Baudžiamoji byla Nr. 1-1189-604/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30612-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.;
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 6 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,
sekretoriaujant Renatai Botkinai,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenkai,
kaltinamajai D. T., jos gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,
vertėjai Maženai Andruškevič,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.
Teismas
N u s t a t ė :
Kaltinamoji D. T. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent 2022-08-13 apie 18.00 val. prie parduotuvės ,,KOOPS“ pastato, esančio M. Balinskio g. 2, Jašiūnai, Šalčininkų r., vairavo jai priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai 2022-08-13 18.00 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKL0726, jai nustatytas 2,36 promilės neblaivumas, 2022-08-13 18.23 val. pakartotino tikrinimo metu nustatytas 2,38 promilės neblaivumas, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamoji D. T. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiama, taip pat sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad įvykio dieną, 2022-08-13, susipyko su vyru, kadangi su juo skiriasi, susijaudino, važiuodama namo ir vairuodama automobilį pakeliui nusipirko degtinės ir raminamųjų vaistų, kuriuos išgėrė. Stovėjimo aikštelėje Jašiūnuose buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie nustatė jai neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Automobilis priklauso jai, jį įsigijo už savo ir sūnaus lėšas, įregistravo savo vardu. Teisę vairuoti yra įgijusi. Dėl padaryto gailisi, prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Automobilio prašo nekonfiskuoti, nes jis yra reikalingas šeimai.
Be kaltinamosios D. T. parodymų jos kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, jai, jos gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): pranešimo registravimo duomenys (b. l. 12-15), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 18), alkotesterio parodymai (b. l. 20, 21), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 22), įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas (b. l. 23-29), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 31-37), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 39), VĮ Regitra duomenys (b. l. 60, 61), daiktų apžiūros protokolas (b. l. 67-71), liudytojų R. Š. ir R. Š. parodymai (b. l. 78, 79, 84, 85), liudytojo P. T. parodymai (b. l. 90, 91), kaltinamosios D. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 112, 113).
Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamosios D. T. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamoji D. T. 2022-08-13 apie 18.00 val. prie parduotuvės ,,KOOPS“ pastato, esančio M. Balinskio g. 2, Jašiūnai, Šalčininkų r., vairavo jai priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai 2022-08-13 18.00 val. jai nustatytas 2,36 promilės neblaivumas, 2022-08-13 18.23 val. pakartotino tikrinimo metu nustatytas 2,38 promilės neblaivumas.
Kaltinamosios D. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).
Dėl BK 40 straipsnio taikymo.
Proceso metu P. T. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąją D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. P. T. prašyme nurodė, teisiamojo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad D. T. yra jo motina. Yra vyresnysis jos sūnus. Nors gyvena atskirai, tačiau palaiko su motina gerus, draugiškus, artimus ryšius, nuolat lankosi pas ją ir bendrauja su ja, padeda vienas kitam. Bendravo su mama apie įvykį, ji labai gailisi dėl jo, pasižadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Mama šiuo metu skiriasi su tėvu, todėl labai pergyvena dėl to. Pats jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis gamykloje. Todėl mano, kad gali užtikrinti, jog D. T. ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Prašo taikyti laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju D. T. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką D. T. padarė pirmą kartą (b. l. 135), praeityje bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio viršijimas), paskutinį kartą nusižengė prieš ilgą laiko tarpą - 2021-05-24, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 128-133), padaryti nusižengimai nėra itin pavojingi, o visos paskirtos nuobaudos yra įvykdytos. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo D. T. būtų padariusi naujų nuskalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu D. T. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jos atsakomybę, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, padarė tinkamas išvadas, charakterizuojama tik teigiamai, dirbanti, augina nepilnametį sūnų. Byloje nėra duomenų, kad D. T. prieš tai yra vairavusi automobilį neblaivi, todėl spręstina, kad jos padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad D. T. ateityje vis tik laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios sūnus P. T. pateikė teismui prašymą atleisti D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą. Pateiktame prašyme ir teisiamojo posėdžio metu P. T. esmės patvirtino kaltinamosios D. T. teigiamą asmenybę, apibūdino motiną kaip pareigingą asmenį ir asmenį, atsižvelgiantį į jo nuomonę ir patarimus. Bylos duomenimis, P. T. yra neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, charakterizuojamas tik teigiamai, dirbantis, palaiko nuolatinius ir glaudžius ryšius su mama. Todėl, teismo vertinimu, P. T. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui bei užtikrinti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į iš esmės teigiamą kaltinamosios asmenybę, D. T. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo P. T. atsakomybėn. Atsižvelgdamas tiek į kaltinamosios, tiek į laiduotojo teigiamas asmenybes, teismas nemato pagrindo griežtinti taikytino laidavimo piniginiu užstatu, todėl aptariamu atveju taiko laidavimą be užstato ir nustato minimalų vienerių metų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.
Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, turi įvertinti ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019).
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamu atveju D. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jos padaryta veika yra ypač pavojinga, kelianti didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę ji vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (1,51 promilės), nes buvo nustatytas 2,36 promilės neblaivumas, važiavo vienu iš pagrindinių rajono keliu vakaro metu, kuomet eismo intensyvumas paprastai yra didesnis. Taip pat byloje nustatyta, kad alkoholį D. T. vartojo iš esmės vykimo automobiliu namo metu, vartojo stiprių alkoholinį gėrimą. Šios aplinkybės rodo lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą kaltinamosios D. T. požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą, abejingumą daromai nusikalstamai veikai. Aplinkybę, jog automobilį D. T. vairavo išties pavojingai (vingiavo po visą kelią, kirsdama ištisinę liniją, keisdama judėjimo greitį ir užvažiuodama ant kelkraščio, b. l. 78, 84) ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojai R. Š. ir R. Š.. Remiantis tuo, D. T. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, teigiamą kaltinamosios asmenybę, taip pat į tai, kad kaltinamoji augina nepilnametį sūnų, o teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga vykstant į darbą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas minimalus - vieneri metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2022-08-16. Paskirta poveikio priemone šioje konkrečioje situacijoje siekiama užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.
Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. D. T. vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.
Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką D. T. padarė veikdama tiesiogine tyčia ir panaudodama automobilį „Mercedes Benz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini)Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Kaip minėta anksčiau, D. T. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles bei buvo abejinga daromai nusikalstamai veikai. Išvardintos aplinkybės neduoda pakankamo pagrindo tikėtis, kad automobilio palikimas D. T. valdyti atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus. Bylos duomenimis, automobilis „Mercedes Benz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai, apie tai ji patvirtino apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir neteikė duomenų, jog automobilio savininkas yra ir jos sūnus (b. l. 107). Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prie automobilio įsigijimo savo lėšomis prisidėjo ir sūnus, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-10-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-699/2016). Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje D. T. taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Mercedes Benz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Teismo vertinimu, automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir suderintas su kita paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Neskyrus aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, būtų formuojama asmens nebaudžiamumo nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui bei sudarytos sąlygos pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Automobilio vertė nėra ypač didelė – 2 950 Eur (b. l. 59), todėl turto konfiskavimo taikymas proporcingumo principui neprieštarauja.
2022-08-17 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos nutarimu skirtas laikinas D. T. nuosavybės teisės į automobilį „Mercedes Benz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinamas (b. l. 40-48).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kaltinamosios gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
N u s p r e n d ž i a :
Atleisti D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo P. T. atsakomybei be užstato ir nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą D. T. nutraukti.
Kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Taikant BK 68 straipsnį, skirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti D. T. 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2022-08-16.
D. T. vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.
Taikant BK 72 straipsnį, skirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mercedes Benz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio D. T., konfiskavimą valstybės naudai.
2022-08-17 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos nutarimu skirtą laikiną D. T. nuosavybės teisės į automobilį „Mercedes Benz“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Išaiškinti D. T., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui P. T., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisėjas Marjan Gerasimovič