Civilinė byla Nr. e2-420-769/2020

Proceso Nr. 2-06-3-06891-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.6.1 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

dalyvaujant ieškovei L. T., ieškovės atstovui advokatui Linui Viliui,

atsakovės atstovams advokatui Eligijui Karbauskui, vadovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaštonų bulvaras“ dėl įsiskolinimo, nuostolių, baudos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaštonų bulvaras“ patikslintą priešieškinį ieškovei L. T. dėl nuomos sutarties nutraukimo momento nustatymo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 21 605,26 Eur įsiskolinimo, 14 000 Eur baudą, 2218,41 Eur delspinigių, 1 355 Eur nuostolių, 68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, iš viso 39 246,67 Eur; priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė 2016-12-22 sudarė Nuomos sutartį Nr. 2016-1, kuria ieškovė atsakovei išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomos terminas – 5 metai. Atsakovė iš esmės pažeidė nuomos sutarties nuostatas, todėl ieškovė 2019-04-19 vienašališkai pranešimu informavo atsakovę, kad nutraukia nuomos sutartį. Pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą buvo išsiųstas registruotu paštu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, jog nuomos mokestis pagal nuomos sutartį lygus 1 400 Eur (plius GPM). Nuo 2017-02-11 iki 2018-11-15 atsakovė ieškovei sumokėjo 26 310 Eur. Nuomos mokestis be GPM už 30 mėn. nuomos laikotarpį (nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos mėn.) sudaro 42 000 Eur. Vadovaujantis Nuomos sutarties 5.1 punktu, depozitas, atsakovės sumokėtas 2017-02-11, įskaitytas į nuostolių, atsiradusių ieškovei dėl atsakovės veiksmų, atlyginimo sumą, t. y. 1 400 Eur suma įskaityta į 2 755 Eur nuostolių sumą už turto sugadinimus ir defektus. Ieškovės teigimu, atsakovės įsiskolinimas lygus 17 090 Eur (42 000 Eur - (26 310 Eur - 1 400 Eur) = 17 090 Eur). GPM už 30 mėn. nuomos laikotarpį lygus 7 411,76 Eur (nuo 42 000 Eur sumos). Už 2017 m. atsakovė sumokėjo 1 050 Eur GPM, už 2018 m. - 1 846,5 Eur. Atsakovės įsiskolinimas už nesumokėtą GPM lygus 4 515,26 Eur (7 411,76 Eur - (1 050 Eur + 1 846,5 Eur) = 4 515,26 Eur). Visas atsakovės įsiskolinimas (kartu su GPM) sudaro 21 605,26 Eur (17 090 Eur + 4 515,26 Eur = 21 605,26 Eur). Pažymi, jog ieškovė turėjo teisėtą pagrindą vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį pagal Nuomos sutarties 7.1 punktą, nes atsakovė tinkamai bei nustatytais terminais nevykdė sutartinių įsipareigojimų, tokiu neveikimu parodydama akivaizdų atsisakymą tinkamai vykdyti Nuomos sutarties sąlygas, nors atsakovė buvo informuota apie ieškovės ketinimą nutraukti Nuomos sutartį, jeigu atsakovė nesiims priemonių Nuomos sutarties pažeidimams pašalinti. Ieškovei nutraukus Nuomos sutartį dėl atsakovės kaltės, vadovaujantis Nuomos sutarties 6.6 punktu, atsakovei kyla prievolė sumokėti ieškovei dešimties mėnesių nuomos mokesčio dydžio, t. y. 14 000 Eur (1 400 Eur x 10 mėn. = 14 000 Eur), baudą, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. 2018-11-16 Patalpų apžiūros akte pateikta nustatytų defektų sąrašo lentelė 2 755 Eur sumai. Atsakovės sumokėtas 2017-02-11 depozitas, įskaitytas į nuostolių, todėl ieškovė prašo priteisti dalį nuostolių, kurių nepadengia depozitas, t. y. 1 355 Eur (2 755 Eur - 1 400 Eur = 1 355 Eur).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinyje ieškovė nutyli reikšmingas faktines aplinkybes, kurios svarbios sprendžiant šalių ginčą ir patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Ieškovė sąmoningai nenurodo tų aplinkybių, kad atsakovė aktyviai siekė išspręsti susidariusią situaciją, ieškojo subnuomininkų ir buvo juos radusi, tačiau pati ieškovė nėjo į jokius kompromisus, nesutiko draugiškai spręsti kilusių nesklandumų. Ieškovė taip pat nutyli tai, kad į jos patalpas atsakovė investavo/pagerino apie 33 000 Eur bei paliko baldų ir kitų daiktų, kurių vertė sudaro mažiausiai 17 000 Eur. Maža to, ieškovė nesąžiningai skaičiuoja mokesčius už komunalines paslaugas, neteisingai teigia, kad buvo sugadintas jai priklausantis turtas ir nepagrįstai skaičiuoja susidariusius nuostolius. Nurodo, jog neginčija fakto, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių yra susidaręs tam tikras įsiskolinimas ieškovei, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad buvo esmingai pažeistos sutarties sąlygos ir tuo labiau, kad ieškovė turėjo teisę sutartį vienašališkai nutraukti, o vėliau reikalauti nuostolių atlyginimo. Pažymi, jog nuo pat sutarties pasirašymo, nuomos mokestis, nors retkarčiais ir pavėluotai, tačiau buvo mokamas reguliariai. Atsakovė vykdo veiklą, susijusią su maitinimu ir apgyvendinimu. Nuomos sutarties sąlyga, numatanti vienašališką sutarties nutraukimą esant nuomos mokesčio mokėjimo vėlavimui vos 14 dienų neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Nuomos sutarties redakciją pasiūlė ieškovė, todėl sutartis suteikė jai nepagrįstą pranašumą prieš atsakovę. Ieškovė, pasinaudodama susidariusia situacija, sąmoningai nusprendė nesileisti į jokius atsakovės siūlomus kompromisus, ir nutraukti sutartį vienašališkai bei taip pasipelnyti atsakovės sąskaita. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad buvo pažeistas sutarties 7.1.5. punktas, nes atsakovė „nebendradarbiavo su ieškove“. Pažymi, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti ne tik nuostolius, bet ir baudą bei delspinigius, kas prieštarauja pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir yra neadekvati sankcija atsakovės padarytam pažeidimui (nuomos mokesčio vėlavimui) bei tariamai ieškovės patirtiems nuostoliams, kurie yra ginčytini. Ies?kove?s reikalavimas priteisti is? atsakove?s 14 000 Eur dydz?io bauda?, 2 218,41 Eur dydz?io delspinigius ir 1 355 Eur nuostolius, yra ne tik neteisėtas bei nepagrįstas, bet ir įrodo, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia ne apginti savo teises ar teisėtus interesus, o nesąžiningai praturtėti atsakovės sąskaita.

Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti, kad nuomos sutartis Nr. 2016-1 dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 30 d.; 2) priteisti iš ieškovės L. T. atsakovei UAB „Kaštonų bulvaras“ 13 261,68 Eur nuostolių atlyginimo; 3) priteisti visas atsakoves patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nuo pat nuomos sutarties pasirašymo, atsakovė tinkamai prižiūrėjo nuomojamas patalpas, mokėjo komunalinius mokesčius, o nuomos mokestis, nors retkarčiais ir pavėluotai, tačiau buvo mokamas reguliariai. Atsakovė pagerino nuomojamąsias patalpas, apstatė jas baldais bei kita įranga, kurių vertė ne mažiau nei 10 371,31 Eur (buvo supirkti čiužiniai, lovų grotelės, lovų mediena, patalynė, komodos, lempos, džiovyklė, sudėtos durys, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, telefonspynės ir kt.). Dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, atsakovė nusprendė sustabdyti vykdomą veiklą išnuomotame objekte ir veikla faktiškai nebuvo vykdoma nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovė ieškovei L. T. pateikė pasiūlymą dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Pateiktu raštu – pasiūlymu, atsakovė pranešė, kad ankščiau laiko sustabdo planuotą komercinę veiklą bei siūlo abipusių kompromisų ir nuolaidų būdu taikiai išspręsti kylančius klausimus, kaip tai numato minėtasis Sutarties 7.3 punktas. Atsakovė taip pat nurodė, kad siūlė laikyti sutartį nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 30 d., o kaip kompensacija už Nuomos sutarties nutraukimą ankščiau laiko ieškovei bus palikti atsakovės įsigyti daiktai ir baldai, kurie buvo skirti komercinei veiklai vykdyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Iš to, kad gavusi pateiktą pasiūlymą ieškovė jau kitą dieną - 2018 m. lapkričio 16 d., vienašališkai surašė ir pasirašė patalpų apžiūros aktą, atsakovė suprato, kad ieškovė Nuomos sutarties nutraukimui neprieštarauja. Tačiau vienašališkame apžiūros akte ieškovė nustatė tariamus defektus bei nurodė, kad atsakovė privalo juos suremontuoti arba sumokėti piniginę kompensaciją. Atsakovė su nurodytais defektais nesutiko, kadangi jie yra visiškai nepagrįsti, tuo labiau, kad ieškovei priklausančios patalpos buvo nepablogintos, o ženkliai pagerintos. 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovė pateikė antrąjį pasiūlymą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo siūlė nutraukti Sutartį nuo 2018 m. lapkričio 30 d., o vadovaujantis Sutarties 7.3 punktu, siekiant surasti abipusį kompromisą dėl ankščiau laiko nutraukiamos sutarties, ieškovei buvo surasta patalpų subnuomotoja S. S., kuri pageidavo patalpas išsinuomoti 5 metų laikotarpiui. Savo sutikimą nutraukti Nuomos sutartį ieškovė išreiškė ir 2018 m. spalio 19 d. surašytoje ir atsakovei atsiųstoje Pretenzijoje, kurioje pati pasiūlė svarstyti dalį skolos padengimo inventoriumi. Nors atsakovė dėjo visas pastangas įforminti sutarties nutraukimą abipusiu sutarimu, pateikė ieškovei du pasiūlymus dėl Nuomos sutarties nutraukimo, pati surado subnuomininkus ir kt., tačiau ieškovė ( iš esmės sutikdama su nuomos sutarties pabaiga) nesutiko su nuomos sutarties pabaigos pasekmėmis/sąlygomis ir į kompromisus nesileido. Ieškovė atmetė potencialius subnuomininkus, bei pradėjo reikšti pretenzijas dėl, neva, atsiradusių defektų ir patirtų nuostolių, t. y. iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl nutraukimo pasekmių ir turto defektų, o ne dėl nuomos santykių pasibaigimo fakto. Nuomos santykiai tarp šalių pasibaigė 2018 m. lapkričio 30 d., todėl atsakovės 2019 m. balandžio 19 pranešimas apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą, bei reikalavimas atlyginti nepagrįstus nuostolius, sumokėti baudas ir padengti komunalinius mokesčius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018-11-30 yra nepagrįstas. Kadangi tarp šalių kyla ginčas dėl Nuomos sutarties nutraukimo datos, atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutartyje buvo numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį pranešant kitai šaliai, į tai, kad atsakovė veiklos nevykdė nuo 2018 m. rugsėjo 15 d., iš anksto pranešė kitai šaliai apie sutarties nutraukimą, į tai, kad ieškovė pati sutiko su Nuomos sutarties nutraukimu ir raštu išreiškė tai 2018 m. spalio 19 d. surašytoje ir atsakovei atsiųstoje Pretenzijoje, yra pagrindas pripažinti Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2018 m. lapkričio 30 d., ko teikiamu priešieškiniu ir prašo atsakovė. Pažymi, jog atsakovei faktiškai nevykdant jokios veiklos nuo 2018 m. rugsėjo 15 d., vis dar buvo mokami mokesčiai už komunalines bei kitas paslaugas, t. y. ieškovės turtas išlaikomas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patalpas perėmė su visais atsakovei priklausančiais daiktais, bei įranga, atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovės 10 371,31 Eur nuostolių atlyginimo ir 2 890,37 Eur sumą, kurią ji sumokėjo už komunalines ir kitas paslaugas laikotarpiu, kai jokia veikla jau nebuvo vykdoma. Atsakovei yra žinoma, kad ieškovei tame pačiame pastate priklauso kitos patalpos, kuriomis ji naudojasi. Nors nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. atsakovė patalpomis visiškai nesinaudojo, tačiau atsakovei ir toliau buvo siunčiamos sąskaitos už suvartotą elektros energiją, vandenį, ir kt. Kol nebuvo išspręsti klausimai dėl Nuomos sutarties nutraukimo, siekdama išvengti teisminių procesų priverstinio vykdymo, atsakovė mokėjo mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas, tačiau pagrįstai mano, kad įgijo teisę reikalauti po sutarties nutraukimo sumokėtų mokesčių grąžinimo. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovė patikslino priešieškinio reikalavimus ir sumažino reikalaujamų nuostolių atlyginimą iki 3 447,36 Eur. Nurodė, jog dalis priešieškinyje nurodytų daiktų buvo grąžinti atsakovei, todėl atsakovė sumažino reikalaujamą priteisti sumą.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės pareikštą patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo atmesti atsakovės patikslintą priešieškinį, tenkinti ieškovės ieškinį visiškai ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovė daro prielaidą, neva tarp šalių nekilo ginčas dėl Nuomos sutarties pasibaigimo fakto, todėl, jos teigimu, Nuomos sutartis laikytina nutraukta nuo 2018-11-30, tačiau ieškovė pažymi, kad joks susitarimas dėl sutarties nutraukimo nebuvo pasirašytas. Atsiliepime į ieškinį buvo laikomasi pozicijos, jog ieškovė nesutiko su Nuomos sutarties nutraukimu, tuo tarpu priešieškinyje pozicija keičiama, nurodant, kad neva atsakovė suprato, kad ieškovė Nuomos sutarties nutraukimui neprieštarauja, todėl Nuomos sutartis laikytina nutraukta nuo 2018-11-30. Pažymi, kad susitarimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo taip šalių pasiektas niekada nebuvo, tuo tarpu atsakovės pozicija, neva, ieškovė neprieštaravo Nuomos sutarties nutraukimui, todėl ji laikė ją nutraukta, laikytina tik gynybine pozicija, atsiradusia priešieškinio pareiškimo metu, siekiant bet kokiu atveju išvengti prievolės vykdymo, ką patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės. Nurodo, jog priešingai nei bando įrodyti atsakovė, elektroniniuose laiškuose, kuriais vyko šalių susirašinėjimas, buvo svarstomas subnuomos teisinių santykių galimybės klausimas, kas tik patvirtina, jog Nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta nebuvo - buvo svarstomas tik subnuomos galimybės klausimas. 2018-11-30 ieškovės elektroniniame laiške nurodytas teiginys, kad Nuomos sutartį nutrauks, jeigu ir toliau atsakovė su ja neatsiskaitys, galutinai patvirtina, jog 2018-11-30 šalių susitarimu Nuomos sutartis nepasibaigė, kadangi atsakovei nevykdant jokių įsipareigojimų, ieškovė ketinimų nutraukti Nuomos sutartį šalių susitarimu neturėjo. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi bei Nuomos sutarties 7.1 punktu , 2019-04-19 Pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą, pranešė atsakovei, kad vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį. Pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą buvo išsiųstas registruotu paštu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog atsakovė neinicijavo sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais nutraukimo, todėl tai patvirtina, jog atsakovė nelaikė Nuomos sutarties pasibaigusia, o pozicija dėl jos tariamo pasibaigimo 2018-11-30 atsirado tik priešieškinio pareiškimo metu. Atsakovės reikalavimas priteisti sumą, kurią ji sumokėjo už komunalines paslaugas Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, laikytinas nepagrįstu. Pažymi, jog iš atsakovės pateiktų mokėjimų nėra aišku, už kokius mėnesius yra mokėta, dėl to negalima nustatyti mokėjimų atitikties pagal sąskaitas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas patikslintą ieškinį palaiko, priešieškinį prašo atmesti, paaiškindami, kad 2016-12-22 sudarė sutartį, patalpos turėjo maitinimo ir administracinę paskirtį. Patalpose buvo kavinė. Su  atsakove susitarė dėl sutarties sąlygų ir pasirašė sutartį. Nuomos mokestį turėjo mokėti nuo vasario 11 d., buvo suderėta 2800 Eur už 2 mėnesius, bet sumokėjo 1500 Eur. Apmokėjimai vėluodavo. Įsiskolinimą sudaro skola už 29 mėnesius 15030 Eur. Sutartis buvo pasirašyta 5 metų terminui. Sutarties nutraukimą inicijavo ieškovė, siųsdama pranešimą apie nutraukimą 2019 m. balandžio mėnesį. Pripažįsta, kad sutartis nutraukta 2019-06-28. Pranešimas grįžo neįteiktas. 2019 m. birželio mėnesį siuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą, laikoma, kad bus nutraukta nuo birželio 28 d. 2018 m. lapkričio 30 d. neturėjo minčių apie sutarties nutraukimą. Kad nesutinka nutraukti sutarties, nurodė raštu, nes turėjo spręsti atsiskaitymo klausimą. Pajamų mokesčio skola sudaro 4153,50 Eur. Bauda paskaičiuota pagal nuomos sutarties 6.6 punktą. Sutartis nutraukta dėl nuomininko kaltės, nes nebuvo mokamas nuomos mokestis ir neprižiūrimos patalpos. Sutarties sąlygas derino abi šalys. Baudos dydį numatė ieškovė. Delspinigiai skaičiuojami nuo skolos 2130,48 Eur. Nuostolius apskaičiavo pati. 2755 Eur suma sudaro žalą. Už naudojimąsi daiktais skaičiavo mokesčius, sumą mažina 470 Eur. Komunalinių mokesčių 68 Eur už 2019 metus. Subnuomos sutartį ruošė nuomininkų advokatas. Atsakovė buvo nurodžiusi neteisingus elektros rodmenis. Atsakovės nurodytų lovų, brangių pagalvių ir didelių išmatavimų antklodžių niekada patalpose nebuvo. Buvusią lovą išsivežė atsakovės atstovas. 2018 m. gruodžio mėnesį buvo sutvarkyta siena, klozetas. Patalpų savininkė ieškovė nuo 2017 metų, iki tol veikė pagal įgaliojimą. Dėl to, kad atsakovė prekiaus alkoholiu, buvo sutarta žodiškai. Šiuo metu patalpos nenuomojamos, nes po atsakovės išsikraustymo nėra sutvarkytos. 2018 m. gruodžio mėnesį patalpas remontavo ne pagal jos užsakymą, už remontą mokėjo ne ieškovė. Kodas nebuvo keistas. Gyveno palėpėj, iki kol prasidėjo remontai. Už elektrą buvo nesumokėta 69,13 Eur. Elektra buvo atjungta už skolas nuo 2019 m. sausio mėnesio. Mano, kad senaties terminas dėl baudos nėra praleistas, nes sutartis nutraukta 2019 m. birželio 28 d. Kadangi atsakovė vedė derybas su subnuomininkais, nuomos sutartis nebuvo nutraukta. 2019 m. sausio ir vasario mėnesiais pati atsakovė nurodė, jog sutartis nėra nutraukta. Atsakovė mokėjo mokesčius už elektros energiją ir pretenzijų nekėlė. Atsakovės reikalavimas dėl 623,11 Eur taip pat neįrodytas. Ieškovė yra fizinis asmuo, o atsakovė verslininkė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai patikslintą priešieškinį palaiko, ieškinį prašo atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad suremontavo patalpas, atnaujino, naujas grindis dėjo, savo pinigus investavo ir pradėjo veiklą. Ieškovė visada turėjo kodus ir raktus ir dažnai ateidavo į patalpas. Kai verslas nebesisekė, ieškojo subnuomininkų,-surado 4, tačiau jie neįtiko ieškovei, todėl  susipyko. Nuomą turėjo mokėti nuo 2017 m. vasario 11 d.,- mokėjo iki 2018 m. lapkričio 30 d. Sutartį pasirašydami matė, jog yra numatyta bauda. Baudos mokėti nenori, nes mano, jog ieškovė trukdė subnuomoti patalpas. Pripažįsta, jog nesumokėjo 2600 Eur nuomos ir gyventojų pajamų mokesčių nuo šios sumos. Ieškovė apie delspinigius niekada nesakė. Kaip paskaičiuota žala, nesupranta, nes atsakovė pagerino patalpų būklę, investavo 50000 Eur. Dėl kompensacijos už patalpų pagerinimą nebuvo susitarę. 2018 m. lapkričio 30 d. parašė laišką, kad nori nutraukti sutartį. Pirmą pasiūlymą nutraukti sutartį ieškovė atsiuntė 2018 m. lapkričio 16 d. į patalpas bandė patekti 2018 m. lapkričio 16 d., bet kodas buvo pakeistas. Mokesčius mokėjo visą laiką. Nuo lapkričio 30 d. toliau gaudavo sąskaitas, nors patalpomis nebesinaudojo. Atvykę 2019 m. gruodžio mėnesį pamatė, kad patalpose dega šviesos. Kad paliks baldus, tarėsi su subnuomininkais. Su ieškove nesitarė. Veiklos nebevykdė nuo 2018 m. spalio mėnesio. Su ieškove nuo to laiko, kai nebepateko į patalpas, bendravo el. laiškais. Ieškovė norėjo pasilikti baldus. 2018 m. lapkričio 16 d. gavo apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad turi atlaisvinti patalpas. Ieškovė visada prašydavo duoti durų kodus. Rašė, kad sutartis nenutraukta, nes ieškovė sutarties nutraukimo atveju reikalavo 40000 Eur. Lapkričio mėnesį buvo skolingi už 4 mėnesius. Ieškovė perėmė patalpas lapkričio 16 d., atsiųsdama raštą. Stalviršis buvo išpjautas, nes buvo įstatyta krosnis. LED sistemą įrengė patys. Interneto cokoliniame aukšte niekada nebuvo. Iš vieno didelio kambario padarė du kambarius. Elektros instaliacija buvo pakeista. Visi išvardinti daiktai (lovos, patalynė, paklodės) buvo kambariuose, kur jie dingo, nežino. Sąskaitos, patvirtinančios šių daiktų įsigijimą, yra. Komunalinius mokesčius apmokėdavo gavę sąskaitas. Iki 2018 m. lapkričio mėnesio pasamdytas žmogus tvarkė patalpas. Alkoholio licenciją persirašė, nes buvo pažadėjęs ieškovei, jam tokio pobūdžio licencijos nereikėjo. Licencija išnyksta, jeigu per metus laiko neperkamas alkoholis. Kodus gyventojams el. laišku pranešdavo administratorė. Kodus keisdavo jis, administratorė ar kita darbuotoja, tačiau po lapkričio mėnesio, su senuoju kodu įeiti nebegalėjo. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos priteisimo, nes ieškinys pateiktas suėjus 6 mėnesių terminui nuo nuomos sutarties nutraukimo. Nuomos santykių pabaiga laikytina 2018 m. lapkričio 30 d. Abi bylos šalys yra verslininkai. Ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, todėl bauda neturėtų būti priteistina.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką,- proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). 

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp bylos šalių 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 5 metų laikotarpiui už 1 400 Eur nuomos mokestį per mėnesį bei nuomotojo GPM, numatant, jog praleidęs mokėti sutartyje numatytus mokėjimus, nuomininkas  mokėti 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jeigu nuomininkas nutraukia šią sutartį ne dėl nuomotojo kaltės ne šioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka prieš terminą, taip pat jeigu sutartis nutraukiama nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės, nuomininkas moka nuomotojui dešimties mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (Sutarties 6.6 punktas). Šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį šalių susitarimu (pasirašant sutarties nutraukimo protokolą) (sutarties 7.3 punktas). Visi šalių tarpusavio pranešimai pateikiami registruotais laiškais sutartyje nurodytais adresais. Minėti pranešimai gali būti pateikiami ir galioja, jei yra išsiunčiami elektroninio ar faksimilinio ryšio priemonėmis <...>. Pranešimai elektroninio ar faksimilinio ryšio priemonėmis turi būti patvirtinti registruotu laišku arba įteikiami asmeniškai pasirašant  (t. 1, b. l. 14-19). 2018 m. spalio 19 d. pretenzijoje ieškovė nurodo sąlygas, kurias įvykdžius tarp bylos šalių sudaryta nuomos sutartis galėtų būti nutraukta (t. 1, b. l. 12). 2018 m. lapkričio 16 d. patalpos apžiūros aktu ieškovė vienašališkai nustatė trūkumus, turto pažeidimus ir defektus (t. 1, b. l. 20-22). 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovė pateikė ieškovei pasiūlymą dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog nebevykdo veiklos, nurodė, kad šias patalpas norėtų išsinuomoti S. S. (t. 1, b. l. 23). 2018 m. lapkričio 30 d. el. laišku, siųstu atsakovei, ieškovė nesutinka dėl subnuomos sutarties pasirašymo, nurodo, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove (t. 1., b. l. 26). 2018 m. gruodžio 19 d. reikalavimu sumokėti už nuomą ieškovė reikalauja atsakovės atsiskaityti iki planuojamos sudaryti subnuomos sutarties sudarymo dienos (t. 1, b. l. 27). 2019 m. balandžio 19 d. pranešime apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovė pranešė atsakovei, kad nuo 2019 m. gegužės 2 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį; patalpos turi būti atlaisvintos per vieną mėnesį nuo sutarties, nutraukimo; turtas nuomotojui grąžinamas tokios būklės, kokios jis buvo gautas nuomininko, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą (t. 1, b. l. 28-29). Iš šalių susirašinėjimo el. paštu ir iš detalios siuntos sekimo informacijos matyti, kad laiško apie sutarties nutraukimą atsakovė nebuvo gavusi (t. 1, b. l. 33, 35-37). 2019 m. birželio 28 d. ieškovė išsiuntė priminimą apie sutarties nutraukimą atsakovei el. paštu (t. 1, b. l. 38, t. 2, b. l. 20-21). Iš 2019 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog atsakovės permoka UAB „Vilniaus vanduo“ sudaro 342,84 Eur. Iš mokėjimo nurodymų matyti, jog atsakovė mokėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019-05-20 414,81 Eur, 2019-01-24 100 Eur, 2018-12-20 350 Eur, 2018-12-12 350 Eur, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2019-05-20 191,72 Eur, UAB „Senamiesčio ūkis“ 2019-08-29 150 Eur. Iš nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos matyti, jog atsakovė mokėjo nekilnojamojo turto mokestį už ieškovės turtą. 2020 m. balandžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2020 m. balandžio 10 d. antstolė nuvyko adresu Sodų 21, Vilnius. Atvykęs UAB „Kaštonų bulvaras“ vadovu R. B. prisistatęs asmuo su pagalbininkais pradėjo patalpose esančių daiktų iškraustymą. Taip pat informavo, kad registratūroje esanti sena odinė sofa ir du foteliai jam nereikalingi ir jis jų neims. L. T. paprašė tuos senus daiktus išsivežti, nes dėl jų išvežimo ji patirs papildomų išlaidų. L. T. advokatas informavo, kad patalpų būklė užfiksuota antstolio prieš pradedant iškraustymą. Patalpų būklė užfiksuota nuotraukose. Iš atsakovės pateiktos suvestinės matyti, kad patalpose nerasta arba liko atsakovei priklausančių daiktų už 623,11 Eur.

Dėl nuomos sutarties pasibaigimo datos, skolos. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Ieškovė prašomas priteisti sumas skaičiuoja iki 2019 m. liepos mėnesio, teigdama, jog nuomos sutartis tęsėsi 30 mėnesių ( teismo posėdžio metu patikslino, jog 29 mėnesius, nes atsakovė kelis mėnesius darė remontą nuomojamose patalpose), už kuriuos atsakovė turėjo sumokėti nuomos mokestį. Ieškovės teigimu, sutartį ji nutraukė vienašališkai, savo iniciatyva dėl atsakovės kaltės, nes ši blogino turto būklę, nustatytais terminais nemokėjo nuomos mokesčio, „kitaip nesilaikė nuomos sutarties ( nebendradarbiavo su ieškove“, pagal Sutarties 7.1. punktą. Atsakovės teigimu, nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 metų lapkričio mėnesį, nes nuo 2018 metų rugsėjo 15 dienos atsakovė veiklos nebevykdė, ieškojo subnuomininkų, tačiau visi surasti nepatiko ieškovei, lapkričio 20 d. išsiuntė laišką ieškovei dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2018-11-30.

Kiekviena teisėtai sudaryta sutartis, jos šalims turi įstatymo galią ir ši sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas joje nurodoma tiesiogiai, bet ir visa tai, ką lemia pačios sutarties esmė ar įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutarties šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimo institutą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinę priemonę). Remiantis LR civilinio kodekso nuostatomis, sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Visgi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. LR CK 6.196 straipsnis nurodo, kad sutarties sąlygos gali būti ne tik aiškiai nurodytos, bet ir numanomos. Numanomos sutarties sąlygos turi būti nustatomos atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, šalių santykių pobūdį bei į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.  Iš 2016-12-22 dieną pasirašytos šalių nuomos sutarties matyti, kad šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį šalių susitarimu ( 7.3. p. surašant sutarties nutraukimo protokolą); nuomotojo ( 7.1. p.) iniciatyva, jei nuomininkas naudojasi turtu ne pagal paskirtį, tyčia ar dėl neatsargumo blogina turto būklę, nesumoka nuomos mokesčio ar sąskaitų už komunalines paslaugas per 14 dienų nuo terminų pasibaigimo, neatlieka einamojo remonto ir/ar kitaip pažeidžia nuomos sutartį; nuomininko (7.2. p.) iniciatyva prieš terminą, jeigu turtas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudotis; visais atvejais nutraukiant šalys turi likviduoti įsiskolinimą per 1 mėnesį ir „iki sutarties galiojimo termino paskutinės dienos palaisvinti patalpas“ ( 7.5. p.); jeigu nuomininkas nutraukia šią sutartį ne dėl nuomotojo kaltės ne šioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka prieš terminą, taip pat jeigu sutartis nutraukiama nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės, nuomininkas moka nuomotojui dešimties mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (Sutarties 6.6 punktas). Bylos šalių sudarytoje 2016-12-22 Sutartyje nurodyta, jog visi šalių tarpusavio pranešimai pateikiami registruotais laiškais. Minėti pranešimai gali būti pateikiami ir galioja, jei yra siunčiami elektroninio arba faksimilinio ryšio priemonėmis <...> jie „turi būti patvirtinti registruotu laišku arba įteikiami asmeniškai pasirašant“ ( 10.7.p.).

                  Iš teismo posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, kad bendravimas tarp šalių vyko dažniausiai elektroniniais laiškais. Iš 2018-10-19 ieškovės pretenzijos atsakovei matyti, kad tuo metu buvo svarstomas sutarties nutraukimas tarpusavio susitarimu klausimas, buvo siūloma atsakovei sumokėti baudą, bendrai surašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą ir pan. Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog jau iki 2018 metų spalio vidurio atsakovė informavo ieškovę apie komercinės veiklos nutraukimą, šalys svarstė klausimą dėl nuomos santykių pabaigos ( pagal sutartį bauda mokama tik nutraukus sutartį), apie patalpų pernuomavimą kitiems verslininkams. Ieškovės teigimu, sutartis nutraukta jos iniciatyva 2019 metų birželį, nes nuomininkė nemokėjo laiku nuomos mokesčių, kitaip pažeidė nuomos sutartį. Tačiau nuomos mokestis jau nebuvo mokamas nuo 2018 metų rudens, atsakovė derino sutarties nutraukimo sąlygas ir jau tada nuomotoja turėjo pagrindą nebelaukiant skolos didėjimo, atsakovei atsisakius toliau nuomotis patalpas, mokėti nuomos mokestį, sutartį nutraukti. Tačiau dėl nežinomų priežasčių ieškovė tik siuntinėjo grasinančius laiškus atsakovei dėl vis didėjančios skolos, grasino teismu, bet sutarties savo iniciatyva nenutraukė dar beveik metus. Sutartyje nebuvo numatyta galimybės atsakovei nutraukti sutarties kitu atveju, nei numatyta 7.2 punkte nemokant baudos, todėl atsakovė, nuo 2018 metų rugsėjo 15 d. nebevykdanti veiklos, ieškojo žmonių, galinčių perimti nuomai patalpas. Atsakovės teigimu, surasti 4 subnuomininkai neįtiko ieškovei. Teismas nesutinka su ieškovės atstovo teiginiais, kad atsakovė ieškodama subnuomininkų nenorėjo nutraukti pasirašytos šalių nuomos sutarties. Tiek atsakovės, tiek pačios ieškovės rašytuose 2018 metais laiškuose buvo aiškiai išreikšta abiejų šalių valia nebepratęsti tarpusavio santykių : L. T. 2018-10-19 pretenzijoje rašė, kad Deimantė nori naujos nuomos sutarties 5 metams, ieškovė nurodė atsakovei sumokėti susidariusią nuomos skolą „iki sutarties nutraukimo dienos“ ir pan. 2018-11-30 „L.“ R. rašė“: kadangi yra skola, sutartį su jumis tuoj pat nutrauksiu“. R. B. 2018-11-20 atviru pasiūlymu ieškovei pasiūlė nutraukti sutartį pagal 7.3. punktą nuo 2018-11-30. 2018-11-30 „L.“ elektroniniame laiške nurodė jos rastas klaidas pateiktoje subnuomos sutartyje ir teigė, kol jos sąlygos nebus įvykdytos „teks laukti“. iš 2018-10-19 ieškovės pretenzijos atsakovei matyti, kad tuo metu jau buvo šalių svarstomas sutarties nutraukimas tarpusavio susitarimu, buvo siūloma sumokėti baudą ( kuri pagal šalių sutartį turi būti mokama tik nutraukus sutartį), bendrai surašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą ir pan. 2018-11-16 Patalpų apžiūros akte ( toliau Aktas) ieškovė nurodė, jog „ Pagal sutarties 2.4. p. jai pasibaigus Nuomininkas grąžina Turtą, pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, nurodant defektus, gedimus“. Akte ieškovė nurodė, jog „ Aš susipažinau su Patalpų būkle ir nepriimu Turto tokios būklės. Privalote suremontuoti, sutaisyti arba sumokėti“ ( t.I, b.l.20). Pažymėtina, jog vienašališkai ieškovės surašytame Akte buvo remiamasi šalių pasirašytos sutarties 2.4. punktu, numatančiu Nuomotojo pareigas priimti turtą iš nuomininko, kai šis „Sutarties terminui pasibaigus jį grąžina“. T.y., pati ieškovė, vadovaudamasi 2016-12-22 šalių pasirašytos sutarties 2.4. punkto nuostatomis Akte išreiškė savo valią priimti nuomotą turtą iš nuomininko, prieš tai nurodžius defektus, gedimus. Pagal Sutarties 3.8. punktą nuomininkas įsipareigojo <...> nutraukus sutartį prieš terminą, ne vėliau kaip paskutinę šios Sutarties galiojimo dieną grąžinti turtą Nuomotojui tos būklės, kurios jis gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. 2018-11-16 nuomojamos patalpos buvo apžiūrėtos, reiškia nuomotojui perduotos, įvertinta perduodamo turto būklė. Atsakovei nesutikus su vienašališkai nustatytais trūkumais, bei teigiant, jog turtas buvo pagerintas, o ne pablogintas, todėl ieškovė pati turi sumokėti atsakovei remonto išlaidas, turto perdavimo suderinto akto šalys taip ir nepasirašė. Pažymėtina, jog turto perdavimo klausimas sprendžiamas tik sutarties sudarymo/nutraukimo atvejais, todėl darytina išvada, kad ieškovė, vienašališkai surašydama Aktą, sutiko su nuomos santykių nutraukimu su atsakove. Tai, kad nepavyko derybos su atsakovės surasta subnuomininke S. S., šiai pasiūlius mokėti tik po 1000 Eur nuomos mokesčio, nesudaro pagrindo teigti, kad nuomos santykiai su atsakove toliau tęsėsi.

             Bylos šalys sutartyje nebuvo įtvirtinusios termino, per kurį būtina informuoti kitą šalį apie sutarties nutraukimą. Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka. Apie vienašališką sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Išvardyti teisės vienašališkai nutraukti sutartį ribojimai užtikrina sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, teisinės padėties apibrėžtumą. Vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius; tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai bei apgina sąžiningos šalies interesus. Šalių pasirašytoje sutartyje įstatymo nuostatos apie nuomininko teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš mėnesį raštu įspėjus nuomotoją, į sutartį nebuvo įtraukta, tačiau šalys susitarė, kad nuomininkas gali nutraukti nuomos sutartį „ne šioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka“ ( 6.6.p.). 2018 m. lapkričio 20 d. pasiūlymu dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei L. T. pateikė pasiūlymą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, siūlė laikyti sutartį nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 30 d. Pažymėtina, kad pagal šalių pasirašytą sutartį viena šalis savo iniciatyva gali nutraukti nuomos sutartį, tinkamai pranešusi kitai šaliai. Tokiu atveju sutarties nutraukimo protokolas nėra surašomas. Bylos šalių sudarytoje 2016-12-22 Sutartyje nurodyta, jog visi šalių tarpusavio pranešimai pateikiami registruotais laiškais. Minėti pranešimai gali būti pateikiami ir galioja, jei yra siunčiami elektroninio arba faksimilinio ryšio priemonėmis <...> jie „turi būti patvirtinti registruotu laišku arba įteikiami asmeniškai pasirašant“ ( 10.7.p.). Iš teismo posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, kad bendravimas tarp šalių vyko elektroniniu paštu. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl informavimo tvarkos pažeidimo. Teismui pateiki elektroniniai laiškai patvirtina, kad šalims bendru sutarimu sutarties nutraukti nepavyko, todėl atsakovė 2018 m. lapkričio 20 išsiuntė pranešimą, jog sutartis nutraukiama nuo 2018 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į įstatyme įtvirtintą imperatyvią nuostatą, jog šalis vienašališkai gali nutraukti sutartį kitą šalį įspėjus ne mažiau kaip prieš 30 dienų, darytina išvada, jog 2016-12-22 Nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d. Tai, kad atsakovė per 1 mėnesį nuo sutarties nutraukimo neatlaisvino patalpų ar nevykdė įsipareigojimo dėl skolos likvidavimo, nesudaro pagrindo teigti, kad nuomos sutartis 2018 metų gruodį nebuvo nutraukta. Pažymėtina, jog pati ieškovė pageidavo dalį skolos gauti inventoriumi ir 2018-10-19 Pretenzijoje prašė atsiųsti daiktų kainas, kas dar labiau patvirtina išvadą, jog atsakovė nuomos santykių tęsti nebeplanuoja, o ieškovė, prašydama palikti jai nuomininkės inventorių, planavo toliau nuomoti patalpas hostelio veiklai ar pati vykdyti hostelio verslą. Pažymėtina, jog 2019 metų sausio 11 dieną ieškovė informuoją atsakovę apie tai, kad 2018 metų gruodį žmogus nuomotose patalpose darė kosmetinį remontą ( klijavo plyteles ir pan.), kas patvirtina teismo padarytą išvadą, kad 2018 metais nutraukus nuomos sutartį, gruodį nuomininkų patalpose nebebuvo,- ten darbavosi nuomotojo žmogus ( ieškovė įsipareigojo pateikti teismui asmens duomenis ar ir/ar užtikrinti jo dalyvavimą teisme, kad teismas galėtų tiksliau apklausti dėl atliktų darbų apimties ir laiko, tačiau savo įsipareigojimo nevykdė). Iš teismui pateikto 2020-07-20 elektroninio laiško V. matyti, jog šis prašomas paliudyti teisme, kad 2018m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. pradžioje subnuomininkams Sauliui ir Sandrai padėjo įrenginėti patalpas Sodų g. 21-1. Vilnius. Tai dar kartą įrodo, jog patalpas pagal savo pageidavimą su ieškovės žinia ir leidimu įsirenginėjo tretieji asmenys. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas R. B. nurodė V. nepažįstantis.      

                Pripažinus, jog tarp šalių 2016-12-22 sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 gruodžio 20 d., ieškovei teigiant, kad atsakovė iš viso sumokėjo 26310 Eur nuomos mokesčio, atsakovei iš dalies pateikus analogiškus paskaičiavimus ( skiriasi 490 Eur suma alkoholio licenzijai), laikant, kad patalpos buvo nuomojamos (nuomos mokestis mokamas) nuo 2017 metų vasario 11 d. iki 2018-12-20, iš viso 22 mėnesius, už nuomą mokėtinas mokestis sudaro 4490 Eur ( 22*1400-26310). Atsakovė pripažįsta 2600 Eur nuomos mokesčio skolą ir nuo tos sumos priklausantį mokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau duomenų, patvirtinančių skolos nurodytą dydį, teismui nepateikė. 490 Eur suma, atsakovės nurodyta kaip nuomos mokesčio suma, į sumokėtą sumą neįtrauktina, nes buvo tikslinė už alkoholio licenziją, šalys dėl jos įskaitymo į nuomą nebuvo sutarusios, todėl ieškinys dėl nuomos skolos priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistina 4490 Eur nuomos mokesčio skola.

Ieškovė prašo priteisti jai ir 4515,26 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Pažymėtina, jog Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį.

Atsižvelgiant į Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymą: „ kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui, tai tokios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo“, įvertinus, jog atsakovė turi prievolę apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį į valstybės biudžetą, ieškovės reikalavimas jai priteisti gyventojų pajamų mokestį ( biudžetines lėšas) netenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 14000 Eurų netesybas ( baudą) pagal Sutarties 6.6 punktą, taip pat 2218,41 Eur delspinigius pagal Sutarties 5.1 ir 5.2 punktus taikant sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsakovės atstovas prašo reikalavimui dėl baudos taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad reikalavimas priteisti is? atsakove?s 14 000 Eur dydz?io bauda?, 2 218,41 Eur dydz?io delspinigius ir nuostolių atlyginimą yra ne tik neteisėtas bei nepagrįstas, bet ir įrodo, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia ne apginti savo teises ar teisėtus interesus, o nesąžiningai praturtėti atsakovės sąskaita.

               Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui dėl baudos. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Jeigu per šešių mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pasibaigimo ieškinys dėl delspinigių priteisimo nepareiškiamas, tai iš viso netenkama teisės į baudos, delspinigių priteisimą, išskyrus atvejus, kada senaties terminas atstatomas, taip pat jeigu taikyti ieškinio senaties terminą neprašo skolininkas ar jeigu senaties termino eiga nutraukta. Tai reiškia, kad senaties terminas reikalavimui dėl netesybų už laiku neatliktus darbus ar neapmokėjimą pareikšti prasideda kiekvieną pažeidimo, t.y. kiekvieną einančią darbų neatlikimo ar neapmokėjimo dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą kreditorius negali reikalauti ir netesybų ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė reikalauti baudos sumokėjimo pradėjo dar 2018 m. spalio 19 d., iškeldama atsakovei sąlygas dėl Nuomos sutarties nutraukimo; reikalavimą pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 16 d. Įvertinus aukščiau išdėstytą, atsakovės atstovo prašymą taikyti ieškinio senatį, teismui pripažinus, jog nuomos santykiai tarp šalių nutrūko 2018 m. gruodžio 20 d., esant kasacinio teismui išaiškinimui dėl dvigubų netesybų ( baudos ir delspinigių) negalimumo, įvertinus baudos dydį,-14000 Eur, laikytina, jog ieškovės reikalavimas dėl beveik metinės nuomos mokesčio sumos, kaip baudos, priteisimo už tai, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, yra nepagrįstas. Teismas pripažįsta netesybas ne kompensuojamojo bet baudinio pobūdžio ir joms taiko ieškininę senatį.

               Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovė netinkamai vykdė 2016-12-22 šalių pasirašytą nuomos sutartį, ilgiau kaip 14 dienų nesumokėjo priklausančią mokėti nuomą, teismui nustačius, jog nuomos mokesčio skola sudaro 4490 Eur, nuo tos sumos, vadovaujantis šalių pasirašytos sutarties 5.1. ir 5.2. punktais už ieškovės prašomas 185 dienas priteistini 0,06 procento dydžio delspinigiai,-498,39 Eur ( 4490*,06/100*185).

               Ieškovė prašo priteisti dalį nuostolių, kurių nepadengia depozitas,- 1355 Eur, teigdama, jog 2018 m. lapkričio 16 d. paskaičiavo defektų 2755 Eur sumai. Teismo posėdžio metu ieškovė nustatytų defektų sumą mažino, teigė, jog žalą nustatinėjo pati. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 53159,81 Eur nuostolių, vėliau mažino priešieškinio sumą iki 13261,68 Eur, nurodydamas, kad nuostolį sudaro daiktų vertė, kurios iš ieškovės neatgavo ( čiužiniai, lovų grotelės, lovų mediena, patalynė, komodos, lempos, džiovyklė, sudėtos durys, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, telefonspynės ir kt.) ir už ieškovę sumokėti mokesčiai, dar vėliau teikė pareiškimą dėl dalies reikalavimų sumažinimo, nurodydama, kad dalis daiktų atsakovei yra grąžinti 2020 m. balandžio mėnesį atsakovę įleidus į patalpas. Likusi negrąžintų daiktų vertė 623,11 Eur ( nerado vienos lovos, dviejų pagalvių, patalynės komplekto ir kt.).

                Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Įrodinėti teisinę reikšmę civilinėje byloje turinčias aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.

 Ieškovė į nustatytus defektus įtraukia ir perdažytas sienas ( 300 Eur), išmontuotus virtuvėlėje baldus ( 500 Eur), nenuimtą kaštoną ( 100 Eur), naudojimąsi daiktais ( 470 Eur) ir t.t. Atsakovė teigia, jog ieškovei buvo palikti baldai, daiktai, skirti komercinei veiklai vykdyti. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad Nuomos sutartis tarp šalių pasirašyta 2016 m. gruodžio 22 d., veiklą atsakovė pradėjo vykdyti nuo 2017 metų vasario 11 d. ( nuo tada susitarė mokėti nuomos mokestį). Iki 2017 metų vasario mėnesio, pagal šalių susitarimą, atsakovė vykdė remonto darbus, -ruošė patalpas būsimai hostelio veiklai, dažė sienas, ruošė kambarius, pirko baldus, patalynę. Visus remonto darbus stebėjo ieškovė. Nusiskundimų dėl perdažomų sienų spalvos, klojamų grindų, daromų pertvarų remonto metu nereiškė. Atsakovės teigimu, patalpos buvo pagerintos, o ne pablogintos, tačiau šalys nebuvo aptarusios išlaidų turto pagerinimui apmokėjimo. Tai, kad atsakovės supirkti baldai patiko ieškovei, liudija ieškovės rašytiniai pasiūlymai perimti baldus, atsakovei nusprendus komercinę veiklą nutraukti, prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti paliktus atsakovės daiktus ( ne tik baldus, patalynę, paveikslus, žvakides, bet ir sumontuotas kodines spynas, kameras su įrašymo įrenginiu ir kt.). Teismas sutinka, kad iš vienos paskirties patalpų ( maitinimo) jas perdarius į kitos paskirties ( nakvynės suteikimo), buvo demontuoti virtuvėlės įrenginiai, pakeistas apšvietimas ir t.t., tačiau ieškovė teismo posėdžio metu neįrodinėjo, jog atsakovės atlikti remonto darbai buvo atlikti be jos leidimo,- priešingai, abi šalys teigė, jog ieškovė netrukdomai visą nuomos laiką galėjo patekti į patalpas, matė atliekamus darbus, jiems neprieštaravo, jų nestabdė.

              Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei pagal DK (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 245, 253–255 straipsnių nuostatas atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodą, paskaičiuojant kiek kainuotų atkurti prieš turto sugadinimą buvusios būklės turtą; tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, o žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, remiantis CPK suformuluotomis taisyklėmis.

             Teismui pateiktose ieškovės nuotraukose fiksuoti turto sugadinimas, daiktų pažeidimai yra neinformatyvūs,- nėra aiški nuotraukų darymo data, vieta ir kt.; fotonuotraukose fiksuoti pažeidimai iš dalies neatitinka 2018-11-16 Apžiūros akte nurodytų ir ieškovės įvertintų pažeidimų. Be to, kaip jau anksčiau buvo minėta, žala, arba nuostoliai turi būti tinkamais rašytiniais įrodymais patvirtinti( sąskaitos –faktūros, turto vertintojo pažymos, sąmatos, mokėjimo kvitai ir pan.), iš kurių matytųsi nustatyti nurodyti defektai, jų šalinimo išlaidos, medžiagų, būtinų remonto darbams, kiekis ir kaina sąmatos sudarymo metu galiojančiomis kainomis, ir t.t. Jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašomų priteisti nuostolių dydį, ieškovė nepateikė, todėl reikalavimas dėl nuostolių pagal 2018-11-16 Apžiūros aktą atlyginimo atmestinas.

Atsakovė reikalauja grąžinti dvigulę lovą, 2 pagalves, 3 patalynės komplektus, vieną čiužinį ir kt. už 623,11 Eur. Prideda prekių įsigijimo dokumentus, tačiau duomenų, patvirtinančių, kiek iš viso buvo baldų, patalynės ir kt. nuomos santykių pradžioje, kiek vienetų baldų, patalynės ji nutraukus nuomos santykius išsivežė ir kt., byloje nėra. Be to, iš R. B. 2020-02-05 siųsto elektroninio laiško „Laimai“ matyti, kad čiužinių savikaina nurodyta 85 Eur, tuo tarpu priešieškiniu prašo priteisti neatgauto čiužinio kainą,-246 Eur, pagalvės buvo įvertintos po 9 Eur,- priešieškinyje beveik 20 Eur ir pan. Esant neatitikimams tarp nurodytų verčių, kainų, nesant rašytinių įrodymų apie nuomos pradžioje hostelyje buvusius ir vėliau išvežtus baldus ir kitus daiktus, laikytina, jog reiškiamas reikalavimas priteisti iš nuomotojos 623,11 Eur  nuomininko nerastų daiktų vertę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad pats nuomininkas buvo nerūpestingas ir neatidus: nusprendęs nebetęsti komercinės veiklos, nutraukęs nuomos santykius, jam priklausančius daiktus paliko nuomotojo žinioje ( daiktų neišsivežė, nesusitarė su nuomotoja ar subnuomininkais dėl jų perėmimo ir pan.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1401,53 Eur sumokėtų komunalinių mokesčių už ieškovei priklausančias patalpas nuo 2018-11-30 ir 1081 Eur sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį.

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų arba 286 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 str. 1 d. įpareigoja būtent nekilnojamojo turto savininką apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Iš teismui pateiktos bylos šalių pasirašytos nuomos sutarties 5 skyriaus „Mokesčiai ir atsiskaitymo tvarka“ matyti, kad šalys susitarė dėl nuomos mokesčių dydžio ir mokėjimo tvarkos bei komunalinių mokesčių ( dujos, elektros energija, vanduo, kanalizacija, ryšio ir kitos paslaugos). Dėl nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo ir mokėjimo rašytinio susitarimo nebuvo, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 1081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio priteisimo tenkintinas.

Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė savo komercinę veiklą nuomojamose patalpose vykdė iki 2018 m. rugsėjo 15 d. Teismo pripažinta, kad nuomos santykiai tarp šalių buvo nutraukti 2018 metų gruodžio 20 d. 2018 metų gruodį, ieškovės teigimu, patalpas remontavo, bandė savo planuojamai veiklai pritaikyti S. ir S.. Laikytina, kad nuo nurodytos datos atsakovė ieškovei priklausančiomis patalpomis nebesinaudojo, tačiau dar visus metus mokėjo pagal 2016-12-22 Nuomos sutartį mokesčius už patalpai suteiktas komunalines paslaugas. Ieškovės teigimu, dar liko nesumokėta 68 Eur už šiukšles. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad net teismui nagrinėjant ginčą dėl skolos priteisimo, šalys tarpusavyje vedė derybas dėl atsakovės paliktų daiktų perėmimo: „L.“ 2020 m. vasario 3 d. siūlė atsakovei parduoti 10 dviaukščių lovų su čiužiniais už 2500 Eurų, rašė, jog yra supirktas inventorius tolimesnei hostelio veiklai. Iš bylos duomenų nenustatyta, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis ieškovės patalpomis naudojosi Saulius su Sandra, neaišku, kodėl šalys tarpusavyje nebendradarbiavo ( atsakovė neišsivežė savo daiktų iš nebenuomojamų patalpų, o ieškovė nesusitarė su norinčiais hostelio veiklą vykdyti naujais nuomininkais ir pan.). Teismui nėra pateikta įrodymų, ar ieškovė patyrė kokius tai nuostolius atsakovei neišvežus iki 2020 metų balandžio mėnesio savo lovų iš nuomotų patalpų, kodėl atsakovė 2019 metais mokėjo komunalinius mokesčius, jei teigia, kad nuomos santykiai buvo nutraukti dar 2018 metų lapkričio 30 d., kodėl atsakovė nenutraukė su komunalinių paslaugų tiekėjais pasirašytų sutarčių ir pan. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, atsakovei laiku ir tinkamai nenutraukus su komunalinių paslaugų tiekėjais pasirašytų sutarčių, laikytina, jog jai adresuotos sąskaitos buvo apmokėtos tinkamo subjekto, todėl reikalaujama 1401,53 komunalinių mokesčių suma iš ieškovės atsakovei nepriteistina. Ieškovė prašo priteisti 68 Eur iš atsakovės už 2019 metų pusmetį. Teismui pateiktas 2020-05-19 mokėjimo nurodymas dėl 71,31 Eur vietinės rinkliavos mokėjimo nepatvirtina ieškinyje nurodyto fakto, kad tai skola už nuomos laikotarpį, kad atsakovė, mokėdama ir 2019 metais mokesčius už ieškovės patalpoms suteiktas paslaugas, neapmokėjo rinkliavos ir pan. Be to, teismui konstatavus, jog nuo 2018 metų gruodžio 20 d. šalių nuomos santykiai nebesiejo, nes nuomos sutartis buvo nutraukta, prievolės pagal nutrauktą sutartį nebevykdomos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės prašymas tenkintinas, iš atsakovės priteistinos ieškovės prašomos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2019 metų rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu. Ieškovė byloje sumokėjo 852 Eur žyminio mokesčio, 2057 Eur už atstovavimą teisme, atsakovė sumokėjo 373 Eur žyminio mokesčio ir 3630 Eur už atstovavimą teisme. Nors atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų surašymą, atstovavimą teisme neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio, įvertinus tai, jog byla nebuvo sudėtinga, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, nereikėjo specialių žinių ir pan., laikytina, jog prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydis per didelis, todėl mažintinas 1000 Eur, iki 2630 Eur. Laikant, kad patenkinta apie 13 procentų ieškinio reikalavimų ir apie 29 procentus patikslinto priešieškinio reikalavimų (50 procentų neturtinio reikalavimo bei 8 procentai turtinių reikalavimų), iš atsakovės ieškovei priteistina 378,17 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovei 870,87 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta Nuomos sutartis Nr.2016-1 nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d.

Priteisti ieškovei L. T., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaštonų bulvaras“, kodas 302681212, 4490 Eur ( keturi tūkstančiai, keturi šimtai devyniasdešimt eurų) skolos, 498,39 Eur ( keturi šimtai devyniasdešimt aštuonis eurai 39 ct) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2019-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 378,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaštonų bulvaras“, kodas 302681212, iš ieškovės L. T., a.k(duomenys neskelbtini) 1081 Eur ( vienas tūkstantis aštuoniasdešimt vienas euras) nekilnojamojo turto mokesčio ir 870,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                       Rasa Augustė