Civilinė byla Nr. e2A-1569-524/2016
(Proceso Nr. 2-06-3-16214-2015-3)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.1.3.6.; 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 2.5.28.; 3.1.7.7.; 3.3.1.18

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Gero vėjo žvejams“ dėl skolos, palūkanų, ir atsakovo bei trečiojo asmens apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimo,
n u s t a t ė :
- Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 9768,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–3). Ieškinyje nurodė, jog 2015-01-17 laivu ,,Banginis“ išplaukė į Baltijos jūrą traukti pastatytų tinklų. Baigus traukti tinklus, pasukus link kranto su ieškovu susisiekė atsakovas, kuris pastebėjo jūroje geltonos spalvos plūdurą ir paprašė, kad ieškovas padėtų parbuksyruoti radinį į Klaipėdos uostą. Radinio gelbėjimo darbus ieškovas pradėjo 10.15 val., plūduras į uostą parbuksyruotas 18.10 val. ir prišvartuotas prie 48 krantinės. Šalys sudarė susitarimą, kad atlygį, gautą už radinį, ir išlaidas, patirtas radinio gelbėjimo ir pargabenimo metu, pasidalys per pusę. Ieškovui tapo žinoma, kad už rastą, pargabentą ir savininkams perduotą plūdurą atsakovui buvo išmokėtas atlygis, tačiau atsakovas šį faktą nuslėpė ir susitarimo sąlygų neįvykdė. Į ieškovo pretenziją atsiskaityti atsakovas nereagavo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas reikalauja prievolę įvykdyti ir priteisti jam 7590,00 Eur pagal šalių susitarimą. Nurodo, jog dėl plūduro gelbėjimo darbų patyrė 4356,00 Eur išlaidas, kurių pusę (2178,00 Eur) pagal susitarimą turi atlyginti atsakovas.
- Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko (b. l. 16–18). Nurodė, jog atsakovas su ieškovu 2015-01-17 pasirašė susitarimą dėl atlygio, gautino dėl radinio – plūduro, rasto jūroje. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas atlygį yra gavęs. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš daikto savininkų pinigų nėra gavęs, mano, jog jis 2015-01-17 susitarimo neturi vykdyti.
- Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-13 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo 9768,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1814,57 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susitarimo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Nustatė, kad UAB ,,Gero vėjo žvejams“ buvo pervesta 15 180,00 Eur suma kaip atlygis už plūduro suradimą ir pargabenimą. Sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog minėta pinigų suma gauta kitu pagrindu. Padarė išvadą, kad atsakovas savo prievolės pagal susitarimą neįvykdė, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.
- Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, procesines bei materialines teisės normas, be to, tendencingai sprendime išdėstė faktines aplinkybes ir nesilaikė įstatymų reikalavimų. Teigia, kad susitarimas buvo sudarytas tarp fizinių asmenų, t. y. atsakovas neveikė trečiojo asmens interesais. Pažymi, kad sąlyginis sandoris nebuvo įgyvendintas, nes susitarime nurodytas atlygis atsakovo nebuvo gautas, todėl atsakovas neprivalo vykdyti sąlyginės prievolės. Mano, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo sujungti atsakovo, kaip laivo kapitono, teisių ir pareigų su bendrovės pareigomis, kuriai priklausė laivas. Pabrėžia, kad trečiasis asmuo atlygį gavo ne už radinio suradimą ir buksyravimą, o už sugadintus tinklus. Taip pat nurodo, kad ieškovas nepatyrė jokių išlaidų, susijusių su plūduro buksyravimu, nes buksyravimas vyko laivu, kuris priklauso ne ieškovui, o individualiai T. A. įmonei.
- Be to, apeliacinį skundą byloje pateikė trečiasis asmuo. Minėtu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, nusprendęs, kad atsakovas neva vykdydamas kapitono funkcijas prisiėmė teises ir pareigas už UAB „Gero vėjo žvejams“, pažeidė procesines teisės normas ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, sukeliantį teisines pasekmes trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų. Taip pat nurodo, kad ieškovas nepatyrė jokių išlaidų, susijusių su plūduro buksyravimu, nes buksyravimas vyko laivu, kuris priklauso ne ieškovui, o individualiai T. A. įmonei. Pažymi, kad ieškovo įmonė nėra profesionali buksyravimo paslaugas teikianti įmonė, todėl nurodytų išlaidų dydis apskaičiuotas neteisingai. Patvirtina, kad trečiasis asmuo atlygį gavo ne už radinio suradimą ir buksyravimą, o už sugadintus tinklus.
- Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, juo su skundais nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad atlygis atsakovo buvo gautas, jo nurodymu buvo pervestas į trečiojo asmens sąskaitą. Sprendžia, kad teismas pagrįstai tenkino ieškinį, nes atsakovas savo prievolės sumokėti pusę gauto atlygio neįvykdė. Prašo pridėti naujus įrodymus – 2010-11-08 Turto panaudos sutartį ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos 2016-07-20 raštą, 2016-07-26 „Klaipėdos laivų remonto“ raštą, kuriais grindžia laivo valdymo aplinkybes.
- Atsakovas pateikė apeliacinio skundo patikslinimą, jame pateikia aplinkybes, susijusias su ieškovo prašomais pridėti naujais įrodymais.
Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. .
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą apeliaciniame skunde ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes atsakovas nenurodo jokių naujų, neištirtų pirmosios instancijos teisme aplinkybių. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovas naujus įrodymus pateikė po atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų pateikimo, pagrįstų priežasčių, dėl kurių jis minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Konstatuotina, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai (2010-11-08 Turto panaudos sutartis ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos 2016-07-20 raštas, 2016-07-26 „Klaipėdos laivų remonto“ raštas) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šių įrodymų pateikimas nagrinėjamoje stadijoje gali vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo naujai pateiktus minėtus įrodymus ir grąžina juos pateikusiai šaliai. Atitinkamai atsisakytina priimti ir atsakovo apeliacinio skundo patikslinimą, jame nurodytų aplinkybių tyrimas, atsisakius priimti ieškovo naujai pateiktus įrodymus, nėra tikslingas.
11.Byloje nustatyta, jog šalys 2015-01-17 pasirašė susitarimą dėl atlygio, gautino dėl radinio – plūduro, rasto jūroje, kuriame raštu susitarė, jog atlygis, gautas už radinį, ir jo pargabenimo išlaidos dalijamos per pusę. Byloje akcininkų sąrašas įrodo, jog UAB ,,Gero vėjo žvejams“ yra V. S. ir jo sutuoktinės įmonė, nes jie yra jos akcininkai, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas kaip fizinis asmuo negavo atlygio už šio plūduro pagarbenimą. Akivaizdu, jog atsakovo valdomas privatus juridinis asmuo 2015-01-22 išrašė PVM sąskaitą faktūrą plūduro savininkui 15 180 Eur sumai, nurodydamas šias išlaidas kaip susijusias su M 10-2 matavimo plūduro radimu ir pargabenimu. Šią sumą gavo UAB ,,Gero vėjo žvejams“, kurios akcininkas yra atsakovas, tačiau tuo pagrindu, jog pagal CK 2.50 str. 2 d. juridinio asmens dalyvio ir juridinio asmens turtas yra atribotas, šioje byloje nėra pagrindo nepriteisti pusę gautos sumos pagal paminėtą susitarimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai, nustatyti CK 1.5 str. Uždarosios akcinės bendrovės dalyvis nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Tačiau tuo atveju, kai dalyvis aktyviai dalyvauja įmonės veikloje ir yra jos darbuotojas, vykdantis įmonėje darbo funkcijas, jo prisidengimas ribota juridinio asmens atsakomybe pažeistų CK 1.5 str. nustatytus principus. Pažyma įrodyta, jog atsakovas nuo 2006-09-06 UAB ,,Gero vėjo žvejams“ buvo ne tik akcininkas, bet ir žvejys, todėl byloje įrodyta, jog vykdė įmonėje kasdienės veiklos funkcijas. Atsakovas susitarimu kaip fizinis asmuo įsipareigojo pasidalyti su ieškovu atlygį už pargabentą plūdurą, kurį pargabeno kartu su ieškovu vykdydamas žvejo pareigas, ir paminėtame susitarime savo akcininko padėties ieškovui neatskleidė. Byloje nustatyta, jog UAB ,,Gero vėjo žvejams“ ginčo metu išimtinai buvo atsakovo šeimos verslas, todėl atsakovas byloje neįrodė, jog jis atlygio per savo įmonę pagal paminėtą susitarimą su ieškovu negavo (CPK 178 str.). Tai, kad atsakovo privatus juridinis asmuo gavo atlygį pagal šalių susitarimą, yra įrodyta byloje, todėl šioje byloje atsakovas privalo laikytis paminėto susitarimo, nors jį sudarė kaip fizinis asmuo, nes akivaizdu, jog įnešti pinigai į privatų juridinį asmenį sukurs pridėtinę vertę, kuria naudosis atsakovo šeimos verslas, nors prie šių lėšų gavimo prisidėjo ir ieškovas. Atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų pozicija neįrodo, jog atsakovas kaip fizinis asmuo negavo pajamų, atsižvelgiant į atsakovo ir jo įmonės turto atskirumo principą ieškinį atmesti nėra pagrindo, nes ieškovas rašytiniu susitarimu įrodė, jog atsakovas prisiėmė asmeninę prievolę ieškovui, ir atsakovui nurodžius pinigų subjektą – jo nuosavybės teise valdomą įmonę, ši prievolė negali būti nevykdoma.
12.CK 6.156 str. įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimą. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Atsakovas šioje byloje neginčijo 2015-01-17 susitarimo dėl atlygio, gautino dėl radinio – plūduro rasto jūroje, kuriame raštu susitarė, jog atlygis, gautas už radinį, ir jo pargabenimo išlaidos bus padalytos, todėl juo nesivadovauti byloje nėra teisinio pagrindo ir jis atitinka jungtinės veiklos sandorio požymius. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbo išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Šis susitarimas privalo būti vykdomas ir jis atitinka CK 6.974 str. 1 d. teisinį reglamentavimą, nustatantį, kad bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymas nustatytas jungtinės veiklos sutartyje; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui.
13.Apeliaciniuose skunduose nurodomi atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai dėl įrodinėjamos žalos, padarytos UAB ,,Gero vėjo žvejams“, atlyginimo nėra pakankamas įrodymas žalos faktui įrodyti. Šis įrodinėjamas žalos padarymo faktas nebuvo užfiksuotas. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246–6.249 str., 6.263 str.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Paminėtame sudarytame šalių susitarime, laivo žurnale nėra užfiksuotas atsakovo įrodinėjamos žalos padarymo faktas. Laivo žurnalas – tai oficialus dokumentas, kuriame fiksuojamas laivo susirašinėjimas, laivo mašinų skyriaus bei visos įgulos darbas, visi įvykiai, pastebėti už laivo borto, įrašai tvirtinami kapitono parašu. Be to, trečiojo asmens išrašytoje 2015-01-22 PVM sąskaitoje faktūroje plūduro savininkui trečiasis asmuo nurodė apmokėti išlaidas, susijusias su M 10-2 matavimo plūduro radimu ir pargabenimu, o ne jam padarytos žalos atlyginimu.
14.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą ir jų visetą. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą, faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).
15.Apeliacinio skundo motyvais dėl netinkamo ieškovo naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo, nes paminėto šalių susitarimo šalys yra fiziniai asmenys ir šiam ginčui teisiškai nėra reikšmingos aplinkybės, kam nuosavybės teise priklausė jų darbo priemonės, t. y. laivai, kuriais buvo pargabentas plūduras. Ieškovas yra fizinis asmuo, jis yra individualiosios įmonės savininkas. Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Tokia pat nuostata įtvirtinta CK 2.50 str. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl UAB ir individualiosios įmonės turto teisinio režimo šioje byloje nereikšmingi, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra išieškojimas iš juridinių asmenų ir jų dalyvių turto. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tinkamas fizinių asmenų sudaryto rašytinio susitarimo vykdymas.
16.Dėl priteistos sumos dydžio .
Ieškiniu ieškovas prašė priteisti 8 000 Eur, kaip gauto atlygio už radinį pusę sumos, ir 2 178 Eur plūduro gelbėjimo išlaidų, kurias patyrė ieškovas, t. y. prašė iš viso priteisti 10 178 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog tenkina ieškinį, priteisė ieškovui 9 768 Eur (7 590 Eur skolos pagal susitarimą ir 2178 Eur patirtų plūduro gelbėjimo išlaidų). Tačiau akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma išeina iš šalių susitarimo ribų, t. y. ieškovas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neįrodė, jog atsakovas gavo daugiau nei 15 180 Eur, ieškovas nepateikė jokio kito susitarimo su atsakovu dėl patirtų bendrų išlaidų dydžio. Trečiasis asmuo 2015-01-22 išrašė PVM sąskaitą faktūrą plūduro savininkui 15 180 Eur sumai, nurodydamas šias išlaidas kaip susijusias su M 10-2 matavimo plūduro radimu ir pargabenimu, todėl tik ši suma dalytina tarp šalių per pusę pagal 2015-01-17 pasirašytą susitarimą, kuriame raštu susitarta, jog atlygis, gautas už radinį, ir jo pargabenimo išlaidos dalijamos per pusę. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovui yra žinomas plūduro savininkas, todėl dėl jo nurodomos 2 178 Eur plūduro pargabenimo išlaidų sumos atsakovas nėra atsakingas, nes jis gavo tik 15 180 Eur, kuriuos sutarė pasidalyti per pusę, todėl atsakovas neturi prievolės atlyginti daugiau nei 7 590 Eur.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir priteista 9 768 Eur suma sumažintina iki 7 590 Eur, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
17.Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovo reikalavimas pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas 74,6 procento, todėl pagal CPK 93 str. 2 d. ir 5 d. nustatytas taisykles pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos paminėtu procentu. Iš atsakovo ieškovui priteistina 170,76 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį, 1 164,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 25,11 Eur vertimo išlaidų, t. y. pirmosios instancijos teismo priteistos 1 814,57 Eur ieškovui bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 1 360 Eur. Atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė kvitus pirmosios instancijos teisme, įrodančius, jog atsakovas turėjo 620 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir trečiasis asmuo turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas šios išlaidos priteistinos iš ieškovo, t. y. iš ieškovo atsakovui priteistina 157,48 Eur ir trečiajam asmeniui 76,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Iš ieškovo atsakovui ir trečiajam asmeniui pagal paminėtą teisinį reglamentavimą ir atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai patenkinti 25,40 procento, priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 55,80 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinius skundus, ir po 76,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
atsisakyti priimti apeliacinio skundo patikslinimą ir papildomus įrodymus, pateiktus apeliacinės instancijos teisme, ir juos grąžinti V. S..
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimo dalis, kuriomis T. A. iš V. S. priteista 9 768 Eur skola ir 1 814,57 Eur bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir šias sumas sumažinti iki 7 590 Eur skolos ir iki 1 360 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti V. S. iš T. A. 157,48 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Priteisti UAB ,,Gero vėjo žvejams“ iš T. A. 76,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Priteisti V. S. iš T. A. 55,80 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir 76,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti UAB ,,Gero vėjo žvejams“ iš T. A. 55,80 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir 76,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė
Kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius
Irma Čuchraj