Administracinė byla Nr. I-9140-142/2014
Proc. Nr. 3-61-3-03535-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7; 73
(S)
N U T A R T I S
2014 m. liepos 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su Lietuvos dendrologų draugijos skundu dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (III) 2014 m. birželio 9 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
Teisme 2014 m. liepos 18 d. gautas Lietuvos dendrologų draugijos (toliau – pareiškėjas, LDD) skundas, kuriame prašoma panaikinti Nekilnojamojo kultūros paveldo III nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. birželio 16 d. nutarimą patikslinti T. I. sodybos (u. n. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Kauno r., teritorijos ribas, iš teritorijos išimant PR dalyje esantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekomenduoti Kauno rajono savivaldybei parengti iš teritorijos išimtame sklype pakartotiną dendrologinę ekspertizę galimai ten esantiems vertingiems želdiniams identifikuoti ir saugoti. Skundo pavadinime nurodyta, kad skundžiamas 2014 m. birželio 9 d. posėdžio nutarimas, o reikalavime – kad skundžiamas 2014 m. birželio 16 d. nutarimas.
Skundą atsisakytina priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.
ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais – ir kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas.
Kartu su skundu pateikti LDD įstatai. Įstatų 5.1. punktas nustato, kad LDD visuotinis susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas. Įstatų 6.1. punkte nustatyta, kad LDD valdyba yra vyriausias draugijos valdymo organas laikotarpiu tarp visuotinių susirinkimų, 6.3. punktas nustato, kad valdyba iš savo narių renka pirmininką, jo pavaduotoją (-jus), sekretorių, kasininką, 6.4. punkte nurodomos valdybos teisės. Valdybos pirmininko teisės nėra aptartos. Įstatų 3.6. punkte pasakyta, kad valdybos pirmininkas pasirašo draugijos vardu siunčiamus raštus, atstovauja draugijai palaikant ryšius su kitomis organizacijomis, įstaigomis. Teismui paduodamas skundas nelaikytina draugijos vardu siunčiamu raštu. Įstatai reiškia, kad valdybos pirmininkas tik įgyvendina valdybos sprendimus, tačiau pats savarankiškai sprendimų kaip veikti LDD vardu nepriima (sudaryti sandorius, kreiptis į teismą ir pan.), jeigu valdyba jam nesuteikė tokių įgaliojimų.
Asociacijų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad asociacijos valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu. Šis straipsnis nukreipia į CK 2.82 straipsnį. CK 2.82 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą. Nagrinėjamu atveju LDD turi kolegialų valdymo organą. Šio straipsnio 3 dalyje apibrėžiama valdymo organo kompetencija, o 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti skundžiami teismui. T. y. teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad tik valdyba gali spręsti dėl santykių su kitais asmenimis pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, kai tik valdybos pirmininkas nusprendė kreiptis į teismą (nėra įrodymų, kad tokį sprendimą būtų priėmusi valdyba), gali būti pažeistos pareiškėjo – LDD – teisės, kadangi teisminiai procesai gali reikšti ir tam tikrų išlaidų apmokėjimą, kitų įsipareigojimų prisiėmimą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ginčas gali liesti tam tikrą skaičių asmenų, turinčių žemės sklypų nuosavybės teisę, todėl tik valdyba gali nuspręsti dėl tokio teisminio proceso inicijavimo.
Pareiškėjas į bylą pateikė LDD valdybos susirinkimo, įvykusio 2008 m. balandžio 4 d., protokolą, kuris patvirtina, kad LDD yra 8 valdybos nariai bei, kad valdybos pirmininku išrinktas A. R.
Valdybos pirmininkas ir pasirašė skundą teismui, o taip pat valdybos pirmininkas pasirašė atstovavimo sutartį su advokate, tačiau atliekant šiuos veiksmus nepateiktas LDD valdybos nutarimas.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pateiktų dokumentų turinį, daroma išvada, kad nesant LDD kolegialaus valdymo organo – valdybos – nutarimo kreiptis į teismą ir ginčyti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (III) posėdžio nutarimą, nėra galimybės konstatuoti, kad skundą suinteresuoto asmens vardu padavė įgaliotas vesti bylą asmuo.
Ši nutartis neatima galimybės iš LDD kreiptis į teismą ir ginčyti tą patį aktą, kolegialiam juridinio asmens organui – valdybai – priėmus nutarimą paduoti skundą teismui ir tokius įgaliojimus suteikus valdybos pirmininkui.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu teisėja
n u t a r ė:
Atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos dendrologų draugijos skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti Lietuvos dendrologų draugijai.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Halina Zaikauskaitė