Civilinė byla Nr. 2S-922-565/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37068-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Swedbank“ skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys L. A., UAB „Transtira“, UAB „IPF Digital Lietuva“, antstolis Dainius Šidlauskas,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja AB „Swedbank“ pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė: panaikinti antstolio Dainiaus Šidlausko antstolio padėjėjos G. T. pasirašytą 2020 m. gruodžio 4 d. patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomosiose bylose Nr. 0178/11/01622, 0178/18/00174, reg. Nr. S20-38798, AB „Swedbank“ atžvilgiu ir šiuo patvarkymu AB „Swedbank“ nustatytus įpareigojimus.
2. Pareiškėja nurodė, jog gavo 2020 m. gruodžio 4 d. patvarkymą, kuriuo buvo areštuotos skolininkei L. A. priklausančios 49 289,97 Eur dydžio lėšos, esančios/būsiančios pareiškėjos žinioje, kurias: 1) trečiųjų asmenų mokėjimo nurodymais kredito įstaigoms pavedama pervesti lėšų gavėjai L. A., į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje PPS EU SA, (duomenys neskelbtini); 2) skolininkės L. A. pavedama kredito įstaigoms pervesti tretiesiems asmenims lėšas iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito įstaigoje PPS EU SA, (duomenys neskelbtini).
3. L. A. turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, išieškojimą iš L. A. sąskaitoje esančių lėšų vykdo antstoliai Nemira Šiugždaitė, Gintas Badikonis, Donatas Kisielius, Brigita Palavinskienė, Arminas Naujokaitis ir kt. Sąskaitoje taip pat yra debeto pavedimai, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės įmonės Registrų centras (PLAIS įsiskolinimai). Patvarkymu pareiškėja buvo įpareigota visas areštuotas lėšas pervesti būtent į antstolio Dainiaus Šidlausko depozitinę sąskaitą, tai yra pažeisti kitų asmenų, vykdančių išieškojimą iš L. A. sąskaitos, teises ir teisėtus interesus.
4. Patvarkymas buvo pateiktas vykdyti tiesiogiai kredito įstaigai, o ne per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS), todėl turės būti vykdomas rankiniu, o ne automatiniu PLAIS informacinių sistemų būdu. Antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, padarė procesinių teisės normų pažeidimą – neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nesilaikė CPK 688, 689 ir 754 straipsniuose, Mokėjimų įstatymo 46, 49 ir 51 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų bei nustatė pareiškėjai papildomus įpareigojimus, nesant tam teisinio pagrindo. Sukūrus PLAIS ir šiai sistemai perėmus skolų išieškojimo koordinavimo veiklą, pagal CPK 689 straipsnio 6 dalį tik PLAIS gauna visus duomenis, reikalingus automatiniam lėšų paskirstymui Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėja neturi informacijos ir nėra niekaip informuota apie kitus skolininkės kreditorius ir jų turimų kreditorinių reikalavimų eilę. Jeigu pareiškėja būtų priversta vykdyti antstolio skundžiamą patvarkymą ir areštuotų savo klientų skolininkei ir skolininkės pareiškėjos klientams pervedamas lėšas, tai, neturėdama PLAIS valdomų duomenų, negalėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi CPK 754 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo bei užtikrinti antstolio patvarkymo įvykdymo. Tokiu būdu, antstolio interesas įvykdyti išieškojimą pažeistų ne tik bankų, įskaitant ir pareiškėjos, interesus, bet ir kitų vykdymo proceso dalyvių (antstolių bei kreditorių) teises bei teisėtus interesus.
5. Antstolis Dainius Šidlauskas 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. S20-40603 atsisakė tenkinti pareiškėjos AB „Swedbank“ skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Antstolis nurodė, jog yra pateikęs nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas per PLAIS, tačiau jokios piniginės lėšos nėra nurašomos. Skolininkės vardu atidaryta sąskaita yra administruojama elektroninių pinigų įstaigos PPS EU SA, kuri nėra PLAIS sistemos dalyvė, ir antstolis tiesiogiai negali nukreipti išieškojimo į lėšas, esančias šioje skolininkės sąskaitoje. Antstolis faktiškai pritaikė priverstinio išieškojimo priemonę, pagal kurią Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai įpareigoti neįskaityti į jų klientų sąskaitas skolininkės L. A. iš PPS EU SA sąskaitos pervedamų lėšų, taip pat neatlikti klientų inicijuojamų mokėjimų į paminėtą skolininkės L. A. sąskaitą. Antstolis areštavo ne AB „Swedbank“ banko sąskaitoje esančias skolininkės lėšas, o lėšas, kurios bus pervedamos arba gaunamos į/iš sąskaitos, esančios PPS EU SA, kuri nėra prisijungusi prie PLAIS. Kai nėra techninių galimybių pateikti ir vykdyti tokius antstolio nurodymus naudojantis PLAIS, antstolis turėjo teisę taikyti išimtį ir pateikti patvarkymą tiesiogiai pareiškėjai.
7. Suinteresuoti asmenys L. A., UAB „Transtira“, UAB „IPF Digital Lietuva“ atsiliepimų į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjos AB „Swedbank“ skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
8.1. 2020 m. gruodžio 4 d. patvarkymas Nr. S20-38798 dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomosiose bylose Nr. 0178/11/01622, 0178/18/00174 pareiškėjai AB „Swedbank“ buvo pateiktas ne per PLAIS. Patvarkymu buvo areštuotos turtinės skolininkės L. A. teisės, todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad išieškojimą, nukreiptą į skolininkės skolininkus (turtines skolininko teises), antstolis turėjo pateikti per PLAIS;
8.2. antstolis (antstolio padėjėja) skundžiamu patvarkymu įpareigojo pareiškėją stabdyti mokėjimus, atliekamus iš skolininkės L. A. sąskaitos, administruojamos PPS EU SA ((duomenys neskelbtini)), į pareiškėjos administruojamas sąskaitas ir atvirkščiai, bei mokėtinas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi faktiškai antstolis pritaikė priverstinio išieškojimo priemonę, pagal kurią pareiškėja buvo įpareigota neįskaityti į jų klientų sąskaitas skolininkės L. A. iš PPS EU SA ((duomenys neskelbtini)) sąskaitos pervedamų lėšų, taip pat neatlikti klientų inicijuojamų mokėjimų į nurodytą skolininkės PPS EU SA ((duomenys neskelbtini)) sąskaitą. Toks antstolio suformuluotas nurodymas pagal savo pobūdį traktuotinas kaip faktinis piniginių lėšų, esančių neapibrėžtame pareiškėjos klientų rate atidarytose sąskaitose ar turimų į jas įskaityti, areštas, jeigu egzistuoja tiesioginis ir betarpiškas lėšų ryšys su skolininke;
8.3. elektroninių pinigų įstaiga PPS EU SA nėra prisijungusi prie PLAIS. Ginčijamu patvarkymu išieškojimas nukreiptas ne į konkrečiose sąskaitose esančias pinigines lėšas, tačiau suformuluoti nurodymai pareiškėjai neatlikti mokėjimų, atitinkančių patvarkymuose apibrėžtus kriterijus ir požymius. Patvarkymas tiesiogiai nepatenka į CPK 689 straipsnio taikymo sritį nei subjektiniu požymiu, nei pagal apibrėžtį ir jam netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios išieškojimo iš piniginių lėšų per PLAIS tvarką bei procedūras;
8.4. antstolis ėmėsi tokių vykdymo veiksmų, kurių esminis tikslas kuo greičiau ir mažiausiomis sąnaudomis įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėja turi pareigą kontroliuoti klientų ir į jų sąskaitas atliekamas mokėjimo operacijas pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Antstolio nustatyti privalomieji įpareigojimai pareiškėjos veikloje nėra neįprasti, o pareiškėja turi turėti technines sąlygas įvykdyti antstolio pavedimus;
8.5. skundžiamu patvarkymu pareiškėjai nenustatyta pareiga taikyti CPK 754 straipsnio nuostatų. Pareiškėja įpareigota tik konkrečias mokėjimo operacijas atlikti į antstolio depozitinę sąskaitą. Gautų lėšų paskirstymas pagal CPK nustatytus reikalavimus yra antstolio pareiga. Šios pareigos vykdymo aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjos teisine ir faktine padėtimi. Pareiškėja veiktų tik kaip tarpininkė, vykdydama teisėtus ir privalomus antstolio reikalavimus, be to, iš esmės tik to subjekto (skolininkės) atžvilgiu, kuris pagal privalomai vykdytiną įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnį) turi prievolę įvykdyti išieškotojo turimą turtinį reikalavimą, t. y. būtų sulaikytos tik lėšos kaip skolininkės turtas (CPK 688 straipsnio pagrindu) ir skolininkės turtinės teisės (CPK 749 straipsnio pagrindu), o ne areštuotas su antstolio vykdomąja byla nesusijusių asmenų – banko klientų, turtas. Šiuo atveju banko atliekami veiksmai – lėšų sulaikymas – iš esmės tik padėtų realizuoti antstoliui jo įstatymo numatytas teises į prievolės šalį (skolininkę), todėl banko, kaip tarpininko, vykdančio valstybės įgalioto subjekto teisėtus reikalavimus, veiksmai nesukeltų jam neigiamų teisinių pasekmių (pvz., pareigos atlyginti nuostolius).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėja AB „Swedbank“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį ir ginčo klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio Dainiaus Šidlausko antstolio padėjėjos G. T. pasirašytą 2020 m. gruodžio 4 d. patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomosiose bylose Nr. 0178/11/01622, 0178/18/00174, reg. Nr. S20-38798, AB „Swedbank“ atžvilgiu ir šiuo patvarkymu AB „Swedbank“ nustatytus įpareigojimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. kasacinis teismas, aiškindamas CPK 689 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, kad jokių išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu, nenumatyta. Taisyklė dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS yra absoliuti, o išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486- 690/2017). Analogiška teismų praktika (antstolio nurodymai kredito įstaigoms nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitoje turi būti pateikti vykdyti ir vykdomi per PLAIS) yra suformuota ir kitose kasacinio teismo nutartyse, pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-490-690/2017, 3K-3-489-690/2017, 3K-3-488-969/2017, 3K-3-487- 695/2017, 3K-3-486/2017;
9.2. teisės aktų nuostatos nenumato jokių išimčių, kuomet galėtų būti vykdomi išieškojimo veiksmai ne per PLAIS, o vien nepakankamas PLAIS funkcionalumas negali sudaryti prielaidų nepaisyti CPK nuostatų bei teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų. Pareiškėja neturi informacijos ir nėra niekaip informuota apie kitus skolininko kreditorius ir jų turimų kreditorinių reikalavimų eilę. Taigi, jeigu pareiškėja būtų priversta vykdyti antstolio patvarkymą ir areštuotų savo klientų skolininkui ir skolininko pareiškėjos klientams pervedamas lėšas, tai, neturėdama PLAIS valdomų duomenų, negalėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi CPK 754 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo bei užtikrinti antstolio patvarkymo įvykdymo;
9.3. teisingas CPK 689 straipsnio 1 dalies taikymas reikalautų, jog antstolio patvarkymas dėl išieškojimo iš skolininko piniginių lėšų, kurios pervedamos arba nurašomas į/iš jo finansų įstaigoje esančios sąskaitos, turėtų būti teikiamas finansų įstaigai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliantė nėra ir negali būti atsakinga, jeigu antstolis negali patvarkymo finansų įstaigai pateikti per PLAIS. Net jeigu finansų įstaiga veiktų ne Lietuvos Respublikoje ar nebūtų PLAIS dalyvė, tai niekaip neužkirstų kelio antstoliui teikti patvarkymus tiesiogiai kredito įstaigai, atidariusiai sąskaitą, vadovaujantis tarptautinės teisės aktų nustatyta tvarka ar kitu antstoliui ir kredito įstaigai priimtinu būdu;
9.4. CPK 689 straipsnio 2–6 dalyse, įsigaliojusiose nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., nustatyta antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų, turinčių teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos pateikiamų nurodymų turinys, pateikimo forma ir vykdymo eiliškumas bei tvarka, todėl skundžiamas patvarkymas, kuris pareiškėjai buvo pateiktas tiesiogiai, pažeidžia CPK 689 straipsnio 2–6 dalyse nustatytus reikalavimus ir teisėtus interesus kitų institucijų ar pareigūnų, turinčių teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos, kurie atitinkamus nurodymus nurašyti pinigines lėšas pateikia per PLAIS;
9.5. antstolis patvarkyme nurodydamas areštuoti skolą, esančią/būsimą kredito įstaigų žinioje, kuri trečiųjų asmenų mokėjimo nurodymais kredito įstaigoms pavedama pervesti lėšų gavėjui – skolininkui, į jo atsiskaitomąją sąskaitą, esančią kredito įstaigoje, neprisijungusioje prie PLAIS ir skolininko pavedama kredito įstaigoms pervesti sumą tretiesiems asmenims iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos, esančios kredito įstaigoje, neprisijungusioje prie PLAIS, neteisingai vadovavosi CPK 688 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Piniginės lėšos, kurias patvarkyme yra prašoma areštuoti ir kurios yra galimai laikomos kitų pareiškėjos klientų (ne skolininko) sąskaitose, yra ne pareiškėjos, bet kitų pareiškėjos klientų nuosavybė. Kadangi pareiškėja nėra šių lėšų savininkė, antstolis, norėdamas areštuoti ar kitaip apriboti disponavimą šiomis lėšomis, savo patvarkymą areštuoti ar kitaip apriboti konkrečioje pareiškėjos kliento sąskaitoje esančias lėšas turėtų pateikti taip, kaip nustato CPK 689 straipsnio 1 dalis, t. y. teikdamas nurodymą per PLAIS. Bankai, įskaitant ir pareiškėją, klientų lėšų mokėjimo nurodymų vykdymo procese savo sąskaitose ir žinioje nelaiko. Net ir vykdant bankų klientų pateiktus nurodymus pervesti lėšas iš banko sąskaitos kitam lėšų gavėjui ar atvirkščiai – į banke atidarytą kliento sąskaitą įskaitant lėšas, pervedamas kito mokėtojo, bankai netampa pervedamų lėšų savininkais. Pareiškėja mokėjimo nurodymus vykdo Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nustatyta tvarka nurašydama lėšas nuo mokėtojo sąskaitos ir per mokėjimų sistemą išsiųsdami atitinkamą pranešimą gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjams, kurie lėšas užskaito į gavėjo sąskaitą. Vykdant šią funkciją, pareiškėja veikia tik kaip tarpininkė tarp mokėtojo ir lėšų gavėjo, bet jokiu būdu netapdama pervedamų lėšų turėtoja ar savininke;
9.6. patvarkymo įgyvendinimas nurodyta apimtimi iš pareiškėjos pareikalautų didelių papildomų finansinių resursų techninių sprendimų, užtikrinančių pateiktų nurodymų įvykdymą, vystymui. Pareiškėja yra prisijungusi prie PLAIS, o šios sistemos įdiegimo ir palaikymo išlaidos teisės aktų nustatyta tvarka yra apmokamos iš skolininkų išieškomų lėšų. Neužtikrinus bankų interesus atitinkančio patirtų kaštų atlyginimo mechanizmo, bankai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei išieškojimo veiksmus atliekantis antstolis, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Šalia oficialios bankų, įskaitant ir apeliantės sąskaitose esančių lėšų išieškojimo sistemos (PLAIS), kurią bankai, įskaitant ir apeliantė, privalo palaikyti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, apeliantė dar turėtų sukurti ir palaikyti papildomą informacinę sistemą, kurios sukūrimas ir palaikymas būtu paremtas vien tik antstolio interesu kuo greičiau įvykdyti skolos išieškojimą bei gauti užmokestį už išieškojimo įvykdymą;
9.7. vykdydama patvarkymą ir pervesdama antstoliui iš užsienyje esančios įstaigos gautą savo klientui įskaitytiną sumą arba nepervesdama kliento nurodymu pervestinos sumos į užsienyje esančią įstaigą ir pervesdamas ją antstoliui, pareiškėja pažeistų Mokėjimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, 46 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, 49 straipsnio 1 dalį ir 51 straipsnio 1, 2, 3 dalis, kurie įpareigoja pareiškėją, kaip mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėją, įvykdyti mokėtojo nurodymą pervesti lėšas, pervesti visą lėšų sumą, užtikrinti, kad suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą, o kaip gavėjo mokėjimo paslaugų teikėją įpareigoja įskaityti mokėjimo operacijos sumą į gavėjo sąskaitą ne vėliau nei darbo dieną, kurią mokėjimo operacijos suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą.
10. Antstolis Dainius Šidlauskas prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. antstolis D. Šidlauskas yra pateikęs nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas per PLAIS, tačiau jokios piniginės lėšos nėra nurašomos. Byloje susiklosčiusi situacija, kai skolininkės vardu atidaryta sąskaita administruojama elektroninių pinigų įstaigos PPS EU SA, kuri nėra PLAIS sistemos dalyvė ir antstolis tiesiogiai negali nukreipti išieškojimo į lėšas, esančias šioje skolininkės sąskaitoje;
10.2. antstolis patvarkymu faktiškai pritaikė priverstinio išieškojimo priemonę, pagal kurią Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai įpareigoti neįskaityti į jų klientų sąskaitas skolininkės L. A. iš PPS EU SA sąskaitos pervedamų lėšų, taip pat neatlikti klientų inicijuojamų mokėjimų į paminėtą skolininkės L. A. sąskaitą. Antstolis šiuo atveju areštavo ne AB „Swedbank“ banko sąskaitoje esančias skolininkės lėšas, o lėšas, kurios bus pervedamos arba gaunamos į/iš sąskaitos, esančios PPS EU SA, kuri nėra prisijungusi prie PLAIS. Esant tokiai situacijai, kai nėra techninių galimybių pateikti ir vykdyti tokius antstolio nurodymus naudojantis PLAIS, antstolis turėjo teisę taikyti išimtį ir pateikti patvarkymą apeliantei tiesiogiai;
10.3. pareiškėjos argumentai, susiję su negalėjimu įvykdyti antstolio įpareigojimų dėl techninių kliūčių ar didelių finansinių, žmogiškųjų išteklių, negali būti vertinami kaip teisiškai reikšmingi ginčijant antstolio patvarkymo teisėtumą. Vien tai, jog pareiškėjai reikia papildomų pastangų vykdyti teisėtus ir teisingumo įgyvendinimui skirtus antstolio įpareigojimus, negali būti aplinkybe, leidžiančia nevykdyti teisėtų antstolio įpareigojimų ir taip sudaryti sąlygas galimai išvengti tinkamo vykdomojo dokumento vykdymo, kas iš esmės pažeistų išieškotojo teises vykdymo procese. Nors AB „Swedbank“ nėra vykdymo proceso šalis, tačiau antstolio reikalavimai jai yra privalomi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, galima daryti išvadą, kad bankas turi visas galimybes susisteminti aktualią informaciją ir vykdyti institucijų nurodymus, tame tarpe ir vykdyti antstolio patvarkymą, kadangi privalo atlikti klientų atliekamų finansinių operacijų stebėjimą, įtartinų operacijų nustatymą ir jų stabdymą, informacijos apie kliento atliekamas operacijas saugojimą ir registro tvarkymą, todėl nustatyti įpareigojimai yra adekvatūs ir pagrįsti. Pareiškėja internetiniame puslapyje skelbia detalią informaciją, kad atlieka plataus pobūdžio kontrolės veiksmus, siekdama įgyvendinti įstatymo nuostatas dėl įtartinų operacijų. Tai reiškia, kad bendrovė pasirengusi vykdyti prevencijos veiksmus bei turi visas galimybes įvykdyti antstolio patvarkymą;
10.4. pareiškėja nurodo, jog neturi galimybės užtikrinti teisingą piniginių lėšų skirstymą, remiantis CPK 754 straipsniu, tačiau gautų piniginių lėšų paskirstymas pagal CPK nustatytus reikalavimus yra antstolio procesinė pareiga, ir šią pareigą antstolis D. Šidlauskas yra pasirengęs vykdyti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
12. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog antstolis Dainius Šidlauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/11/01622 pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-68-203/2011, išduotą 2011 m. spalio 20 d., dėl 738,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. A. (buv. V. A.) išieškotojos „IPF Digital Lietuva“ UAB naudai ir vykdomąją bylą Nr. 0178/18/00174 pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-68-211/2017, išduotą 2017 m. gruodžio 19 d., dėl 46 196,52 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. A. (buv. V. A.) išieškotojos UAB „Transtira“ naudai.
14. 2020 m. gruodžio 4 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S20-38798 dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomosiose bylose Nr. 0178/11/01622, 0178/18/00174, kuriuo kredito įstaigoms, įskaitant ir pareiškėją, buvo nurodyta: 1) areštuoti skolininkės L. A. (buv. V. A.) lėšas, esančias/būsimas kredito įstaigų žinioje, 49 289,97 Eur sumai, kurias trečiųjų asmenų mokėjimo nurodymais kredito įstaigoms pavedama pervesti lėšų gavėjai L. A. į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito įstaigoje PPS EU SA, (duomenys neskelbtini), ir skolininkės L. A. pavedamas kredito įstaigoms pervesti tretiesiems asmenims lėšas iš skolininkės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito įstaigoje PPS EU SA, (duomenys neskelbtini); 2) areštuotas lėšas pervesti į antstolio Dainiaus Šidlausko depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor“ banke, banko kodas 40100.
15. Ginčo patvarkymas pareiškėjai buvo pateiktas ne per PLAIS sistemą, o tiesiogiai (raštu), patvarkyme nurodant, jog vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkė piniginių lėšų operacijas vykdo per savo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra administruojama elektroninių pinigų įstaigos PPS EU SA, kurios buveinė Belgijos Karalystė. Nurodyta kredito įstaiga nėra PLAIS dalyvė, taip pat ji nėra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, dėl ko antstoliui nėra galimybių pateikti patvarkymo dėl lėšų arešto tiesiogiai šiai kredito įstaigai ar (ir) vykdyti išieškojimą per PLAIS, kaip numato CPK 689 straipsnio 1 dalis.
16. Pirmosios instancijos teismas antstolio veiksmus, pateikiant ginčo patvarkymą pareiškėjai ne per PLAIS sistemą, pripažino teisėtais. Teismas sprendė, jog ginčo patvarkymas tiesiogiai nepatenka į CPK 689 straipsnio taikymo sritį ir jam netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios išieškojimo iš piniginių lėšų per PLAIS tvarką bei procedūras.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl galimybės PLAIS dalyvaujančiai kredito įstaigai, siekiant išieškoti iš lėšų, esančių kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, pateikti antstolio nurodymus tiesiogiai, o ne per šią sistemą, nes tokios išvados neatitinka teisinio reglamentavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
18. CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), išieškojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 689 straipsnio 2 dalį antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti įvardytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Atitinkamos nuostatos dėl antstolio veikimo išieškojimo vykdymo procese naudojantis šia sistema įtvirtintos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje (žr. instrukcijos redakcijos, galiojusios ginčo patvarkymo priėmimo metu, 14 punktą).
19. PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Kasacinis teismas, apibendrindamas PLAIS uždavinius ir funkcijas, nurodė, kad ši sistema sukurta ir įdiegta siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-690/2017 24 punktą; taip pat 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020 31 punktą).
20. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus CPK 689 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiria atvejų, kai egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS. Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina proceso įstatymo normas. Išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas, paaiškintinas tuo, kad išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-690/2017 22, 25 punktus; 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-695/2017 24 punktą; 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-969/2017 23, 26 punktus; 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-690/2017 21, 24 punktus). Kasacinis teismas nurodytose nutartyse pripažino, kad antstolis, kuris pirmiausia ex officio (pagal pareigas) privalo užtikrinti efektyvų išieškojimo proceso įgyvendinimą, turi imtis veiksmų, kurių, nesant įdiegtos atitinkamos PLAIS funkcijos, reikia nurodymui priverstinai nurašyti pinigines lėšas įstatymo nustatyta tvarka pateikti.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas aukščiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, 2021 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-248/2021, nurodė, kad tuo atveju, kai antstolis siekia išieškoti iš piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitose PLAIS dalyvaujančiose kredito įstaigose, ar apriboti disponavimą tokiomis lėšomis, tinkamai vadovaudamasis aktualiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, vykdymo veiksmus turi atlikti per PLAIS. Jei kredito įstaiga vykdo veiklą Lietuvoje, turėdama tam atitinkamą licenciją, tačiau dėl kokių nors priežasčių nesijungia prie PLAIS, būtent jai galėtų būti adresuojamas antstolio patvarkymas ne per PLAIS, o tiesiogiai, nurodant vykdyti išieškojimą kitu būdu.
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, sprendė, jog pareiškėja veiktų tik kaip tarpininkė ir tik to subjekto (skolininkės) atžvilgiu, kuris pagal privalomai vykdytiną įsiteisėjusį teismo sprendimą turi prievolę įvykdyti išieškotojo turimą turtinį reikalavimą, t. y. teismas nurodė, jog būtų sulaikytos tik lėšos kaip skolininkės turtas (CPK 688 straipsnio pagrindu) ir skolininkės turtinės teisės (CPK 749 straipsnio pagrindu). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu skolininkas turi lėšų, antstolis jas išieško CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka per PLAIS pateikdamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Tačiau tuo atveju, jeigu skolininkas lėšų neturi ar jų yra nepakankamai, antstolis turi teisę areštuoti skolininko lėšas, esančias pas kitus asmenis, arba jo turtines teises, bet neturi teisės per PLAIS pateikti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymo nurašyti ne skolininko, o jo prievolės skolininko sąskaitoje esančias lėšas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020 20, 21 punktus).
24. Antstolis nurodo, kad skundžiamu patvarkymu faktiškai pritaikė priverstinio išieškojimo priemonę, pagal kurią Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai įpareigoti neįskaityti į jų klientų sąskaitas skolininkės L. A. iš PPS EU SA sąskaitos pervedamų lėšų, taip pat neatlikti klientų inicijuojamų mokėjimų į paminėtą skolininkės L. A. sąskaitą. Apeliantė teigia, jog piniginės lėšos, kurias patvarkyme yra prašoma areštuoti ir kurios yra galimai laikomos kitų pareiškėjos klientų (ne skolininkės) sąskaitose, yra ne pareiškėjos, bet kitų pareiškėjos klientų nuosavybė.
25. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų ir kitokio turto (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 688 straipsnio 3 dalis).
26. Pažymėtina, jog pareiškėja – kredito įstaiga, kuriai adresuotas ginčo patvarkymas, nelaikytina tinkamu subjektu CPK 688 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. kitu asmeniu, pas kurį yra skolininko pinigų suma, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas. Iš ginčo patvarkymo turinio matyti, kad kitas asmuo CPK 688 straipsnio 1 dalies prasme šiuo atveju nėra aiškus, todėl patvarkymas neatitinka įstatyme numatytų sąlygų. Šiuo atveju nėra konkretaus subjekto, kuriam antstolis gali reikšti reikalavimus, nustatyti pas konkrečius asmenis esantį turtą ir jį aprašyti ar areštuoti, kaip tai numato CPK 688 straipsnis.
27. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikytinas ir CPK 749 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimą iš turtinių teisių. Konkrečiu atveju išieškojimo iš turtinių teisių institutas negali būti taikomas jau vien dėl to, kad nėra aiškios ne tik skolininko turtinės teisės, bet ir prievolės skolininkas, kuriam antstolis gali duoti privalomus nurodymus. CPK 749 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. CPK 749 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms. CPK 749 straipsnio 1 dalyje nurodytame patvarkyme antstolis, be kita ko, nurodo skolininkui, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui (CPK 749 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, šiuo atveju nei skolininko turtinės teisės, nei pats prievolės skolininkas nėra žinomi.
28. Dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomų argumentų, jog pareiškėjai, kaip kredito įstaigai, antstolio reikalavimai yra privalomi, pažymėtina, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą).
29. Konkrečiu atveju AB „Swedbank“ pateikė detalius paaiškinimus, kodėl privaloma išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdyti per PLAIS. CPK 689 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad PLAIS sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą. AB „Swedbank“ nurodė, jog sukūrus PLAIS ir šiai sistemai perėmus skolų išieškojimo koordinavimo veiklą, tik PLAIS gauna visus duomenis, reikalingus automatiniam lėšų paskirstymui Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Būtent PLAIS pinigines lėšas paskirsto pagal reikalavimų patenkinimo eilę, o kredito įstaigos neturi jokios informacijos apie kitus skolininko kreditorius, juo labiau apie kreditorių eilę, taigi nėra galimybės įgyvendinti CPK 754 straipsnio reikalavimų. Taigi neturėtų būti sukuriama situacija, kuomet antstolis įpareigoja apeliantę atlikti veiksmus, kurių net teoriškai neįmanoma atlikti ir sukontroliuoti, taip pat, kuomet apeliantė privalomai įpareigojama atlikti veiksmus, kurių atlikimui jai reikalingos didelės papildomos išlaidos, sukeliančios tiesioginius piniginius nuostolius ir pažeidžiančios apeliantės teisės ir teisėtus interesus.
30. Apibendrinant kasacinio teismo praktikoje padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog teisės aktų nuostatose neįtvirtinta išimčių, kada išieškojimai iš piniginių lėšų galėtų būti vykdomi ne per PLAIS. Vien tam tikrų techninių galimybių PLAIS nebuvimas negali sudaryti prielaidų nukrypti nuo taisyklės dėl išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS. Tai, kad nagrinėjamu atveju antstolis siekia vykdyti išieškojimą iš lėšų sąskaitose, esančiose užsienio valstybėje registruotoje kredito įstaigoje, kuri nėra prisijungusi prie PLAIS, ir nėra galimybės tokiai finansų įstaigai tinkamai pateikti patvarkymo per šią sistemą, nereiškia, kad antstolis yra apribotas parinkti kitus – Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktuose įtvirtintus – teisinius instrumentus, atsižvelgiant, be kita ko, į išieškomų sumų kilmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-248/2021 32 punktą).
31. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino teisėtu antstolio tiesiogiai pareiškėjai (PLAIS dalyvaujančiai kredito įstaigai) pateiktą patvarkymą, kuriuo, nesant galimybės PLAIS nedalyvaujančiai užsienio kredito įstaigai, kurioje yra skolininkės sąskaita, pateikti nurodymus per šią sistemą, areštavo lėšas, esančias (būsiančias), kaip nurodė antstolis, pareiškėjos žinioje, bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
32. Konkrečiu atveju antstolio veiksmai teikiant patvarkymą tiesiogiai pareiškėjai (ne per PLAIS) pripažintini neteisėtais kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo, teismų praktikos bei pažeidžiantys kitų vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio 2020 m. gruodžio 4 d. patvarkymas pareiškėjos atžvilgiu ir šiuo patvarkymu pareiškėjai nustatyti įpareigojimai naikinami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio Dainiaus Šidlausko padėjėjos G. T. pasirašytą 2020 m. gruodžio 4 d. patvarkymą dėl lėšų, esančių (būsiančių) trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomosiose bylose Nr. 0178/11/01622, 0178/18/00174, reg. Nr. S20-38798, pareiškėjos AB „Swedbank“ atžvilgiu ir šiuo patvarkymu AB „Swedbank“ nustatytus įpareigojimus.
Teisėja Rūta Burdulienė