Civilinė byla Nr. 3K-3-465/2014
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00028-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 22.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pripažinimo teisės lengvatinėmis sąlygomis pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teisės į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę perėmimo, kai šios teisės subjektas – ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį, – miršta, o įpėdinis tęsia ūkio veiklą.
Ieškovė prašė pripažinti jai teisę lengvatinėmis sąlygomis pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (9,4579 ha, 6,9129 ha, 2,9646 ha, 2,3511 ha, 1,5698 ha ir 7,5949 ha ploto), suprojektuotus jos sutuoktiniui, mirusiam 2011 m. gruodžio 22 d., Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio seniūnijos Mažėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. jos sutuoktinis įsteigė ūkininko ūkį, o ji nuo 2008 m. vasario 5 d. Ūkininkų ūkių registre įregistruota kaip ūkininko partnerė. 2008 m. rudenį ieškovės sutuoktinis padavė Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui prašymą lengvatinėmis sąlygomis pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę ir buvo įtrauktas į sąrašą piliečių, pageidaujančių Mažėnų kadastro vietovėje pirkti žemę iš valstybės. Žemės pirkimo–pardavimo procesas nebaigtas, nes ieškovės sutuoktinis mirė. Ieškovė paveldėjo sutuoktinio turtą ir toliau verčiasi žemės ūkio veikla, 2012 m. vasario 24 d. savo vardu įregistravo ūkininko ūkį, naudoja jos sutuoktiniui suprojektuotus žemės sklypus. Ieškovė prašė atsakovės parduoti šiuos žemės sklypus, nes yra savo sutuoktinio turtinių teisių paveldėtoja ir atitinka įstatymo reikalavimus asmeniui, siekiančiam valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, tačiau atsakovė atsisakė juos parduoti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovei teisę savo vardu tęsti jos sutuoktinio 2008 m. lapkričio 4 d. prašymu pradėtą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 39VĮ-(14.39.2.)-581 patvirtintame Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio seniūnijos Mažėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų ieškovės sutuoktiniui, pirkimo-pardavimo procesą. Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 4 d. ieškovės sutuoktinis padavė Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui prašymą lengvatinėmis sąlygomis pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę. Jis atitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 ir 3 straipsniuose nustatytus reikalavimus asmeniui, siekiančiam valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, todėl Utenos apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu buvo įrašytas į sąrašą piliečių, pageidaujančių Mažėnų kadastro vietovėje pirkti žemę iš valstybės. 2011 m. sausio 6 d. ieškovės sutuoktinis su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriumi sudarė žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį, pagal kurią sumokėjo 1707,40 Lt už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu patvirtintas Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio seniūnijos Mažėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo ieškovės sutuoktiniui suprojektuoti šeši žemės sklypai. Ieškovės sutuoktinis užsakė žemės sklypų kadastrinius matavimus ir 2011 m. spalio 26 d. už šiuos darbus sumokėjo 600 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu (su pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 8 d. ir 2012 m. birželio 6 d. įsakymais) patvirtino šių valstybinės žemės sklypų kadastro duomenis. Sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas neparengtas ir su ieškovės sutuoktiniu nesuderintas, sprendimas parduoti jam žemės sklypus nepriimtas, pinigai už žemės sklypus nesumokėti ir sutartis nesudaryta, nes ieškovės sutuoktinis 2011 m. gruodžio 22 d. mirė. Ieškovė su sutuoktiniu tvarkė bendrą ūkį ir kartu vertėsi žemės ūkio veikla A. G. (ieškovės sutuoktinio) ūkininko ūkyje. Nuo 2008 m. vasario 5 d. Ūkininkų ūkių registre ieškovė įregistruota kaip ūkininko A. G. (ieškovės sutuoktinio) partnerė. Po sutuoktinio mirties ieškovė paveldėjo jo turtą ir tęsė žemės ūkio veiklą jo vardu įregistruotame ūkininko ūkyje, o 2012 m. vasario 24 d. savo vardu įregistravo ūkininko ūkį ir verčiasi žemės ūkio veikla. Ieškovė naudoja jos sutuoktiniui suprojektuotus žemės sklypus, deklaruoja žemės ūkio naudmenas, tvarko buhalterinę apskaitą, jos ūkis atitinka minimalias gamtosaugines normas, minimalius higienos ir gyvūnų gerovės normų reikalavimus. Teismas sprendė, kad ieškovė atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 ir 3 straipsniuose nustatytus reikalavimus asmeniui, siekiančiam valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, ir galėtų prašyti parduoti jai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus lengvatinėmis sąlygomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915, įsigaliojusio 2011 m. rugpjūčio 24 d., 3 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam nutarimui prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Teismas nurodė, kad ieškovės sutuoktinio 2008 m. lapkričio 4 d. prašymu pradėtas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo–pardavimo procesas negali būti baigtas, nes ieškovės sutuoktinis mirė. Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindiniai šio proceso darbai – žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas, žemės sklypų kadastriniai matavimai, žemės sklypų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre – jau atlikti ir ieškovės sutuoktinis už juos sumokėjo, teismas sprendė, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis), ieškovei, kaip įpėdinei, pripažintina teisė savo vardu tęsti jos sutuoktinio pradėtą valstybinės žemės pirkimo procesą. Teismas nurodė, kad toliau tęsiant ieškovės sutuoktinio prašymu pradėtą valstybinės žemės pirkimo pardavimo procesą gali atsirasti aplinkybių, trukdančių ieškovei įsigyti valstybinės žemės sklypus, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir jai pripažįstama teisė savo vardu tęsti jos sutuoktinio prašymu pradėtą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procesą (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 2 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartį ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, spręsdami, kad ieškovė atitinka reikalavimus asmeniui, siekiančiam valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, ir kad ji turi teisę tęsti savo sutuoktinio pradėtą žemės sklypų įsigijimo procedūrą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Šiems subjektams gali būti teikiama parama įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtina, kad paramos suteikimo metu laikomasi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Ieškovė savo sutuoktinio ūkio partnere buvo įregistruota 2008 m. vasario 5 d., išregistruota 2011 m. sausio 17 d. Ieškovės sutuoktinis mirė 2011 m. gruodžio 22 d. Kadangi sutuoktinio mirties dieną ieškovė nebuvo savo sutuoktinio ūkio partnerė, tai negalėjo atitikti reikalavimų asmeniui, siekiančiam valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę.
2. Kasatorės nuomone, valstybinės žemės sklypų pardavimo procedūra, kuri buvo pradėta ieškovės sutuoktinio vardu, negali būti tęsiama ieškovės vardu, nes sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme, yra siejamos su konkrečiu asmeniu. Teisė paveldėti turtines teises nėra absoliuti. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 7 punkte nustatyta, kad mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatytąja tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja Civilinio kodekso nustatyta tvarka jo įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusio asmens sumokėta už perkamą žemės sklypą. Kadangi ieškovės sutuoktinis nebuvo sumokėjęs už žemės sklypus, šios teisės ieškovė negali paveldėti, t. y. ji negali įsigyti šių žemės sklypų. Mirusio asmens (palikėjo) įpėdiniai gali įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą nustatyta tvarka, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 ir 3 straipsniuose įtvirtintas sąlygas. Ieškovė šiuo metu negali pateikti prašymo dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, nes tokie prašymai nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys su asmenimis, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę (šio nutarimo 3 punktas).
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, kai šios teisės subjektas – ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį, – miršta, o įpėdinis tęsia ūkio veiklą
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-762 redakcija) teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Ieškovės sutuoktinis, savo vardu įregistravęs ūkininko ūkį, atitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-762 redakcija) reikalavimus ir turėjo teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Įgyvendindamas šią savo teisę, ieškovės sutuoktinis pateikė Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 9 punkte nurodytus dokumentus, ir buvo pradėta žemės sklypų pardavimo procedūra. Ši procedūra nebuvo užbaigta, nes 2011 m. gruodžio 22 d. ieškovės sutuoktinis mirė. Teismai nustatė, kad ieškovė paveldėjo dalį savo sutuoktinio turto, taip pat ir ūkininko ūkio, ir 2012 m. vasario 24 d. ūkininko ūkį įregistravo savo vardu. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokias teisės ir pareigas ieškovė perėmė, paveldėdama mirusio sutuoktinio ūkininko ūkį ir įregistruodama jį savo vardu.
Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ūkininko ūkis yra ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Kai ūkininko ūkį įregistravęs asmuo pasinaudoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme nustatyta teise į valstybės paramą ir pradedama šios teisės įgyvendinimo procedūra (asmuo užpildo prašymą ir pateikia visus būtinus dokumentus, jam suprojektuojamas žemės sklypas, kuris įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre), tai ši turtinė teisė laikytina viena iš ūkininko turtinių teisių, sudarančių ūkininko ūkį. Ūkininko ūkio įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad ūkininkui mirus, jeigu įpėdinis tęsia ūkio veiklą, registro tvarkymo įstaigai pateikiami ūkio įregistravimo pažymėjimas ir prašymas įregistruoti ūkį įpėdinio vardu kartu su tai patvirtinančiais ir kitais dokumentais, nurodytais šio Įstatymo 7 straipsnyje. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ūkis iš Ūkininkų ūkių registro išregistruojamas ūkininkui mirus, jeigu nėra įpėdinio ir ūkio veikla netęsiama. Tais atvejais, kai įpėdinis tęsia ūkio veiklą ir ūkis įregistruojamas įpėdinio vardu, laikytina, kad kartu su ūkininko ūkiu įpėdinis perima ir pradėtą įgyvendinti teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę; toks įpėdinis turi teisę užbaigti pradėtą procedūrą savo vardu. Kadangi ieškovė, paveldėjusi ūkininko ūkį, tęsdama ūkio veiklą ir įregistravusi jį savo vardu, perėmė pradėtą įgyvendinti teisę, tai nėra teisinio pagrindo reikalauti, kad ji atliktų savo vardu tuos veiksmus, kuriuos jau atliko jos miręs sutuoktinis, taip pat spręsti, ar ji atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo reikalavimus asmenims, siekiantiems valstybės paramos.
Kasaciniame skunde teigiama, kad Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 7 punkte nustatyta, jog mirus asmeniui, kuris už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą nustatyta tvarka sumokėjo įmokas pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja Civilinio kodekso nustatyta tvarka jo įpėdiniai, kuriems įskaitoma suma, mirusio asmens sumokėta už perkamą žemės sklypą, todėl tais atvejais, kai asmuo miršta nesumokėjęs įmokų už suteiktą ir naudojamą žemės sklypą, įpėdiniai neturi teisės įsigyti ginčo žemės sklypo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios Taisyklių nuostatos reglamentuoja sumokėtų įmokų įskaitymą, bet neapibrėžia teisių perėmimo (paveldėjimo ar kitu būdu) sąlygų. Tai reiškia, kad sumokėtas įmokas įpėdinis paveldi ir jos panaudojamos įskaitymui, jeigu įpėdiniai teisę pirkti šį žemės sklypą įgyja Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taisyklės, kaip teisinis aktas, pagal savo teisinę galią nereglamentuoja tokių svarbių civilinių teisių klausimų kaip nuosavybės ir paveldėjimo teisių įgijimo pagrindai ar sąlygos, o gali nustatyti tik tam tikras šių teisių įgyvendinimo nuostatas. Minėta, įpėdinis, paveldėjęs ūkininko ūkį, tęsiantis ūkio veiklą, įregistravęs jį savo vardu, kartu perima ir pradėtą įgyvendinti teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę pirmiau nurodytų įstatymo normų, o ne Taisyklių pagrindu.
Teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 346 straipsnyje nustatytų pagrindų, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti kasacinio skundo ir panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasaciniame teisme patirta 22,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. spalio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš kasatorės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (kodas 188704927) 22,31 Lt (dvidešimt du Lt 31 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas