Civilinė byla Nr. e2A-620-657/2026

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05532-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.6.4.; 2.6.8.9.; 2.6.20.4.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 14 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Simonos Dementavičienės ir Editos Šliumpienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bio Techno-Line“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trantera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bio Techno-Line“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Trantera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Bio Techno-Line“ 31 275,91 Eur skolą, 1 369,29 Eur palūkanas, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog 2024 m. birželio mėnesį ieškovė žodinės sutarties pagrindu suteikė atsakovei technikos nuomos ir kalkių sijojimo paslaugas ir atlikusi sutartus darbus, 2024 m. liepos 5 d. išrašė atsakovei sąskaitą 34 275,91 Eur sumai. Atsakovė sąskaitą priėmė, pretenzijų dėl atliktų paslaugų kokybės nereiškė, tačiau iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir liko ieškovei skolinga 31 275,95 Eur. Tik po pretenzijos pateikimo ir reikalavimo atsiskaityti, atsakovė pranešė apie netinkamai suteiktas paslaugas, tačiau nedetalizavo netinkamai atliktų darbų, nors paslaugų teikimo metu atsakovė aktyviai dalyvavo procese, teikė nurodymus ieškovei. Abi šalys yra verslo subjektai, todėl už laiku neįvykdytą prievolę už 136 dienas, taikant 11,75 procentų dydį buvo paskaičiuotos 1 369,29 Eur palūkanos. Taip pat, prašė priteisti 40,00 Eur išieškojimo išlaidas ir 11,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Atsakovė UAB „Bio Techno-Line“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, jog ieškovė pagal žodinę sutartį atliko atsakovei kalkių, naudojamų žemės ūkio veikloje, gamybos darbus, už kuriuos 2024 m. liepos 5 d. buvo pateikta PVM sąskaita faktūra apmokėjimui. Atsakovė sumokėjo dalį sumos – 3 000 Eur, o likusios sumos nesumokėjo, nes paaiškėjo, jog darbai atlikti nekokybiškai. Pažymėjo, jog atsakovė pasitikėjo ieškove ir paslaugų teikimo ir kalkių gamybos procese nedalyvavo, faktinis darbų priėmimas – perdavimas nebuvo atliktas, ieškovei informavus apie kalkių pagaminimą, atsakovė jas rasdavo darbų vykdymo objektuose. Ieškovės atlikti darbai visiškai neatitiko kalkių savybėms ir kokybei keliamų reikalavimų, kalkes teko pakartotinai pertikrinti, persijoti, ieškovės darbai buvo atliekami lietui lyjant, dėl ko kalkės sušlapo, ir sulipo, todėl negalėjo jų parduoti ūkininkams. Už broko šalinimo paslaugas ieškovei buvo pateiktos sąskaitos bendrai 25 438,56 Eur sumai, todėl šia suma turėtų būti mažinamas ieškovės reikalavimas. Nesutiko su procesinių palūkanų metine norma, tvirtino, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – MAPKSVPĮ) yra reguliuojamos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, kurios nesutampa su procesinėmis, ieškovės prašomas procesinių palūkanų dydis yra per didelis ir prieštarauja CK 6.210 straipsnio nuostatoms.

5.       Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.       Teismas nurodė, jog teismas neatskleidė bylos esmės, nes neišsiaiškino, ar šalių susitarimo tikslas sudarant paslaugų sutartį buvo kalkių išsijojimas iki tam tikros frakcijos ir, kokią įtaką šios aplinkybės turėjo vertinant ieškovės atliktų darbų kokybę; byloje iš esmės byloje nebuvo vertinama ar atsakovės atstovo nurodymai duoti ieškovės darbuotojui ir toliau sijoti šlapias kalkes buvo tinkami, ir kokią tai įtaką turėjo galutiniam rezultatui, ypač įvertinus tai, kad pagrindinis atsakovės argumentas dėl netinkamos kokybės darbų buvo tai, kad kalkės buvo sijojamos lyjant lietui. Teisėjų kolegija, taip pat reikšminga bylai laikė aplinkybę, kad kalkes atsakovė visą laiką (prieš paslaugos atlikimą, jos metu ir po to sandėliavo) laikė atvirai – lauke, neapsaugodama nuo kritulių, tačiau byloje nebuvo įvertintos aplinkybės, ar kalkių drėgnumą nulėmė ieškovės per lietų atliekami sijojimo darbai, ar atsakovės pasirinkimas laikyti žaliavą lauke.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB ,,Bio Techno-Line“ ieškovei UAB ,,Trantera“ 14 137,96 Eur skolą, 618,97 Eur palūkanų, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo sumą, 2 620,23 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

8.       Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716–6.724 straipsnių nuostatos. Nors atsakovė teigė, kad šalių santykiai kvalifikuotini kaip rangos, teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojo parodymais, konstatavo, jog buvo susitarta dėl kalkių sijojimo paslaugų teikimo, naudojant ieškovės techniką, o paslaugų apimtis ir įkainiai buvo detalizuoti PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovė neginčijo nei paslaugų įkainių, nei suteiktų paslaugų apimties, todėl teismas pripažino, kad ieškovė suteikė paslaugų už 34 275,91 Eur sumą.

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovei buvo esminė paslaugų kokybė – kalkių išsijojimas iki konkrečios frakcijos, siekiant jas realizuoti. Ieškovė suprato užsakymo esmę ir pageidaujamą rezultatą, todėl jai kilo pareiga veikti sąžiningai ir protingai, laikytis profesinės veiklos standartų bei užtikrinti, kad paslaugos atitiktų kliento interesus. CK 6.718 straipsnio pagrindu teismas konstatavo, jog paslaugų teikėjas turėjo teisę atsisakyti vykdyti netinkamus kliento nurodymus arba nutraukti sutartį, jeigu aplinkybės (lietus, kalkių sandėliavimas lauke be apsaugos) objektyviai lėmė paslaugų kokybės pablogėjimą. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų ėmusis pakankamų priemonių išvengti kokybės trūkumų ar informavusi atsakovę apie galimas rizikas.

10.       Teismas nustatė, kad kalkės buvo sijojamos lietui lyjant ir sandėliuojamos atvirai lauke, todėl tokios aplinkybės turėjo tiesioginės įtakos galutiniam rezultatui. Lietus nelaikytas nenugalima jėga, nes ieškovė galėjo atitinkamai reaguoti ir sustabdyti darbus ar pasiūlyti alternatyvius sprendimus. Taip pat konstatuota, kad atsakovė pati davė nurodymus tęsti darbą šlapiomis sąlygomis ir neįrodė konkrečios nekokybiškai atliktų paslaugų apimties ar patirtų nuostolių dydžio.

11.       Spręsdamas dėl atsakomybės paskirstymo, teismas taikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.259 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl kreditoriaus kaltės. Nustatyta abipusė šalių kaltė: ieškovė nepakankamai rūpinosi paslaugų kokybe ir rizikų valdymu, o atsakovė prisidėjo prie netinkamo rezultato, nurodydama tęsti darbus nepalankiomis sąlygomis ir nesirūpindama tinkamu kalkių sandėliavimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė 50 procentų ieškovės kaltę ir pripažino, kad ji turi teisę tik į pusę sąskaitoje nurodytos sumos – 17 137,96 Eur. Į šią sumą įskaičius 3 000 Eur avansą, priteistina skola sudaro 14 137,96 Eur.

12.       Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl 25 438,56 Eur nuostolių, nes nepateikti pakankami ir informatyvūs įrodymai, pagrindžiantys broko šalinimo apimtį, kalkių kiekį ar realų kokybės atkūrimą. Todėl nebuvo pagrindo papildomai mažinti ieškovės reikalavimo.

13.       Pasisakydamas dėl palūkanų, teismas konstatavo, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl, vadovaujantis CK 6.261 straipsniu ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, ieškovei priteistinos 11,75 proc. dydžio metinės palūkanos už pradelstą laikotarpį bei procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į iš dalies patenkintą ieškinį, palūkanos perskaičiuotos nuo priteistos 14 137,96 Eur sumos ir sudaro 618,97 Eur. Teismas taip pat priteisė 40 Eur fiksuotą kompensaciją už skolos išieškojimo išlaidas, kuri pagal įstatymą nereikalauja papildomo įrodinėjimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atsakovė UAB „Bio Techno-Line“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį kuria ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visiškai, arba tą bylos dalį grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylai reikšmingų aplinkybių ir neįvykdė apeliacinės instancijos teismo nutartyje duotų nurodymų. Byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog būtina išsamiai ištirti faktinį paslaugų suteikimą, jų apimtį bei kokybę. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kiek tonų kalkių buvo išsijota, kokia dalis jų buvo išsijota tinkamai ar netinkamai, kokia dalis buvo priimta su trūkumais, o kokia – be jų. Teismas neištyrė šalių susitarimo esmės ir netinkamai nustatė paslaugų turinį. Byloje liko neišaiškinta, kokia buvo tikroji šalių valia – ar atsakovė užsakė tik kalkių sijojimą, ar taip pat ir jų malimą (trupinimą). Ieškovė teigė, kad buvo užsakytas tik sijojimas, todėl stambesnė frakcija po sijojimo liko nepakitusi. Atsakovė savo ruožtu tvirtino, kad tikslas buvo išgauti tam tikros frakcijos kalkes. Teismas neįvertino šios aplinkybės reikšmės paslaugų kokybės vertinimui ir neišanalizavo, kokią įtaką ji turėjo galutiniam rezultatui. Pats teismas sprendime pripažino, kad lieka neaišku, kuri dalis paslaugų atlikta tinkamai, o kuri – netinkamai, tačiau, nepaisydamas šių neišsiaiškintų aplinkybių, priėmė sprendimą iš dalies tenkinti ieškinį.

14.2.                      Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl liudytojo apklausos ir taip pažeidė įrodinėjimo principus. Žodinio bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma pakartotinai apklausti liudytoją D. S., kuris tiesiogiai dalyvavo užsakant paslaugas ir jų atlikimo procese. Šio liudytojo parodymai galėjo būti reikšmingi nustatant faktines aplinkybes, kurias apeliacinės instancijos teismas buvo nurodęs papildomai ištirti. Teismui atsisakius apklausti liudytoją, iš esmės buvo formaliai pravestas teismo posėdis, neatskleidžiant reikšmingų faktinių duomenų, kas lėmė neišsamų bylos išnagrinėjimui.

14.3.                      Teismas neįvertino atsakovės elgesio įtakos galutiniam darbų rezultatui, t. y. neanalizavo, ar kalkių drėgnumą nulėmė ieškovės veiksmai, ar atsakovės pasirinktas žaliavos laikymo būdas. Taip pat teismas prieštaringai vertino šalių kaltę ir nepagrindė 50 proc. atsakomybės paskirstymo. Nors teismas konstatavo, kad ieškovė paslaugas suteikė su esminiais trūkumais, tačiau neatskleidė, kokia konkreti dalis darbų atlikta tinkamai ar netinkamai, visgi neaišku, kokiais kriterijais remiantis nustatė 50 proc. ieškovės kaltę ir atitinkamai sumažino priteistiną sumą. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir rungimosi principus, perkeldamas neaiškumų pasekmes atsakovei. Nors teismas konstatavo neaiškumą dėl atliktų darbų apimties, kritulių kiekio ir kalkių būklės skirtinguose objektuose, šių neaiškumų nepagrįstai neišsprendė ieškovės nenaudai, nors būtent ieškovė turėjo įrodyti tinkamą paslaugų suteikimą ir jų apimtį. Tokiu būdu buvo pažeistas įrodinėjimo naštos paskirstymo principas.

15.       Ieškovė UAB „Trantera“ su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog paslaugos buvo suteiktos, atsakovė, siekdama paneigti ieškovės teisę į atlyginimą už paslaugas, privalėjo įrodyti, jog jos buvo suteiktos netinkamai, tačiau to nepadarė. Nors atsakovė teigė, kad liudytojas galėjo atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau susitiktina su teismo išvada, jog po jo apklausos teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, nebeįmanoma užtikrinti liudytojo objektyvumo. Nesutiktina su atsakovės argumentu, jog teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės kaltė suteikiant netinkamas paslaugas buvo įvertinta 50 proc., priešingai teismas spręsdamas dėl ieškovės kaltės dydžio nurodė aplinkybes į kurias atsižvelgė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų patyrusi, kokia nors žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

18.       Ieškovė šioje byloje reikalavo, kad atsakovė sumokėtų – 31 275,91 Eur skolą už suteiktas kalkių sijojimo paslaugas, 1 369,29 Eur palūkanas, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, nurodydamas, jog nustačius abipusę šalių kaltę yra pagrindas 50 procentų sumažinti prašomą priteisti skolą. Ieškovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes (nenustatė susitarimo esmės, atsakovės elgesio įtakos galutiniam rezultatui), netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai atsisakė pakartotinai apklausti liudytoją, ir tokiu būdu be pagrindo 50 procentų sumažino prašomą priteisti sumą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė nesudarė rašytinės paslaugų sutarties, kurioje būtų numatytos konkrečios sutarties vykdymo sąlygos (paslaugų pobūdis, apimtis, įkainiai ir kt.). Šalys taip pat neginčija tų aplinkybių, kad ieškovė, žodiniu šalių susitarimu, suteikė atsakovei kalkių sijojimo paslaugas Anykščių ir Kėdainių rajonuose, naudodama frontalinį krautuvą ir sijotuvą, dėl ko ieškovė UAB „Trantera“ 2024 m. liepos 5 d. išrašė atsakovei UAB „Bio Techno-Line“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRN000012532 už paslaugų teikimo metu naudotą techniką (technikos nuomą, transporto paslaugas) 34 275,91 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. Atsakovė už suteiktas paslaugas sumokėjo ieškovei dalį sumos (3 000 Eur), aiškindama tuo, jog ieškovė netinkamai išsijojo kalkes, dėl ko ji turėjo pakartotinai persijoti jas, pasitelkdama kitas įmones. Ieškovė pateikė atsakovei pretenzijas dėl likusios sumos (31 275,91 Eur) ir netesybų sumokėjimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylose esmės, nes neišsiaiškino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, kuria buvo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo sprendimas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodytų aplinkybių (apie faktinį paslaugų suteikimą ir jų apimtį, susitarimo esmę (apimtį) dėl paslaugų teikimo, kiek tonų kalkių ieškovė išsijojo, kokia dalis jų buvo išsijotos netinkamai, kokią dalį atsakovė priėmė su trūkumais, o kokią dalį priėmė kaip tinkamai išsijotą, kokią dalį jų siekė realizuoti; ar atsakovės atstovo duoti nurodymai ieškovės darbuotojui toliau sijoti šlapias kalkes buvo tinkami, ir kokią tai įtaką turėjo galutiniam rezultatui; ar kalkių drėgnumą nulėmė ieškovės atliekami sijojimo darbai per lietų, ar atsakovės pasirinkimas laikyti žaliavą lauke. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

21.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 str., 178 str.). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

22.       Kaip minėta anksčiau, rašytinė sutartis dėl atsakovės teiktų paslaugų tikslo, apimties, atlikimo sąlygų ir kitų sąlygų nebuvo sudaryta ir į bylą nepateikta. Remiantis PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, nes tai yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti jau įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

23.       Nagrinėjamu atveju byloje esant duomenų, kad atsakovė atliko kalkių sijojimo darbus, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti (CPK 178 str.), dėl kokio kiekio kalkių persijojimo ir kitų sąlygų buvo susitarta; taip pat įrodyti, kad kalkių sijojimas per lietų ar šlapių kalkių sijojimas neturėjo įtakos paslaugų kokybei, o būtent pačios ieškovės sprendimas, lietui lyjant, laikyti išsijotas kalkes neuždengtoje aikštelėje, lėmė netinkamą paslaugos atlikimą.

24.       Nors pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė šalims terminą iki 2025 m. spalio 14 d. imtinai pateikti teismui papildomus įrodymus, rašytinius paaiškinimus Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties 22-24 punktuose nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ar paneigti, tačiau jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių šalių reikalavimus ar atsikirtimus, nei atsakovė, nei ieškovė teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai vertino byloje surinktus įrodymus (šalių paaiškinimus, susirašinėjimą, nuotraukas, kt.). Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ji nevykdė teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties ir neteikė teismui jokių papildomų įrodymų.

25.       Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pažymi, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 1 d.). Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus (CPK 42 str. 5 d.). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).

26.       Atsižvelgdama į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje pateikti duomenys leidžia konstatuoti buvus abiejų šalių netinkamą elgesį, vykdant susitarimą dėl kalkių sijojimo (ieškovės – nepakankamą rūpinimąsi paslaugų kokybe ir rizikų valdymu, atsakovės – darbų tęsimu, esant nepalankioms oro sąlygomis ir nesirūpinimu tinkamu kalkių sandėliavimu). Atsakovės apeliacinio skundo argumentai pagrindo manyti priešingai nesuteikia.

27.       Apeliantė taip pat skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakartotinai neapklausė liudytojo D. S., kurio parodymai galėjo būti reikšmingi nustatant faktines aplinkybes, kurias apeliacinės instancijos teismas buvo nurodęs papildomai ištirti.

28.       Pasisakydama dėl šio apelianto argumento, teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat dar kartą atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

29.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantės prašomas apklausti liudytojas dalyvavo anksčiau 2025 m. kovo 19 d. vykusiame teismo posėdyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog jam iš dalyvavimo teismo posėdyje tapo žinomos bylos aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovė norėjo, kad D. S. pakartotinai būtų apklaustas, kaip liudytojas, jis negalėjo kartu su atsakove dalyvauti teismo posėdyje, nes neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu (CPK 192 str. 1 d.). Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pakartotinai apklausti liudytoją D. S. dėl bylos objektyvumo, nes jis po praeito apklausimo liko salėje (2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio protokolas, laikas 09:21:02).

30.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino abiejų šalių kaltę, nes ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, duodama nurodymus sijoti kalkes lyjant lietui ir neužtikrinusi saugaus išsijotų kalkių saugojimo, todėl nebuvo pagrindo pripažinti atsakovės kaltės ir priteisti iš jos ieškovei pusę sumos už suteiktas paslaugas.

31.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų turėjusi sutartinę pareigą besąlygiškai vykdyti ieškovės nurodymus, šalis vis tiek saistė bendrieji sutarčių vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.718 straipsnyje.

32.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Sutartis gali pasibaigti tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), šalių susitarimu (CK 6.124 str.), kai prievolės neįmanoma įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.127 str.), kreditoriui atleidus skolininką nuo prievolės įvykdymo (CK 6.129 str.) ir kitais CK VI knygos IX skyriuje nustatytais pagrindais. Sutarčių pabaigą taip pat reglamentuoja ir CK VI knygos II dalies XIII skyriaus nuostatos, įtvirtinančios vienašalį sutarties nutraukimą, pakeitimą, atsisakymą ir negaliojimą (CK 6.217–6.228 str.).

33.       Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog sutartis būtų nutraukta, ar ieškovė nebūtų atlikusi darbų, kurie grindžiami byloje pateikta PVM sąskaita faktūra, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neteisėtų atsakovės veiksmų vykdant sutartinius įsipareigojimus, kas galėjo turėti įtakos paslaugų kokybei. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei negalint suteikti tokios kokybės paslaugų, kokios kokybės paslaugų norėjo atsakovė (kalkių išsijojimo tam tikra frakcija, kad vėliau minėtas kalkes būtų galima parduoti), ieškovė turėjo atsisakyti teikti paslaugas lyjant lietui arba nutraukti su atsakove sudarytą sutartį), o atsakovė, įvertinusi klimatines sąlygas, neduoti nurodymų toliau sijoti šlapias kalkes, sustabdyti darbus, užtikrinti išsijotų kalkių saugų sandėliavimą, apsaugant jas nuo kritulių, ar nutraukti sutartį su ieškove, kuri teikia nekokybiškas paslaugas.

34.       Susiklosčius tokiai situacijai, kai byloje nėra pateikta jokių įrodymų, koks kalkių kiekis buvo persijotas nekokybiškai, šalims nepasirašius jokių darbų (paslaugų) priėmimo – perdavimo aktų, atsakovei nereiškiant ieškovei pretenzijų iki pareikalavimo apmokėti už paslaugas, tačiau nustačius, jog abi šalys prisidėjo prie netinkamo sutarties vykdymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės elgesys nagrinėjamoje situacijoje neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų (CK 6.158 str.), CK 6.200 straipsnyje įtvirtintos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos (2 d.), reikalavimo vykdyti sutartis kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (3 d.), bei reikalavimo atliekant tam tikrus veiksmus, dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (4 d.). Nagrinėjamu atveju, atsakovei siekiant visiškai išvengti atsiskaitymo už atliktus darbus, deklaratyviai teigiant, kad visos paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, šių teiginių nepagrindžiant jokiais objektyviais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 50 procentų sumažino ieškovės prašomą priteisti sumą už suteiktas paslaugas. Priešingas teismo vertinimas iš esmės pažeistų ieškovės, kaip paslaugų teikėjos, teises ir teisėtus interesus gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas bei sudarytų galimybę atsakovei nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.

35.       Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, Serija A n. 288, p. 20, par. 61).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36.        Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio keisti ar naikinti nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), kiekvienu atveju įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

38.       Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė nurodė, jog patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (2026 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 26 Nr. 05 ir Luminor banko 2026 m. vasario 2 d. lėšų pervedimo nurodymą).

39.       Teisėjų kolegija ieškovės išlaidas pripažįsta realiomis ir jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovei priteistinos iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bio Techno-Line“, juridinio asmens kodas 302608449, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Trantera“, juridinio asmens kodas 301583548, 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos            Žibutė Budžienė

            Simona Dementavičienė 

            Edita Šliumpienė