Administracinio nusižengimo byla Nr. A8-1877-859/2020

  Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01459-2020-4

  Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 9.4.3.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) įgaliotam atstovui J. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

2020 m. kovo 07 d. 11:00 val. (duomenys neskelbtini), prekybos vietoje iš laikinųjų Įrenginių lauko sąlygomis (palapinė) atliktas J. K., vykdančios individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), operatyvus patikrinimas (toliau – OP). OP metu atliktas kontrolinis tulpių už 2,40 EUR pirkimas. Pinigus priėmė prekybos vietoje dirbusi ir pirkėjus aptarnavusi J. B.. Paprašius išrašyti pinigų apskaitos dokumentą, J. B. dokumento neišrašė. Nustatyta, kad savarankiškai dirbantis asmuo J. K., būdama atsakinga už veiklos organizavimą, netinkamai vykdė pareigas, neužtikrino, kad raštu sudarius darbo sutartį su J. B. (2020 m. kovo 06 d. terminuotoje darbo sutartyje Nr. 14 numatytos sąlygos: pardavėjos pareigos, darbo dienos 2020 m. kovo 7 d. – 2020 m. kovo 08 d., 08 val. darbo diena, (duomenys neskelbtini) EUR darbo užmokestis), mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie J. B. priėmimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo, kad J. K. 1-SD pranešimą Nr. 5 apie J. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. kovo 7 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė 2020 m. kovo 7 d. 11.52 val., t. y. po atlikto kontrolinio pirkimo veiklos vykdymo vietoje.

Be to, J. K. neužtikrino, kad kontrolinio pirkimo metu paprašius būtų išrašytas pinigų apskaitos dokumentas, nes veiklos vykdymo vietoje nepaliko dokumentų. Tuo J. K. pažeidė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (2018-10-24 nutarimo Nr. 1056 redakcija) 25 p. nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. pripažino padariusi protokole nurodytus pažeidimus. Dėl padaryto gailisi. Supranta, kad nesilaikė nustatytų reikalavimų. Visuomet laikėsi šių reikalavimų ir visi pas ją dirbantys asmenys buvo ir šiuo metu yra įdarbinti, kaip to reikalauja įstatymas. Nustatytas atvejis buvo dėl didelio darbo krūvio ir susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, nes, pranešti iš vakaro Sodrai apie darbo sutartį su J. B. nepavyko, nes sistema nepriėmė pranešimo. To patvirtinančių įrodymų neturi. Pažymėjo, kad patikrinimo metu buvusios oro sąlygos ir didelis užimtumas sutrukdė jai laiku pateikti ir reikiamus dokumentus pardavėjai.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti protokole nurodyti pažeidimai. Buvo surašyta faktų fiksavimo pažyma. Vėliau, patikrinus nustatytus pažeidimus, šie buvo pašalinti.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamos J. K. prisipažinimo, jos padarytus administracinius nusižengimus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai (ANK 569 straipsnio 1, 4 dalys). Taip, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. kovo 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vykdydami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. kovo 3 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai H. R., A. G. ir R. K., patikrino J. K.. Patikrinus nustatyta – (duomenys neskelbtini), prekybos vietoje iš laikinųjų įrenginių lauko sąlygomis (palapinė) 2020m. kovo 7 d. 11 val. pradėtas J. K. operatyvus patikrinimas, kurio metu atliktas kontrolinis tulpių už 2,40 EUR pirkimas. Prekybos vietoje dirbo ir pirkėjus aptarnavo J. B.. J. B. paėmė pinigus ir paklausta, ar gali išrašyti apskaitos dokumentą, nurodė, kad negali, nes neturi kvitų. J. B. 2020 m. kovo 7 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad savininkė J. K. neaprūpino kvitais. Tuo pažeistos Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 (2018-10-24 nutarimo Nr. 1056 redakcija) 25 p. nuostatos. Patikrinimo metu nustatyta, kad J. K. vykdo individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2015 m. gegužės 5 d. Patikrinimo metu į prekybos vietą atvykusi J. K. pateikė paaiškinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad su J. B. sudaryta darbo sutartis dėl darbo 2020 m. kovo 7 ir 8 dienomis, sutartas apmokėjimas (duomenys neskelbtini) EUR per dieną, sutartas darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val. J. B. 2020 m. kovo 7 d. pateiktame paaiškinime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė tas pačias darbo ir apmokėjimo sąlygas. SODRA informavo, kad J. K. 1-SD pranešimą Nr. 5 apie J. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. kovo 7 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė 2020 m. kovo 7 d. 11.52 val., t. y. po atlikto kontrolinio pirkimo veiklos vykdymo vietoje. Pranešimą pasirašė savarankiškai dirbantis asmuo J. K.. J. K. pateiktame paaiškinime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pranešimą SODRAI siuntė telefonu ir buvo tikra, kad jis išsisiuntė, tik patikrinimo metu pamatė, kad neišsiuntė. Patikrinimo metu J. K. pateikė 2020 m. kovo 6 d. darbo sutartį Nr. 14, pasirašytą su J. B.. Darbo sutartyje nurodyta, kad J. B. priimta pardavėjos pareigoms, su ja sudaryta terminuota darbo sutartis 2020 m. kovo 7 d. – 2020 m. kovo 8 d., jai nustatytas darbo laikas 8 val., 2 darbo dienos, darbdavys įsipareigoja mokėti (duomenys neskelbtini) EUR darbo užmokestį, darbo užmokestis mokamas 1 kartą, ne vėliau kaip iki kovo 10 dienos. Darbo sutartis Nr. 14 pasirašyta darbdavio J. K. (b. l. 4–5).

J. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. kovo 7 ir 8 dienomis, turėjo leidimą prekiauti gėlėmis, (duomenys neskelbtini). Prekybos palapinėje (duomenys neskelbtini) dirbo J. B., pagal darbo sutartį. Nepaliko pardavėjai kvitų, nes galvojo, kad lauke nereikalingas, nėra sąlygų jų laikyti. SODRAI pranešimą pateikė telefonu, todėl buvo tikra, kad jis išsiųstas. Atvažiavus inspektorei, patikrinus telefoną, rodė klaidą, todėl realiai nebuvo išsiųstas pranešimas. Su J. sutarta – (duomenys neskelbtini) EUR per dieną, dirba nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (b. l. 8).

J. B. paaiškinime nurodyta, kad dirba pas J. K. nuo 2020 m. kovo 07 d. iki 2020 m. kovo 08 d. Darbo sutartis pasirašyta. Patikrinimo dieną prekiavo lauke iš palapinės, tulpėmis. Patikrinimo metu buvo nupirktos 3 vnt. Tulpių po 2,4 EUR. Paprašius neišrašė kvito, nes savininkė nepasirūpino kvitais. Darbo sutartyje numatytas uždarbis – (duomenys neskelbtini) EUR per dieną, darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (b. l. 10).

Iš pateiktos 2020 m. kovo 6 d. darbo sutarties matyti, kad ji sudaryta tarp J. K. ir J. B. (b. l. 11 – 13).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo, kad 2020 m. kovo 07 d. 11.52 val. pateiktas pranešimas Nr. 5 apie apdraustosios J. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. kovo 7 d. (b. l. 14 – 16).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

ANK 162 straipsnio 1 dalį užtraukia atsakomybę tiems, kas pažeidė kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarką.

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 25 punkte nurodyta, kad jeigu aprašo 23.14–23.24 papunkčiuose nustatytais atvejais kasos aparatas nenaudojamas, aprašo 24 punkte nurodyti dokumentai aprašo 7 punkte nurodytiems asmenims pateikiami šiems asmenims pareikalavus.

Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su J. B. buvo sudaryta 2020 m. kovo 6 d., darbo funkcijas ji pradėjo atlikti nuo 2020 m. kovo 7 d., tačiau apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV. Byloje pateikta sudaryta darbo sutartis, iš kurios matyti, kad J. B. ir J. K. sudarė darbo sutartį. Be to, remiantis tiek pačios J. K. ir J. B. duotais paaiškinimais, nustatyta, kad J. B. atliko darbines funkcijas – pardavinėjo gėles.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad J. K., būdama atsakingu asmeniu, pažeidė DK 43 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas apie dirbančio asmens, šiuo atveju J. B. socialinio draudimo pradžią. Todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, jau aptarti bylos duomenys įrodo, kad 2020 m. kovo 07 d. (duomenys neskelbtini), prekybos vietoje, atlikus operatyvų patikrinimą – pirkus tulpes už 2,40 EUR, pardavėja paėmė pinigus, tačiau paprašius išrašyti apskaitos dokumentą, negalėjo to padaryti, nes neturėjo kvitų. Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad J. K. pažeidė Tvarkos aprašo 25 punkto nuostatas bei padarė ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 22 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims siekiant nubausti, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina administracinių nusižengimų pobūdį - padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, o kitas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Teismas nustatė J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi, bei nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis J. K. neteista. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis anksčiau nebuvo baudžiama už nelegalų darbą, per vienerius metus administracine tvarka nebausta (b. l. 9). Svarbu ir tai, kad nustatyti pažeidimai buvo nedelsiant pašalinti, t. y. apie sudarytą darbo sutartį buvo nedelsiant pranešta Sodrai. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. dirba, versdamasi tiek individualia veikla, tiek dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytas padarytų administracinių nusižengimų aplinkybes, J. K. charakterizuojančius duomenis, tai, kad pastaroji nuoširdžiai gailėjosi ir prisipažino padariusi nusižengimus, padarytus pažeidimus nedelsiant pašalino, anksčiau niekada nebuvo nei bausta, nei teista, bei įvertinus dėl COVID-19 sukeltos pasaulinės pandemijos šiuo metu sudėtingą pokarantininį visam šalies ūkiui laikotarpį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti J. K. švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali 1000 EUR dydžio nuobaudą, ją sumažinant iki 300 EUR dydžio. O už ANK 162 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti minimalią šio straipsnio dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 90 EUR baudą.

Šias paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir paskirti galutinę 300 EUR baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 162 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

J. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 300 EUR (trys šimtai eurų) dydžio baudą.

J. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 162 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 90 EUR (devyniasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. K. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 300 EUR (trys šimtai eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20115741272.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas                                                                                                                   Vladimir Berezovskij