Civilinė byla Nr. e2A-716-796/2018

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04564-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.9; 3.2.4.11;3.2.4.12; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 2 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V. I.“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „A.“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „V. I.“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei saugos tarnybai „A.“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys T. B., draudimo kompanija AAS ,,G. B.“.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

              I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8 631,23 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. birželio 1 d. UAB „V. I.“ su R. J. IĮ „A.“ (nuo 2013 m. gruodžio 13 d. – UAB saugos tarnyba „A.“) sudarė stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. EAP-J-3340. Pagal 2012 m. rugpjūčio 24 d. sudarytos sutarties specialiosios dalies Nr. 1 sąlygas, atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovei priklausančiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (savivaldybės tarybos sprendimu adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)), kuriame įsikūrusi bendrovės administracija, teikti stebėjimo ir reagavimo paslaugas, o ieškovė – už jas sumokėti. 2016 m. kovo 30 d. UAB „V. I.“ administracinėse patalpose, kurias stebėjo UAB saugos tarnyba „A.“, buvo įvykdytas įsilaužimas, jo metu UAB „V. I.“ patyrė žalą. Klaipėdos apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14940-16 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibraunant į patalpas). Nusikaltimą įvykdę asmenys iki šiol nenustatyti. 2016 m. kovo 30 d. UAB „V. I.“ darbuotojams atvykus į darbą, objekte buvo pastebėti akivaizdūs įsilaužimo į administracines patalpas požymiai. Apie šį įvykį informuota policija. Iš administracinių patalpų pagrobtas seifas su bendrovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Administracinėse patalpose buvo įrengti stiklo dūžio ir vidaus judesio davikliai. 2016 m. kovo 30 d. UAB „V. I.“ direktorė elektroniniu paštu informavo atsakovę apie įsilaužimą, padarytų nuostolių mastą bei paprašė kuo greičiau atlikti vidinį tyrimą ir padengti nuostolius.
3. Ieškovė nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog saugos tarnyba signalizacijos suveikimo signalą gavo 2016 m. kovo 30 d. 00.20 min. Į įvykį reagavo darbuotojas T. B., prie objekto tariamai atvykęs per 7 min. UAB saugos tarnyba „A.“ nepateikė jokių vidaus tyrimo dokumentų, tarp jų ir duomenų apie apsaugos pulto suveikimą ir greitojo reagavimo grupės ekipažo atvykimą į įvykio vietą, išskyrus dvi nuotraukas, o iš jų neįmanoma nustatyti nei jų padarymo laiko, nei datos. Pagal stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties specialiosios dalies 3.1 punktą, atsakovės greitojo reagavimo grupės ekipažo reagavimo laikas ne piko metu privalomas iki 7 min., jis skaičiuojamas nuo objekto sistemos aliarmo signalo gavimo iki greitojo reagavimo grupės atvykimo prie objekto. Ieškovė nurodė, kad greitojo reagavimo grupė galėjo atvykti vėliau nei per 7 min. (jei iš viso atvyko) ir apžiūrėjo kitą UAB saugos tarnyba „A.“ saugomą objektą, priklausantį UAB „B.“, o objekto, priklausančio ieškovei, perimetro visai neapžiūrėjo, todėl ir negalėjo pastebėti išdaužto vitrininių durų stiklo. Ieškovės teigimu, atsakovė sutartyje numatytų pareigų nevykdė, įvykio aplinkybių netyrė, padarytos žalos mastu nesidomėjo. Ieškovei paprašius atlikti vidaus tyrimą, atsakovė jo neatliko ir su tyrimo išvadomis nesupažindino nei ieškovės, nei ikiteisminį tyrimą vykdančių atsakingų pareigūnų. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. UAB saugos tarnybos „A.“ pardavimo departamento vadovas T. J., apžiūrėdamas patalpas, prieš priimant jas saugoti, įvertino patalpas, taip pat ir seifą, nepateikė jokių rekomendacijų dėl jo papildomo įtvirtinimo. Be to, jei seifas ir būtų papildomai pritvirtintas, nusikaltimą vykdžiusiems asmenims tai būtų nesutrukdę jį išnešti, nes atsakovės ekipažas iš viso nebuvo atvykęs prie objekto. Dėl netinkamo atsakovės sutartinių pareigų vykdymo ieškovė nurodė patyrusi 8 631,23 Eur žalą, ją sudaro: 7 989,93 Eur seife buvę grynieji pinigai ir 641,30 Eur išlaidos, susijusios su durų remontu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu nuspręsta ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės UAB saugos tarnybos „A.“ 4 315,62 Eur žalos atlyginimą ieškovei UAB „V. I.“; priteisti iš atsakovės UAB saugos tarnybos „A.“ 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos – 4 315,62 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. kovo 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės UAB saugos tarnybos „A.“ 335 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
5. Teismas nustatė, kad UAB ,,V. I.“ patalpose suveikus davikliams, atsakovės darbuotojai į įvykio vietą atvyko. Įvertinęs bylos duomenis apie laiko tarpą tarp signalo į atsakovės centrinį pultą gavimo ir atsakovės UAB saugos tarnybos „A.“ centrinio pulto skambinimo laiko ieškovės atsakingam asmeniui, „maps.lt“ tinklalapio apskaičiavimą, taip pat UAB saugos tarnybos ,,A.” darbuotojo, vykusio į įvykio vietą, nurodytas aplinkybes, kad įvykio naktį jis sirgo, į įvykį vyko ne iš darbovietės, o iš namų, teismas padarė išvadą, kad apsaugos darbuotojas neatvyko į saugomą objektą per 7 minutes, kaip tai buvo numatyta sutartyje. Apklaustas apsaugos darbuotojas T. B. paaiškino, kad atvykęs į įvykio vietą, jis pagal turimas galimybes objektą apžiūrėjo, tačiau nepamena ar apžiūrėjo teritorijos perimetrą. Teismas nustatė, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus: ji turėjo pareigą atvykti į objektą ne vėliau nei per 7 minutes, atidžiai atlikti objekto apžiūrą, nustatyti ar nėra išorinio perimetro pažeidimo požymių. Nustatyta, jog atsakovės darbuotojui T. B. 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, jog 2016 m. kovo 30 d. dirbant greitojo reagavimo grupėje Klaipėdos mieste, reagavimas į objekto suveikimą buvo ne iš nustatytos bazavimosi vietos, dėl to buvo pažeista įmonės vidaus tvarka. Konstatuota, kad ieškovė įrodė, jog aptarti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala.
6. Teismas taip pat padarė išvadą, jog UAB „V. I.“ nesudarė galimybės atsakovei sutartį vykdyti tinkamai, t. y. UAB „V. I.“ atsakingi asmenys, neatsiliepę į atsakovės centrinio pulto skambučius, ne tik pažeidė sutarties sąlygas, bet ir bendruosius sutarties vykdymo principus. Nustatyta, jog UAB „V. I.“ įsigijo nedegią padidinto saugumo spintą, seifas svėrė apie 50 kilogramų, tačiau nebuvo pritvirtintas prie grindų ar sienos, kaip tai numato sutarties neatskiriama dalis – taisyklių 3.2.2 punktas. Teismas pripažino, kad tiek atsakovė, neatvykdama per sutartyje numatytą laiką į saugomą objektą, neapžiūrėjusi jo tinkamai, tiek ieškovė, turėdama sutartines pareigas atsiliepti į atsakovės skambutį, atvykti į saugomą objektą ir taip sudaryti sąlygas jį apžiūrėti bei užtikrinti, kad seifas atitiktų jam keliamus reikalavimus bei būtų tinkamai pritvirtintas, netinkamai vykdė stebėjimo ir reagavimo sutarties sąlygas.
7. Teismas pagal 2016 m. kovo 29 d. išrašą iš buhalterinės apskaitos elektroninės sistemos apie grynųjų pinigų likučius kasoje nustatė, kad seife buvo 7 989,93 Eur grynųjų pinigų. Ieškovės patirtą turtinę žalą taip pat sudaro 641,30 Eur išlaidos, susijusios su durų remontu. Įvertinęs tai, kad abi šalys netinkamai vykdė sutarties sąlygas, teismas patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 4 315,62 Eur žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „V. I.“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – padidinti ieškovei iš atsakovės priteistino žalos atlyginimo dydį iki 8 631,23 Eur. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais;
1. Ieškovės nuomone, teismo nustatyti ieškovės pažeidimai neprilygsta atsakovės padarytiems sutarties pažeidimams. Atsakovė yra verslininkė – profesionalė. Aplinkybės, kai atsakovės darbuotojas vietoje budėjimo miega namie, o iškviestas atvažiuoja ne prie to objekto, gavus net kelis skirtingų daviklių signalus, jis atšaukiamas ir pan., reiškia visišką aplaidumą, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Ieškovės nuomone, teismas neturėjo pagrindo paskirstyti šalių kaltės laipsnį ir atsakomybę po lygiai, todėl ieškovė nesutinka, jog teismas ieškovei priteistiną nuostolių atlyginimą sumažino proporcingai šalių kaltės laipsniui.
2. Teismas nenagrinėjo priežastinio ryšio klausimo, t. y. kiek įvardyti ieškovės padaryti sutarties pažeidimai (neprisiskambinimas ir seifo nepritvirtinimas) prisidėjo prie žalos atsiradimo. Vien faktas, jog nepavyko prisiskambinti ieškovės darbuotojams, nesusijęs priežastiniu ryšiu su patirta žala – toks priežastinis ryšys sieja atsakovės darbuotojų veiksmus. Pati atsakovė dėl įvykio nubaudė savo darbuotoją 300 Eur bauda. Atsakovė nepateikė ir kitų reikalautų dokumentų, tai nesiderina ne tik su atsakovei, kaip verslininkei ir savo srities profesionalei, keliamais profesiniais standartais, bet ir su vidutinišku protingumo standartu.
3. Teismui konstatavus, kad seifas ieškovės patalpose buvo, svarbi aplinkybė, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. atsakovės pardavimo departamento vadovas pasirašė visus sutarties specialiosios dalies dokumentus be jokių pastabų, tai patvirtina, kad atsakovė (t. y. jos darbuotojas), priimdama patalpas, pati nesuteikė jokios reikšmės faktui, kad ieškovės seifas nepritvirtintas taip, kaip reikalauja jos standartinės taisyklės. Atsakovė, priėmusi patalpas be pastabų ir pradėdama vykdyti sutartį, kaip profesionalė, pati prisiėmė tokių veiksmų riziką.
9. Atsiliepimu atsakovė prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Teigia, kad atsakovė, vykdydama sutartyje įtvirtintas prievoles, buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kiek tomis aplinkybėmis buvo būtina ir įmanoma, o ieškovė, priešingai, ignoravo ginčo sutartyje įtvirtintus saugumą užtikrinančius reikalavimus, tai ir lėmė vagystės iš objekto patalpų įvykdymą, tuo padarant žalą.
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB saugos tarnyba „A.“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:
1. Atsakovės nesutinka, kad ji pažeidė sutartyje numatytą reagavimo laiką ir teigia, kad ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Atsakovės nuomone, ši išvada prieštarauja byloje esantiems duomenims apie gautą suveikimo signalą ir skambučio atsakingiems asmenims laiką, nes jeigu apsaugos darbuotojas nebūtų atvykęs prie objekto per 7 minutes, atsižvelgus ir į laiką situacijai prie objekto įvertinti, atsakingiems asmenims nebūtų buvę skambinta užfiksuotu laiku. Ieškovė privalo įrodyti sutarties pažeidimą, todėl teismas, vertindamas, kad atsakovė negalėjo pateikti GPS išklotinių ar kitų duomenų, kad apsaugos darbuotojas reagavo iš namų, nepagrįstai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę.
2. Apsaugos darbuotojas nurodė, kad jis objektą apžiūrėjo pagal galimybes, iš tarnybinio pranešimo matyti, kad objekto perimetras pagal galimybes buvo apvažiuotas automobiliu. Iš meteorologinės tarnybos pranešimo matyti, kad naktį panašiu kaip suveikimas laiku buvo fiksuotas rūkas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad apsaugos darbuotojas nebūtų apžiūrėjęs perimetro pagal esamas galimybes. Atsakovės nuomone, apsaugos darbuotojas šioje situacijoje neprivalėjo nustatyti, ar nėra išorinio perimetro pažeidimo požymių, nes jis neturėjo objektyvių galimybių patekti prie objekto ir jį apžiūrėti; tai jis būtų galėjęs padaryti tik atvykus ieškovės atstovui. Tiek apsaugos darbuotojas, tiek pulto darbuotojai sutarties ir taisyklių sąlygas įvykdė – pranešė apie suveikimą, atvyko prie objekto, pagal galimybes apžiūrėjo iš išorės aplink tvoros perimetrą ir bandė iškviesti įgaliotus asmenis patikrinti objektą iš vidaus. Ieškovės atstovai savo pareigų nevykdė ir į skambučius nereagavo. Atsakovės įsitikinimu, ji paneigė savo kaltės prezumpciją, kadangi jos darbuotojo veiksmai buvo tokie, kokie konkrečioje situacijoje buvo įmanomi.
3. Teismas visiškai nevertino ieškovės nurodytos žalos pagrįstumo. Atsakovės nuomone, žalos dydis neįrodytas leistinais, objektyviais ir patikimais įrodymais. Be to, teismas nevertino ir nepasisakė dėl sutartinių sąlygų dėl žalos dydžio nustatymo. Žalos dydžiui nustatyti ieškovė nepakvietė atsakovės atstovų, juos formaliai nustatė nesilaikant sutartinių reikalavimų, žalos nepagrindė objektyviais dokumentais.
4. Teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį. Atsakovės nuomone, jeigu ieškovės atstovai būtų atvykę objekto apžiūrai iš vidaus, nusikaltimas labiausiai tikėtina, nebūtų įvykęs. Atsakovės atstovas pagal sutartį objektą paliko teisėtai ir pagrįstai, nes ieškovės atstovai neatsiliepė į skambučius ir neatvyko apžiūrėti objekto. Atsakovės veiksmų ir žalos kilimo nesieja priežastinis ryšys.
5. Teismas nepasisakė dėl sutartyje numatyto atsakomybės ribojimo ir jos netaikymo. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, atsakovės atsakomybė dėl grynųjų pinigų vagystės turėjo apsiriboti 289,62 Eur, bet ne didesne suma. Be to, atsakovės nuomone, nustatęs esminius ieškovės padarytus sutarties pažeidimus, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusius su atsiradusia žala, teismas nepagrįstai netaikė sutartyje numatyto atsakomybės ribojimo.
11. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Ieškovė nesutinka, kad teismas pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisyklę. Atsakovė nutyli, kad jos darbuotojas apžiūrėjo ne tą objektą. Atsakovė ikiteisminiam tyrimui nepateikė jokių vidaus tyrimo dokumentų. Teismo nustatyti sutarties pažeidimai, ieškovės nuomone, įrodo atsakovės neteisėtus veiksmus ir patvirtina atsakovės kaltę. Ieškovė nesutinka, kad neįrodytas žalos dydis, ir teigia, kad atsakovės argumentas, jog ji negalėjo dalyvauti žalos dydžio nustatyme, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Atsakovės argumentai dėl civilinės atsakomybės ribojimo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k  o  n  s  t  a  t  u  o  j  a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir tai, kad šalys nepareiškė motyvuotų prašymų apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenustatė būtinybės skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
13. Byloje ginčas kilo dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, būtina šių sąlygų visuma: žala, neteisėti veiksmai, priežastis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, CK 6.256 straipsnis).
14. Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 1 d. tarp ieškovės UAB „V. I.“ (užsakovės) ir atsakovės UAB saugos tarnyba „A.“ (buvusios R. J. IĮ „A.“) (vykdytojos) sudaryta Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. EAP-J-3340 (toliau – Sutartis). Užsakovė 2011 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė ir patvirtino, kad susipažino su Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). 2012 m. rugpjūčio 24 d. šalys pasirašė Sutarties specialiąją dalį Nr. 1. Pagal Sutartį UAB saugos tarnyba „A.“ įsipareigojo teikti užsakovei UAB „V. I.“ objekto – biuro, sandėlio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), stebėjimo ir reagavimo paslaugas, o užsakovė UAB „V. I.“ – tinkamai vykdyti sutarties sąlygas ir sumokėti už paslaugas. Ieškovės patalpose buvo įrengti siųstuvai ir jutikliai. Bylos duomenimis, 2016 m. kovo 30 d. 00.20 val. objekte, adresu (duomenys neskelbtini), suveikė signalizacija, į įvykio vietą atvyko atsakovės darbuotojas T. B., tačiau įsilaužimo požymių nenustatė. UAB ,,V. I.” darbuotojai 2016 m. kovo 30 d., apie 8.00–9.00 val., atvykę į darbą pastebėjo, kad yra įsilaužta į objektą – biurą, sandėlį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), – sulaužytos durys, išdaužtas durų stiklas, sugadintos vidinės žaliuzės, pagrobtas seifas. Klaipėdos apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14940-16 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
15. Ieškovė UAB „V. I.“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu jos ieškinį tenkinti iš dalies, laikosi pozicijos, kad ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai, priteisiant visos patirtos žalos atlyginimą. Ieškovės nuomone, atsakovės, kaip verslininkės, padaryti sutarties pažeidimai yra esminiai, dėl to teismas nepagrįstai paskirstė šalių kaltės laipsnį ir atsakomybę po lygiai. Atsakovė UAB saugos tarnyba „A.“ apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad ieškovės ieškinys atmestinas visiškai, kadangi nėra visų būtinų sąlygų atsakovei taikyti civilinę atsakomybę – ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Dėl atsakovės veiksmų vertinimo

16. Atsakovės UAB saugos tarnybos „A.“ nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė pažeidė sutartyje numatytą reagavimo laiką ir pavėlavo atvykti prie objekto per 7 minutes, nepagrįsta ir padaryta remiantis ieškovės prielaidomis. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes ieškovei tenka pareiga įrodyti sutarties pažeidimą.
17. Vertinant atsakovės argumentus dėl sutarties vykdymo, reikšmingi du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip. Remiantis bylos duomenimis, signalizacijos suveikimo signalas atsakovės centriniame pulte gautas 00.20 val. Sutarties 3.1.3.1 punktas numato vykdytojos pareigą atvykti prie objekto nedelsiant, bet ne ilgiau kaip per laiką, nurodytą Sutarties specialiojoje dalyje. Pagal Sutarties specialiosios dalies 3.1 punkte numatytas sąlygas konkrečiu atveju užfiksuotu signalizacijos suveikimo metu reagavimo laikas turėjo būti 7 minutės. Šiuo atveju, pagal sutarties sąlygas, atsakovės darbuotojas į objektą turėjo atvykti 00.27 val. Remiantis bylos duomenimis, ieškovės paskirtam atsakingam asmeniui atsakovės darbuotojas skambino 00.38 val. Atsakovė teigia, kad darbuotojas atliko objekto apžiūrą ir tik po to pranešė ieškovės atsakingiems asmenims. Byloje esančiose atsakovės darbuotojo padarytose nuotraukose neužfiksuotas jų padarymo laikas, tad iš jų negalima daryti išvados apie darbuotojo atvykimo laiką. Nors atsakovė teigia, kad jos darbuotojas prie objekto atvyko per sutartyje numatytą laiko tarpą, tačiau tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikta.
18. Skundžiamame teismo sprendime pažymėta, kad atsakovė UAB saugos tarnyba „A.“ byloje negalėjo pateikti įrodymų, GPS išklotinių, iš kurių būtų galima spręsti apie greitojo reagavimo grupės ekipažo nuvykimo laiką. Atsakovė apeliaciniame skunde pabrėžia, kad nei pagal sutartį, nei pagal galiojančias imperatyvias teisės normas atsakovė nėra įpareigota savo judėjimą fiksuoti GPS arba saugoti išklotines ilgiau nei 3 mėnesius.
19. Nustatyta, kad Sutarties 3.1.5 punkte numatytas vykdytojos (atsakovės) įsipareigojimas fiksuoti centriniame stebėjimo pulte gaunamus objekte įrengtos sistemos signalus ir duomenis apie juos saugoti ne mažiau kaip 3 mėnesius. Nors sutartyje numatytas atsakovės įsipareigojimas duomenis saugoti ribotą laiką, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie įvykdytą įsilaužimą į atsakovės saugomą objektą atsakovė UAB saugos tarnyba „A.“ informuota ieškovės direktorės elektroniniu laišku tą pačią dieną (t. y. 2016 m. kovo 30 d.), jame taip pat buvo nurodyta, kad patirta nuostolių, prašoma pradėti vidinį tyrimą ir padengti nuostolius. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma, jog po įvykio iškviesta policija, ieškovės objekte patirta žala. 2016-03-31 raštu Nr.1.33-19976 (IBPS) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyrius taip pat kreipėsi į UAB saugos tarnybą „A.“ dėl informacijos pateikimo. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad Sutartyje nurodytu duomenų saugojimo termino laikotarpiu atsakovė taip pat sprendė klausimus dėl drausminės nuobaudos taikymo į objektą vykusiam apsaugos darbuotojui T. B. (atsakovės saugos poskyrio vadovo 2016 m. balandžio 21 d. tarnybinis pranešimas ir atsakovės 2016 m. balandžio 21 d. įsakymas) ir dėl išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio (atsakovės 2016 m. birželio 27 d. įsakymas). Taigi konkrečiu atveju atsakovei iš karto po įvykio buvo žinoma konkrečių reagavimo į 2016 m. kovo 30 d. naktį įvykusio signalizacijos suveikimo aplinkybių svarba ir reikšmė tiek tiriant įvykį, tiek ir sprendžiant klausimą dėl šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo ir nuostolių atlyginimo. Atsakovei, kaip savo veiklą vykdžiusiai profesionaliai verslininkei, keliami aukštesni atidumo ir apdairumo reikalavimai (CK 6.256 straipsnio 3 dalis). Tačiau atsakovė nesiėmė tokiomis konkrečiomis aplinkybėmis protingų priemonių reikšmingiems duomenims išsaugoti. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė UAB saugos tarnyba „A.“ duomenų pateikti negalėjo ir ikiteisminio tyrimo metu, nes iš atsakovės rašto Nr. S-74, atsakant Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai į 2017 m. sausio 16 d. užklausą, matyti, kad ir su tuo susiję duomenys buvo sunaikinti.
20. CK 6.200 straipsnio nuostatose įtvirtinti bendrieji sutarties vykdymo principai numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, veikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota contra spoliatorem prezumpcija, vadovaujantis ja, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Šiai prezumpcijai taikyti svarbu nustatyti atsisakymo pateikti reikšmingus įrodymus priežastis ir jas lemiančias aplinkybes, nes įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti minėtos prezumpcijos taikymo būtinybę.
21. Pirmosios instancijos teismas įvertino laiko tarpą tarp signalo į atsakovės centrinį pultą gavimo ir atsakovės centrinio pulto skambinimo laiką ieškovės atsakingam asmeniui, duomenis, kad įvykio naktį atsakovės darbuotojas sirgo ir vyko iš namų, tinklalapio „maps.lt“ duomenis apie galimą atvykimo laiko apskaičiavimą. Nagrinėjamu atveju, atsakovei negalint pateikti jos fiksuotų centrinio stebėjimo pulto signalo suveikimo išklotinių ir kitų duomenų, remdamasis argumentu, kad duomenų išklotinės saugomos neilgą laiką, pirmosios instancijos teismas nepreziumavo nepalankiausių atsakovei faktų, o įvertino visus bylos duomenis. Minėti duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atvykimo į objektą laikas buvo ilgesnis nei 7 minutės. Nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės prielaidomis, tačiau byloje esant duomenims, pagrindžiantiems, kad atsakovės darbuotojo atvykimo laikas į objektą konkrečiomis aplinkybėmis objektyviai turėjo būti ilgesnis už sutartyje numatytą laiką (t. y. daugiau nei 7 minutės), atsakovės apeliaciniame skunde keliamos abejonės ir prielaidos, kad dalį laiko objektas buvo apžiūrimas, vertintinos atsakovės nenaudai, kadangi būtent atsakovė, žinodama apie įvykį ir konkrečiomis aplinkybėmis imdamasi protingų pastangų, šiuo atveju turėjo realią galimybę reikšmingus duomenis išsaugoti. Nenustatyta pagrindo konstatuoti įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šios dalies įrodymų vertinimu ir pripažįsta, kad išvada, jog UAB saugos tarnyba ,,A.“ ekipažas į įvykio vietą atvyko vėliau nei per sutartyje numatytą laiką, yra pagrįsta.
22. Iš Sutarties 3.1.3.2 ir 3.1.3.4 punktų sąlygų matyti, kad vykdytojas turėjo pareigą apžiūrėti objektą, jo išorinį perimetrą. Atsakovė UAB saugos tarnyba ,,A.“ apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės darbuotojas apžiūrėjo objekto perimetrą tinkamai, t. y. pagal galimybes. Atsakovė pažymi, kad objekto apžiūra iš vidaus buvo negalima nesant ieškovės paskirtų atsakingų asmenų, kurie neatsiliepė į atsakovės darbuotojo skambučius ir neatvyko.
23. Atsakovė nurodo, kad iš tarnybinio pranešimo (t. 2, b. l. 39) matyti, jog objekto perimetras pagal galimybes buvo apvažiuotas automobiliu, tačiau apeliantės nurodomas 2016 m. balandžio 21 d. tarnybinis pranešimas rašytas saugos poskyrio vadovo V. M.. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad bylos nagrinėjimo metu T. B. neprisiminė, ar apžiūrėjo teritorijos perimetrą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš 2016 m. spalio 12 d. liudytojo T. B. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime matyti, jog atsakovės darbuotojas neatsiminė, per kiek laiko nuvažiavo prie objekto, nurodė, kad tą naktį lauke buvo didelis rūkas, įmonės teritorija buvo aptverta tvora, per rūką beveik nesimatė pastato, todėl nebuvo įmanoma jo įžiūrėti, įmonės kieme prie vartų degė kelios apšvietimo lempos, tačiau jos nepakankamai apšvietė teritoriją, jis nufotografavo teritoriją. Taigi ir ankstesniuose užfiksuotuose į objektą atvykusio atsakovės darbuotojo parodymuose nenurodyta, jog apžiūrėtas teritorijos perimetras. Byloje pateiktos dvi nuotraukos, tačiau ieškovė nurodo, kad nufotografuoto pastato adresas – (duomenys neskelbtini), priklausantis įmonei UAB „B.“, ne pagal Sutartį saugomos ieškovės patalpos. Nuotraukose neužfiksuotas įėjimas, pro kurį buvo įsilaužta į ieškovės patalpas.
24. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į objektą vykusiam atsakovės darbuotojui T. B. 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu taikyta drausminė nuobauda – papeikimas – dėl to, kad dirbant 2016 m. kovo 30 d. greitojo reagavimo grupėje Klaipėdos mieste į objekto suveikimą buvo reaguota ne iš nustatytos bazavimosi vietos bei neužpildyti reikiami dokumentai (objekto apžiūros aktas), taip buvo pažeista įmonės vidaus tvarka. Atsakovės 2016 m. birželio 27 d. įsakymu, atsižvelgus į skirtą minėtą drausminę nuobaudą, pavesta išskaityti iš apsaugos darbuotojo darbo užmokesčio 300 Eur sumą. Taigi pati atsakovė darbuotojui taikė drausminę atsakomybę ir dėl objekto apžiūros įforminimo tvarkos nesilaikymo.
25. Atsakovė nurodo, kad objektui iš vidaus patikrinti bandė iškviesti ieškovės įgaliotus asmenis. Sutarties 3.1.3.2 punktas numato vykdytojo įsipareigojimą po objekto apžiūros apie gautą suveikimo signalą informuoti vieną iš užsakovo įgaliotų asmenų sutartyje pateiktais kontaktiniais telefonais. Sutarties 3.1.3.5 punktas, be kita ko, numato, kad jei nepavyksta telefonu susisiekti su užsakovo įgaliotu asmeniu (telefonas išjungtas, ne ryšio zonoje, neatsiliepia į skambučius ir pan. per Taisyklėse nustatytą laiką), vykdytojas turi teisę toliau nevykdyti fizinės objekto apsaugos, neprivalo laikyti prie objekto greitojo reagavimo grupės ir neatsako už bet kokią atsiradusią žalą objekte. Taigi Sutartyje numatyta, kad su užsakovo įgaliotu asmeniu bandoma susisiekti per Taisyklėse nustatytą laiką. Taisyklių 6.2 punkte numatyta, kad centrinio stebėjimo pulto operatorius skambina ir kviečia atvykti į objektą sutartyje nurodytus įgaliotus asmenis eilės tvarka, nesuradus (neprisiskambinus) pirmajam arba jam dėl svarbių priežasčių negalint atvykti į objektą, skambina ir kviečia antrąjį įgaliotą asmenį ir taip toliau eilės tvarka. Pažymėtina, kad Taisyklių 6.3 punkte numatyta, jog jeigu nė vieno iš įgaliotų asmenų nepavyksta surasti (prisiskambinti) tuoj pat, po 30 minučių bandoma skambinti dar kartą ta pačia tvarka; neprisiskambinus nė vienam įgaliotam asmeniui, vykdytojas be jokių neigiamų pasekmių sau turi teisę atšaukti greitojo reagavimo grupę nuo objekto, išskyrus, kai objekte matyti akivaizdūs perimetro pažeidimo požymiai.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, akcentuodama, jog naktį, panašiu kaip suveikimas laiku, buvo rūkas, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai turėjo imtis papildomų priemonių objekto saugumo patikrinimui užtikrinti. Svarbu tai, kad remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė Sutarties specialiojoje dalyje buvo nurodžiusi 3 įgaliotus asmenis, vėliau – 2013 m. kovo 27 d. pranešimu papildė atsakingų asmenų sąrašą dar vienu asmeniu (t. 1, b. l. 68, 73).
27. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 12 d. kaip liudytojas apklaustas T. B. nurodė, kad operatorė skambino trims atsakingiems asmenims, jie nekėlė ragelio, operatorė apie tai pranešė jam, signalizacija atsistatė ir jam leido palikti objektą. Tokias aplinkybes, kad operatorius skambino trims atsakingiems asmenims, jie neatsakė į skambučius, dėl to ekipažui leista išvykti, trečiasis asmuo T. B. nurodė ir bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 21 d. kaip liudytojas apklaustas A. B., dirbęs atsakovės pulto operatoriumi, paaiškino, kad nurodė ekipažui stovėti prie objekto, UAB „V. I.“ buvo pateikusi daugiau nei penkių atsakingų asmenų sąrašą, jis skambino atsakingiems asmenis iš eilės, bet niekas nekėlė ragelio, visiems asmenims skambino dar kartą po kelių minučių ir dar po dešimties minučių; maždaug po valandos laiko, neprisiskambinus nė vienam atsakingam asmeniui, ekipažui nenustačius išorinių pažeidimų, ekipažui nurodė, jog gali palikti objektą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie duomenys neatitinka atsakovės saugos poskyrio vadovo 2016 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų, jog apsaugos darbuotojas T. B. nuo objekto išvyko 00.39 val. Tai atitinka ir bylos duomenis apie atsakovės darbuotojo bandymo susisiekti su ieškovės įgaliotu asmeniu laiką – 2016 m. kovo 30 d. apklausta kaip liudytoja ieškovės direktorė O. C. nurodė, kad jai skambinta 00.38 min., ji duomenų apie kitus skambučius nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai L. P. ir R. J. taip pat nurodė, kad ryte rado praleistą atsakovės darbuotojų skambutį, duomenų, kad buvo daugiau skambučių nenurodė. Kitų įrodymų, patvirtinančių konkretų kitokį ekipažo atšaukimo iš objekto laiką, nepateikta, dėl to vadovautinasi šiais duomenimis.
28. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus dėl atvykimo į objektą trukmės, atidžios objekto apžiūros, jo išorinio perimetro pažeidimo požymių patikrinimo, taip pat neveikė pakankamai atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovės sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas ir neteisėti veiksmai pagrįsti bylos duomenimis, dėl to konstatuoti teisingai. Įvertinus tai, kad po signalizacijos suveikimo atliktuose atsakovės veiksmuose nustatyti sutartinių įsipareigojimų pažeidimai, nėra duomenų, kad įsilaužimas į ieškovės patalpas įvykdytas kitu metu, nei suveikė davikliai ir signalizacija, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su įvykiu ir ieškovei dėl to atsiradusia žala (nuostoliais).

Dėl kaltės

29. CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Apeliantė UAB saugos tarnyba ,,A.“ akcentuoja, kad šalių sudarytoje sutartyje numatyta atsakomybė tik esant atsakovės kaltei.
30. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad jeigu vykdytojas neįvykdo arba įvykdo netinkamai šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jis privalo atlyginti užsakovui tik tiesioginius nuostolius, neviršydamas šios sutarties specialiojoje dalyje numatytų sutartinės atsakomybės ribojimo dydžių ir tik jei šie nuostoliai atsirado dėl vykdytojo pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo ar nevykdymo esant jo kaltei, išskyrus sutarties 5.6 punkte numatytus atvejus. Taigi į sutartį įtraukta išlyga dėl vykdytojo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.
31. Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 2 dalimi, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. CK 6.248 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė paneigė kaltės prezumpciją. Įvertinus anksčiau nurodytus duomenis apie atsakovės atliktus veiksmus ir sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, darytina išvada, kad atsakovė, vykdydama veiklą kaip profesionali verslininkė, tinkamai nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, be to, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek konkrečiomis sąlygomis buvo būtina ir protinga vykdyti sutarčiai dėl stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo konkrečiam objektui.

Dėl žalos dydžio

32. Atsakovė UAB saugos tarnyba „A.“ apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad ieškovė UAB „V. I.“ neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio. Išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus teisėjų kolegija šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus atmeta.
33. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro 7 989,93 Eur grynųjų pinigų trūkumas ir 641,30 Eur durų remonto išlaidos. Atsakovės nuomone, ieškovės pateiktas dokumentas – buhalterinės apskaitos elektroninės sistemos išrašas, kuriuo grindžiamas grynųjų pinigų trūkumas, nelaikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovė iš tiesų kasoje turėjo tokias lėšas įvykio dieną ir kad tokios lėšos buvo laikomos metalinėje spintoje, kuri buvo pagrobta. Atsakovės teigimu, ieškovės pateiktas dokumentas neatitinka teisės aktuose keliamų inventorizacijos akto reikalavimų.
34. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Šalys savo argumentus ir atsikirtimus turi teisę pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177–178, 180 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys byloje gali būti nustatomi įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, jų sąrašas nėra baigtinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas įvertina byloje esančių įrodymų visumą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
35. Byloje esančiame išraše iš buhalterinės apskaitos elektroninės sistemos „(duomenys neskelbtini)“ apie grynųjų pinigų likučius kasoje užfiksuota, kad 2016 m. kovo 29 d. seife buvo 7 989,93 Eur grynųjų pinigų. Atsakovė akcentuoja, kad minėtas dokumentas atspausdintas ne įvykio užfiksavimo dieną, o 2016 m. rugsėjo 30 d., todėl juo negali būti patvirtintas žalos faktas. Vertinant šiuos atsakovės argumentus atsižvelgtina į tai, kad 2016 m. kovo 30 d. UAB „V. I.“ pareiškime Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK viršininkei dėl įsilaužimo į UAB „V. I.“ administracines patalpas tą pačią dieną nurodyta, jog seife buvo 7 989,93 Eur grynųjų pinigų suma. Įvykio dieną, t. y. 2016 m. kovo 30 d., ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta ieškovės vadovė O. C. patvirtino, kad seife buvo 7 989,93 Eur. Byloje esančiuose 2017 m. birželio 13 d. paaiškinimuose ieškovės UAB „V. I.“ vadovė nurodė tokias aplinkybes, kad 2016 m. kovo 30 d. darbuotojams atvykus į darbą apie 8 val. ryte pastebėta, jog išdaužtos stiklinės durys, buvo iškviesta policija ir apie įvykį informuota atsakovė, į įvykį atvyko atsakovės darbuotojai; niekas iš ieškovės darbuotojų, kol neatvyko policijos pareigūnai ir atsakovės atstovai, į patalpas nebuvo užėję; į patalpas pirmieji užėjo policijos darbuotojai; įvykio vietos apžiūros metu nustačius, kad nėra seifo, policijos darbuotojai paprašė inventorizuoti seife buvusį grynųjų pinigų likutį, pateikiant iš kasos knygos kasos grynųjų pinigų likučio išrašą; išrašas buvo atspausdintas ir pateiktas buhalterės policijos darbuotojams įvykio vietoje; atsakovės darbuotojai neišreiškė pageidavimo gauti tokį išrašą. Aplinkybes, kad ryte į objektą atvyko ir atsakovės darbuotojai ir jie buvo atvykus policijai patvirtino ir liudytojai L. P. ir R. J..
36. Iš šių duomenų matyti, kad duomenys apie seife buvusį grynųjų pinigų likutį buvo pateikti policijos pareigūnams iš karto po įvykio, tą pačią dieną. 2016 m. kovo 30 d. ieškovės direktorės elektroniniame laiške, siųstame atsakovei, dėl UAB „V. I.“ patirtos žalos nurodyta, kad pinigų seife buvo 7 989,93 Eur. Iš UAB saugos tarnybos „A.“ 2016 m. spalio 14 d. rašto Klaipėdos apskrities VPK tyrėjai duomenų matyti, kad 2016 m. kovo 30 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo apie nuostolių dydį, prašė atlikti tyrimą ir padengti nuostolius, tad atsakovei ieškovės nurodomas nuostolių dydis buvo žinomas iš karto po įvykio. Byloje esantys kiti duomenys apie seife buvusią grynųjų pinigų sumą sutampa su byloje esančiame 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarytame buhalterinės apskaitos elektroninės sistemos išraše apie kasos likutį 2016 m. kovo 29 d. užfiksuotais duomenimis.
37. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinusi visumą nurodytų bylos duomenų apie seife buvusią grynųjų pinigų sumą, tai, kad nenustatyta esminių prieštaravimų tarp šių duomenų, taip pat tai, kad įvykio dieną išrašas atspausdintas kartu esant policijos pareigūnams, atvykus ir atsakovės darbuotojams, o apie seife buvusių grynųjų pinigų kiekį atsakovė informuota tą pačią dieną, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti ieškovės nurodomu 7 989,93 Eur turtinės žalos dydžiu. Pripažintina, kad ieškovė žalą byloje pagrindė leistinais ir su byla susijusiais rašytiniais įrodymais. Vien atsakovės akcentuojamas argumentas, kad ieškovė žalą grindė ne inventorizacijos aktu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neįrodė žalos realumo ir jos dydžio.
38. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitos faktūros ir duomenys apie atsiskaitymą) patvirtina, kad ieškovė patyrė 641,30 Eur išlaidų, susijusių su durų remontu. Atsakovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su ieškovės patirtos žalos dydžiu, nepateikė konkrečių motyvų dėl šios turtinės žalos dalies nepagrįstumo. Kadangi durų remonto išlaidos tiesiogiai susijusios su ginčo įvykiu ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos pagrįstai pripažintos ieškovės patirta žala. Darytina išvada, kad ieškovė įrodė patyrusi iš viso 8 631,23 Eurų žalą.

Dėl ieškovės veiksmų vertinimo

39. Bendroji kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reglamentuojanti CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostata numato, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.
40. Ieškovė UAB „V. I.“ apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo paskirstyti šalių kaltę ir atsakomybę po lygiai. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo motyvus, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo priežastinio ryšio klausimo, t. y. kiek ieškovės padaryti sutarties pažeidimai prisidėjo prie žalos atsiradimo.
41. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad jos įgalioti asmenys, kuriems suveikus signalizacijai skambino atsakovė, į atsakovės skambučius neatsiliepė. Sutarties 4.1.3 punkte numatytas užsakovo (ieškovės) įsipareigojimas užtikrinti, kad bent viena iš užsakovo įgaliotų asmenų, skambinant vykdytojui, atsakys visą parą jo kontaktiniu telefonu. Išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad aplinkybė, jog atsakovės darbuotojams nepavyko prisiskambinti ieškovės darbuotojams, nesusijusi priežastiniu ryšiu su patirta žala. Bylos duomenimis, tuo metu UAB „V. I.“ nebuvo davusi atsakovei raktų nuo teritorijos, tad atsakovės apsaugos darbuotojas negalėjo patekti apžiūrėti objekto iš vidaus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, neužtikrindama savo atsakingų asmenų reagavimo, taip pat pažeidė sutarties sąlygas ir bendruosius CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarties vykdymo principus ir nesudarė atsakovei galimybės toliau sutartį vykdyti tinkamai ir vienareikšmiškai objektyviai nustatyti, ar saugomame objekte nėra įsilaužimo požymių.
42. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės kalte pripažino aplinkybę, jog seifas nepritvirtintas taip, kaip tai numatyta Taisyklėse. Ieškovė, apeliaciniame skunde pasisakydama dėl seifo tvirtinimo, teigia, kad Taisyklėse buvo numatyti standartiniai reikalavimai seifams, tačiau prieš priimant patalpas saugoti atsakovės darbuotojas apžiūrėjo patalpas ir 2012 m. rugpjūčio 24 d. nepateikė jokių rekomendacijų dėl jo papildomo įtvirtinimo.
43. Stebėjimo ir reagavimo sutarties 4.1.10 punkte numatytas užsakovo įsipareigojimas užtikrinti, kad įjungus apsaugos sistemą, šalia kitų nurodytų daiktų, pinigai būtų užrakinami seife, jo raktas nepaliekamas objekte. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė 2008 m. buvo įsigijusi nedegią padidinto saugumo spintą. Taisyklių 3.2.2 punkte numatyti reikalavimai seifu laikomai saugojimo sprintai numatyti reikalavimai bei numatyta, kad ji turi būti pritvirtinta prie grindų ar mūrinės sienos. Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. objekto duomenų įvedimo, centrinio stebėjimo pulto ir sistemos pajungimo akte nepateikta rekomendacijų dėl signalizacijos sistemų ar patalpų įtvirtinimo objekte; jame taip pat neužfiksuota, kad objekte yra seifas. Nors ieškovė akcentuoja, kad patys atsakovės darbuotojai nesuteikė reikšmės faktui, kad ieškovės seifas nepritvirtintas taip, kaip reikalauja standartinės taisyklės, tačiau ir ieškovė, nuspręsdama atsakovės saugomose patalpose seife laikyti pinigus, taip pat turėjo imtis protingų priemonių šio turto saugumui užtikrinti, kaip tai numatyta Taisyklėse, su kuriomis ieškovė buvo susipažinusi.
44. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju abi stebėjimo ir reagavimo sutarties šalys netinkamai vykdė šios sutarties sąlygas. Abiejų šalių sutarties sąlygų nesilaikymas pripažintinas priežastiniu ryšiu susijusiu su atsiradusia žala.

Dėl atsakovės atsakomybės ribojimo

45. Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu priteistino žalos atlyginimo dydžiu. Ieškovė UAB „V. I.“ apeliaciniu skundu prašo padidinti žalos atlyginimo dydį iki 8 631,23 Eur ir laikosi pozicijos, kad ieškovei priteistino nuostolių atlyginimo nėra pagrindo mažinti. Atsakovė UAB saugos tarnyba „A.“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės pusę reikalaujamos sumos ir nepasisakė dėl sutartyje numatytų sąlygų dėl atsakovės atsakomybės ribojimo ir atsakomybės visiško netaikymo.
46. Byloje nustačius, kad ieškovė taip pat netinkamai vykdė pagal Sutartį jai keliamus įpareigojimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas sumažinti ieškovei priteistiną žalos atlyginimo dydį (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas padidinti priteistiną žalos atlyginimą atmestinas.
47. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB saugos tarnyba „A.“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl sutartyje numatytų atvejų dėl atsakovės atleidimo nuo atsakomybės. Atsakovė nurodo, kad Sutartyje šalys apibrėžė atvejus, kai atsakovė yra atleidžiama nuo atsakomybės, ir remiasi Sutarties 5.6.1 ir 5.6.8 punktais. Atsakovė teigia, kad žala atsirado dėl ieškovės padarytų sutarties pažeidimų, o ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo.
48. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad jeigu vykdytojas neįvykdo arba įvykdo netinkamai šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jis privalo atlyginti užsakovui tik tiesioginius nuostolius, neviršydamas šios sutarties specialiojoje dalyje numatytų sutartinės atsakomybės ribojimo dydžių ir tik jei šie nuostoliai atsirado dėl vykdytojo pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo ar nevykdymo esant jo kaltei, išskyrus sutarties 5.6 punkte numatytus atvejus. Sutarties 5.6.1 punkte numatyta, kad vykdytojas neatlygina užsakovui atsiradusių nuostolių net esant vykdytojo kaltei, jei nuostoliai padaryti 4.1.10 punkte nurodyto turto vagystės, sunaikinimo ar sugadinimo atvejais, kai užsakovas nevykdė Sutarties 4.1.10 punkto reikalavimų. Minėtame Sutarties 4.1.10 punkte numatyta užsakovo pareiga užtikrinti, kad įjungus apsaugos sistemą, šalia kitų nurodytų daiktų, pinigai būtų užrakinami seife, jo raktas nepaliekamas objekte. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kad ieškovės piniginės lėšos buvo ne seife ar seifo raktas buvo paliktas objekte. Apeliantė teigia, kad ieškovės galbūt turėta metalinė spinta sveria mažiau nei reikalavimus atitinkantis seifas, todėl jei ieškovė būtų vykdžiusi sutarties nuostatas dėl seifo, jo nusikaltėliai nebūtų galėję išnešti. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija svarbiomis aplinkybėmis pripažįsta ir tai, kad byloje konstatuoti ne tik ieškovės, bet ir atsakovės neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala. Esant tokioms aplinkybėms, nenustatyta pagrindo taikyti Sutarties 5.6.1 punkte numatytą atsakovės atleidimo nuo atsakomybės pagrindą.
49. Sutarties 5.6.8 punkte numatytas atvejis, kad vykdytojas neatlygina užsakovui atsiradusių nuostolių net esant vykdytojo kaltei, jei po sistemos suveikimo nepavyko surasti nė vieno įgalioto asmens užsakovo nurodytais kontaktiniais telefono numeriais. Įvertinus anksčiau nurodytus prieštaringus duomenis apie skambučių ieškovės atsakingiems asmenims skaičių ir ekipažo išvykimo nuo objekto laiką (žr., nutarties 25–27 punktus), darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog tinkamai laikėsi Sutarties 3.1.3.5 punkto ir Taisyklių 6.2–6.3 punktuose numatytos tvarkos, dėl to darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti Sutarties 5.6.8 punkto nuostatą dėl atsakomybės atsakovei netaikymo.
50. Atsakovė UAB saugos tarnyba „A.“ taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl sutartyje numatytų sąlygų dėl atsakovės atsakomybės ribojimo konkrečia pinigų suma. Atsakovės nuomone, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, atsakovės atsakomybė dėl grynųjų pinigų vagystės turėjo apsiriboti ne didesne kaip 289,62 Eur suma.
51. Iš Sutarties 5.1 punkto matyti, kad vykdytojui nevykdant ar netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, numatoma, jog jis turi atlyginti užsakovui tik tiesioginius nuostolius, neviršydamas Sutarties specialiojoje dalyje numatytų sutartinės atsakomybės ribojimo dydžių. Sutarties 5.7 punkte numatyta, kad šalys susitaria ir sutinka, kad maksimali galima išmoka vienam turto praradimo, apgadinimo ar sunaikinimo atvejui konkrečiame objekte nurodoma specialiojoje dalyje. Sutarties specialiųjų sąlygų 4 punkte išskiriami civilinės atsakomybės ribojimo dydžiai: dėl vykdytojo kaltės patirtus nuostolius dėl pinigų, brangenybių bei kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų pagrobimo, sunaikinimo ar sugadinimo vykdytojas privalo atlyginti užsakovui neviršydamas 1 000 Lt (t. y. 289,62 Eur) (4.1 punktas); dėl vykdytojo kaltės patirtus nuostolius dėl kitokio nei 4.1 punkte išvardyto užsakovo turto pagrobimo, sunaikinimo ar sugadinimo vykdytojas privalo atlyginti 10 000 Lt (t. y. 2 896,20 Eur) (4.2 punktas).
52. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.256 straipsnio 1–2 dalys numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles; asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
53. CK 6.211 straipsnyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos. CK 6.252 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar šalių sutartyje įtvirtintos sąlygos, ribojančios jų atsakomybę, atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, vertina teismas konkrečioje byloje spręsdamas šalių ginčą, kylantį iš sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑327/2012).
54. Teisėjų kolegija pažymi kad skiriasi faktinės aplinkybės, kurioms esant pateikti išaiškinimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑250-687/2017, dėl to ja vadovautis nėra pagrindo. Minėtoje civilinėje byloje draudikas ieškiniu ginčijo saugos tarnybos atsakomybę apribojančias sutarties nuostatas, tačiau kasacinio teismo išaiškinimai pateikti esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai byloje nenustatyti apsaugos darbuotojo neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su ieškovių žala.
55. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti atsakovės UAB saugos tarnybos „A.“ neteisėti veiksmai (sutartinių sąlygų pažeidimas), jie priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala, taip pat nustatyta atsakovės kaltė. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad neįrodyta atsakovės tyčia ar didelis neatsargumas, dėl ko būtų galima taikyti CK 6.252 straipsnio 1 dalies nuostatas ir netaikyti ribojimų. Teisėjų kolegija įvertina duomenis, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus dėl atvykimo į objektą trukmės, atidžios objekto apžiūros, jo išorinio perimetro pažeidimo požymių patikrinimo, duomenis, kad atvykta ne prie saugomų ieškovės patalpų, bylos medžiagą apie skambučių ieškovės atsakingiems asmenims skaičių ir ekipažo išvykimo nuo objekto laiką, taip pat tai, kad atsakovė, kaip profesionali verslininkė, žinodama jos turimų ir saugomų su įvykiu susijusių duomenų reikšmę, jų neišsaugojo. Didelis neatsargumas pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti atsakovės veiksmuose buvus didelį neatsargumą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.252 straipsnio 1 dalimi, atsakovė negali remtis sutartine nuostata dėl jos civilinės atsakomybės ribojimo konkrečia suma.
56. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog iš atsakovės UAB saugos tarnybos „A.“ priteistinas 4 315,62 Eur žalos atlyginimas ieškovei UAB „V. I.“.

Dėl bylos baigties

57. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šalių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Vadovaujantis bendrąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš priešingos šalies įgyja šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, su šiais procesiniais dokumentais susijusios bylinėjimosi išlaidos šalims neatlygintinos.
59. Kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „V. I.“ pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir rašytiniais įrodymais pagrindė 700 Eur turėtas išlaidas advokato teisinei teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, mokėjimo nurodyme nurodyta išlaidų paskirtis. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, su atsiliepimu į šį procesinį dokumentą susijusios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „V. I.“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnybos „A.“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai              Raimonda Andrulienė

              Žydrūnas Bertašius

              Kristina Domarkienė