Civilinė byla Nr. e2A-743-370/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01858-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.7; 3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logichema“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Unihanza“, uždarosios akcinei bendrovės „Golden Consulting Group“, V. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-603/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logichema“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Unihanza“, uždarajai akcinei bendrovei „Golden Consulting Group“ ir V. N. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Logichema“ (toliau – ir ieškovė) 2019 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB ,,Unihanza“, UAB „Golden Consulting Group“ ir V. N. 1 431 918 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas V. N. yra ieškovės 40 proc. akcijų savininkas, iki 2016 m. pabaigos buvęs ilgametis ieškovės komercijos direktorius, atsakingas už darbą su klientais ir tiekėjais bei sutarčių su jais sudarymą. Atsakovas, dar dirbdamas UAB „Logichema“, įsteigė identiška veikla (pramoninės chemijos, dažų technologijų distribucija ir komerciniu tarpininkavimu dažų gamintojams ir kitoms chemijos pramonės įmonėms) užsiimančias įmones (UAB ,,Unihanza“, UAB „Golden Consulting Group“) ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, pasinaudodamas informacija, sudarančia ieškovės komercinę paslaptį, kartu su kitais atsakovais slapta perėmė (nukreipė) svarbiausius ieškovės tiekėjus ir klientus, verslo santykius (verslą) su jais, perviliojo darbuotojus ir padarė didelę žalą ieškovei.
3. Nurodė, kad, iki atsakovui V. N. nutraukiant darbo sutartį (prašymas atleisti iš užimamų pareigų pateiktas 2016 m. gruodžio 15 d., darbo sutartis nutraukta – 2016 m. gruodžio 29 d.) su ieškove, už darbą su klientais ir tiekėjais buvo atsakingi direktorius A. T., komercijos direktorius V. N., technologas–vadybininkas M. Š., technikos direktorius A. Ž., projektų vadovas R. K.. M. Š. 2016 m. gruodžio 21 d. taip pat pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį su ieškove ir darbo santykiai su juo nutraukti 2017 m. sausio 10 d., tačiau po to M. Š. pradėjo dirbti UAB „Unihanza“ vadybininko pareigose.
4. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovė iš vieno pagrindinių tiekėjų Italijos Respublikoje registruoto juridinio asmens Hero Europe S.r.l. (toliau – ir Hero) gavo pranešimą apie bendradarbiavimo nutraukimą su ieškove nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau ieškovei pavyko susitarti su Hero, kad Hero 2017 m. atstovaus tiek ieškovė, tiek ir UAB „Unihanza“. 2017 m. sausio 2 d., apie bendradarbiavimo su ieškove nutraukimą ir bendradarbiavimo tiesiogiai su atsakovu V. N. pradžią nuo 2017 m. sausio 2 d. klientams pranešė vienas svarbiausių ieškovės tiekėjų – Šveicarijos Konfederacijoje registruotas juridinis asmuo „CEAC AG“ (toliau – ir CEAC). 2017 metų eigoje paaiškėjo, kad ir kiti tiekėjai bei klientai pradėjo mažiau bendradarbiauti su ieškove.
5. Atsakovas V. N. 2015 m. vasario 26 d. įregistravo UAB „UAB Golden Consulting Group“, kurios vieninteliu akcininku nuo 2016 m. vasario 2 d. tapo V. N.. Ieškovei tapo žinoma, kad į šią įmonę, dar dirbdamas ieškovės komercijos direktoriumi, V. N. nukreipė ieškovės tiekėją TRANSMARE-CHEMIE Handelsgesellschaft mbH ir klientę UAB „Baltic Petroleum“, su kuria sudarė bendradarbiavimo sutartis, o M. Š., dar dirbdamas pas ieškovę, slapta pas UAB „Unihanza“ nukreipė naujai susidomėjimą bendradarbiauti su ieškove pareiškusį potencialų tiekėją „United Process Controls“. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovai savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą.
6. Nurodė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. negavo 583 536 Eur pajamų iš veiklos, taip pat dėl atsakovų pasisavintos ieškovės konfidencialios informacijos ieškovė patyrė 848 382 Eur išlaidų, t. y. ieškovei padaryta žala yra, iš viso 1 431 918 Eur.
7. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę skirtos baudos priteisiant atsakovams.
8. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Logichema“ direktorius yra A. T., kuris yra atsakovo A. N. pusbrolis. Atsakovas V. N. nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. pradėjo eiti ieškovės komercijos direktoriaus pareigas, tačiau tarp A. T. ir V. N. buvo susitarimas, jog A. T. mokės V. N. 37 procentų dydžio dividendus nuo UAB „Logichema“ veiklos sėkmingų verslo rezultatų pagal 2006 m. gegužės 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu A. T. V. N. už 37 000 Lt (10 715,94 Eur) perleido 37 procentus visų UAB „Logichema“ paprastųjų vardinių akcijų, tačiau už akcijas atsakovas V. N. nesumokėjo. UAB „Logichema“ sėkmingai plėtojo veiklą ir 2013 metų pabaigoje apyvartai pasiekus iki 10 mln. eurų ir iki 1 mln. eurų grynojo pelno į metus, A. T. pripažino, jog perleistų akcijų vertė jam atsipirko ir įsiskolinimo už akcijų perleidimą nėra.
9. Nurodė, kad A. T. nuo 2006 metų nevykdė susitarimo sąžiningai dalytis UAB „Logichema“ pelnu, todėl atsakovas V. N. 2013 metais nutarė pasitraukti iš bendrovės veiklos, tačiau darbo sutarties su UAB „Logichema“ nenutraukė, nes A. T. pažadėjo ateityje mokėti dividendus, o kaip šio pažado patvirtinimą, pasiūlė papildomai perleisti UAB „Logichema“ 30 paprastųjų vardinių akcijų, jų perleidimą įformindamas 2014 m. gruodžio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. 2015 metais prasidėjo moralinis spaudimas V. N. ir jo sutuoktinės D. N., dirbusios vyriausiojo finansininko padėjėja, atžvilgiu. Susidariusi nepalanki bendrovės darbinė psichologinė atmosfera veikė ne tik V. N., tačiau ir kitus darbuotojus, kurie neapsikentę nutraukdavo darbinę veiklą UAB „Logichema“, todėl V. N. nuo 2016 m. gruodžio 29 d. nutraukė darbo sutartį su ieškove. Atsakovui V. N. dirbant UAB „Logichema“ ieškovė nevykdė jokių reikalavimų dėl bendrovės komercinės (gamybinės) paslapties ir bendrovės konfidencialios informacijos ir duomenų apsaugos, t. y. nė su vienu darbuotoju nebuvo pasirašyti jokie susitarimai dėl bendrovės konfidencialios informacijos saugojimo.
10. Nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes A. T. siekia daryti spaudimą atsakovui V. N., kad šis atsisakytų savo turimų 40 procentų akcijų, jas perleisdamas atgal A. T. tam, jog galėtų vienasmeniškai realizuoti iš Liuksemburge registruotos specialių cheminių medžiagų platintojos Azelis S. A. pasiūlymą parduoti 100 proc. jungtinių įmonių, kartu sudarančių Logichema Group už 3 375 000 Eur kainą. A. T. susitikimo metu atsakovui V. N. paaiškino, jog UAB „Logichema“ kaina šiame pasiūlyme yra 1 000 000 Eur, todėl 600 000 Eur tektų A. T., o 400 000 Eur – atsakovui V. N.. Tačiau atsakovas V. N. su šiuo A. T. pasiūlymu nesutiko.
11. Nurodė, kad atsakovas V. N. nesukūrė konkuruojančios įmonės ir neperviliojo ieškovės darbuotojo M. Š., kaip tai įrodinėjama ieškinyje. Atsakovas V. N. darbo santykius su ieškove nutraukė ne turėdamas tikslą konkuruoti su ieškove, o dėl ieškovės vadovo ir pagrindinio akcininko nesąžiningų veiksmų, kuriais buvo varžomos V. N. (akcininko) turtinės ir neturtinės teisės. Taip pat atsakovas V. N. pradėjo vadovauti UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“ siekdamas vystyti savarankišką ir sąžiningą verslą, nesinaudodamas nei ieškovės komercinėmis paslaptimis ir nei perimdamas ieškovės verslo kontaktų. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl neegzistuoja ir priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245, 6.246 straipsniai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 182 660,23 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 1 434 Eur žyminio mokesčio ir 2 610 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė atsakovams iš ieškovės 11 342,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės 6 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 4) kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat atmetė atsakovų prašymą skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. N. nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. dirbo UAB „Logichema“ komercijos direktoriaus pareigose. Atsakovo V. N. darbo sutartyje nebuvo įrašyti susitarimai dėl konfidencialios informacijos, bendrovės komercinių paslaugų saugojimo ir pan. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas V. N. buvo pasirašęs ir supažindintas su bendrovės komercinėmis paslaptimis, tačiau ieškovė įrodė, jog duomenys apie jos tiekėjus ir klientus yra UAB „Logichema“ komercinė paslaptis ir atsakovai ja neteisėtai pasinaudojo.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai padarė žalą ieškovei dėl to, jog atsakovas V. N., kaip buvęs ieškovės darbuotojas ir akcininkas, siekdamas turtinės naudos ir savo įsteigto verslo sėkmės, gavęs duomenis apie ieškovės komercine paslaptimi laikomus jos tiekėjų / klientų duomenis, kuriuos, nepraėjus vieneriems metams nuo darbo santykių su ieškove pasibaigimo, neteisėtai perdavė savo kontroliuojamoms bendrovėms (UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“), kuriuos be ieškovės sutikimo, neteisėtai įgijo ir naudojo, turint tikslą konkuruoti siekiant sau naudos, t. y. tokiais veiksmais atsakovai padarė KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. N. pateikus ieškovės direktoriui prašymą jį atleisti iš darbo nuo 2016 m. gruodžio 29 d., 2016 m. gruodžio 21 d. tokį prašymą pateikė ir M. Š., kuris buvo vienas iš pagrindinių ieškovės darbuotojų dirbant su ieškovės tiekėjais ir klientais bei žinojo visas ieškovės komercines paslaptis. Taip pat nustatė, kad būtent po V. N. ir M. Š. prašymų atleisti iš darbo, ieškovė pradėjo gauti tiekėjų pranešimus apie bendradarbiavimo nutraukimą, tiekėjai taip pat pateikė informaciją, kad toliau bus dirbama su V. N. arba su UAB „Unihanza“ ir jai atstovaujančiu asmeniui M. Š.. Teismas padarė išvadą, kad šie atsakovų veiksmai sudaro savarankišką KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą.
16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualią praktiką ir KĮ 15 straipsnio 4 dalį, ieškovės negautos pajamos iš atsakovų gali būti priteisiamos tik už vienerių metų laikotarpį, t. y. už 2017 metus. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė 2017 metais negavo 182 660,23 Eur pajamų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl 1 249 257,77 Eur žalos atlyginimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovų solidariai 669 347,50 Eur padarytos žalos atlyginimo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti komercinės paslapties sukūrimo išlaidas, susidedančias iš V. N. ir M. Š. atlyginimo, skirto ginčo komercinei paslapčiai sukurti, t. y. 276 106 Eur.
17.2. Pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistą negautų pajamų sumą. Ieškovės tvirtinimu ši suma turėjo būti ne 182 660,23 Eur, o 575 901,73 Eur (583 563 Eur – 7 661,27 Eur).
17.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė KĮ 15 straipsnio 4 dalį numatytą vienerių metų terminą. Jis taikomas tik draudimui atsakovui V. N. naudoti komercinę paslaptį, bet neriboja atlygintinos žalos dydžio, kai žala yra tęstinio pobūdžio. Be to, jis jokiais būdais negali būti taikomas, kai žalą sukėlė atsakovės UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“, nes jos nebuvo darbo santykiuose su ieškove, ir kai žala padaryta kitais veiksmais, nei atsakovo V. N. pasinaudojimas komercine paslaptimi.
17.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės negautų pajamų (pelno) vidurkį laikotarpiu 2015–2016 m., be to, nepagrįstai nepriteisė 2016 m. negauto pelno iš Vokietijoje registruoto juridinio asmens „Transmare-Chemie“ produkcijos pardavimų. 2016 metais dar tęsėsi atsakovo V. N. darbo santykiai su UAB „Logichema“, o neteisėti veiksmai jau buvo atlikti. Todėl 2016 m. negautas pelnas iš Transmare-Chemie produkcijos pardavimų turi būti priteisiamas visiškai – pagal 2015 duomenis. O negauto pelno iš Transmare-Chemie produkcijos pardavimų 2017 m. (2015 ir 2016 m. vidurkis) turi būti nustatomas pagal 2015 m. faktinius duomenis ir priteistą sumą už 2016 metus.
18. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
18.1. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo V. N. ir buvusio ieškovės darbuotojo M. Š. veiksmų ieškovei buvo padaryta žala.
18.2. Priešingai nei nurodo ieškovė, nėra įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad ieškovės ieškinyje nurodyti duomenys apie tiekėjus ir klientus sudarė komercinę paslaptį, ir kad ieškovė būtų ėmusi bent minimalių priemonių ir pastangų UAB „Logichema“ veiklai reikšmingos konfidencialios informacijos, tuo labiau komercinės paslapties, apsaugojimui.
19. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
19.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo V. N. pasitraukimo iš darbo ieškovės bendrovėje UAB „Logichema“ priežastį, nes tai lėmė teismo nepagrįstos išvados, jog atsakovas V. N. darbo teisinius santykius su ieškove nutraukė turėdamas tikslą nesąžiningai konkuruoti.
19.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas V. N., pažeisdamas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, perviliojo ieškovo darbuotoją M. Š. dirbti bendrovėje UAB „Unihanza“.
19.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo dalyką dėl konfidencialios informacijos, sudarančios ieškovės komercinę paslaptį, t. y. neatskleidė bylos esmės.
20. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas V. N. darbo teisinius santykius su ieškove nutraukė savo noru, be svarbių priežasčių, siekdamas perimti svarbiausius ieškovės tiekėjus, t. y. nesąžiningai konkuruoti su ieškove.
20.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės darbuotojas M. Š., pažeidžiant KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, buvo perviliotas į V. N. valdomą UAB „Unihanza“.
20.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai, perimdami ieškovės tiekėjus CEAC, Transmare-Chemie ir Synthos, neteisėtai pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi.
20.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai perviliojo ieškovės tiekėjus ir dėl to ieškovė patyrė nuostolius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, taip pat sprendimo dalies, kuria atmesta ieškovės ieškinio dalis dėl 1 249 257,77 Eur žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Ieškovė UAB „Logichema“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 1) ištrauką iš leidinio „Guidance on Transfer Pricing Aspects of Intangibles, Action 8: 2014 Deliverable“ apie tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, su vertimu į lietuvių kalbą; 2) ištrauką iš užsienio valstybės leidinio anglų kalba apie tai, kas yra nematerialus turtas su vertimu į lietuvių kalbą; 3) UAB „Logichema“ CEAC pigmentinių pastų, Transmare ir Synthos produktų pardavimo projektų su darbo santykiais susijusių išlaidų lentelę.
24. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui spręsti. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad ieškovė nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat ieškovės pateiktas nauji įrodymai (ištraukos iš leidinių) įrodymų leistinumo prasme neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl ieškovės pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
26. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 1) Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens Logilat SIA vykdytų pirkimų iš tiekėjo S. D. 7 Spolka PL9591762828 suvestinius duomenis už 2017–2019 metų laikotarpį su vertimu į lietuvių kalbą; 2) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-58-258/2022. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovų teiktą įrodymą – Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens Logilat SIA vykdytų pirkimų iš tiekėjo S. D. 7 Spolka PL9591762828 suvestinius duomenis už 2017–2019 metų laikotarpį su vertimu į lietuvių kalbą, tačiau šis įrodymas patvirtina, kad ieškovė 2017 – 2019 metų laikotarpiu veiklą vykdė per Logichem Group sudarančias įmones. Taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-58-258/2022, kurioje konstatuoti V. N., kaip akcininko, teisių pažeidimai ir neteisėtas informacijos ribojimas akcininkui.
27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovų naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad atsakovai nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovų pateikti suvestiniai duomenys apie Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens Logilat SIA vykdytus pirkimus iš tiekėjo S. D. 7 Spolka PL9591762828 už 2017–2019 metų laikotarpį, nėra susiję su byla ir jie nei įrodo, nei patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, jog ieškovė vykdo ir / ar vykdė veiklą per kitas susijusias įmones.
28. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės, todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Atsižvelgiant į tai, kad teismui atsakovų prašoma priimti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-58-258/2022 pasiekiama naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema, teisėjų kolegija teikiamos nutarties nepriima, kaip perteklinio įrodymo byloje.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
29. Atsakovai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovų vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumas ir bylos esmė gali būti atskleista atsakovams duodant žodinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo dėl atsakovo V. N. darbo nutraukimo priežasčių ieškovės bendrovėje, informacijos apie ieškovės tiekėjų ir klientų panaudojimo aplinkybių ir UAB „Golden Consulting Group“ ir UAB „Unihanza“ verslo vykdymo aplinkybių.
30. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis).
31. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat yra pasisakoma, kad įstatymo yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
32. Tokio teisinio reglamentavimo bei kasacinio teismo išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija atsakovų prašymo motyvų, t. y. kad bylos esmės atskleidimui yra būtina, jog atsakovai duotų paaiškinimus žodžiu, nevertina kaip išimtinės situacijos, lemiančios būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai teikė įrodymus ir procesinius dokumentus, kuriuose išdėstė savo poziciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė buvo atskleista bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, apeliacinės instancijos teismui nenustačius būtinybės skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, toks atsakovų prašymas netenkintinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gegužės 3 d. akcijų pardavimo–pirkimo sutartimi A. T. pardavė V. N. 370 vienetų UAB „Logichema“ paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 37 proc. visų bendrovės akcijų, už 37 000 Lt (10 715,94 Eur). 2014 m. gruodžio 31 d. akcijų pardavimo–pirkimo sutartimi A. T. pardavė V. N. 30 vienetų UAB „Logichema“ paprastųjų vardinių akcijų už 3 000 Lt (868,86 Eur). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, V. N. nuo 2014 m. gruodžio 31 d. yra ieškovės 40 proc. akcijų savininkas.
34. Atsakovas V. N. nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. UAB „Logichema“ ėjo komercijos direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už darbą su klientais ir tiekėjais bei sutarčių su jais sudarymą.
35. Ieškovės pagrindiniai tiekėjai iki ginčo laikotarpio buvo: 1) CEAC AG, Šveicarijos bendrovė, pigmentinių pastų dažams gamintoja; 2) BCO TECHNOLOGY GmbH, Šveicarijos bendrovė, CEAC AG dukterinė bendrovė; 3) Hero Europe S.r.l., Italijos bendrovė (dukterinė Kanados bendrovės įmonė), pigmentinių pastų dozavimo (arba pigmentavimo) mašinų gamintoja; 4) TRANSMARE-CHEMIE Handelsgesellschaft mbH, Vokietijos bendrovė, Belgijos chemijos pramonės įmonės dukterinė bendrovė, be kita ko gaminanti dažų komponentus dyzeliniam kurui žymėti; 5) SNF s.a.s., Prancūzijos chemijos pramonės įmonė, gaminanti polimerus, skirtus vandens nuotekų valymui; 6) SYNTHOS S.A., Lenkijos chemijos pramonės bendrovė, gaminanti dervas dažų pramonei.
36. Ieškovės pagrindiniai klientai iki ginčo laikotarpio buvo: 1) Eskaro AS, Estijoje veikianti Eskaro Group AB grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, pigmentavimo mašinas ir pigmentines pastas; 2) CHUP „MAV“, Baltarusijos dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, dervas, pigmentavimo mašinas ir pigmentines pastas; 3) IOOO „Kondor“, Baltarusijoje veikianti Eskaro Group AB grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, Synthos dervas, pigmentines pastas ir pigmentavimo mašinas; 4) OOO „Eskaro Kemikal AS“, Rusijoje veikianti Eskaro Group AB grupės įmonė, dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi pigmentavimo pastas ir pigmentavimo mašinas; 5) UAB „TOPCOLOR“, Lietuvoje veikianti dažų gamintoja, iš ieškovės pirkusi dažų komponentus, pigmentavimo pastas ir pigmentavimo mašinas; 6) UAB „LUKOIL-BALTIJA“ – bendrovė, valdžiusi degalinių tinklą, iš ieškovės pirkusi kuro žymeklius (medžiagas kurui dažyti).
37. 2016 m. gruodžio 15 d. V. N. pateikė ieškovei prašymą atleisti iš darbo. Darbo sutartis nutraukta – 2016 m. gruodžio 29 d.
38. VĮ Registrų centro duomenimis UAB ,,Unihanza“ buvo įsteigta 2016 m. spalio 27 d., steigėjas bei vienintelis akcininkas buvo atsakovo V. N. brolis M. N.. Atsakovas V. N. šios bendrovės akcininku tapo 2018 m. balandžio 19 d., o įmonės vadovu – 2018 m. gegužės 14 d. Taip pat VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Golden Consulting Group“ nuo 2016 m. vasario 2 d. vieninteliu akcininku buvo įregistruotas V. N..
Dėl nesąžiningos konkurencijos
39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai padarė žalą ieškovei dėl to, kad atsakovas V. N., kaip buvęs ieškovės darbuotojas ir akcininkas, siekdamas turtinės naudos ir savo įsteigto verslo sėkmės, gavęs duomenis apie ieškovės komercine paslaptimi laikomus jos tiekėjų / klientų duomenis, kuriuos, nepraėjus vieneriems metams nuo darbo santykių su ieškove pasibaigimo, neteisėtai perdavė savo kontroliuojamoms bendrovėms (atsakovėms UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“). Atsakovai minėtus duomenis be ieškovės sutikimo, neteisėtai įgijo ir naudojo, turėdami tikslą konkuruoti siekiant sau naudos, t. y. tokiais veiksmais atsakovai padarė KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą.
40. Atsakovai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas neteisingai nustatė atsakovo V. N. pasitraukimo iš darbo UAB „Logichema“ priežastį, kuri lėmė nepagrįstą teismo išvadą, jog atsakovas V. N. darbo teisinius santykius su ieškove nutraukė turėdamas tikslą nesąžiningai konkuruoti, taip pat nurodo, kad jokiuose ieškovės dokumentuose nebuvo apibrėžta, kas yra komercinė paslaptis ir / ar konfidenciali informacija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.
41. Komercinė paslaptis – tai informacija, kuri atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus požymius: yra slapta, turi tikros ar potencialios komercinės vertės, jos nežino tretieji asmenys ir šią informaciją valdantis asmuo ėmėsi veiksmų informacijai apsaugoti. Komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato įstatymas (CK 1.116 straipsnio 3 dalis).
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma į informaciją, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pavyzdžiui, viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
43. Konfidencialia informacija taip pat gali būti laikoma informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pavyzdžiui, įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.
44. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, nepaisant to, kaip konfidencialią informaciją apibrėžia šalys, ne visais atvejais už tokios informacijos atskleidimą yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti.
45. Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Komercine paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-303/2011 ir kt.).
46. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
47. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi, tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.
48. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (KĮ 15 straipsnio 4 dalis).
49. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas V. N. neturėjo įsipareigojimo nekonkuruoti su darbdaviu (ieškove). Taip pat nenustatyta, kad atsakovas V. N. pagal darbo sutartį įsipareigojo saugoti ieškovės specifinę konfidencialią informaciją. Tačiau šiuo konkrečiu atveju yra spręstinas klausimas, ar V. N. turėjo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir galėjo (turėjo) žinoti ir suprasti, kad tokia informacija disponuoja.
50. Atsakovas V. N. nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. UAB „Logichema“ ėjo komercijos direktoriaus pareigas. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad būtent atsakovas V. N. buvo atsakingas už darbą su klientais ir tiekėjais, kaip UAB „Logichema“ atstovas sudarydavo su jais sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad atsakovas V. N. žinojo informaciją, kuri dėl savo specifiškumo yra prilyginama komercinę paslaptį sudarančiai informacijai.
51. Pažymėtina, kad informacija apie asmens klientus ir tiekėjus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Komercinę vertę turi ir duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).
52. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas V. N. atskleidė ir perdavė naudotis savo vadovaujamoms įmonėms atsakovėms UAB „Unihanza“ ir atsakovei UAB „Golden Consulting Group“ informaciją, kuri sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Šiuo konkrečiu atveju, turint informaciją apie ieškovės tiekėjus ir klientus, jiems suteiktas nuolaidas, kainodarą, šia informacija potencialiai galima pasinaudoti, t. y. ji yra komerciškai vertinga ir gali būti laikoma komercine paslaptimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas V. N. žinojo ir / ar turėjo žinoti, kas sudaro ieškovės komercinę paslaptį, suprato ir turėjo suprasti, jog ši informacija yra saugoma, jog jos negalima perduoti tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (KĮ 15 straipsnio 4 dalis). Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Be to, atsakovėms UAB „Unihanza“ ir atsakovei UAB „Golden Consulting Group“, kaip ūkio subjektams, buvo draudžiamas informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas ar gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų perviliojant ieškovės tiekėjus
53. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, be kita ko turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo (KĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos.
54. Ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmus – komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimą (perdavimą, gavimą) – iš esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovas V. N. pasinaudojo informacija apie tiekėjus ir juos perviliojo į kitas įmones (UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“), su kuriomis yra susijęs atsakovas V. N.. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas V. N. dalyvavo atsakovių veikloje, sprendė, jog jis perdavė komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o atsakovės ja neteisėtai pasinaudojo.
55. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įrodinėjimo ypatumai bylose dėl komercinių paslapčių yra tokie, jog iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).
56. Pripažinus, kad duomenys apie klientus sudarė ieškovės komercinę paslaptį, konstatuotina, jog ūkio subjektui praradus klientą ar klientus, jo konkuravimo sąlygos pablogėja, tačiau, sprendžiant, ar konkretūs klientai yra prarasti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – komercinės paslapties perdavimo (neteisėto gavimo), reikšminga nustatyti, ar klientų praradimas nėra natūralios laisvos konkurencijos, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, grindžiamas Lietuvos ūkis, pasekmė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo pat V. N. kontrolės įgijimo atsakovės UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“ ne tik vertėsi identiška veikla kaip ieškovė, bet ir perėmė svarbiausius ieškovės tiekėjus – Transmare Chmie, CEAC, Synthos ir parduodavo šių tiekėjų produkciją ieškovės klientams.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose nereikalinga nustatyti kokių nors aktyvių atsakovų veiksmų, kurie reikštų klientų viliojimą. Atsakovai dėl savo turimos komerciškai reikšmingos informacijos (komercinės ieškovės paslapties) gali klientams pasiūlyti geresnes sąlygas ir tokiu būdu paskatinti juos pirkti ne pas ieškovę, o pas atsakoves UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“. Taigi, atsakovės turėjo konkurencinį pranašumą prieš ieškovę būtent dėl atsakovo V. N. atliktų neteisėtų veiksmų. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. N. nuo 2016 m. vasario 2 d. buvo vienintelis UAB „Golden Consulting Group“ akcininkas, o UAB „Unihanza“ akcininku nuo 2016 m. spalio 27 d. buvo M. N. (atsakovo V. N. brolis), o atsakovas V. N. vieninteliu UAB „Unihanzos“ akcininku ir vadovu tapo nuo 2018 m. balandžio 19 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės yra pakankamos atsakovų veiksmų neteisėtumui konstatuoti.
58. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) pateikti PVM sąskaitų–faktūrų registrai patvirtina, jog UAB „Unihanza“ pradėjo nuolat pirkti prekes iš ieškovės tiekėjų CEAC ir Synthos dar 2017 m. vasario mėn., o atsakovė UAB „Golden Consulting Group“ 2017 m. pirko prekes iš ieškovės tiekėjos Transmare Chemie. VMI pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „Unihanza“ 2017 m. pradėjo parduoti prekes ieškovės klientams – Topcolor, UAB, Eskaro AS, Kondor OOO ir kt. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovai, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės, pradėjusios vykdyti veiklą, per trumpą laikotarpį perėmė iš ieškovės dalį klientų ir tiekėjų užsakymų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent atsakovas V. N. turėjo ir perdavė, o atsakovės UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“ – pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija apie ieškovės klientus ir tiekėjus – kokios paslaugos jiems buvo teikiamos, kokie kainininkai jiems galiojo ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai sugebėjo pasinaudoti turima ieškovės komercine paslaptimi, kad galėtų pasiūlyti konkurencingas prekes (paslaugas) klientams, tiekėjams pasiūlyti kainas ir gauti pelno. Nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė.
59. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl klientų ir tiekėjų viliojimo, reikšmingi yra tik nuolatiniai klientai ir tiekėjai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ieškovės klientai ir tiekėjai nurodyti šios nutarties 35–36 punktuose buvo nuolatiniai, nes klientai didesne ar mažesne apimtimi nuolat pirko iš ieškovės, o ieškovė iš tiekėjų nuolat pirkdavo prekes, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog dalis ieškovės klientų ir tiekėjų buvo pervilioti.
Dėl civilinės atsakomybės perviliojant ieškovės darbuotoją M. Š.
60. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės darbuotojas M. Š. buvo neteisėtai perviliotas dirbti į UAB „Unihanza“, t. y. atsakovai kvestionuoja KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto konkurenciją draudžiančio veiksmo, siūlant konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį, įrodymo. Atsakovų vertinimu, jokie byloje esantys tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad V. N. būtų siūlęs ieškovės darbuotojui M. Š. nutraukti darbo sutartį su ieškove ar siūlęs jam neatlikti visų ar dalies darbo pareigų ieškovės bendrovėje. Duodamas parodymus teismui bylos nagrinėjimo posėdyje, liudytojas M. Š. paneigė ieškovės teiginius, kad jis, esą, buvo atsakovo V. N. nuviliotas arba įkalbėtas nutraukti darbo sutartį su ieškove, ir tvirtino, kad sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove jis priėmė pats, o tokio sprendimo priėmimą nulėmė susiklosčiusi slogi darbinė atmosfera ir bendrovės vadovo menkinamasis požiūris į darbuotojus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovų apeliacinio skundo argumentais.
61. Pažymėtina, kad, jeigu darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, gali būti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesąžininga konkurencija. Tačiau vien tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos.
62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra nurodęs, kad, taikant šią normą, būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siūlė ieškovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar siūlymu siekė sumažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Šios aplinkybės gali būti nustatomos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – aiškinantis darbuotojų darbo sąlygas, sulygtą darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sąlygas ieškovo ir atsakovo įmonėje, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių su ieškovu nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieškovo ir atsakovo, kaip ūkio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, priešingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei būklei mastą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009). Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-472/2011).
63. Šiuo konkrečiu atveju, liudytojo M. Š. nuomonė apie padėtį darbe yra subjektyvi ir vertintina kritiškai dėl to, kad jis yra atsakovės UAB „Unihanza“ darbuotojas, taigi netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog vien tik dėl darbo aplinkos UAB „Logichema“ M. Š. nusprendė nebedirbti pas ieškovę. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismas vertinimu, kad V. N. pateikus ieškovės direktoriui prašymą jį atleisti iš darbo nuo 2016 m. gruodžio 29 d., 2016 m. gruodžio 21 d. tokį prašymą pateikė ir M. Š., kuris buvo vienas iš pagrindinių ieškovės darbuotojų dirbant su ieškovės tiekėjais ir klientais bei žinojo visas ieškovės komercines paslaptis, bei atleistas iš darbo, įsidarbino UAB „Unihanzoje“, t. y. teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokie atsakovų veiksmai sudaro savarankišką KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą.
Dėl ieškovės nuostolių dydžio
64. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, siekdama užmegzti kontaktus su tiekėjais ir klientais ir siųsdama darbuotojus į komandiruotes, bei taip patirdama išlaidas, nepagrįstai jas prilygina ieškovės patirtai tiesioginei žalai, nes verslo praktikoje tokios išlaidos yra įprasta investicija į darbuotoją, kuri atsiperka jo veikloje. Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl ieškovei padarytos 848 382 Eur žalos atlyginimo (dėl komercinės paslapties sukūrimo išlaidų).
65. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta visa ieškinio dalis dėl komercinės paslapties sukūrimo išlaidų – nesutinka dėl vertinimo darbo užmokesčio, mokėto atsakovui V. N. ir buvusiam ieškovės darbuotojui M. Š. (perėjusiam dirbti į UAB „Unihanza“), išlaidų priteisimo (276 106 Eur). Ieškovės vertinimu, teismas šias išlaidas turėjo priteisti solidariai iš atsakovių, nes jos buvo patirtos V. N. ir M. Š. dirbant su ieškovės tiekėjais CEAC AG, Transmare-Chemie, Synthos S. A., kurie neteisėtai buvo pervilioti į UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
66. Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. birželio 1 d.) Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.
67. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ginčuose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais, pasireiškusiais komercinės paslapties atskleidimu ir panaudojimu, padarytos žalos atlyginimo gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Šios kategorijos bylose prašomų priteisti nuostolių dydis gali būti grindžiamas ir nukentėjusiojo asmens negautomis pajamomis, ir neteisėtus veiksmus atlikusio asmens gauta nauda (nepagrįsto praturtėjimo dydžiu), taip pat tiek negautomis pajamomis, tiek ir nepagrįstu praturėjimu kartu. Tais atvejais, kai žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu. Tokiais atvejais turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas, nes tai atitiktų visiškos žalos atlyginimo ir non bis in idem principus. Tais atvejais, kai nepagrįstas asmens, pasinaudojusio komercine paslaptimi, praturtėjimas viršija komercinės paslapties savininko negautas pajamas, priteisiamas tik nepagrįstas praturtėjimas. Tais atvejais, kai prašomos priteisti negautos pajamos viršija nepagrįstą praturtėjimą, laikoma, kad negautos pajamos apima nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
68. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl komercinės paslapties sukūrimo (tiesioginių nuostolių) atlyginimo priteisimo, konstatavo, kad ieškovė neįrodė šių nuostolių fakto. Ieškovė prašomų priteisti tiesioginių nuostolių dydį įrodinėjo įmonės patirtomis išlaidomis atsakovui V. N. ir M. Š. mokant darbo užmokesčio dalį už darbą su ieškovės tiekėjais CEAC AG, Transmare-Chemie, Synthos S. A. (atsakovui V. N. buvo išmokėta – 192 244 Eur, M. Š. – 83 863 Eur). Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, nors ir netiesioginių, pagrindžiančių, jog atsakovas V. N. ir M. Š., ieškovės siuntimu nuvykę į komandiruotes užsienio šalyse, bendraudami dėl tolesnio ieškovės ir tiekėjų bendradarbiavimo, veikė ne ieškovės interesais, tokių objektyvių įrodymų dėl atsakovo V. N. ir M. Š. veikimo ne ieškovės interesais byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti tiesioginius nuostolius pagrįstai vertino kaip įprastą investiciją į darbuotoją, kuri atsiperka jo veikloje, lemia ieškovės pelną, o ne kaip išlaidas komercinei ((išskirtinei) (gaminiui, technologijai)) paslapčiai sukurti, tobulinti bei naudoti. Todėl minėtos tiesioginės išlaidos (276 106 Eur) iš atsakovių nepriteistos pagrįstai.
69. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis KĮ 15 straipsnio 4 dalimi ir kasacinio teismo praktika, taip pat vadovaudamasis ieškovės pateiktu nuostolių dydžio apskaičiavimu, ieškovės prašomą priteisti netiesioginių nuostolių sumą (583 536 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. sumažino iki vienerių 2017 m. laikotarpio. Teismo vertinimu, teisinga ieškovės negautų pajamų dydį apskaičiuoti pagal ieškovės pateiktų duomenų apie turėtą pelną 2015 ir 2016 m. vidurkį, atimant 2017 m. 7 661,27 Eur turėto pelno dydį, taip nustatant 182 660,23 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai iš esmės nepateikė jokių atsikirtimų dėl nuostolių pagrįstumo, neginčijo ieškovės nurodytos žalos apskaičiavimo metodikos, nenurodė, kokie duomenys turėtų būti vertinami apskaičiuojant žalą, nenurodė, kokią įtaką žalos dydžiui turi ieškovės finansiniai ištekliai, kintamosios sąnaudos, kaip turėtų būti vertinami įmonės balansai, pelno ir nuostolių ataskaitos ir pan.
70. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl KĮ 15 straipsnio 4 dalyje numatyto vienerių metų termino. Jis taikomas tik draudimui atsakovui V. N. naudoti komercinę paslaptį, bet neriboja atlygintinos žalos dydžio, kai žala yra tęstinio pobūdžio. Be to, minėtas terminas jokiais būdais negali būti taikomas, kai žalą sukėlė atsakovės UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“, nes jos nebuvo darbo santykiuose su ieškove, ir kai žala padaryta kitais veiksmais, nei atsakovo V. N. pasinaudojimas komercine paslaptimi. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta ieškinio dalis dėl negautų pajamų (pelno) priteisimo (393 241,50 Eur). Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sumažino priteistiną negautų pajamų sumą. Ieškovės vertinimu, ieškovės netiesioginių nuostolių turėjo būti apskaičiuota ne 182 660,23 Eur, o 575 901,73 Eur (583 563 Eur – 7 661,27 Eur). Negautų pajamų dydžio apskaičiavimą ieškovė grindžia dėl trijų tiekėjų CEAC AG, Transmare-Chemie ir Synthos S. A. perviliojimo sukeltais nuostoliais, kurių apskaičiavimą ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinio priede Nr. 23 pateikta buhalterine pažyma.
71. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė perviliojimo fakto tiekėjų CEAC, Transmare Chemie ir Synthos, dėl kurių perviliojimo ieškovės atliktu patirtų nuostolių paskaičiavimu pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį, priteisdamas solidariai iš atsakovų 182 660,23 Eur nuostolių atlyginimą.
72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-706/2016).
73. Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo neteisėtu komercinės paslapties atskleidimu ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo, kartu su CK 1.116 straipsnio 3 dalimi taikytina ir KĮ 15 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatytas draudimas buvusiam darbuotojui naudoti ankstesnio darbdavio komercines paslaptis, nustatant, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).
74. Ieškovės pateiktoje buhalterinėje pažymoje „UAB „Logichema“ tiekėjų Transmare, CEAC ir SYNTHOS produkcijos pardavimų pajamos ir pelnai 2015-2018 m.“ (ieškinio priedas Nr. 23), nurodyta, kad:
74.1. ieškovė iš tiekėjo Transmare-Chemie produkcijos pardavimų uždirbo šias sumas: 2015 m. – 121 034 Eur (su PVM) pelno, 2016 m. – 0 Eur pelno, 2017 m. – 0 Eur, 2018 m. – 18 773 Eur (su PVM).
74.2. ieškovė iš tiekėjo CEAC produkcijos pardavimų uždirbo šias sumas: 2015 m. – 125 379 Eur (su PVM), 2016 m. – 103 722 Eur su PVM, 2017 m. – 0 Eur, 2018 m. – 0 Eur.
74.3. ieškovė iš tiekėjo Synthos produkcijos pardavimų uždirbo šias sumas: 2015 m. – 14 244 Eur (su PVM), 2016 m. – 16 264 Eur (su PVM), 2017 m. – 0 Eur, 2018 m. – 0 Eur.
75. Ieškovė nurodo, kad, net ir vadovaujantis pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, teisinga priteistinos žalos suma turi būti skaičiuojama kaip šių dėmenų suma: a) Transmare-Chemie produkcijos realizavimo negautas pelnas už 2016 m. – 121 034 Eur; b) Transmare-Chemie produkcijos realizavimo negautas pelnas už 2017 m. – 2015 ir 2016 m. vidurkis – 121 034 Eur ((121 034 + 121 034)/2= 121 034 Eur); c) CEAC produkcijos realizavimo negautas pelnas už 2017 m. – 2015 ir 2016 m. vidurkis – 114 555,05 Eur ((125 379 + 103 722)/2 = 114 550,5 Eur); d) Synthos produkcijos realizavimo negautas pelnas už 2017 m. – 2015 ir 2016 m. vidurkis – 15 254 Eur ((14 244 + 16 264)/2= 15 254 Eur). Iš viso: 371 872,5 Eur (121 034 + 121 034 + 114 550,5 + 15 254 = 371 872,50 Eur) atimant 7 661,27 Eur = 364 210,93 Eur.
76. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į komercinę paslaptį sudarančią informaciją, akivaizdu, pati savaime yra vertinga, todėl, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, kuriame įmonė veikia, tokios teisės gali sudaryti didelę įmonės turto dalį, taip pat jos pačios savaime gali būti civilinės apyvartos objektas. Todėl komercinės paslaptys yra vertingos, kai jos būna naudojamos tiek pagal tiesioginę paskirtį, tiek ir kitais būdais – jos gali būti atlygintinai perduodamos, taip pat gali tapti jų savininko indėliu į bendrą su kitu subjektu projektą ar kt. Neteisėtas komercinės paslapties panaudojimas vykdant veiklą toje pačioje rinkoje, kurioje veikia jos savininkas, savo ruožtu reiškia, kad, paklausai nesant neribotai, komercinės paslapties savininkas netenka galimybės turėti verslo santykių, o kitas asmuo, neteisėtai pasinaudojęs komercine paslaptimi, įgyja prieš jį konkurencinį pranašumą, turėdamas galimybę naudotis kito subjekto komercine paslaptimi, tačiau nepatyręs jokių sąnaudų jai sukurti ar plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018, 46, 47 punktai).
77. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodytos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Grynasis pelnas – gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius, turi būti įrodytas ir laikytinas priteistina žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).
78. Šiuo konkrečiu atveju ginčas tarp šalių vyksta dėl trijų ieškovės tiekėjų, kuriuos, anot ieškovės, pasinaudojus jos komercine paslaptimi bei ją atskleidus UAB „Unihanza“ ir UAB „Golden Consulting Group“, atsakovės nuo jos nuviliojo. Pažymėtina, kad ūkio subjekto negautomis pajamomis, kaip patirtais nuostoliais, neturi būti suprantamos visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Nuostoliais teismų praktika pripažįsta nukentėjusiojo asmens negautą grynąjį pelną – gautų bendrųjų pajamų dalį, liekančią atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės patirtų netiesioginių nuostolių dydį, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ir atsakovų paaiškinimus, taip pat ieškinio priedą Nr. 23 (nutarties 74 punktas), daro išvadą, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl netiesioginių nuostolių. Dar kartą paminėtina, kad V. N. ir ieškovės darbo santykiai nutrūko 2016 m. gruodžio 26 d. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, ieškovė iš tiekėjo Transmare-Chemie produkcijos pardavimų 2016 m. negavo pelno, nors 2016 m. atsakovas V. N. dar nebuvo atlikęs neteisėtų veiksmų (neatskleidęs komercinės paslapties atsakovėms), taip pat pažymėtina, kad ieškovė iš tiekėjo CEAC produkcijos pardavimų 2016 m., lyginant su 2015 m. laikotarpiu, uždirbo 21 657 Eur mažesnį pelną. Nors ieškovė įrodinėja, kad jei atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, jos grynasis pelnas kiekvienais metais didėtų, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų teismui nepateikė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, jog ieškovės pajamos sumažėjo išimtinai tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tačiau sutiktina, kad jeigu atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų, ieškovė būtų gavusi didesnį grynąjį pelną. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju buvo pagrindas negautų pajamų dydį apskaičiuoti pagal ieškovės pateiktus duomenis apie turėtą pelną 2015 ir 2016 m. vidurkį (190 321,50 Eur), atimant 2017 m. 7 661,27 Eur turėto pelno dydį (su kuriuo ieškovė sutiko), t. y. priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 182 660,23 Eur.
79. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
80. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
81. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės ir atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį tenka jiems patiems (CPK 93 straipsnis). Taip pat pačioms šalims tenka ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė
Tomas Venckus