Civilinė byla Nr. e2-218-1125/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05261-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1

 (S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Astai Šėžienei, Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“ atstovei advokatei Rimantei Tamulytei ir direktorei A. Z., atsakovui M. B., atsakovo M. B. atstovui advokatams Evaldui Skurvydui, Jonui Butkui, liudytojui P. M., ekspertei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Izovoltas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl pripažinimo, kad su darbuotoju tinkamai atsiskaityta, ir netesybų grąžinimo, ir atsakovo M. B. patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Izovoltas“ dėl darbo ginčo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Izovoltas“ pareikštu ieškiniu atsakovui M. B. prašo: 1) nustatyti, kad UAB „Izovoltas“ netinkamai išskaitė iš darbuotojui M. B. mokėtino darbo užmokesčio 2 184,17 Eur sumą; 2) nustatyti, kad netesybos skaičiuojamos nuo netinkamai įskaitytos sumos, nesiekiančios M. B. vidutinio darbo užmokesčio, ir atitinkamai mokamos už uždelstą atsiskaitymą nuo atleidimo dienos (duomenys neskelbtini) iki 2021 sausio 19 d.; 3) atgręžti DGK sprendimo vykdymą dalyje, kuria viršijama teismo sprendimu priteista suma M. B., ir priteisti ieškovei 799,10 Eur ir viršijančią netesybų sumos dalį.

 

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) atleido iš darbo darbuotoją M. B. už pakartotinius darbo pareigų pažeidimus. Darbo ginčų komisija (toliau DGK) pripažino, kad M. B. atleidimas yra teisėtas, tačiau bendrovė netinkamai atsiskaitė su darbuotoju, t. y. neteisingai neatsiskaitė už 1,75 papildomas atostogų dienas, priklausančias M. B. už darbo stažą, viso 234,45 Eur neatskaičius mokesčių, bei neatsižvelgdama į galimas atskaityti ribas, įskaitė visą M. B., kaip atskaitingo bendrovei asmens, skolą bendrovei (3 080,88 Eur) su M. B. mokėtinomis sumomis (darbo užmokesčiu, kompensacija už nepanaudotas atostogas). Atsižvelgiant į tai, DGK sprendimu iš bendrovės M. B. buvo priteista įskaityta suma, kaip M. B. skola, bei, atitinkamai, netesybos pagal darbuotojo VDU už 29 d. d., kada buvo vėluojama atsiskaityti. Ieškovė nedelsdama įvykdė DKG sprendimą. Teigia, kad sutinka, jog ieškovė negalėjo įskaityti visos sumos ir tai padaryta dėl buhalterinės klaidos, tačiau dalinai suma galėjo būti įskaičiuota. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo teismo pripažinti, kad ji netinkamai įskaitė ne 3 080,88 Eur, o tik 2 184,71 Eur, atitinkamai ir netesybos turi būti skaičiuojamos ne nuo viso M. B. VDU, o tik nuo sumos, kuria su darbuotoju vėluota atsiskaityti, t. y. 2 184,71 Eur.

 

3.       Paaiškina, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo suvedus visus duomenis pagal jo pateiktus dokumentus, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) dienai darbuotojas skolingas bendrovei 3 080,88 Eur sumą, nes naudojo bendrovės pinigus ne bendrovės išlaidoms dengti, bet taip pat asmeninėms išlaidoms, už jas neatsiskaitė. Atitinkamai bendrovės buhalteriai sprendė, kad šią sumą reikia sudengti su darbuotojui mokėtinomis sumomis ir buvo atliktas mokėjimas. Kaip paaiškėjo 2020 m. gruodžio 17 d., buhalteriai padarė klaidų, dėl ko bendrovė darbuotojui pervedė dar papildomą sumą – 97,07 Eur, nes buvo patikslinta M. B. įsiskolinta suma ir nustatyta, kad 97,07 Eur įsiskolinimo sumos kilmė nėra aiški, dėl ko direktorė nusprendė šį klausimą spręsti darbuotojo naudai ir šią sumą darbuotojui pervedė 2020 m. gruodžio 17 d. Taip pat, ryšium su buhalterių paskaičiavimų klaidomis, darbuotojui taip pat nebuvo pervesta 1 322,86 Eur, kas buvo ištaisyta ir darbuotojui pervesta 2020 m. gruodžio 17 d. To pasėkoje, įskaityta suma yra ne 3 080,88 Eur, o 2 983,81 Eur.

 

4.       Teigia, kad atleidžiant darbuotoją, bendrovė darbuotojui turėjo sumokėti 1 322,86 Eur ir 543,30 Eur darbo užmokesčio, viso – 1 866,16 Eur. Iš šios sumos, vadovaujantis DK ir CPK nuostatomis, bendrovė galėjo išskaičiuoti 20 proc. nuo MMA sudarančios atlyginimo dalies ir 50 proc. nuo likusios dalies, kas yra lygu: 89,03 (nuo atlyginimo dalies, sudarančios MMA dydį) ir 710,07 Eur, viso – 799,10 Eur. Taigi, sumos, kurios bendrovė negalėjo įskaityti dydis yra ne 3 080,88 Eur, o 2 184,71 Eur, todėl iš bendrovės nepagrįstai priteista 3 080,88 Eur suma, ji turėjo būti 896,17 Eur mažesnė.

 

5.       Bendrovė atitinkamai taip pat prašo teismo nustatyti kitokio dydžio netesybas, nei buvo priteistos DGK sprendimu. DGK nurodė, kad darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2 826,77 Eur ir skaičiavo netesybas nuo viso darbuotojo VDU, nors nesumokėta darbuotojui suma yra mažesnė. Bendrovė nuo atleidimo iki DGK sprendimo vėlavo atsiskaityti lygiai 1,5 mėn., atitinkamai netesybų suma turėjo būti ne 3 885,13 Eur, o 3 276,25 Eur. Taigi DGK sprendimu priteista 608,88 Eur per daug netesybų, todėl prašo teismo nustatyti, kad netesybos yra 3 276,25 Eur.

 

6.       Atsakovas atsiliepimu prašo palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtu, o teismui nusprendus nagrinėti ieškovės ieškinį, atmesti jį kaip nepagrįstą.

 

7.       Atsakovas nurodo, kad dirbo pas ieškovę nuo 2005 metų iki 2020 m., kai jis buvo neteisėtai atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini) ieškovės direktorės A. Z. įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovė atsakovo atleidimo dienai parengė pažymą, kurioje pateikė informaciją apie atsakovui mokėtinas sumas: iš 8 541,63 atsakovui priskaičiuotos sumos ieškovė išskaičiavo 7 110,45 Eur, be kita ko, M. B. 3 080,88 Eur skolą įmonei, ir faktiškai 2020 m. gruodžio 4 d. sumokėjo 1 431,48 Eur. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus DGK su prašymu pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteisti nesumokėtas atitinkamas sumas bei netesybas. Ieškovė įvykdė Vilniaus DGK sprendimą ir sumokėjo atsakovui 6 323,79 Eur sumą.

 

8.       Pažymi, kad ieškovė nereiškė priešieškinio DGK išnagrinėtoje darbo byloje ir neprašė išieškoti 3 080,88 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, nes visi priešieškinio reikalavimai grindžiami tariamai ieškovės turima 3 080,88 Eur reikalavimo teise į atsakovą, o toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas DGK.

 

9.       Kita vertus, ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, kadangi ieškovė neturi 3 080,88 Eur reikalavimo teisės į atsakovą ir šios sumos negalėjo išskaityti iš atsakovui mokėtinos sumos. Pastebi, kad tariama atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skola ieškovei ir atsakovui mokėtinas darbo užmokestis nėra vienarūšiai reikalavimai, todėl negali būti darbdavio vienašališkai sudengiami, nesant darbuotojo sutikimo. Taip pat nebuvo DK 150 str. 2 d. nustatytų išskaitos iš darbo užmokesčio pagrindų, bei yra pažeista DK 150 str. 3 dalis, nes išskaitą galima atlikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Ieškovė nepateikė patikimų ir leistinų įrodymų, kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, turi 3 080,88 Eur skolą. Pastebi, kad prie ieškinio pridėtos avansinės apyskaitos yra pasirašytos tik ieškovės atstovų (direktorės A. Z. ir (ar) buhalteriją vedančios įmonės atstovo), atsakovas šių dokumentų nėra pasirašęs. Ieškovės pateikti direktorės įsakymai dėl atsakovo komandiruočių, PVM sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai įrodo tik vieną faktą – atsakovas, eidamas ieškovės technikos direktoriaus pareigas, ieškovės naudai pirko daiktus, patyrė reprezentacines, su komandiruotėmis susijusias bei kitas išlaidas. Ieškovė nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad minėtos išlaidos buvo patirtos tenkinant asmeninius, su darbo santykiais nesusijusius, atsakovo interesus. Pastebi, kad DK įtvirtina darbdavio pareigą aprūpinti darbuotoją visomis darbo priemonėmis (DK 31 straipsnis), o komandiruočių metu atlyginti visas (transporto, nakvynės ir kitas) darbuotojo patirtas išlaidas (DK 107 straipsnis). Laikotarpiu nuo 2017 metų iki pat atsakovo atleidimo (duomenys neskelbtini), ieškovė jokių pretenzijų atsakovui nereiškė ir jokių pinigų grąžinti nereikalavo. Ieškovė privalėjo kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2017 metų, reikalauti iš atsakovo arba (i) pagrįsti pastarojo gautų lėšų panaudojimą, arba (ii) pareikalauti jas grąžinti ieškovei (darbdaviui), arba (iii) jas pripažinti su darbo santykiais susijusiomis lėšomis ir sumokėti nuo jų teisės aktuose numatyto dydžio mokesčius. Ieškovė neatliko nė vieno iš minėtų veiksmų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimai. Atsakovo manymu, tai tik patvirtina faktą, kad jis jokių su darbo santykiais nesusijusių išlaidų nebuvo patyręs, o ieškovė pradėjo reikalauti grąžinti menamas skolas tik siekdama neteisėtai sumažinti atsakovui mokėtinų sumų dydį. Be to, ieškinio reikalavimams dėl išskaitų turi būti taikomas senaties terminas.

 

10.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo: 1) panaikinti 2020 m. lapkričio 24 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. UAB „Izovoltas“ direktorės įsakymais M. B. paskirtas drausmines nuobaudas – įspėjimus; 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) UAB „Izovoltas“ direktorės įsakymus dėl darbo sutarties su M. B. nutraukimo, M. B. atleidimo iš darbo Nr. A-3/20, automobilio naudojimo tvarkos Nr. V-39/20; 3) pripažinti M. B. atleidimą iš UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) pareigų neteisėtu ir grąžinti M. B. į jo pareigas, iš kurių jis buvo neteisėtai atleistas UAB „Izovoltas“ direktorės (duomenys neskelbtini) įsakymu; 4) priteisti M. B. iš UAB „Izovoltas“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sumoje 33 922,20 Eur; 5) priteisti M. B. turtinius nuostolius dėl darbo užmokesčio sumažėjimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio 23 d. sumoje 50 117,43 Eur; 6) priteisti M. B. kompensaciją už nepanaudotas atostogas sumoje 1 031,57 Eur; 7) priteisti netesybas dėl nesavalaikio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju sumoje 16 961,10 Eur (2 826,85*6); 8) priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

11.       Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Izovoltas“ direktorės A. Z. įsakymu su atsakovu sudaryta 2005 m. lapkričio 29 d. darbo sutartis Nr. 22 buvo nutraukta vadovaujantis Darbo kodekso 58 str. 2 d. 2 p., padarius pakartotinius darbo pareigų pažeidimus per 12 mėnesių nuo pirmo pažeidimo, dėl darbuotojo kaltės neišmokant išeitinės išmokos. Atsakovui nurodyta grąžinti visą jo valdyme esantį įmonės turtą (darbinį stalo monitorių ir kompiuterį, nešiojamąjį kompiuterį, telefoną, kiemo vartų pultelį, automobilį, kartu su dviem komplektais raktų, techninės apžiūros rezultatų kortelę ir automobilio draudimo polisus su žalia korta, kuro ir banko korteles, bei darbinio kabineto raktą). Tą pačią dieną direktorė priėmė įsakymą Nr. A-3/20 dėl atsakovo atleidimo iš darbo, bei įsakymą Nr. V-39/20, kuriuo įsakyta nutraukti naudojimą ir eksploatavimą automobiliu LEXUS RX 450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti automobilį, automobilio raktus, pultelius ir visus dokumentus, susijusius su šiuo automobiliu ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 7 d. imtinai, atvykus į UAB „Izovoltas“ buveinę iš anksto suderintu laiku.

 

12.       Pastebi, kad įsakymai dėl darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš darbo yra klaidinančio pobūdžio. Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nėra detalizuota dėl kokių būtent darbo pareigų pažeidimų atleidžiamas atsakovas ir nenurodyta, kad neišmokama išeitinė išmoka. Be to, šiame įsakyme įrašytas reikalavimas atsakovui perduoti bet kokį kitą įmonės turtą. Tokio pobūdžio reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes iš darbuotojo galima reikalauti atsiskaityti tik už tai kas jam perduota pagal įmonės apskaitos duomenis.

 

13.       Pažymi, kad priešingai nei nurodyta įsakymuose dėl darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš darbo atsakovas vykdė savo darbines funkcijas, nurodytas jo pareiginiuose nuostatuose, bei įsipareigojimus darbdavio atžvilgiu. UAB „Izovoltas“ direktorė nurodė, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. neteikė kassavaitinių ataskaitų, dėl ko 2020 m. lapkričio 23 d. jam buvo nurodyta pateikti paaiškinimą. Paaiškinimo nepateikus 2020 m. lapkričio 25 d. darbdavys įspėjo atsakovą apie tai, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą ir padarius pakartotinį pažeidimą gali būti atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 58 str. Darbo pareigų pirmasis pažeidimas buvo įformintas 2020 m. lapkričio 25 d. direktorės įsakymu dėl darbo drausmės pažeidimo, tai yra įmonės lokaliniu norminiu aktu, kuris gali būti ginčijamas. 2020 m. gruodžio 4 d. Vilniaus darbo ginčų komisijoje buvo registruotas M. B. prašymas dėl neteisėtų įspėjimų panaikinimo. Dėl reikalavimo panaikinti 2020 m. lapkričio 25 d. darbdavio įsakymu skirtą drausminę nuobaudą darbo ginčų komisijos sprendimo nėra, todėl šis reikalavimas turi būti išnagrinėtas teisme.

 

14.       Taip pat direktorė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 27 d. atsakovas nepateikė kassavaitinės darbų ataskaitos ir taip padarė pakartotinį pažeidimą. 2020 m. lapkričio 30 d. jam buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą ir jis paaiškino, kad ataskaitas teikia. Teigia, kad 2020 m. lapkričio 24 d. atsakovas informavo A. Z. apie jo atliekamus darbus. Direktorė informacijos gavimą patvirtino atsiųsdama atsakovui papildomus klausimus. Tą pačią dieną M. B. pateikė informaciją ir apie kitus jo atliekamus darbus. 2020 m. lapkričio 26 d. atsakovas informavo direktorę, kad suorganizavo vidinį susirinkimą darbams aptarti, tokiu būdu įvykdydamas direktorės pavedimą. 2020 m. lapkričio 27 d. atsakovas informavo A. Z., apie jo atliekamų darbų progresą. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės direktorė ir technikos direktorius dirbo tose pačiose patalpose, nuolat susitikdavo, laikoma įrodytu, kad įmonės direktorė ir įmonės technikos direktorius žodžiu aptardavo įmonės reikalus ir būtinus atlikti darbus. Be to, įsakyme nenurodyta ir byloje nėra įmonės lokalinio norminio akto, kuriuo atsakovui paskirta drausminė nuobauda dėl nurodyto tariamo pažeidimo. Dėl šios priežasties ataskaitų neteikimas negali būti laikomas pagrindu taikyti Darbo kodekso 58 str. 2 d. 2 p. (per paskutinius 12 mėnesių padarytas antras toks pats darbo pareigų pažeidimas). Neįforminus darbdavio sprendimo lokaliniu norminiu aktu buvo atimta darbuotojui galimybė ginčytis dėl teisės. Be to, nesant įforminto antrojo įsakymo dėl darbo pareigų pažeidimo, įsakymas nutraukti darbo sutartį yra neteisėtas. 

 

15.       Pastebi, kad byloje apskritai nėra duomenų ar (duomenys neskelbtini) privalėjo direktorei teikti ataskaitas, kurių ši direktorė, nes net pačios A. Z. surašytuose (duomenys neskelbtini) nuostatuose nėra įrašyta pareiga kas savaitę, kas dieną ar kas valandą teikti ataskaitas. Taip pat byloje nėra duomenų ar įmonės vadovė pagal savo išsilavinimą turėjo galimybę suprasti ir vertinti techninio pobūdžio atsakovo ataskaitas. Byloje nepateiktas bendras planas, kuriame būtų nurodyta kokių būtent rezultatų nepasiekė (duomenys neskelbtini) ir kaip turi būti pagerinti asmeniniai darbo rezultatai. Be to, įstatymas nenumato išlygos, kad pakartotinio pažeidimo atveju darbuotojo pasiaiškinimas nereikalingas. Kadangi darbdavys atsakovo paaiškinimo nepareikalavo, Darbo kodekso 58 str. 4 d. pažeidimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Be to, (duomenys neskelbtini) įsakyme visiškai neanalizuojami pažeidimo sunkumas, padariniai, aplinkybės, priežastinis ryšys. Darbdavys apsiribojo konstatavimu, kad darbuotojas nepateikė ataskaitų ir dėl to yra kaltas. Atsakovo nuomone, ataskaitų nepateikimas (su sąlyga, kad tai būtų buvę realiai) Darbo kodekso 58 str. 5 d. prasme yra nepakankamas pagrindas atleidimui iš darbo.

 

16.       Antrame įsakymo punkte nurodyta, kad direktorė M. B. nurodė atlikti darbus, kurių darbuotojas neatliko, paaiškinimų nepateikė, informacijos dėl darbų, pareikalautos darbdavio, nepateikė. Atskirų pavedimų laikotarpis dirbtinai suskirstytas į du periodus – nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 2020 m. lapkričio 24 d. direktorė A. Z. priėmė įsakymą dėl darbo drausmės pažeidimo. Įmonės lokalinio norminio akto dėl darbo pareigų nevykdymo laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. nėra. Darbo ginčų komisijos sprendimo dėl M. B. reikalavimų nėra.

 

17.       2020 m. gruodžio 2 d. direktorė A. Z. priėmė įsakymą dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Darbo ginčų komisija nurodytame įsakyme nurodytas aplinkybes laikė neįrodytomis. Tokiu būdu M. B. darbo sutarties nutraukimas ir atleidimas iš darbo grindžiamas pakartotiniais tokiais pat darbo pareigų pažeidimais per paskutinius 12 mėnesių.

 

18.       Teigia, kad priimant įsakymus dėl darbo pareigų nevykdymo, duodant pavedimus atskirų darbinių užduočių atlikimui direktorė vadovavosi 2016 m. balandžio 18 d. UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) nuostatais. Šis dokumentas atsakovui tinkamai neatskleistas ir jo pagrindu daryti išvadas apie netinkamą darbuotojo pareigų vykdymą negalima. Eksperto išvada nustatyta, kad įrašą nuostatuose „M. B.“ užrašė kitas asmuo. Dėl parašo ekspertams nepakako individualių požymių, kad spręsti ar pasirašė atsakovas ar kitas asmuo. Vertinant tai, jog parašas nuostatuose ne atsakovo, o kito asmens, o taip pat vertinant kad trečiasis asmuo įrašė atsakovo vardą ir pavardę, 2016 m. balandžio 18 d. UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) nuostatai yra suklastoti. 

 

19.       Nurodo, kad ruošdamasis išeiti iš įmonės vadovo pareigų atsakovas 2016 m. balandžio 13 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) nuostatus ir juose numatė (duomenys neskelbtini) teises, savo apimtimi ir turiniu artimas direktoriaus teisėms. Kad būtent tokie nuostatai iki 2019 metų vasaros buvo naudojami direktoriaus ir (duomenys neskelbtini) santykiams valdant įmonę apibrėžti įrodo tai, kad atsakovas turėjo teisę disponuoti įmonės banko sąskaita, galėjo priimti į darbą ir atleisti iš darbo darbuotojus, turėjo veiklos sritis, kuriose galėjo tvarkytis neduodant jokių ataskaitų įmonės direktorei. Pagal įmonės įstatus (duomenys neskelbtini) kaip akcininkas turėjo teisę žinoti absoliučiai visą įmonės informaciją. Be to, 2019 m. gegužės 9 d. el. laišku direktorė rašė atsakovui dėl pirmojo parašo Šiaulių banke teisės apribojimo, kas atitinka vieną iš atsakovo teisių, įrašytų 2016 m. balandžio 13 d. parengtuose (duomenys neskelbtini) nuostatuose. 2016 m. balandžio 18 d. A. Z. patvirtintuose (duomenys neskelbtini) nuostatuose teisė banke pasirašyti mokėjimo pavedimus įmonės vardu (duomenys neskelbtini) nenumatyta. Be to, jei 2016 m. balandžio 18 d. A. Z. patvirtinti (duomenys neskelbtini) nuostatai būtų nesuklastoti, nebūtų buvę reikalo riboti atsakovo teisę banke daryti mokėjimo pavedimus, nes tokios teisės atsakovas tiesiog nebūtų turėjęs. 2016 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) nuostatų autentiškumą taip pat patvirtina įmonės sąskaitos valdymo tvarka, atsakovo galimybė priimti bei atleisti darbuotojus, galiojusi iki paklausimo dėl A. Z. galimų nusikalstamų veikų.

 

20.       Taip pat nebūtų buvę reikalo 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame akcininkų susirinkime bandyti pripažinti atsakovą, kaip įmonės darbuotoją – (duomenys neskelbtini)– tinkamai nevykdantį jam pavestų darbinių pareigų. Kadangi 2016 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) nuostatuose numatyta, kad (duomenys neskelbtini) atskaitingas visuotiniam akcininkų susirinkimui, laikoma, kad 2020 m. liepos 10 d. A. Z. taip pat veikė pagal 2016 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) nuostatus. Esant nuostatai, įtvirtintai įmonės lokaliniame teisės akte, kad atsakovas atskaitingas visuotiniam akcininkų susirinkimui, pastarojo atleidimas iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir iš darbo įmonėje įmonės direktorės valia ir remiantis jos kaip direktorės įgalinimais, nebuvo galimas. Norėdama naudotis visomis įstatymu suteiktomis teisėmis direktorė turėjo teisėtai pakeisti įmonės (duomenys neskelbtini) nuostatus. Be to, viešame registre fiksuota, kad 2016 m. balandžio 18 d. atsakovas atšauktas iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir į šias pareigas paskirta A. Z.. Jei laikyti, kad 2016 m. balandžio 18 d. direktorė realiai patvirtino (duomenys neskelbtini) nuostatus, tai logiška būtų, kad tuo pačiu metu būtų buvę padaryti pakeitimai atsakovo darbo sutartyje. 2016 m. balandžio 18 d. atsakovo darbo sutartis nepakeista. 2017 m. gruodžio 1 d. darbo sutartyje padarytas įrašas, kad pakeistas atsakovo darbo užmokesčio dydis. Darbo sutarties 1.2 punktas keičiamas nebuvo ir iki pat atleidimo iš darbo (duomenys neskelbtini) atsakovas pagal darbo sutartį buvo laikomas (duomenys neskelbtini).

 

21.       Taip pat įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nėra pateikta faktų ir įrodymų, kad atsakovas nevykdė pareigų, nustatytų 2016 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) nuostatuose. Iš susirašinėjimo tarp direktorės ir atsakovo aiškiai matosi, kad M. B. organizavo darbus, rengė susitikimus, rinko bei teikė informaciją įmonės vadovei kol pastaroji nesukūrė sąlygų, kai atsakovas fiziškai nebegalėjo atlikti (duomenys neskelbtini) pareigų.

 

22.       Atsakovo teigimu, jo atleidimas iš darbo yra susijęs ne su jo netinkamu darbinių pareigų vykdymu, bet su UAB „Izovoltas“ akcininkų nesutarimais dėl įmonės valdymo ir A. Z. siekiu sudaryti sau palankesnes sąlygas ginčuose su atsakovu. 2019 m. gegužės 17 d. raštu atsakovas kreipėsi į įmonės direktorę ir paprašė jam kaip akcininkui atsakyti dėl direktorės galimai padarytų nusikalstamų veikų. Šis paklausimas sukėlė grėsmę įmonės direktorei. Atsakovui ji neatsakinėjo iki 2020 m. birželio 3 d. ir net tada padarė pareiškimą, kad neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Siekdama save apsaugoti ir atriboti atsakovą nuo informacijos apie įmonę, įmonės direktorė pradėjo jį persekioti, neteisėtai pakeitė jo pareiginius nuostatus, 2019 m. gruodžio 17 d. patvirtino įmonės konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties dokumentų sąrašą. Iš esmės į jį įtraukė visus įmonės dokumentus, tuo siekdama sudaryti kliūtis akcininkui gauti informaciją apie įmonės vadovo veiklą. Darbuotojams buvo uždrausta su juo bendrauti. Informacijos ribojimas pasiekė tokį lygį, kad atsakovui buvo panaikinti prieiga prie įmonės serverio ir taip atimti galimybė vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas. 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas pareikalavo nutraukti jo atžvilgiu vykdomą persekiojimą, tačiau persekiojimo veiksmai stiprėjo ir buvo kuriamos prielaidos atsakovo atleidimui iš darbo. Atsakovui buvo duodami nurodymai kas valandą daryti vienus ar kitus darbus. Kitų darbuotojų atžvilgiu tokie nurodymai nebuvo duodami. 2020 m. lapkričio 11 d. buvo pakeistas kodas, pagal kurį atsakovas galėjo patekti į įmonės patalpas ir nuo šios datos jam buvo atimta reali galimybė dirbti įmonės patalpose.

 

23.       Pažymi, kad darbas nuotoliniu būdu vykdomas darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, tačiau A. Z., pažeisdama įstatymo nuostatas nuotolinio darbo tvarką įmonėje nustatė savo įsakymais. Atsakovo darbo sutartyje pakeitimai dėl darbo nuotoliniu būdu padaryti nebuvo. Šis darbo kodekso nuostatų pažeidimas daro niekiniais visas darbdavio pretenzijas atsakovui, kas liečia nuotolinį darbą, nes darbdavys darbuotojui neatskleidė pasikeitusių darbo sąlygų ir dėl jų su darbuotoju nesusitarė.

 

24.       Dėl pretenzijos atsakovui dėl 3 080,88 Eur įsiskolinimo įmonei pastebi, kad dalis M. B. vardu surašytų ataskaitų neturi būtinų rekvizitų, tai yra atsakovo nepasirašytos, todėl ši suma negali būti išreikalaujama.

 

25.       Teigia, kad yra neatitikimai tarp darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir avansinių atsakovo ataskaitų. 2016 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra nurodyta, kad atsakovas buvo komandiruotėje Latvijoje 2016 metų gruodžio 7, 12, 16, 20 ir 28 dienomis. Prie to laikotarpio avansinės ataskaitos pridėti dokumentai, rodantys, kad atsakovas Latvijoje prekes pirko 2016 metų gruodžio mėnesio 7, 9, 12, 13, 14, 15 dienomis. Šis palyginimas leidžia teigti, kad atsakovas komandiruočių trukmė nepagrįstai buvo sumažinta 4 dienomis – gruodžio 9, 13, 14 ir 15. Be to, atsakovo nepanaudotų atostogų likutis atleidimo momentui buvo apskaičiuotas neteisingai, nepanaudotų atostogų likutis sudaro 67,31 darbo dienas už kurias atleidimo momentu nesumokėta 1 031,57 Eur, taigi pažeista įstatymo nuostata dėl pilno atsiskaitymo su darbuotoju jo atleidimo dieną.

 

26.       Nurodo, kad yra bendrovės „Izovoltas“ steigėjas ir šioje įmonėje dirbo nuo 2005 metų. Per ilgalaikį darbo laiką buvo susiklostę ne tik aiškūs darbiniai santykiai, bet ir aiškios perspektyvos kokias darbines pajamas gaus atsakovas. Neteisėtai jį atleidus iš (duomenys neskelbtini) pareigų atsakovas buvo priverstas steigti naują įmonę. Tai reiškia, kad jis buvo grąžintas į 2005 metus, kai visą įmonės įėjimo į rinką kelią reikia pereiti iš naujo. Toks esmingas padėties pakeitimas sukėlė emocinius pergyvenimus, pablogino atsakovo padėtį ir dėl to jam turi būti priteista neturtinė žala. Be to, po atleidimo iš darbo atsakovas dirba MB (duomenys neskelbtini). Laikotarpyje nuo 2021 metų gruodžio iki 2023 metų birželio jo darbo užmokestis sudarė 3 040,40 Eur. Taigi, dėl atleidimo iš darbo jis dėl negautų pajamų patyrė nuostolius sumoje 50 117,43 Eur.

 

27.       Teigia, kad yra įmonės akcininkas ir techninį išsilavinimą bei šioje srityje patirtį turintis asmuo. Atsakovas yra suinteresuotas, kad jo turtas, valdomas per akcijas, nemažėtų. Direktorė galimai nesupranta, kad darbas, kurį atlieka vienas iš įmonės savininkų ir darbas, kurį atlieka samdomas darbuotojas, nėra tokios pat kokybės, nes yra skirtingas suinteresuotumas. Nežiūrint į tai, kad tarp akcininkų vyksta teisminis ginčas dėl priverstinio akcijų išpirkimo – atsakovas yra suinteresuotas, kad įmonė dirbtų pelningai. Po atsakovo atleidimo iš darbo 2021 metais įmonė pirmą kartą patyrė nuostolius ir įmonės turtas sumažėjo. Įmonė nuostolingai dirbo ir 2022 metais. Atsakovo nuomone, jo atstatymas į (duomenys neskelbtini) pareigas atitiktų ir pačios A. Z. interesus, nes techninę įmonės veiklos dalį turi tvarkyti asmuo tiesiogiai suinteresuotas veiklos rezultatais.

 

28.       Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atsakovo patikslintą priešieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bendrovės vertinimu, atsakovas painioja savo kaip bendrovės akcininko (jam priklauso 50 proc. bendrovės akcijų) teises ir pareigas, su jo, kaip darbuotojo, teisėmis ir pareigomis. Pažymi, kad atsakovas patikslintame priešieškinyje suformulavo naujus reikalavimus, dalis jų yra reiškiami arba nesilaikant DK terminų, arba nepraėjus privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos DGK.

 

29.       Ieškovės nuomone, atsakovas įspėtas dėl darbo pareigų pažeidimų ir atleistas už darbo pareigų nevykdymą pagrįstai ir teisingai. Atsakovas iš esmės nedirbo, pastoviai nevykdė vadovės nurodymų, nepaisant pastovių vadovės pastangų įtraukti atsakovą į darbus, deleguoti darbus, kuriuos anksčiau atsakovas atlikinėdavo be papildomo vadovės įsikišimo. Atsakovas paprasčiausiai neatvykdavo į vadovės skiriamus pasitarimus darbams aptarti ir susiplanuoti, nesiuntė prašomų ataskaitų ir tiesiog ignoravo darbdavio nurodymus. Atsakovas siekia sudaryti įspūdį, kad atsirašinėjimai, kuriuose nėra pateikta vadovės prašoma informacija, neva yra darbo atlikimas, tačiau faktiškai darbas atliktas nebūdavo. Darbdavys dėjo itin daug pastangų ir suteikė atsakovui daug laiko pasitaisyti ir pradėti vykdyti darbus, jam buvo teikiami adekvatūs nurodymai, siekiant sudaryti sąlygas darbuotojui pasitaisyti ir atlikti savo darbo pareigas, tačiau to pasiekti nepavyko.

 

30.       Paaiškina, kad atsakovui nevykdant savo, kaip darbuotojo, darbo pareigų, vadovė 2020 m. balandžio 14 d. pateikė darbuotojui nurodymą pasiaiškinti, kodėl nevykdomas nurodymas teikti ataskaitas el. paštu kas tris darbo dienas, nedalyvaujama darbiniuose telekonferencijos skambučiuose, kodėl darbuotojas neteikia objekto (duomenys neskelbtini), remonto plano, sąmatos bei ataskaitos apie jau atliktus darbus šiame objekte, nepateikia pasiaiškinimo dėl KET pažeidimo, padaryto darbiniu automobiliu. Atsakydamas į darbdavio reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo pareigų neatlikimo, atsakovas teikė melagingą informaciją ir atsikalbinėjo nuo darbų atlikimo: 1) nors vadovė pati nurodė, kad negauna informacijos, ką veikia ir kokius darbus atlieka atsakovas, jis pasiaiškinime teigė neva teikia ataskaitas žodžiu, ignoruojant direktorės prašymą pateikti ataskaitas raštu; 2) atsakovas paaiškino neva jis dirba prie (duomenys neskelbtini) projekto, pirkimo užsakymo, tačiau vadovei pasiklausus apie šį faktą atsakingo darbuotojo, kuris dirba su šiuo užsakymu, bendrovės darbuotojas, projektų vadovas A. N. nurodė, kad atsakovas jam padėjo su projektu 2019 m. birželio mėn. (t. y. prieš 10 mėn.), taigi tokio darbo nurodytu periodu atsakovas nedarė; 3) dėl (duomenys neskelbtini) remonto ir informacijos apie jau atliktus darbus, atsakovas, kaip darbuotojas, atsakė, kad jis yra akcininkas ir nėra jo sutikimo dėl remonto, todėl jis nieko nedarys, t. y. pavedimo neatlikinės. Tačiau būtent atsakovas organizavo remontą (duomenys neskelbtini) 2019-12 mėn. ir tiesiog paliko jį nebaigtą. Dėl to įmonė jau virš metų negali nuomoti šių patalpų ir patiria žalą. Taigi, atsakovas jau 2020 m. pavasarį atsisakinėjo vykdyti darbus, nevykdė darbdavio nurodymų ir pažeidinėjo savo darbo pareigas. Po atsakovo atostogų 2020 m. gegužės mėn. vadovė dar kartą bandė susitarti su darbuotoju, kad jis vykdytų jam priskirtas funkcijas, paaiškino, kad kaip darbuotojas jis turi dirbti, ir buvimas akcininku jam savaime nesuteikia teisės į darbo užmokestį ir teisės neatlikti darbo funkcijų. Atsakymas iš atsakovo į pastarąjį laišką buvo nerašyti jam tokių ilgų laiškų. Jo atsikalbinėjimai, neteikimai ataskaitų tęsėsi ir toliau.

 

31.       Teigia, kad darbuotojas darė pakartotinius darbo pareigų pažeidimus. Rudenį vadovė dar kartą pabandė spręsti situaciją. Kadangi kitomis priemonėmis pasiekti, kad atsakovas vykdytų savo darbo funkcijas ir pavedimus, nepavyko, vadovė pradėjo duoti atsakovui konkrečius valandomis ir darbo dienomis apibrėžtus pavedimus, taip siekdama sukontroliuoti, kad atsakovas dirbtų. Atsakovas darbų neatliko, į darbinius susitikimus su vadove aptarti darbų neatvykdavo. Pastebi, kad 2020 m. lapkričio 4 d. atsakovas pateikė atsakymą vadovei dėl darbų, tačiau realiai pavedimo neįvykdė: 1) dėl (duomenys neskelbtini) vadovė prašė informuoti, kokia dabartinė situacija, kokie konkretūs veiksmai turi būti atlikti. Atsakymas iš atsakovo buvo „yra daromas projektas“; 2) dėl (duomenys neskelbtini) sąmatų atsakovas nurodė, kad kaip akcininkas prieštarauja investicijoms į nekilnojamąjį turtą ir pareikalavo kviesti šiuo klausimu akcininkų susirinkimą; taigi darbo neatliko, nors būtent tokio sprendimo (ar jis priimamas vadovės, ar akcininkų) priėmimui reikalingos sąmatos, kad būtų žinoma, kokios gali būti išlaidos; 3) dėl (duomenys neskelbtini) ventiliacijos sąmatos atsakovas teigė, kad nepakanka jo gauto plano ir reikalingas visas planas. Tačiau, kaip ir nurodė vadovė jam anksčiau, ji pati, nebesulaukdama atsakovo darbų atlikimo ir siekdama bent daugmaž įsivertinti galimas išlaidas, sugebėjo gauti sąmatą su ta pačia informacija, kaip ir atsakovas turėjo. Be to, atsakovui po atleidimo iškrausčius kabinetą ir jį tvarkant administracijos vadovei paaiškėjo, kad atsakovas turėjo visą planą (jį paliko tarp paliekamų dokumentų savo kabinete), taigi net jei atsakovas įsivaizdavo, kad visas planas būtinas, atsakovas turėjo jį ir galėjo naudoti sąmatoms gauti. Atsakovui toliau nevykdant darbų ir tik atsikalbinėjant, 2020 m. lapkričio 9 d. vadovė dar kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti darbus, dar kartą pakvietė į darbinį susitikimą ir paprašė paties atsakovo nurodyti jam tinkamą laiką, tačiau atsakovas į vadovės kreipimąsi neatsakė, darbiniam susitikimui tinkamo laiko nenurodė. 2020 m. lapkričio 17 d. vadovė pakartotinai paprašė atsakovo atlikti jam deleguotus darbus ir pateikti per darbo dieną ataskaitą, kas atlikta, kodėl neatlikta, taip pat paprašė informuoti, kokius darbus atsakovas dirbo praėjusią darbo savaitę, ką planuoja dirbti šią darbo savaitę ir kiek laiko prireiks tokiems planuojamiems darbams atlikti. Toks prašymas pateiktas siekiant įvertinti darbuotojo užimtumą, planuoti darbus, nustatyti, ar galima darbuotojui deleguoti papildomus darbus. Atsakovas per 2020 m. lapkričio 17 d. prašytų darbų neatliko, ataskaitos, ką darė praėjusią savaitę, nepateikė, nepateikė informacijos apie planuojamus šios savaitės darbus. Atsakovas tik persiuntė vadovei tą patį 2020 m. lapkričio 4 d. el. laišką, nurodęs, kad kartoja atsakymus. El. laiško tekstas aiškiai rodo, kad atsakovas vėl neatliko darbinių pareigų, nes jame tik pateikta ta pati informacija, kuri buvo pateikta prieš beveik dvi savaites, ir jokie darbai toliau atliekami nebuvo. 2020 m. lapkričio 18 d. vadovė dar kartą kreipėsi į darbuotoją, prašydama atlikti darbus ir perspėdama, kad taip pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos, į ką atsakovas tiesiog atsakė „nesutinku“.

 

32.       Taigi, net ir aktyviai pačiai vadovei planuojant darbuotojo darbus ir jam pastoviai primenant, kviečiant į darbinius susitikimus, atsakovas vis tiek neatliko pavestų darbų daugiau kaip 20 dienų, neatvyko į darbinius susitikimus darbams aptarti, todėl vadovė nusprendė pateikti atsakovui nurodymą pateikti pasiaiškinimą dėl darbo pareigų pažeidimų, detaliai nurodydama delegavimo eigą ir kad atsakovas darbų nevykdė, ir pareikalavo darbuotojo pasiaiškinti, kodėl atsakovas daugiau nei tris savaites nevykdė direktorės pavedimų ir neatliko darbo pareigų. Atsakovui nenurodžius jokių pateisinamų priežasčių dėl neatliekamų darbų, 2020 m. lapkričio 24 d. buvo surašytas įsakymas dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriuo darbuotojas įspėtas, kad, nevykdydamas pavedimų dėl darbų atlikimo, neatvykdamas į susitikimus aptarti darbų, padarė darbo drausmės pažeidimą – neatliko savo tiesioginių darbo pareigų. Įsakymu darbuotojas taip pat įspėtas, kad už pakartotinį pažeidimą per 12 mėn. jis gali būti atleistas iš darbo.

 

33.       Nurodo, kad organizuojant darbą nuotoliniu būdu direktorė pateikė nurodymą darbuotojams kiekvieną penktadienį pateikti darbų ataskaitą, siekiant žinoti, kokius darbus atlieka darbuotojai, koks jų užimtumas, kam galima deleguoti papildomų darbų ir pan. Atsakovui neteikiant darbų ataskaitos dvi savaites iš eilės buvo surašytas 2020 m. lapkričio 23 d. nurodymas pateikti pasiaiškinimą dėl ataskaitų neteikimo per vieną darbo dieną. Atsakovui nenurodžius jokių pateisinamų priežasčių, 2020 m. lapkričio 25 d. surašytas įspėjimas dėl darbo drausmės pažeidimo.

 

34.       Pažymi, kad net ir darbdaviui įspėjus darbuotoją, atsakovas ir toliau pažeidinėjo savo darbo pareigas, nenorėjo vykdyti darbų, neteikė ataskaitų. 2020 m. lapkričio 27 d. atsakovas vėl nepateikė savaitės darbų ataskaitos, kaip buvo pareikalauta darbdavio. Jokios pateisinamos priežasties tokiam elgesiui pateikta nebuvo, vėliau ataskaita irgi neatsiųsta. Atitinkamai, darbdavys pateikė 2020 m. lapkričio 30 d. nurodymą pasiaiškinti. Atsakovas į tai atsakė el. laišku, kuriuo teigė, kad neva teikia po dvi ataskaitas per dieną ir davė nuorodą į savo 2020 m. lapkričio 27 d. el. laišką, kur, kaip nurodo, pateikia atsakymą „dėl man pavestų papildomų darbų“. Jokios informacijos apie tai, kokius dar darbus, kurie nėra „pavesti papildomi darbai“, atsakovas vykdo, nebuvo pateikta. Atitinkamai, net turint dar kartą galimybę vis tik pateikti savaitės darbų ataskaitą, atsakovas to nedarė ir galimybe ištaisyti savo elgesį nepasinaudojo, dėl ko darbdavys neturėjo galimybių adekvačiai ir efektyviai vykdyti veiklos, planuoti darbų, išskirstyti tinkamai darbus. Paraleliai, atsakovas ir toliau nevykdė jam dar 2020 m. spalio 26 d. deleguotų darbų. 2020 m. lapkričio 25 d. vadovė vėl priminė atsakovui dėl jam deleguotų tų pačių darbų, kurie nėra atlikti, tarp šalių vyko intensyvus susirašinėjimas, kurio metu atsakovas tik atsirašinėjo, bet realiai darbų neatlikinėjo, jokios informacijos darbdaviui nepateikė.

 

35.       Atsakovui buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 30 d. nurodymas pasiaiškinti dėl darbų nevykdymo. Į šį nurodymą jokio oficialaus atsakymo bendrovė negavo, kaip galima suprasti, atsakymas į reikalavimą pasiaiškinti dėl ataskaitų neteikimo galimai buvo atsakymas ir į šį reikalavimą. Vertinant tai, kad prie atsakovo el. laiško buvo pridėtas jo ankstesnis 2020 m. lapkričio 27 d. el. laiškas, kuriame vis dar nebuvo informacijos apie (duomenys neskelbtini) objektą, nepaisant detalių vadovės paklausimų, konstatuotina, kad pavedimas nebuvo įvykdytas; neįvykdytas ir pavedimas dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovui nepateikus jokių pateisinančių priežasčių dėl ataskaitų neteikimo ir darbų neatlikimo, bendrovės direktorė surašė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl pakartotinių dviejų skirtingų pobūdžių pažeidimų. Skirtingai, nei nurodo atsakovas, (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl atsakovo atleidimo nebuvo netikėtas, o buvo priimtas po to, kai atsakovui buvo pateikti du reikalavimai 2020 m. lapkričio 30 d. pateikti pasiaiškinimus dėl pakartotinių pažeidimų ir dar palaukta 3 darbo dienas, gal bus pateikti išsamūs pasiaiškinimai. Taigi, bendrovės vertinimu, buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas, po to, kai ilgą laiką buvo bandoma su darbuotoju dirbti ir pasiekti, kad jis atliktų jam priklausančius darbus. Įsakymas dėl atleidimo atitinka visus Darbo kodekso reikalavimus, turi visus būtinus elementus ir yra aiškus, jame įvertintos būtinosios atleidimo sąlygos. Bendrovės vertinimu, atsakovas negali būti grąžinamas į darbą.

 

36.       Teigia, kad atsakovas reikalavo prieigos prie įmonės serverių ir nurodė du konkursus, kuriems neva ruošia medžiagą. Atsakovui buvo priminta, kad prieigos jis neturi saugant informaciją nuo sunaikinimo, bet gali nurodyti konkrečiai, ko jam reikia darbui atlikti, ir informacija bus pateikta. Atsakovas tik deklaratyviai reikalavo prieigos ir niekuomet nenurodė, kokia konkreti informacija jam yra reikalinga. Be to, vadovė nurodė atsakovui, kad konkursinių pasiūlymų rengimas nėra jo funkcija ir paprašė pateikti atsakovo informaciją, jei jos turi, kuri gali būti naudinga, ir padėtų atsakingiems darbuotojams parengti pasiūlymus. Vadovė taip pat pasitikslino dėl atsakovo nurodytų konkursų su darbuotojais, tačiau gavo atsakymus, kad pagal įmonės profilį šie konkursai neaktualūs. Pažymi, kad 2020 m. lapkričio mėn. paaiškėjo, kad atsakovas be asmens sutikimo eina prie kito darbuotojo kompiuterio, jame peržiūri informaciją, ją persisiunčia ir netgi naikina to fakto pėdsakus, o po to galimai perduoda tokią informaciją kitiems juridiniams asmenims. Dėl to, atsakovui buvo taikyti minėti apribojimai, tas ne kartą buvo iškomunikuota pačiam atsakovui.

 

37.       Pažymi, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš viso negali būti tenkinamas. Atsakovas visiškai niekaip nepagrindžia kaip neva kyla žala. Be to, DGK 2021 m. sausio 19 d. sprendimu atmetė atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos, taigi atsakovas praleido terminą teisės kreiptis į teismą dėl DGK sprendimo, nes patikslintas priešieškinis teisme gautas tik 2023 m. birželio 26 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 metams.

 

38.       Taip pat negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio sumažėjimo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. birželio 23 d. (50 117, 43 Eur). Visų pirma, nėra išnaudota privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo DGK tvarka, todėl teismas negali priimti nagrinėti šio reikalavimo vien šiuo pagrindu. Ginčas šiuo atžvilgiu kyla iš darbo santykių, todėl atsakovas privalėjo visų pirma kreiptis į DGK. Antra, nėra suformuluotas jos pagrindas, kodėl toks reikalavimas galėtų būti tenkinamas ieškovės atžvilgiu, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas. Trečia, šioje dalyje byla turėtų būti nutraukta, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atžvilgiu atsakovas tikslina priešieškinį tiek dėl pagrindo (nurodo aplinkybes dėl naujo darbo), tiek dėl dalyko (reiškia prieš tai byloje nebuvusį reikalavimą). Atitinkamai, toks atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas.

 

39.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinio argumentus, prašė tenkinti ieškinį, o priešieškinį pilnai atmesti.

 

40.       Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas advokatas palaikė patikslintame priešieškinyje išdėstytą poziciją, prašė priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškinį atmesti.

 

41.       Ekspertė A. S. 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu pakomentavo Integra pateiktas pastabas. Paaiškino, kad tęstinės atostogos buvo apskaičiuotos atskirai už balandį ir gegužę, kadangi atliekant tyrimą nebuvo direktorės įsakymo dėl atostogų suteikimo. Tam, kad apskaičiuoti atostoginius, pagrindas yra įsakymas. Tyrimas visada atliekamas pagal dokumentus. Kadangi įsakymo nebuvo, o darbo užmokesčio kortelėje buvo nurodytas tik įsakymo numeris ir laikotarpis, dėl to šie mėnesiai išskirti. Jeigu būtų patektas įsakymas, kuriame nurodyta, kad atostogos prasidėjo balandį ir baigėsi gegužės mėnesį, tada paskaičiavimas pažymoje būtų teisingas. Dėl nepanaudotų atostogų likučio apskaičiavimo paaiškino, kad atostogos yra suteikiamos darbo dienomis, o B. buvo suteiktos atostogos, todėl už 7 mėnesius skaičiuojama 12 dienų. 11,67, t. y. su kableliu, apskaičiuojamas nepanaudotų atostogų likutis. Likutis skaičiuojamas nuo 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 metų sausio 1 d. Atitinkamai tada skaičiuojama kiek kiekvienais kalendoriniais metais priklausė, kiek suteikta. Tas likutis su kableliu ateina iš ankstesnių metų. Papildomos jam nebuvo tuo metu suteiktos. Jam priklausė 12 darbo dienų atostogų už 7 mėnesius. Jeigu nebūtų suteiktos, būtų 11,67. Jam priklausė 23 dienos per metus. Skirtumas gavosi 1 031,57 Eur. Kiek UAB „Izovoltas“ atsiskaitė pagal DGK sprendimą nebuvo vertinta.

 

42.       Liudytojas P. M. 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2019 metų iki 2021 metų dirbo UAB „Izovoltas“. Šiuo metu bedarbis. Santykiai su darbdaviu buvo konfliktiniai. Visa įmonės informacija, konkursai, susirašinėjimai buvo saugomi įmonės serveryje, maža dalis informacijos užrašų knygelėje. Serveris buvo pagrindinis darbo įrankis, turėjo prieigą prie jo iki paskutinės darbo dienos. Iš įmonės direktorės 2020 metų vasaros pabaigoje - rudens pradžioje buvo išreikštas pageidavimas apriboti bendravimą, nesidalinti informacija su atsakovu B. Buvo išsakyta, kad (duomenys neskelbtini) neturime, todėl bendrauti, tartis reikia su direktore, ji priima visus sprendimus. Nežino, kam buvo tiesiogiai pavaldus, (duomenys neskelbtini) ar direktorei. Tiesioginius nurodymus kokius darbus atlikti duodavo įmonės direktorė. Darbų nurodymus pateikdavo žodžiu. B. tik vieną kitą kartą pateikė. Liudytojas su atsakovu turėjo atskiras sritis, tarpusavyje bendrų darbų neturėjo. Buvo ir bendrų klausimų, kreipėsi patarimo į B. M. būdavo ofise, ne visą laiką, kartais dažniau, kartais rečiau, nes darbas turėjo būti susijęs ir su išvažiavimais. M. turėjo verslo kontaktų su Lietuvos geležinkeliu, elektrotiekėjais. Žino, kad vieną projektą 2020 metų vasarą – spalio mėnesį, kurį buvo pradėjęs M., turėjo pabaigti kitas vadybininkas, nes M. nebuvo pageidaujamas. Apie konkrečius projektus teikdavo ataskaitas, už einamuosius darbus ne, periodiškų (kassavaitinių, kasmėnesinių) ataskaitų nebuvo.

 

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

 

43.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu.

 

44.       Tarp ieškovo UAB „Izovoltas“ ir atsakovo M. B. 2005 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 22, pagal kurią atsakovas M. B. įdarbintas UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini). Byloje kilo ginčas dėl atsakovui taikytų drausminių nuobaudų, atsakovo atleidimo iš darbo bei tinkamo atsiskaitymo su atsakovu.

 

Dėl reikalavimo panaikinti darbdavio įsakymais taikytas drausmines nuobaudas – įspėjimus.

 

45.       Byloje darbuotojas M. B. patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą - panaikinti 2020 m. lapkričio 24 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. UAB „Izovoltas“ direktorės įsakymais M. B. paskirtas drausmines nuobaudas – įspėjimus. Taip pat prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymą dėl automobilio naudojimo tvarkos Nr. V-39/20.

 

46.       Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad nors darbo drausmės pažeidimų procedūros 2002 m. DK ir darbo pareigų pažeidimo procedūros 2016 m. DK reglamentuojamos panašiai, jos nėra tapačios. Skirtumus, be kita ko, lemia tai, kad 2016 m. DK nebeliko drausminės nuobaudos instituto, nors darbo pareigų pažeidimas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas išliko (DK 58 straipsnio 1–2 dalys). Pagal 2002 m. DK nuostatas už darbo pareigų pažeidimus galėjo būti skirtos ir kitos drausminės nuobaudos (pastaba, papeikimas – 237 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu 2016 m. DK už darbo pareigų pažeidimus nustatytas tik darbo sutarties nutraukimas (58 straipsnio 1 dalis) arba pažeidimo konstatavimas ir darbuotojo įspėjimas apie galimą jo atleidimą už antrą tokį pažeidimą (58 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019).

 

47.       Taigi, kaip matyti, ir pagal naują teisinį reglamentavimą, ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, nurodoma, kad už darbo pareigų pažeidimus numatytas tik darbo sutarties nutraukimas (DK 58 straipsnio 1 dalis) arba pažeidimo konstatavimas ir darbuotojo įspėjimas apie galimą jo atleidimą už antrą tokį pažeidimą (58 straipsnio 4 dalis), kitų drausminių nuobaudų nereglamentuojant.

 

48.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

 

49.       Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.

 

50.       Ieškovo reikalavimas panaikinti 2020 m. lapkričio 24 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. UAB „Izovoltas“ direktorės įsakymais M. B. paskirtas drausmines nuobaudas – įspėjimus, nesukels ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, darytina išvada, kad šioje dalyje byla nutrauktina. Taip pat jokių savarankiškų teisinių pasekmių atsakovui nesukelia ginčijamas įsakymas dėl automobilio naudojimo tvarkos, todėl dėl jo byla taip pat nutrauktina, nes jis yra susijęs su padariniais dėl atsakovo atleidimo ir jų taikymu atsakovo atleidimą pripažinus neteisėtu.

 

Dėl M. B. atleidimo (ne)teisėtumo

 

51.       Atsakovas M. B. atleistas iš UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) įsakymu pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

 

52.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, be kita ko, dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, kai per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

 

53.       Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Taigi toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos. Šios normos gali būti tiek teisės aktuose, taikomuose valstybės mastu, tiek ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (DK 3 straipsnio 1 dalis). Šalims nesutariant dėl šių sąlygų egzistavimo ir ginčui persikėlus į darbo ginčus nagrinėjančius organus, pareiga įrodyti šias sąlygas tenka darbdaviui.

 

54.       Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Remiantis to paties DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

 

55.       DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto analizė teikia pagrindą išvadai, kad atleidimas iš darbo už antrą tokį patį darbinių pareigų pažeidimą, padarytą per 12 mėnesių, gali būti taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) buvo nustatytas pirmasis darbo pareigų pažeidimas; 2) darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti raštu; 3) darbuotojas per 1 mėnesį nuo pirmojo pažeidimo padarymo dienos buvo raštu įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo, jei per ateinančius 12 mėnesių bus padarytas antras tokio paties pobūdžio pažeidimas. Taigi tiek pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas, tiek įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą laikytini sąlygomis, sudarančiomis pagrindą ateityje, esant per vienerius metus padarytam antram tokiam pačiam darbo pareigų pažeidimui, nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Darbdavio įsakymo, kuriuo konstatuojamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir įspėjama apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas laikytinas tik procedūriniu veiksmu, kuris darbuotojui nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Toks įsakymas kartu atlieka ir prevencinę funkciją – skatina darbuotoją tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, tačiau įsakymo priėmimu jokios subjektinės teisės ar pareigos darbuotojui nėra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos.

 

56.       Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad darbo pareigų pažeidimo konstatavimas (išskyrus jei priimamas sprendimas nutraukti darbo sutartį) ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra skundžiami darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka; jų teisėtumas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimo iš darbo už šiukštų pareigų pažeidimą ar už pakartotinį pareigų pažeidimą teisėtumą DK 220 straipsnio 1 dalyje (nagrinėjamu atveju DK aktualios redakcijos 289 straipsnio 1 dalies) nustatyta tvarka (Tomas Davulis. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 233).

 

57.       Kasacinės instancijos teismo vertinimu, ši sąlyga neturėtų būti aiškinama siaurai, kaip reikalavimas, jog pažeidimai būtų identiški, taip pat ir pernelyg plačiai – kad tokiu pačiu pažeidimu nebūtų pripažįstamas bet koks darbo pareigų pažeidimas. Vienu atveju būtų labai apribota darbdavio galimybė nutraukti darbo sutartį dėl kaltų darbuotojo veiksmų ar neveikimo, kitu atveju – paneigta teisės normų lingvistinio aiškinimo taisyklė, kad teisės normoje visi žodžiai ar žodžių junginiai yra prasmingi ir negali būti ignoruojami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).

 

58.       UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakyme dėl M. B. atleidimo nurodoma, kad darbuotojas M. B. padarė du pakartotinius darbo pareigų pažeidimus – neteikė kassavaitinių ataskaitų 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. dėl ko buvo įspėtas, kad padarė pažeidimą ir už pakartotinį pažeidimą gali būti atleistas, ir pakartotinai padarė darbo pareigų pažeidimą neteikdamas 2020 m. lapkričio 27 d. darbų ataskaitos; neatliko deleguotų darbų 2020 m. lapkričio 24 d. – 2020 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu, dėl ko buvo įspėtas ir informuotas, kad už pakartotinį tokį pažeidimą gali būti taikomas atleidimas iš darbo, ir vėl neatliko jam pakartotinai deleguotų tų pačių darbų 2020 m. lapkričio 26 d. – 2020 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu, dėl ko buvo nurodyta pateikti pasiaiškinimą, aplinkybių, kurios tai pateisintų darbuotojas nepateikė, todėl pakartotinai pažeidė darbo pareigas.

 

59.       2020 m. lapkričio 25 d. priimtas UAB „Izovoltas“ direktoriaus įsakymas „Dėl darbo drausmės pažeidimo“, kuriame nurodoma, kad 2020 m. lapkričio 23 d. pranešimu darbdavys informavo M. B., kad jis yra galimai padaręs darbo pareigų pažeidimą, nes nevykdė direktorės pavedimų ir nepateikė kassavaitinių darbų ataskaitų 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d., reikalingų atsižvelgiant į nuotolinį darbo organizavimą. Darbdavys pareikalavo per 1 darbo dieną pateikti pasiaiškinimą. Darbuotojas M. B. jokio pasiaiškinimo nepateikė. Įsakymu darbuotojas įspėtas, kad dėl pakartotinio darbo pareigų pažeidimo gali būti atleistas iš darbo.

 

60.       2020 m. lapkričio 24 d. priimtas UAB „Izovoltas“ direktoriaus įsakymas „Dėl darbo drausmės pažeidimo“, kuriame nurodoma, kad darbdavys 2020 m. lapkričio 16 d. nurodymu pateikti pasiaiškinimą informavo darbuotoja M. B., kad jis yra galimai padaręs darbo pareigų pažeidimą, nes nevykdė direktorės pavedimų ir neatliko dar 2020 m. spalio 26 d. priskirtų darbų numatytais terminais, į susitikimus su direktore aptarti darbus neatvyko. Jokios informacijos, kas trukdo atlikti darbus M. B. nenurodė. Darbdavys konstatavo, kad darbuotojas M. B. iki šios dienos nėra atlikęs jam deleguotų darbų dar 2020 m. spalio 26 d., t. y. beveik mėnesį atsisako atlikti darbus be pateisinamos priežasties ir tokiu būdu nevykdo savo darbo pareigų – atlikti darbo funkcijas. Įspėjo dėl atsakomybės.

 

61.       2020 m. lapkričio 23 d., 2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. lapkričio 17 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. spalio 16 d. pranešimais darbdavys paprašė M. B. pasiaiškinti dėl darbdavio nurodymų nevykdymo.

 

62.       Atsakovui nuosekliai pavedant atlikti darbus - 2020 m. rugsėjo 8 d. darbdavio elektroniniame laiške nurodoma, kadangi mėnesiais nesusišnekame dėl man būtinos informacijos apie tavo atliekamą darbą pateikimo, mano nurodymai darbui tau, dviem artimiausioms darbo nuo šiandien dienoms: nuo 11 iki 12 val. ir nuo 13 iki 14 val. parengti ir pateiktį sąrašą atstovaujamų gamintojų, kas buvo nuveikta, kokie planai ateinantiems metams. Nuo 14 – 15 val. reklamacijos, ataskaita; 15-17 val. surinkti informaciją ir parengti sąmatą/pasiūlymus ventiliacijai įrengti (duomenys neskelbtini), rūsyje. 17-17.15 val. ataskaita direktorei el. laišku apie dienos darbų progresą. Nuo 8 iki 10 val. paruošti detalią ataskaitą apie darbus atliktus nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., nurodant dėl kiekvieno koks konkrečiai projektas, kokie dokumentai rengti, su kuo komunikuota, kokia informacija surinkta, susitikimus, rezultatus; nuo 10 iki 12 val. (duomenys neskelbtini) ir Polocko – surinkti informaciją apie dabartinę situaciją, kas atlikta, kas ne, dėl kokių priežasčių neatlikta, padaryti detalią ataskaitą dėl kiekvieno projekto, kokie trikdžiai, kur ją atliko ar neatliko advokatas, projektuotojas, kokių veiksmų ketinama imtis, kad tai būtų padaryta ir terminai; 13-14 val. ataskaitų ir situacijos aptarimas su direktore; 14-17 val. darbų tobulinimas, papildomos informacijos rinkimas pagal aptarimo rezultatus; 17-17.15 val. ataskaita direktorei el. laišku apie dienos darbų progresą.

 

63.       2020 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku UAB „Izovoltas“ vadovė nurodė: iki 2020 m. lapkričio 4 d. 14:30 val. informuoti, kokia yra projekto (duomenys neskelbtini) dabartinė stadija, kokie veiksmai turi būti atlikti; užsakyti buto (duomenys neskelbtini) medinių langų ir durų sąmatas, informuoti kokie veiksmai, kokia eilės tvarka atstatymo iki darbinės būklės darbai turi būti atlikti. Laukiama sutarties dėl projektavimo darbų su B. (duomenys neskelbtini) projekto pasirašymui; užsakyti (duomenys neskelbtini) rūsio ventiliacijos sąmatą. Nurodoma, kad kai negavo informacijos apie darbų atlikimą kreipėsi į vieną tiekėją, jiems visiškai pakanka rūsio plano, kurį darbuotojas (M. B.) turi <...>

 

 

64.       2020 m. lapkričio 4 d. atsakyme darbdaviui M. B. nurodė, kad projektas yra daromas. Dėl antro klausimo, jis kaip bendrasavininkis yra kategoriškai prieš investicijas į NT kai įmonėje nėra pinigų <...>. Siūlo prie klausimo grįžti po teismo dėl dokumentų išreikalavimo. Prašo kviesti akcininkų susirinkimą dėl investicijų į NT. Dėl trečio klausimo nurodė – prašau persiųsti tą pasiūlymą, kurį gavai, nurodo, kad yra įsitikinęs, kad ventiliacija neveiks, nurodo, kad nebuvo atsiųsta bylutė, o be jos tinkamo projekto ir sąmatos nebus. „Kaip gali būti projektas ventiliacijai tik rūsio jei 1 aukšte yra ventiliacija virš laiptų, tai trauks orą kur lengviausia ir baigsis skersvėju. Čia tavo sprendimas.“

 

65.       2020 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku UAB „Izovoltas“ vadovė M. B. pavedė atlikti šiuos konkrečius darbus: - atsiųsti būtinų (duomenys neskelbtini) būklės atstatymo iki darbinės darbų sąrašą. Šiandien iki 15 val. Užklausti medinių langų tiekėjus, gauti min. 3 pasiūlymus, kad būtų galima svarstyti iki darbinės galimybę. <...> Šiandien iki 15 val.; užklausti tinkamų įėjimų durų tiekėjus, gauti min. 3 pasiūlymus <...> Šiandien iki 15 val. Nurodoma, kad negauta jokio atsakymo dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo. M. B. į šį nurodymą atsakė, kad prašo įrašyti klausimus į akcininkų susirinkimą.

 

66.       Darbuotojo M. B. pozicija buvo teikiama darbdaviui elektroniniais laiškais. Į bylą pateikti - 2020 m. lapkričio 26 d. el. laiškas, kuriame M. B. nurodo, kad ataskaitas darbdaviui pateikė žodžiu. Informavo, kad derinamas konkursas dėl šilumokaičio pirkimo AB (duomenys neskelbtini) platformoje. Nurodoma, kad detalesnę informaciją galės pateikti, jei bus grąžinta prieiga prie serverio, kur talpinami įmonės darbai. Prašoma grąžinti prieigą prie darbuotojų el. paštų ir atšaukti draudimą darbuotojams su juo bendrauti; 2020 m. rugsėjo 1 d. laišku prašoma patikslinti dėl ko turi pasiaiškinti, nurodoma, kad grąžintų prieigą prie serverio <...>; 2020 m. spalio 27 d. elektroniniame laiške nurodoma, kad atsakymą teiks žodžiu <...>. Informuojama, kad administratorė nepateikė stalių plano, o be plano nėra pasiūlymo; 2020 m. rugsėjo 8 d. elekroniniame laiške M. B. nurodo, kad nesutinka, kad darbdavys nežino, ką jis daro, nurodo į 2020 m. rugsėjo 6 d., 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. rugpjūčio 30 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2020 m. rugpjūčio 26 d. ataskaitas.

 

67.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

 

68.       Aptarti rašytiniai įrodymai, šalių bei jų atstovų paaiškinimai, patvirtina ir tai, kad tarp šalių dar iki atsakovo M. B. atleidimo buvo konfliktiški santykiai. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas M. B. buvo ne tik įmonės (duomenys neskelbtini), bet ir įmonės akcininkas. Pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas nevykdė įmonės vadovės nurodymų. Pažymėtina, kad sprendime detaliai aptarti rašytiniai įrodymai, UAB „Izovoltas“ direktorės elektroniniai laiškai, patvirtina, kad atsakovui, kaip (duomenys neskelbtini) buvo skirtos ir aiškiai suformuotos užduotys, abejonių, kad šios užduotys, pagal jų pobūdi neatitiko (duomenys neskelbtini) keliamus reikalavimus, teismui, įvertinus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą, teismui nekilo. Tuo tarpu pagal atsakovo M. B. poziciją bylos nagrinėjimo metu bei bendraujant su įmonės vadove, kai jis ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, galima daryti išvadą, kad jis neketino vykdyti įmonės vadovės nurodymų, nes su jais nesutiko.

 

69.       Pažymėtina, kad darbuotojo pareigos apibrėžtos 2005 m. lapkričio 29 d. darbo sutarties 8. punkte, kur nurodyta, jog darbuotojas įsipareigoja vykdyti darbdavio pavedimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) pareigų vykdymų, apibrėžtus pareiginiuose nuostatuose. (duomenys neskelbtini) nuostatuose aptarti reikalavimai (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pareigos bei atsakomybė. Viena vertus, byloje šalies prašymu atlikus rašysenos ekspertizę gauti duomenys, jog negalima nustatyti ar UAB „Izovoltas“ pareiginius (duomenys neskelbtini) nuostatus pasirašė M. B., nes skiltyje susipažinau ir sutinku pasirašė ne M. B., kita vertus, kaip jau minėta byloje, pagal atsakovui UAB „Izovoltas“ vadovės duotų užduočių pobūdį galima daryti išvadą, kad jos buvo tiesiogiai susijusios su (duomenys neskelbtini) pareigomis. Priešingų duomenų byloje nėra. Ieškovo vadovės reikalavimas, kad M. B., kaip (duomenys neskelbtini) teiktų ataskaitas apie už tam tikrą laikotarpį atliktus darbus, taip pat pagrįstas, kadangi rašytiniai įrodymai esantys byloje (duomenys apie kitų darbuotojų teiktas ataskaitas, M. B. už ankstesnį laikotarpį teikyos ataskaitos, M. B. elektroniniai laiškai) ne tik pagrindžia, kad tokie reikalavimai – teikti ataskaitas apie atliktus darbus buvo taikomi ir kitiems darbuotojams, bet ir tai, kad M. B., nebendradarbiavo su darbdaviu, neteikė informacijos apie atliekamus darbus ir jų organizavimą, todėl dar ir tuo pagrindu darbdavys pagrįstai reikalavo ataskaitų teikimo.

 

70.       Apibendrinat teismas daro išvadą, jog darbdavys pagrindė, kad jo nurodomi darbuotojo M. B. padaryti darbo pareigų pažeidimai: kassavaitinių ataskaitų 2020 m. lapkričio 13 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. neteikimas, (dėl ko buvo įspėtas, kad padarė pažeidimą ir už pakartotinį pažeidimą gali būti atleistas, ir pakartotinai padarė darbo pareigų pažeidimą neteikdamas 2020 m. lapkričio 27 d. darbų ataskaitos); deleguotų darbų 2020 m. lapkričio 24 d. – 2020 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu neatlikimas (dėl ko buvo įspėtas ir informuotas, kad už pakartotinį tokį pažeidimą gali būti taikomas atleidimas iš darbo, ir vėl neatliko jam pakartotinai deleguotų tų pačių darbų 2020 m. lapkričio 26 d. – 2020 m. lapkričio 2 d. laikotarpiu, dėl ko buvo nurodyta pateikti pasiaiškinimą, aplinkybių, kurios tai pateisintų darbuotojas nepateikė), pagrindžia, jog darbdavys pagrįstai taikė DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir atleido darbuotoją dėl pakartotinių pažeidimų. Kaip jau detaliai aptarta sprendimo ankstesniame punkte darbuotojas M. B., kuris ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas iš esmės kvestionavo darbdavio nurodymus ir atsisakė juos vykdyti, nuolat rašė skundus ir reikalavimus darbdaviui. Nors darbuotojas byloje bandė įrodinėti, kad jis negalėjo atlikti darbinių funkcijų dėl jam taikytų ribojimų, tačiau, pagal darbuotojo komunikaciją su darbdaviu, kaip minėta, pagrįsta daryti išvadą, jog jis nesutiko su darbdavio darbo organizavimu ir nustatyta tvarka ir atsisakė vykdyti darbdavio nurodymus.

 

71.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybe bei ištirtus įrodymus atsakovo M. B. reikalavimas pripažinti M. B. atleidimą iš UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) pareigų neteisėtu, nepagrįstas todėl netenkintas. Padarius šias išvadas nėra pagrindo pasisakyti dėl padarinių susijusių su neteisėtu atleidimu taikymo.

 

72.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

 

Dėl atsiskaitymo su M. B. (ne) tinkamumo

 

73.       Byloje taip pat kilęs ginčas dėl darbdavio UAB „Izovoltas“ atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tinkamumo. Darbdavys ieškinyje nurodo, kad prašo teismo pripažinti, kad jis netinkamai įskaitė ne 3 080,88 Eur, o tik 2 184,71 Eur, todėl netesybos pagal DK ir CPK turėtų būti skaičiuojamos nuo šios sumos ir atitinkamai turėtų būti skaičiuojamos ne nuo viso M. B. VDU, o tik nuo sumos, kuria su darbuotoju vėluota atsiskaityti, t.y. 2 184,71 Eur.

 

74.       Ieškovas paaiškina, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo suvedus visus duomenis pagal jo pateiktus dokumentus, paaiškėjo, kad 2020 m. gruodžio 4 d. dienai darbuotojas skolingas bendrovei 3 080,88 Eur sumą, nes naudojo bendrovės pinigus ne bendrovės išlaidoms dengti, bet taip pat asmeninėms išlaidoms, už jas neatsiskaitė. Atitinkamai bendrovės buhalteriai sprendė, kad šią sumą reikia sudengti su darbuotojui mokėtinomis sumomis ir buvo atliktas mokėjimas. Kaip paaiškėjo 2020 m. gruodžio 17 d., buhalteriai padarė klaidų, dėl ko bendrovė darbuotojui pervedė dar papildomą sumą – 97, 07 Eur, nes buvo patikslinta M. B. įsiskolinta suma ir nustatyta, kad 97,07 Eur įsiskolinimo sumos kilmė nėra aiški, dėl ko direktorė nusprendė šį klausimą spręsti darbuotojo naudai. Padarius buhalterinių klaidų darbuotojui taip pat nebuvo pervesta 1 322,86 Eur, kas buvo ištaisyta ir darbuotojui pervesta 2020 m. gruodžio 17 d., todėl įskaityta suma yra ne 3 080,88 Eur, o 2 983,81 Eur. Atitinkamai, atleidžiant darbuotoją, bendrovė darbuotojui turėjo sumokėti 1 322,86 Eur ir 543,30 Eur darbo užmokesčio, viso – 1 866,16 Eur. Iš šios sumos, vadovaujantis DK 150 str. ir CPK 736 str., bendrovė galėjo išskaičiuoti 20 proc. nuo MMA sudarančios atlyginimo dalies ir 50 proc. nuo likusios dalies, kas yra lygu: 89,03 (nuo atlyginimo dalies, sudarančios MMA dydį) ir 710,07 Eur, viso – 799,10 Eur. Atitinkamai, bendrovė teigia, kad galėjo įsikaityti, vadovaujantis DK ir CPK nuostatomis 799,10 Eur sumą, todėl sumos, kurios bendrovė negalėjo įskaityti dydis yra ne 3 080,88 Eur, o 2 184,71 Eur. Iš bendrovės nepagrįstai priteista 3080,88 Eur suma, ji turėjo būti 896,17 Eur mažesnė. 

 

75.       Bendrovė atitinkamai taip pat prašo teismo nustatyti kitokio dydžio netesybas, nei buvo priteistos DGK sprendimu. DGK nurodė, kad darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2826,77 Eur ir skaičiavo netesybas nuo viso darbuotojo VDU, nors nesumokėta darbuotojui suma yra mažesnė. Bendrovė nuo atleidimo iki DGK sprendimo vėlavo atsiskaityti lygiai 1.5 mėn., atitinkamai netesybų suma turėjo būti ne 3 885,13 Eur, o 3 276,25 Eur, todėl DGK sprendimu priteista 608,88 Eur per daug netesybų. Atitinkamai, bendrovė ginčija DGK išvadas dėl netesybų 608,88 Eur sumoje ir prašo teismo nustatyti, kad netesybos yra 3 276,25 Eur.

 

76.       Atsakovas nurodo, kad, tariama atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skola ieškovui ir ieškovui mokėtinas darbo užmokestis nėra vienarūšiai reikalavimai, todėl negali būti darbdavio vienašališkai sudengiami, nesant darbuotojo sutikimo. Nebuvo DK 150 str. 2 d. nustatytų išskaitos iš darbo užmokesčio pagrindų. Pažeista DK 150 str. 3 dalis, nes išskaitą galima atlikti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Teigia, kad ieškovas nepateikė patikimų ir leistinų įrodymų, kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, turi 3 080,88 Eur skolą. Prie ieškinio pridėtos avansinės apyskaitos yra pasirašytos tik ieškovo atstovų (direktorės A. Z. ir (ar) buhalteriją vedančios įmonės atstovo). Atsakovas nėra pasirašęs šių dokumentų. Ieškovo pateikti direktorės įsakymai dėl atsakovo komandiruočių, PVM sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai įrodo tik vieną faktą – atsakovas, eidamas ieškovo (duomenys neskelbtini) pareigas, ieškovo naudai pirko daiktus, patyrė reprezentacines, su komandiruotėmis susijusias bei kitas išlaidas. Ieškovas nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad minėtos išlaidos buvo patirtos tenkinant asmeninius, su darbo santykiais nesusijusius, atsakovo interesus. DK įtvirtina darbdavio pareigą aprūpinti darbuotoją visomis darbo priemonėmis (DK 31 straipsnis), o komandiruočių metu atlyginti visas (transporto, nakvynės ir kitas) darbuotojo patirtas išlaidas (DK 107 straipsnis). Nurodo, kad ieškinio 7 priede pateikiami dokumentai dėl atsakovo išlaidų, patirtų nuo 2017 metų. Laikotarpiu nuo 2017 metų iki pat atsakovo atleidimo (duomenys neskelbtini), ieškovas jokių pretenzijų atsakovui nereiškė ir jokių pinigų grąžinti nereikalavo. Atsakovo manymu, tai tik patvirtina faktą, kad jis jokių su darbo santykiais nesusijusių išlaidų nebuvo patyręs, o ieškovas pradėjo reikalauti grąžinti menamas skolas tik siekdamas neteisėtai sumažinti atsakovui mokėtinų sumų dydį. Ieškinio reikalavimams dėl išskaitų turi būti taikomas senaties terminas.

 

77.       Darbdavio pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju įtvirtinta DK 146 straipsnio 2 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad šios darbdavio pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui (buvusi redakcija) DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytą arba, priklausomai nuo darbuotojui neišmokėtos sumos dydžio, proporcingai mažesnę sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; kt.).

 

78.       Pagal byloje esančius UAB „Izovoltas“ buhalterinius dokumentus (avanso apyskaitas) matyti, kad vadovas nepatvirtino šių avanso apyskaitų – 2016 m. sausio 31 d., 186, 65 Eur sumai; 2016 m. vasario 4 d. – 32 Eur sumai; 2016 m. kovo 31 d. – 75, 68 Eur sumai, 2016 m. balandžio 30 d. – 1252, 73 Eur sumai; 2016 m. gegužės 31 d. – 1 100, 66 Eur sumai; 2016 m. birželio 30 d. – 707, 83 Eur sumai. Pagal nepatvirtintas apyskaitas suma sudaro 3 355, 55 Eur.

 

79.       Ieškovui už 2020 m. lapkričio mėnesį priskaičiuota 2 917,35 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro 1 322,86 Eur išmokėtiną sumą. Ieškovui už 2020 m. gruodžio mėnesį priskaičiuota 8 541,63 Eur, kas sudaro 4 609,43 Eur išmokėtiną sumą. Ieškovui išmokėta banko pavedimais 1431,48 Eur – 2020 m. gruodžio 4 d.; 1 322,86 Eur – 2020 m. gruodžio 17 d. , 97,00 Eur – 2020 gruodžio 17 d. , 0,07 Eur – 2020 m. gruodžio 17 d. Taigi, ieškovui liko neišmokėta 3 080, 88 Eur  suma.

 

80.       Pagal ieškovo pateiktus pirminius duomenis galima spręsti, kad piniginės lėšos buvo gautos ir naudojamos atsakovo. Iš esmės atsakovas neginčija, kad jis, vykdydamas savo darbines funkcijas, gaudavo ir naudodavo darbdavio lėšas. Pagal darbdavio pateiktus duomenis matyti, kad atsakovas  bendrovės reikmėms/ naudai patirdavo tam tikras išlaidas ir tam naudojo bendrovės lėšas (tą patvirtina tiek pateiktos avansinės apyskaitos, kurias darbdavys buvo patvirtinęs, tiek buhalteriniai dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai). Taigi, atsakovas turėjo teisę disponuoti ieškovo lėšomis, šia teise naudojosi, tačiau po darbo sutarties nutraukimo teisinis pagrindas disponuoti ieškovo lėšomis išnyko, todėl atsakovas privalėjo grąžinti nepanaudotas sumas darbdaviui.

 

81.       Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovas pagal DK 150 straipsnio 3 dalį darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. DK 156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Ši taisyklė taikoma, kuomet darbuotojas nesutinka gera valia grąžinti sumų/atlyginti žalą darbdaviui.

 

82.       Šiuo atveju, pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovui negrąžinant lėšų dar pagal 2016 metų apyskaitas darbdavys nepasinaudojo įstatyme nustatyta teise per vieną mėnesį atlikti lėšų įskaitymą, iš esmės tos aplinkybės darbdavys neginčija (įskaitymo neteisėtumo, kurį nustatė Darbo ginčų komisija), o prašo pripažinti, kad ji netinkamai įskaitė ne 3 080,88 Eur, o tik 2 184,71 Eur, nes nurodo, kad 97 , 07 Eur buvo pervesta darbuotojui dėl klaidos dėl ko faktiškai įskaityta suma buvo 2983, 81 Eur. Pagal byloje esančius duomenis ir kaip nurodytą sprendimo 79 punkte, įskaityta suma, kurią nustatė ir Darbo ginčų komisija sudaro 3 080, 88 Eur, todėl ieškovo skaičiavimas laikytinas nepagrįstu.

 

83.       Ieškovas taip pat teigia, kad bendrovė darbuotojui turėjo sumokėti 1322,86 Eur ir 543,30 Eur darbo užmokesčio, viso – 1866,16 Eur. Iš šios sumos, vadovaujantis DK 150 straipsniu ir CPK 736 straipsniu, bendrovė galėjo išskaičiuoti 20 proc. nuo MMA sudarančios atlyginimo dalies ir 50 proc. nuo likusios dalies, kas yra lygu: 89,03 (nuo atlyginimo dalies, sudarančios MMA dydį) ir 710,07 Eur, viso – 799,10 Eur.

 

84.       Visų pirma, nurodytos įstatymo nuostatos pagrindžia išskaitų tvarką, o ne jų pagrindą, išskaitų pagrindas yra vykdomieji dokumentai, antstolių patvarkymai ir kiti duomenys pagal kuriuos galima matyti kokio dydžio išskaitos turi būti daromos. Deklaratyvus teiginys, kad galėjo būti atlikta 799, 10 Eur išskaita nėra pagrindas tokią išskaitą laikyti savaime pagrįsta, nes tai yra tik aritmetinis skaičiavimas, o ne išskaitos pagrindimas. Juolab, kad pats ieškovas byloje neginčijo, kad išskaitos negalėjo atlikti, o ginčijo tik jos dydį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas nepagrindė, kad Darbo ginčų komisijos apskaičiuotas išskaitos dydis neteisingas, todėl reikalavimas pripažinti, kad darbdavys netinkamai įskaitė ne 3 080,88 Eur, o tik 2 184,71 Eur nepagrįstas ir netenkintinas.

 

Dėl netesybų skaičiavimo.

 

85.       Darbuotojo teisė įstatyme ar susitarime su darbdaviu nustatytu laiku gauti visišką finansinį atsiskaitymą atleidimo iš darbo atveju užtikrinama, inter alia, DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

 

86.       Darbdavys ginčija Darbo ginčų komisijos skaičiavimą, nurodo, kad Darbo ginčų komisija nurodė, kad darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2 826,77 Eur ir Darbo ginčų komisija skaičiavo netesybas nuo viso darbuotojo VDU, nors nesumokėta darbuotojui suma, darbdavio skaičiavimu, mažesnė. Kaip nustatyta ištyrus įrodymus (sprendimo 79 punktas), darbuotojui laiku nesumokėta suma viršijo jo VDU, todėl Darbo ginčų komisijos apskaičiuota 3885,13 Eur netesybų suma pagrįstai apskaičiuota pagal atsakovo VDU ir darbdavio reikalavimas dėl netesybų perskaičiavimo ir dalies sumos grąžinimo netenkintinas.

 

87.       Kadangi darbdavys po Darbų ginčų komisijos sprendimo apmokėjo darbuotojui priskaitytas sumas, nėra pagrindo spręsti dėl šių sumų pakartotinio priteisimo, o netenkinus darbdavio reikalavimų nėra pagrindo sprendimo vykdymo atgręžimui.

 

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

 

88.       Atsakovas M. B. prašo priteisti 1 031, 57 Eur sumą už nepanaudotas atostogas.

 

89.       DK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad  piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.  

 

90.       Byloje buvo atlikta buhalterinė ekspertizė, kurios išvadose nurodoma, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas, 1 031, 57 Eur skirtumas susidarė dėl netiksliai apskaičiuoto M. B. nepanaudotų atostogų likučio. Pažymėtina, kad dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas).

 

91.       Kadangi atlikus ekonominę ekspertizę nustatyta, jog darbdavys, atleidus darbuotoją netiksliai apskaičiavo išmoką už nepanaudotas atostogas, teismas vertina, kad atsakovo M. B. prašymas dėl 1 031, 57 Eur sumos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas. Tai, kad ekspertė nevertino sumų išmokėtų pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes išmokėtos sumos skaičiuotos pagal kitą atostogų likutį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

 

92.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

 

93.       Šio ginčo atveju patenkinta dalis atsakovo M. B. reikalavimų dėl 1 031, 57 Eur sumos už nepanaudotas atostogas. Šioje byloje atsakovas prašė skirti buhalterinę ekspertizę dėl atostogų likučių ir apmokėjimo už jas susijusiais klausimais. Ekspertizei atlikti atsakovas apmokėjo 2 000 Eur sumą, kadangi ekspertizės išvadų pagrindu atsakovui priteista neišmokėta sumos dalis už nepanaudotas atostogas, teismo vertinimu, yra pagrindas nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą priteisti atsakovui iš ieškovo.

 

94.       Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų, kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, o prieieškinys tenkintas maža dalimi ir dėl tos dalies turėtų ekspertizės išlaidų iš esmės teismas pasisakė, teismas sprendžia, jog šalims jų patirtos išlaidos neatlyginamos, t. y. kiekviena šalis lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir priešingai šaliai nieko neatlygina (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

 

95.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

ieškovo UAB „Izovoltas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl sumų grąžinimo atmesti.

Atsakovo M. B., priešieškinį ieškovui UAB „Izovoltas“ tenkinti iš dalies.

Nutraukti civilinę bylą dėl priešieškinio reikalavimų dėl panaikinti 2020 m. lapkričio 24 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. UAB „Izovoltas“ direktorės įsakymų dėl drausminių nuobaudų ir 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. Nr. V-39/20.

Priteisti atsakovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Izovoltas“, j. a. k. 126289214, 1 031, 57 Eur sumą už nepanaudotas atostogas, 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.   

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                     Skaistė Cinkutė