Administracinė byla Nr. eA-398-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05358-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

„S“

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas asociacija „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ 2014 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. 4-807 „Dėl lėšų projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 vykdytojui Asociacijai „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ sumažinimo ir susigrąžinimo; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. 4-808 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 4-1079 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą dėl projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, projekto kodas Nr. VP2- 2.2-ŪM-02-V-01-014 finansavimo ir administravimo sutarties vienašalio pakeitimo Nr. 1.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą ribotą konkursą „Statybos rangos darbai projektui „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“. Konkurso laimėtoju pripažinta UAB „Alytaus rentiniai“. UAB „Irdaiva“ pasiūlymas liko antroje vietoje. 2013 m. spalio 21 d. pareiškėjas ir UAB „Alytaus rentiniai“ sudarė viešojo pirkimo sutartį. 2014 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 2014 m. kovo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo ir UAB „Alytaus rentiniai“ sudaryta sutartis pripažinta negaliojančia. VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau - LVPA) pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl aplinkybių, turinčių Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo požymių, kurio metu nustatė, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 258 795,28 Lt. LVPA Ūkio ministerijai pateikė siūlymą pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi - 245 693,21 Lt. Ūkio ministras 2014 m. lapkričio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 4-807, kuriuo sumažino projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 258 795,28 Lt, pavedė LVPA išskaičiuoti grąžintinų lėšų dalį 213 573,56 Lt, išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš pareiškėjo mokėjimo prašymo, pateikto pagal projektą bei išskaičiuoti nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą iš pareiškėjo mokėjimo prašymo, pateikto pagal projektą. Ūkio ministras 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 4-808 pakeitė ūkio ministro 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 4-1079 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansine paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos auginio veiksmų programą, skyrimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Be to, Ūkio ministerija atliko projekto finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių (toliau - Gairės) 13 punktą, rekomenduojama finansinė korekcija - 25 proc., tačiau tame pačiame punkte numatyta, jog finansinė korekcija gali būti sumažinta iki 10 ar 5 proc., priklausomai nuo padaryto pažeidimo rimtumo. Gairės nustato tik rekomendacinio pobūdžio finansines korekcijas, todėl LVPA turėjo galimybę siūlyti ir kitokio dydžio (mažesnę) finansinę korekciją. LVPA ūkio ministrui pateikta rekomendacija nėra privaloma. LVPA atliktas tyrimas formalus, remtasi tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo, statybos rangos darbai buvo vykdomi tinkamai, kokybiškai, laikantis techninio projekto. Pareiškėjas pažymėjo, kad nustatytu pažeidimu nebuvo pažeistas viešasis interesas, nepadaryta žala nei valstybei, nei viešųjų finansų racionalaus naudojimo principui, kadangi projektui skirtas finansavimas buvo panaudotas taip, kaip numatyta projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, statybos rangos darbai vykdyti tinkamai. Sutartis su UAB „Alytaus rentiniai“ nutraukta, vykdomas naujas rangos darbų pirkimas, tai rodo, kad pareiškėjas deda visas pastangas ištaisyti pažeidimą. Finansinės korekcijos (sankcijos) konkretaus dydžio nustatymui yra reikšmingas pažeidimų skaičius. Pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas tik vienas pažeidimas. Pirkimo dokumentų sąlyga, kurios neatitiko UAB „Alytaus rentiniai“, yra neaiški ir dviprasmiška. Pareiškėjas yra nevyriausybinė organizacija, neturi kitų finansavimų šaltinių, todėl maksimalios finansinės korekcijos taikymas yra neproporcingas bei keliantis grėsmę šios organizacijos egzistavimui. Pritaikyta maksimali finansinė korekcija yra per sunki našta pareiškėjui, dėl to ši organizacija gali tapti nepajėgi patenkinti projektu išsikeltų tikslų. Tai, pareiškėjo manymu, yra pagrindas panaikinti taikytą finansinę korekciją. Pareiškėjas nurodė, kad ūkio ministras, priimdamas sprendimą sumažinti finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, nesulaukęs Finansų ministerijos sprendimo dėl pareiškėjo pateikto skundo 2014 m. spalio 10 d. „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo“, pažeidė gero administravimo principą, kadangi gali susidaryti tokia situacija, kad klausimas dėl neproporcingai taikytos finansinės korekcijos bus nagrinėjamas ir teisme, ir Finansų ministerijoje.

Atsakovas Ūkio ministerija prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 197 punktą, LVPA, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą, 2014 m. spalio 1 d. raštu Nr. R4-9208(13.1.5) pateikė Ūkio ministerijai 2014 m. rugsėjo 25 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT01 ir siūlymą sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, o nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą išskaičiuoti iš pareiškėjo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Atsakovas pažymėjo, kad LVPA pateiktas sprendimas dėl pažeidimo ir jame nurodytas pasiūlymas nėra rekomendacinio pobūdžio, nes Ūkio ministerija privalo atsižvelgti į LVPA sprendime dėl pažeidimo pateiktą pasiūlymą ir priimti vieną iš Taisyklių 198 punkte nurodytų sprendimų. LVPA sprendimas dėl pažeidimo buvo nagrinėjamas ūkio ministro 2014 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 4-465 sudarytoje darbo grupėje, kuri 2014 m. spalio 8 d. posėdžio protokolu Nr. 37 pritarė LVPA pateiktam pasiūlymui. LVPA 2014 m. rugsėjo 25 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014/IT01 nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas vadovaujantis Gairių 13 punktu, pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį. Pagal Taisyklių 1881 punktą Ūkio ministerija kaip asignavimų valdytoja visais Taisyklėse nustatytais atvejais priima sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo. Vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, LVPA sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos negali būti keičiama ir yra privaloma. Ūkio ministerija negali keisti nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumos. Atsakovas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, teigė, kad LVPA sprendimas dėl nustatyto pažeidimo ir skundžiamas sprendimas turėtų būti vertinami kaip vientisas dokumentas. Ūkio ministerija, spręsdama dėl LVPA siūlymo, neturi pareigos savo pozicijos derinti su Finansų ministerija, todėl pareiškėjo Finansų ministerijai pateiktas skundas dėl LVPA sprendimo nesukelia prievolės Ūkio ministerijai stabdyti sprendimo priėmimo procedūros. Skundžiamo sprendimo priėmimas neužkerta kelio pareiškėjui ginčyti LVPA sprendimą ir ginti savo pažeistas teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA prašė skundą atmesti. LVPA nurodė, kad Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintos Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės (toliau - Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės) numato, jog tam, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos privalo nepažeisti viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų. Pareiškėjas, pasirašydamas projekto finansavimo ir administravimo sutartį, įsipareigojo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas projekto rekonstrukcijos darbų pirkimą, pažeidė viešųjų pirkimų principus, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti UAB „Alytaus rentiniai“ pripažino neteisėtu, o 2013 m. spalio 21d. rangos sutartį su UAB „Alytaus rentiniai“ negaliojančia. LVPA atliko visus būtinus tyrimo veiksmus, išnagrinėjo visas faktines viešojo pirkimo aplinkybes bei pareiškėjo paaiškinimus ir 2014 m. rugsėjo 25 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, kad pareiškėjas, 2013 m. spalio 21 d. pasirašydamas rangos sutartį su kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančiu tiekėju UAB „Alytaus rentiniai“, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus pirkimo skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 32 straipsnio 5 dalies reikalavimą, Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktą ir projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktų sąlygas, todėl priėmė sprendimą pripažinti 258 795,28 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti. Pareiškėjo projektui buvo pritaikyta Gairių 13 punkte nurodyta 25 procentų finansinė korekcija. Taikant finansinę korekciją, atsižvelgta į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė lengvinančių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo aplinkybių, todėl taikyti mažesnę finansinę korekciją būtų nepagrįsta ir neatitiktų finansinių pataisų tikslo. LVPA pažymėjo, kad lėšos, patirtos pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nėra tinkamos finansuoti ES fondų lėšomis ir laikomos nepagrįstai gauta nauda. Gairių 1.3 punktas numato, kad tokie pažeidimai, kai pirkimą laimi neturėjęs teisės laimėti tiekėjas, laikytini rimtais pažeidimais, todėl finansinę korekciją tokiais atvejais mažinti Gairėse nerekomenduojama. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 8 dalis nustato perkančiosios organizacijos pareigą parengti tikslius, aiškius, be dviprasmybių pirkimo dokumentus, todėl net jei pirkimo sąlyga ir būtų buvusi neaiški, atsakomybė dėl jos tektų pareiškėjui. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu, todėl tai, kad teismas nustatė tik vieną pažeidimą, vykdomo projekto svarba, visuomeninis poreikis, finansinės pasekmės, LVPA nuomone, nėra pagrindas mažinti finansinę korekciją. LVPA atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 198.3 punktas numato galimybę, bet ne pareigą Ūkio ministerijai atidėti sprendimo priėmimą. Tai, kad pareiškėjas buvo pateikęs skundą Finansų ministerijai dėl LVPA pažeidimo tyrimo išvados, kuris nebuvo išnagrinėtas, nedaro pažeidimo tyrimo išvados negaliojančia. Vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, Ūkio ministerijai yra suteikta kompetencija savarankiškai išnagrinėti LVPA siūlymą, jo teisėtumą bei pagrįstumą ir priimti sprendimą. Ūkio ministerija, atsižvelgdama į skundžiamoje LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje pateiktą siūlymą, nelaukdama Finansų ministerijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu, teisės normų nepažeidė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog 2013 m. gruodžio 30 d. tarp pareiškėjo (projekto vykdytojo), LVPA (įgyvendinančiosios institucijos) ir Ūkio ministerijos buvo sudaryta projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurią projekto vykdytojui projektui įgyvendinti buvo paskirta iki 7 500 900 Lt finansavimo suma iš 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo šaltinio. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktu projekto vykdytojas įsipareigojo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, o sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punkte numatyta, kad projekto vykdytojas privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir jis atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 28 d. – 2013 m. spalio 21 d. vykdė projekto rekonstrukcijos darbų pirkimą supaprastinto riboto konkurso būdu, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pripažino UAB „Alytaus rentiniai“ laimėjusiu konkursą ir 2013 m. spalio 21 d. su konkurso laimėtoju pasirašė rangos sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi buvo panaikintas pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas pripažinti UAB „Alytaus rentiniai“ laimėjusiu konkursą ir pareiškėjo su UAB „Alytaus rentiniai“ sudaryta sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Šiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad pareiškėjas privalėjo atmesti UAB „Alytaus rentiniai“ paraišką kaip neatitinkančią pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalis), to nepadaręs, pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. LVPA 2014 m. rugpjūčio 25 d. pradėjo pažeidimo tyrimą ir nustatė, kad pareiškėjas, sudarydamas rangos sutartį su konkurso laimėtoju UAB „Alytaus rentiniai“, kuris neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 5 ir 6 dalis, o tuo pačiu ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktą bei projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą ir specialiųjų sąlygų 8.3 punktą. LVPA 2014 m. rugsėjo 25 d. pažeidimo tyrimo išvadoje, atsižvelgdama į tai, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 258 795,28 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 ir 197.3 punktais, pateikė pasiūlymą Ūkio ministerijai pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos bei išskaičiuoti nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Netinkamų finansuoti išlaidų dalis buvo apskaičiuota pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį nuo deklaruotų darbų, atliktų pagal 2013 m. spalio 21 d. rangos sutartį su UAB „Alytaus rentiniai“, vertės (1 035 181,13 Lt x 0,25). Nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dalį LVPA rėmėsi finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 patvirtintų Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, Gairių 1.3, 13 punktais ir atsižvelgė į tai, kad panaikinti visą finansavimą būtų neproporcinga, kad lengvinančių pažeidimą aplinkybių nenustatyta bei kad, remiantis Gairių 1.3 punktu, tokie atvejai, kai pirkimą laimi neturėjęs teisės laimėti tiekėjas, laikytini rimtais pažeidimais. Ūkio ministras skundžiamais 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymais Nr. 4-807 ir Nr. 4-808, atsižvelgęs į LVPA išvadoje nurodytas aplinkybes, sumažino projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi - 258 795,28 Lt (iš jų 178 135,68 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų ir 67 557,53 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų) bei pavedė LVPA išskaičiuoti grąžintinų išlaidų dalį ir netinkamų finansuoti išlaidų dalį iš projekto vykdytojo mokėjimo prašymo, pateikto pagal projektą, bei, atitinkamai sumažino projekto finansavimą, kuris buvo paskirtas Ūkio ministro 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-1079. Ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu buvo atliktas projekto finansavimo ir administravimo sutarties vienašalis pakeitimas.

Teismas sprendė, kad tiek LVPA, pradėdama ir atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą bei teikdama pasiūlymą ministerijai, tiek atsakovas, priimdamas skundžiamus individualius administracinius aktus, veikė nustatytos kompetencijos ribose ir vykdė įgaliojimus, nustatytus ES ir nacionalinės teisės nuostatose. Skundžiami atsakovo sprendimai priimti vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, nustatančiomis atsakovo įgaliojimus priimti tokio pobūdžio sprendimus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija nei LVPA, nei atsakovo įgaliojimų atlikti minėtus veiksmus bei priimti skundžiamus teisės aktus. Taigi skundžiami teisės aktai priimti kompetentingo administravimo subjekto jam suteiktos kompetencijos ribose. Pareiškėjas iš esmės neginčija nustatyto pažeidimo fakto, t. y. kad jis, vykdydamas projekto rekonstrukcijos darbų pirkimą, pažeidė LVPA nurodytus teisės aktus. Esminiai pareiškėjo skundo argumentai yra tie, kad, pareiškėjo manymu, LVPA pasiūlytas ir skundžiamais atsakovo įsakymais pritaikytas 25 proc. finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas ir kad šiuo atveju finansinė korekcija neturėjo būti taikoma. Tačiau tokie skundo argumentai teisėjų kolegijos pripažinti nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju vertinant pažeidimo pobūdį Sąjungos finansiniams interesams atsižvelgta į bendrosios kompetencijos teismų nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes. Kaip nustatyta, pareiškėjas vykdė supaprastintą ribotą konkursą „Statybos rangos darbai projektui „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, kuriuo siekė įsigyti statybos rangos darbus pagal techninę užduotį. Be kitų tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų, konkurso sąlygose (sąlygų 3.2.13 punkte) buvo nurodyta, kad tiekėjas turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą, atitinkančią ISO 9001 ir ISO 14001 standartus ar lygiaverčius (sistema turi būti įdiegta perkamiems darbams atlikti). Paraiškas pateikė UAB „Irdaiva“ ir UAB „Alytaus rentiniai“. Įvertinęs gautas paraiškas, pareiškėjas pasiūlė tiekėjams pateikti komercinius pasiūlymus. Gavęs ir įvertinęs juos, pareiškėjas nustatė pasiūlymų eilę ir konkurso laimėtoju pripažino UAB „Alytaus rentiniai", UAB „Irdaiva“ pasiūlymas liko antras. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartyje konstatuota, kad perkančioji organizacija netinkamai ir neapdairiai vykdė tiekėjų paraiškų (pasiūlymų) vertinimą, nesilaikė savo pačios nustatytų konkurso sąlygų, kadangi UAB „Alytaus rentiniai“ neturėjo įdiegtos kokybės vadybos sistemos visiems darbams (turėjo tik bendriesiems darbams). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartyje nurodyta, kad iš esmės susidarė tokia situacija, kai perkančioji organizacija aiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą keliems tiekėjams taikė skirtingai, dėl to buvo pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo priimtas sprendimas neatmesti UAB „Alytaus rentiniai“ pasiūlymo buvo neteisėtas. Spręsdami dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir priimdami sprendimą pripažinti negaliojančia rangos sutartį, sudarytą su UAB „Alytaus rentiniai“, teismai atsižvelgė į aplinkybes, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutartį sudarė po septynių dienų po atsakymo į pretenziją, pažeisdama imperatyviai Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 2 dalyje nustatytą atidėjimo terminą ir tai turėjo neigiamos įtakos ieškinį pareiškusio dalyvio galimybei sudaryti pirkimo sutartį, kad rangos sutarties pagrindu atlikta maža dalis darbų, perkamas objektas nėra ypatingai socialiai reikšmingas, kad nėra sąlygų, dėl kurių pirkimo sutartis negalėtų būti pripažinta negaliojančia Viešųjų pirkimų įstatymo 951 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindais, ir kt. Įvertinęs paminėtas bendrosios kompetencijos teismų nustatytas aplinkybes teismas vertino, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nesukėlusiu pasekmių viešajam interesui ir nepadariusiu žalos viešųjų finansų racionalaus naudojimo principui. Priešingai, aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, vykdydamas konkursą, pažeidė esminius viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, netinkamai ir neapdairiai vykdė tiekėjų paraiškų (pasiūlymų) vertinimą, nesilaikė savo paties nustatytų konkurso sąlygų, aiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą keliems tiekėjams taikė skirtingai, tuo pažeidė viešąjį interesą, kadangi viešojo pirkimo santykiai yra visuomeninės svarbos. Pagal ES teismų praktiką (2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Airija prieš Komisiją, C-199/03, 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas Ministre de lTnterieur, de l'Outre-mer, del Collectivitės territoriales et de lTmmigration prieš Chambre del commerce et d'industrie de l'Indre, C-465), net ir tuo atveju, jeigu esant viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimams, viešojo pirkimo sutartis paliekama galioti, tai turi neigiamą įtaką Sąjungos biudžetui. Nagrinėjamu atveju bendrosios kompetencijos teismai nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas išsaugoti sudarytą viešojo pirkimo sutartį, pareiškėjo su UAB „Alytaus rentiniai“ sudaryta rangos sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Tai reiškia, kad viešųjų fondų lėšomis buvo finansuojami darbai (jų vertė - 1 035 181,13 Lt), kurių rangovas buvo parinktas pažeidžiant esminius viešųjų pirkimų principus. Nors, kaip nurodo pareiškėjas, statybos rangos darbai faktiškai buvo vykdomi, tačiau juos vykdė tiekėjas, neturėjęs teisės laimėti konkurso dėl reikiamos kvalifikacijos neturėjimo. Kita vertus, konkurso sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai potencialiai sumažino tiekėjų, kurie galėjo dalyvauti pirkime, skaičių ir potencialiai lėmė didesnę pasiūlymų kainą. Nagrinėjamu atveju, jeigu perkančioji organizacija konkurso sąlygose būtų numačiusi ne tokį griežtą kvalifikacijos reikalavimą, kurį faktiškai atitiko darbus vykdžiusi UAB „Alytaus rentiniai“, t. y. turėti įdiegtą kokybės vadybos sistemą tik bendriesiems, o ne visiems, darbams, potencialių tiekėjų skaičius galėjo būti didesnis, o pasiūlymo kaina galėjo būti mažesnė. Vadinasi, analogiški darbai, kokius faktiškai atliko UAB „Alytaus rentiniai“, neturėdama įdiegtos reikiamos kokybės sistemos, potencialiai galėjo būti atlikti didesnės konkurencijos sąlygomis ir už mažesnę kainą. Taigi nustatytas pažeidimas turėjo akivaizdų neigiamą ir neištaisomą realų finansinį poveikį Sąjungos finansiniams interesams, todėl jis negali būti pripažintas mažareikšmiu. Atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad pirkimo dokumentų sąlyga, kurios neatitiko UAB „Alytaus rentiniai“, yra neaiški ir dviprasmiška, todėl ši aplinkybė turėjo būti vertinama nustatant finansinę korekciją. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokie pareiškėjo argumentai buvo atmesti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad aptariama konkurso sąlyga yra aiški vidutiniams, patirtį turintiems ir gerai informuotiems viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektams. Kita vertus, pats pareiškėjas turėjo pareigą parengti tikslius, aiškius ir be dviprasmybių pirkimo dokumentus (Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, redakcija, galiojusi pirkimo dokumentų rengimo metu). Teismas vertino, kad pati savaime aplinkybė, kad padarytas vienas pažeidimas, nelemia finansinio koregavimo netaikymo ar minimalaus finansinio koregavimo taikymo. Pareiškėjo argumentai, kad nustatant finansinę korekciją, turėjo būti atsižvelgiama į projekto svarbą, visuomeninį poreikį, į aplinkybę, kad pareiškėjas yra nevyriausybinė organizacija, neturinti kitų finansavimų šaltinių, atmesti kaip nepagrįsti, kadangi esminės aplinkybės taikant finansinį koregavimą, kaip minėta, yra pažeidimo pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad pirkimą laimėjo tiekėjas, neturėjęs teisės laimėti, kad nustatytas pažeidimas turėjo akivaizdų neigiamą ir neištaisomą finansinį poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kad bendrosios kompetencijos teismai nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas išsaugoti sudarytą rangos sutartį, priėjo prie išvados, kad pritaikytas finansinės korekcijos dydis yra adekvatus padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatomis būtent pareiškėjas, kaip projekto vykdytojas, įsipareigojo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir atsakyti už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Todėl ta aplinkybė, kad LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. raštu, peržiūrėjusi rangos darbų pirkimo dokumentus ir pasirašytą sutartį, neišreiškė pastabų pirkimo rezultatams ir pasirašytai rangos sutarčiai, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Teismas, remdamasis Taisyklių nuostatomis, vertino, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo pateikęs skundą Finansų ministerijai dėl LVPA pažeidimo tyrimo išvados, kuris nebuvo išnagrinėtas, neturi įtakos skundžiamų teisės aktų pagrįstumui ir teisėtumui.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas mano, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas, priimdamas ginčijamus įsakymus, nevertino pažeidimų pobūdžio, jų įtakos ir tikslų, todėl jo sprendimas neatitinka aiškumo, pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti ginčijamus atsakovo sprendimus. Mano, kad pritaikytas finansinės korekcijos dydis (25 proc.) yra neproporcingas, reikia atsižvelgti į Gairių rekomendacinį pobūdį. Teigia, kad LVPA finansinę korekciją taikė tik remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, todėl jos atliktas tyrimas yra tik formalus, neišsamus. Teismas privalėjo įvertinti pačių institucijų veiksmų teisėtumą nustatant finansinę korekciją. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Projektui skirtas finansavimas buvo panaudotas taip, kaip numatyta projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, rangos sutartyje, statybos darbai atlikti tinkamai. Teismas taip pat neįvertino LVPA 2014 m. liepos 25 d. atlikto neplaninio patikrinimo ataskaitos, kurioje nurodyta, kad nenustatyta, jog Projekto metu įsigytos paslaugos neatitinka Projekto sutartyje, pirkimų sutartyse bei išlaidų pagrindimo ir mokėjimo įrodymo dokumentuose numatytų paslaugų. Teismas neįvertino, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo pareiškėjas nutraukė rangos sutartį su UAB „Alytaus rentiniai“. Vien potencialių galimybių svarstymas neleidžia daryti išvados, kad statybos darbai atlikti nekokybiškai ar už didesnę kainą, nei buvo galima tikėtis. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad padarytas tik vienas pažeidimas. Nesutinka su teismo išvada, kad finansinės korekcijos dydžio nustatymui neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. raštu pritardama sutarčiai, neturėjo pastabų pirkimo rezultatams ir pasirašytai rangos sutarčiai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos. Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

LVPA pažymi, kad pažeidimas nustatytas ne dėl darbų kokybės ar jų atitikimo rangos sutarties sąlygoms, o dėl viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimo, todėl būtent per šią prizmę vertintinas pažeidimo sunkumas ir taikytinos korekcijos dydis. Teigia, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, laikytina, jog visas finansavimas, gautas pagal sutartis, kurios sudarytos pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, laikomas nepagrįstai gauta nauda. Mano, kad įvertinus nustatyto pažeidimo esminį pobūdį, jo įtaką pirkimo rezultatams, mažinti pritaikytą finansinę korekciją būtų nepagrįsta. LAT ne kartą yra konstatavęs, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra laikytinas esminiu pažeidimu, todėl šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą finansinė korekcija negali būti mažinama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčo esmė

Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjui skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos sumažinimo (pritaikytos finansinės korekcijos) pagrįstumas ir proporcingumas. Pareiškėjas (projekto vykdytojas), LVPA (įgyvendinančioji institucija) ir Ūkio ministerija 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią projekto vykdytojui projektui įgyvendinti buvo paskirta iki 7 500 900 Lt finansavimo suma iš 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo šaltinio.

Viešoji įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2014 m. rugsėjo 25 d. išvada nustatė, kad pareiškėjas, sudarydamas rangos sutartį su konkurso laimėtoju UAB „Alytaus rentiniai“, kuris neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 5 ir 6 dalis, o tuo pačiu ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktą bei projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą ir specialiųjų sąlygų 8.3 punktą. LVPA, atsižvelgdama į tai, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 258 795,28 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 ir 197.3 punktais, pateikė pasiūlymą Ūkio ministerijai pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį. Netinkamų finansuoti išlaidų dalis buvo apskaičiuota pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį nuo deklaruotų darbų, atliktų pagal 2013 m. spalio 21 rangos sutartį su UAB „Alytaus rentiniai“, vertės (1 035 181,13 Lt × 0,25). LVPA, nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dalį, rėmėsi Finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, Gairių 1.3, 13 punktais ir atsižvelgė į tai, kad panaikinti visą finansavimą būtų neproporcinga, kad lengvinančių pažeidimą aplinkybių nenustatyta bei kad, remiantis Gairių 1.3 punktu, tokie atvejai, kai pirkimą laimi neturėjęs teisės laimėti tiekėjas, laikytini rimtais pažeidimais. Ūkio ministras ginčijamais skundžiamais 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymais Nr. 4-807 ir Nr. 4-808, atsižvelgęs į LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, sumažino projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 258 795,28 Lt (iš jų 178 135,68 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų ir 67 557,53 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų).

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Ūkio ministro 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymus Nr. 4-807 ir Nr. 4-808 ir 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą dėl projekto „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“ finansavimo ir administravimo sutarties vienašalio pakeitimo Nr. 1, atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašė jį panaikinti ir jo skundą patenkinti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Gairių rekomendacinį pobūdį, nenagrinėjo pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumo, neatsižvelgė į tinkamą finansavimo panaudojimą, neįvertino LVPA veiksmų – 2013 m. lapkričio 29 d. rašto, 2014 m. liepos 25 d. neplaninio patikrinimo ataskaitos reikšmės.

Dėl ginčijamų atsakovo Ūkio ministerijos įsakymų ir Sprendimo pagrindimo

Pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai Ūkio ministro 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymai Nr. 4-807 ir Nr. 4-808, kuriais buvo sumažintas projekto finansavimas netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 258 795,28 Lt, bei Ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas, kuriuo buvo atliktas projekto finansavimo ir administravimo sutarties vienašalis pakeitimas, yra grindžiami LVPA 2014 m. rugsėjo 25 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis.

LVPA 2014 m. rugsėjo 25 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, sudarydamas rangos sutartį su konkurso laimėtoju UAB „Alytaus rentiniai“, kuris neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pirkimo skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 32 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą; 32 straipsnio 6 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją; taip pat pažeidė Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktą bei projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą ir specialiųjų sąlygų 8.3 punktą. Išvada buvo parengta išnagrinėjus visas faktines viešojo pirkimo aplinkybes, Projekto vykdytojo paaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-376/2014 pagal atsakovės asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo. Konstatuota, kad Projekto vykdytojas (pareiškėjas), 2013 m. spalio 21 d. pasirašydamas Rangos sutartį, pažeidė VPĮ nuostatas, nes UAB „Alytaus rentiniai“ (rangovas) neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų ir jo pasiūlymas turėjo būti atmestas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, nustatytam pažeidimui proporcingas poveikis apskaičiuotas vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9257 patvirtintomis „Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo“. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma, pritaikius Gairių 13 punkte numatytą finansinę korekciją, sudaro 258 795,28 Lt.

Pažeidimu, už kurį taikoma finansinė korekcija, numatyta Gairių 13 punkte, nurodomas atrankos kriterijų pakeitimas atplėšus vokus su pasiūlymais, ir dėl to konkurso dalyviai priimti neteisingai (t.y. atrankos kriterijai buvo pakeisti vykdant atranką, todėl priimti konkurso dalyviai, kurie neturėjo būti priimti, jeigu būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai). Taikomas finansinės pataisos dydis – 25 proc., numatant išimties taikymo galimybę – pataisa gali būti sumažinta iki 10 proc. ar 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymas dėl paramos grąžinimo turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja – pažeidimo tyrimo išvada ( LVAT adm. byla Nr. A143-2152/2013, A756-2046/2013, A858-1927/2014 ir kt.)

Pareiškėjas neginčija aplinkybių, patvirtinančių padaryto pažeidimo aplinkybes, tačiau nesutinka su pritaikytu finansinės korekcijos dydžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumo, turi būti nagrinėjami ginčijamus administracinius aktus pagrindžiantys teisės aktai bei faktiniai duomenys, ištirti rengiant LVPA 2014 m. rugsėjo 25 d. pažeidimo tyrimo išvadą, taip pat ir teismų sprendimai, kuriais nustatytos reikšmingos aplinkybės dėl viešųjų pirkimų metu padarytų pažeidimų bei sutarčių galiojimo. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentų pobūdį, teisėjų kolegija plačiau nenagrinėja su pažeidimo nustatymu susijusių aplinkybių, nes tiek reikšmingos faktinės aplinkybės, tiek pareiškėjui taikomos atsakomybės teisiniai pagrindai, tarp jų ir Gairių taikymo pagrindai, yra išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime.

Dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio proporcingumo

LVPA 2014 m. rugsėjo 25 d. pažeidimo tyrimo išvadoje, atsižvelgdama į tai, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 258 795,28 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 ir 197.3 punktais, pateikė pasiūlymą Ūkio ministerijai pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos bei išskaičiuoti nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Netinkamų finansuoti išlaidų dalis buvo apskaičiuota pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį nuo deklaruotų darbų, atliktų pagal 2013 m. spalio 21 d. rangos sutartį su UAB „Alytaus rentiniai“, vertės (1 035 181,13 Lt × 0,25). Nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dalį, Agentūra rėmėsi Finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, Gairių 1.3, 13 punktais ir atsižvelgė į tai, kad panaikinti visą finansavimą būtų neproporcinga, kad lengvinančių pažeidimą aplinkybių nenustatyta bei kad, remiantis Gairių 1.3 punktu, tokie atvejai, kai pirkimą laimi neturėjęs teisės laimėti tiekėjas, laikytini rimtais pažeidimais.

Gairių 1.3 punkte nustatyti kriterijai, kurie taikomi sprendžiant, kokią pataisos normą taikyti. Pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir susijęs finansinis poveikis Sąjungos biudžetui vertinamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą ir vienodą požiūrį. Kai taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai nesilaikant taisyklių sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas supaprastintą ribotą konkursą „Statybos rangos darbai projektui „Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų pirtis“, konkurso sąlygose (sąlygų 3.2.13 punkte) buvo numatęs reikalavimą, kad tiekėjas turi būti įdiegęs kokybės vadybos sistemą, atitinkančią ISO 9001 ir ISO 14001 standartus ar lygiaverčius (sistema turi būti įdiegta perkamiems darbams atlikti). Pareiškėjas konkurso laimėtoju pripažino UAB „Alytaus rentiniai“, kuris neturėjo įdiegtos kokybės vadybos sistemos visiems darbams (turėjo tik bendriesiems darbams). Taigi perkančioji organizacija nesilaikė savo pačios nustatytų konkurso sąlygų, aiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą keliems tiekėjams taikė skirtingai, dėl to buvo pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Padaryto pažeidimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė formaliu, pabrėžė, kad konkurso sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai potencialiai sumažino tiekėjų, kurie galėjo dalyvauti pirkime, skaičių ir potencialiai lėmė didesnę pasiūlymų kainą. Jeigu perkančioji organizacija konkurso sąlygose būtų numačiusi ne tokį griežtą kvalifikacijos reikalavimą, kurį faktiškai atitiko darbus vykdžiusi UAB „Alytaus rentiniai“, t. y. turėti įdiegtą kokybės vadybos sistemą tik bendriesiems, o ne visiems darbams, potencialių tiekėjų skaičius galėjo būti didesnis, o pasiūlymo kaina galėjo būti mažesnė. Vadinasi, analogiški darbai potencialiai galėjo būti atlikti didesnės konkurencijos sąlygomis ir už mažesnę kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-376/2014 buvo konstatuota, kad nėra pagrindų palikti galioti rangos sutartį, kuri buvo sudaryta pažeidžiant viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Apelianto argumentas, kad buvo padarytas tik vienas pažeidimas, neturi reikšmės taikomos finansinės korekcijos dydžiui, nes jį lemia konkretaus pažeidimo sunkumas. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad Projektui skirtas finansavimas buvo panaudotas taip, kaip numatyta finansavimo ir administravimo sutartyje, statybos rangos darbai atlikti tinkamai, neturi reikšmės sprendžiant dėl padaryto pažeidimo sunkumo. Nustatyti konkrečias neigiamo finansinio poveikio pasekmes, kai pažeidimu buvo ribojama potenciali konkurencija, dažniausiai nėra galimybės, tačiau vien konkurencijos ribojimas, nustatytų konkurso taisyklių nesilaikymas, sutarties sudarymas su dalyviu, su kuriuo ji negalėjo būti sudaryta, pažeidimą daro sunkiu, neleidžia jo vertinti kaip formalaus ar mažareikšmio. Remiantis Gairių 1.3 punkte pateikiamais kriterijais nustačius, kad padarytas sunkus pažeidimas, skiriama finansinė korekcija negalėjo būti mažinama. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidimą laikyti tik formaliu ir neturinčiu jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio. Pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija laikytina proporcinga priemone, nes netinkamų  finansuoti išlaidų dalis buvo apskaičiuota pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį nuo deklaruotų darbų, jau atliktų pagal 2013 m. spalio 21 d. rangos sutartį su UAB „Alytaus rentiniai“, vertės, ir nebuvo taikoma visai projektui įgyvendinti pagal finansavimo ir administravimo sutarties VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 skirtai lėšų sumai.

Aplinkybė, kad LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. R4-14548(13.2.2-1190) pastabų dėl viešojo pirkimo rezultatų ir pasirašytos rangos sutarties neturėjo, taip pat neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Minėta aplinkybė niekaip neriboja LVPA atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (LVAT admin. Byla Nr. A492-857/14).

Kitos apelianto nurodomos aplinkybės, kad rangos sutartis nutraukta, pradėtas naujas pirkimas, LVPA 2014 m. liepos 25 d. atlikto neplaninio patikrinimo ataskaitoje nenustatė įsigytų paslaugų neatitikimo Projekte numatytoms, neturi reikšmės sprendžiant dėl padaryto pažeidimo sunkumo, nes pažeidimas nustatytas viešųjų pirkimų procedūros metu. Pažymėtina, kad LVPA 2014 m. liepos 25 d. atlikto neplaninio patikrinimo tikslas buvo atliktų rekonstrukcijos darbų patikrinimas, jo rezultatai neturi įtakos vertinant pasekmes, kurios kilo dėl viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo. Kaip jau buvo minėta, tokiomis pasekmėmis laikytina potencialiai sumažintas tiekėjų, kurie galėjo dalyvauti pirkime, skaičius, ir to potencialiai nulemta didesnė pasiūlymų kaina.

Pareiškėjas iš esmės tuos pačius argumentus dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuos nurodė apeliaciniame skunde, reiškė savo skunde pirmosios instancijos teismui, į šiuos argumentus išsamiai atsakyta skundžiamo teismo sprendimo motyvuose, pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nesukėlusiu pasekmių viešajam interesui ir nepadariusiu žalos viešųjų finansų racionalaus naudojimo principui, pažymėta, kad jis negali būti laikomas mažareikšmiu, nes daro akivaizdų neigiamą ir realiai neatitaisomą poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.