Civilinė byla Nr. e2-505-1028/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07172-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.3.4.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 10 d.

Šiauliai

Šiaulių

sekretoriaujant posėdžių sekretorei E. P.,

dalyvaujant ieškovės atstovei E. B.,

trečiajam asmeniui V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui G. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko N. S., gim. (-), atžvilgiu.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas turi nepilnametį sūnų N. S., kuriam yra nustatyta nuolatinė globa. 2017-09-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. 2-4966-650/2017 G. S. terminuotai dviems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko N. S. atžvilgiu; N. S. atskirtas nuo motinos N. S.; N. S. nustatyta nuolatinė globa; N. S. nuolatine globėja bei turto administratore paskirta V. D.; pakeista 2010-09-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu patvirtintos G. S. ir N. S. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.2 punkto dalis ir ji nustatyta taip: vaikui skirtų lėšų tvarkytoja yra V. D.; nustatyta G. S. bendravimo su vaiku N. S. tvarka. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė, jog atsakovas teikia išlaikymą vaikui, išreiškė ketinimus toliau palaikyti su vaiku artimus ryšius ir su juo bendrauti. Teismas pasisakė, jog yra tikimybė, jog atsakovas ateityje gali pakeisti požiūrį į darbą ir gyvenamąją vietą užsienyje, imtis visų priemonių, kad susigrąžintų vaiką į šeimą ir pats užtikrintų sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas. 2019-08-17 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau- Skyrius) vykdant Vaiko globos peržiūrą nustatyta, jog nuolatinės globos nustatymo priežastys neišnykusios, N. S. santykiai su globėja geri, nuoširdūs, vaikas jaučiasi saugus globėjos šeimoje. N. S. globėjos šeimoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. 2019-09-29 G. S. Skyriui elektroniniu paštu atsiuntė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog sutinka „duoti“ neterminuotą savo sūnaus N. S. globą jo seneliams, nes jo motinos teisės į vaiką apribotos. G. S. taip pat nurodė, jog nenori N. traumuoti dar labiau, nes jis yra pripratęs prie senelių, bei, jog pagal Airijos įstatymus 9 metų vaikas negali savarankiškai nueiti ir grįžti iš ugdymo įstaigos, o jo darbo valandos nesutaptų su jo pamokų laiku. 2019-11-07 į Skyrių atvykusi V. D. paaiškino, kad po 2017-09-27 teismo sprendimo dėl terminuoto tėvų valdžios ribojimo G. S. apie metus laiko su sūnumi nebendravo, vėliau pradėjo bendrauti telefonu, tačiau paskutiniu metu (apie 1,5 mėnesio) tėvas vaikui neskambina ir neatsiliepia į vaiko skambučius. P. V. D., tėvas su vaiku buvo susitikęs 2017 metų vasarą. V. D. paaiškino, jog vaiko priežiūroje, auklėjime tėvas nedalyvauja, tik nuo 2018 m. liepos mėnesio moka priteistą išlaikymą. G. S. dėl vaiko susigrąžinimo į savo šeimą nesikreipė, jo šeimai atvejo vadyba nebuvo taikoma, nes jis Lietuvoje negyvena. Skyrius neturi duomenų apie G. S. buities-gyvenimo sąlygas, gyvenimo būdą, užimtumą. G. S. nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis sūnumi N. S., t.y. visiškai juo nesirūpina: neprižiūri, neauklėja, bendrauja epizodiškai tik ryšio priemonėmis. G. S. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu terminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus N. S. atžvilgiu, tačiau atsakovas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo į teismą nesikreipė, nepakeitė požiūrio į darbą ir gyvenamąją vietą užsienyje, nesiėmė visų priemonių, kad susigrąžintų vaiką į šeimą ir pats užtikrintų sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvo valdžia G. S. sūnaus N. S. atžvilgiu apribotina neterminuotai.

Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Atsakovas taip pat neatvyko į teismo posėdį, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vaikui laikina globa nustatyta nuo 2015 m., 2017 m. teismo sprendimu atsakovui tėvo valdžia apribota laikinai 2 metams. Vaiko santykiai su globėja geri, tėvas su vaiku bendrauja retai, paskutinį kartą matėsi 2017 m. Likę klausimai išspręsti ankstesniu teismo sprendimu. Iš globėjos žinoma, kad atsakovas žino apie teismo posėdį.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo V. D. ieškinį palaikė. Nurodė, kad atsakovas telefonu vaikui atsiliepia iš penkto karto, bendrauja mažai, skambinosi rugsėjį. Neatvažiavo į teismą, nes per brangu. Atsakovas žinojo apie teismo procesą. Atsakovas sakė, kad neturi galimybių auginti vaiką. Mano, kad jis neprieštarauja ieškiniui. Atsakovas išlaikymą moka nuo 2018 m. liepos, neprimoka 10 Eur.

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra N. S. tėvas (b. l. 6). Šiaulių apylinkės teismo 2017-09-27 sprendimu byloje Nr. 2-4966-650/2017 atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia N. S. atžvilgiu, N. S. nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta V. D. (b. l. 7-16). Byloje pateiktas vaiko aplankymo aktas (b. l. 17-19), vaiko globos peržiūros aktas (b. l. 20-21), atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai (b. l. 22-23), Gyventojų registro duomenys (b. l. 24).

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d.). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.).

Šiaulių

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017-09-27 sprendimo matyti, jog atsakovas G. S. nesutiko su reikalavimu neterminuotai jam apriboti tėvo valdžią, motyvuodamas tuo, kad nėra nutraukęs išlaikymo teikimo vaikui, grįžęs į Lietuvą visuomet aplankydavo vaiką, kartu leisdavo laisvalaikį, pirkdavo žaislų, į Lietuvą grįžti negalintis dėl mažų galimybių susirasti darbą, norintis išsaugoti ryšį su vaiku, rūpintis juo ir dalyvauti jo auklėjime. Teismas darė išvadą, kad atsakovas G. S., gyvendamas užsienyje, reguliariai ir tinkamai savo sūnumi N. nesirūpino, nesidomėjo jo priežiūra, išlaikymu ir auklėjimu. Teismo nuomone, esminė aplinkybė, lemianti tėvo epizodinį bendravimą su sūnumi (vizualiai 1-2 kartus į metus, bendraujant ryšio priemonėmis -1-2 kartus per mėnesį) yra paties atsakovo pasirinktas buvimas užsienio valstybėje bei išreikšta pozicija, kad į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui grįžti neketinantis dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, ir jam patogi situacija, kad vaiką, likusį be abiejų tėvų globos, ketina ir toliau prižiūrėti jo močiutė, kurios gebėjimais atsakovas pasitiki. Tačiau šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo taikyti tėvo atskyrimą nuo vaiko. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas teikia išlaikymą savo sūnui N., išreiškė ketinimus toliau palaikyti su vaiku artimus ryšius ir bendrauti. Todėl tėvo valdžia atsakovo G. S. atžvilgiu apribota laikinai. Teismas vertino, kad yra tikimybė, jog atsakovas ateityje gali pakeisti savo požiūrį į darbą ir gyvenamąją vietą užsienyje, imtis visų priemonių, kad susigrąžintų vaiką į šeimą ir pats užtikrintų sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas.

Taigi, atsakovas, kuris pirmajame teismo procese aktyviai dalyvavo per atstovą, neabejotinai pasidomėjo ir teismo sprendimu, todėl jam buvo aiškiai žinoma ir suprantama, dėl kokių aplinkybių jo tėvo valdžia buvo laikinai apribota, ką savo gyvenime reikia pakeisti, ištaisyti, kad išnyktų aplinkybės, dėl kurių buvo laikinai apribota tėvo valdžia, ir kokių teisinių veiksmų privalės imtis atitinkamos valstybės institucijos, jei jis nesiims atitinkamų priemonių dėl savo pareigų vaikui įgyvendinimo.

Tačiau šiuo metu nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas nepašalino jokių aplinkybių, dėl kurių jam buvo laikinai apribota tėvo valdžia. Iš byloje pateikto 2019-08-17 vaiko aplankymo akto (b. l. 17-19) matyti, kad vaikas gyvena su globėja, kur jam yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, vaiko tėvas atsakovas gyvena Airijoje, su vaiku beveik nebendrauja, retkarčiais susirašo žinutėmis, moka išlaikymą. Iš vaiko globos peržiūros akto (b. l. 20-21) matyti, kad priežastys, dėl kurių nustatyta globa, neišnyko, siūloma tęsti nuolatinę vaiko globą, vaiko santykiai su globėja yra geri, vaikas jaučiasi saugos globėjos šeimoje. Iš atsakovo 2019-09-29 paaiškinimo (b. l. 22) matyti, kad sutinka dėl neterminuotos vaiko globos, nenori vaiko traumuoti, negali jo pasiimti gyventi į Airiją. Iš trečiojo asmens 2019-11-07 paaiškinimo (b. l. 23) matyti, kad po 2017-09-27 teismo sprendimo atsakovas apie metus laiko su vaiku nebendravo, vėliau pradėjo bendrauti, tačiau paskutiniu metu vaikui neskambino ir į vaiko skambučius neatsiliepė, paskutinį kartą su vaiku buvo susitikęs bylos nagrinėjimo metu, vaiko priežiūroje ir auklėjime atsakovas nedalyvauja, išlaikymą mokėti pradėjo nuo 2018 m. liepos mėn. Gyventojų registro duomenimis atsakovas deklaravo išvykimą į Airiją (b. l. 24).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-7-114/2013).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas vengia atlikti daugumą savo kaip tėvo pareigų sūnui. Atsakovas vengia auklėti savo sūnų, neprisiima įgyvendinti teisės naudotis tėvų valdžia, nesirūpina vaiku, su juo beveik nebendrauja, nesimato, gyvena užsienio valstybėje. Atsakovas pats nurodo, kad neturi sąlygų auginti vaiką, neprieštarauja, kad vaikui būtų nustatyta neterminuota globa. Atsakovas vaikui išlaikymą moka, nors trečiojo asmens teigimu neprimoka 10 Eur. Atsakovas su vaiku ilgą laiką artimai nebendravo, nelankė, nesirūpino ir nesidomėjo vaiku, jo gyvenimu, mokslais, ugdymu, poreikiais. 

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui, juo nesirūpina (CK 3.180 str. 1 d.), ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, kadangi atsakovas per daugiau nei dvejus metus laiko nuo paskutinio teismo sprendimo nesiėmė realių veiksmų ją pakeisti. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią.

Atsakovui išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 4 d.).

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.).

Šiaulių

Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), taip pat buvo patirtos 6,90 Eur pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, valstybei iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 6,90 Eur pašto išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo G. S. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio ir 6,90 Eur (šešis Eur 90 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis