Civilinė byla Nr. e2A-1761-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01542-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

    

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2023 m. spalio 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nyderlandų Karalystėje registruoto juridinio asmens „Namas B. V.“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Woodhouses.lt“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Nyderlandų Karalystėje registruoto juridinio asmens „Namas B.V.“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Woodhouses.lt“ dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Woodhouses.lt“ priešieškinį ieškovui Nyderlandų Karalystėje registruotam juridiniam asmeniui „Namas B. V.“ dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo.

        

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė Nyderlandų Karalystėje registruota bendrovė „Namas B.V.“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Woodhouses.lt“ (toliau – atsakovė) 36 257,84 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. liepos 15 d. buvo sudaryta Prekybos ir bendradarbiavimo sutartis (toliau – Sutartis), kurioje šalys susitarė bendradarbiauti medinių namų ir susijusių produktų gamybos bei platinimo srityse. Ieškovės sutartinė prievolė buvo klientų, norinčių įsigyti atsakovės gaminamus medinius namus ir susijusius produktus, paieška bei atsakovės gaminių perpardavimas. Ieškovė atsakovės gaminius klientams perparduodavo su marža (tarpininko pelno norma). Šalys, be kita ko, sulygo, kad atsakovė tiesiogiai neparduos savo produkcijos ieškovės klientams Sutarties galiojimo metu ir dar ne mažiau kaip 5 metus po Sutarties pasibaigimo. Ieškovės teigimu, į ieškovę 2017 m. gegužės 11 d. kreipėsi klientė R. K.-G. (toliau – klientė) su sutuoktiniu, nes ketino statyti namą Prancūzijos Respublikoje. Tarp ieškovės ir klientės vyko derybos. Klientė 2019 m. vasario 22 d. pranešė, kad su ieškove nebendradarbiaus (t. y. nepirks namo). Vėliau ieškovė atsitiktinai sužinojo, kad atsakovė palaikė ryšius su ieškovės kliente R. K.-G. ir atsakovė pardavė nurodytai klientei namą, nepaisydama Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesudaryti tiesioginių sutarčių su ieškovės klientais.

3.       Atsakovė UAB „Woodhouses.lt“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės „Namas B. V.“ ieškinio reikalavimais nesutinka. 

4.       Atsakovė nurodė, kad ji neturėjo nei R. K.-G., nei klientės sutuoktinio kontaktų, todėl neturėjo galimybės nuvilioti ieškovės klientės. Be to, R. K.-G. net ir nebuvo ieškovės klientė, nes nesudarė sutarties su ieškove. 2019 m. vasario 22 d. R. K.-G. atsisakė dirbti su ieškove dėl to, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas buvo per brangus, taip pat dėl didelio statybų procese dalyvaujančių statybos bendrovių skaičiaus, o ne dėl atsakovės veiksmų.

5.       Atsakovė UAB „Woodhouses.lt“ taip pat pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovės „Namas B. V.“ priteisti 19 878,79 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

6.       Atsakovė priešieškinyje iš esmės teigė, kad ieškovė neatsiskaitė už įvairius iš atsakovės priimtus gaminius.

7.       Ieškovas su priešieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad atsakovė nepagrįstai apskaičiavo skolą, be to, pati atsakovė yra skolinga ieškovui.

8.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinio reikalavimus tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Woodhouses.lt“ ieškovui „Namas B. V.“ 36 257,84 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį teismas atmetė. Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimu, apskundė jį apeliacine tvarka.

9.       Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Woodhouses.lt“ apeliacinį skundą, 2022 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl ieškiniu reikalaujamo žalos dydžio ir procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir aptartą bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos nesutiko su atsakovės teiginiais, jog R. K.-G. nebuvo ieškovės klientė, taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė sutartinius santykius su ieškovės kliente užmezgė objektyviai neturėdama duomenų apie tokį pastarosios statusą, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pažeidė Sutarties 3–4 punktuose aptartus draudimus. Panevėžio apygardos teismas pažymėjo, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių dėl nuostolių dydžio, taigi šioje dalyje neatskleidė bylos esmės.

10.       Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą dėl dalies reikalavimų nagrinėti iš naujo, ieškovas „Namas B. V.“ pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškinio reikalavimų nekeičia, t. y. palaiko reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Woodhouses.lt“ 36 257,84 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

11.       Ieškovas nurodė, kad apskaičiuojant ieškinio reikalavimą (36 257,84 Eur) buvo įvertintos ieškovo sąnaudos (medžiagos, montavimo darbai/surinkimas, dienpinigiai, darbo projektas ir kt.). Ieškovas pažymėjo, kad jis pareiškė du alternatyvius reikalavimus, kurių pirmasis – priteisti 36 257,84 Eur nuostolių, kurie apskaičiuoti kaip ieškovo neuždirbta marža arba kitaip negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas nurodė, kad Sutarties pažeidimą, dėl kurio ir atsirado žala, atsakovė padarė tyčia, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius visiškai, net jeigu atitinkamo nuostolių dydžio ir negalėjo numatyti. Ieškovo teigimu, jo nuostolių dydį (36 257,84 Eur) patvirtina nuostolių apskaičiavimo detalizacija, ieškovo buhalterio aiškinamasis raštas dėl nuostolių apskaičiavimo, derybų su kliente R. K.-G. dokumentai (el. laiškai, klientei teikti pasiūlymai), atsakovės pateiktas pirminis pasiūlymas dėl kainos, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos ir konstatuotos aplinkybės, liudytojos V. V. parodymai, duomenys apie ieškovo pelno maržą (vidutiniškai ~ 30 proc.), kurią ieškovas uždirbo iš kelių kitų pagal sutartį su atsakove bendrai įgyvendintų projektų. Tuo atveju, jeigu būtų nenustatytas pagrindas priteisti nuostolių, apskaičiuotų kaip marža, kurią ieškovas būtų uždirbęs (36 257,84 Eur), ieškovas prašė teismo pripažinti jo nuostoliais atsakovės iš neteisėtų veiksmų gautą naudą (32 346,25 Eur).

12.       Atsakovė UAB „Woodhouses.lt” teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas klientei R. K.-G. namo nepasiūlė, o siūlė pirkti namo dalį be pamatų. Sugretinus UAB „Woodhouses.lt“ pasiūlymo „Namas B.V.“ sąmatą ir UAB „Woodhouses.lt“ pasiūlymo klientei sąmatą matyti, jog „Namas B. V.“ sąmatoje nėra pamatų, palėpės grindų, organinio stiklo ir vidinio balkono terasos, o UAB „Woodhouses.lt“ pasiūlymo R. K.-G. sąmatoje yra visi šie statinio elementai. Skiriasi projektiniai sprendiniai dėl išorinių ir vidinių sienų. Ieškovas neturėjo nei pakankamos, nei realios galimybės klientei parduoti siūlomą namo dalį, nes ji šio daikto nepirko. Ieškovas klientei siūlomo namo dalies nepardavė ne dėl kokių nors atsakovės veiksmų, o dėl klientės sprendimo, priimto po konsultacijų su kredituojančiu banku. Atsakovė taip pat nurodė, kad byloje nėra dokumento, kuris patvirtintų, jog klientė sutiko mokėti už ieškovo siūlomo namo dalį 202 722 Eur su PVM. Atsakovės manymu, ieškovas nenurodė sutartyje ar įstatyme nustatyto pagrindo 36 257,84 Eur pelno maržai gauti, pelno marža nepagrįsta. Atsakovė taip pat laikėsi pozicijos, kad iš Prekybos ir bendradarbiavimo 2016 m. liepos 15 d. sutartyje aprašytų distribucijos santykių atsakovė iš ieškovo. Ieškovo nurodytoje interneto svetainėje www.lithouse.eu nėra duomenų ar informacijos nei apie atsakovę, nei apie atsakovės gaminius, t. y. ieškovas interneto puslapyje rašo apie save, nenurodydamas atsakovės ar atsakovės produktų, todėl paslaugas teikė savo, o ne atsakovės naudai. Nėra kitų duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad ieškovas, kaip tariamas atsakovės distributorius, atliko bent kokius nors veiksmus ir patyrė bent kokias nors išlaidas atsakovės ar atsakovės gaminių žinomumui, jų pardavimui ar kt. atsakovės reikmėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-534-1151/2023 ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Woodhouses.lt“ ieškovo Nyderlandų Karalystėje registruoto juridinio asmens „Namas B. V.“ naudai 26 000 Eur nuostolių negautų pajamų forma, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 26 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 14 705,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas „Namas B. V.“ laikosi pozicijos, jog reiškia ir alternatyvų reikalavimą, t. y. tuo atveju, jeigu teismas netenkintų reikalavimo priteisti nuostolių, apskaičiuotų maržos forma, kurią ieškovas būtų uždirbęs (36 257,84 Eur), ieškovas prašo pripažinti jo nuostoliais iš atsakovės neteisėtų veiksmų gautą naudą – 32 346,25 Eur. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokia ieškovo pozicija rodo ne alternatyvaus reikalavimo buvimą, o konkretaus metodo, pagal kurį turi būti apskaičiuojami nuostoliai negautų pajamų forma, pasirinkimo alternatyvą. Žalos dydis yra fakto klausimas, o negautų pajamų apskaičiavimas (įskaitant ir konkretaus žalos (nuostolių) apskaičiavimo metodo pasirinkimą) yra teismo prerogatyva, kurią pastarasis įgyvendina remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

15.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad žalos padarymo faktas byloje akivaizdus. Faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovė pažeidė Sutarties 3–4 punktus, t. y. nepaisė sudaryto susitarimo, jog Sutarties galiojimo metu ir ne mažiau kaip 5 metus tiesiogiai nesudarys gaminamos produkcijos (medinių namų) sandorių. Kadangi šalių sudaryta sutartis savo esme yra komercinio pobūdžio (sudaryta tarp juridinių asmenų, kurių iš esmės vienintelis tikslas – pelno (grąžos) siekimas), natūralu, jog komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalies kaltų veiksmų, sąlygoja žalos fakto konstatavimą. Teismas sprendė, kad ieškovas dėl atsakovės veiksmų prarado turėtą klientą.

16.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, ieškovo nuomone, negautas pajamas galima nustatyti keliais metodais, t. y. ieškovas prašė priteisti nuostolius negautų pajamų forma, kurie: 1) arba apskaičiuoti kaip ieškovo neuždirbta (prarasta) marža (antkainis) (36 257,84 Eur); 2) arba pripažinti ieškovo nuostoliais atsakovės iš neteisėtų veiksmų gautą naudą (32 346,25 Eur). Teismas vertino, kad atsakovės gautos naudos, kaip negautų pajamų, apskaičiavimo metodas netinkamas ir pernelyg komplikuotas. Objektyviai patikrinti aplinkybę, ar atsakovė iš projekto su R. K.-G. gavo naudą, ar patyrė nuostolį, pernelyg sudėtinga. Tokio veiksmo atlikimui iš esmės reikėtų techninio ir finansinio pateiktos į bylą dokumentacijos audito. Teismas pažymėjo, kad ir pats ieškovas nurodė, jog proceso dalyviams patikrinti aplinkybę, ar atsakovė iš projekto gavo grąžą (pelną), ar nuostolį, iš esmės neįmanoma. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybės objektyviai patikrinti aplinkybės, ar atsakovė iš projekto patyrė nuostolį, ar gavo grąžą (pelną), o civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, apylinkės teismas nesutiko negautų pajamų dydį apskaičiuoti taikant atsakovės gautos naudos metodą.

17.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas negautas pajamas įrodinėjo ir kitu metodu, t. y. negautas pajamas apskaičiuodamas taikant ieškovo neuždirbtą (prarastą) maržą (antkainį) – 36 257,84 Eur. Ieškovas 36 257,84 Eur sumą apskaičiavo vadovaudamasis nuostolių apskaičiavimo suvestine, t. y. ieškovas iš atsakovės R. K.-G. siūlomą nusipirkti namą būtų įsigijęs už 119 399,42 Eur, o klientei R. K.-G. ketino parduoti už 155 657,26 Eur sumą, kas reiškia, jog ieškovas ketino gauti 36 257,84 Eur maržos (pelno) (155 657,26 Eur – 119 399,42 Eur). Papildomai ieškovas įrodinėjo, jog įprasta marža iš panašių projektų buvo 28 proc.–32 proc., o prašoma priteisti 36 257,84 Eur suma iš esmės atitinka įprastą maržos vidurkį (apylinkės teismo skaičiavimu – 29,53 proc.).

18.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikra ieškovo išlaidų dalis neatsispindi skaičiavimuose (pavyzdžiui, išlaidos projekto administravimui, bendrosios išlaidos, kaip antai biuro išlaikymas, atlyginimas darbuotojams, kurios įtraukiamos į kiekvieno projekto sąnaudas). Teismas pažymėjo, kad net ir darant prielaidą, jog Sutartis nebūtų pažeista ir ieškovas sutartį su kliente R. K.-G. būtų sudaręs ieškovo pasiūlyme nurodytomis sąlygomis (namas būtų buvęs parduotas už 155 657,26 Eur sumą atimant atsakovei mokėtinus 119 399,42 Eur), neatmetama galimybė, jog sutarties vykdymo eigoje tam tikri techniniai sprendimai galėjo būti keičiami (R. K.-G. nusipirko iš atsakovės neidentišką namą, kurį siūlė ieškovas), todėl 36 257,84 Eur marža laikytina idealia arba siekiama marža. Atsižvelgdamas į atsakovės pastabas, kad ieškovo nurodoma marža tėra tikėtina, teismas sprendė, kad maržos (pelno) apskaičiavimo metodas nelaikytinas visiškai tiksliu, o tai sudaro pagrindą teismui taikyti taisyklę, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

19.       Atsižvelgdamas ir į atsakovės argumentus, t. y. į tai, jog iš ieškovo nurodomo maržos (pelno) paskaičiavimo, labiau tikėtina, neatimtos visos sąnaudos (konkretaus sąnaudų dydžio, kuris turi būti išskaičiuotas, atsakovė neįrodinėjo), taip pat į tai, jog statybos sfera yra pakankamai rizikinga pelno planavimo prasme, bei į tai, jog ieškovas iš esmės įrodinėja pelno (maržos) gavimą idealiomis sąlygomis (atsakovė įrodinėjo, jog nuo 2020 m. buvo prasidėjęs COVID-19 laikotarpis, kuris sąlygojo ir medžiagų brangimą ir judėjimo ribojimus, kas išbrangino projektų vykdymą), teismas sprendė, jog 25 000 Eur pelnas (marža) yra pakankamai tikėtinas (CK 1.5 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 7–8 dalys). Nei ieškovas, nei atsakovė neteikė finansinių projekto auditų, ekspertizių, pelno ir nuostolių, vykdant panašius projektus, studijų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie kitokį nuostolių negautų pajamų forma dydį, o iš esmės vadovavosi skaičiuojamuoju nuostolių negautų pajamų forma nustatymo būdu (ieškovas realiai neturėjo išlaidų, todėl žalos dydį nustato apskaičiuodama pelną (maržą) pagal hipotetinius kriterijus darant prielaidą, jog nesant Sutarties pažeidimo, klientė R. K.-G. būtų sudariusi sutartį su ieškovu, kuri būtų vykdoma įprastomis sąlygomis).

20.       Teismas taip pat sutiko su ieškovo pastebėjimu, jog ieškovas yra Nyderlandų Karalystėje registruotas juridinis asmuo, kuris mokestines prievoles turi ne Lietuvos Respublikai, o Nyderlandų Karalystei. Kadangi ieškovas teismui pateikė duomenis apie tai, jog Nyderlandų Karalystėje, priešingai nei Lietuvos Respublikoje, pelno mokestis nuo gautos teismo sprendimu priteistos sumos turės būti sumokėtas pagal priteistos žalos gavimo momentu galiojančius pelno mokesčio tarifus, o atsakovė ieškovės pateikto Nyderlandų Karalystėje galiojančio teisinio reguliavimo taikymo nepaneigė, teismas pritarė ieškovo argumentams, jog aptariamu atveju poreikio mažinti priteisiamus nuostolius negautų pajamų forma galiojančiu pelno mokesčio tarifu nėra.

21.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė žalos faktą, o žala, kuri įvertinama pinigine negautų pajamų išraiška, aptariamu atveju apskaičiuojama taikant neuždirbtą (prarastą) maržos (antkainio) kriterijų (metodą). Nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti ieškovo realiai gautiną pelną tuo atveju, jeigu klientė R. K.-G. namo statybas būtų organizavusi per ieškovą, o ne tiesiogiai per atsakovę, teismas, vertindamas ir atsakovės argumentus bei poziciją byloje, pasinaudojo CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtina teise nustatyti konkretų priteistinos kompensacijos negautų pajamų formą dydį (26 000 Eur). Teismo įsitikinimu, toks sprendimas kompromisinis, suderinantis ieškovo lūkestį, jog prisiimtų pagal Sutartį įsipareigojimų atsakovė laikysis ir neatliks veiksmų, kuriais pablogintų ieškovo galimybes užsidirbti iš distribucijos, bei aplinkybę, jog aptariamu atveju teismas vertino iš esmės teorinę situaciją, t. y. prielaidas, kas būtų buvę, jeigu nebūtų buvę atlikti neteisėti veiksmai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22.       Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo pakeisti 2023 m. gegužės 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-534-1151/2023 ir padidinti iš atsakovės ieškovui priteistinų nuostolių dydį iki 36 257,84 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Ieškiniu prašyta priteisti nuostolių suma (36 257,84 Eur) buvo apskaičiuota kaip skirtumas tarp sumos, kurią ieškovas būtų gavęs iš savo klientės, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų ir visų sąnaudų, kurios tiesiogiai susijusios su šiuo projektu, t. y. kurias ieškovas būtų patyręs įgyvendindamas šį projektą: ieškovo atsakovei už prekės pagaminimą ir surinkimą mokėtinos sumos, dienpinigiai, prekės transportavimo kaštai ir kt. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti nuostolių apskaičiavimo detalizacija. Pagrindinės ieškovo sąnaudos yra suma, kurią jis būtų sumokėjęs atsakovei už prekę, prekės surinkimą ir kt., kurią vėliau perparduotų klientei, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi sutarties ir nebūtų nesąžiningai nuviliojusi klientės. Iš ieškiniu prašomos priteisti sumos (36 257,84 Eur) nebuvo išskaičiuotos bendrosios (fiksuotos) veiklos sąnaudos, tokios kaip išlaidos biuro išlaikymui, atlyginimai darbuotojams ir pan. Ieškovo įsitikinimu, tokios išlaidos (fiksuotos bendrosios veiklos sąnaudos) ir neturėjo būti išskaičiuotos iš ieškinio reikalavimo sumos, kadangi net ir dėl atsakovės kaltės netekęs minėtos klientės bei projekto, šias bendrąsias veiklos sąnaudas ieškovas vis tiek patyrė, t. y. ir toliau kiekvieną mėnesį mokėjo išlaidas biuro išlaikymui, mokėjo atlyginimus darbuotojams ir turėjo kitus fiksuotus veiklos kaštus, kurių dydis niekaip nepriklauso nuo įgyvendinamų projektų (perparduodamų prekių) skaičiaus. Jeigu iš maržos sumos dar turėtų būti išskaičiuotos ir bendrosios veiklos sąnaudos (išlaidos ofiso nuomai ir išlaikymui, darbuotojų atlyginimams ir kt.), tai reikštų, kad šias išlaidas ieškovas faktiškai patirtų du kartus, nes, kaip minėta, ieškovas jau jas susimokėjo (patyrė) net ir praradęs minėtą klientę ir projektą.

22.2.                      Pagal su atsakove sudarytą Sutartį ieškovas ieškojo klientų, kurie norėtų įsigyti atsakovės gaminamas prekes, ir perpardavinėjo atsakovės gaminamas prekes savo rastiems klientams. Ieškovo pagrindinė užduotis ir buvo kliento suradimas bei pritraukimas, o po sutarties su klientu sudarymo pačią prekę pagamindavo ir surinkdavo (pastatydavo) atsakovė. Net jeigu sutarties vykdymo eigoje būtų keičiami kažkokie prekės sprendiniai ar jeigu statybinės medžiagos pabrangtų, tie kaštai tektų ne ieškovui, o atsakovei, kuri faktiškai ir gamino tą prekę bei realizuodavo (įgyvendindavo) projektą. Be to, jeigu po sutarties su kliente sudarymo ji pageidautų atlikti pakeitimus, dėl kurių didėtų projekto įgyvendinimo kaštai (pavyzdžiui, pageidautų, kad prekė būtų pagaminta naudojant brangesnes medžiagas, nei buvo sutarta sutartimi), natūralu, kad dėl tokių pakeitimų ieškovas galėtų prašyti atitinkamai padidinti sutarties kainą. Taigi skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad nustatant priteistiną nuostolių sumą, turėtų būti atsižvelgta ir į galimybę, jog sutarties vykdymo eigoje tam tikri techniniai sprendimai galėjo būti keičiami, taip pat į tai, kad įgyvendinant projektą statybinės medžiagos galėjo pabrangti.

22.3.                      Jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi Sutarties, ieškovas su kliente sutartį dėl namo pirkimo – pardavimo, labai tikėtina, būtų sudaręs dar 2019 m. pradžioje. Atsakovė sutartį su kliente sudarė tik 2019 m. pabaigoje (2019 m. gruodžio 10 d.). Visą projektą atsakovė įgyvendino (t. y. namą pastatė) per 7 mėnesius. Ieškovo įsitikinimu, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, labai tikėtina, kad sutartį dėl prekės (namo) pardavimo ieškovas su kliente būtų sudaręs gerokai anksčiau nei ją su šia kliente sudarė tiesiogiai atsakovė, ir, atitinkamai, gerokai anksčiau būtų įgyvendintas pats projektas. Tikėtina, kad jeigu atsakovė nebūtų pasielgusi nesąžiningai ir nebūtų pažeidusi savo sutartinių įsipareigojimų, visas projektas būtų buvęs pilnai įgyvendintas dar iki Covid-19 pandemijos pradžios. Atsakovės įsitikinimu, ir į šią aplinkybę (t. y. statybinių medžiagų brangimą po Covid-19 pandemijos pradžios) skundžiamame sprendime atsižvelgta nepagrįstai. Be to, prekę gamindavo pati atsakovė, todėl ir statybinių medžiagų brangimo rizika bet kokiu atveju būtų tekusi būtent atsakovei, o ne ieškovui, kuri iš esmės tik perparduodavo atsakovės gaminamas ir surenkamas prekes.

22.4.                      Šioje byloje yra nustatyta, kad vidutinė pelno marža (skirtumas tarp pirkėjo mokamos kainos ir projekto sąnaudų), kurią ieškovas uždirbdavo iš kartu su atsakove įgyvendinamų projektų, sudarė apie 30 proc. Ši aplinkybė buvo konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje, taip pat skundžiamame sprendime. Šią aplinkybę (dėl vidutinės iš projektų uždirbamos pelno maržos) paliudijo ir byloje apklausta liudytoja V. V., jos neginčijo ir niekaip nepaneigė atsakovė. Ieškovo ieškiniu prašyta priteisti nuostolių suma (36 257,84 Eur) praktiškai ir atitiko vidutinę ieškovo pelno maržą. Ši suma ir buvo apskaičiuota kaip skirtumas tarp tos kainos, kurią ieškovas, labai tikėtina, būtų gavęs iš savo klientės už perparduotą prekę, ir ieškovo išlaidų, susijusių su šiuo konkrečiu projektu, išskyrus fiksuotas bendrąsias veiklos sąnaudas ir pelno mokestį, kuris, kaip buvo paaiškinta ieškovo 2022 m. gruodžio 23 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo, Nyderlanduose yra mokamas visiškai kitaip nei Lietuvoje. Į bylą buvo pateikta ir ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens aiškinamasis raštas, kuriame patvirtina, kad būtent 36 257,84 Eur suma pagal visus Nyderlanduose registruotai bendrovei taikytinus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą, ir laikytina ieškovo marža, t. y. suma, kurią ieškovas būtų uždirbęs, jeigu būtų pardavęs prekę klientei, atskaičiavus iš planuotų gauti pajamų šio projekto sąnaudas. Ieškovo įsitikinimu, skundžiamu sprendimu priteista suma buvo nepagrįstai sumažinta iki 26 000 Eur.

22.5.                      Skundžiamu sprendimu ieškovui priteista nuostolių suma yra netgi mažesnė už alternatyviu ieškovo ieškinio reikalavimu prašytą priteisti sumą (32 346,25 Eur), t. y. iš atsakovės neteisėtų veiksmų gautą naudą. Ši suma buvo apskaičiuota kaip skirtumas tarp kainos, už kurią atsakovė buvo sutikusi parduoti prekę (namą) ieškovui, kad šis toliau perparduotų šią prekę savo klientei, ir kainos, už kurią atsakovė faktiškai pardavė prekę (namą) klientei po to, kai atsakovė nesąžiningai, pažeisdama Sutartį, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį tiesiogiai su šia ieškovo kliente. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė teikė įrodymus, kurie, anot atsakovės, patvirtina, kad neva ji šią prekę (namą) klientei pardavė nuostolingai (t. y. ne tik negavo jokios finansinės naudos iš šio projekto, bet dar ir patyrė nuostolių), tokie teiginiai ir atsakovės ruošti įrodymai (skaičiavimai) yra abejotini, mažai tikėtini.

23.       Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

 

23.1.                      CK 6.249 straipsnio 1 dalies teisės normos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota jų taikymo praktika nustato, jog apskaičiuojant nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos, iš tikėtinų gauti pajamų sumos yra atimamos sąnaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, jog negautų pajamų nuostoliai yra grynasis pelnas – tikėtinų asmens veiklos pajamų ir sąnaudų, įskaitant mokesčius, skirtumas. Apeliaciniaime skunde ieškovas pripažįsta, jog jis ieškiniu reikalavo teismo jam priteisti visas tikėtinas gauti 36 257,84 Eur pajamas, nemažindamas jų sąnaudomis.

23.2.                      Ieškovas teismui patvirtinto jo sąnaudų rūšis, kurias jis patiria pelnui gauti. Šias išlaidas sudaro: medžiagos, transporto išlaidos, montavimo statybvietėje paslaugos, personalo kelionių išlaidos, personalo apgyvendinimo ir viešbučio išlaidos, vadovybės kelionių išlaidos, kelių mokesčiai, viešbučiai, restoranai. Tačiau visų šių sąnaudų dydžio „Namas B. V.” byloje neįrodinėjo. 2022 m. gruodžio 22 d. rašte ieškovas pripažįsta, kad dalis sąnaudų – vadovybės atlyginimai, automobilių ir įrangos draudimas, biurų nuomos išlaidos ir kt., o taip pat pelno mokesčio išlaidos nėra atimtos iš ieškovo prašomos priteisti 36 257,84 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tam tikra ieškovės išlaidų dalis neatsispindi skaičiavimuose.

23.3.                      Bylos medžiagoje yra ieškovo buhalterio 2022 m. gruodžio 22 d. aiškinamasis raštas, adresuotas Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmams, kuriame, be kita ko, yra nurodyta, kad ieškovas be kitų išlaidų patiria ir medžiagų, transporto, montavimo statybvietėje išlaidas bei su tuo susijusias personalo kelionių išlaidas, personalo apgyvendinimo ir viešbučio išlaidas, kelių mokesčių išlaidas. Vis dėlto medžiagų, transporto, montavimo statybvietėje išlaidų bei su tuo susijusių personalo kelionių išlaidų, personalo apgyvendinimo ir viešbučio išlaidų, kelių mokesčių išlaidų ieškovas teismui nurodė neturėjęs patirti. Visgi su ieškiniu pateiktame pasiūlyme klientei, ieškovas nurodė, kad namo surinkimas įtrauktas į darbų apimtį, surinkimo darbų kaina – 42 589 Eur. Ieškovas pasiūlyme nurodė darbuotojų dienpinigių sumą – 4580 Eur. Šių sąnaudų iš reikalaujamų negautų pajamų, kaip grynojo pelno, ieškovas neatėmė, jų neatėmė ir pirmos instancijos teismas.

23.4.                      Sprendimo 27 punkte teismas nustatė, kad ieškovas be UAB „Woodhouses.lt“ pasiūlymo kainos dar galėjo patirti 11 257,84 Eur sąnaudų, taip ir nenurodęs, kokia bylos aplinkybe ar įrodymu yra paremtas šis teismo tikėjimas.

23.5.                      Kaip UAB „Woodhouses.lt“ nurodė savo apeliaciniame skunde, pelno marža statybos projektuose įprastai siekia 5 procentus. Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo praktikos pagrindu, šios aplinkybės, kartu su UAB „Woodhouses.lt“ apeliaciniame skunde detaliai nurodytomis aplinkybėmis, sudaro pagrindą ne tik nepriteisti visos ieškiniu prašytos 36 257,84 Eur sumos, bet ir nepriteisti skundžiamu prendimu priteistos 26 000 Eur sumos, nes iš jos pirmosios instancijos teismas neatėmė visų ieškovo sąnaudų, kurias šis privalėjo patirti pagal 2019 m. vasario 12 d. pasiūlymą ir 2022 m. gruodžio 22 d. ieškovo buhalterio teismui adresuotą aiškinamąjį raštą.

23.6.                      Panevėžio apygardos teismas nei 2022 m. spalio 20 d. nutarties 64 pastraipoje, nei kur nors kitur nenustatė ar nekonstatavo, jog ieškovas „iš kartu su UAB „Woodhouses.lt“ įgyvendinamų projektų“ uždirbdavo 30 procentų pelno.

23.7.                      Ieškovas nepagrįstai UAB „Woodhouses.lt“ gauta nauda laiko skirtumą tarp namo dalies kainos, kurią UAB „Woodhouses.lt“ pasiūlė ieškovui, ir namo kainos, už kurią UAB „Woodhouses.lt“ pardavė namą klientei. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Woodhouses.lt” sąmata, pateikta ieškovui, ir UAB „Woodhouses.lt“ sąmata, pridėta prie sutarties su kliente, patvirtina, kad klientė iš UAB „Woodhouses.lt“ nusipirko ne tą patį objektą, nes ieškovas siūlė R. K.-G. namo dalį be pamatų ir kitų elementų, o klientė iš UAB „Woodhouses.lt“ nusipirko namą ir su pamatais, ir su kitais statinio elementais, ir net su kitokiu jų išsidėstymu. Taigi šitų skirtingų objektų kainų skirtumas nėra ir negali būti laikomas UAB „Woodhouses.lt“ gauta nauda iš to, kad jis namą pardavė klientei tiesiogiai, o ne per ieškovą.

23.8.                      Dėl projektų skirtumų ir infliacijos UAB „Woodhouses.lt“ pasiūlymo klientei kaina buvo 32 346,25 Eur didesnė nei UAB „Woodhouses.lt“ pasiūlymo ieškovui kaina. UAB „Woodhouses.lt“ iš tiesioginio sandorio su kliente nesiekė ir negavo jokios didesnės naudos nei būtų gavęs, jeigu namo dalį būtų pardavęs per ieškovą.

23.9.                      Galiausiai iš šio projekto UAB „Woodhouses.lt“ patyrė 5 555 Eur nuostolį. Kaip nustatė pirmos instancijos teismas, UAB „Woodhouses.lt“ pateikė „sutarties vykdymo dokumentaciją, kuri patvirtina UAB „Woodhouses.lt“ sutarties su kliente patirtas išlaidas šios sutarties vykdymui.

24.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-534-1151/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      Skundžiamo sprendimo teiginys, jog ieškovas prarado klientę R. K.-G. dėl UAB „Woodhouses.lt“ veiksmų yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Bylos medžiagoje yra 2019 m. vasario 22 d. R. K.-G. elektroninis laiškas, kurį R. K.-G. parašė ieškovo atstovei V. V.. R. K.-G. ieškovui nurodė, kad jos pasiūlytų namo dalių nepirks ne dėl to, kad jai namą pasiūlė UAB „Woodhouses.lt“, o dėl to, kad ieškovas jai pasiūlė parduoti dalį namo be pamatų, dalies grindų, atitvarų ir terasų; nepasiūlė trūkstamų namo dalių rangovų, medžiagų, jų kainų ir sprendimų; dėl nurodytų ieškovo pasiūlymo trūkumų kredito įstaiga atsisakė kredituoti R. K.-G. sandorį su ieškovu. Ieškovas nepasiūlė R. K.-G. to, ką ši pageidavo pirkti – išbaigtą gyvenamąjį namą su pamatais, terasomis, atitvaromis ir kt., o R. K.-G. negalėjo ir nenorėjo pirkti to, ką jai pasiūlė ieškovas – namo konstrukcijų dalis. UAB „Woodhouses.lt“ sutartį dėl namo statybos su R. K.-G. sudarė 2019 m. gruodžio 10 d., tai yra praėjus 10 mėnesių nuo to momento, kai R. K.-G. informavo ieškovą apie jo 2019 m. vasario 12 d. pasiūlymo trūkumus. Ieškovas nekeitė savo pasiūlymo R. K.-G. sąlygų ir nepasiūlė to, ko ji nori. Tokia įvykių chronologija patvirtina, kad pirkti ieškovo siūlomas namo konstrukcijų dalis R. K.-G. atsisakė ne dėl UAB „Woodhouses.lt“, o dėl ieškovo veiksmų ir su tuo susijusių ją kredituojančio banko sprendimų.

24.2.                      Ieškovas negalėjo pagrįstai numatyti pajamų iš sandorio su R. K.-G., nes ši 2019 m. vasario 22 d. atsisakė sudaryti sandorį ieškovo 2019 m. vasario 12 d. pasiūlymo pagrindu, taip pat negalėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų iš sandorio su R. K.-G., nes nekoregavo savo 2019 m. vasario 12 d. pasiūlymo, išspręsdamas visus klientės poreikius, išdėstytus 2019 m. vasario 22 d. elektroniniame laiške.

24.3.                      Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartyje nustatė, jog UAB „Woodhouses.lt“ atstovai iki 2019 m. gruodžio 10 d. sandorio su R. K.-G. buvo susitikę, kad UAB „Woodhouses.lt“ žinojo, jog R. K.-G. derina konkrečias projektines namo detales su ieškovu, todėl nustatė, kad UAB „Woodhouses.lt“ pažeidė 2016 m. liepos 15 d. su ieškovu sudarytos Sutarties 3-4 punkto sąlygą, draudžiančią UAB „Woodhouses.lt“ parduoti savo produktus tiesiogiai klientei, su kuria „Namas B. V.“ anksčiau palaikė ryšius. Panevėžio apygardos teismas taip pat nustatė, kad šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima nustatyti, jog ieškovas dėl to patyrė turtinės žalos negautų pajamų pagrindu ir bylą dėl to grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendime esantis teiginys, jog žalos padarymo faktas byloje akivaizdus, nes ieškovas dėl atsakovės veiksmų „prarado turėtą klientą (R. K.-G. su sutuoktiniu)“ yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad ieškinyje nurodytų pajamų ieškovas negavo ne dėl UAB „Woodhouses.lt“ veiksmų, o dėl savo pačios veiksmų – nepasiūlė R. K.-G. to, ką ji galėtų ir norėtų pirkti.

24.4.                      Sutarties pažeidimas yra faktas, kurio įstatymas netapatina su pasekmėmis. Sutarties pažeidimas gali būti pagrindas žalai atsirasti arba žala dėl sutarties pažeidimo gali neatsirasti. Kai yra aiškinamos sandorių sąlygos, kurios nustato draudimus ar apribojimus parduoti paslaugą ar daiktą kokiam nors vartotojui, teismai turėtų sutarčių sąlygas aiškinti ir taikyti atsižvelgdami į vartotojo teises. Iš nurodytų šios bylos aplinkybių yra matyti, jog R. K.-G. nuo 2019 m. vasario 22 d., kai informavo „Namas B. V.” apie kliūtis sudaryti sandorį, 10 mėnesių iš „Namas B. V.” negavo jokio pasiūlymo ar sprendimo, dėl to, kaip jos poreikius patenkinti, todėl jos teisė rinktis namo tiekėją negali būti apribota jokiais sutartiniais tiekėjų susitarimais jai namo neparduoti. Tai reiškia, kad teismas Sprendime nepagrįstai „Namas B. V.” abejingumą klientės poreikiams, neveikimą sprendžiant jos poreikius ir siekį lupikauti, kuris paaiškėjo iš teismo dokumentuose esančių kainų sugretinimo, pripažino teisėtais „Namas B. V.” interesais, jam nustatytais Sutarties su UAB „Woodhouses.lt“ sąlygose. Tai kenksminga vartotojams praktika.

24.5.                      Atsakovė taip pat nurodo, kad preliminariosios Sutarties su R. K.-G. byloje nėra, ieškovas nenurodė ją sudaręs. Atsižvelgiant į tai, tarp „Namas B. V.” ir R. K.-G. vykęs bendravimas dėl namo dalies pirkimo net nebuvo pasiekęs tokio derybų lygio, kad galima būtų vertinti, jog ieškovui buvo sukurtas lūkestis, kad sutartis su R. K.-G. tikrai bus sudaryta.

24.6.                      Sprendime nėra nurodyta jokių pagrindų, kuriais teismas grindė, jog juridinis asmuo „Namas B. V.“ negali tiksliai ar netiksliai įrodyti savo sąnaudų – nenurodė Nyderlandų teisės normos, pagal kurią „Namas B. V.“ rūšies juridiniai asmenys neapskaito veiklos sąnaudų, jomis nemažina pelno, neveda finansinės apskaitos, nekaupia ir nesaugo dokumentų, nerodo savo pelno finansinės atskaitomybės dokumentuose, kuriuos visi asmenys visada teikia mokesčių administratoriui mokestiniais tikslais ir statistiniais tikslais.

24.7.                      Nepagrįstai ir neteisėtai pritaikęs CK 6.249 straipsnio 1 dalies normą, teismas ėmėsi ne skaičiuoti „Namas B. V.“ sąnaudas, o pats, „Namas B. V.“ neprašomas, samprotauti, kokios jos galėtų būti. Sprendimo 27 punkte teismas be jokių įrodymų nusprendė, kad sąnaudos šiam projektui galėjo sudaryti apie 30 proc. arba 11 257,84 Eur. Iš kur šis skaičius paimtas, teismas taip ir nenurodė. UAB „Woodhouses.lt“ šis skaičius nėra žinomas nei iš bylos duomenų, nei iš verslo praktikos. Teismas nusprendė, kad „Namas B. V.“ naudai reikia priteisti 26 000 eurų arba 71,71 procento jo negautų pajamų sumos. Verslo praktikoje, grynasis pelnas – pelnas po sąnaudų ir mokesčių vidutiniškai sudaro 5 procentus su nedidele paklaida. Jeigu verslo subjektas uždirba daugiau nei 10 procentų, jis veikia ne rinkos sąlygomis arba veikia rinkoje, kurioje nėra konkurencijos. Namų statyboje ir pardavime konkurencija yra viena didžiausių tarp visų ekonominės veiklos rūšių. Šiuos praktinius skaičius galima lengvai patikrinti atsivertus viešai prieinamus parduotuvių ar statybų bendrovių veiklos rezultatus. Taigi teismo vertinimai apie ieškovo sąnaudų dydį yra nepagrįsti ir neatitinka rinkos sąlygų, todėl turi būti įvertinti iš naujo apeliacinės instancijos teismo.

24.8.                      Panevėžio apygardos teismas savo 2022 m. spalio 20 d. nutarties 66-67 punktuose nurodė, kad byloje yra būtina nustatyti ieškovo sąnaudas, įskaitant ir mokestines. Ieškovas nepateikė teismui jokių pirminių apskaitos, mokesčių, o taip pat sandorių, darbo užmokesčio, kintamų ar pastovių išlaidų dokumentų, kuriuos būtų galima objektyviai ištirti teisme ir patikrinti jų tikrumą. Dėl šių aplinkybių atsakovė prašo taikyti ir contra spoliatorem prezumpciją, pagal kurią ieškovo projektuose nustatyti 0 proc. maržą ir šiuo pagrindu nepriteisti ieškovui jokių negautų pajamų. Tai savarankiškas reikalavimas, jeigu teismas šio apeliacinio skundo netenkintų kitais šiame apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

24.9.                      „Namas B. V.“ pateiktuose duomenyse – Nyderlandų internetinių svetainių išrašuose apie pelno mokestį nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Nyderlandų Karalystės subjektas, įskaitant ir „Namas B. V.“, turi sumokėti pelno mokestį nuo gautos teismo sprendimu priteistos žalos sumos. Tokių duomenų nėra ir „Namas B. V.“ buhalterio aiškinamajame rašte. „Namas B. V.“ nepateikė nei teisės akto, nustatančio, kad Nyderlandų Karalystės subjektai turi sumokėti pelno mokestį nuo gautos teismo sprendimu priteistos žalos sumos, nei tokios taisyklės taikymo praktikos ar oficialaus aiškinimo ar doktrinos.

24.10.                      Pirmos instancijos teismas motyvuose nusprendė, kad 25 000 Eur pelnas (marža) yra pakankamai tikėtinas (Sprendimo 27 punktas), bet priteisė iš UAB „Woodhouses.lt“„Namas B. V.“ 26 000 Eur nuostolių negautų pajamų forma (Sprendimo rezoliucinė dalis), ir sprendime nėra jokių kitų motyvų, kurie pagrįstų teismo priteistą 26 000 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl netiesioginės žalos – negautų pajamų atlyginimo nustatytoms teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėms. Atsižvelgiant į tai, sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 1 dalies ir CPK 330 straipsnio pagrindu. Ieškovas neįrodė žalos fakto ir jos dydžio, todėl yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą priimti naują sprendimą – „Namas B. V.“ ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24.11.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovo naudai 14 705,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors patenkino tik dalį, t. y. 26 000 Eur iš 36 257,84 Eur ieškovės materialinio reikalavimo, ir nepagrįstai nepriteisė atitinkamos atsakovės bylinėjimosi išlaidų dalies.

25.       Ieškovas Nyderlandų Karalystėje registruotas juridinis asmuo „Namas B. V.“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

 

25.1.                      Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-438-755/2022) ši byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dalyje dėl žalos dydžio. Likusioje dalyje šalių ginčas laikytinas išspręstu. Tai reiškia, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi šalių ginčo dalis yra išspręsta, nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, išskyrus žalos dydį. Panevėžio apygardos teismo nutartimi jau yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, o taip pat yra konstatuota, kad yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

25.2.                      Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-438-755/2022) taip pat yra pripažinta, kad atsakovė, sudarydama sutartį tiesiogiai su šia ieškovo kliente, žinojo, kad ji yra (buvo) ieškovo klientė ir kad ji siekė įsigyti šią prekę (namą) iš ieškovo.

25.3.                      Priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia atsakovė, ieškovas šioje byloje tinkamai įrodė negautų pajamų realumą. Aplinkybę, kad ieškovas turėjo realią galimybę gauti 36 257,84 Eur pajamų, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, patvirtina šie byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės: atsakovės tiesiogiai su kliente R. K.-G. sudaryta 2019 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis; įrodymai apie ieškovo net daugiau nei 1,5 metų su kliente R. K.-G. vestas derybas ir namo projekto derinimą, kainų pasiūlymai klientei.

25.4.                      Duomenys apie ieškovo pelno maržą (vidutiniškai ~30 proc.), kurią ieškovas uždirbo iš kelių kitų pagal sutartį su atsakove bendrai įgyvendintų projektų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (t. y. iš ieškovo rastiems klientams perparduotų atsakovės medinių namų).

25.5.                      Teismas sprendimu visiškai pagrįstai konstatavo, kad žalos padarymo faktas šioje byloje jau yra nustatytas. Be to, teismas žalos padarymo faktą grindė ne vien ta aplinkybe, kad ieškovas dėl atsakovės veiksmų prarado klientę, bet taip pat ir pačios tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos Sutarties komerciniu pobūdžiu ir tokios sutarties tikslais.

25.6.                      CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė (jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas) gali būti taikoma ir ginče, kai nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti juridinis asmuo (verslo subjektas). Kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, tokio pobūdžio bylose ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020).

25.7.                      Priešingai nei teigia atsakovas, teismo sprendimu ieškovui priteista nuostolių suma nelaikytina neproporcingai didele marža (pelnu). Atsakovės teiginys, kad ieškovui priteista nuostolių suma neva sudaro 71,71 proc. ieškovo negautų pajamų sumos yra klaidingas. Atsakovas savo apeliaciniame skunde klaidingai tapatina pelną ir pajamas, kurias ieškovas tikėjosi gauti iš klientės. Teismo sprendimu ieškovo naudai priteista nuostolių suma (26 000 Eur) sudaro tik 16,7 proc. nuo pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs iš prekės pardavimo klientei (155 657,26 Eur).

25.8.                      Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas pateikė į bylą išsamius įrodymus, patvirtinančius, kad Nyderlanduose (Olandijoje) registruotos bendrovės pelno mokestį moka visiškai kitaip, nei jis mokamas Lietuvoje pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas kartu su savo 2022 m. gruodžio 23 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikė ieškovo registracijos išrašą, Nyderlandų Vyriausybės išaiškinimą dėl pelno mokesčio, viešai internete skelbtą straipsnį apie pelno mokesčio tarifus Nyderlanduose laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. ir ieškovo buhalterio aiškinamąjį raštą dėl mokesčių mokėjimo ir apskaičiavimo tvarkos Nyderlanduose.

25.9.                      Klaidinga nuostolių suma (25 000 Eur) yra nurodyta tik sprendimo 27 punkte, tuo tarpu tiek sprendimo 29-ame, 32-ame, 37-ame, 43-ame punktuose, tiek sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta būtent 26 000 Eur suma, kaip priteistina ieškovui, todėl 25 000 Eur sumos nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovo ir atsakovės paduotų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Nyderlandų Karalystės juridinis asmuo „Namas B. V.“ ir UAB „Woodhouses“ 2016 m. liepos 15 d. sudarė Prekybos ir bendradarbiavimo sutartį. Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad gamintoja (atsakovė) suteikia agentui (ieškovui) neišskirtinę teisę pirkti, reklamuoti ir perparduoti gamintojos produktus Europoje pagal Sutartyje apibrėžtas sąlygas. Šiame punkte nurodyta, kad niekas negali gamintojai trukdyti ar uždrausti parduoti bet kuriuos gamintojo produktus tiesiogiai klientams arba kitiems agentams. Šalys nurodytame punkte taip pat susitarė, kad gamintojai draudžiama parduoti bet kuriuos gamintojos produktus tiesiogiai klientams arba kitiems agentams, su kuriais agentas palaiko arba anksčiau palaikė ryšius. Jeigu klientas palaiko arba anksčiau palaikė ryšius su agentu, gamintoja atsisako tiesioginio ar netiesioginio bendradarbiavo su tokiu klientu, ir nesudaro tiesioginių komercinių susitarimų ar sutarčių su tokiu klientu ir su kitomis šalimis, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su šiuo klientu. Šalys Sutarties 4 punkte susitarė, kad agentui užmezgus bet kokios formos ryšius su klientu, gamintojai nuo to momento draudžiama palaikyti bet kokius tiesioginius ryšius su šiuo klientu ir su kitomis šalimis, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su šiuo klientu arba kurios vykdo projektus, tęsiančius ankstesnius tokio kliento ir agento įgyvendintus projektus, išskyrus atvejus, kai agentas ir gamintoja susitaria kitaip. Šis reikalavimas netaikomas klientams, kuriuos bendrovė „Woodhouses“ turėjo 2015 m. sausio 1 d., todėl su jais UAB „Woodhouses“ gali palaikyti ryšius. Gamintoja ir agentas susitarė, kad agentas nepalaikys tiesioginių ryšių su bendrovės „Woodhouses“ tiekėjais. Sutarties 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad draudimas gamintojai parduoti tiesiogiai klientams ar kitiems agentams, su kuriais agentas palaiko arba anksčiau palaikė ryšius (kaip nurodyta 3 punkte), toliau galioja ne mažiau kaip penkerius metus nuo Sutarties nutraukimo, išskyrus atvejus, kai gamintoja ir agentas susitaria kitaip. Sutarties 9 punktu šalys savo santykius įvardijo kaip pirkėjo – pardavėjo.

29.       2017 m. gegužės 11 d. R. K.-G. kreipėsi į ieškovą „Namas B. V.“ elektroniniu paštu dėl medinio namo statybos jos šeimai Prancūzijoje. Klientės ir jos sutuoktinio bendravimas su ieškovą atstovaujančia V. V., derinant namo projekto ir statybos detales, truko iki 2019 m. vasario 22 d., kuomet klientė elektroniniu laišku informavo ieškovą apie atsisakymą toliau dirbti su ieškovu. 2019 m. gruodžio 10 d. R. K.-G. sudarė sutartį su atsakove dėl namo pagaminimo ir pristatymo už 182 094,80 Eur sumą.

30.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 36 257,84 Eur nuostolių (negauto pelno) atlyginimą, 6 procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, prašydama priteisti jos naudai iš „Namas B. V.“ 19 878,79 Eur skolą, susidariusią ieškovui neatsiskaičius už iš atsakovės priimtus gaminius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

31.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, t. y. priteisė iš atsakovės UAB „Woodhouses.lt“ ieškovui „Namas B. V.“ 36 257,84 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 8 412 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas 2022 m. balandžio 1 d. papildomu sprendimu papildomai iš atsakovės UAB „Woodhouses.lt“ ieškovui priteisė 6 489,91 Eur bylinėjimosi išlaidas.

32.       Atsakovei apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl ieškinio reikalaujamo dydžio žalos priteisimo, procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių dėl žalos ir jos piniginės išraiškos – nuostolių (žalos) dydžio, taigi šioje dalyje neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu tenkino ieškovo Nyderlandų Karalystėje registruoto juridinio asmens „Namas B. V.“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės UAB „Woodhouses.lt“ ieškovo Nyderlandų Karalystėje registruoto juridinio asmens „Namas B. V.“ naudai 26 000 Eur nuostolių negautų pajamų forma, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 26 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš viso 14 705,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas įrodė žalos faktą, o žala, kuri įvertinama pinigine negautų pajamų išraiška, aptariamu atveju apskaičiuojama taikant neuždirbtą (prarastą) maržos (antkainio) kriterijų (metodą). Nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti ieškovės realiai gautiną pelną, teismas, vertindamas atsakovės poziciją byloje, pasinaudojo CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtina teise nustatyti konkretų priteistinos kompensacijos negautų pajamų formą dydį (26 000 Eur), pažymėdamas, kad toks sprendimas kompromisinis, suderinantis ieškovo lūkestį, jog prisiimtų pagal Sutartį įsipareigojimų atsakovė laikysis ir neatliks veiksmų, kuriais pablogintų ieškovo galimybes užsidirbti iš distribucijos, bei aplinkybę, jog aptariamu atveju teismas vertina iš esmės teorinę situaciją, t. y. vertina prielaidas, kas būtų buvę, jeigu nebūtų buvę atlikti neteisėti veiksmai.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

34.       Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nuostolių dydžio sumažinimo, o atsakovė teigia, jog nebuvo įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ir žala, taip pat nesutinka su apskaičiuotu nuostolių dydžio apskaičiavimu.

35.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir kt. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme.

36.       Iš Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinio skundo, kuriuo ji buvo apskundusi 2022 m. kovo 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, argumentus, vertino, kad ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, tiek rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. K.-G. komunikavimas su ieškovu dėl atsakovės gaminamo objekto truko pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. vasario 22 d., bendravimas nebuvo abstraktus, buvo derinamos konkrečios projektinės namo detalės pagal užsakovės poreikius, į šį procesą įtraukiant ir atsakovę, taip pat buvo parengtas namo 3D modelis, už jį atsiskaityta, R. G. su sutuoktiniu susitiko tiek su ieškovo, tiek su atsakovės, turėjusios atlikti konkrečius namo pagaminimo darbus, atstovais, buvo atsakovės gamykloje, lankėsi kituose pastatytuose objektuose ir pan. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog R. K.-G. galiausiai atsisakė įsigyti ieškovo pagal jos reikalavimus derintą gaminį, taip ir nepasirašė sutarties su ieškovu, ar, kad su atsakove pirmiausia ryšį dėl namo įsigijimo užmezgė R. K.-G. brolis, pritarti apeliantėms teiginiams, kad ji nebuvo ieškovo klientė, nėra pakankamo pagrindo. Teismas taip pat vertino, kad tiek R. K.-G., tiek su ja susijęs asmuo (brolis – R. K.) iki jai įsigyjant produktus iš atsakovės, turėjo kontaktą tuo pačiu metu tiek su ieškovą, tiek ir atsakovę atstovaujančiais asmenimis. Šių aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog atsakovė pažeidė Sutarties 3-4 punktuose aptartus draudimus, yra pagrįstas tiek faktinių aplinkybių, tiek sutartinių įsipareigojimų analize, bei sudaro pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę – reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.249, 6.256 straipsniai).

37.       Iš Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties taip pat matyti, kad teismas vertino, jog ieškovas reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą tiesiogiai susiejo su jo įrodinėjamais Sutartyje įtvirtintų draudimų pažeidimais pagal Nyderlandų teisę, todėl pirmosios instancijos teismas ginčo Sutarties kvalifikavimui nusprendęs taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, nuostolių atlyginimo klausimą nepagrįstai sprendė ne pagal Lietuvos Respublikos CK, o pagal užsienio teisę, t. y. Nyderlandų civilinio kodekso normas (dėl žalos vertinimo ir apskaičiavimo). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas reikalaujamą priteisti sumą įvardijo nuostoliais, grindžiamais iš šalių bendrai įgyvendinamų projektų įprastai gaunamos pelno maržos (36 257,84 Eur), tačiau ieškovas taip pat nurodė, kad, teismui manant, jog nėra pagrindo priteisti nuostolių, apskaičiuotų kaip marža, nuostoliais turėtų būti pripažinta atsakovės iš neteisėtų veiksmų gauta nauda (32 346,25 Eur). Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieškovui alternatyviai prašant nuostoliais pripažinti atsakovės iš neteisėtų veiksmų gautą naudą, tokių faktinių aplinkybių išsiaiškinimas yra reikšmingas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai ir išsamiai išnagrinėti šalių ginčą, turėjo tikslinti ieškovo procesinę pareigą įrodinėti ne tik už tikėtiną projekto įgyvendinimą gautiną procentinę pelno maržą, bet ir tokių pajamų realumą bei pagrįsti atsakovės gautą naudą vertinant jos patirtas išlaidas įgyvendinant konkretų projektą ir pan., todėl žalos priteisimo (nuostolių (žalos) dydžio) klausimą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

38.       Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės argumentai, kuriais ji iš esmės laikosi pozicijos, jog R. K.-G. nebuvo ieškovo klientė, taip pat kad pirkti ieškovo siūlomas namo konstrukcijų dalis R. K.-G. atsisakė ne dėl UAB „Woodhouses.lt“, o dėl ieškovo veiksmų ir su tuo susijusių ją kredituojančio banko sprendimų, t. y. kad ji nepadarė neteisėtų veiksmų, buvo įvertinti bylą apeliacinė tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą nagrinėjusio Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartyje, kurioje buvo konstatuota, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą Sutartį. Taigi šalių ginčas šioje dalyje yra išspręstas ir atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su neteisėtų veiksmų nustatymu, pakartotiniai apeliacine tvarka nenagrinėtinos.

39.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos toje apimtyje, kurioje byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, t. y. vertintini tie apeliacinių skundų argumentai, kurie yra susiję su žalos fakto nustatymu ir žalos dydžio apskaičiavimu.

Dėl žalos fakto nustatymo

40.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamo sprendimo išvada dėl žalos fakto akivaizdumo yra nepagrįsta, kadangi šioje byloje nenustatytas negautų pajamų faktas, be to, pajamų ieškovas negavo ne dėl UAB „Woodhouses.lt“ veiksmų, o dėl savo veiksmų, nepasiūlydamas R. K.-G. to, ką ji galėtų ir norėtų pirkti.

41.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendra taisyklė, t. y. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

42.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu žalą apibūdino kaip negautas pajamas, kurias jis tikėjosi gauti, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų (Sutarties pažeidimo). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

43.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

44.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pateiktus argumentus, taip pat ginčo šalių teisinių santykių (gamintojo (tiekėjo) ir distributoriaus) pobūdį, skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad šalys Sutartį sudarė iš esmės siekdamos abipusės naudos: ieškovas siekė užsidirbti perparduodamas atsakovės produkciją savo turimiems klientams (kontaktams), o atsakovė tokiu būdu siekė padidinti savo apyvartą parduodama daugiau produkcijos per ieškovą. Kiekvienas ieškovo turimas klientas, kurio neturėjo atsakovė, suinteresuotas atsakovės produkcija, ieškovui iš esmės reiškė galimybę užsidirbti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui dėl atsakovės veiksmų, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiais pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimais, praradus klientę, ieškovas prarado galimybę užsidirbti iš sandorio, kurio derinimas su kliente vyko nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. vasario 22 d., t. y. ieškovui ir klientei ilgą laiką vykdant derybas, ieškovas turėjo realų ir pagrįstą lūkestį iš nurodyto sandorio gauti pajamų. Kaip nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, šios galimybės ieškovas neteko dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, pažeidžiančių Sutarties nuostatas (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo 8.5, 14 punktai; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo 60-63 punktai). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žalos faktas šioje byloje yra nustatytas, kadangi bylos aplinkybės patvirtina, jog, atsižvelgiant į distribucijos teisinių santykių atlygintinį pobūdį, vykusias derybas, jų terminą ir kitas aplinkybes ieškovas pagrįstai iš projekto tikėjosi gauti lėšų, Sutarties šalims tinkamai vykdant joje nustatytus įpareigojimus.

Dėl žalos dydžio

45.       Nurodytas uždarbis, kurio pagrįstai galėjo tikėtis ieškovas iš susiklosčiusių distribucijos teisinių santykių, ieškovo buvo įvardintas kaip pelno marža (36 257,84 Eur) arba atsakovo iš neteisėtų veiksmų gauta nauda (32 346,25 Eur). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad objektyviai patikrinti aplinkybę, ar atsakovė iš projekto su R. K.-G. gavo naudą, ar patyrė nuostolį, pernelyg sudėtinga, todėl teismas negautas pajamas apskaičiavo kaip negautą maržą (antkainį). Atsižvelgdamas į tai, kad ir maržos (pelno) apskaičiavimo metodas nelaikytinas visiškai tiksliu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad 26 000 Eur pelnas yra pakankamai tikėtinas, kadangi iš ieškovo nurodytos maržos turėtų būti išskaičiuojamos sąnaudos. Apeliaciniais skundais tiek ieškovas, tiek atsakovė nesutinka su teismo pateiktu skaičiavimu. Ieškovas iš esmės teigia, kad ieškovo prašoma priteisti suma buvo nepagrįstai sumažinta, o atsakovė laikosi pozicijos, jog teismo vertinimai apie ieškovo sąnaudų dydį yra nepagrįsti ir neatitinka rinkos sąlygų, taip pat kad ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto.

46.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2023 m. gegužės 12 d. sprendime pagrįstai sprendė, kad žalos dydžiui apskaičiuoti šiuo atveju nėra taikytinas atsakovo iš neteisėtų veiksmų gautos naudos apskaičiavimo būdas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčo šalys šioje byloje teikė priešpriešinius argumentus ir įrodymus, atsakovė laikėsi pozicijos, jog iš R. K.-G. projekto faktiškai patyrė ne naudą, o nuostolį. Pats ieškovas skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, išreiškė abejonę dėl atsakovės pateiktuose dokumentuose, susijusiuose su R. K.-G. projekto vykdymu, nurodytos informacijos apie atsakovės darbuotojams išmokėtus atlyginimus, sąnaudų darbams ir išlaidų už medžiagas pagrįstumo, t. y. ieškovas iš esmės pats abejojo byloje esančių duomenų apie atsakovės patirtas sąnaudas patikimumu bei racionalumu. Objektyviai patikrinti nurodytų aplinkybių ir nustatyti, ar atsakovė iš R. K.-G. projekto iš tiesų gavo pelną, ar nuostolį, pagal byloje esančius duomenis iš esmės nėra galimybės, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju žalos apskaičiavimas nurodytu būdu būtų pernelyg sudėtingas, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant išsamesniems duomenims apie ieškovo pagrįstą lūkestį gauti įprastą tarp šalių susiklosčiusio verslo praktiką atitinkančią naudą, nėra tikslingas.

47.       Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė nuostolių detalizaciją, kurioje nurodė ieškovo atsakovei už prekės pagaminimą ir surinkimą mokėtinas sumas. Iš šios detalizacijos matyti, kad šalims vykdant Sutartį, objektas, dėl kurio byloje kilo ginčas, klientei ieškovo būtų buvęs parduotas už 155 657,26 Eur, atsakovei ieškovas būtų sumokėjęs 119 399,42 Eur, taigi ieškovas būtų turėjęs 36 257,84 Eur pelno. Šiuos duomenis iš esmės patvirtina byloje esantys ieškovo darbuotojos ((duomenys neskelbtini)) V. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad įprastai panašiuose projektuose ieškovo marža (antkainis) sudarydavo apie 30 procentų, taip pat ieškovo 2021 m. liepos 22 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje pateikti duomenys apie pelno maržą, kurią ieškovas uždirbo iš kitų pagal ginčo šalių Sutartį įgyvendintų projektų, kurių metu ieškovas rastiems klientams perpardavė atsakovo medinius namus (įgyvendinus (duomenys neskelbtini) projektą ieškovo marža sudarė 28 procentus, (duomenys neskelbtini) – 31 procentą, (duomenys neskelbtini) – 32 procentus). Taigi ieškovo iš šio projekto gautiną apie 30 procentų maržą iš esmės atitinka kiti byloje esantys duomenys bei liudytojo parodymai, o atsakovė jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

48.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovo nuostolių apskaičiavimo detalizacijoje nebuvo atimtos ieškovo veiklos sąnaudos (atlyginimai vadovybei, transporto priemonių ir įrangos draudimas, biuro nuoma ir pan.), o ieškovas laikėsi pozicijos, kad bendro pobūdžio sąnaudos nebuvo susijusios su aptariamu R. K.-G. projektu.

49.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

50.       Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).

51.       Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktos detalizacijos, duomenų apie projekto sąnaudas ieškovas į bylą nepateikė. Nors ir sutiktina su ieškovo argumentu, kad produktus ieškovui perkant iš atsakovės jis iš esmės realiai nepatiria su gamyba susijusių sąnaudų, į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, vis dėlto ieškovo skaičiavimuose neatsispindi jokios kitos bendro pobūdžio sąnaudos, kurias įprastai patiria verslą vykdantys subjektai (biuro nuoma, įrangos draudimas ir kt.). Nors ieškovas pateikė argumentus (ieškovo buhalterio raštą), kad šios bendro pobūdžio išlaidos nėra susijusios su būtent R. K.-G. projektu, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai nepaneigia, kad visgi tam tikra šių sąnaudų dalis, ieškovui vykdant veiklą, visgi yra priskirtina bet kuriam ieškovo vykdomam projektui.

52.       Taigi nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai žalos padarymo faktas buvo nustatytas, tačiau ieškovui į negautas pajamas neįtraukus sąnaudų, tikslus nuostolių (negautų pajamų) dydis iš byloje esančių duomenų nėra aiškus.

53.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). 

54.       CK

 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

55.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių poziciją ir vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad priteistinos kompensacijos negautų pajamų forma dydis šiuo atveju yra 26 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas įrodinėjo maržos gavimą idealiomis sąlygomis, taip pat įvertino atsakovės byloje pateiktus argumentus, kad projektas buvo vykdomas ir 2020 m. prasidėjusiu Covid-19 laikotarpiu, kuris sąlygojo ir medžiagų brangimą, ir judėjimo ribojimus, kas išbrangino projektų vykdymą, taip pat siekdamas pasiekti ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nepateikė konkrečių duomenų, kuriais remdamasis sumažino priteistinų nuostolių sumą, šias išvadas teismas pagrindė nenukrypdamas nuo paminėtos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje įtvirtinta teismo diskrecija situacijose, kai nuostolių dydžio šalys negali tiksliai įrodyti, pačiam nustatyti priteistinų nuostolių dydį. Svarbu pažymėti tai, kad civiliniame procese, vykstančiame vadovaujantis rungimosi principu, nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus pateikti turi ginčo šalys (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei ieškovas, nei atsakovė neteikė pelno ir nuostolių, vykdant panašius projektus, analizės ar kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie konkretų nuostolių negautų pajamų forma dydį. Be to, ieškovas R. K.-G. projekto neįvykdė, taigi ieškovo nurodytos gautinos pajamos atspindi ne realiai susiklosčiusią situaciją, o tikėtinas pajamas, kurių ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi Sutarties nuostatų.

56.       Pastebėtina, kad, kaip apeliaciniame skunde nurodo ir atsakovė, skundžiamo sprendimo 27 punkte teismas pažymėjo, kad nuostolių suma yra 25 000 Eur, o rezoliucinėje dalyje – 26 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, 25 000 Eur sumos nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu, nes kituose skundžiamo teismo sprendimo punktuose (t. y. 29, 32, 37, 43) bei rezoliucinėje dalyje yra nurodyta 26 000 Eur suma.

Dėl pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

57.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškinį tenkino iš dalies, tačiau ieškovei iš atsakovės priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir atitinkamai nepagrįstai nepriteisė atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies.

58.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pateikė duomenis apie 17 555,91 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei 14 705,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sumažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad ieškiniu buvo patenkinta 71,71 proc. ieškovės reikalavimo dalis, tačiau tai įvyko ne dėl ieškinio nepagrįstumo, o dėl negautų pajamų įrodinėjimo specifikos šioje byloje, todėl bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai sumažino ne 28,29 proc. (100 proc. – 71,71 proc.), o 15 proc.

59.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

60.       Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas, tačiau teismas, nesant galimybės objektyviai nustatyti negautų pajamų dydį, jų dydį nustatė vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės nebuvo priteistas pagrįstai. Be to, pirmosios instancijos teismas, siekdamas šalių interesų pusiausvyros, iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį visgi sumažino 15 proc.

61.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymėta, kad bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai, taikydami bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles, turi didelę diskreciją paskirstyti bylinėjimosi išlaidas dalinės procesinės sėkmės atvejais taip, kad būtų išvengta neproporcingos naštos bylą inicijavusiam asmeniui uždėjimo. Kita vertus, EŽTT akcentuoja ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių tikslą apsaugoti atsakovus nuo ieškovų reiškiamų nepagrįstų ar pernelyg didelių reikalavimų ir tokiu būdu nepagrįstai didinamų atsakovų patiriamų su bylos nagrinėjimu teisme susijusių (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo suderinamumo su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimais bylose EŽTT taip pat vertina paties asmens elgesį, jo prisidėjimą prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų susidarymo (pavydžiui, ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai ir kt.) (EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Stankov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 68490/01; 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10).

62.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023). Kasacinis teismas nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra nukrypęs bylose, susijusiose su ypatingų teisinių gėrių apsauga, pavyzdžiui, asmens garbės ir orumo gynimu, žemės paėmimu visuomenės poreikiams, žalos atlyginimu dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-684/2016; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).

63.       Nors ši byla nėra susijusi su ypatingų teisinių gėrių apsauga, kaip pažymėta paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, t. y. tai, kad nustačius žalos padarymo faktą teismui kilo būtinybė pačiam nustatyti negautų pajamų dydį, tai pat tai, kad ieškovės reikalavimas iš esmės buvo pagrįstas, ir nenustatyta, kad ieškovė būtų nesąžiningai reiškusi akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ne 28,29 proc., o 15 proc., nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo, sprendimą priėmė įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra pagrįsti ir išsamūs, todėl keisti skundžiamo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

64.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930. par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

65.       Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

66.       Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, todėl šio sprendimo naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67.       Kadangi apeliaciniai skundai buvo atmesti pilna apimtimi, bylinėjimosi išlaidos, ieškovo ir atsakovės patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

68.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        

atmesti ieškovo Nyderlandų Karalystėje registruoto juridinio asmens „Namas B. V.“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Woodhouses.lt“ apeliacinius skundus.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-534-1151/2023.

 

        

Teisėjai                                                                         Dalia Trumpulienė

 

                                                                                                       Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

 

                                                                        Tatjana Žukauskienė