KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui Algimantui Gutauskui, atsakovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui U. V. dėl turtinės žalos atlyginimo bei ieškovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-04-23 sprendimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 8499,57 Lt mokymo išlaidų, 96,64 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas Krašto apsaugos ministro 2000-05-09 įsakymu Nr. 472 buvo pasiųstas mokytis į Švedijos sausumos kariuomenės koledžą. 2000-05-15 su atsakovu buvo sudaryta kario, siunčiamo mokytis, sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokytis koledže nuo 2000-06-12 iki 2003-07-01, gauti mokymo įstaigos baigimo dokumentą, baigęs mokymąsi – ištarnauti tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje 5 metus, negalėdamas dėl subjektyvių priežasčių ištarnauti 5 metų – atlyginti jo mokymui skirtas lėšas. Mokymosi laikotarpiu Švedijos sausumos kariuomenės koledže atsakovui buvo sumokėta 18 009,51 Lt stipendijos. Atsakovas 2003-06-14 baigė Švedijos sausumos kariuomenės koledžą. Atsakovas 2003-09-03 su ieškovu sudarė profesinės karo tarnybos sutartį. Krašto apsaugos ministro 2006-06-14 įsakymu Nr. P-579 „Dėl vyr. ltn. U. V. išleidimo į atsargą atsakovas buvo išleistas į atsargą, profesinės karo tarnybos sutartį nutraukiant Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 37 str. 1 d. pagrindu, bei įpareigotas grąžinti jo mokymui ieškovo išleistos pinigų sumos dalį, proporcingą likusiai neištarnautai įsipareigoto ištarnauti termino daliai – 8499,57 Lt.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė: pripažino negaliojančiu ieškovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir atsakovo U. V. 2000-05-15 sudarytos Kario, siunčiamo mokytis, sutarties 2.5. punktą; priteisė iš ieškovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atsakovui U. V. 1180 Lt, valstybei – 34, 20 Lt – bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2000-05-15 sutarties momentu nebuvo LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų faktinių aplinkybių, todėl buvo neįmanoma įvykdyti sutarties nuo jos sudarymo momento. Dėl šių priežasčių, teismo nuomone, buvo pažeistas teisės imperatyvas, kurį besąlygiškai išvedė iš prievolės esmės. Teismas savo iniciatyva pripažino iš dalies negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento ieškovo ir atsakovo 2000-05-15 sudarytos Kario, siunčiamo mokytis, sutarties 2.5. punktą kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas, vertindamas LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 str. 2–3 d. normų turinį, nustatė, kad minėtoje teisės normoje nebuvo visų numatytų faktinių aplinkybių sudėties, t. y. nebuvo sudarytos terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties, išieškomų išlaidų apskaičiavimo taisyklių, išieškomos išlaidos mokymuisi Švedijoje buvo išleistos vėliau nei per paskutinius trejus metus iki atsakovo atleidimo iš profesinės karo tarnybos. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis administraciniu norminiu aktu, kuris įstatymu nustatyta tvarka pripažintas prieštaraujančiu LR Vyriausybės nutarimui (1998 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1397 „Dėl įgaliojimų suteikimo pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas“), kaip priimtas institucijai viršijant jai suteiktus Vyriausybės nutarimu įgaliojimus, todėl šis administracinis norminis aktas apskritai negalėjo būti priimtas. Išaiškino, kad išlaidos mokymui Švedijoje (stipendija) buvo padarytos laikotarpiu nuo 2000-06-12 iki 2003-06-12, o atsakovas iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas 2006-06-14, t. y. išlaidos buvo išleistos vėliau nei 3 metų laikotarpiu iki atsakovo atleidimo. Teismas pripažino, kad atsakovui nei sutarties, nei LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pagrindu neatsirado prievolė ieškovui, todėl netaikė, nei sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimą nei asmens nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių LR CK normų (LR CK 6.256, 6.237 str., 6.241 str. 1 d. 4 p.). Nesant pagrindo pripažinti, jog atsakovui yra atsiradusi prievolė ieškovui, pripažįstama, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovui palūkanas dėl prievolės nevykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovė LR krašto apsaugos ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-04-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino materialinės teisės normas nustatydamas prievolės atsiradimo pagrindą. Sutarties sudarymo metu teisės aktai nustatė, kad karys su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis jo iniciatyva, turi prievolę atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias kaip paramą Lietuvai padengė užsienio valstybės. Pažymi, kad su atsakovu, kuris baigė karininkus rengiančią užsienio karo mokyklą, pagrįstai buvo sudaryta karo tarnybos sutartis, kurios terminą nustatė LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, o LR Vyriausybės nutarime Nr. 288 buvo nustatytas laikas, kurio neištarnavęs, karys privalo atlyginti su jo mokymu susijusias išlaidas. Priduria, kad specialaus teisės akto, kuris nustatytų išlaidų apskaičiavimo tvarką, nebuvimas negali būti pagrindu neatlyginti išlaidų, susijusių su atsakovo mokymu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo pasirašyta su atsakovu rašytinė sutartis, nes šalių valia buvo išreikšta rašytiniais dokumentais, t. y. atsakovo prašymu ir karinio vieneto vado įsakymu. Atsakovas neištarnavo profesinės karo tarnybos sutartyje nustatyto termino, todėl privalo atlyginti išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, nes tokiu būdu atsakovas nepagrįstai praturtėjo.
Atsakovas atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo argumentu, kad turėjo būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos. Pažymi, kad atsakovas stipendiją gavo teisėtai ir pagal LR CK 6.241 str. 1 d. 4 p. negalima jos išieškoti. Nurodo, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sutarties 2.5 p. punktą pripažino prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms ir šią sutarties sąlygą laikė negaliojančia. Priduria, kad stipendija pagal LR aukštojo mokslo įstatymo 62 str. 2 d. negali būti išieškoma iš studento.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 1998 m. įstojo į Lietuvos karo akademiją ir įgijo kariūno statusą. 2000 m. atsakovas dalyvavo atrankoje ir buvo atrinktas mokytis Švedijos sausumos kariuomenės koledže. 2000-05-15 Lietuvos karo akademijos viršininko įsakymu Nr. 221K buvo išbrauktas iš kariūnų sąrašų. 2000-05-09 LR krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 472 atsakovas buvo pasiųstas mokytis į Švedijos sausumos kariuomenės koledžą. 2000-05-15 buvo sudaryta kario, siunčiamo mokytis, sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo mokytis Švedijos sausumos kariuomenės koledže nuo 2000-06-12 iki 2003-07-01, gauti mokymo įstaigos baigimo dokumentą bei baigęs mokslus ištarnauti tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje penkerius metus. Pasirašytoje sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovas neištarnavęs sutarto laiko dėl subjektyvių priežasčių, atlygins jo mokymui išleistas lėšas. Atsakovas 2003-06-14 baigė Karo akademiją Švedijoje. Ieškovas ir atsakovas sudarė neterminuotą profesinės karo tarnybos sutartį, kuri įsigaliojo 2003-09-03. Atsakovas 2006-04-25 pateikė prašymą dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos. 2006-06-14 ieškovas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos, nurodyta grąžinti mokymo išlaidų sumą – 8499,57 Lt. Ši suma buvo apskaičiuota pagal LR krašto apsaugos ministro 2005-04-15 įsakymą Nr. V‑449 „Dėl išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“. Nuo 2003-09-01 iki 2006-03-30 ieškovas mokėsi Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos Neakivaizdiniame skyriuje, studijavo personalo vadybos programą, akademiją baigė 2006-03-30. 2007-12-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu pripažinta, kad LR krašto apsaugos ministro 2005-04-15 įsakymas Nr. V‑449 „Dėl išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ ir juo patvirtintos išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklės, Pažyma apie krašto apsaugos sistemos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, Krašto apsaugos sistemos išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, grąžinimo sutarties forma prieštarauja LR Vyriausybės 1998-12-03 nutarimo Nr. 1397 „Dėl įgaliojimų suteikimo pagal LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas“ 1.2.2 punktui, nes ginčijamas krašto apsaugos ministro įsakymas Nr. V-449 nebuvo suderintas su Finansų ministerija.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodo, kad kario, siunčiamo mokytis, sutarties sudarymo metu galiojęs LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 str. reglamentavo kario parengimo išlaidų grąžinimą. Šio straipsnio 2 d. nustatė, kad iš kario, su kuriuo anksčiau termino nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis jo iniciatyva, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išieškotos krašto apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose ir kursuose išlaidas, kurias kaip pagalbą krašto apsaugos sistemai padengė užsienio valstybės. Ši įstatymo nuostata įtvirtinta ir 2000-05-15 sudarytos sutarties 2.5 p., kuris numatė, kad negalėdamas dėl subjektyvių priežasčių ištarnauti 2.4 p. numatyto laiko, t. y. penkerių metų, karys įsipareigoja atlyginti jo mokymui išleistas lėšas. Darytina išvada, kad prievolė atlyginti mokymui išleistas lėšas kildintina iš šalių pasirašytos sutarties. Kadangi 2000-05-15 sutarties 2.5 p. įgyvendintos ne LR krašto apsaugos ministro 2005-04-15 įsakymo Nr. V‑449, o LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-28 sprendimas neturi įtakos sutarties 2.5 p. teisėtumui. Atsižvelgiant į aptartas sąlygas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2000-05-15 sutarties 2.5 p. pripažino negaliojančiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos 2000-05-15 sutarties sąlygos yra teisėtos, todėl šalys privalo jas vykdyti.
Teisėjų kolegijos nuomone pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad specialaus teisės akto, kuris nustatytų išlaidų apskaičiavimo tvarką, nebuvimas negali būti pagrindu neatlyginti išlaidų, susijusių su atsakovo mokymu. Atsižvelgiant į tai, kad LR krašto apsaugos ministro 2005-04-15 įsakymas Nr. V‑449, kuriuo buvo nustatyta iš kario išieškotinų jo mokymo, profesinio rengimo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidų apskaičiavimo tvarka, yra panaikintas, tačiau nei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, nei šalių sudarytose sutartyse nesulygtas atlygintinų mokymo išlaidų dydis, todėl, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas jo mokymo Lietuvos karo akademijoje ir kvalifikacijos kėlimo išlaidas turi atlyginti pagal LR aukštojo mokslo įstatymą, kuriame buvo nustatytas konkretus aukštosiose mokyklose besimokančių studentų už mokslą mokamo mokesčio dydis. Pažymėtina, kad į tai orientuojama ir krašto apsaugos ministro 2008-08-14 įsakyme Nr. V-782 „Dėl išieškomų išlaidų, tiesiogiai susijusių su kario mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“.
Ieškovo reikalaujamas priteisti sumas sudaro stipendija, išmokėta atsakovui Švedijoje nuo 2000-06-12 iki 2003-06-12, ir išlaidos, susijusios su studijomis Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje nuo 2003-09-01 iki 2006-03-30.
Teisėjų kolegija nurodo, kad stipendija yra viena iš studento paramos formų. Ši parama suteikiama studentui studijų metu neatlygintinai. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė prisiteisti išmokėtą stipendiją, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti lėšas, sumokėtas atsakovui kaip stipendiją.
Išlaidos, susijusios su mokymusi Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, atlygintinos pagal studijų laikotarpiu galiojusios LR aukštojo mokslo įstatymo redakcijos nuostatas. Atsakovas studijavo Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje nuo 2003-09-01 iki 2006-03-30, šiuo laikotarpiu galiojusi LR aukštojo mokslo įstatymo 59 str. redakcija ((Nr. IX-1526, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 47-2058 (2003-05-14) reglamentavo studentų studijų įmokas. Šio straipsnio 1 d. nustatė, kad valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentai kiekvieną semestrą aukštajai mokyklai moka studijų įmoką, kuri lygi Vyriausybės nustatyto minimalaus gyvenimo lygio 4 dydžiams. LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarime Nr. 382 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio, valstybės socialinio draudimo bazinės pensijos ir minimalių dydžių didinimo“ nustatyta, kad nuo 1998-05-01 minimalų gyvenimo lygį sudarys 125 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Darytina išvada, kad už studijas Generolo J. Žemaičio akademijoje nuo 2003-09-01 iki 2006-03-30 atsakovas turėjo sumokėti 20 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 2500 Lt. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas įvykdė dalį 2000-05-15 sutarties 2.5 p. nustatytos pareigos, t. y. vietoj sutartų penkerių metų, ištarnavo tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje trejus metus (nuo 2003-09-03 iki 2006-06-14), todėl vadovaudamasi LR CK 1.5 str. mano, kad neteisinga būtų priteisti visą sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes iš atsakovo priteistina suma mažintina proporcingai ištarnautam laikui iki 1000 Lt.
Teisėjų kolegijai ieškinį patenkinus iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlygintinos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas U. V. sumokėjo 1180 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovo priteistina 1043 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p.).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 2 p. konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.
n u s p r e n d ž i a:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-04-23 sprendimą.
Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: ieškovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai priteisti 1000 Lt iš atsakovo U. V. .
Iš ieškovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atsakovui U. V. priteisti 1043 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kolegijos pirmininkas Savinijus Katauskas
Kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė
Bronius Valius