Administracinė byla Nr. AS-293-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00002-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui (dabar – valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.

Pareiškėja R. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo (dabar – valstybės įmonė Registrų centras) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (11.5.9) UTS-315 ir valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. cspr1-245; 2) įpareigoti panaikinti pagal 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą įrašytus ir įregistruotus Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), punkte 6 „ Kitos daiktinės teisės“ 6.1 papunktyje „Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus“ įrašus (tarnaujantis) ir vietoje jų įrašyti (viešpataujantis daiktas); 3) panaikinti reikalavimą apmokėti už servitutų įregistravimą 40,53 Eur, suformuoto apmokėti valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), eil. Nr. (duomenys neskelbtini).

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjos R. L. skundą atmetė.

Pareiškėja R. L. 2018 m. spalio 27 d. (pagal spaudą ant pašto voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo prašė minėtą teismo sprendimą panaikinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje konstatavo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2018 m. rugsėjo 24 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2018 m. spalio 24 d. Pareiškėja apeliacinį skundą teismui padavė 2018 m. spalio 27 d., tai yra praleidusi įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą; prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė atsisakyti priimti R. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. sausio 18 d. buvo gautas R. L. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinis skundas. Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 1 dalimi R. L. prašymas ir apeliacinis skundas buvo persiųsti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti (Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose gautas 2019 m. sausio 24 d.).        

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 29 d. nutartimi nutarė: netenkinti pareiškėjos R. L. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo padavimo terminą; atsisakyti priimti pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui; grąžinti R. L. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. spalio 26 d. AB SEB bankas.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė ir sprendė, jog pareiškėja to neginčija, kad ji praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2018 m. spalio 24 d., tačiau pareiškėja apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė 2018 m. spalio 27 d. (pagal pašto spaudą ant voko).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, kad ji apeliacinio skundo padavimo terminą praleido, nes byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ji teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 4 d. nedalyvavo, nežinojo, kad teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2018 m. rugsėjo 24 d., sprendimo nuorašą gavo 2018 m. rugsėjo 28 d., teismo buvo suklaidinta ir laiko, jog teismo sprendimas paskelbtas 2018 m. rugsėjo 28 d. (kai jį gavo), todėl praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti nedaug ir dėl svarbios priežasties, konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dar neįsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas kartu su 2018 m. rugsėjo 25 d. lydraščiu buvo išsiųstas pareiškėjos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pripažįsta, kad sprendimo nuorašą gavo 2018 m. rugsėjo 28 d. Pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 24 d. (paskutinės apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui dienos), laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, o ne dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjos valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių. Teismas vertino, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko paduoti apeliacinį skundą per teisės aktuose nustatytą terminą, tačiau ji nebuvo pakankamai rūpestinga, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pati sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl termino neatnaujino, o apeliacinį skundą atsisakė priimti ir nutarė jį kartu su priedais grąžinti pareiškėjai (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.), taip pat nutarė pareiškėjai grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ( ABTĮ 38 str. 1 d. 7 p.).

III.

Pareiškėja R. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos 2019 m. sausio 16 d. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. 

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai iš bylos medžiagos nustatė, kad ji neginčija, kad praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėja pažymi, kad 2019 m. sausio 16 d. prašyme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nurodė termino praleidimo priežastis ir pateikė įrodymus bei juos apibendrino, taigi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų – minėto teismo pareigų neatlikimo ir pareiškėjos suklaidinimo.

Pareiškėja nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, apie kurio datą pareiškėja nebuvo informuota, priimtą rašytinio proceso tvarka, gavo 2018 m. rugsėjo 28 d. Apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo pareiškėja padavė 2018 m. spalio 27 d., t. y. taip, kaip buvo nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Apeliaciniam skundui surašyti buvo likę 26 dienos, nors ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tam yra skiriama 30 dienų.

Pareiškėjos nuomone, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų konstitucinių pareigų neatlikimas ir pareiškėjos klaidinimas yra objektyvios priežastys, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei terminas buvo praleistas nedaug ir tai atsitiko dėl atsitiktinio įvykio, klaidos, jis turi būti atnaujintas.

Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį palikti galioti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atskirajame skunde nėra nurodyta aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus. Atskirajame skunde pakartojami 2019 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą argumentai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, teisėtumas ir pagrįstumas. 

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nes netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nustatęs, kad apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl nuo pareiškėjos valios priklausiusių priežasčių, kurios nelaikytinos objektyviomis.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos apeliacinio skundo nepriėmimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje (redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 29 d.) buvo nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2018 m. gruodžio 29 d., apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų (iki 2018 m. gruodžio 29 d. – vieno mėnesio) terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Pareiškėja apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo pirmą kartą padavė 2018 m. spalio 27 d. (pagal spaudą ant voko). Vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2018 m. spalio 24 d. Taigi pareiškėja praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. 2019 m. sausio 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teismą gautas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo padavimo terminą ir pareiškėjos apeliacinis skundas. Kadangi, kaip minėta, paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti buvo 2018 m. spalio 24 d., pareiškėja praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą, kurį skundžiama nutartimi sprendė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai.

Pažymėtina, kad pareiškėja apie 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdį, kuriame buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjos skundą, o teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2018 m. rugsėjo 24 d., buvo informuota pasirašytinai teismo šaukimu (b. l. 118). Pagal ABTĮ 78 straipsnio 6 dalį teismas neturi pareigos visais atvejais nagrinėti bylos rašytinio proceso tvarka, kai to prašo pareiškėjas; teismas, nusprendęs kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra būtinas, turi teisę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas pareiškėjai išsiųstas kitą dieną po jo paskelbimo – 2018 m. rugsėjo 25 d., tai atitinka ABTĮ 95 straipsnio nuostatą, kad jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos proceso šalims, kurios nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo patvirtintos kopijos (nuorašai). Pareiškėja patvirtina, kad minėtą sprendimą gavo 2018 m. rugsėjo 28 d., taigi pareiškėjai skundžiamas teismo sprendimas buvo įteiktas dar nepasibaigus jo apskundimo terminui, ji turėjo apie 26 dienas apeliaciniam skundui surašyti ir išsiųsti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai buvo likę pakankamai laiko, jog būtų galima per įstatyme nustatytą terminą suspėti parengti apeliacinį skundą ir jį išsiųsti. Pareiškėjai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo išaiškinta teisė pakartotinai pateikti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą jam paduoti, prašyme nurodyti bei įrodymais pagrįsti termino praleidimo priežastis, tačiau pareiškėja, teikdama prašymą jokių objektyvių, ne nuo jos valios priklausiusių priežasčių nenurodė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė, o termino praleidimą iš esmės grindė savo subjektyviu termino skaičiavimo suvokimu, nors pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai išdėstyta, kad teismo sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos, o ne nuo jo kopijos įteikimo pareiškėjai dienos.

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą paduoti apeliacinį skundą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Todėl prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nebuvo pagrindo tenkinti ir apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pagrįstai (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.). Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.