Civilinė byla Nr. e2-111-603/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00684-2020-7

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1.;

                                                                                    2.6.11.4.5.; 3.2.6.1.

                                                                                                                                                         (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovui A. C. ir jo atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, atsakovui V. G. (V. G.), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ieškinio esmė

1.       Ieškovas A. C. ieškiniu atsakovui V. G. (V. G.) prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai - 188050 Eur turtinės ir 6400 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas (procesines) už teismo prašomą priteisti sumą nuo žalos atsiradimo dienos (nuo 2015 m. gruodžio 28 d. varžytinių Nr. 112516 dienos) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (iki 2020 m. gegužės 17 d.), kurios sudaro 42941 Eur (194450 Eur x 0,05x53/12 mėn.), kur: 157 910 Eur turtinė žala dėl atliktų investicijų į gyvenamąją patalpą (įrengtą butą), pagerinimų ir buto vertės padidėjimo, 140 Eur turtinė žala dėl nutraukto elektros energijos tiekimo butui (nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 19 d., nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 29 d.), 30000 Eur turtinė žala nuo žalos atsiradimo dienos (nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo iki 2022 m. balandžio 12 d.) ir po 1500 Eur už mėnesį dydžio žala (negauta nauda ar nuoma) nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5000 Eur neturtinė žala dėl atsakovo savavaldžiavimo veiksmų (nuo 2015 m. gruodžio 28 d. varžytinių Nr. 112516 iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. prievartinio iškeldinimo), 1400 Eur neturtinė žala dėl nutraukto elektros energijos tiekimo butui (nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 19 d., nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., siekimo tai padaryti ir 2020 m. kovo 19 d., įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės) už teismo prašomą priteisti sumą nuo žalos atsiradimo dienos (nuo 2015 m. gruodžio 28 d. varžytinių Nr. 112516) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (iki 2020 m. gegužės 17 d.), t. y. 42941 Eur (194 450 Eur x 0,05x53/12 mėn.), įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės) už teismo priteistą sumą nuo žalos atsiradimo dienos (nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodo, kad ieškinys yra reiškiamas atsakovui V. G. (V. G.), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turto varžytinių akto pagrindu nuosavybėn įgijo kito stovio, būsenos ir vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelę G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai buto (duomenys neskelbtini) baigtumas sudarė 86 proc., ir nebuvo įvertintos visos ieškovo atliktos investicijos į ginčo butą. Teigia, kad nors varžytinių aktu parduotas ginčo butas atsakovui buvo 86 proc. baigtumo, tai yra kaip būstas, kuris dar nebuvo baigtas statyti ir įrengti, tačiau faktiškai butas jau buvo 100 proc. baigtas statyti ir įrengti. Prašomą priteisti turtinę žalą ieškovas kildina iš to, jog iš varžytinių parduodant kito stovio, būsenos ir vertės neįrengtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta neteisinga buto būklė bei neatsižvelgta į ieškovo padarytas investicijas (išlaidas įrengiant minėtą butą), dėl ko butas buvo parduotas už per mažą kainą. Atitinkamai – prašomą priteisti neturtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų perimant iš varžytinių įsigytą kito stovio, būsenos ir vertės įrengtą butą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1090-330/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00684-2020-7), kur 188050 Eur turtinė ir 6400 Eur neturtinė žala (ieškovas atiduodamas 2015 m. ir dabartinio stovio, baigtumo ir būsenos (aprašymo), bei vertės įrengtą ginčo butą patyrė vien 157910 Eur turtinę žalą (prie 34391,23 Eur išlaidų pridėjus 99111,60 Eur vertės padidėjimą ir baldus už 24407 Eur) (ekspertų J. U. ir S. Mitkaus pateiktos ekspertizių išvados – Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinės išvados Nr. 324 ir Nr. 22-72), nes jis nuo 2005 m. investavo dideles sumas į pilną buto pastatymą ir įrengimą (ieškovas investavo į pilną buto pastatymą ir įrengimą 276137 Lt arba 79 975 Eur, ir nes dėl atliktų investicijų pati buto vertė nuo 2005 m. stovio ir būsenos (aprašymo), bei vertės iš esmės pasikeitė (rinkoje padidėjo 99111,60 Eur), kuri pakito dėl jo atliktų investicijų ir dėl pačio turto vertės padidėjimo, kur grafikas parodo, kad ginčo buto kaina nuo 155300 Eur 2005 m. pakilo iki 229300 Eur 2015 m., t. y. vien buto kaina padidėjo 48 procentais, be to tai, kad butų kainos 2005-2015 m. Vilniuje padidėjo, patvirtino ir pateikiamas papildomas įrodymas priede (VĮ „Registrų centras“ 1998-2019 m. butų kainų Vilniuje grafikas).

3.       Vilniaus apygardos teisme ieškovo iniciatyva buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020, kurioje ieškovas ginčijo įvykusias ginčo buto ir automobilių stovėjimo aikštelės pardavimo atsakovui įvykusias varžytines ir prašė taikyti restituciją. Byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovui ginčo butas ir automobilių stovėjimo aikštelė buvo parduoti neteisėtai, kadangi faktiškai parduodamo turto baigtumas pardavimo varžytinėse metu sudarė 100 proc.ir jo vertė buvo didesnė nei 30 proc., nei turtas buvo įvertintas. Toks skirtumas susidarė dėl to, kad turto pardavimo metu nebuvo įvertintos atliktos ieškovo investicijos į buto įrengimą – ieškovas nurodytoje byloje įrodinėjo tai, kad buvo parduotas ginčo butas, kurio baigtumas sudarė 86 proc., nors tuo metu faktiškai ginčo buto baigtumas sudarė 100 proc., tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo išnagrinėtos. Ieškovas šiuo nauju ieškiniu kelia papildomus reikalavimus atsakovui (kuris varžytinėse įsigijo ginčo butą 86 proc. baigtumo, nors baigtumas sudarė 100 proc.). Šio ieškinio reikalavimo dalykas yra ieškovo investicijų į ginčo butą priteisimas, nes šiuo metu yra tokia situacija, kad atsakovas, įsigijęs nuosavybėn 86 proc. baigtumo butą, nors butas jau yra visiškai įrengtas ir jo baigtumas sudaro 100 proc., nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, o tuo tarpu ieškovas patyrė didelius nuostolius dėl atliktų investicijų į ginčo butą. Taigi nors ieškinys reiškiamas atsakovui iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu kaip ir kitoje nurodytoje ir Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, tačiau reikalavimo teisinis pagrindas yra atsakovo nepagrįstas praturtėjimas ieškovo sąskaita ir ieškovo reiškiamas reikalavimas (dalykas) atsakovui dėl investicijų į ginčo butą priteisimo. Ieškovo nuomone, jis turi teisę reikalauti iš atsakovo (ginčo neįrengto buto savininko) nuostolių atlyginimo, nes civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020 baigta, reikšti nurodytą reikalavimą, nes atsakovas jau perėmė kito stovio, baigtumo, būsenos ir vertės ginčo įrengtą butą (ieškovas buvo prievartiniu būdu iškeldintas).

4.       Taip pat nurodo, kad atsakovas siekė tyčia ir sąmoningai padaryti ieškovui labai didelę turtinę žalą, kuri atsirado įgyvendinus protingai ir racionaliai neįgyvendinamą 2020 m. kovo 6 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018, ir kurį įgyvendinus ieškovas jau patyrė labai didelę turtinę žalą, todėl ieškinys dėl nuostolių priteisimo turi būti patenkintas. Taip pat, ieškovo vertinimu, kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-1223-864/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9) priimti procesiniai sprendimai neturi įtakos sprendžiant šioje civilinėje byloje kilusį ginčą, kadangi jais nebuvo konstatuota, ar teisėtai buvo parduotas kito stovio, būsenos, baigtumo ir vertės ginčo įrengtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio iškeldintas ieškovas pagal atsakovo prašymą.

5.       Ieškovo vertinimu, kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-1223-864/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9) priimti procesiniai sprendimai neturi įtakos sprendžiant šioje civilinėje byloje kilusį ginčą, kadangi jais nebuvo konstatuota, ar teisėtai buvo parduotas kito stovio, būsenos, baigtumo ir vertės ginčo įrengtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo iškeldintas ieškovas pagal atsakovo prašymą.

6.       Teigia, kad šiuo atveju įrengto turto rinkos vertės skiriasi daugiau kaip 30-50 procentų, nes ginčo įrengtas butas buvo parduotas už beveik dvigubai mažesnę nei jo reali rinkos kaina už 148596 Eur vietoje virš 250000 Eur.

7.       Civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 eksperto apskaičiuota vertinamo turto sąlyginė 1 kv. m rinkos vertė 1184 Eur / 1 kv. m ir eksperto apskaičiuota vertinamo turto (buto) rinkos vertė 151576 Eur (1184 Eur / 1 kv. m x 128,02 kv. m) yra atmestina kaip prieštaraujanti visiems kitiems byloje pateiktiems įrodymams, nes ekspertas sąmoningai ir tyčia sumažino skaičiavimų rezultatus; eksperto aktas (išvada) atliktas jam sąmoningai ir tyčia manipuliuojant net nepagrįstai ir tendencingai atrinktais duomenis analizei, yra netinkamas ir atmestinas, negali būti įrodymu šioje byloje, nes 2006 m. vasario 11 d. pagal UAB ,,Butas Tau“ kito teismo eksperto Š. V. Turto vertės nustatymo pažymą (pažyma buvo pateikta bankui imant paskolą) nustatyta rinkos vertė buvo 188253 Eur (650000 Lt), kuri nuo 2006 iki 2015 m. pakilo 43 procentais, todėl 2015 m. buto rinkos vertė buvo 269202 Eur, ir kuri jokiu galimu objektyviu būdu negalėjo sumažėti nuo 188253 Eur 2006 m. iki 162000 Eur 2015 m., kai visų kitų butų Vilniuje kainos tuo laikotarpiu pakilo apie 43 procentus.

8.       Teismas turi atsižvelgti į tai, kad antstolis (ir atsakovas) turėjo kreiptis į teismą dėl išaiškinimo, kokiu protingu ir racionaliu būdu jis (ir ieškovas) gali tinkamai ir pilnai įvykdyti civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, t. y. atstatyti ginčo buto stovį, būseną ir vertę iki 86 proc. statybos baigtumo, t. y. iki buto, kurio baigtumas procentas yra 86 procentai, vidutinė rinkos vertė 101657 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2005 m. rugpjūčio 2 d., kadastro duomenų nustatymo data yra 2005 m. liepos 25 d.

9.       Atsakovas visiškai atsisakė klausimus spręsti bendradarbiaujant su ieškovu; atsakovas gerai suvokė, kad jo veikimas yra neteisėtas ir nesąžiningas, bei neprotingas, jis gerai suvokė, kad jo veikimas padarys didelę turtinę ir neturtinę žalą ieškovui, ir jis tyčia ir sąmoningai nusprendė taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia, todėl ėmėsi prieš ieškovą neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, savavaldžiavo, tyčia ir turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti įvykdė neteisėtus veiksmus, nes didelės vertės turto pasisavinimo objektyvioji pusė pasireiškė neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui (jam) svetimo, tačiau jam patikėto arba jo žinioje buvusio turto, turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise, ir nes svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (atsakovas) ėmė turtą valdyti, juo naudotis ir (ar) disponuoti juo savo nuožiūra (tai jau įvyko prievartiniu būdu iškeldinus ieškovą iš kito stovio, būsenos ir vertės ginčo buto), nes atsakovas neteisėtai perimdamas (atimdamas) 2015 m. ir dabartinio stovio ir būsenos (aprašymo), bei vertės įrengtą butą (iš esmės kito stovio, būsenos, aprašymo ir vertės butą) jau gavo ne mažesnę nei 157910 Eur vien tik turtinę naudą (prie 34391,23 Eur pridėjus 99111,60 Eur vertės padidėjimą ir baldus už 24407 Eur), ir nes šiuo atveju atsakovas nėra kito stovio, būsenos ir vertės (realaus) įrengto turto savininkas, nes jis gali būti tik kito turto (2005 m. būsenos, aprašymo, būsenos, apimties ir vertės) nesąžiningas neįrengto turto savininkas, nes kiekvienas protingas ir racionalus žmogus (kaip ir atsakovas) turėjo suprasti, kad varžytinėse (iš varžytinių informacijos) buvo parduodamas kito stovio, būsenos ir vertės neįrengtas butas, ir tokius teiginius patvirtino ir informacijoje apie varžytines pateikta informacija. butas, ir tokius teiginius patvirtino ir informacijoje apie varžytines pateikta informacija (buto, kurio baigtumo procentas yra 86 procentai, vidutinė rinkos vertė yra 101657 Eur, vidutinės rinkos vertės nustatymo data yra 2005 m. rugpjūčio 2 d., kadastro duomenų nustatymo data yra 2005 m. liepos 25 d., adresas yra patikslintas pagal 2011 m. sausio 17 d. adresų registro duomenis (t. y. 2005 m. buto kito stovio, būsenos ir vertės pagal buto nuotraukas ir planą, ir joje pateiktas 2005 m. liepos 25 d. buto kadastrinis planas be apdailos, jokių baldų, buitinės technikos, santechnikos (vonios, kriauklių, klozetų), židinio, kuris atitiko tik 2005 m. buto stovio, būsenos ir vertės nuotraukas, ir kuris iš esmės prieštarauja realiam buto (stoviui) planui su apdaila, integruotais baldais, buitine technika, santechnika (vonia, kriauklėmis, klozetais), židiniu, ir kurioje (informacijoje apie varžytines) nebuvo pateiktos jokios buto nuotraukos, nors tai pagal CPK turėjo būti antstolio padaryta, todėl nekilnojamojo turto registro išrašas ir užginčytos nuosavybės teisės visiškai neatitinka realybės (tikrovės), nes kiekvienas protingas ir racionalus žmogus (kaip ir atsakovas) turėjo suprasti, kad parduodamas ginčo butas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 101657 Eur, o pradinė pardavimo kaina 95575 Eur, registruotas buto baigtumas NTR 86 procentų, negalėjo būti jokiu būdu pilnai įrengtas, su apdaila, baldais, kita įranga butas, nes iš viešai prieinamos informacijos visiems buvo žinoma, kad vidutinė buto kaina Šiaurės miestelyje buvo apie 1824 Eur / 1 kv. m (priedas - Butų NT kainų statistika Šiaurės miestelyje (aruodas.lt)), o ne daugiau kaip dvigubai mažesnė 747 Eur / 1 kv. m (kur 128,02 kv. m ginčo buto pradinė pardavimo kaina buvo tik 95575 Eur), todėl visą tai labai gerai žinodamas ginčo buto pirkėjas (nes kaip fizinis asmuo arba savo įmonės vadovas jau ne kartą dalyvavo varžytinėse) sąmoningai pasinaudodamas tuo, kad ginčo bylos dar nesibaigė, siekė nepagrįstai praturtėti ir dabar jau praturtėjo ieškovo sąskaita, nes atsakovas gerai suvokė, kad jo toks veikimas padarys didelę turtinę ir neturtinę žalą jam, ir jis tyčia ir sąmoningai norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia, o jo apsimestinis prisidengimas šios situacijos nesupratimu (nesuvokimu) jokiu būdu negali atleisti jo nuo atsakomybės, nes kiekvienas protingas ir racionalus žmogus (kaip ir atsakovas) turėjo tai suprasti, todėl ieškovo ieškinys ir jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų apsaugų pritaikymo paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms (jų visumai) yra tenkintini.

10.       Atsakovas atsisakė kompensuoti ieškovo atliktas investicijas į parduotą ginčo butą, atliktus jo pagerinimus, ginčo buto kainos skirtumus, ir atsakovas, įsigijęs nuosavybėn 86 proc. baigtumo butą, nors butas jau yra visiškai įrengtas ir jo baigtumas sudaro 100 proc., nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, o tuo tarpu ieškovas patyrė labai didelius nuostolius dėl jo atliktų investicijų į ginčo butą, nes visos investicijos ir pagerinimai, kaip ir visi baldai ir buitinė technika, kurie buvo užsakyti, pagaminti ir nupirkti pagal buto išplanavimą, yra neatsiejama ginčo buto ir jo vertės dalis, kuri priklauso ieškovui (o ne atsakovui), nes jis atiduodamas (perduodamas) 2015 m. ir dabartinio stovio ir būsenos (aprašymo), bei vertės butą (iš esmės kito stovio, būsenos, aprašymo ir vertės butą) jau patyrė ne mažesnę nei 157910 Eur vien tik turtinę naudą (prie 34391,23 Eur pridėjus 99111,60 Eur vertės padidėjimą ir baldus už 24407 Eur), kur jis nuo 2005 m. investavo dideles sumas į pilną buto pastatymą ir įrengimą (nuo pradinės 144902 Lt sumos sumokėtos 2005 m. buto pardavėjui (statytojui) jis investavo į pilną buto pastatymą ir įrengimą 276137 Lt arba 79975 Eur, ir kur buto vertė nuo 2005 m. stovio ir būsenos (aprašymo), bei vertės iš esmės pasikeitė (rinkoje padidėjo apie 70000 Eur) dėl jo atliktų investicijų ir dėl pačio turto vertės padidėjimo, ką patvirtino ir NT prekybos brokerio UAB „Remax“ būsto paskolos turto vertinimas 2020 m., kurio būsto (buto) kainos grafikas parodo, kad buto (jau pilnai įrengto) kaina nuo 155300 Eur 2005 m. pakilo iki 229300 Eur 2015 m. (be to, čia buto kaina pateikta be 2 parkingo vietų – apie 25000 Eur), t. y. vien buto kaina padidėjo beveik 48 procentais (apie 74000 Eur).

11.       Nurodo, kad ieškovas neturėjo jokių racionalių ir protingų galimybių išsikelti, atiduoti ar perduoti atsakovui būtent tokio stovio, būsenos ir vertės butą, t. y. atstatyti ginčo butą iki tokio 2005 m. stovio, būsenos ir vertės, nes turto pardavimo iš varžytinių aktas 2018 m. vasario 21 d. Nr. S-18-240-3223 vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883) iš esmės prieštaravo (neatitiko) hipotekos lakštui, turto arešto aktui, informacijai apie varžytines, nes jam imant paskolą buvo įkeistas tokio (kito) 2005 m. stovio ir būsenos (aprašymo), vertės butas (buto baigtumo procentas 86 proc.), antstolis areštavo ir įvertino būtent tokio (kito) 2005 m. stovio, būsenos ir vertės butą, ir antstolis pardavė būtent tokio (kito) 2005 m. stovio, būsenos ir vertės butą, ir tokius jo teiginius patvirtina informacijoje apie varžytines pateiktas 2005 m. kadastro išduotas buto planas be grindų, durų, sienų ir lubų apdailos, jokių baldų, buitinės technikos, santechnikos (vonios, kriauklių, klozetų), židinio, kuris atitiko tik 2005 m. buto stovio, būsenos ir vertės nuotraukas, ir kuris iš esmės prieštaravo realiam buto (stoviui, būsenai, vertei) planui su grindimis, durimis, sienų ir lubų apdaila, tik pagal individualius užsakymus pagamintais baldais, integruota buitine technika, santechnika (vonia, kriauklėmis, klozetais).

12.       Teigia, kad buto baigtumas 86 procentai reiškia, kad butas dar nebuvo pilnai baigtas (įrengtas) ir nebuvo pilnai atlikta vidaus apdaila, ir kadangi kuo butas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis yra buto baigtumas, tuo pačiu didėja ir buto vertė, todėl buto, kurio baigtumas 86 procentai, reali rinkos vertė antstolio buvo nustatyta per maža, todėl turi būti atlikta nauja ekspertizė šioje byloje.

13.       Kadangi šiuo atveju nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento negali būti laikoma, kad buvo netinkamai įvykdyta pareiga perduoti (kito stovio, būsenos ir vertės) turtą atsakovui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą (kito stovio, būsenos ir vertės) turtą, todėl yra tikslinga byloje kreiptis į NT ir statybų ekspertą dėl sąmatos sudarymo (kokios lėšos buvos investuotos ir į ką), ir kadangi reikia pagrįsti reikalavimą ir pasitelkti NT ir statybų ekspertą, kuris atliktų išsamų investuotų lėšų paskaičiavimą (pvz.: kiek yra pasikeitusi ginčo buto vertė nuo tada kai jis dar nebuvo pilnai baigtas ir tuomet, kai butas buvo pilnai baigtas įrenginėti 100 proc., ir ekspertui atlikti paskaičiavimus, kokios medžiagos buvo investuotos į grindis, kokia buvo atlikta sienų, lubų apdaila ir kt.), ir kadangi ieškovas šiuo metu neturi pakankamai lėšų kreiptis į NT ir statybų ekspertą dėl sąmatos sudarymo ir dėl išsamaus investuotų lėšų paskaičiavimo atlikimo, todėl ieškovas pateikė ieškinio prašymą, kad ekspertas įvertintų visus jo turimus ir pateiktus argumentus, duomenis ir įrodymus apie įkeisto, areštuoto, įvertinto, parduodamo ir parduoto iš varžytinių, bei nupirkto iš varžytinių turto (kito stovio, būsenos ir vertės buto) neatitikimą realiam buto stoviui, būsenai (aprašymui) ir vertei, ir todėl ieškovas pateikė teismui jo sudarytą detalią 2005 m. rugsėjo 27 d. sąmatą (medžiagos ir darbas), kuri buvo pateikta bankui, nes 2005 m. rugsėjo 7 d. ieškovas pasirašė su banku sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo susitarimą Nr. BS1133040103-P-1, pagal kurį buvo padidinta bendra kredito suma iki 100000 Eur su papildomai suteikiama 6845 Eur kredito dalimi skirta buto apdailos darbų užbaigimui, ir nes 2005 m. rugsėjo 23 d. ieškovas pasirašė su banku sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo susitarimą Nr. BS1133040103-P-2, pagal kurį buvo pakeisti ir papildyti sutarties specialioje dalyje nustatyti kredito gavėjo prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties, įvykdymo užtikrinimui įkeičiamo statomo būsto draudimo sąlygos, ir nes 2006 m. kovo 9 d. ieškovas pasirašė su banku sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo susitarimą Nr. BS1133040103-P-3, pagal kurį buvo padidinta bendra kredito suma iki 157023 Eur su papildomai suteikiama 57023 Eur kredito dalimi skirta į būsto apdailos darbus investuotų nuosavų kredito gavėjo lėšų refinansavimui, ir išsamų jo visų investuotų lėšų paskaičiavimą ir pagrindimą (įrodymai prieduose), nes ieškovas nuo 2005 m. investavo dideles sumas į pilną buto pastatymą ir įrengimą (nuo pradinės 144902 Lt sumos sumokėtos 2004 m. buto pardavėjui (statytojui) jis investavo į pilną buto pastatymą ir įrengimą 276137 Lt arba 79975 Eur, todėl ieškovas pateikė visas jo investuotas sumas į pilną buto pastatymą ir įrengimą išsamioje sąmatoje suvestinėje, taip pat pateikė visas tas sumas patvirtinančias sąskaitas-faktūras, pirkimo čekius, išsamius jo atliktų investicijų paskaičiavimus (pagrindimus), ir visas investicijas pagrindžiančius banko mokėjimus bei pavedimus. Išlaidų paskirtis už buto įrengimą: 1) statytojui (elektra ir šildymas, kanalizacija, židinys, langai, durys) – 125443,65 Lt; 2) darbai už buto įrengimą (grindys 125,29 kv. m, sienos 284,79 kv. m, lubos 114,29 kv. m – 17 272 Lt; 3) medžiagos – 49 149,82 Eur; 4) pilnai integruoti baldai ir įmontuojama buitinė technika – 84 71,70 Lt, ir viso buto įrengimo išlaidos – 79974,85 Eur.

14.       Teigia, kad buto vertė nuo 2005 m. stovio ir būsenos (aprašymo), ir vertės iš esmės pasikeitė (kaina rinkoje padidėjo 99111,60 Eur) dėl ieškovo atliktų investicijų ir dėl pačio turto vertės padidėjimo, ką patvirtina ir NT prekybos brokerio UAB ,,Remax“ būsto paskolos turto vertinimas, kurio būsto (buto) kainos grafikas parodo, kad buto (jau pilnai įrengto) kaina nuo 155300 Eur 2005 m. pakilo iki 229 00 Eur 2020 m. (čia buto kaina pateikta be 2 parkingo vietų – apie 20000 Eur), t. y. vien buto kaina padidėjo beveik 48 procentais (apie 74000 Eur), nes klaidinant ir melaginga informacija pateikta internete apie varžytynes visiškai neatitiko realybės, realaus kito buto stovio, būsenos (aprašymo) ir vertės varžytinių metu (atitiko tik 2005 metų buto kitą stovį, būseną ir vertę). Nurodo, kad ieškovas neturi jokių racionalių ir protingų galimybių išsikelti ir atiduoti (perduoti) neteisėtų varžytinių laimėtojui būtent tokio (kito) stovio ir būsenos (aprašymo), ir vertės butą, t. y. atstatyti butą iki tokio (kito) 2005 m. stovio, būsenos (aprašymo) ir vertės, nes jis perduodamas 2015 m. ir dabartinio stovio, būsenos (aprašymo) ir vertės butą (iš esmės kito stovio, būsenos, aprašymo ir vertės butą) patirtų ne mažesnę bei 157910 Eur vien turtinę žalą (prie 34391,23 Eur išlaidų pridėjus 99111,60 Eur vertės padidėjimą ir baldus už 24407 Eur), ir kadangi antstolis pardavė būsto paskolos sutarties kito stovio, būsenos ir vertės įrengtą turtą labai maža kaina (tik už 148596 Eur), ko pasekoje ieškovas prarado virš 250000 Eur rinkos vertės turtą, bet dar ir liko skolingas bankui ne mažiau 61685,22 Eur.

15.       Šiuo atveju atsakovas nėra kito stovio, būsenos ir vertės (realaus) turto savininkas, nes jis gali būti tik kito turto (2005 m. būsenos, aprašymo, būsenos, apimties ir vertės) turto savininkas, ir nes jo teisės nebuvo pažeistos, nes jos negalėjo būti pažeistos dėl kito turto (2005 m. būsenos, aprašymo, būsenos, apimties ir vertės), kurio duotuoju atveju jau nebuvo ir negalėjo būti, nes iš esmės nuo 2005 m. pasikeitė buto būsena, aprašymas, stovis ir vertė, todėl šis ieškovo pagrįstas ieškinys dėl kito stovio, būsenos ir vertės turto (jau neegzistuojančio 2005 m. stovio ir vertės buto), t. y. dėl buto vertės skirtumo ir atliktų investicijų (pagerinimų ir vertės padidėjimo) turi būti patenkintas.

16.       Nurodo, kad ieškovas pateikė ieškinio reikalavimą ir dėl 5000 Eur neturtinės žalos, nes atsakovas (nesulaukęs teismo sprendimo šioje ir kitoje ginčo byloje) nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet dar nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos ieškovo teisėms ir interesams; atsakovas savavališkai įgyvendino ginčijamą tariamą jo turtinę teisę, nes ginčo bylos dėl turto nėra pasibaigusios, atsakovas pažeidė įstatymų nustatytą teisių įgyvendinimo tvarką, t. y. jis nesikreipė į oficialią įstaigą dėl ginčijamos jo teisės įgyvendinimo ar ginčo sprendimo, todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 straipsnyje; atsakovo net nuo 2015 m. pastoviai atliekami tokie neteisėti savavaldžiavimo tęstiniai veiksmai, kurie 2019 m. pabaigoje įgavo dar didesnį pobūdį ir mąstą, padarė ieškovui labai didelę ir neturtinę žalą, kuri atsirado dėl jo ir šeimos sveikatos sutrikdymo, streso dėl šių veiksmų, dėl patiriamo pastovaus psichologinio smurto ir spaudimo, bei terorizavimo iš atsakovo pusės, ir kadangi tai sukėlė jam ir jo šeimai labai didelį įtampą ir stresą, kuris sutrikdė jo ir jo šeimos sveikatą ir normalią darbinę veiklą, taip pat tokie atsakovo vienašališki ir tyčiniai veiksmai padarė didelę ir neturtinę žalą ieškovui ir jo šeimai, todėl ieškovas kreipėsi į teismą ir dėl jam padarytos didelės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes atsakovas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos (nes jis nesikreipė dėl jo ginčijamų teisių atjungti paslaugas ieškovui (butui) į teismą ar kitą instituciją) savavališkai vykdė teismuose dar ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir padarė didelės žalos ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams; atsakovas savavaldžiavo panaudodamas psichinę prievartą jam ir jo šeimai, ir tariama jo teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti, tik atsakovo sąmonėje egzistuojanti teisė, nes jis savavališkai įgyvendino ginčijamą nuosavybės teisę į butą norėdamas jį pasiimti (spaudimo ir šantažo būdu jį perimti) dar iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. dar vykstant teisminiam ginčui dėl buto; atsakovas tyčia ir sąmoningai tik siekė sudaryti ieškovui negalimas ir nepakeliamas sąlygas toliau normaliai gyventi bute; kvalifikuojant veiką kaip savavaldžiavimą reikia nustatyti, kad atsakovas nesinaudojo įstatymų numatytais ginčų sprendimo ar teisių vykdymo, jų gynimo instrumentais (nesikreipdamas į atitinkamas institucijas, tarnybas, nesilaikydamas tam tikros įstatymų numatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos), siekdamas realizuoti arba įvykdyti savo ginčijamą teisę, t. y. jis pats įgyvendino savo ginčijamas teises neteisėtais būdais ir priemonėmis savo pasirinktu būdu (grasindamas, šantažuodamas, naudodamas psichinį smurtą, savavališkai norėdamas pasiimti butą, ir atlikdamas kitus veiksmus (teikdamas prašymus dėl paslaugų butui atjungimo), todėl ir šis ieškovo reikalavimas irgi yra priimtinas ir tenkintinas pilna apimtimi.

17.       Atsakovo veiksmai turi būti įvertinti ne tik kaip grėsmė jo ir jo šeimos saugumui, sveikatai, bet ir gyvybei, nes ieškovas ir jo šeima jau liko ir be elektros energijos tiekimo (tai jau buvo padaryta nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 19 d., kai butui buvo atjungta elektra, ir buvo siekiama padaryti dar kartą 2020 m. kovo 19 d., nors 2020 m. vasario 18 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7052-466/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-02248-2020-9) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes ieškovas ir jo šeima liko be elektros energijos tiekimo dar kartą jau karantino metu (tai buvo siekiama ir buvo padaryta dar kartą nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., kai butui buvo atjungta elektra, kuri buvo atnaujinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-758-779/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-02248-2020-9), kt.

18.       Kadangi atsakovas savavaliavo ir piktnaudžiavo, ir kadangi 2019 m. atsakovas ėmėsi dar kitų neteisėtų psichologinio šantažo, bei spaudimo veiksmų, nes pateikė buto visų komunalinių paslaugų teikėjams (šilumos, šilto ir šalto vandens, elektros) prašymus atjungti paslaugų teikimą butui (ieškovui), ir kadangi AB ,,Vilniaus šilumos tinklai” pažadėjo ieškovui neatjungti paslaugų teikimo, tačiau kiti paslaugų teikėjai atjungė (šalto vandens) ir buvo ne kartą jau atjungę (elektros tiekimą), nors ieškovas ir prašė nenutraukti paslaugų tiekimo, nes miesto daugiabutyje nėra įmanoma normaliai gyventi be šalto vandens ir be elektros energijos, ir kadangi ieškovas teisėtai gyveno bute nuo 2005 m. ir naudojasi ir moka už visas komunalines paslaugas, todėl jis prašė nenutraukti paslaugų tiekimo iki jo prašymuose nurodytos ginčo bylos (civilinė byla Nr. e2-3460-864/2018, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9 dėl pardavimo iš varžytinių akto (varžytinių) panaikinimo ir restitucijos taikymo) išnagrinėjimo pabaigos, ir sustabdyti atsakovo savavaliavimą ir galimus kitus neteisėtus jo veiksmus, nes apie tokius atsakovo savavaldžiavimo ir piktnaudžiavimo veiksmus buvo informuoti ginčo bylas nagrinėjantys teismai, policija, prokuratūra, kuri pradėjo tyrimą dėl jo savavaldžiavimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-78971-19, Nr. M-1-01-86308-19,Nr. M-1-01-13945-20 ir Nr. M-1-01-26643-20, o ieškovo ginčai su paslaugų tiekėjais yra nagrinėjami kitose ginčo bylose (civilinė byla Nr. e2-7052-466/2020, teisminio proceso Nr. 2-68-3-02248-2020-9, civilinė byla Nr. e2-9828-937/2020, teisminio proceso Nr. 2-68-3-04886-2020-9), ir kadangi yra akivaizdu, kad tokiais tyčiniais ir sąmoningais veiksmais atsakovas siekė tik sudaryti ieškovui nepakeliamas sąlygas toliau gyventi bute, ir priversti jį išsikelti iš kito stovio, būsenos ir vertės buto, ir tokiu būdu padaryti jam labai didelę turtinę žalą (virš 150000 Eur), todėl atsakovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 straipsnyje, nes atsakovo net nuo 2015 m. pastoviai ir tęstiniai buvo atliekami tokie neteisėti savavaldžiavimo tęstiniai veiksmai, todėl ir šis reikalavimas turi būti priimtas ir patenkintas, nes dėl tokių atsakovo veiksmų ir jo inicijuotų naujų ginčo bylų ieškovas patyrė ne tik didelį įtampą ir stresą, kuris sutrikdė jo ir jo šeimos sveikatą ir normalią darbinę veiklą, bet ir didelius laiko nuostolius.

19.       Kadangi ieškovas patyrė labai didelę neturtinę žalą dėl atsakovo savavaldžiavimo veiksmų siekiant jam perimti kito stovio, būsenos ir vertės butą, ir kadangi ieškovas dėl to (atsakovo veiksmų) patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nerimą ir stresą, dėl nepagrįstai atjungtų komunalinių paslaugų negalėjo tinkamai pasirūpinti savo vaikais, dėl nuolatinės įtampos dėl atjungiamų komunalinių paslaugų ir dėl ilgalaikių gąsdinimų prievartiniu iškeldinimu iš kito stovio, būsenos ir vertės buto sutriko jo darbinė veikla, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei veiksmų tęstinumą (5 metus) ir sąmoningą tyčią, ir kadangi atsakovas siekia padaryti ieškovui labai didelę turtinę (pagal CK 6.249 straipsnį) ir jau padarė ir daro ieškovui didelę ir neturtinę (pagal CK 6.250 straipsnį) žalą, todėl teismas turi atsižvelgti į tai, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, nes vadovaujantis kasacinio teismo formuojama teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, tais atvejais, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; vadinasi ir šiuo atveju, jei teismo nuomone, ieškovas nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį turi nustatyti teismas.

20.       Teigia, kad ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo iš įrengto buto patyrė dar ir papildomą žalą, o atsakovas gavo papildomą naudą: kadangi atsakovas galėjo gauti po 1500 Eur už mėnesį dydžio pajamų (nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. atsakovas nuo tos dienos gavo naudą jam gyvenant įrengtame bute arba galimas buto nuomos pajamas, t. y. atsakovas nuo tos dienos gavo naudą, ir kadangi pagal priede pateiktus aruodas.lt nuomos skelbimus panašaus ploto įrengto buto nuomos kaina Vilniuje svyruoja nuo 1100 Eur iki 3000 Eur už mėnesį, todėl atsakovas galėjo (gali) vidutiniškai gauti už įrengto buto nuomą maždaug po 1500 Eur per mėnesį dydžio pajamų arba naudos, kurią turi atlyginti ieškovui. Nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (iškeldinimo) ieškovas negalėjo papildomai gauti net 82500 Eur iš įrengto buto nuomos (1500x55) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (terorizavimo, gąsdinimo, skambučių, vizitų perduoti įrengtą butą, komunalinių paslaugų atjungimo jo iniciatyva).

21.       Taip pat teigia, kad atsakovas ne tik savavaliavo, savavaldžiavo ir piktnaudžiavo, bet ir veikė neteisėtai, net ne pagal sutarčių sąlygas, nes dar 2019 m. atsakovas ėmėsi dar kitų neteisėtų psichologinio šantažo bei spaudimo veiksmų, nes 2019 m. lapkričio 11 d. dar nesudaręs sutarčių su paslaugų teikėjais, pateikė buto visų komunalinių paslaugų tiekėjams (šilumos, šilto ir šalto vandens, elektros) prašymus atjungti paslaugų teikimą butui. Tik AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ neatjungė paslaugų teikimo (šildymo), vadinasi priešingu atveju patenkinus atsakovo prašymus, ieškovas galėjo žiemą neturėti net buto šildymo. Tačiau kiti paslaugų tiekėjai atjungė (šalto vandens nuotekų šalinimo) ir buvo ne kartą jau atjungę (elektros energijos tiekimą), nors ieškovas ir prašė jų nenutraukti paslaugų tiekimo. Tik dėl atsakovo nesąžiningų prašymų nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. birželio 22 d. ieškovas neturėjo geriamojo vandens, ir nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 19 d., ir nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. neturėjo elektros energijos, ir paslaugos buvo įjungtos tik teismų (sprendimais), o nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas neturi ir gyvenamosios vietos, todėl neturtinės žalos dydis šiuo atveju neturi būti simbolinis, o turi turėti aiškią prevencinę reikšmę atsakovui neatlikti tokių veiksmų ateityje su ieškovu ar kitais žmonėmis, kt.

III. Atsiliepimo esmė

22.       Atsakovas V. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas šiuo metu yra ginčo butas savininkas nuo 2018 m. vasario 28 d., ir yra įregistruotas 2018 m. vasario 21 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-18-240-3223 pagrindu. Teigia, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovas nepateikia teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnį arba ANK 518 straipsnį. Taip pat mano, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimus dėl menamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovas būtų patyręs jo nurodytą žalą. Ieškovo pateikti su žala susiję skaičiavimai yra fiktyvūs, nepagrįsti įrodymais. Atsakovas atlygintinos žalos ieškovui nepadarė, nes nėra įrodomas galimų pažeidimų, sukėlusių ieškovui žalą, faktas, patirta žala, taip pat ir priežastinis ryšys, nėra ir atsakovo kaltės. Ieškovo pateikti argumentai dėl investicijų sumos ir buto rinkos vertės priklauso nuo antstolio areštuoto turto įvertinimo, vėliau turtas buvo pateiktas parduoti. Taigi, visi finansiniai reikalavimai dėl materialinės žalos turi būti nurodyti antstoliui V. Mitkui.

23.       Teigia, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nepateikdamas konkrečių to įrodymų (CPK 178 straipsnis).

24.       Šiuo atveju nėra įmanoma suprasti, ką tiksliai ieškovas traktuoja kaip padarytą neturtinę žalą jo atžvilgiu. Fragmentiškai yra bandoma įvardinti poveikį sveikatai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo sveikatos būklė būtų pablogėjusi. Juo labiau, nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad menamas ieškovo sveikatos pablogėjimas galėtų būti siejamas su tam tikrais atsakovo veiksmais.

25.       Nėra aišku, kuo vadovaujantis ieškovas nurodo būtent 5000 Eur patirtą neturtinę žalą, tokio dydžio neturtinė žala teismų praktikoje paprastai siejama su sunkiu sveikatos sutrikdymu ar gyvybės netekimu (atėmimu). Bet kokie ieškovo patirti nepatogumai yra sietini su jo paties veiksmais ar neveikimu. Būtent ieškovas, jei iš tiesų ir gyveno minėtame bute, kuriame nėra tiekiamos paslaugos, iš esmės visa tai pasirinko savo noru, nes nėra jokių duomenų, jog ieškovas turėtų teisę naudotis, valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise nepriklausančiu turtu. Dėl to, mano, kad ieškovas neįrodė, jog jam atsakovo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala.

26.       Ieškovas prašyme teigia, kad turi dirbti iš namų, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. e2-9828-937/2020, patikrinęs Sodros duomenis, nenustatė, kad ieškovas dirba.

27.       Ieškovas nėra sąžiningas, nes po statybos ir apdailos darbų pasibaigimo 2005 m. nepateikė VĮ Registrų centras informaciją apie 100 proc. darbų pasibaigimą, jis dabar neturi teisės klaidinti ir remtis netikrais duomenimis.

28.       Vertinant ieškovo veiksmų teisėtumą, pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas priverstine tvarka buvo iškeldintas iš ginčo turto. Taigi, ieškovo siekį piktnaudžiauti teise patvirtina tai, kad nuo ginčo turto perdavimo iš varžytinių akto sudarymo momento, t. y. 2018 m. vasario 21 d. iki jo faktinio iškraustymo iš ginčo turto praėjo daugiau nei 2,5 metų. Būtent tiek laiko sąžiningas įgijėjas atsakovas neturėjo galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu.

k o n s t a t u o j a:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013 (vykdomoji byla Nr. 0240/14/03883, skolininkas – A. C., išieškotojas - AB „Swedbank“), ir šioje vykdomojoje byloje 2014 m. lapkričio 21 d. buvo areštuotas skolininkui (ieškovui) priklausantis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nustatant šio turto bendrą rinkos vertę – 550000 Lt. Taip pat nustatyta, kad minėtoje vykdomojoje byloje, įvykus varžytynėms, 2018 m. vasario 21 d. antstolis V. Mitkus surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-240-3223, kuriame nurodyta, jog antstolis 2015 m. gruodžio 28 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 112516 pardavė naujam turto savininkui V. G. (V. G.) turtą – butą (5 kamb.), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės 2484/317866 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 148596 Eur sumą.

30.       Vilniaus apygardos teisme 2018 m. liepos 25 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020 (teisminio nagrinėjimo Nr. 2-55-3-00517-2018-9) pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams AB ,,Swedbank“, antstoliui Vytautui Mitkui ir V. G. (V. G.) dėl minėto turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir teismas šioje civilinėje byloje 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo A. C. ieškinį (reikalavimai - pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-240-3223 (kuriuo buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės 2484/317866 dalis, pažymėta G-1, esanti (duomenys neskelbtini)) negaliojančiu ir taikyti restituciją) minėtų atsakovų atžvilgiu atmetė; Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-576-798/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas (apeliantas) A. C. tvirtino, kad ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktas yra neteisėtas ir naikintinas, nes buvo įkeistas, areštuotas, įvertintas, parduodamas ir parduotas kito stovio, būsenos ir vertės ginčo turtas; ginčo turto vertinimo ekspertizę atlikęs ekspertas buvo šališkas, todėl nepagrįstai vadovautasi ekspertizės aktu, nes ekspertas netinkamai atliko jam pavestas užduotis; taip pat ieškovas (apeliantas) teigė, kad antstoliui nustačius per mažą pradinę turto kainą ir paskelbus klaidingą turto aprašymą, potencialūs pirkėjai negalėjo tinkamai įvertinti parduodamo buto kaip patrauklios investicijos, ir pirkėjų konkurencija negalėjo nustatyti varžytynėse parduodamo turto realios kainos. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovo (apelianto) A. C. nurodomi argumentai, jog ginčo turtas buvo įvertintas ir parduotas kito stovio, būsenos bei vertės, o taip pat, jog antstoliui nustačius per mažą pradinę turto kainą ir paskelbus klaidingą turto aprašymą, potencialūs pirkėjai negalėjo tinkamai įvertinti parduodamo buto kaip patrauklios investicijos, pateikiant varžytynėse realią turto kainą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais; nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovui antstoliui Vytautui Mitkui areštavus ieškovui priklausantį ginčo turtą (butą ir aikštelę), buvo nustatyta areštuoto turto bendra rinkos vertė – 550000 Lt (159291 Eur), ir byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų teikęs prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto rinkos vertės per įstatymo nustatytą terminą, neteikė prašymo pratęsti ar atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti; be to, konstatuota, nėra aišku kodėl ieškovas neskundė 2014 m. lapkričio 21 d. antstolio patvarkymo dėl nustatytos turto vertės, kodėl ginčo turto vertę pradėjo ginčyti tik 2015 m. gruodžio 28 d. įvykus ginčo turto varžytynėms ir 2018 m. vasario 21 d. antstoliui surašius turto iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223, ir dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog antstoliui nebuvo pagrindo abejoti nustatyta ginčo turto verte ir skelbti varžytynes dėl 550000 Lt (159291 Eur) vertės turto pardavimo. Be to, byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17191-433/2018 atmetė ieškovo A. C. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, konstatuodamas, jog ginčo turtas (butas ir aikštelė) vykdomojoje byloje buvo įkainotas tinkamai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2068-590/2018 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį, ir minėta apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl šioje byloje iš naujo kelti klausimą dėl ginčo turto įkainojimo teisėtumo bei pagrįstumo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad varžytynės parodė tikrąją turto vertę, nes 2015 m. gruodžio 28 d. varžytynių metu ginčo turtas parduotas už 148596 Eur, ir ši aplinkybė patvirtina, jog vykdymo procese turto vertė buvo nustatyta tinkamai. Taip pat konstatuota, kad tuo atveju, jei ginčo turtas būtų paklausus ir galėtų būti įkainuotas brangiau, tai varžytynėse dalyvautų daugiau potencialių pirkėjų, siūlančių įsigyti ginčo turtą už didesnę kainą, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei ieškovas manė, kad ginčo turtas yra didesnės vertės, jis turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų, siekiant įrodyti, jog ginčo turto vertė yra žymiai didesnė, arba iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, kuris pirktų kainą už skolininkei priimtiną kainą (CPK 704 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog ginčo turtas parduotas už esmingai mažesnę kainą; bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo procese nustatyta ginčo turto rinkos vertė sudarė 159291 Eur, 2020 m. liepos 10 d. teismo ekspertizės akte Nr. 20-07-09KK nustatyta ginčo turto vertė sudarė 162000 Eur, o 2015 m. gruodžio 28 d. varžytynių metu ginčo turtas parduotas už 148596 Eur. Taigi, kaip matyti, ginčo turto vertės skirtumas tarp antstolio nustatytos kainos ir kainos, už kurią buvo parduotas ginčo turtas, tesudaro 6,7 proc., todėl teismas sprendė, kad antstolio nustatyta turto rinkos vertė atitiko ginčo turto rinkos kainą, juolab kad turto varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis, vadinasi, ginčo laikotarpiu nustatyta turto vertė apytiksliai atitiko rinkos vertę.

31.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1348-340/2023 atmestas ieškovo A. C. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 (apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-576-798/2021) ir konstatuota, kad ieškovas, teikdamas prašymą ir kritikuodamas eksperto Kęstučio Kumpino ekspertizės išvadą, iš esmės nesutinka su atlikto turto įvertinimu; Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-250-912/2023) minėtą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį paliko nepakeistą, ir nustatė, kad apeliantas nurodo tokias naujai paaiškėjusias aplinkybes: 1) ekspertizės turto vertei nustatyti metu galiojo teismo ekspertui K. Kumpinui paskirta nuobauda, todėl jis neturėjo teisės jos atlikti; 2) gautos ekspertų J. Urbono ir S. Mitkaus konsultacinės išvados; eksperto J. Urbono 2022 m. lapkričio 9 d. išvadoje nustatyta turto rinkos vertė 2015 m. lapkričio 24 d. – 173197,76 Eur (esant 86 proc. baigtumui) ir 201093,76 Eur (esant 100 proc. baigtumui); 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja D. Bublienė (kolegijos pirmininkė) buvo šališka, todėl nepriimtas apelianto kasacinis skundas; 4) ekspertas K. Kumpinas pateikė teismui suklastotą priedą – lentelę Nr. 1, kurioje nurodyti suklastoti nekilnojamojo turto pardavimo sandorių užsakymai; 5) Tarnyba galėtų pateikti duomenis apie K. Kumpinui paskirtą nuobaudą, jeigu apeliantui būtų išduotas teismo liudijimas. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartyje nurodė, kad pagal nustatytą reglamentavimą nuobaudos paskyrimas teismo ekspertui savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog jo kvalifikacija kelia abejonių ir jis dėl to negali atlikti eksperto funkcijų; teismo ekspertas negali vykdyti ekspertinės veiklos tik tuo atveju, jeigu ji išbrauktas ar laikinai išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, laikinai apribota teisė vertis turto vertintojo veikla ir paskirtas jo kvalifikacijos patikrinimas; byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, kad paskirta nuobauda neturėjo įtakos eksperto kvalifikacijai ar teisei verstis tokia veikla, ir nors apeliantas sužinojo naują aplinkybę, susijusią su teismo ekspertui paskirta ir ekspertizės atlikimo metu dar galiojusia nuobauda, ji nėra pagrindas atnaujinti bylos procesą, paskirta nuobauda nesuvaržė eksperto teisės verstis eksperto veikla, nepaneigė jo kvalifikacijos ir kompetencijos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės parduoti tik iš antrųjų varžytynių; pirmosiose varžytynėse, kuriose nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 127433 Eur (80 proc. turto vertės), nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl antstolis V. Mitkus 2015 m. rugsėjo 7 d. paskelbė jas neįvykusiomis (varžytynės vyko elektroniniu būdu interneto tinklalapyje „www.evarzytynes.lt“ (varžytynių Nr. 111404); antrąsias varžytynes 2015 m. lapkričio 12 d. laimėjo A. P., pasiūlęs didžiausią kainą, bet jis tą pačią dieną paprašė atšaukti varžytines ir grąžinti pareiškėjui varžytynių dalyvio mokestį, ir antstolis pardavė nurodytą turtą iš antrųjų pakartotinių varžytynių didžiausią kainą – 148596 Eur – pasiūliusiam suinteresuotam asmeniui V. G. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-17191-433/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32.       Ieškovo teigimu, byloje reiškiamo reikalavimo teisinis pagrindas yra atsakovo V. G. (V. G.) nepagrįstas praturtėjimas ieškovo sąskaita, nes atsakovas įsigijo nuosavybėn 86 proc. baigtumo butą, nors butas buvo visiškai įrengtas ir jo baigtumas sudaro 100 proc., ir ieškovo reiškiamas reikalavimas atsakovui yra dėl 157910 Eur turtinės žalos dėl atliktų investicijų į gyvenamąją patalpą (įrengtą butą), pagerinimų (79974,85 Eur išlaidos už buto įrengimą (statytojui – 125443,65 Lt už elektrą, šildymą, kanalizaciją, židinį, langus, duris; darbas – 17272 Lt už grindis 125,29 kv. m, sienas 284,79 kv. m, lubas 114,29 kv. m; medžiagos – 49149,82 Lt; pilnai integruoti baldai ir įmontuojama buitinė technika – 84271,70 Lt, viso buto įrengimo išlaidos – 276137,17 Lt / 79974,85 Eur) ir buto vertės padidėjimo (99111,60 Eur) atlyginimo. Teismo ekspertas S. Mitkus savo konsultacinėje išvadoje nustatė, kad bute atliktų darbų vidutinė rinkos kaina yra 34391,23 Eur su PVM, ir į šią kainą nėra įtrauktos baldų, buitinės technikos ir galbūt kitų bute esančių kilnojamųjų daiktų kainos.

33.       Taip pat, ieškovo teigimu, atsakovas V. G. veikė neteisėtai, siekė tyčia ir sąmoningai padaryti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, t. y. nors atsakovui buvo žinoma, kad ieškovui nebuvo visiškai atlygintos turėtos investicijos į buto pagerinimą, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti žalos ieškovui atsiradimo, priešingai, vengė atsiskaityti su ieškovu, taip pat atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė perimant iš varžytinių įsigytą kito stovio, būsenos ir vertės įrengtą butą; atsakovas siekė padaryti ieškovui turtinę žalą, kuri atsirado įgyvendinus 2020 m. kovo 6 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018, ir ieškovas patyrė nuostolius dėl atliktų investicijų į ginčo butą; šiuo atveju įrengto turto rinkos vertės skiriasi daugiau kaip 30-50 procentų, nes įrengtas ginčo butas buvo parduotas už beveik dvigubai mažesnę nei jo reali rinkos kaina - už 148596 Eur vietoje virš 250000 Eur.

34.       Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktą).

35.       Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).

36.       Be to, pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, įtvirtintą CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso išimtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

37.       Gi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, t. y. dėl kurio ieškovas yra pareiškęs ieškinį (bei teigiant, jog šis turtas atsakovo yra įgytas netinkama verte), įgytas įvykus varžytynėms - 2018 m. vasario 21 d. antstolis Vytautas Mitkus surašė turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-240-3223, kuriame nurodyta, kad antstolis 2015 m. gruodžio 28 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 112516 pardavė naujam turto savininkui V. G. (V. G.) turtą – butą (5 kamb.), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės 2484/317866 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 148596 Eur sumą. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, ir esant byloje nustatytiems sutartiniams santykiams, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis. Kaip jau minėta, ieškovas savo nurodomas pažeistas teises gynė kitais gynybos būdais, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 ginčijant turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-240-3223, bei civilinėje byloje Nr. eA2-1348-340/2023 teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020.

38.       Taigi, nors ir šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja atsakovo nepagrįstą praturtėjimą, tačiau iš esmės nesutinkant ir ginčijant išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 eksperto K. Kumpino Ekspertizės akte nustatytą ginčo turto rinkos vertę, būtent remdamasis naujai teikiamais įrodymais apie eksperto K. Kumpino paskirtą nuobaudą, atliktas investicijas (elektra, šildymas, kanalizacija, židinys, langai, durys; grindys, sienos, lubos, medžiagos, integruoti baldai ir įmontuojama buitinė technika) ginčo bute bei bylos nagrinėjimo metu atliktais ekspertų ginčo turto vertinimais (eksperto J. Urbono 2022 m. lapkričio 9 d. konsultacinėje išvadoje nustatyta turto rinkos vertė 2015 m. lapkričio 24 d. – 173197,76 Eur (esant 86 proc. baigtumui) ir 201093,76 Eur (esant 100 proc. baigtumui)). Gi, kaip minėta, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-250-912/2023 dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartyje konstatavo, kad paskirta nuobauda neturėjo įtakos eksperto K. Kumpino kvalifikacijai ar teisei verstis tokia veikla, ir nors apeliantas sužinojo naują aplinkybę, susijusią su teismo ekspertui paskirta ir ekspertizės atlikimo metu dar galiojusia nuobauda, ji nėra pagrindas atnaujinti bylos procesą, paskirta nuobauda nesuvaržė eksperto teisės versti eksperto veikla, nepaneigė jo kvalifikacijos ir kompetencijos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės parduoti tik iš antrųjų varžytynių; pirmosiose varžytynėse, kuriose nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 127433 Eur (80 proc. turto vertės), nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl antstolis V. Mitkus 2015 m. rugsėjo 7 d. paskelbė jas neįvykusiomis (varžytynės vyko elektroniniu būdu interneto tinklalapyje „www.evarzytynes.lt“ (varžytynių Nr. 111404); antrąsias varžytynes 2015 m. lapkričio 12 d. laimėjo A. P., pasiūlęs didžiausią kainą, bet jis tą pačią dieną paprašė atšaukti varžytines ir grąžinti pareiškėjui varžytynių dalyvio mokestį, ir antstolis pardavė nurodytą turtą iš antrųjų pakartotinių varžytynių didžiausią kainą – 148596 Eur – pasiūliusiam suinteresuotam asmeniui V. G. (V. G.) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-17191-433/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtoje nutartyje konstatuota, kad eksperto J. Urbono konsultacinėje išvadoje nustatyta 173197,76 Eur (esant 86 proc. baigtumui) turto vertė nepaneigia eksperto K. Kumpino ekspertizės išvados, jog turto rinkos vertė 2015 m. lapkričio 24 d. buvo 162000 Eur. Spręsta, kad pirmiau nustatytos aplinkybės, jog pirmosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, o butas parduotas tik iš antrųjų pakartotinių varžytynių, taip pat tai, kad apeliantas turėjo galimybę pasiūlyti savo pirkėją, kuris būtų nupirkęs turtą už didesnę kainą, yra pagrindas daryti išvadą, jog ekspertų nustatytas buto su automobilių stovėjimo aikštelės dalimi kainų skirtumas nėra esminis; aplinkybės, kad apeliantas pakeitė buto išplanavimą, įrengė pertvaras, židinį, įstatė medinius langus, papildomai investavo, įvertintos prašomoje atnaujinti byloje, todėl jos nelaikytinos naujomis. Nutartyje nustatyta, kad apelianto teigimu, duomenys iš interneto svetainės „www.NTsandoriai.lt“ pagrindžia, jog eksperto K. Kumpino teismui pateiktame priede (Lentelėje Nr. 1) suklastoti pardavimo sandorių užsakymai Nr. 5F031258F372F, 5EF05BC5B02FO, ir konstatuota, jog aplinkybė dėl 2013–2015 m. sudarytų trisdešimt šešių nekilnojamojo turto sandorių, bet ekspertui K. Kumpinui pasirinkus tik keturis, nepagrindžia, kad jis suklastojo duomenis; Ekspertizės akte ekspertas K. Kumpinas aprašė ekspertizės eigą, pasirinktą metodą, padarytas išvadas pagrindžiančius argumentus, tai, kad apeliantas nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, nereiškia, kad ekspertas vadovavosi suklastotais duomenimis ar suklastojo ekspertizės aktą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir būtent į tai, kad jau minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta ginčo turto vertė, pasisakyta tiek dėl eksperto K. Kumpino atliktos ekspertizės, jam paskirtos nuobaudos teisinės reikšmės atliekant turto vertinimą, taip pat nustatyta, kad ekspertų nustatytas buto su automobilių stovėjimo aikštelės dalimi kainų skirtumas nėra esminis, o aplinkybės jog ieškovas pakeitė buto išplanavimą, įrengė pertvaras, židinį, įstatė medinius langus, papildomai investavo, jau įvertintos prašomoje atnaujinti byloje, dėl ko nebuvo laikytos naujomis, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas V. G. nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, dėl ko turėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl nurodomos turtinės žalos dėl atliktų investicijų į gyvenamąją patalpą (įrengtą butą), pagerinimų ir buto vertės padidėjimo atlyginimo (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

39.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

40.       Taip pat, ieškovo teigimu, atsakovas V. G. veikė neteisėtai, siekė tyčia ir sąmoningai padaryti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, t. y. nors atsakovui buvo žinoma, kad ieškovui nebuvo visiškai atlygintos turėtos investicijos į buto pagerinimą, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti žalos ieškovui atsiradimo, priešingai, vengė atsiskaityti su ieškovu, taip pat atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė perimant iš varžytinių įsigytą kito stovio, būsenos ir vertės įrengtą butą; teigė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atjungiant elektros energiją ginčo butui, ieškovas patyrė 140 Eur turtinę ir 1400 Eur neturtinę žalą, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovo iškeldinimo iki 2022 m. balandžio 12 d. ieškovas patyrė 30000 Eur dydžio turtinę žalą ir po 1500 Eur už mėnesį patiria dydžio žalą (negautą naudą ar nuomą) nuo 2022 m. balandžio 12 d., dėl ko prašo ją skaičiuoti nuo minėtos datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad ieškovas dėl atsakovo savavaldžiavimo veiksmų nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. priverstinio iškeldinimo patyrė ir 5000 Eur dydžio neturtinę žalą.

41.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

42.       Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 (teisminio nagrinėjimo Nr. 2-55-3-00517-2018-9) atmetė ieškovo A. C. ieškinį atsakovų AB ,,Swedbank“, antstolio Vytauto Mitkaus ir V. G. (V. G.) atžvilgiu dėl 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-18-240-3223 (kuriuo buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės 2484/317866 dalis, pažymėta G-1, esanti (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-576-798/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat, kaip jau minėta, šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo turto vertės pagrįstumo parduodant iš varžytinių, konstatuojant, kad 2015 m. gruodžio 28 d. varžytynių metu ginčo turtas parduotas už 148596 Eur kainą, ir vykdymo procese turto vertė buvo nustatyta tinkamai; civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 ieškovo A. C. prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo patenkintas. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo V. G. (V. G.) neteisėtų veiksmų, jog jis iš varžytinių įsigijo kito stovio, būsenos ir vertės įrengtą butą, ir tokiu būdu ieškovui neatlygino nurodomų investicijų – 157910 Eur į buto pagerinimą / buto pabrangimo (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

43.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 (teisminio nagrinėjimo Nr. 2-68-3-09435-2018-1) tenkino ieškovo V. G. (V. G.) ieškinį ir iškeldino atsakovus A. C. ir J. C. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini); Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-143-425/2020) minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. išdavė vykdomąjį dokumentą, kuris grąžintas kaip įvykdytas 2020 m. rugsėjo 1 d. (antstolio Andriaus Bublio Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-42-779). Nors ieškovo A. C. teigimu, atsakovas siekė padaryti ieškovui turtinę žalą, kuri atsirado įgyvendinus 2020 m. kovo 6 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018, ir ieškovas patyrė nuostolius dėl atliktų investicijų į ginčo butą, tačiau, teismo vertinimu, ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti jokių atsakovo V. G. (V. G.) neteisėtų veiksmų, tuo labiau susijusių su ieškovo nurodomais patirtais nuostoliais dėl investicijų į ginčo turtą ar jo pabrangimu; taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovo nurodomų pajamų netekimu dėl sutrikdytos normalios jo darbinės veiklos (ieškovas dirbo namuose), teigiant, kad atsakovas galėjo gauti po 1500 Eur už mėnesį dydžio pajamų nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo iki 2022 m. balandžio 12 d. – 30000 Eur, ir nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už mėnesį po 1500 Eur, nes atsakovas nurodomu laikotarpiu gavo naudą jam gyvenant įrengtame bute arba galimas buto nuomos pajamas, kurias turi atlyginti ieškovui. Priešingai, išnagrinėtoje civilinėje byloje Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas (V. G.) yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčijamą turtą, yra šio turto savininkas, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), nes atsakovai (A. C. ir J. C.) gyvena ir naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovo sutikimo; akivaizdu, atsakovų neatlygintinas naudojimasis ieškovo turtu objektyviai trukdo ieškovui šį turtą valdyti, disponuoti daugiau nei pusantrų metų laikotarpį, ir esant šioms aplinkybėms, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančių patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu ir tokiu būdu atkūrė ieškovo pažeistas teises.

44.       Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2VP-35473-937/2020) atmetė ieškovo V. G. (V. G.) prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašė išaiškinti, ką daryti su atsakovų daiktais po iškeldinimo, nes jų saugojimo laikotarpis jau pasibaigė, o savininkai daiktų nepasiėmė. Kaip matyti iš antstolio A. Bublio 2020 m. rugpjūčio 12 d. Iškeldinimo protokolo Nr. 0042/20/00237; 0042/20/00239, nustatyta, kad vykdant priverstinį iškeldinimą skolininkai A. C. ir J. C. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), geruoju neišsikeldino, todėl pradėtas priverstinis iškeldinimas; buto būklė ir jame esantis turtas buvo apžiūrėti ir nufotografuoti, 198 nuotraukos yra įrašytos į diską ir pridėtos prie protokolo; skolininkams priklausantis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti ieškovui V. G. (V. G.); spynos pakeistos ir butas perduotas V. G. (V. G.); be to, kaip matyti iš šio Iškeldinimo protokolo, A. C. atsisakė pasirašyti šiame protokole. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi apelianto A. C. atskirąjį skundą atmetė ir minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį paliko nepakeistą; apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad iškeldinamo asmens turto apsaugą reglamentuoja CPK 766 straipsnis, kurio 8 dalyje numatyta, jog jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas CPK VI dalies XLIX skyriuje nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui; ieškovas V. G. pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 15 d. prašė išaiškinti, ką daryti su atsakovų daiktais po iškeldinimo, nes jų saugojimo laikotarpis jau pasibaigė, o savininkai daiktų nepasiėmė; pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo netenkino, kadangi 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, o daiktų saugojimo tvarka numatyta antstolio 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokole. Taip pat apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nustatė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo A. C. prašymo dėl CPK 766 straipsnio 8 dalyje numatyto termino sustabdymo (atidėjimo) nenagrinėjo, ir šis prašymas negali būti sprendžiamas apeliacine tvarka, todėl perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti atsakovo A. C. 2020 m. spalio 19 d. atsiliepime pateiktą prašymą sustabdyti (atidėti) CPK 766 straipsnio 8 dalyje numatytą terminą turto saugojimui ir realizavimui iki civilinių bylų Nr. e2-1223-864/2020 ir Nr. e2-3262-467/2020 išnagrinėjimo pabaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-VP-35473-937/2020; teisminio nagrinėjimo Nr. 2-68-3-09435-2018-1) minėtą A. C. prašymą dėl CPK 766 straipsnio 8 dalyje numatyto termino turto saugojimui ir realizavimui sustabdymo (atidėjimo) atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-1396-967/2021; teisminio nagrinėjimo Nr. 2-68-3-09435-2018-1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį paliko nepakeistą, ir taip pat konstatavo, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokole vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00239 daryti įrašai, jog bendraatsakis A. C. nuo parašo atsisakė, kitaip tariant, atsisakė pasirašyti 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokolą vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00239, taigi, ir pasirašytinai patvirtinti, jog jam yra žinoma, kad per 3 mėnesius nuo turto perdavimo turto saugotojui saugoti dienos bendraatsakiams pastarojo neatsiėmus, jis bus realizuotas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 766 straipsnio 8 dalis); taip pat konstatuota, kad šiuo atveju aplinkybė, jog bendraatsakis A. C. atsisakė pasirašyti 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokolą vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00239 negali būti laikoma suponuojančia išvadą, kad jam nebuvo žinoma apie nustatytą 3 mėnesių terminą nuo turto perdavimo turto saugotojui dienos ieškovui – saugoti, o bendraatsakiams – atsiimti perduotą turtą, 2020 m. rugpjūčio 12 d. vykusiame iškeldinime bendraatsakiui A. C. asmeniškai dalyvavus, be to, atskirajame skunde nurodžius, jog nuvykti ir išmontuoti, išvežti daiktus, baldus, įrengimus jis negalėjo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl koranaviruso (COVID-19); be to, šioje nutartyje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokole vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00239 daryti įrašai, jog bendraatsakis A. C. nuo parašo atsisakė, kitaip tariant, atsisakė pasirašyti 2020 m. rugpjūčio 12 d. iškeldinimo protokolą vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00239, taigi, ir pasirašytinai patvirtinti, jog jam yra žinoma, kad per 3 mėnesius nuo turto perdavimo turto saugotojui saugoti dienos bendraatsakiams pastarojo neatsiėmus, jis bus realizuotas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 766 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad ir šiuo atveju nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių apie atsakovo V. G. (V. G.) atsisakymą per antstolio nustatytą (įpareigojimą, pavedimą) saugoti 3 mėn. laikotarpį (ar net ir vėliau) ieškovui A. C. grąžinti bute likusį turtą; negana to, pats atsakovas V. G. ėmėsi veiksmų, būtent kreipėsi tiek į teismą, tiek ir į iškeldinimą vykdžiusį antstolį su prašymu paaiškinti, ką daryti su ieškovo A. C. paliktais bute daiktais praėjus antstolio nustatytam 3 mėn. saugojimo laikotarpiui. Taigi, atsižvelgiant į minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas A. C. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo V. G. (V. G.) atsisakymą grąžinti bute paliktus daiktus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo V. G. (V. G.) neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovo nurodomais baldais už 24407 Eur vertę, buvimo (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

45.       Ieškovas prašo ir 140 Eur turtinės žalos, bei 1400 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl nutraukto elektros energijos tiekimo butui laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 19 d., nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., bei neturtinės žalos prašo dėl siekimo tai padaryti ir 2020 m. kovo 19 d.; taip pat prašo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo savavaldžiavimo, kt. Ieškovo teigimu, ieškovas ir jo šeima liko be elektros energijos tiekimo (tai jau buvo padaryta nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 19 d., kai butui buvo atjungta elektra, ir buvo siekiama tai padaryti dar kartą 2020 m. kovo 19 d., nors 2020 m. vasario 18 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7052-466/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-02248-2020-9) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; ieškovas ir jo šeima liko be elektros energijos tiekimo dar kartą jau karantino metu (tai buvo siekiama ir buvo padaryta dar kartą nuo 2020 m. balandžio 24 iki 2020 m. balandžio 19 d., kai butui buvo atjungta elektra, kuri buvo atnaujinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-758-779/2020 (teisminio nagrinėjimo Nr. 2-68-3-02248-2020-9).

46.       Byloje esanti medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. sprendimu atmetė ieškovo A. C. ieškinį atsakovei UAB ,,Ignitis“, trečiasis asmuo V. G., dėl sutarties sąlygų modifikavimo ir / ar atskirų sutarties sąlygų panaikinimo ir prevencinio uždraudimo atlikti veiksmus arba juos nutraukti (reikalavimai - panaikinti konkrečias sutarties dalių nuostatas, t. y. sutarties 7 dalies, kad „už laiku neapmokėtas sąskaitas vyriausybės nustatyta tvarka vartotojui skaičiuojami delspinigiai“, ir kad „įskaitant ir delspinigius bei apmoka išjungimo ir įjungimo išlaidas“; įpareigoti atsakovę laikytis sutarties 15 punkto nuostatų, ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 143 punkto nuostatų, ir pripažinti sutartį Nr. 20330/215586 4, vartojimo sutartimi, bei įpareigoti atsakovę atnaujinti (galimai) nutrauktą su ieškovu sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. 20330/215586 4); Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė apelianto A. C. apeliacinį skundą ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą nepakeistą; šiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad 2005 m. spalio 3 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su buitiniu vartotoju Nr. 20330/215586 4 numato tam tikrų iš Sutarties kylančių klausimų reguliavimą ir sprendimą vadovaujantis Elektros energijos tiekimo naudojimo taisyklėmis, kurių 99 punkte (redakcija nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) įtvirtinta, kad tuo atveju, jei perleidęs objektą asmuo vengia ar dėl kitų priežasčių nenutraukia su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytų sutarčių, perleidusio objektą asmens ir tiekėjo ir (ar) operatoriaus sudarytos sutartys gali būti nutrauktos naujojo savininko prašymu arba vienašališkai tiekėjo ir (ar) operatoriaus iniciatyva. Minėtų taisyklių 48 punktas numato savininko pareigą perleidus objektą kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo, nutraukti sudarytą sutartį. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Ignitis“, gavusi 2019 m. lapkričio 11 d. trečiojo asmens V. G., kaip naujojo buto savininko, prašymą sudaryti naują elektros energijos tiekimo sutartį, 2019 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į ieškovą informuodama apie būsimą elektros energijos pirkimo – pardavimo Sutarties nutraukimą, o 2020 m. vasario 6 d. atsakovei sudarius naują elektros energijos tiekimo sutartį su trečiuoju asmeniu V. G. (V. G.), Sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad aukščiau minėti duomenys patvirtina, jog atsakovė nutraukė su ieškovu sudarytą Sutartį joje numatytu pagrindu, t. y. ieškovui tinkamai savalaikiai neįvykdžius įpareigojimo nutraukti sutartį pasikeitus objekto savininkui (Elektros energijos tiekimo taisyklių 48 punktas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl jo buvimo teisėtu buto savininku ir valdytoju atmestini, kadangi byloje esantys įrodymai ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. G. (V. G.) 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-18-240-3223 pagrindu; nors tarp ieškovo ir trečiojo asmens vyko ginčai dėl nuosavybės teisės į nurodytą turtą, tačiau įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018, kuriuo buvo tenkintas ieškovo V. G. (V. G.) ieškinys dėl atsakovo A. C. ir J. C. iškeldinimo iš buto, pagrindu, antstoliui 2020 m. rugpjūčio 12 d. minėtą teismo sprendimą įvykdžius, nurodyti asmenys iš buto buvo iškeldinti; be to, teismas pažymėjo, jog atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį Elektros energijos tiekimo taisyklių 99 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad ieškovas, pasikeitus objekto savininkui, tinkamai ir laiku Sutarties nenutraukė, nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo, kadangi, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie būsimą Sutarties nutraukimą, atsakovė pagrįstai laikėsi Elektros energijos tiekimo taisyklių nuostatų ir Sutartį nutraukė teisėtai. Nagrinėjant šią civilinę bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo A. C. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę UAB ,,Ignitis“ atnaujinti elektros energijos tiekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki bus priimti procesiniai teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. e2A-143-425/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-09435-2018-1), ir Nr. e2A-157-241/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01277-2018-3), ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-582-577/2020) pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-758-779/2020) tenkino ieškovo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir uždraudė atsakovei UAB ,,Ignitis“ nutraukti elektros energijos tiekimą butui (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Taigi, kaip matyti iš nurodytų teismų priimtų procesinių sprendimų ir nustatytų aplinkybių, nėra pagrindo šioje nagrinėjamoje byloje konstatuoti ieškovo nurodomų atsakovo V. G. (V. G.) neteisėtų veiksmų, susijusių su elektros energijos nutraukimu bute (duomenys neskelbtini), priešingai, pateikti įrodymai patvirtina atsakovo V. G. (V. G.) teisėtą veikimą sprendžiant klausimus dėl elektros energijos nutraukimo ginčo butui, būtent jam, kaip buto savininkui, teikiant prašymus UAB ,,Ignitis“ dėl sutarties sudarymo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovas A. C. ieškinyje ir pats nurodo, kad atsakovas V. G. pateikė buto visų komunalinių paslaugų teikėjams – šilumos, šilto ir šalto vandens, elektros, prašymus atjungti paslaugų teikimą butui, kas būtent nėra draudžiama teisės aktais, tuo labiau ieškovui net neįrodinėjant kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovas vien pateikus prašymus komunalinių paslaugų teikėjams, t. y. nepagrindžiant teisės aktais ir juose įtvirtintomis atsakovo pareigomis; galiausiai ieškovas nepateikė į bylą įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl nurodomos atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 straipsnyje, ar kituose LR BK straipsniuose. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 13 d. buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-218-937/2022 (teisminio nagrinėjimo Nr. 2-68-3-04886-2020-9), ir buvo netenkintas ieškovo A. C. ieškinys atsakovės UAB ,,Vilniaus vandenys“ atžvilgiu (reikalavimai - panaikinti 2005 m. lapkričio 24 d. UAB „Vilniaus vandenys“ ir A. C. sudarytos šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties nuostatą (24 dalį), kad abonentui, nesumokėjus mokesčių už suvartotą šaltą vandenį šios sutarties 22 punkte nustatytais terminais, skaičiuojami delspinigiai – 0,04 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, o taip pat gali būti nutrauktas vandens tiekimas ir (ar) nuotekų priėmimas Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėse numatyta tvarka; panaikinti sutarties nuostatą (37 dalį), kad pardavėjas turi teisę nutraukti sutartį, remdamasis CK 6.217 straipsniu ir įspėjęs abonentą prieš 30 dienų, nes ji prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 6 punktas, CK 6.390 straipsnio 5 dalis); įpareigoti atsakovę nenutraukti sutarties ar neapriboti šalto vandens tiekimo, vartotojo prašymu, jei toks tiekimo nutraukimas ar apribojimas pažeistų trečiųjų asmenų, turinčių teisę naudoti objektą, interesus arba, jeigu, pardavėjo turimais duomenimis, dėl objekto, į kurį vartotojas prašo nutraukti paslaugos tiekimą, nuosavybės, valdymo ir (ar) disponavimo vyksta teisiniai ginčai, ir pripažinti šią sutartį vartojimo sutartimi; panaikinti atsakovės 2019 m. lapkričio 25 d. neteisėtą ir atliktą net ne pagal sutarties sąlygas sprendimą atjungti šaltą vandenį (paslaugą), t. y. atnaujinti šalto vandens teikimą iki šios ir kitų (nurodytų ieškinyje) ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos); Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-760-1097/2023) paliko nepakeistą minėtą pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 13 d. sprendimą, ir nustatė, kad trečiasis asmuo V. G., būdamas buto savininku, pateikė atsakovei UAB ,,Vilniaus vandenys“ prašymą nutraukti šalto vandens tiekimą į ginčo butą, todėl gavusi savininko prašymą, atsakovė turėjo teisėtą pagrindą nutraukti vandens tiekimą ir tokie jos veiksmai nelaikytini neteisėtais veiksmais bei nesudaro pagrindo ieškovo prašomai atsakovės civilinei atsakomybei taikyti; taip pat šioje išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo V. G. 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą atsakovei atjungti bute (duomenys neskelbtini), vandenį ir demontuoti skaitliuką, ir atsakovė laikė, kad toks prašymas buvo pateiktas vadovaujantis LR Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. įsakymu patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo 32.4 punktu ir, kaip konstatuota, pagrįstai bei teisėtai atjungė vandens tiekimą į butą; be to, pažymėta, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas A. C. buvo iškeldintas iš ginčo buto, o tai taip pat yra pagrindas ieškovės ir atsakovo teisiniams santykiams dėl šalto vandens ir paslaugų teikimo butui pasibaigti. Kaip minėta, ieškovas 5000 Eur neturtinės žalos atsiradimą kildina iš atsakovo veiksmų, susijusių su nurodomu savavaldžiavimu nuo 2015 m. gruodžio 28 d. varžytinių Nr. 112516 iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. nurodomu prievartiniu iškeldinimu, tačiau, kaip jau minėta, ieškovas nepateikė į bylą įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl nurodomos atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 straipsnyje, taip pat nenustatyta ir kita atsakovo neteisėta veika ieškovo nurodomu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d., kai tuo labiau jau yra įsiteisėję teismų priimti minėti procesiniai sprendimai ir dėl varžytinių aktų teisėtumo, ir dėl ieškovo iškeldinimo iš ginčo buto (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su komunalinių paslaugų atjungimu butui (duomenys neskelbtini)bei nurodomu savavaldžiavimu, dėl ko prašoma priteisti 140 Eur turtinę ir 1400 Eur neturtinę, bei dar 5000 Eur neturtinę dydžio žalą.

47.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei ieškovo argumentus, yra pagrindas konstatuoti, kad jie atmestini kaip nepagrįsti ir nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo V. G. (V. G.) neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, buvimą. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėtų atsakovo veiksmų), teismas dėl kitų civilinės atsakomybės šiuo nagrinėjamu atveju sąlygų plačiau nepasisako.

48.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

49.       Atsižvelgiant į nurodytą, nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – galimos ieškovui padarytos žalos ir jos dydžio, nustatymo kriterijų, kaip jau minėta, plačiau nepasisakytina, nes civilinė atsakomybė, kaip minėta, kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Teismas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo vertinti, ieškovo teigimu, jam padarytos žalos fakto bei dydžio bei kitų civilinės sąlygų atsakomybės sąlygų.

50.       Nesant nustatytos vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. šiuo atveju atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl prašomos priteisti turtinės / neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinys yra laikytinas nepagrįstu ir atmetamas; taip pat nesant patenkintų ieškinio reikalavimų dėl turtinės / neturtinės žalos atlyginimo, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą ir dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl ieškinys ir šioje dalyje atmetamas (CPK 178 straipsnis, CK 6.210 straipsnis).

51.       Kiti ieškinyje nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

53.       Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai netenkinti, todėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje.

54.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 8 Eur, todėl jų priteisimas nespręstinas.

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 47, 93, 98, 259 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Loreta Bujokaitė