t. y. teismas ieškovės pareikštą reikalavimą tenkino. Teismas pabrėžė, kad tokios prievolės vykdymo tvarkos nustatymas reiškia, kad tuo atveju jei trečiasis asmuo AB SEB bankas, turintis teisę nukreipti išieškojimą į bet kurį iš solidarių skolininkų, išsiieškotų skolą iš atsakovo, šis turėtų teisę regreso tvarka pareikšti atgręžtinius reikalavimus dėl išieškotų sumų priteisimo iš ieškovės.

42.       Tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

43.       Ieškovė O. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

43.1.                      Ieškovės teigimu, teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, netinkamai nustatė vaiko poreikius, jiems patiriamas išlaidas, poreikius nepagrįstai sumažino. Teismas, nustatydamas vaiko poreikius tik minimaliomis sumomis, neatsižvelgė į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į orientacinį minimalios algos kriterijų, nepagrįstai neįtraukė kompiuterio įsigijimo išlaidų, sūnaus sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimo išlaidų.

43.2.                      Teismas, pažeisdamas CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, nenustatė atsakovo turtinės padėties, jo tikslių gaunamų pajamų, nepagrįstai neįpareigojo pateikti informacijos apie pajamas, santaupas indėlius ir pan., o apsiribojo vien tik atsakovo pateiktais algalapiais už pora mėnesių. Tokiu būdu teismas atsakovui suteikė nepagrįstą prioritetą, nepagrįstai perkėlė naštą išlaikyti vaiką tik ieškovei. Ieškovės teigimu, teismas neįvertino to, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jai teks didesnė kasdienio rūpesčio vaiku dalis.

43.3.                      Ieškovė nurodo, jog teismas netinkamai nustatė sutuoktinių turto balansą. Ieškovės teigimu, butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įregistruoti atitinkamai po 2/3 dalis apeliantei ir 1/3 dalis atsakovui, byloje turėtų būti aiškinama kaip sutuoktinių asmeninė nuosavybė į atitinkamas butų 2/3 ir 1/3 dalis ir tokiomis dalimis butai privalėjo būti padalinti.

43.4.                      Ieškovės teigimu, šiuo atveju buvo pagrindas butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti asmeniškai tik jai, neišmokant jokios kompensacijos atsakovui, t. y. teismui nustačius, jog visa buto įsigijimo kaina buvo sumokėta iš ieškovės lėšų, teismui buvo pagrindas visą minėtą butą priteisti ieškovei, atsakovui neišmokant kompensacijos. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovo argumentus, kad iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas ir bendromis, ir atsakovo turėtomis asmeninėmis, lėšomis, o šeima 2003 - 2008 metais gyveno minėtame bute, jį išlaikė, tvarkė, kelis kartus po 2008 m. atnaujino (remontavo) iš bendrų lėšų ir t.t. Ieškovė nurodo, jog byloje nebuvo sprendžiama dėl turto (buto) iš esmės pagerinimo, tai nebuvo įrodinėjama.

43.5.                      Ieškovė taip pat nurodo, jog teismas, pažeisdamas materialines teisės normas, netinkamai padalijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas visiškai nepaisė turto įgijimo aplinkybių, turto registracijos, šalių pozicijos dėl turto įgijimo nelygiomis dalimis dėl ko buvo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

43.6.                      Teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, netinkamai įvertino šalių galimybes mokėti pinigines kompensacijas. Ieškovė nurodo, jog atsakovas iš esmės yra nepajėgus išmokėti ieškovei 14 970,84 Eur kompensaciją. Atsakovo sistemingi veiksmai tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek ir visos bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad atsakovo elgesys jau keletą metų yra nuoseklus, atsakovas nevykdo teismo sprendimų, kitų savo prisiimtų prievolių, dėl ko atsakovas ir ateityje nevykdys skundžiamo teismo sprendimo, t. y. nemokės ieškovei priteistos kompensacijos.

43.7.                      Ieškovė nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo, netinkamai vertino ieškovės galimybes išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą. Teigia, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas ieškovės neapsunkins, jos turtinė padėtis nepasikeis, t. y. ieškovė teismui teikia dovanojimo sutartį ir mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad ieškovės brolis A. B. padovanojo jai 30 000,00 Eur.

43.8.                      Teismas, neįtraukdamas 3 831,35 Eur įsipareigojimą kreditoriui A. B. į turto balansą, nenustatinėjo aplinkybių dėl paskolos suteikimo, šalių susitarimo dėl paskolos grąžinimo termino, nepagrįstai nurodydamas, kad ieškovė neįrodė šalių bendros prievolės minėtam trečiajam asmeniui.

44.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. D. (J. D.) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

44.1.                      Atsakovas nurodo, kad apeliantė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (633,00 Eur) išlaidas vaikui, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teismas motyvuotai pasisakė ir dėl kelių mokėjimo dokumentų, pirkinių čekių, būsto išlaikymo išlaidų, turizmo paslaugų sutarčių – jie nepagrindžia, kad vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį išleidžiama virš 900,00 Eur.

44.2.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, jog faktinė aplinkybė, kad butai įregistruoti atitinkamai po 2/3 dalis apeliantei ir 1/3 dalis atsakovui, byloje turėtų būti aiškinama kaip sutuoktinių asmeninė nuosavybė į atitinkamas butų 2/3 ir 1/3 dalis ir tokiomis dalimis butai esą privalėjo būti padalinti. Šis apeliantės aiškinimas prieštarauja tiek CK nuostatoms, tiek kasacinio teismo jurisprudencijai, todėl būtent teismo sprendimo motyvai šiuo klausimu yra teisingi ir pagrįsti. Sutuoktinių turtas santuokos metu nebuvo atidalintas jų sutartimis (povedybine ar kt.), todėl jam galioja ir privalomai taikytina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nepriklausomai nuo to, kieno vardu ir kokiomis dalimis butai įregistruoti nekilnojamojo turto registre šalių buvimo santuokoje laikotarpiu.

44.3.                      Nors apeliantė nurodo, kad aplinkybes dėl ginčo turto naudojimo šeimos poreikiams ir išlaikymo bendromis sutuoktinių lėšomis faktą turėtų byloje papildomais įrodymais patvirtinti esą jį teigiantis atsakovas, tačiau toks apeliantės argumentas prieštarauja civiliniams įstatymams ir jurisprudencijos išaiškinimams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės klausimais.

44.4.                      Teismas teisingai ir motyvuotai atsižvelgė į apeliantės asmeninių lėšų panaudojimo įgyjant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) faktą ir įvertino jų dydį nukrypdamas nuo lygių turto dalių principo minėto buto klausimu.

44.5.                      Atsakovas nurodo, jog teisiškai ydingas, nes neatitinkantis CK, atliktas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalių nustatymas ir įregistravimas neturi įtakos minėto buto bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimui ir jos padalinimui šiuo metu. Apeliantės siekiamas minėto buto nuosavybės dalių nustatymas teisinio pagrindimo neturi. Sprendimo motyvai dėl minėto buto padalinimo klausimu yra ir teisiškai pagrįsti, ir teisingi pagal faktines bylos aplinkybes.

44.6.                      Teismas visapusiškai įvertino, kad (duomenys neskelbtini) yra reikalingas atsakovui, o apeliantė juo nesinaudoja, kompensacijos dydis, mokėtinas atsakovo apeliantei yra toks, kurį jis pajėgus išmokėti iš asmeninių lėšų, nes šiuo metu jau gauna darbo pastovų užmokestį, sprendimu priteista kompensacijos suma yra aiški, teisiškai apibrėžta, todėl atsakovas, sprendimui įsiteisėjus, tikrai ras galimybę ją išmokėti apeliantei iš jo pasirinktų finansavimo šaltinių (artimųjų pagalbos, paskolos, pan.) kuo greičiau. Jeigu kompensacija, nurodyta sprendime, nebus išmokėta, apeliantė turės teisę kreiptis dėl priverstinio išieškojimo CPK 663 straipsnio tvarka ir sąlygomis. Dėl šios priežasties atsakovas negali sutikti, kad sprendimo rezoliucija šiuo klausimu kaip nors neteisėtai ir nepagrįstai suvaržytų apeliantės teises.

44.7.                      Skundo argumentai dėl atsakovo esą negalėjimo išmokėti piniginę kompensaciją, atsakovo vertinimu, yra nuosekliai subjektyvūs apeliantės neigiami atsakovo asmens vertinimai dėl asmeninių priežasčių. Apeliantė nuolat kėlia įvairius turtinius reikalavimus atsakovui, piktybiškai nebendradarbiauja, įskaitant ir vaikų išlaikymo klausimais, nuteikinėja vaikus, reiškia turtines pretenzijas ir t.t. Dėl tokios situacijos ir dėl itin užsitęsusio nuo 2021 metų skyrybų proceso byloje, turtiniai ginčai vaikų klausimų vis aštrinami, o dabar jie netgi pateikiami kaip esą atsakovo „nemokumas“, kas neatitinka tikrovės. Atsakovas dėl apeliantės konfliktiškumo neturėjo jokios galimybės susitarti dėl geranoriško prievolių vaikams vykdymo, bendro turto pasidalinimo. Po sprendimo priėmimo, atsiradus teisiniam apibrėžtumui, visi šie klausimai bus dalykiškai baigti spręsti ir atsiskaityta tarpusavyje. Todėl apeliantės samprotavimai apie tarpusavio prievoles, vertintini kaip subjektyvūs ir atmestini.

44.8.                      Apeliantės teiginiai ir „įrodymai“ dėl butų esą blogos būklės, atsakovas vertina kritiškai. Tai nauji įrodymai, kurių pateikimas, sutinkamai su CPK nuostatomis, buvo galimas jau pirmosios instancijos teisme, be to, jie nieko bylai teisiškai reikšmingo nepatvirtina.

44.9.                      Dėl skolos trečiajam asmeniui A. B. buvimo atsakovas kategoriškai nesutinka. Beveik dvidešimt metų - nuo 2003 m. balandžio 4 d. iki bylos iškėlimo dėl šios sumos grąžinimo jokie ginčai nevyko. Trečiasis asmuo nei bylos įrodymais, nei savo paaiškinimais nepagrindė fakto, kad aptariamos lėšos laikytinos atsakovo skola jam.

45.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „SEB“ bankas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinė skundą, kuriame iš esmės nurodė, jog ieškovė neginčija sprendimo dalies, kuriuo ieškovės ir atsakovo solidarūs įsipareigojimai bankui, pagal Kredito sutartį, ir toliau paliekami solidariais, t. y. skunde nėra argumentų, motyvų, kuriais ieškovė ginčytų sprendimą dėl minėtos solidarios prievolės bankui palikimo. Tokiu būdu, minėtoje dalyje sprendimas turėtų būti laikomas įsiteisėjusiu, tačiau ieškovė apeliaciniu skundu reikalauja panaikinti visą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Kadangi pati ieškovė neginčija sprendimo dalies dėl ieškovės ir atsakovo prievolių bankui pagal Kredito sutartį palikimo solidariomis (nes minėtas ieškovės reikalavimas jau yra patenkintas ginčo sprendimu), todėl šioje dalyje (apimtyje) skundas turėtų būti atmestas. Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų (ne)tenkinimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

46.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

47.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

48.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

49.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

50.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

 

51.       Ieškovė prašo prie civilinės bylos prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus – 2023 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo nepilnamečiam sūnui; 2023 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo pilnametei dukrai; piniginių lėšų dovanojimą ir butų fotonuotraukas. Nurodo, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

52.       Įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

53.       Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio reglamentavimu dėl naujų įrodymo priėmimo ribojimo siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai, kadangi šalims civiliniame procese nustatyta pareiga sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

54.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

55.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, jog teikiami nauji rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė pateikė 2023 m. rugsėjo 12 d. patvarkymus dėl išlaikymo išieškojimo vaikams bei butų fotonuotraukas, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantei siekiant įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes, minėti papildomi įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme. Taigi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė galėjo pasinaudoti galimybe papildyti įrodymų apimtį byloje, tačiau tuo nepasirūpino. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateikti įrodymas, o būtent 2023 m. rugsėjo 12 d. patvarkymai bei butų fotonuotraukos galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti nurodytus apeliantės pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

56.       Taip pat apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. gruodžio 4 d. Dovanojimo sutartį, iš kurios matyti, jog trečiasis asmuo (A. B.) padovanojo apeliantei 30 000,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šis dovanojimo sandoris buvo sudarytas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, įvertinus tai, jog šiuo įrodymų apeliantė siekia pagrįsti savo turtinę padėtį (galimybės sumokėti atsakovui kompensaciją buvimą) bei tai, kad minėtas naujas įrodymas yra pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, atsakovas susipažino, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija naują įrodymą (2023 m. gruodžio 4 d. Dovanojimo sutartį) priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

57.       Taip pat ieškovė Vilniaus apygardos teismui 2024 m. sausio 5 d. pateikė papildomą įrodymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2SP-24350-534/2023. Ieškovės teigimu, minėta nutartis patvirtina atsakovo blogą turtinę padėtį (nemokumą). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas leidžia remtis ir duomenimis iš teismų informacinės sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl minėto dokumento prijungimas prie šios civilinės bylos būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės 2024 m. sausio 5 d. pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).

 

        Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

58.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės O. D. ir J. D. santuoka buvo sudaryta 2002 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1257. Sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų, iš kurių vienas yra nepilnametis – sūnus N. D., gimęs (duomenys neskelbtini).

59.       Šalys, būdamos santuokoje, įsigijo šį turtą: vieno kambario butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); dviejų kambarių butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), su 376/675390 dalimi žemės sklypo (butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įregistruoti atitinkamai po 2/3 dalis ieškovei ir 1/3 dalis atsakovui); automobilį VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat sutarė dėl minėto turto rinkos vertės: butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), – 75 000,00 Eur; dviejų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), su 376/675390 dalimi žemės sklypo – 125 000,00 Eur; automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 1 000 Eur vertės; automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 8 000,00 Eur vertės.

60.       Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka atsakovas J. D. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (DOK 3595) – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2024 m. sausio 9 d. pažymą dėl gaisro ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog 2024 m. sausio 9 d. daugiabučio gyvenamojo namo bute adresu (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Minėtame bute stipriai apdegė prieškambaris ir jame buvę daiktai, nežymiai apdegė kambarys, stipriai aprūko visas butas su jame buvusiais daiktais. Šis naujas faktines esmines aplinkybes patvirtinantis įrodymas objektyviai negalėjo būti pateiktas anksčiau, todėl priimtinas ir įtrauktinas į bylos medžiagą apeliacinėje instancijoje. Atsakovas pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismo sprendime buvo nustatyta minėto buto vertė - 75 000,00 Eur, tačiau pastarasis butas stipriai apdegė, todėl po gaisro jo vertė maksimaliai sumažėjo, butas tapo netinkamu naudoti, jo atkūrimas, preliminariais atsakovo duomenimis, kainuos mažiausiai 20 000,00 Eur, jame negalima nei gyventi, nei nuomoti. Atsakovas akcentavo, kad prieš apeliantei perimant buto tvarkymą savo nuožiūra, turtas buvo suremontuotas - pakeista santechnika, plytelės, atnaujintos sienos, nupirkta nauja lova ir kt. Byloje dalintino turto masė (vertė) po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė dėl naujos esminės aplinkybės. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti minėtą butą atsakovui įpareigojant jį sumokėti piniginę kompensaciją už buto dalį ieškovei, tampa neteisingas. Atsakovui priteistas asmeniškai gyventi ar nuomoti gaunant pajamas netinkamas butas, kurio buvusi vertė 75 000,00 Eur po 2024 m. sausio 9 d. įvykio pasikeitė kardinaliai, ji sumažėjo iki maždaug 50 000,00 Eur, tai neatitinka pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos turto kainos, kuria vadovaujantis buvo padalintas bendras turtas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas prašė prijungti pateiktus naujus įrodymus ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

61.        Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, atsižvelgdama į tarp šalių kilusį ginčą, pateiktus naujus įrodymus, apeliacinio skundo turinį bei į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui teisingai išspręsti tikslinga ištirti naujus įrodymus ir išklausyti šalis, todėl bylos nagrinėjimą atidėjo ir bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

62.       2024 m. vasario 20 d. apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija žodinio teismo posėdžio metu nutarė tenkinti atsakovo atstovės prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, nustatė terminą papildomiems įrodymams pateikti ir atidėjo bylos nagrinėjimą, nurodydama, kad byla toliau bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

63.       Atsakovas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą, pateikė papildomus įrodymus dėl keistinų langų, baldų, buitinės technikos kainų. Taip pat prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-364-1167/2023, sumažinant (minusuojant) J. D. mokėtiną piniginę kompensaciją O. D., o likusią dalį palikti nepakeistą.

64.       Taigi, šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl šalių išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei kompensacijos už padalintą turtą priteisimo.

 

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

 

65.       Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė prašė vadovautis byloje pateikta vaiko poreikių lentele, pagal kurią vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga 939,75 Eur suma. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko maitinimui kas mėnesį reikia skirti 270,00 Eur / mėn.; būsto išlaikymo išlaidų 60,00 Eur / mėn.; drabužiams ir avalynei virš 70,00 Eur / mėn.; vaistams, maisto papildams ir vitaminams apie 25,00 Eur / mėn.; telefonui 5,00–8,00 Eur / mėn.; televizijai ir internetui 7,00 Eur / mėn.; mokyklos uniformai – 150,00 Eur per metus (13,00 Eur / mėn.); vadovėliams, sąsiuviniams, dailės, fizinio lavinimo užsiėmimams, sportinei aprangai – 81,00 Eur per metus (7,00 Eur / mėn.); kitoms būtinoms priemonėms įsigyti 15,00 Eur / mėn.; rinkliavos tėvelių komitetui, mokyklos išlaidoms 100,00 Eur per metus (8,00 Eur / mėn.); moksleivio nuolatinis bilietas 5,80 Eur; kišenpinigiams (dienpinigiams) 150,00 Eur / mėn.; sūnaus draudimui nuo nelaimingų atsitikimų 69,00 Eur metams (6,00 Eur / mėn.); mokyklos ekskursijoms virš 200,00 Eur per metus (17,00 Eur / mėn.). Taip pat nurodė, kad sūnui nupirko kompiuterį už 260,00 Eur.

66.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko draudimo išlaidos dėl ieškovės nurodytų priežasčių nepatenka į vaiko išlaikymo kategoriją, nes tai, kaip vaikas leidžia laisvalaikį, ar laikosi saugumo reikalavimų, tiesiogiai priklauso nuo tėvų taikomo vaikų auklėjimo, ir ieškovė nepagrindė, kad sūnaus draudimas nuo nelaimingų atsitikimų priteistinas kaip sudėtinė išlaikymo dalis, taip pat nepagrindė draudimo įmokų dydžio (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo pradinio ieškinio padavimo dienos iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (t. y. iki 2023 m. birželio 27 d. įskaitytinai) ir po 317,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2023 m. birželio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

67.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, netinkamai nustatė vaiko poreikius, jiems patiriamas išlaidas, poreikius nepagrįstai sumažino. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko poreikius tik minimaliomis sumomis, neatsižvelgė į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

68.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.

69.       CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

70.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vaiko draudimo išlaidos dėl ieškovės nurodytų priežasčių nepatenka į vaiko išlaikymo kategoriją, nes tai, kaip vaikas leidžia laisvalaikį, ar laikosi saugumo reikalavimų, tiesiogiai priklauso nuo tėvų taikomo vaikų auklėjimo. Be to, ieškovė nepagrindė, kad sūnaus draudimas nuo nelaimingų atsitikimų priteistinas kaip sudėtinė išlaikymo dalis, taip pat nepagrindė draudimo įmokų dydžio (CPK 178 straipsnis). Taip pat priešingai nei nurodyta ieškovės pateiktoje lentelėje, vaikas šiuo metu nelanko jokių būrelių. Šiuo atveju vertintina tai, jog kai kurios prekės ir patiriamos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos ir švaros prekės, vaistai ir pan.), taip pat manytina, jog nuolat nėra poreikio pirkti vaikui naujus drabužius, avalynę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog mokslo metai, būreliai netrunka visus metus ir išlaidos kanceliarinėms reikmėms ir pan., nėra patiriamos visus metus. Be to, ne visos ieškovės nurodytos vaiko pomėgių išlaidos privalo būti vertinamos kaip būtinos ir ne visos išlaidos yra nuolatinio pobūdžio. Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (633,00 Eur) išlaidas vaikui, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog kartu su pradiniu ieškiniu pateikti keli mokėjimo dokumentai, pirkinių čekiai, mokamieji pranešimai apie būsto išlaikymo išlaidas, turizmo paslaugų teikimo sutartis ir kt. nepagrindžia, kad vaiko poreikių tenkinimui ieškovė kas mėnesį išleidžia virš 900,00 Eur, kaip nurodoma ieškinyje (CPK 178 straipsnis). Taip pat ieškovė nurodė, kad patyrė papildomų išlaidų, susijusių su vaiko sveikata. Nors iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2023 metais vaikas du kartus patyrė traumų, t. y. ieškovė patyrė vienkartinių (o ne nuolatinio pobūdžio) su vaiko sveikata susijusių išlaidų, tačiau kaip nurodė ieškovė, ji yra apdraudusi vaiką nuo nelaimingų atsitikimų, todėl ieškovės patirtas išlaidas turėjo kompensuoti draudimas. Be to, byloje nenustatyta, kad vaikas turėtų specifinių sveikatos problemų, kurios pateisintų didesnio nei MMA dydžio išlaikymo priteisimą.

71.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės sudaryta vaiko poreikių lentelė 900,00 Eur sumai prilygintina tik ieškovės paaiškinimams, kokios sumos, jos požiūriu, vaikui reikia, tačiau tokia pozicija nėra įrodyta jokiais įrodymais, kurie leistų konstatuoti, kad tokia didelė suma yra vaikui būtina ir protinga esamu vaiko gyvenimo ir raidos laikotarpiu ar kad tokios sumos vaikui buvo išleidžiamos anksčiau, t. y. šalims gyvenant kartu. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečio vaiko poreikių dydį.

72.       Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, nenustatė atsakovo turtinės padėties, jo tikslių gaunamų pajamų, nepagrįstai neįpareigojo pateikti informacijos apie pajamas, santaupas indėlius ir pan., o apsiribojo vien tik atsakovo pateiktais algalapiais už pora mėnesių. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas atsakovui suteikė nepagrįstą prioritetą, nepagrįstai perkėlė naštą išlaikyti vaiką tik ieškovei.

73.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

74.       Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

75.       Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

76.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo gaunamas atlyginimas yra 1 107,45 Eur (atskaičius mokesčius) (2023 m. rugsėjo mėn. atlyginimo lapelis), be to, atsakovas turi apdailininko profesiją, gyvena tėvams priklausančiame būste, duomenų apie sveikatos sutrikimus ar turimus kitus specialiuosius poreikius atsakovas nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2536-984/2022 iš atsakovo tuo metu jau pilnametei, tačiau vis dar vidurinėje mokykloje besimokiusiai šalių dukrai buvo priteistas išlaikymas po 338,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kuris buvo įvertintas kaip proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis nuo minėto teismo sprendimo priėmimo būtų iš esmės pablogėjusi, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Byloje duomenų apie kitas atsakovo pajamas (papildomus pajamų šaltinius) nepateikta. Taigi šiuo atveju matyti, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo turtinės padėties, jo tikslių gaunamų pajamų, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

77.       Taigi, nenustačius pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė vaikui išlaikymą lygiomis dalimis iš abiejų tėvų. Atsakovei teigiant, kad vaiko poreikiai yra didesni, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, iš kurių objektyviai būtų galima spręsti apie šalių vaiko didesnius poreikius, tačiau minėtų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, atsakovo turtinę padėtį bei vaiko poreikius. Taigi, šiuo atveju pagrindo teigti, kad buvo pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo nėra. Be to, vien tai, kad santuokos nutraukimo metu vaikas lieka gyventi su vienu iš tėvų, nesukelia pasekmių, jog skyrium gyvenančiam tėvui turėtų atitekti didesnė dalis išlaikyti nepilnametį vaiką. Šiuo atveju įrodymų, patvirtinančių, jog skyrium gyvenančiam tėvui turėtų atitekti didesnė dalis išlaikyti nepilnametį vaiką, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

78.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių vaikui išlaikymo dydį, vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pagrįstai tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo pradinio ieškinio padavimo dienos iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (t. y. iki 2023 m. birželio 27 d. įskaitytinai) ir po 317,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2023 m. birželio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad priteisti didesnio dydžio išlaikymą nuo pradinio ieškinio padavimo dienos, t. y. retrospektyviai, nėra teisinio pagrindo, nes pradiniame ieškinyje ieškovė patvirtino 250,00 Eur sumą esant pakankamą vaikui išlaikyti, ir tuo metu galiojo kito dydžio MMA kaip orientacinis išlaikymo dydis.

 

Dėl santuokoje įgyto turto ir jo padalijimo

 

Dėl turto balanso nustatymo ir butų padalijimo

 

79.       Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė sutuoktinių turto balansą. Ieškovės teigimu, butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įregistruoti atitinkamai po 2/3 dalis apeliantei ir 1/3 dalis atsakovui, byloje turėtų būti aiškinama kaip sutuoktinių asmeninė nuosavybė į atitinkamas butų 2/3 ir 1/3 dalis ir tokiomis dalimis butai esą privalėjo būti padalinti.

80.       Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

81.       Teismai, dalindami santuokoje įgytą turtą, pirmiausiai nustato šio turto masę, kokia nuosavybės teise sutuoktiniai ją valdė. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002).

82.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys įsigijo šį turtą: vieno kambario butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); dviejų kambarių butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), su 376/675390 dalimi žemės sklypo. Byloje ginčo, kad minėti butai buvo įgyti santuokos metu, nėra. Nurodyti abu butai įregistruoti atitinkamai po 2/3 dalis apeliantei ir 1/3 dalis atsakovui. Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė ir atsakovas santuokos metu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ginčo butus, kurie įregistruoti atitinkamai po 2/3 dalis apeliantei ir 1/3 dalis atsakovui.

83.       Šalys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu sutarė dėl minėto turto rinkos vertės: butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), – 75 000,00 Eur; dviejų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), su 376/675390 dalimi žemės sklypo – 125 000,00 Eur.

84.       Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

85.       Šiuo atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apeliantė su atsakovu įgijo nelygiomis dalimis, t. y. abiejų butų 2/3 dalys priklauso apeliantei ir ginčo butų 1/3 dalys priklauso atsakovui. Toks turto įgijimas nustatytas tiek butų pirkimo – pardavimo sutartimis, tiek ir VĮ Registrų centre. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo butai apeliantei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių reikalavimus dėl turto padalijimo turėjo laikytis CK 3.118 straipsnio ir dalijant turtą (šiuo atveju ginčo butus), pirmiausia pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą. Taigi, šiuo atveju pripažintina, jog šalys įgydamos ginčo butus, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią įgyti ginčo butus bendrąja dalinės nuosavybės teise ir atitinkamai įregistravo minėtus butus po 2/3 dalis apeliantei ir 1/3 dalis atsakovui. Taigi, sutiktina su apeliantės argumentais, jog butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įregistruoti atitinkamai po 2/3 dalis apeliantei ir 1/3 dalis atsakovui, byloje turėtų būti aiškinami kaip sutuoktinių asmeninė nuosavybė į atitinkamas butų 2/3 ir 1/3 dalis ir tokiomis dalimis butai privalėjo būti padalinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė sutuoktinių turto balansą, t. y. šiuo atveju abiejų ginčo butų 2/3 dalys priklauso apeliantei ir ginčo butų 1/3 dalys priklauso atsakovui. 

86.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2003 m. kovo 18 d. pardavė už 35 000 Lt savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o 2003 m. balandžio 3 d. ieškovė kartu su atsakovu už 42 000,00 Lt įsigijo ginčo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal 2003 m. balandžio 3 d. buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.1–3.1.2 punktus, ieškovė įsipareigojo sumokėti 37 000,00 Lt minėto ginčo buto kainos, o likusią 5 000,00 Lt sumą įsipareigojo sumokėti atsakovas. Remdamasi tuo, ieškovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti, kad ieškovei priklauso 7/8 dalis ginčo buto, o atsakovui – 1/8 dalis.

87.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnyje nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo, taip pat yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

88.       Iš byloje pateiktos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2003 m. balandžio 3 d. pirkimo pardavimo sutarties matyti, jog ieškovė kartu su atsakovu už 42 000,00 Lt įsigijo ginčo butą. Kaip jau buvo minėta, pagal 2003 m. balandžio 3 d. buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.1–3.1.2 punktus, ieškovė įsipareigojo sumokėti 37 000,00 Lt minėto ginčo buto kainos, o likusią 5 000,00 Lt sumą įsipareigojo sumokėti atsakovas. Atitinkamai VĮ Registrų centre minėtas ginčo butas ir buvo įregistruotas dalimis, t. y. apeliantei priklauso 2/3 dalis minėto buto ir atsakovui priklauso 1/3 dalis minėto buto. Nors apeliantė prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti, kad jai priklauso 7/8 dalis ginčo buto, o atsakovui – 1/8 dalis, pagal šalių už ginčo butą sumokėtų pinigų proporciją, tačiau šiuo atveju matyti, jog tiek pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo metu, tiek ginčo butą įregistruojant VĮ Registrų centre, buvo įvertintos aplinkybes, jog apeliantė buvo įsipareigojusi sumokėti didesnę ginčo buto kainą nei atsakovas ir atitinkamai tokiomis dalimis minėtas ginčo butas buvo įregistruotas šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo nustatyti, kad apeliantei priklauso 7/8 dalis ginčo buto, o atsakovui – 1/8 dalis, nėra.

89.       Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki kito buto įsigijimo, t. y. iki 2008 m. kovo 12 d. (beveik penkerius metus) buvo šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje šalys gyveno kartu ir augino savo pirmagimę dukrą, santuokos metu iš bendrų lėšų buvo atliktas buto remontas, pakeista santechnika, virtuvės įrenginiai, baldai, t. y. butas buvo iš esmės pagerintas ir pritaikytas gyventi. Šiuo atveju priešingai nei nurodo apeliantė, jos siūlomas nukrypimo nuo sutuoktinių turto nustatytų dalių mastas neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, konstatuoja, kad ieškovei priklauso 2/3 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui priklauso 1/3 dalis minėto buto. Atsižvelgiant į tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu vertė buvo 75 000,00 Eur, tai laikytina, kad apeliantei priklausė 50 000,00 Eur minėto buto vertės, o atsakovui – 25 000,00 Eur. 

90.       Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog santuokos metu apeliantė kartu su atsakovu įsigijo dviejų kambarių butą, esantį: (duomenys neskelbtini), kartu su 376/675390 dalimi žemės sklypo, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė. Ieškovė paaiškino, kad perkant butą jis buvo įkeistas bankui, papildomai įkeistas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Atitinkamai VĮ Registrų centre minėtas ginčo butas ir buvo įregistruotas dalimis, t. y. apeliantei priklauso 2/3 dalis minėto buto ir atsakovui priklauso 1/3 dalis minėto buto. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrindė egzistuojant būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog minėtas butas buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. apeliantei priklauso minėto buto 2/3 dalis, o atsakovui priklauso 1/3 buto dalis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis priklauso apeliantei ir minėto buto 1/3 dalis priklauso atsakovui.

91.       Byloje pateikti duomenys, kad pagal su trečiuoju asmeniu AB „SEB banku“ sudarytą būsto, esančio (duomenys neskelbtini), kredito sutartį, negrąžintas kredito likutis yra 59 670,00 Eur, todėl šalims priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vertė (125 000,00 Eur) mažintina 59 670,00 Eur suma (125 000,00 Eur – 59 670,00 Eur = 65 330,00 Eur). Butą priteistus ieškovei natūra (dėl ko ginčo tarp šalių nėra), atsakovui tenka jam priklausančio buto 1/3 dalis, t. y. 21 776,67 Eur piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį ((125 000,00 Eur - 59 670,00 Eur= 65 330,00 Eur) / 3 = 21 776,67 Eur).

92.       Atkreiptinas dėmesys, jog tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonių padalijimo būdo: šalys sutarė, kad automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteistas ieškovei, o automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būtų priteistas atsakovui; be to, nėra ginčo dėl šių transporto priemonių verčių ir to, kad, dalijant automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šiuo aspektu toliau nepasisako.

93.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ieškovės viso turto dalis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo ne 88 300,84 Eur, o 99 189,17 Eur (50 000,00 Eur (2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)) + 43 553,33 Eur (2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)) + 5 135,84 Eur (automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) + 500,00 Eur (automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini))).

94.       Atsakovo viso turto dalis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo ne 61 029,16 Eur, o 50 140,83 Eur (25 000,00 Eur (butas (duomenys neskelbtini)) + 21 776,67 Eur (butas (duomenys neskelbtini)) + 2 864,16 Eur (automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) + 500,00 Eur (automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

95.       Priteisus ieškovei natūra butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), automobilį VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (dėl ko tarp šalių nėra ginčo) ir butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovės atsakovui mokėtinos kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį dydis būtų – 50 140,83 Eur (149 330,00 Eur (bendras turtas) - 99 189,17 Eur (apeliantei priklausančio turto dalis) = 50 140,83 Eur), o priteisus atsakovui automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl ko tarp šalių nėra ginčo), ir butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovo ieškovei mokėtinos kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį dydis būtų – 25 859,17 Eur (76 000,00 Eur (butas ir automobilis) – 50 140,83 Eur (atsakovui tenkančio turto dalis)  = 25 859,17 Eur). 

96.       Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi yra pakeičiami pirmosios instancijos teisme nustatytos šalių turto dalys bei jų kompensacijų dydžiai (atsižvelgiant į šalims priklausančias ir nustatytas ginčo butų dalis) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi taip pat įvertinti naujai nustatytus kompensacijų dydžius ir šalių galimybes mokėti jas.

 

Dėl šalių galimybės mokėti kompensacijas ir finansinių įsipareigojimų

 

97.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, netinkamai įvertino šalių galimybes mokėti pinigines kompensacijas. Ieškovė nurodo, jog atsakovas iš esmės yra nepajėgus išmokėti ieškovei 14 970,84 Eur kompensaciją. Atsakovo sistemingi veiksmai tiek iki bylos iškėlimo teisme, tiek ir visos bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad atsakovas nevykdo savo prisiimtų prievolių, dėl ko atsakovas ir ateityje nevykdys skundžiamo teismo sprendimo, t. y. nemokės ieškovei priteistos kompensacijos.

98.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nesutarė, kam po santuokos nutraukimo turėtų tekti butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)– abi šalys prašė joms priteisti šį butą natūra. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas (jam priteisus nurodytą butą natūra) ieškovei turėtų mokėti 25 859,17 Eur dydžio kompensaciją, tai šia suma ir įvertinama, ar atsakovas būtų pajėgus mokėti nustatyto dydžio kompensaciją.

99.       Pabrėžtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). 

100.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis (elektrikas ESO, turintis papildomą apdailininko profesiją), kaip nurodė, galintis išnuomoti ginčo butą už didesnę sumą, nei ieškovė, t. y. gauti iš šio buto didesnės finansinės naudos. Atsižvelgiant į tai, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), objektyviai nėra dalintinas natūra (1 kambario butas), nė viena iš šalių nepageidavo likti šio buto bendraturčiais bei įvertinus tai, jog iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydis yra kur kas mažesnis, nei iš ieškovės, ieškovei tenka kitas šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis butas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui natūra, išmokant ieškovei 25 859,17 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Pabrėžtina, jog byloje duomenų, jog atsakovas negalėtų mokėti ieškovei nurodytos kompensacijos nėra (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog jei, kaip nurodo apeliantė, atsakovas ir ateityje nevykdys skundžiamo teismo sprendimo, t. y. nemokės ieškovei priteistos kompensacijos, apeliantė turės teisę kreiptis dėl priverstinio išieškojimo CPK 663 straipsnio tvarka ir sąlygomis. Taigi, apeliantės argumentai, jog šiuo klausimu jos teisės būtų suvaržytos, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Be to, tenkinus apeliantės reikalavimą, atsakovas, iš santuokoje turėtų dviejų butų, liktų be jokio gyvenamojo būsto ir realiai prarastų net galimybę įsigyti asmeninį būstą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi ir tai, jog šiuo atveju apeliantei priteistas didesnės vertės nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog atsakovas nevykdo savo prisiimtų prievolių, dėl ko atsakovas ir ateityje nevykdys skundžiamo teismo sprendimo, t. y. nemokės ieškovei priteistos kompensacijos, yra subjektyvūs ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

101.       Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo, netinkamai vertino ieškovės galimybes išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą. Apeliantė teigia, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas atsakovui jos neapsunkins, turtinė padėtis nepasikeis, t. y. ieškovė teismui pateikė dovanojimo sutartį ir mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad ieškovės brolis A. B. padovanojo jai 30 000,00 Eur.

102.       Kaip jau buvo šioje nutartyje nustatyta, ieškovės atsakovui mokėtinos kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį dydis būtų – 50 140,83 Eur. Nors apeliantė pateikė teismui duomenis, jog jos brolis A. B. padovanojo jai 30 000,00 Eur, tačiau byloje akivaizdžių duomenų, jog apeliantė galėtų atsakovui sumokėti papildomai daugiau nei 20 000,00 Eur didesnę kompensaciją, nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės galimybes išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog piniginės kompensacijos sumokėjimas atsakovui jos neapsunkins, turtinė padėtis nepasikeis, nesant byloje vienareikšmiškai tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

103.       Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai nustatęs šalių turto balansą bei įvertino šalims priklausančio turto dalis, tačiau iš esmės pagrįstai ieškovei po santuokos nutraukimo priteisė: butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (bei atitinkamą žemės sklypo dalį), ir automobilį VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); o atsakovui – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

104.       Apeliantė taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas 3 831,35 Eur įsipareigojimą kreditoriui A. B. į turto balansą, nenustatinėjo aplinkybių dėl paskolos suteikimo, šalių susitarimo dėl paskolos grąžinimo termino, nepagrįstai nurodydamas, kad ieškovė neįrodė šalių bendros prievolės minėtam trečiajam asmeniui. Ieškovė argumentavo, kad 3 831,35 Eur kreditinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui susideda iš 1 831,35 Eur paskolos buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimui, ir 2 000,00 Eur paskolos automobilio VW Tiguan įgijimui.

105.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo A. B. 2003 m. balandžio 4 d. pervedė ieškovei 6 325,36 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – sąskaitos papildymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vien tai, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta – sąskaitos papildymas, savaime vienareikšmiškai nereiškia paskolos teisinių santykių buvimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pavedimas atliktas tarp artimųjų giminaičių (sesers ir brolio), tarp kurių gali susiklostyti įvairaus pobūdžio turtinių santykių. Taip pat byloje nėra duomenų, kad per dvidešimt metų laikotarpį (nuo 2003 m.) trečiasis asmuo būtų reikalavęs iš šalių grąžinti paskolą, o šiuo metu, tokį reikalavimą pareiškus, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, negalėtų būti patenkintas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Taigi, šiuo atveju matyti, kad ieškovė neįrodė egzistuojant šalių bendrą 1 831,35 Eur prievolę trečiajam asmeniui A. B. (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovė neįrodė šalių bendros prievolės minėtam trečiajam asmeniui, atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo ir pareigos nustatinėti aplinkybių dėl paskolos suteikimo, šalių susitarimo dėl paskolos grąžinimo termino ir kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai dėl ginčitinos 3 831,35 Eur įsipareigojimo kreditoriui sumos dalies (1 831,35 Eur) taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

106.       Apeliantė taip pat teigė, kad ir 2 000,00 Eur prievolė trečiajam asmeniui yra bendra sutuoktinių prievolė. Šiuo atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo 2 000,00 Eur suma ieškovės naudai, padaręs išvadą, kad ieškovė didesne dalimi prisidėjo prie minėto automobilio įsigijimo. Pirmosios instancijos teismui, automobilį VW Tiguan priteisus ieškovei, kurios naudai prievolės suma buvo nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo, trečiajam asmeniui neprieštaraujant, kad prievolę vykdytų ieškovė, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prievolė yra asmeninė ieškovės prievolė. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų, jog 2 000,00 prievolė trečiajam asmeniui yra bendra šalių prievolė, nėra (CPK 178 straipsnis) bei įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo 2 000,00 Eur suma ieškovės naudai (priteisė minėtą automobilį), apeliantės argumentai, jog nurodyta prievolė yra bendra šalių prievolė taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

107.       Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesines teisės normas, netinkamai įvertino šalių galimybes mokėti pinigines kompensacijas, neatskleidė bylos esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Šiuo atveju pagrindo iš esmės nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais bei padarytomis išvadomis nėra. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, apeliantė nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog pirmiau aptarti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu.

 

Dėl atsakovo ieškovei mokėtinos piniginės kompensacijos sumažinimo

 

108.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka atsakovas J. D. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (DOK 3595) – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2024 m. sausio 9 d. pažymą dėl gaisro ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, jog 2024 m. sausio 9 d. daugiabučio gyvenamojo namo bute adresu (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Minėtame bute stipriai apdegė prieškambaris ir jame buvę daiktai, nežymiai apdegė kambarys, stipriai aprūko visas butas su jame buvusiais daiktais. Atsakovas pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismo sprendime buvo nustatyta minėto buto vertė – 75 000,00 Eur, tačiau pastarasis butas stipriai apdegė, todėl po gaisro jo vertė maksimaliai sumažėjo, butas tapo netinkamu naudoti, jo atkūrimas, preliminariais atsakovo duomenimis, kainuos mažiausiai 20 000,00 Eur. Byloje dalintino turto masė (vertė) po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė dėl naujos esminės aplinkybės. Taigi, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti minėtą butą atsakovui įpareigojant jį sumokėti piniginę kompensaciją už buto dalį ieškovei, tampa neteisingu. Atsakovui priteistas asmeniškai gyventi ar nuomoti gaunant pajamas netinkamas butas, kurio buvusi vertė 75 000,00 Eur po 2024 m. sausio 9 d. įvykio pasikeitė kardinaliai, ji sumažėjo iki maždaug 50 000,00 Eur, tai neatitinka pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos turto kainos, kuria vadovaujantis buvo padalintas bendras turtas.

109.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pateikė 2024 m. sausio 12 d. pažymą apie gaisrą, patvirtinančią, kad 2024 m. sausio 9 d. ginčo bute, kilo gaisras, kurio metu stipriai apdegė buto prieškambaris ir jame buvę daiktai; nežymiai apdegė kambarys; stipriai aprūko visas butas su jame buvusiais daiktais. Dėl minėto įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto teritoriniame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat ieškovė pateikė UAB „AMI Stilius“ sąmatas ir žalos įvertinimą, patvirtinančius butui gaisro metu padarytos žalos įvertinimą (toliau – Aktas). Atsakovas nurodė, jog su Akto ir priedų duomenimis iš dalies sutinka, t. y. atsakovas sutiko su Akto priedu esančios Lokalinės sąmatos „Remonto darbai“ Nr.1 duomenimis, iš viso 10 114,79 Eur sumai ir prašė jais vadovautis. Atsakovas taip pat sutiko su Akto priedu esančios 2024 m. sausio 23 d. sąmatos Nr. C-23012024-31 „Valymas po gaisro“ už 1 986,92 Eur sumą ir priedu dėl sugadinto „Kilnojamojo turto“ už 614,90 Eur sumą duomenimis.

110.       Atsakovas papildomai nurodė, jog ginčo bute tikrai yra būtinas langų pakeitimas naujais, šių darbų ir gaminių kaina yra 880,00 Eur (su PVM), ji nurodyta pridedamame preliminariame pasiūlyme. Nepaisant planuojamų būsimų ginčo buto remonto darbų, privalomai po gaisro turi būti atliekamas ir kenksmingų aplinkai ir gyvenamajai patalpai neleistinų kvapų išvalymas specialaus prietaiso (ozonatoriaus) pagalba, be kurio ginčo butas nebus tinkamas žmonėms gyventi dėl toksiškų kenksmingų medžiagų skleidimo, kurios paprasto vėdinimo būdu negali būti pašalinamos. Ginčo buto ozonavimo paslauga (prietaiso nuoma) dienai kainuoja apie 50,00 Eur. Atsakovas iš esmės nesutiko su Akto priede esančia sąmata Nr. SW-22012024-1 „Baldų valymas“ 999,25 Eur sumai. Atsakovo teigimu, viso ginčo bute buvusių ir keistinų į naujus daiktų vertė yra 3 026,00 Eur. Apžiūros Akte „Kilnojamasis turtas“, kurį pateikė apeliantė, nurodytas 3,5 proc. metinis daiktų nusidėvėjimo koeficientas, daiktų įsigijimo metai nurodyti 2019 m., todėl nusidėvėjimas nurodytas 14 proc. Šį 14 proc. UAB „AMI Stilius“ nustatytą nusidėvėjimo koeficientą atsakovas taip pat prašė taikyti skaičiuojant baldų ir kitų būtiniausių daiktų vertę, kuri su nusidėvėjimu yra 2 602,36 Eur (3026 x 14 proc. = 2 602,36). Atsakovas ginčo buto gaisro padarinių šalinimo kainą vertina iš viso 16 248,97 Eur suma. Taigi, atsakovas prašo 16 248,97 Eur suma sumažinti ginčo buto vertę ir, atitinkamai minusuoti nurodytą sumą apeliantės naudai iš atsakovo priteistos išmokėti piniginės kompensacijos už bendro turto padalinimą.

111.       Atsakovas taip pat pabrėžė, jog tuo atveju, jeigu tiriamoje baudžiamojoje byloje net ir bus nustatytas kaltas dėl gaisro sukėlimo asmuo ir jis faktiškai atlygins gaisro metu ginčo butui padarytą žalą (nuostolius), gautos lėšos turės būti padalintos ir išmokėtos abiems bylos ginčo šalims, proporcingai jų padalintos sprendime bendrosios jungtinės nuosavybės atitinkamoms dalims. Atsakovas mano, kad jam asmeninei nuosavybei priteisiant 16 248,97 Eur suma mažesnės vertės ginčo butą, šia suma turi būti sumažinta iš jo apeliantės naudai priteista išmokėti piniginė kompensacija.

112.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl turtui padarytos žalos įvertinimo ir savo nurodytos išlaidų sumos nepagrindė, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, jog ginčo bute esantys langai apgadinti, netinkami naudojimui, kad juos būtinai reikia keisti ir pan. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų dėl jo nurodomų išlaidų kvapų valymui specialaus prietaiso (ozonatoriaus) pagalba, nepateikė duomenų apie jo nurodytų daiktų sugadinimo mąstą, naudojimo negalimumą ir pan. (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog vien pateiktos ginčo buto fotonuotraukos vienareikšmiškai nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, sutikti su atsakovo argumentais dėl nurodytų turtui padarytos žalos įvertinimo, nėra pagrindo. Šiuo atveju priešingai, apeliantė pateikė UAB „AMI Stilius“ sąmatas ir žalos įvertinimą, patvirtinančius butui gaisro metu padarytos žalos įvertinimą. Iš pateiktos sąmatos matyti, kad tiek baldų, kurių atstatymas negalimas (užuolaidos, drabužių kabykla, komoda, prieškambario veidrodis, stiklo lentynėlės, kilimas), įvertinus naudojimo nusidėvėjimą, vertė sudaro tik 614,90 Eur. Taip pat kitų namų apyvokos reikmenų ir apstatymo daiktų, kuriems dėl nežymių pažeidimų reikalingi tik valymo darbai kainuotų 998,25 Eur. Pabrėžtina, jog apeliantė sutiko, jog ginčo buto vertė būtų sumažinta bendra žalos įvertinimo suma, t. y. 13 714,86 Eur (10 114,79 Eur (Lokalinė sąmata „Remonto darbai“) +1 986,92 Eur (2024 m. sausio 23 d. sąmata Nr. C-23012024-31 „Valymas po gaisro“) + 614,90 Eur (priedas dėl sugadinto „Kilnojamojo turto“) + 998,25 Eur (sąmata „Baldų valymas“). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog priešingai nei teigia atsakovas, nesant kitų byloje duomenų patvirtinančių atsakovo nurodytų argumentų, neturi pagrindo nesutikti su ieškovės (apeliantės) pateiktu UAB „AMI Stilius“ sąmata ir žalos įvertinimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko, jog bendra ginčo buto žalos įvertinimo suma yra 13 714,86 Eur.

113.       Atsakovas taip pat nurodo, jog visa žalos suma (13 714,86 Eur) turi būti sumažinta iš jo apeliantės naudai priteista piniginė kompensacija. Atsakovas prašo 16 248,97 Eur dydžio suma sumažinti ginčo buto vertę ir minusuoti nurodytą sumą apeliantės naudai iš atsakovo priteistos išmokėti piniginės kompensacijos už bendro turto padalinimą.

114.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 3.117 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Taip pat CK 3.119 straipsnis nustato, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Taigi, šioje byloje atsižvelgiant į nustatytą ginčo buto žalos sumą, priešingai nei teigia atsakovas, turto vertė (75 000,00 Eur) turi būti mažinama byloje nustatyta žalos verte (13 714,86 Eur) bei atitinkamai padalinant turtą/pinigines kompensacijas. Pabrėžtina, jog su ginčo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės mažinimu nustatyta žalos verte (13 714,86 Eur) sutiko ir ieškovė.

115.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo buto (duomenys neskelbtini), turto vertė buvo 75 000,00 Eur, o ginčo butui padarytos žalos suma yra 13 714,86 Eur. Taigi, šiai dienai ginčo buto vertė sudaro 61 285,14 Eur (75 000,00 Eur – 13 714,86 Eur). Kaip jau buvo nustatyta šioje nutartyje, byloje yra pagrindas nustatyti atitinkamai 2/3 (ieškovės naudai) ir 1/3 (atsakovo naudai) dalis nuosavybės teisės į ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir toks nustatymas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

116.       Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, įvertinus vieno iš ginčo buto vertės sumažėjimą, ieškovės viso turto dalis sudaro 90 045,93 Eur (40 856,76 Eur (2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)) + 43 553,33 Eur (2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)) + 5 135,84 Eur (automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) + 500,00 Eur (automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini))), atsakovo – 45 569,21 Eur (20 428,38 Eur (1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini)) + 21 776,67 Eur (1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)) + 2 864,16 Eur (automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) + 500,00 Eur (automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

117.       Priteisus atsakovui automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl ko tarp šalių nėra ginčo), ir butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovo ieškovei mokėtinos kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį dydis būtų – 16 715,93 Eur (62 285,14 Eur (butas ir automobilis) - 45 569,21 Eur (atsakovo viso turto dalis) = 16 715,93 Eur). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovo ieškovei moktinos kompensacijos dydžio ir iš atsakovo ieškovei priteisti 16 715,93 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę viso turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

118.       Nors atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašė peržengti apeliacinio skundo ribas, sumažinant iš jo priteistą apeliantei kompensanciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog ginčo butai buvo įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise ir šalims turėjo būti atidalinti dalimis, t. y. apeliantei priklauso 2/3 abiejų ginčo butų dalys, o atsakovui priklauso 1/3 abiejų ginčo butų dalys bei įvertinus tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo naujos aplinkybes, jog ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė sumažėjo, šiuo atveju nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nes iš esmės pirmosios instancijos teisme apeliantei priteista kompensacija 14 970,84 Eur, padidėjo iki 16 715,93 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju apeliacinio skundo ribos nėra peržengiamos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu toliau nepasisako.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

119.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės teisingai atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino aplinkybes dėl šalių išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo, tačiau spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, neteisingai nustatė sutuoktinių turto balansą, neįvertino, jog ginčo butai apeliantei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl įgyto turto padalijimo bei sutuoktinių turto balanso pakeisti nustatant, jog abiejų ginčo butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys priklauso apeliantei ir minėtų ginčo butų 1/3 dalys priklauso atsakovui. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog ginčo butų, 2/3 dalys priklauso apeliantei ir minėtų ginčo butų 1/3 dalys priklauso atsakovui bei įvertinus, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ginčo bute ((duomenys neskelbtini)) kilo gaisras ir atitinkamai turto vertė sumažėjo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas dalyje dėl atsakovo kompensacijos ieškovei mokėjimo už atsakovui tenkančią didesnę viso turto dalį pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 14 970,84 Eur kompensaciją, keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 16 715,93 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

120.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

 

121.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 500,00 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 227,00 Eur žyminio mokesčio, o 2023 m. liepos 19 d. nutartimi – papildomai 895,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

122.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. spalio 31 d. nutartimis bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi nuspręsta atidėti atsakovui iš viso 1 751,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už priešieškinį iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

123.       Įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti, byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė (CPK 98 straipsnis).

124.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o tai reiškia, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimas patenkintas 50 proc., ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti 71 proc., reikalavimai dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo patenkinti 75 proc., reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo patenkintas 91 proc. ((317 Eur x 100 proc. / 350 Eur) = 91 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 100 proc., ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nebuvo. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys patenkintas 77 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisė 385,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (500 Eur x 77 proc. / 100 proc. = 385 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

125.       Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, pirmosios instancijos teismas iš ieškovės valstybei priteisė 488,00 Eur ieškovei atidėto žyminio mokesčio (2 122 Eur x 23 proc. / 100 proc. = 488,06 Eur), o iš atsakovo valstybei priteisė 1 634 Eur (2 122 x 77 proc. / 100 proc. = 1 633,94 Eur) ieškovei atidėto žyminio mokesčio (CPK 84, 96 straipsniai).

126.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkinti 72 proc. ((75 000 Eur x 100 proc.) / 103 500 Eur = 72,46 proc.), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisė 490,00 Eur atsakovui atidėto žyminio mokesčio (1 751 Eur x 28 proc. / 100 proc. = 490,28 Eur), o iš ieškovės valstybei priteisė 1 261 Eur (1 751 Eur x 72 proc. / 100 proc. = 1 260,72 Eur) atsakovui atidėto žyminio mokesčio (CPK 84, 96 straipsniai).

127.       Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

128.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 95 Eur žyminis mokestis (350 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 94,5 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino 91 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteisė 91 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 86,00 Eur (95 Eur x 91 proc. = 86,45 Eur).

129.       Teismas nustatė, kad už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 44,00 Eur žyminis mokestis (1 965,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 44,21 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteisė 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 44,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė iš viso 2 254,00 Eur žyminio mokesčio (1 634 Eur + 490 Eur + 86 Eur + 44 Eur). Iš ieškovės valstybei priteisė 1 749,00 Eur žyminio mokesčio (488 Eur + 1 261 Eur).

130.       Pirmosios instancijos teisme buvo patirta 59,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybei pirmosios instancijos teismas priteisė 14,00 Eur (59,02 Eur x 23 proc. = 13,57 Eur), o iš atsakovo – 45,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (59,02 x 77 proc. = 45,45 Eur ) (CPK 92, 96 straipsniai).

131.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

132.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dalyje tik dėl šalių turtinio reikalavimo, t. y. kompensacijos mokėjimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, partirtų pirmosios instancijos teisme dalyje dėl turtinių reikalavimų.

133.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme matyti, jog bendra turto vertė buvo 209 000,00 Eur (butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), – 75 000,00 Eur; dviejų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), su 376/675390 dalimi žemės sklypo – 125 000,00 Eur; automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 1 000,00 Eur vertės; automobilis VW Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – 8 000,00 Eur vertės). Ieškovė prašė priteisti jai turto, kurio vertė sudaro 187 617,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei turto, kurio vertė iš viso yra 133 000,00, t. y. pirmosios instancijos teismas tenkino 71 proc.(13 3000 x100 / 187 617,00) ieškovės turtinių reikalavimų.

134.       Atsakovo priešieškinio reikalavimai pirmosios instancijos teisme buvo patenkinti 72 proc. ((75 000 Eur x 100 proc.) / 103 500,00 Eur = 72,46 proc.), t. y. pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui turto, kurio vertė buvo 76 000,00 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 14 970,84 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę priklausančio turto dalį.

135.       Kaip jau buvo šioje nutartyje nustatyta, ginčo butai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. apeliantei priklauso ginčo butų 2/3 dalys, o atsakovui 1/3 dalys bei tai, jog viename iš šalių ginčo butų kilo gaisras ir atitinkamai ginčo buto vertė sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, padidėjo atsakovo mokėtina kompensacija ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Kadangi šia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl šalių turto balanso (ginčo butų dalių nustatymo) ir atsakovo kompensacijos ieškovei mokėjimo keistinas, t. y. priteista kompensacijos suma nuo 14 970,84 Eur sumos padidėjo iki 16 715,93 Eur bei įvertinus tai, kad visų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis iš esmės nesikeičia, t. y. tiek apeliantei, tiek atsakovui pirmosios instancijos teisme priteistas turtas nekeičiamas (iš esmės šalims pirmosios instancijos teisme padalintas turtas ir išlieka), o keičiama tik kompensacijos už atsakovui natūra tenkančią didesnę priklausančio turto dalį dydis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos iš naujo neperskirstomos.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

 

136.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 100,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą pateikiant apeliacinį skundą.

137.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi atidėjo ieškovei 2 522,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo priėmimo.

138.       Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 1 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą.

139.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

140.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).

141.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistu, o tik dalyje dėl atsakovo kompensacijos priteisimo (jos dydžio) ieškovei mokėjimo keistinas, įvertinus, jog ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestinas ir tik dalyje dėl šalių turto balanso paskirstymo tenkintinas, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

142.       Apeliantė, nesutikdama su atsakovo nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma nurodė, jog byloje pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų – yra pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimu, ką patvirtina teikiamas 20240131 pinigų prie mimo kvitas serija LAT Nr. 829534, tačiau apeliantė pastebėjo, jog pateiktas kvitas yra už ankstesnį laikotarpį dar iki apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, t. y. 2023 m. sausio 31 d.(ne 2024 metų), taip pat nėra pateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas, kuriame būtų pateiktas šių išlaidų apskaičiavimas.

143.       Atsakovas 2024 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame paaiškino, jog ieškovė pagrįstai pastebėjo, kad pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 829534 yra nurodyta 2023 metų, o ne 2024 metų, data. Atsakovas paaiškino, kad tai atsitiko dėl techninės klaidos, rašymo apsirikimo, kuris jau ištaisytas. Atsakovas pridėjo pataisytą 20240131 pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 829534 su tinkamai nurodytu metų įrašu bei prašo juo vadovautis byloje, o ankstesnį byloje esantį priedą (DOK 4413) laikyti neaktualiu. Taip pat atsakovas, siekdamas pašalinti visas abejones, pateikė ir 2024 m. sausio 23 d. sąskaitos ataskaitą su detalia informacija apie atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kuri nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju pagrindo abejoti atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumu nėra.

144.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia, jog pagrindo sumažinti atsakovo 1 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nėra.

145.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistu, t. y. ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmetamas, tačiau įvertinus ir tai, kad ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl šalių turto balanso paskirstymo, nustatant, jog apeliantei priklauso 2/3 ginčo butų dalys, o atsakovui priklauso ginčo butų 1/3 dalys, tenkinamas, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, už šioje dalyje patenkintą apeliacinį skundą įgyja teisę į 20 proc., o atsakovas, už atmestą apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dėl ginčo esmės įgyja teisę į 80 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 20,00 Eur (100 Eur x 20 /100), o atsakovui iš ieškovės priteistinos 1 000,00 Eur (1 250,00  Eur x 80/100) dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

146.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).

147.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas atlikti šioms šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą (1 000,00 – 20,00), po kurio iš ieškovės priteistina atsakovui 980,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.

148.       Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi atidėjo ieškovei 2 522,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo priėmimo. Atmetus apeliacinį skundą dėl ginčo esmės, iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistinas 2 522,00 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis).

149.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

150.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį priteisimo ieškovei pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei O. D. iš atsakovo J. D. 16 715,93 Eur (šešiolika tūkstančių septyni šimtai penkiolika eurų, 93 ct) piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto nuosavybės teise priklausančio turto dalį“.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. D. atsakovui J. D. 980,00 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės O. D. 2 522,00 Eur (du tūkstančiai penki šimtai dvidešimt du eurai 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                Vaclovas Paulikas

        

        Rūta Petkuvienė

                                                                        

                                                                        Inga Staknienė