Baudžiamoji byla Nr.1-306-564/2015

                            Proceso Nr. 1-36-1-00343-2014-8

                            Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                            1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.8.3.;

                            2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.;

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              Marijampolė,

              2015 m. rugpjūčio 7 d.

                            Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,

dalyvaujant prokurorams Oskarui Martynaičiui, Arvydui Furmonui

gynėjai advokatei A. M.,

nukentėjusiojo O. R. atstovei pagal įstatymą G. R., atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį  išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini),  nusikalstamų veikų padarymo metu neteistas, bylos nagrinėjimo metu teistas- 2015-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. 1 m. laisvės apribojimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 3d., 140 str. 3d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

  NUSTATĖ:

Kaltinamasis A. R. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. birželio 18 d, apie 11 val., prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia smurtaudamas prieš mažametį sūnų O. R., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. sugriebęs už peties ir pargriovęs ant žemės , spyrė tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į kojų, lytinių organų sritis, tuo mažamečiui O. R. sukėlė fizinį skausmą.

Be to kaltinamasis A. R. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2014 m. liepos 8 d. apie 17.30 val. , bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smurtaudamas prieš mažametį sūnų O. R., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. sugriebęs už rankos, tąsydamas, trenkęs į sieną bei spirdamas ir suduodamas tiksliai nenustatytu daiktu smūgius O. R. į kūno sritis, sukėlė mažamečiui O. R. fizinį skausmą. į

Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2014-06-18 su kaimynu R. B. ir sūnumi O. R. nuėjo žvejoti prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini)netoli namų. Bežvejojant sūnus Orestas nuo kranto pradėjo mėtyti akmenis, todėl jis žodžiu sūnų sudrausmino. O. R. stovėjo tuo metu ant šlaito, prie jo priėjęs nebuvo, stovėjo 2,5-4 m atstumu nuo jo. O. R. sudrausmino tik žodžiu, nieko jam nedarė. Kadangi O. R. išbaidė žuvis, su R. B. kartu nuo tvenkinio išėjo į namus. O. R. ėjo priekyje jų, namuose niekuo nesiskundė.

2014 m. liepos 8d. jam būnant namuose, į namus parbėgęs O. R. užsidarė kambaryje, o po 5-10 min. atėjusi kaimynė Sonata pasakė, kad O. R. akmeniu išmušė jos mašinos stiklą. Jis pasikvietė O. R. iš kambario, šis prisipažino, kad įskėlė stiklą. Prie kaimynės Sonatos kalbėjosi su sūnumi, jam pasakė, kad dėl to kažkurį laiką neis į kiemą. Sūnui nespyrė ir jokių smurtinių veiksmų neatliko. Namuose dar gyveno iki 2014-07-10, tačiau niekas jo smurto naudojimu nekaltino. O. R. pas gydytojus niekas nevežė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes prieš sūnų nesmurtavo. Jo gaunamos pajamos 1400-1300 litų per mėnesį, išskaičiuojama 600 litų kas mėnesį vaikų išlaikymui. Su vaikais visą laiką buvo geri santykiai. Sūnui nuo gimimo yra hiperaktyvumas, tačiau jis lankė darželį, mokyklą, tik paskutiniu metu G. R. „padarė invalidumą“. Jo nuomone G. R. daro įtaką bei moko O. R. jį apkalbėti gal būt kerštaudama už tai, kad matė jį su kita moterimi.

LR BPK 280 str. 3d. pagrindu perskaityti nukentėjusiojo O. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausiamas O. R. parodęs, kad tėtis mušė jį į sieną, spardė kojomis ir mušė su laidu, trenkė su rankomis, jis atsitrenkė pečiu į lubas ir jam skaudėjo. Mušė, nes akmeniu sudaužė automobilio langą. Kitą kartą, kai buvo su tėčiu žvejoti, jis mėtė akmenį, nes nebuvo žuvų, tada jį sudaužė, spardė tėtis į koją, jis verkė, skaudėjo. Apie abu atvejus jis pasakė mamytei ( b. l. 14 ).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą , liudytoja G. R. parodė, kad 2014-06-18 apie 10 val. buvęs sutuoktinis A. R. su sūnum O. ir kaimynu R. išėjo žvejoti. Praėjus porai valandų parbėgo sūnus O. apsiverkęs ir  sakė, kad daugiau neis žvejoti, kad tėvas gėrė. Dar praėjus kelioms dienoms, O. pasakė, kad tą dieną kai buvo žvejoti, tėtė jį barė, nebuvo „kliovo“, sakė „mane mušė, spardė, negaliu „pasiusioti“, skauda“ , kad mušė pasiguldęs ant kelių. Jam kirkšnyje buvo mėlynė. Dėl šio įvykio iš karto niekur nesikreipė, nes netikėjo, kad tėvas gali taip elgtis su sūnumi bei bijojo A. R.. A. R. tuo laikotarpiu girtavo ir jai dėl to papriekaištavus, A. R. išvyko. Po savaitės jis pasiprašė atvažiuoti pas vaikus. 2015 m. liepos 8d. jai būnant pas giminaitę, paskambinęs A. R. pasakė, kad sūnus O. R. sumušė kaimynės S. S. automobilio langą. Parvažiavusi į namus išsiaiškino su S. S., jai atlygino žalą. 2014-07-08 vakare O. R. miegamajame kambaryje pusiau sėdom gulėjo ir kūkčiojo bei pasakė, kad blogai padarė, kad tėtė paėmė už rankos, pasuko ir metė jį. Sakė, kad skauda ranką ir galvą. Ryte pamatė, kad vaiko ranka ėmė tinti. Tada nuėjo į Kalvarijos Vaikų teisių apsaugos skyrių ir darbuotojai E. S. papasakojo apie A. R. veiksmus prieš vaiką žvejyboje bei po automobilio lango išmušimo. Taip pat sakė, kad bijo A. R., kad gal O. meluoja. Buvo nuėjusi pas šeimos gydytoją viena, paties O. R. nebuvo nusivedusi, prašė, kad parašytų siuntimą pas traumatologą. Liepos 11 d. vakare, po to , kai pati liepos 10 d. nukentėjo nuo A. R., su O. R. buvo Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje, dėl savo ir dėl sūnaus sužalojimų, nustatė jam sumušimus.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji dirba L. B. šeimos klinikoje ir yra Ručinskų šeimos gydytoja. Atvykusi G. R. pasakė, kad tėtis sumušė O.- stūmė ar trenkė į sieną, kad sumušta ranka, jau vėliau sakė, kad tėtis O. nubaudė, nes jis kažkokį stiklą išdaužė. Paties O. nebuvo atsivedusi ir ji jo neapžiūrėjo. Iš patirties žino, kad tokiu atveju gali būti patempiamas ar išnarinamas sąnarys, todėl išrašė siuntimą pas traumatologą, šie įrašai asmens sveikatos istorijoje yra byloje ( b. l. 68-71 ). Tai buvo pirmas kartas, kai jai buvo išsakyti nusiskundimai dėl smurto prieš vaiką. Šiuo metu O. R. nustatytas raidos sutrikimas, dėl to nustatytas neįgalumas. Nemano, kad būtent tokio pobūdžio veiksmai, kuriais kaltinamas A. R., tam turėjo įtakos. Raidos sutrikimas ryškėja augant ir sunku pasakyti, kuriuo gyvenimo momentu šis sutrikimas atsirado- gal iki gimimo suprogramuota, dar buvo ir trauma.

Liudytoja E. S. parodė, kad 2014-10-08 G. R. pristatė į Kalvarijos vaikų teisių apsaugos skyrių medicininius dokumentus iš Vaiko raidos centro apie O. R., dokumentuose buvo nurodyta, kad vaikas patyręs tėvo fizinį smurtą. Paklausus apie tai, G. R. paaiškino, kad 2014-07-08 jai O. R. sakė, kad mušė tėtis. O. R. šio pokalbio negirdėjo. Tą pačią dieną atskirai bendravo su O. R. ir šis papasakojo, kad tėtis mušė, daužė į sieną dėl to, kad jis išmušė langą. Sakė, kad skaudėjo, verkė, parodė kairę ranką virš alkūnės, kad ten buvo mėlynė. O. R. pasakodamas nesipainiojo. Paklaustas, ar dar kada mušė, vaikas sakė, kad taip, kad kai su kaimynu buvo žvejot ir jis mėtė akmenukus, tėtis jam kišo duoną į burną. Liepos mėnesį ji atostogavo ir iš G. R. jokio pranešimo apie smurtą prieš vaiką nebuvo gavusi. G. R. sakė, kad ji labai bijojo A. R.. Ikiteismini tyrimas pradėtas Vaiko teisių apsaugos skyriaus iniciatyva, G. R. tam neprieštaravo. Ši šeima vaikų teisų apsaugos skyriui buvo žinoma, kartas nuo karto vykdavo barniai, konfliktai šeimoje, tačiau ne dėl vaikų. A. R. vartodavo alkoholį buvo kartą neįsileidęs į namus mamos su vaikais. Ir šiuo metu bendraujant su O. jis sakė, kad bijo tėtės, nes tėtė mamą negražiai vadina. Iki dokumentų iš Vaiko raidos centro pateikimo buvo kalbėjusi su O. R., tačiau tada jis tikrai tėčiu nesiskundė.

Liudytojas R. B. parodė, kad praėjusių metų birželio mėnesį su A. R. ir pastarojo sūnumi buvo nuėję žvejoti. Jam su A. R. žvejojant, būnant prie vandens, O. R. bėgiojo, o A. R. dar jį drausmino, kad nebaidytų žuvų. Po to jis pamatė, kad vaikas nuo kranto į vandenį metė akmenį ir taip išbaidė žuvis. A. R. supyko, palipo gal 5 m ant kranto ir jis girdėjo, kaip A. R. pradėjo su vaiku ginčytis. Vieta, kur buvo A. R. su vaiku, jam nesimatė, jie buvo už šlaito. Girdėjo, kaip vaikas ant A. R. pasakė necenzūrinį žodį, taip pat girdėjo vaiko žodžius „nesistumdyk, nelįsk“. Po to jie susivyniojo meškeres ir išėjo namo. Vaikas ėjo kartu su jais, nieko jam nepasakojo, jo kelnės lygtai buvo purvinos, tačiau sužalojimų jokių nesimatė. Žvejojo ant sliekų, abu su A. R. turėjo duonos žuvims pasišerti.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo seka, kad liudytojas R. B. parodė tvenkinį, paaiškindamas, kad jame žvejojo 2014 m. birželio mėn. su A. R., o A. R. sūnus nuo tvenkinio kranto viršaus mėtė akmenis į tvenkinį ir išbaidė žuvis. Nustatyta, kad kranto aukštis nuo vandens yra 5 m. Po to parodė vietą prie tvenkinio, ant akmens, paaiškindamas, kad jis žvejojo šioje vietoje, o A. R. užlipo ant tvenkinio kranto sudrausminti sūnų ir jis girdėjo, kad A. R. aprėkė sūnų, kad mėto akmenis į tvenkinį, o sūnus šaukė „nelįsk, paleisk“ ( b. l. 37-40).

Liudytoja A. K. parodė, kad praėjusių metų liepos mėnesį pas ją į namus buvo atvykusi G. R. su sūnumi O.. G. R. išėjo viena pas gydytoją iš galvos išsitraukti stiklus, nes A. R. jai buvo į galvą kažką sudaužęs, o O.paliko pas ją namuose. Su O. ji pati apie konfliktus nekalbėjo. G. R. sakė, kad vaiko ranka sumušta, ji pati matė mėlynę ant O. R. rankos. Daugiau į jų konfliktus nesigilino, tik dar anksčiau, kai G. R. buvo pagrobęs vaiką, kai O. dar buvo mažas, jis pasirodė nestabilus ir neprognozuojamas.

Liudytoja S. S. parodė, kad praėjusių metų birželio ar liepos mėn. O. R. akmeniu buvo išmušęs jos automobilio stiklą. Nuėjusi į R. namus apie tai pasakė duris atidariusiam A. R.. Ji kalbėjo tik su A. R., o ar tuo metu O. R. buvo namuose, nežino, jo nematė. Gyvena tame pačiame name kaip ir R., tačiau kaip jie elgiasi su vaikais- nežino.

Liudytoja A. M. parodė, kad dirbdama Marijampolės AVPK praėjusių metų vasarą buvo nuvykusi pas Ručinskus pagal gautą pranešimą, kad A. R. smurtauja prieš G. R.. Namuose buvo G. R. ir trys vaikučiai, A. R. jau nebuvo. Ji apklausė G. R., kuri parodė, kad A. R. ją apstumdė ar smūgį sudavė, kad dužo stiklas, buvo susijaudinusi, apsiverkusi. Vaikai žaidė kambaryje, jokių smurto žymių ant jų neišmatė, apie tai, kad A. R. mušė vaikus, G. R. nieko nesakė, sūnus taip pat nieko nesakė ir smurto žymių nerodė.

Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo vaikų ligoninės vaiko raidos centro duomenų seka, kad 2014-10-06 O. R. konsultuotas šioje įstaigoje. Atvyko konsultuotis su mama dėl vaiko neklusnumo, pykčio, judrumo, impulsyvumo ir kt. Nustatytas sveikatos sutrikimas ir diagnozė. Šiame dokumente yra įrašas, kad „šeimoje berniukas patyręs fizinį smurtą iš tėvo pusės, vyksta procesas dėl tėvo teisų apribojimo“ ( b. l. 4 ).

Iš gimimo liudijimo kopijos seka, kad O. R. gimęs 2007-10-15, tėvas- A. R., motina- G. R. ( b. l. 58 ).

Iš dokumentų pateikimo protokolo, neįgaliojo pažymėjimo seka, kad 2014-10-23 O. R. nustatytas vidutinio neįgalumo lygis ( b. l. 64-65).

Iš apžiūros protokolo seka, kad buvo pateikta ir ir apžiūrėta L. B. šeimos klinikoje esanti O. R. asmens sveikatos istorija. Apžiūros metu nustatyta, kad istorijoje yra 2014-07-11 gydytojos D. K. įrašas, jog 07.08 sumušė tėvas, sumuštas k. žastas, išduotas siuntimas traumatologui ( b. l. 68-71).

Iš VšĮ Marijampolės ligoninė duomenų seka, kad O. R. 2014-07-11 į VšĮ Marijampolės ligoninę nesikreipė ( b. l. 187).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 157/15 ( 09) seka, kad O. R. specialistui apžiūrai nebuvo pristatytas, išvada pateikta remiantis įrašais L. B. šeimos klinikos asmens sveikatos istorijoje ir bylos medžiaga. Specialistas pateikęs išvadą, kad kadangi O. R. teismo med. apžiūrai nebuvo pristatytas, todėl kokie sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-06-18 ir 2014-07-08 bei sveikatos sutrikdymo mastą nustatyti nėra galimybės. Jei nurodytų įvykių metu O. R. buvo pargriautas ant žemės ir suduoti smūgiai į kojas ir kitas kūno vietas bei sugriebus už rankos buvo trenktas į sieną, spardytas ir muštas laidu, tai galėjo jausti fizinį skausmą ( b. l. 81).

Nors kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino, teismas sprendžia, jog jo kaltė įrodyta visiškai. Nukentėjusysis yra mažametis. Iš jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, iš liudytojos ( vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės) E. S. parodymų seka, kad jis nurodęs, kaip ir dėl ko tėtis, t. y. kaltinamasis, prieš jį vartojo smurtinius veiksmus. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje dalyvavo psichologas, liudytoja E. S. taip pat paaiškino, kad O. R. aplinkybes aiškino nesipainiodamas, nurodydamas tam tikras smulkmenas ( kad žvejybos metu kišo duoną į burną, kai pabaidė žuvis, o liudytojas R. B. patvirtino, kad kaip masalą žuvims tiek jis, tiek A. R. turėjo duoną ), tarp aplinkybių pasakojimo vaikų teisių apsaugos skyriuje ir apklausos teisme jau buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas, o parodymai nesikeitė, liudytoja E. S. su O. R. bendravo nedalyvaujant jo motinai. Nors nukentėjusiojo parodymai nėra detalūs, tačiau įvertinus jo amžių ir tuo pačiu galimybę atkartoti įvykių eigą, netikėti parodymais dėl fizinio smurto panaudojimo ir pasekmių, nėra pagrindo. Nukentėjusysis iš karto po jo atžvilgiu pavartoto smurto apie tai papasakojo motinai, tą patvirtino jo atstovės parodymai, paties nukentėjusiojo parodymai. Aplinkybė, kad iš karto nebuvo kreiptasi į gydytojus, ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nėra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis jokių veiksmų mažamečio sūnaus atžvilgiu neatliko. Nors kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusiojo atstovė gal būt dėl pavydo vėliau galėjo melagingai jį apkaltinti ir padaryti poveikį O. R., tačiau kaip seka iš bylos duomenų, liudytojos E. S. parodymų, ikiteisminis tyrimas pradėtas ne nukentėjusiojo atstovės G. R., o Kalvarijos savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus iniciatyva. G. R. parodė, kad ji niekur nesikreipė , ne bijojo A. R., o bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad A. R. taip pat buvo smurtavęs prie G. R. ir todėl G. R. baimė buvo pagrįsta. Nors kaltinamasis parodė, kad jis žvejodamas prie tvenkinio tik žodžiu ir net nepriėjęs prie nukentėjusiojo jį sudrausmino, tačiau iš liudytojo R. B. parodymų seka, kad kaltinamasis supykęs dėl išbaidytų žuvų, nuėjo prie O. R., jis girdėjo O. R. žodžius „nesistumdyk, nelįsk“, o tai paneigia kaltinamojo versiją ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl smurtinių veiksmų atlikimo. Be to kaltinamasis parodė, kad dar būnant jo bute liudytojai S. S., jis pasikvietė O. R. ir jį tik žodžiu sudrausmino dėl išdaužto automobilio stiklo, tačiau iš liudytojos  S. S. parodymų seka, kad ji bute O. R. net nematė. Liudytojai R. B. ir S. S. yra bešališki, neturintys jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo ir tai kartu su nukentėjusiojo parodymais, yra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, duoda melagingus parodymus. Nors nukentėjusiajam sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo konstatuotas, tačiau iš specialisto išvados seka, kad kaltinamajam inkriminuoti veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą O. R., pats O. R. apklausos metu patvirtinęs, kad jam skaudėjo, tai patvirtina ir G. R. parodymai. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis A. R. tyčia smurtaudamas prieš šeimos narį –sūnų, padarė kaltinamajame akte jam inkriminuotus veiksmus ir sukėlė mažamečiui O. R. fizinį skausmą. Jo veika atitinka atskirų dviejų nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 3 d. požymius.

Civilinis ieškovo O. R. atstovė pagal įstatymą G. R. prašo priteisti iš kaltinamojo A. R. 10 000 eurų O. R. neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad kaltinamasis tyčia smurtavo prieš nepilnametį, neįgalų sūnų, žinodamas, kad jis anksčiau jau buvo patyręs traumą ir dėl to turi didelių sveikatos sutrikimų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, būdamas vartojęs alkoholinius gėrimus. Jo nusikaltimo pasekmės- fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui prieš jį smurtaujant mažiausia du kartus, visiškas psichologinis išsekimas, dėl ko O. R. yra nuolatinis psichologų ir psichiatrų pacientas, išraše iš medicininių dokumentų konstatuojama, kad vaiko būklė bloga ir dėl patirto fizinio smurto iš tėvo pusės. Kaltinamasis O. R. neatsiprašė, nesirūpino jo gydymu.

Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl ieškinys tenkintinas ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.). Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryti nesunkūs nusikaltimai tyčiniais kaltinamojo A. R. veiksmais, tačiau šie veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, jie kilo spontaniškai reaguojant į netinkamą O. R. elgesį. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas fizinio smurto prieš nukentėjusįjį O. R. aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą , taigi patyrė neturtinę žalą. Nustatant neturtinės žalos faktą ir dydį, teismas ypatingai atsižvelgia į tai, kad smurtas buvo panaudotas prieš mažametį sūnų, turintį sveikatos ir elgesio problemų, kas buvo žinoma ir kaltinamajam. Iš medicininių dokumentų seka, kad praėjus keletui mėnesių po kaltinamojo veiksmų, O. R. buvo nustatytas neįgalumas. Tačiau duomenų, kad šias ypatingai reikšmingas pasekmes sukėlė tyčiniai kaltinamojo veiksmai, kuriais jis kaltinamas šioje byloje, nėra. Iš medicininių duomenų seka, kad elgesio ir sveikatos problemų O. R. turėjo jau gana ilgą laiką iki nusikalstamų veikų prieš jį padarymo, turėjęs galvos traumą. Liudytoja gydytoja D. K. parodė, kad neįgalumas nustatytas dėl raidos sutrikimo ir to priežastis nėra nustatyta, kaltinamajam inkriminuoti veiksmai tokių pasekmių sukelti negalėjo. Į Vaiko raidos centrą buvo kreiptasi dėl O. R. elgesio problemų, fizinis smurtas iš tėvo pusės nebuvo akcentuojamas, išraše tik užsiminta, kad patyręs fizinį smurtą iš tėvo pusės, tačiau kaip nustatytos diagnozės priežastis tai nėra įvardijama. Iš bylos duomenų neabejotinai aišku, kad O. R. šeimoje tarp tėvų vyksta konfliktai, juos mato ir supranta mažamečiai vaikai. Šios aplinkybės, nukentėjusiojo sveikatos būklė dar iki smurto prieš jį naudojimo sukelia jam dabar konstatuotas pasekmes, be abejonės tam turi įtakos ir tai, kad tėvas prieš mažametį vartojo fizinį smurtą, kad O. R. jo bijo, tačiau spręsti, kad nustatytos pasekmės atsirado tik dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų smurtaujant kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo. Kaltinamasis kas mėnesį teikia išlaikymą vaikams, todėl spręsti, kad jis neprisideda prie sūnaus gydymo, nėra pagrindo. objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad kaltinamasis smurtavo prieš O. R. būdamas neblaivus, taip pat nėra nustatyta. 

Šioje byloje nusikalstama veika padaryta prieš mažametį O. R., jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir tam tikri dvasiniai išgyvenimai. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teismų praktikoje (Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-453/2011, 2K-581/2012) laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 str. 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. Šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad civilinio ieškovo atstovės prašoma priteisti suma aiškiai neadekvati padarytai neturtinei žalai, todėl ieškinys mažintinas, padarytos neturtinės žalos dydį atitinka 300 eurų suma ir ji priteistina nukentėjusiajam O. R..

              Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Kaltinamasis A. R. nusikalto būdamas neteistas, jis padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus prieš mažametį šeimos narį. Šiuo metu yra nuteistas už fizinio smurto panaudojimą prieš šeimos narį- buvusią sutuoktinę G. R.. A. R. baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus ( policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą žodžiu, girto pasirodymą viešoje vietoje. Jis dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas gerai, teikia išlaikymą mažamečiams vaikams.. Nors jis gauna pastovias pajamas, tačiau jos nėra gana didelės, jis turi įsipareigojimų nepilnamečiams vaikams ir kitų turtinio pobūdžio įsipareigojimų, todėl švelniausia sankcijoje ( LR BK 140 str. 3d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-05-01  ) bausmė bauda –neskirtina. Atsižvelgiantį į tai, kad jis dirba, teikia išlaikymą mažamečiams vaikams, bausmė, susijusi su realiu jo izoliavimu nuo visuomenės, būtų pagrindas nutrūkti darbo santykiams, jis netektų pajamų, tuo pačiu nukentėtų ir jo mažamečių vaikų interesai. Kadangi jis neteistas, dirba, darbovietės charakterizuojamas gerai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu sankcijos vidurkis, jos vykdymą atidedant, tuo suteikiant galimybę kaltinamajam įrodyti, kad jis toliau gyvens nepažeisdamas įstatymų. Kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį sūnų. Iš bylos duomenų seka, kad dėl konfliktų šeimoje ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai, O. R. jo bijo ir nenori bendrauti. Esant šioms aplinkybėms, skirtina LR BK 721 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio. Siekiant ir toliau koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, taip pat skirtina LR BK 722 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.  teismas

NUSPRENDĖ:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d. ( 2014-06-18 veika ) ir paskirti laisvės atėmimą 3 ( trims ) mėnesiams.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d. ( 2014-07-08 veika) ir paskirti laisvės atėmimą 4 ( keturiems ) mėnesiams.

LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d., 65 str. 1d. 1b punkto pagrindu šias bei 2015-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bei neatliktą šio nuosprendžio priėmimo dienai ( 2015-08-07) bausmes subendrinti prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 ( devyniems ) mėnesiams.

Taikyti BK 75 str. 1d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vienerių ) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų.

Skirti LR BK 721 str. pagrindu baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusio O. R.. Išaiškinti, kad iki teismo nustatyto termino pabaigos A. R. draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu O. R., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo O. R..

LR BK 722 str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nekeisti, pradėjus vykdyti- panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)a, nukentėjusiajam O. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 300 ( tris šimtus ) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir nustatyti, kad šias lėšas uzufrukto teise išimtinai šio vaiko interesais valdo, naudoja jo atstovė pagal įstatymą G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                              Audronė Šiupšinskaitė