Civilinė byla Nr. 2-1233/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arkadija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3801-230/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Arkadija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Murena“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Piliuona“ ir UAB „Arkadija“, kuriuo prašė pripažinti 2009 m. vasario 26 d., 2009 m. sausio 12 d., 2009 m. sausio 20 d., 2009 m. vasario 5 d., 2009 m. vasario 3 d. susitarimus, sudarytus tarp ieškovo ir atsakovų negaliojančiais, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Arkadija“ 101800 Lt sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodo, kad ieškinio suma yra didelė, ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. Ginčijami sandoriai sudaryti nesąžiningais šalių veiksmais. Atsakovams buvo žinoma apie kreditorių interesų pažeidimą, nes ieškovas UAB „Murena“, dėl finansinių sunkumų negalėdamas atsiskaityti su darbuotojais, valstybe ir kitais kreditoriais, ginčijamais sandoriais sumažino kreditorių galimybes gauti jų reikalavimų patenkinimą, suteikdamas pirmenybę prievolę įvykdyti trečios eilės kreditoriui atsakovui UAB „Arkadija“. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Arkadija“ nekilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant - kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Murena“ ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo UAB „Arkadija“ nekilnojamąjį turtą, o šio turto pakankamai nesant - kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas už bendrą 101800 Lt sumą, piniginių lėšų areštą taikyti esant nepakankamai kito atsakovo turto. Teismas taip pat nutarė, jei bus taikytas piniginių lėšų areštas, leisti atsakovui vykdyti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui ir fondams, mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir atsiskaityti su ieškovu bei nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą. Teismas, atsižvelgdamas į didelę reikalavimo sumą (101800 Lt), ir į tai, kad ieškinį pareiškė bankrutuojanti įmonė, gindama visų įmonės kreditorių interesus, pripažino būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, ieškovo teigimu, ginčijamais sandoriais buvo patenkinti atsakovo UAB „Arkadija“ piniginiai reikalavimai, pažeidžiant kitų kreditorių pirmumo teisę į prievolės įvykdymą. Ieškovo argumentai, jog sandoriai sudaryti nesąžiningais šalių veiksmais, sudaro pagrindą manyti, kad atsakovo elgesys gali būti nesąžiningas ir ateityje, jam vengiant įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą ir imantis priemonių jam priklausantį turtą nuslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Arkadija“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ar įrodymais, tačiau grindžiamas prielaidomis ir spėjimu, todėl toks prašymas yra neteisėtas ir negali būti tenkinamas.

2. Teismas šiuo atveju nevertino realios grėsmės atsiradimo aplinkybių, nepagrindė, kodėl pranešimas atsakovui sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismas CPK 148 str. 1 d. pritaikė nemotyvuotai, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepagrįstai.

3. Įmonė neturi jokių nepadengtų įsiskolinimų, dirba pelningai (2010-09-30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą pridedame), todėl nėra pagrindo teigti, kad tokia įmonė yra rizikinga ir kad yra grėsmė, kad įmonė sieks išvengti teismo sprendimo vykdymo.

4. Turto areštas daro žalą UAB „Arkadija“ veiklai ir reputacijai, todėl yra neproporcinga priemonė. Šiuo metu įmonės veikla yra sumažėjusi dėl ekonominio sunkmečio, kuris dar nėra pasibaigęs, todėl šiuo atveju turto areštas daro neproporcingai didelę žalą įmonės reputacijai ir veiklai, gali turėti neigiamos įtakos įmonės mokumui, todėl akivaizdu, kad jis pritaikytas neteisingai ir neadekvačiai.

5. Turto arešto taikymo motyvai yra nepagrįsti, ieškinys yra akivaizdžiai nepagristas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Murena“ bankroto administratorius UAB „Forum regis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas, atsakovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovas bus pajėgus sumokėti reikiamą sumą. Kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, bet kokios gautinos piniginės lėšos yra svarbios visiems įmonės kreditoriams ir reiškia galimybę bent iš dalies patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas mano, kad reiškiamo ieškinio suma (101800 Lt) sudaro pagrindą reikalavimą užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovas tvirtina, kad yra patikima ir stabiliai veikianti įmonė, tačiau nepagrindžia savo teiginių įrodymais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo BUAB „Murena“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma yra 101800 Lt. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad yra grėsmė, jog atsakovas gali neįvykdyti teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, nes pareikšto reikalavimo suma laikytina didele. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju, byloje kartu su atskiruoju skundu atsakovas UAB „Arkadija“ pateikė CREDITINFO LIETUVA Įmonės vertinimo ataskaitą, 2010 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Tačiau teismas pagal į bylą pateiktus dokumentus negali spręsti apie atsakovo finansinę padėtį, nes tik iš pelno (nuostolių) ataskaitos negalima spręsti apie atsakovo mokumą, jo turtą, turimus įsipareigojimus ir ar jis būtų pajėgus patenkinus ieškinį sumokėti priteistą sumą. Apie sunkią finansinę padėtį savo atskirajame skunde mini ir pats apeliantas.

CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui, tačiau įstatymas taip pat numato išimtį – kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui. Pagal suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, laikinųjų apaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas nepranešus atsakovui ir to nemotyvavus ar nepakankamai motyvavus nėra pakankamas procesinis pažeidimas nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažinti neteisėta bei nepagrįsta. Be to, atsakovas turėjo galimybę pateikti savo prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismui, ką jis ir padarė, paduodamas atskirąjį skundą nagrinėjamoje byloje.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Algirdas Gailiūnas

                                                                                   Vytas Milius

                                                                                   Marytė Mitkuvienė