Civilinė byla Nr. e2-382-1092/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00191-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.8; 2.1.2.6; 2.2.3.1.2; 2.6.1.3.1; 2.6.10.5.1; 2.6.22; 3.1.16; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis,

sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, Rasai Jenkutei, Karolinai Pažemeckienei, Jurgitai Paulauskienei, Joanai Runelienei,

dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatui A. I.,

atsakovams S. M., S. J., jų atstovei advokatei V. L.,

trečiajam asmeniui notarei I. M., jos atstovei advokatei V. L.,

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Jamaksas“, D. J., I. C. atstovei advokatei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams S. M., uždarajai akcinei bendrovei „Jamaksas“, S. J., I. C., D. J. dėl piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – notarė D. R., notarė J. P. ir notarė I. M..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų santrauka

1.       Ieškovas 2019 m. birželio 26 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:

– 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur tarp S. M. ir V. K. pripažinti nesudaryta, tuo atveju jeigu šis ieškinio reikalavimas būtų atmestas – 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur tarp S. M. ir V. K. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

– 2017 m. lapkričio 3 d. buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. K. ir S. J., 2018 m. kovo 14 d. buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. J. ir D. J., pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti V. K., įregistruojant V. K. vardu, tuo atveju jeigu šie ieškinio reikalavimai būtų atmesti – iš S. M. ir S. J. solidariai V. K. priteisti 50 000 Eur.

– 2018 m. spalio 25 d. tarp V. K. ir I. C. sudarytą rankpinigių sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir iš S. M. bei I. C. solidariai V. K. priteisti 5 000 Eur.

– iš S. M. ir UAB JAMAKSAS solidariai V. K. priteisti 11 560 Eur;

– iš S. M. ir S. J. solidariai V. K. priteisti 105 785 Eur.

– iš atsakovų V. K. priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Patikslintas ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      2015 m. sausio 16 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 2 440 Eur.

2.2.                      2015 m. sausio 30 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 2 975 Eur.

2.3.                      2015 m. vasario 20 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 800 Eur.

2.4.                      2015 m. vasario 28 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą į UAB JAMAKSAS banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1 800 Eur.

2.5.                      2015 m. kovo 12 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą į UAB JAMAKSAS banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1 760 Eur.

2.6.                      2015 m. kovo 19 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 85 Eur.

2.7.                      2015 m. balandžio 9 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 10 Eur.

2.8.                      2015 m. balandžio 13 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 800 Eur.

2.9.                      2015 m. birželio 26 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 105 Eur.

2.10.                      2015 m. liepos 7 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą į UAB JAMAKSAS banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 8 000 Eur.

2.11.                      2015 m. lapkričio 26 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 2 760 Eur.

2.12.                      2015 m. gruodžio 18 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 3 870 Eur.

2.13.                      2016 m. sausio 21 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 3 992 Eur.

2.14.                      2016 m. vasario 22 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 4 000 Eur.

2.15.                      2016 m. kovo 9 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 50 Eur.

2.16.                      2016 m. kovo 24 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 4 000 Eur.

2.17.                      2016 m. balandžio 21 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal Įgaliojimą paėmė 4000,00 Eur.

2.18.                      2016 m. gegužės 23 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 3 700 Eur.

2.19.                      2016 m. birželio 20 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 200 Eur.

2.20.                      2016 m. birželio 20 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 200 Eur.

2.21.                      2016 m. birželio 23 d. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 17 000 Eur.

2.22.                      2017 m. birželio 15 d. ieškovas iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) paėmė 5 000 Eur ir juos perdavė atsakovui S. M..

2.23.                      2017 m. birželio 21 d. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 9 998 Eur.

2.24.                      2017 m. birželio 21 d. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 18 600 Eur.

2.25.                      2017 m. spalio 20 d. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą buvo pervesta 300 Eur.

2.26.                      2017 m. spalio 23 d. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 4 000 Eur.

2.27.                      2017 m. lapkričio 10 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 4 000 Eur.

2.28.                      2017 m. lapkričio 12 d. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 200 Eur.

2.29.                      2017 m. lapkričio 23 d. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 4 500 Eur.

2.30.                      2017 m. gruodžio 21 d. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą buvo pervesta 4 500 Eur.

2.31.                      2018 m. sausio 29 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pagal įgaliojimą paėmė 4 500 Eur.

2.32.                      2018 m. vasario 26 d. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 4 000 Eur.

2.33.                      2018 m. balandžio 27 d. iš ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į atsakovo S. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 200 Eur.

2.34.                      S. M. pagal išduotą įgaliojimą disponavo V. K. turtu, kartu su S. J. tvarkė V. K. reikalus ir iš esmės vykdė V. K. turto administravimą, todėl S. M. neturėjo teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, negalėjo jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti, privalėjo ginti V. K. interesus, neveikti prieš atstovaujamąjį, vengti interesų konflikto. S. M. negrąžino V. K. iš jo gauto turto, neperdavė V. K. visko, ką kaip atstovas vykdydamas pavedimą gavo iš trečiųjų asmenų, todėl S. M. yra V. K. skolininkas.

2.35.                      2017 m. lapkričio 3 d. S. M. pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos m. 15-ojo notaro biure V. K. išduotą įgaliojimą notarinio registro Nr. 10278 sudarė sutartį dėl V. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo S. J..  S. J. yra atsakovo S. M. sesuo, todėl pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.134 straipsnio 1 dalį S. M. negalėjo sudaryti su S. J. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, ši pirkimo–pardavimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl CK 2.134 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

2.36.                      2017 m. lapkričio 3 d. butas (duomenys neskelbtini), buvo suremontuotas, šio buto rinkos vertė buvo 50 000 Eur, todėl 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis neatitiko V. K. tikrosios valios, pažeidė V. K. interesus, pirkimo–pardavimo sutartis V. K. buvo nenaudinga ir nereikalinga.

2.37.                      S. J. už butą (duomenys neskelbtini), V. K. nesumokėjo, todėl S. M. pagal įgaliojimą nepagrįstai patvirtino 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkto sąlygą, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už daiktą, jokių pretenzijų šalys viena kitai dėl daikto kainos ir atsiskaitymo neturi ir ateityje nereikš. 2017 m. lapkričio 3 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta S. M. piktavališkai susitarus su S. J. ir įrašius apgaulingą sąlygą, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už nekilnojamą daiktą, todėl 2017 m. lapkričio 3 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia.

2.38.                      Sudarant buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį buvo pažeisti ne tik V. K. interesai, bet ir viešieji interesai, nes kyla tam tikrų abejonių, ar S. M. ir S. J. veiksmai dėl V. K. nekilnojamo turto perleidimo nesusiję su neteisėtu lėšų legalizavimu ar teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevenciją, pažeidimais, todėl ši sutartis turėtų būti vertinama kaip absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis)

2.39.                      Buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, turėtų būti pašalintos šia sutartimi sukurtos teisinės pasekmės, 2018 m. kovo 14 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp S. J. ir D. J., pripažinta negaliojančia ir išspręstas klausimas dėl buto (duomenys neskelbtini), grąžinimo V. K..

2.40.                      D. J. nesiaiškino, ar S. J. yra teisėta buto (duomenys neskelbtini), valdytoja, butą (duomenys neskelbtini), įsigijo už žymiai mažesnę nei rinkos kaina, todėl D. J. nėra sąžininga buto (duomenys neskelbtini), įgijėja ir butas grąžintinas V. K..

2.41.                      S. M. ir S. J. prievolė V. K. kompensuoti turto praradimą yra solidari, nes V. K. butą (duomenys neskelbtini) prarado dėl bendrų nesąžiningų, neteisėtų ir suderintų S. M. ir S. J. veiksmų nusavinant V. K. nekilnojamą turtą.

2.42.                      S. M. neteisėtai į UAB JAMAKSAS banko sąskaitą pervedinėjo V. K. pinigus, UAB JAMAKSAS be teisėto pagrindo iš V. K. pinigus gavo, todėl UAB JAMAKSAS ir S. M. pareiga dėl pinigų V. K. grąžinimo yra solidari.

2.43.                      S. M. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad 2018 m. spalio 25 d. buvo sumokėta 5 000 Eur pagal rankpinigių sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo.

2.44.                      2017 m. birželio 21 d. V. K. įgaliojimą atsakovas buvo grąžinęs ieškovui, todėl 2018 m. spalio 25 d. S. M. nebuvo ieškovo įgaliotinis ir neturėjo įgalinimų ieškovo vardu sudaryti sandorius. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas parodo, kad I. C. 2018 m. spalio 25 d. nebuvo buto (duomenys neskelbtini) savininkas, be to, 2018 m. spalio 25 d. šis butas buvo areštuotas. I. C. be teisėto pagrindo iš S. M. pinigus gavo, todėl I. C. ir S. M. pareiga dėl pinigų V. K. grąžinimo yra solidari.

2.45.                      S. M. su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį. V. K. abejoja ar apskritai tokio turinio sutartį galėjo pasirašyti, nes iš S. M. 20 000 Eur pagal šią paskolos sutartį negavo.

2.46.                      S. M. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad V. K. lėšos buvo investuotos į butą (duomenys neskelbtini), V. K. nebeturėjo pinigų, todėl atsakovas paskolino ieškovui 20 000 Eur. 2017 m. birželio 20 d. buto (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartyje nurodyta, kad visa pardavimo kaina buvo sumokėta prieš sutarties pasirašymą, todėl 2017 m. birželio 21 d. iš V. K. gautus 28 598 Eur S. M. negalėjo investuoti į šio buto pirkimą. 2015 m. sausio 16 d. – 2017 m. liepos 13 d. laikotarpiu S. M. iš V. K. grynaisiais pinigais ir pagal mokėjimo nurodymus buvo gavęs 84 585 Eur, todėl 2017 m. liepos 13 d. S. M. buvo V. K. skolininkas.

2.47.                      S. M. su atsiliepimu į ieškinį pateiktame 2015 m. sausio 1 d. – 2019 m. balandžio 15 d. AB „Swedbank“ banko sąskaitos išraše nėra duomenų, kad atsakovas 2017 m. liepos 13 d. galėjo turėti 20 000 Eur nuosavų piniginių lėšų, todėl V. K. nuosavais pinigais negalėjo kredituoti, 20 000 Eur ieškovui negalėjo perduoti ir 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartis realiai nebuvo sudaryta.

2.48.                      S. M. nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2018 m. vasario 26 d. iš V. K. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) savavališkai pervedė ir paėmė grynaisiais pinigais 26 200 Eur, tačiau šios piniginės operacijos padarytos nesąžiningai ir neteisėtai, nesusijusios su 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties vykdymu, nes nebuvo suėjęs pinigų grąžinimo terminas pagal paskolos sutartį.

2.49.                      2017 m. birželio 21 d. V. K. atsakovui S. M. buvo išdavęs įgaliojimą atstovauti ieškovą, todėl atsakovas su ieškovu negalėjo sudaryti sandorių, 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartis, jeigu ji apskritai buvo sudaryta, turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl CK 2.134 straipsnio 1 dalies pažeidimo. 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartis S. M. neturėjo akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, šia sutartimi pažeidžiami ne tik V. K. interesai, bet ir viešieji interesai, nes kyla tam tikrų abejonių, ar 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties sudarymas nesusijęs su neteisėtu lėšų legalizavimu ar teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevenciją, pažeidimais, todėl ši sutartis turėtų būti vertinama kaip absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis).

2.50.                      S. M. su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2017 m. birželio 20 d. tarp S. M. ir N. K. sudarytą buto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį ir nurodė, kad V. K. buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini), tačiau šis butas buvo registruotas S. M. vardu. S. M. ir S. J. neteisėtai sumaišė V. K. turtą su savo turtu ir V. K. turtą kartu panaudojo asmeniniams interesams, todėl S. M. ir S. J. pareiga dėl pinigų V. K. grąžinimo yra solidari.

2.51.                      2017 m. birželio 20 d. tarp S. M. ir N. K. sudarytoje buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad daikto kaina yra 42 000 Eur, tačiau 2018 m. rugsėjo 18 d. tarp S. J. ir UAB MEMELHAUS sudarytoje pirkimo–pradavimo sutartyje nurodyta, kad daikto kaina yra 40 500 Eur. Ši buto pardavimo kaina yra mažesnė už buto pirkimo kainą, 2018 m. rugsėjo 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) neturėjo akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, todėl kyla tam tikrų abejonių, ar buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas nesusijęs su neteisėtu lėšų legalizavimu, ar teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo prevenciją, pažeidimais.

II. Atsakovų atsikirtimų santrauka

3.       Atsakovas S. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka iš dalies. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.                      Vykdydamas 2015 m. sausio 15 d. V. K. įgaliojimą atsakovas jo vardu 2015 m. sausio 16 d. nupirko butą (duomenys neskelbtini), mokėjo už šio buto komunalinius patarnavimus, darė jame remontą. Šis butas V. K. prašymu buvo nupirktas šalia ilgametės V. K. sugyventinės J. V. buto. Kai V. K. susipyko su savo sugyventine ir nenorėjo ten gyventi, butas V. K. nurodymu 2017 m. lapkričio 3 d. buvo parduotas už 35 623 Eur. Prieš parduodant butą atsakovas padengė V. K. kredito likutį už šį butą – 21800 Eur, kad būtų panaikinta hipoteka.

3.2.                      V. K. 2017 m. birželio 20 d. buvo nupirktas kitas butas (duomenys neskelbtini), už 42 000 Eur, tačiau ne jo, o S. M. vardu. Tuo metu, kai V. K. susipyko su savo sugyventine J. V., tarp jų buvo turtinių ginčų ir V. K. nenorėjo pirkti buto savo vardu. Be to, nepardavus jo buto (duomenys neskelbtini), jis neturėjo ir pakankamai lėšų naujam butui, sugadinta kreditinė istorija neleido jam gauti kito kredito, todėl buvo pasirinktas variantas pirkti jam butą kito asmens vardu, o išsisprendus turtiniams V. K. ginčams ir jam sukaupus lėšų naujo buto pirkimui – butą perrašyti jo vardu. V. K. šiame bute gyveno, už komunalinius patarnavimus buvo mokama jo sąskaita.

3.3.                      Kadangi buto pirkimo dienai turėtos V. K. lėšos buvo investuotos į butą (duomenys neskelbtini), o jam reikėjo pinigų, tai pagal 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį jis iš atsakovo pasiskolino 20 000 Eur, kurie vėliau iš ieškovo sąskaitos buvo grąžinti atsakovui, tiek V. K. pačiam padarant pavedimus, tiek atsakovui nusiimant lėšas iš ieškovo sąskaitos pagal įgaliojimą ir su ieškovo sutikimu.

3.4.                      Butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2018 m .rugsėjo 18 d. už 40 500 Eur, nes V. K. buvo užliejęs butą ir jam reikėjo remonto.

3.5.                      Atsakovas nurodo, kad padėjo ieškovui kontroliuoti nevaldomą pinigų švaistymą, dėl to nuimdavo iš jo sąskaitos pinigus, kai jie ten įplaukdavo, stengėsi jam duoti protingas sumas išlaidoms grynais ir tai ieškovą tenkino, jis buvo laimingas ir dėkingas, kad jo pinigai kaupiasi. Kiek pinigų uždirbta, kiek paimta, kiek atiduota grynais, kiek kitur ieškovo interesais išleista, atsakovas su ieškovu aptardavo kiekvieną kartą ieškovui grįžus iš reiso ir susiskaičiuodavo.

3.6.                      Atsakovas teigia, kad paskutinį kartą suvedė balansą 2018 m. vasarą ir abu sutiko, kad pas atsakovą yra sukaupta V. K. lėšų apie 60 000 Eur (tikslūs skaičiavimai liko pas V. K.). Nuo tada V. K. paprašė atsakovo daugiau neimti iš jo sąskaitos pinigų, teigė, kad dabar pats sugebės tvarkytis, nors duoto įgaliojimo jis neatšaukė. Atsakovo manymu, būtent dėl to, jog ieškovas nesugebėjo tvarkyti pats savo finansų ir išleido visus pinigus, jis priėmė sprendimą nepirkti nekilnojamo turto, o išreiškė pageidavimą grąžinti sukauptas lėšas grynais pinigais.

3.7.                      Nors ieškinys yra grindžiamas aplinkybe, jog atsakovas buvo V. K. įgaliotinis ir tuo pagrindu nuiminėjo lėšas iš jo banko sąskaitos ir negrąžino jam, dalis pinigų buvo tikslingai pervesta paties V. K. kaip investicija į butą (duomenys neskelbtini) ir skolos grąžinimui.

3.8.                      Iš 157 968 Eur grąžinus 103 736,57 Eur, atsakovas turėtų ieškovui grąžinti 54 231,43 Eur. Ši suma mažintina 1 500 Eur, nes dėl ieškovo kaltės jam nupirktas butas (duomenys neskelbtini), nupirktas už 42 000 Eur, buvo parduotas už 40 500 Eur, t. y. patirtas 1 500 Eur nuostolis, nes ieškovas buvo užtvindęs butą, jam reikėjo remonto, todėl vertė krito.

3.9.                      Atsakovas sutiktų tik dėl 52 731,43 Eur grąžinimo ieškovui.

3.10.                      Atsakovas sutinka, kad tarp jo ir ieškovo buvo susiklostę pavedimo santykiai, įforminti notariniais įgaliojimais, kurių pagrindu jis administravo ieškovo lėšas ir jo vardu sudarinėjo sandorius. Tačiau nesutinka su ieškinio teiginiais, kad neteikė įgaliotojui ataskaitų ir neatsiskaitė už atliktus jo interesais veiksmus. Rašytinio dokumento, įvardinto kaip veiklos ataskaita, nebuvimas nereiškia, kad atstovaujamajam nebuvo atsiskaitoma. Kiekvieną kartą ieškovui grįžus iš reiso, jis buvo informuojamas ir su juo buvo suderinama, kiek yra paimta lėšų, kur tos lėšos investuotos, kam, kokiu tikslu jos kaupiamos, kiek grįžo ieškovui jo einamosioms reikmėms, kokie mokesčiai jo sąskaita už jį buvo sumokėti.

3.11.                      V. K. pareiškė ieškinį piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, reikalaudamas visų iš jo sąskaitos iškeliavusių lėšų, nors pats turi paskutinį suderinimo aktą ir tikrai negali nežinoti, kad ėmė iš atsakovo grynus pinigus, kad dalis pinigų buvo atsakovo jam pervesta į jo sąskaitą, kad už jį buvo mokami mokesčiai, baudos, kreditas, lizingas ir t. t.

4.       Atsakovas S. M. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartis buvo sudaryta notarinėje kontoroje ir V. K. jos sudarymą bei pinigų gavimą patvirtino savo parašu. Kadangi paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais, paskolos sutartis buvo sudaryta notarine forma, taip kaip reikalauja įstatymas.

4.2.                      Atsakovas paskolą suteikė V. K. kaip fizinis asmuo, jokia ūkine komercine veikla neužsiima. Paskolos grynaisiais pinigais pageidavo V. K., nes buvo pametęs piniginę su visais dokumentais, taip pat ir banko kortelėmis, todėl iš sąskaitos grynais paimti pinigų negalėjo (V. K. pranešimas VPK). Ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla, reikėjo atsiskaityti su nukentėjusiuoju, padengti žalą ligonių kasoms, teisinei pagalbai.

4.3.                      Nepagrįstas patikslinto ieškinio teiginys, kad 2017 m. birželio 21 d. V. K. atsakovui pervedė 28 598 Eur, o nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. liepos 13 d. esą buvo perduota iš viso 84 585 Eur. Tai nepagrįsti teiginiai, nes ieškovui buvo grąžintos ar jo interesais išleistos visos lėšos, kurios atsakovui buvo perduotos tai dienai, o paskutinieji 28 598 Eur buvo panaudoti buto (duomenys neskelbtini), pirkimui.

4.4.                      Butas (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas 2017 m. birželio 20 d., sandoris turėjo įvykti ne vėliau šios dienos, nes pardavėjo atstovė buvo Rusijos pilietė ir tą dieną jai baigėsi viza. V. K. turėjo dalyvauti šio buto pirkime, nes pats pardavėjo atstovei buvo sumokėjęs grynais 5 000 Eur avansą. Tačiau ieškovas dingo (kažkur šventė), su juo nebuvo galima susisiekti, lėšų buto pirkimui nepervedė, todėl atsakovas atsiskaitė savo lėšomis, o birželio 21 d. atsiradęs ieškovas atsakovui pervedė 9 998 Eur ir 18 600 Eur. Iki 42 000 Eur atsakovo sumokėtos sumos trūko ir ieškovas liko atsakovui skolingas.

4.5.                      Nepagrįstas ieškinio teiginys, kad atsakovas neturėjo sąskaitoje 20 000 Eur, todėl negalėjo V. K. kredituoti ir todėl laikytina, kad paskolos sutartis nebuvo realiai sudaryta.

4.6.                      Kadangi paskolos sutartis buvo neatlygintinė ir kitaip nebuvo aptarta pačioje sutartyje, tai ieškovas turėjo teisę atsakovui ją grąžinti ir prieš terminą. Buvo sutarta, kad pinigai bus grąžinti, kai tik įplauks į sąskaitą, bet ne vėliau nei per metus laiko. Ieškovas niekada neginčijo paskolos sutarties sudarymo ar pinigų grąžinimo fakto teisėtumo.

4.7.                      Ieškovas teigia, kad paskolos sutartis negaliojanti, nes atsakovas, turėdamas V. K. įgaliojimą, negalėjo su juo sudarinėti jokių sandorių. Ieškovas neteisingai supranta ir aiškina CK 2.134 straipsnio 1 dalį. Šiame straipsnyje nurodyta, kad atstovas negali sudaryti sandorio atstovaujamojo vardu su pačiu savimi, t. y. būtų negalėjęs sudaryti sandorio pats su savimi, jeigu būtų veikęs kaip V. K. atstovas, tačiau sandoris buvo sudarytas tarp dviejų fizinių asmenų asmeniškai, ne per atstovavimo santykius.

4.8.                      V. K. butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas jo prašymu, S. J. žinojo V. K. valią, todėl nematė jokio interesų konflikto, sudarant šį sandorį.

4.9.                      Duodamas atsakovui įgalinimus tvarkyti jo turtą, taip pat ir jį parduoti, V. K. nenurodė jokių parduodamo turto kainos apribojimų, kainą ir sąlygas įgaliojo nustatyti savo nuožiūra. Su V. K. buvo aptarta pardavimo kaina. Kaina buvo adekvati parduodamam turtui. Nors butas 2015 m. buvo remontuotas, bet per du metus pačio V. K. ir jo nuomininkų buvo gerokai nudėvėtas ir praktiškai jau reikalaujantis naujo einamojo remonto. Sudarant buto pardavimo sutartį vidutinė rinkos vertė buvo 31 200 Eur, butas parduotas už 35 623 Eur, už tą pačią kainą, už kurią ir buvo pirktas. Perkant butą 2015 m. jis neturėjo jokių apsunkinimų, o parduodant – turėjo kreditą už namo renovaciją 5 820 Eur.

4.10.                      Vienas iš ieškinio argumentų – kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta ir todėl sutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pirkėjas atsiskaitė su pardavėju, ieškovo net nebuvo Lietuvoje tuo metu. Ieškovas klaidingai supranta ir traktuoja šias aplinkybes. Nurodymas, kad buvo atsiskaityta su pardavėju iki sutarties sudarymo nereiškia, kad pinigai buvo sumokėti tiesiogiai V. K., tai reiškia, kad buvo atsiskaityta su atsakovu, jo įgaliotu atstovu, sudariusiu sutartį, ir tik iš atsakovo ieškovas gali pareikalauti to, ką atsakovas gavo pagal sutartį, sudarytą ieškovo vardu.

4.11.                      Butas (duomenys neskelbtini), V. K. buvo pirktas už kreditą, su kurio grąžinimu jis visada turėjo problemų. Iki buto pirkimo atsakovas padengė savo lėšomis V. K. kredito likutį (21 800 Eur pervesta į V. K. sąskaitą kaip paskola 2017 m. spalio 18 d.), todėl pardavus butą už 35 623 Eur, atsakovas atsiėmė savo 21 800 Eur, liko 13 823 Eur.

4.12.                      Ginčo butas 2018 m. kovo 14 d. parduotas D. J., kuri yra sąžininga įgijėja, visiškai pašalinis asmuo, nesusijusi nei su atsakovu, nei su S. J., todėl iš jos butas negali būti paimtas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis negali būti panaikinta.

4.13.                      Įtraukus į bylą solidariu atsakovu UAB „Jamaksas“ paaiškėjo, kad visi 11 560 Eur yra grąžinti V. K. dar 2015 m.

4.14.                      Reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia 2018 m. spalio 25 d. sutartį, sudarytą tarp atsakovo, atstovaujant ieškovui, ir I. C., yra nepagrįstas. Ieškovas teigia, kad atsakovas negalėjo pasirašyti preliminarios sutarties, nes neturėjo įgaliojimo. Tačiau atsakovas teigia, kad turėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. V. K. įgaliojimą, galiojantį tris metus.

4.15.                      I. C., nors nebuvo parduodamo buto savininkas, tačiau veikė pagal savininko išduotą įgaliojimą, todėl ir jis, ir atsakovas turėjo visus įgalinimus sudaryti preliminarią buto pirkimo sutartį, pagal kurią buvo sumokėti avansu 5 000 Eur. Tai kad sutartis buvo įvardinta rankpinigių sutartimi nekeičia esmės, nes pagal prasmę tai buvo preliminari buto pirkimo–pardavimo sutartis su avanso mokėjimu. Kadangi vėliau ieškovas persigalvojo ir sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė, tai šių pinigų priteisti nei iš atsakovo, nei iš I. C., pagrindo nėra.

4.16.                      Reikalavimas 105 785 Eur priteisti iš atsakovo ir S. J. solidariai yra visiškai nepagrįstas. S. J. nėra niekaip atsakinga už atsakovo santykius su V. K. ir jo pavedimų vykdymą, visi sprendimai buvo atsakovo, visos V. K. lėšos buvo atsakovo žinioje, S. J. neturėjo jokios įtakos atsakovo sprendimams.

4.17.                      Ieškovas teigia, kad 2015–2017 m. grynųjų atsiskaitymai negalėjo būti tam tikromis datomis, nes jis buvo jūroje. Tačiau būnant jūroje jis ne kartą davė nurodymus arba atiduoti jo skolas tretiesiems asmenims, arba kažkam paskolinti, arba duoti pragyvenimui jo sugyventinei. Atsakovas visus šiuos nurodymus užsirašydavo, įvykdydavo, o vėliau ieškovui grįžus iš reiso už visus metus susiskaičiuodavo, kiek iš viso savo sąskaita ieškovas iš atsakovo yra gavęs pinigų, t. y. kiek jis išnaudojo savo lėšų, esančių pas atsakovą.

5.       Atsakovė D. J. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Atsakovė nurodo, kad  iki buto pirkimo nepažinojo nei S. J., nei kitų šioje byloje figūruojančių asmenų. Skelbimą apie parduodamą butą rado internete, butas tiko, pasiderėjo dėl kainos ir nusipirko. Kaina buvo priimtina, nors butas reikalavo remonto ir perėjo pareiga mokėti bendrijos paimtą kreditą už namo renovaciją.

5.2.                      Nesutinka su ieškinio teiginiu, kad butą nusipirko už žymiai mažesnę nei rinkos vertę. Butą pirko už 35 600 Eur, o butas buvo įvertintas 2018 m. kovo 2 d. – 34 200 Eur.

5.3.                      Kas yra buto teisėtas savininkas, matyti iš VĮ Registrų centro duomenų, juos patikrina notarė, patvirtindama sutartį. Butas atsakovei buvo aprodytas, jame niekas negyveno, todėl nekilo abejonės, kad butas priklauso S. J.. Niekada po buto įsigijimo joks asmuo nebuvo pareiškęs atsakovei jokių pretenzijų.

6.       Atsakovas I. C. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškinys nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Ieškovas be pagrindo remiasi tik išorine sutarties išraiška, kuri įvardinta kaip rankpinigių sutartis, nors iš esmės preliminariai buvo susitarta dėl buto pirkimo–pardavimo ateityje ir buvo duotas 5 000 Eur avansas. Pagrindinė sutartis dar nebuvo sudaryta, todėl nei pati sutartis, nei duota suma negali būti laikoma rankpinigiais, kuriais užtikrinama jau sudaryta sutartis. O sutartyje numatytos sutarties neįvykdymo pasekmės iš esmės yra susitarimas dėl netesybų. Galbūt ne visai tiksliai buvo sudarytas sutarties tekstas, tačiau susitarimo esmė aiški – ateityje sudaryti sutartį ir sumokėti/gauti avansą.

6.2.                      Atsakovas su V. K. per jo atstovą susitarė, ir tai matyti iš sutarties turinio, kad buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis, o šios sutarties 2 straipsnio 1–2 punktai numatė preliminariosios sutarties užtikrinimo būdus, o būtent, jeigu sutarties atsisako pirkėjas, tai pardavėjui lieka sumokėta rankpinigiais įvardinta suma, o jei atsisako pardavėjas – jis grąžina pirkėjui dvigubą sumą.

6.3.                      Ieškovo atstovas S. M. turėjo įgaliojimą, duotą V. K. savo atstovui trims metams, jis buvo galiojantis, atsakovas matė ir susipažino su šio įgaliojimo (originalaus) turiniu prieš pasirašydamas susitarimą. Todėl ieškinio teiginys, kad tokio įgaliojimo nebuvo, yra visiškai nepagrįstas.

6.4.                      Atsakovas nesutinka su ieškinio teiginiu, kad jis nebuvo parduodamo buto savininkas, todėl negalėjo jo parduoti ir avansą gavo neteisėtai. 59/100 buto priklausė jo motinai J. C., kuri yra mirusi. Jos turto paveldėtojas buvo anūkas D. U., kuris įgaliojimu suteikė jam teisę tvarkyti paveldėjimo reikalus ir parduoti jo paveldėtą turtą. Todėl atsakovas turėjo visus teisėtus įgalinimus pasirašydamas sutartį su S. M.. Sutartis buvo sudaryta teisėtai, abiem šalims turint tinkamus įgalinimus ir neviršijant jiems suteiktų teisių, todėl pagrindo pripažinti ją negaliojančia nėra.

7.       Atsakovė UAB „Jamaksas“  pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Atsakovė nurodo, kad iš V. K. gavo paskolą, bet paskola grąžinta ir grąžinimai buvo atlikti bankiniais mokėjimo pavedimais, todėl prievolė yra įvykdyta.

7.2.                       Ieškovas pareiškė nesąžiningą reikalavimą, todėl jo ieškinys UAB „Jamaksui“ atmestinas, o bendrovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

8.       Atsakovė S. J. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      S. M. turėjo įgaliojimą, kuris jam suteikė teisę parduoti V. K. butą, jame nebuvo nustatyti jokie apribojimai atstovui spręsti dėl pirkėjo asmens, parduodamo buto kainos ir kitų pardavimo sąlygų, todėl S. M., sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, nepažeidė jam suteiktų teisių parduodamas butą S. J..

8.2.                      Atsakovė nurodo, kad pats V. K. sutiko, kad butą pirktų ji ir kaip nauja savininkė iškeldintų nuomininkus, nes jis pats nenorėjo su jais pyktis, kadangi buvo įleidęs gyventi savo sugyventinės žentą.

8.3.                      Ginčo butas parduotas atsakovei D. J., kuri sąžiningai nusipirko butą, todėl buto grąžinimas ieškovo nuosavybėn nėra galimas.

8.4.                      Reikalavimas solidariai su S. M. priteisti neva realios buto vertės kainą yra nepagrįstas ir neturi jokio įstatyminio pagrindo, nes sumokėjo už perkamą butą sutartyje nurodytą kainą. Jeigu ieškovas mano, kad jo atstovas jam padarė žalą, per pigiai parduodamas butą, tai yra tik ieškovo ir jo atstovo santykiai. Atsakovė neturi jokios pareigos atsakyti už ieškovo atstovo veiksmus.

8.5.                      Reikalavimas dėl 105 785 Eur priteisimo yra kildinamas iš piniginių lėšų, išimtų iš V. K. sąskaitos, grąžinimo. Atsakovė teigia, kad neturėjo prieigos prie V. K. banko sąskaitos ir niekada nedisponavo jo lėšomis, niekada nežinojo, kokios lėšos yra paimtos, kokios grąžintos ir kokie S. M. ir V. K. susitarimai, todėl neturi ir pareigos jas grąžinti.

III. Trečiųjų asmenų atsikirtimų santrauka

9.       Trečiasis asmuo notarė D. R. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Trečiasis asmuo nurodo, kad į Klaipėdos m. 13-ąjį notaro biurą apytiksliai 2017 metų spalio mėnesio pabaigoje kreipėsi V. K. atstovas S. M., veikiantis pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. įgaliojimą, patvirtintą Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G., bei S. J. dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorio parengimo ir patvirtinimo. Dėl to, kad minėti asmenys pateikė notarei visus reikiamus dokumentus minėtam sandoriui parengti, nurodė buto kainą ir atsiskaitymą už jį sąlygas, S. M. turėjo tam visus reikiamus įgalinimus, išdėstytus įgaliojime, patvirtintame Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G., notarinio registro Nr. 10278, kuriuo ieškovas pavedė atsakovui S. M. atstovauti jam, kaip bet kurio ieškovo nekilnojamojo daikto savininkui, įskaitant, bet neapsiribojant ir teisę parduoti bet kurį ieškovui V. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, patikrinus viešų registrų duomenis buvo parengta ir 2017 m. lapkričio 3 d. patvirtinta minėto buto pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. DR-5336, minėto buto kainą ir atsiskaitymo sąlygas joje išdėsčius taip, kaip notarui nurodė atsakovai S. M. ir S. J.. Iš 2017 m. rugsėjo 21 d. įgaliojimo, patvirtinto Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G., notarinio registro Nr. 10278, teksto, kuriuo ieškovas pavedė atsakovui S. M. administruoti jo nekilnojamąjį turtą, absoliučiai neaišku, kad tikroji V. K. valia buvo parduoti minėtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), tik už kainą, kuri būtų ne mažesnė, nei nustatyta nepriklausomų turto vertintojų. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2017 m. spalio 25 d. buvo 31 200 Eur, 2017 m. lapkričio 3 d.  pirkimo–pardavimo sutartimi šis butas buvo parduotas už didesnę kainą, t. y. 35 623 Eur.

9.2.                      Rengiantis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarčiai S. M. ir S. J. nepranešė, kad S. M. ir S. J. sieja artimas giminystės ryšys (jie yra brolis ir sesuo), notarei nebuvo žinoma, jog tikroji ieškovo V. K. valia buvo parduoti minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kainą, ne mažesnę, nei ji yra nustatyta nepriklausomų turto vertintojų. Patikslintame ieškinyje konstatuojamos minėtos ieškovo valios iš įgaliojimo teksto nustatyti neįmanoma, kad S. M. viršija jam minėtu įgaliojimu ieškovo suteiktus valdingo pobūdžio įgalinimus, tvirtindamas, jog buto kainą ieškovas iš atsakovės S. J. yra gavęs ir/ar atsakovai galimai piktnaudžiauja/piktnaudžiaus teise, sujungs/sumaišys administruojamą turtą su savo turtu, kad minėtas sandoris galimai bus ieškovui nereikalingas.

9.3.                      Aukščiau minėtas notarinis veiksmas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Pagrindo atsisakyti atlikti aukščiau minėtą notarinį veiksmą nebuvo, nes ieškovo V. K. atstovo S. M. notarui pateikti dokumentai formaliai atitiko įstatymų leidėjo numatytiems reikalavimams, keliamiems nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams, viešuose registruose nebuvo registruota jokių apribojimų disponuoti butu, minėtas įgaliojimas nebuvo panaikintas, sandorio šalys buvo veiksnios, teisnios, 2017 m. lapkričio 3 d. buto pirkimo–pardavimo jos šalių buvo suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta.

10.       Trečiasis asmuo notarė J. P. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Nurodo, kad 2018 m. kovo 14 d. patvirtino nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį tarp pardavėjos S. J. ir pirkėjos D. J..

10.2.                      Sutarties sudarymui ir patvirtinimui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Šalys sutartį pilnai įvykdė, t. y. už parduodamą butą pirkėjas sumokėjo šalių sutartą buto kainą (35 600 EUR sumokėti pardavėjai iki sutarties sudarymo į pardavėjos sąskaitą banke), ir pardavėjas perdavė nuosavybės teisę į butą, abiejų šalių prievolės įvykdytos. Sutartis tarp šalių pasirašyta, pilnai įvykdyta ir pirkėjo (D. J.) nuosavybės teisė į nupirktą butą teisėtai įregistruota viešame registre.

10.3.                      Jokių apribojimų, areštų, bylų viešuose registruose dėl šio buto nuosavybės teisės perleidimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo, šalys sutarties sudarymui pateikė visus reikalingus dokumentus ir sutartis buvo patvirtinta.

10.4.                      Panaikinus Klaipėdos m. 13 notarų biuro notarės D. R. patvirtintą 2017 m. lapkričio 3 d. notarinio registro Nr. DR-5336 pirkimo-pardavimo sutartį, pasekmės atsiras ir vėliau patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai, ir sąžiningam įgijėjui, trečiajam asmeniui, todėl prašo ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

Dėl įrodymų vertinimo

11.       Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria beveik dėl visų svarbiausių bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teismas visų pirma atkreipia dėmesį į pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, kuriomis jis vadovausis šioje byloje.

12.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 p.).

13.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 p.).

14.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

15.       Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

16.       Teismas taip pat pažymi, kad ginčas šioje byloje kyla iš atstovavimo teisinių santykių. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018 ir joje nurodyta praktika).

17.       Ieškovo reikalavimai atsakovui S. M. iš esmės kildinami iš vidinių atstovavimo santykių. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atstovavimo santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo grindžiami tarpusavio pasitikėjimo principu (fiduciariniai santykiai), kuris, be kita ko, reiškia, kad šalys privalo sąžiningai elgtis viena kitos atžvilgiu, atstovas privalo būti lojalus atstovaujamajam – ginti atstovaujamojo interesus, neveikti prieš atstovaujamąjį, vengti interesų konflikto ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002). Šalia šių pareigų, CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atsiskaityti apima dvi pareigas – pirma, pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), antra, atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Atstovaujamajam atsiskaitoma už tai, ką atstovas vykdydamas pavedimą gauna iš atstovaujamojo arba trečiųjų asmenų. Tai gali būti daiktai, pinigai ar kita. Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009).

18.       Įstatymai, reglamentuojantys atstovavimo santykius ir atsiskaitymą tarp atstovo ir atstovaujamojo, nereikalauja rašytinės atsiskaitymo formos. Tai taikoma tiek visai atstovo pareigai atsiskaityti, tiek ir konkrečiam pareigos atsiskaityti elementui – pareigai perduoti turtą atstovaujamajam, įskaitant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). CK 6.760 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita.

19.       Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas pažymi, kad našta įrodyti, jog veikė atstovaujamojo pavedimu ir interesais bei tinkamai įvykdė atsiskaitymo su atstovaujamuoju pareigą, tenka atstovui (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-219/2018 27 p.). Kita vertus, kaip minėta, atstovavimo santykiuose šalis sieja pasitikėjimo santykiai, kurie lemia tai, jog šalys dažnai neformalizuoja pavedimo ir tarpusavio atsiskaitymo fakto, todėl sprendžiant šiuos klausimus galima remtis ir netiesioginiais įrodymais. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009 ir joje nurodyta praktika). Be to, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

Dėl atsakovo S. M. gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdo

20.       Bylą nagrinėjant teisme ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovas S. M. turėjo byloje pareikšti priešieškinį, kad galėtų įskaityti jo nurodomas (kaip ieškovo pavedimu ir interesais panaudotas) sumas į ieškovo pareikštus reikalavimus. Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka.

21.       Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

22.       Teismo vertinimu, teikdamas atsiliepimą ir paaiškindamas, kur panaudojo iš ieškovo pagal įgaliojimus gautus pinigus, atsakovas nepareiškė savarankiškų reikalavimų ieškovui. Atsakovas tik siekė pagrįsti, kad dalį pinigų iš ieškovo jis paėmė (gavo) ir panaudojo ieškovo pavedimu ir interesais. Be to, ieškovas buvo išdavęs atsakovui S. M. plataus pobūdžio įgaliojimus, matė, kad S. M. ima pinigus iš jo banko sąskaitos, tačiau išduotų įgaliojimų neatšaukė, tikėjosi, kad S. M. tvarkys (padės tvarkyti) jo piniginius reikalus, investuos jo lėšas į įvairius projektus. Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas iš esmės leido S. M. disponuoti jo pinigais. Dėl šios priežasties S. M. neturi atskirai pagrįsti kiekvieno pinigų iš V. K. gavimo pagrindo. Kita vertus, tai neatleidžia S. M. nuo pareigos atsiskaityti su ieškovu už iš jo gautus (paimtus) pinigus.

23.       Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų, nes ieškovo reikalavimai gali būti išsprendžiami remiantis civilinės atsakomybės, taip pat sandorių negaliojimo instituto pagalba. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).   

Dėl reikalavimų UAB „Jamaksas“

24.       Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo iš S. M. ir UAB „Jamaksas“ solidariai V. K. priteisti 11 560 Eur.

25.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 11 560 Eur, kurie iš ieškovo sąskaitos buvo pervesti į UAB „Jamaksas“ sąskaitą, buvo ieškovui grąžinti. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad pretenzijų UAB „Jamaksas“ neturi. Ieškovo atstovo teiginiai, kad UAB „Jamaksas“ ieškovui pervesti pinigai (tokia pat suma, kokia buvo pervesta UAB „Jamaksas“) galėtų būti vertinami kaip dovana ieškovui, yra neįtikimi ir nelogiški, nes privatūs juridiniai asmenys paprastai nedovanoja fiziniams asmenims tokio dydžio dovanų. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra būtina tiksliai nustatyti, kokiu pagrindu buvo pervesti pinigai į UAB „Jamaksas“ sąskaitą. Esminę reikšmę turi, kad šie pinigai ieškovui buvo gana operatyviai grąžinti. Juolab kad atrodo tikėtina atsakovų S. M. ir S. J. pateikiama įvykių versija, jog pats ieškovas leido šią sumą jo piniginių lėšų paskolinti UAB „Jamaksas“ (arba bent jau tam neprieštaravo), nes visus minėtus asmenis, be kita ko, siejo draugiški santykiai, jie bendravo.

Dėl buto (duomenys neskelbtini) 

26.       Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo 2017 m. lapkričio 3 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. K. ir S. J., 2018 m. kovo 14 d. buto esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. J. ir D. J., pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti V. K., įregistruojant V. K. vardu, tuo atveju jeigu šie ieškinio reikalavimai būtų atmesti – iš S. M. ir S. J. solidariai V. K. priteisti 50 000 Eur.

27.       Pagrįsdamas anksčiau paminėtą reikalavimą, ieškovas visų pirma nurodo, kad atsakovai S. M. ir S. J. yra brolis ir sesuo, todėl pagal CK 2.134 straipsnio 1 dalį, S. M. negalėjo sudaryti su S. J. minėto buto pirkimo–pardavimo sutarties, be to, ši sutartis ieškovui buvo nenaudinga. Byloje nėra ginčo, kad S. M. ir S. J. yra brolis ir sesuo, t. y. artimi giminaičiai.

28.       Minėta, kad atstovavimo santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo grindžiami tarpusavio pasitikėjimo principu (fiduciariniai santykiai), kuris, be kita ko, reiškia, kad šalys privalo sąžiningai elgtis viena kitos atžvilgiu, o atstovas privalo būti lojalus atstovaujamajam – ginti atstovaujamojo interesus, neveikti prieš atstovaujamąjį, vengti interesų konflikto ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018). Atstovui yra suteikiami įgalinimai sudaryti sandorius, saistančius atstovaujamąjį asmenį, todėl atstovas negali piktnaudžiauti teise ir turi veikti tokiu būdu, kad būtų kuo geriau užtikrinti atstovaujamojo (įgaliotojo) interesai.

29.       Siekiant apsaugoti įgaliotojo interesus nuo galimai nesąžiningų įgaliotinio veiksmų, atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti tam tikri atstovo laisvės sudaryti sandorius atstovaujamojo vardu apribojimai. Vadovaujantis CK 2.134 straipsnio 1 dalimi, atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti.

30.       Pažymėtina, kad sandoriai, įgaliotinio sudaryti su savimi ar savo artimaisiais giminaičiais (CK 2.134 straipsnis) ar sudaryti esant interesų konfliktui (CK 2.135 straipsnis) nėra laikomi niekiniais sandoriais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, tuo atveju, jei yra nustatomas teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio priešingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2008, 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-557/2009). Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tuo atveju, jei jis iš tikrųjų pažeidžia atstovaujamojo interesus ir atstovaujamasis nesiekė, kad toks sandoris būtų sudarytas, o trečiasis asmuo, su kuriuo buvo sudarytas sandoris, buvo nesąžiningas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-234-450/2019).

31.       Bylą nagrinėjant teisme ieškovas teigė, kad jis nepavedė atsakovui parduoti butą (duomenys neskelbtini), ir labai nustebo, kai sužinojo apie buto pardavimą. Atsakovas S. M. paaiškino, kad buto pardavimas ir jo kaina buvo suderinti su ieškovu. Minėti šalių teiginiai iš esmės grindžiami tik jų pačių paaiškinimais.

32.       Teismas pastebi, kad atstovavimo santykiuose yra itin svarbu, kad atstovas veiktų tik pagal atstovaujamojo valią, t. y. atstovaujamojo pavedimu. Atstovas neturėtų primesti atstovaujamajam savo valios ar ją kaip nors kitaip siekti paveikti. Be to, kadangi įstatymas iš esmės draudžia atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su artimaisiais giminaičiais, teismo manymu, būtent atstovui, siekiančiam atstovaujamojo vardu sudaryti sandorį su artimu giminaičiu, tenka pareiga kruopščiai ir išsamiai suderinti tokį sandorį su atstovaujamuoju. Tik patikimai įsitikinęs, kad numatomas su artimu giminaičiu sudaryti sandoris atitinka laisvai ir aiškiai išreikštą atstovaujamojo valią (pavedimą), atstovas tokį sandorį gali sudaryti. Priešingu atveju visada liktų abejonė, ar sudarant tokį sandorį nebuvo veikiama interesų konflikto situacijoje. Vadinasi, kilus ginčui dėl atstovo atstovaujamojo vardu sudaryto sandorio su artimu giminaičiu, būtent atstovui tenka našta įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas pagal laisvai ir aiškiai išreikštą atstovaujamojo valią (pavedimą), be kita ko, iš anksto tinkamai informavus atstovaujamąjį apie tokį sandorį.

33.       Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad našta įrodyti aiškų ieškovo pavedimą atsakovui S. M. už atitinkamą kainą parduoti butą (duomenys neskelbtini), atsakovo seseriai, teko atsakovui S. M.. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nepakanka šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Dėl šios priežasties spręstina, kad atsakovas S. M. pardavė ieškovo V. K. butą (duomenys neskelbtini), pažeisdamas atstovaujamojo V. K. interesus, t. y. nesant (neįrodžius) aiškaus jo pavedimo parduoti turtą už jo įsigijimo kainą atsakovo (ieškovo atstovo tuo metu) artimam giminaičiui. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. S. M. buvo išduotas įgaliojimas, suteikiantis teisę parduoti ieškovo turtą, nors tuo metu dar galiojo 2017 m. birželio 21 d. įgaliojimas, kuriame nebuvo įgaliojimo parduoti ieškovo turtą, negali patvirtinti, kad šalys tikrai suderino ginčijamą sandorį. Jau minėta, kad įgaliojimas yra skirtas išoriniams atstovavimo santykiams ir jis pats savaime nepatvirtina vidinių atstovavimo santykių turinio, t. y. kokį pavedimą atstovui davė atstovaujamasis. Lygiai taip pat faktas, kad ieškovas gavo žinutę apie į jo sąskaitą pervestus 21 800 Eur, kurie buvo panaudoti kreditui už (duomenys neskelbtini), padengti, teismui nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas tikrai pageidavo parduoti ginčo butą atsakovo seseriai už jo įsigijimo kainą. Teismo nuomone, šių netiesioginių įrodymų nepakanka, kad pašalinti abejones dėl šio sandorio sudarymo aplinkybių, ypač turint omenyje, kad, kaip minėta, dėl CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto apribojimo būtent atstovas turi būti itin apdairus prieš sudarant tokį sandorį ir pasirūpinti, kad, kilus ginčui, galėtų įrodyti, jog veikė išimtinai pagal aiškiai išreikštą ir laisvą atstovaujamojo valią.

34.       Atsakovas teigia, kad ieškovas patvirtino ginčo sandorį. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sandorio patvirtinimas turi būti konkretus, su apibrėžtu dalyku, iš patvirtinimo turinio turi būti akivaizdžiai aišku, koks sandoris yra patvirtinamas. Kai nėra šių sąlygų, tai nėra ir pagrindo teigti, kad buvo patvirtintas konkretus sandoris. Kadangi sandoriui patvirtinti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui, kuris patvirtinamas, tai lemia, kad galima remtis tik teisėtu patvirtinimu, išreikštu suvokiant visas patvirtinimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).

35.       Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų pripažinti, jog ieškovas patvirtino ginčijamą sandorį. Šalių parodymai šiuo klausimu yra skirtingi. Laikyti kurią nors iš šalių pateikiamų versijų pakankamai tikėtina teismas negali. Teismo manymu, spręsti dėl sandorio patvirtinimo vien tik pagal suinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymus nebūtų teisinga ir nesiderintų su teismo vidiniu įsitikinimu, paremtu visų byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Kita vertus, bylos duomenų visuma teikia pagrindą manyti, kad po minėto buto pardavimo ieškovui grįžus iš reiso jūroje tarp šalių prasidėjo tam tikri nesutarimai, sumenko abipusis pasitikėjimas. Be to, tai, kad ieškovas nedelsiant nesiėmė aktyvių veiksmų dėl turto išreikalavimo ar pan., nereiškia, kad jis sudarytam sandoriui pritarė. Pastebėtina, kad praėjus ne tiek ir daug laiko (apie 1,5 metų) po ginčijamos sutarties sudarymo ieškovas kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu. Aplinkybė, kad ieškovas iš pradžių (pradiniu ieškiniu) nereikalavo sandorio pripažinti negaliojančiu, taip pat nereiškia, kad ieškovas aptariamą sandorį patvirtino.  

36.       Kadangi S. M. (V. K. atstovas) pirkimo­–pardavimo sutartį sudarė su savo artimu giminaičiu, preziumuotina (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktas; ir ši prezumpcija nepaneigta), kad buto pirkėja S. J. turėjo žinoti apie šį interesų konfliktą. Juolab kad S. J. pažinojo ieškovą, todėl galėjo imtis papildomų veiksmų, kad įsitikinti, jog sudaromas sandoris tikrai atitinka ieškovo interesus ir valią. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kurie galėtų patikimai patvirtinti, jog S. J. ėmėsi šių iš bendrosios rūpestingumo pareigos ir CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo išplaukiančių atsargumo veiksmų. Dėl šių priežasčių 2017 m. lapkričio 3 d. sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo pripažintina negaliojančia (CK 2.134 straipsnio 1 dalis, 2.135 straipsnio 1 dalis). Šią sutartį pripažinus negaliojančia, pripažintina negaliojančia ir 2018 m. kovo 14 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, nes iš neteisės negali atsirasti teisė (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

37.       Teismas atkreipia dėmesį, kad jis atskirai nepasisako dėl kitų ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo pagrindų (CK 1.81, 1.91 straipsnis, dėl neteisėto lėšų legalizavimo ir pinigų plovimo), nes, teismo vertinimu, jie remiasi prielaidomis ir abstrakčiais samprotavimais, o ne konkrečiais argumentais ir byloje surinktais įrodymais.

38.       Ieškovas ieškiniu iš esmės prašo išreikalauti butą (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. J.. Tačiau CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

39.       Teismo vertinimu, atsakovė D. J. nagrinėjamu atveju laikytina sąžininga įgijėja. Pirma, byloje nėra duomenų apie atsakovų S. J. ir S. M. sąsajas su D. J.. Antra, D. J. butą pirko tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai. Trečia, buto pirkimo kaina, teismo vertinimu, nebuvo aiškiai per maža, turint omenyje, kad pagal teismo šioje byloje paskirtą ekspertizę turto vertė 2017 m. lapkričio 3 d. buvo 45 400 Eur, tačiau už butą buvo likęs išmokėti apie 5 820 Eur kreditas už namo renovaciją. Be to, nors šalys nesutaria, kokios būklės buvo butas jo pardavimo metu, tačiau neabejotina, kad jis buvo tam tikru mastu nudėvėtas, nes jame gyveno tiek nuomininkai, tiek ieškovas, kurių gyvenimo būdas nepasižymėjo ramybe (ieškovas gausiai vartojo alkoholį, mėgo švęsti, o nuomininkų šeimoje taip pat kildavo konfliktų, dėl kurių būdavo kviečiama policija). Ketvirta, aplinkybė, kad ieškovo gyvenamoji vieta buvo ir yra deklaruota minėtame bute, taip pat nepaneigia atsakovės D. J. sąžiningumo. Asmens gyvenamosios vietos deklaravimas jokių teisių į turtą nesukuria, todėl nepasidomėjimas šia aplinkybe, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti asmens nesąžiningumo įgyjant turtą. Penkta, aplinkybė, kad S. J. duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad notarų kontoroje už butą buvo atsiskaityta ir grynaisiais pinigais (nors visa notarinėje sutartyje nurodyta kaina buvo pervesta mokėjimo pavedimu), D. J. sąžiningumo nepaneigia. D. J. anksčiau paminėtos aplinkybės nepatvirtino. Be to, neatmestinas atsakovų atstovės paaiškinimas, jog S. J. galėjo sumaišyti momentą, kada gavo iš D. J. grynuosius pinigus. Kaip matyti iš aptariamo buto pirkimo preliminariosios sutarties, D. J. preliminarios sutarties sudarymo metu sumokėjo S. J. 500 Eur, kurie, pasak atsakovų atstovės, vėliau buvo grąžinti D. J. notarų biure. Šešta, ieškovo patikslintame ieškinyje iškeltos abejonės, kad šiuo atveju galbūt buvo padarytas nusikaltimas, remiasi prielaidomis, o ne konkrečiais faktais, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako

40.       Nustačius, kad turtas iš atsakovės D. J. negali būti išreikalautas, spręstina dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų S. J. ir S. M. 50 000 Eur, t. y. prarasto buto vertę. Minėta, kad S. M. pardavė ieškovo V. K. butą (duomenys neskelbtini), pažeisdamas atstovaujamojo V. K. interesus, t. y. nesant (neįrodžius) aiškaus ieškovo pavedimo parduoti turtą S. M. (atstovo) artimam giminaičiui už jo įsigijimo kainą. Teismas taip pat konstatavo, kad buto pirkėja S. J. turėjo žinoti apie šį interesų konfliktą. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad atsakovai S. M. ir S. J., kaip kartu ieškovui padarę žalą asmenys (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), turi solidariai atlyginti neteisėtai perleisto turto vertę.

41.       Pagal šioje byloje teismo paskirtą ekspertizę turto vertė 2017 m. lapkričio 3 d. buvo 45 400 Eur. Šiuo aspektu teismas nemato pagrindo remtis ieškovo pateiktu UAB „Tikras turtas“ informaciniu pranešimu dėl minėto buto vertės (50 000 Eur). Iš minėto informacinio pranešimo nematyti, kad būtų buvęs įstatymų nustatyta tvarka atliktas ginčo turto vertinimas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad ginčo buto vertė jo perleidimo dieną buvo 45 400 Eur. Tačiau iš minėtos sumos turėtų būti atimta šalių neginčyta 5 820 Eur suma (nurodyta atsiliepime į patikslintą ieškinį), t. y. likusi neišmokėta kredito už namo renovaciją suma. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, iš atsakovų S. J. ir S. M. ieškovui solidariai priteistini 39 580 Eur.

Dėl 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties

42.       Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur tarp S. M. ir V. K. (toliau – ir Paskolos sutartis) pripažinti nesudaryta, tuo atveju jeigu šis ieškinio reikalavimas būtų atmestas – 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Eur tarp S. M. ir V. K. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

43.       Dėl anksčiau paminėtos paskolos sutarties ieškovas visų pirma nurodė, kad abejoja, jog tokio turinio sutartį jis galėjo pasirašyti, nes iš S. M. 20 000 Eur pagal paskolos sutartį negavo.

44.       Teismas pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. gruodžio 18 d. ir 2020 m. vasario 4 d. ekspertizės aktai patvirtina, kad paskolos sutartį pasirašė pats ieškovas V. K., kad jis pats padarė rankraštinius įrašus, jog gavo dvidešimt tūkstančių eurų. Ekspertai nenustatė aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių Paskolos sutarties tikrumu.   

45.       Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovas pasirašė Paskolos sutartį, taip pat savo ranka padarė įrašą, kad gavo sutartyje nurodytus 20 000 Eurų. Juolab kad teikdamas paaiškinimus teisme ieškovas pripažino, kad pamena, jog kažkokią paskolos sutartį pasirašė, tik kitame notaro biure. Tačiau notarė I. M. duodama paaiškinimus teisme patvirtino, jog ieškovas jos biure pasirašė Paskolos sutartį.

46.       Minėta, kad ieškovas nurodo, kad 20 000 Eur pagal paskolos sutartį negavo. Teismo manymu, ieškovas šių savo teiginių įtikinamais įrodymais nepagrindė. Pirma, Paskolos sutartyje ieškovas savo ranka parašė, kad gavo 20 000 Eur. Antra, duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad kažkokią paskolos sutartį pasirašė, tik kitame notaro biure. Trečia, ieškovas duodamas paaiškinimus teisme patvirtino, kad tuo metu jam reikėjo pinigų, nes beveik visus buvo išleidęs butui (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nurodė, kad ieškojo, kur pasiskolinti pinigų, kad norėjo pasiskolinti 10 000 Eur iš „telšiškių“ (2019 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 58 min.). Pastebėtina ir tai, kad tuo metu jis buvo tik neseniai grįžęs iš jūros, gavęs atlygį (2017 m. birželio 7 d. jame pervesti 41 390 JAV dolerių, kuriuos jis dar iki Paskolos sutarties pasirašymo išleido), mėgo leisti pinigus įvairioms reikmėms (taip pat ir azartiniams lošimams), gausiai vartojo alkoholį, planavo vykti į dukters vestuves į Sankt Peterburgą, dėl jo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Visos šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad ieškovui tuo metu labai reikėjo pinigų. Ketvirta, ieškovo teiginiai, kad tuo metu S. M. buvo pats skolingas ieškovui, nepaneigia pinigų perdavimo fakto, nes skolinti pinigus gali ir asmuo, kuris tuo pačiu metu yra skolingas paskolos gavėjui. Juolab kad iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad ieškovas paskolos sutarties sudarymo metu aiškiai suvokė, kad S. M. yra jam skolingas, kad S. M. disponuoja jo piniginėmis lėšomis ir nėra jų investavęs. Penkta, nei pateikti S. M. sąskaitos išrašai, nei jo paaiškinimai dėl pinigų, kuriuos jis perdavė kaip paskolą ieškovui, šaltinio nesudaro pagrindo iš esmės suabejoti paskolos dalyko perdavimu ieškovui. S. M. paaiškino, kad didesnę dalį pinigų, kuriuos paskolino ieškovui, jis pasiskolino iš sūnėno. Šešta, Paskolos sutarties vykdymo aplinkybės negali nei patvirtinti, nei paneigti paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui, todėl jos neturi reikšmės vertinant aptariamą faktą. Septinta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskolą S. M. suteikė ieškovui vykdydamas komercinę ūkinę veiklą, todėl CK 6.929 straipsnio 2 dalis šiuo atveju nėra aktuali. Aštunta, ieškovo nurodoma versija, kodėl jis pasirašė Paskolos sutartį (iš esmės atsakovo S. M. prašymu, kad S. M. galėtų pagrįsti pinigų pasiskolinimą iš sūnėno; 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 29 min.), atrodo neįtikima, turint omenyje, kad ieškovas eina aukštas ir atsakingas pareigas laive ir, notarės I. M. tvirtinimu, sudarant Paskolos sutartį buvo blaivus. Devinta, aplinkybė, kad S. M. ir po Paskolos sutarties sudarymo ieškovui mokėjimo pavedimais pervesdavo nedideles pinigų sumas (išskyrus 21 800 Eur pervedimą, kuris iš karto buvo panaudotas kreditui už butą padengti), taip pat duodavo grynaisiais pinigais, negali paneigti paties ieškovo padaryto įrašo, kad pinigus jis gavo. Juolab kad notarė I. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. K. jai taip pat patvirtino, kad pinigus gavo (2019 m. spalio 11 d. teismo posėdžio 2 val. 4 min.). 

47.       Teismas taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, kad Paskolos sutartis prieštarauja CK 2.134 straipsnio 1 daliai. Nagrinėjamu atveju Paskolos sutartį S. M. sudarė ne kaip ieškovo atstovas ieškovo vardu, o kaip savarankiškas fizinis asmuo, todėl CK 2.134 straipsnio 1 dalis nėra aktuali. Ieškovo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju galbūt buvo neteisėtai legalizuotos lėšos, pažeisti pinigų plovimo prevenciją reguliuojantys teisės aktai, grindžiami prielaidomis ir abstrakčiais samprotavimais, o ne konkrečiais argumentais ir byloje surinktais įrodymais, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.  

Dėl rankpinigių sutarties pripažinimo negaliojančia ir 5 000 Eur avanso priteisimo

48.       Ieškovas ieškiniu prašo 2018 m. spalio 25 d. tarp V. K. ir I. C. sudarytą rankpinigių sutartį (toliau – ir Rankpinigių sutartis) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir iš S. M. ir I. C. solidariai V. K. priteisti 5 000 Eur.

49.       Ieškovas visų pirma nurodo, kad atsakovas S. M. neturėjo įgalinimų ieškovo vardu sudaryti minėtą sandorį. Teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes 2017 m. rugsėjo 21 d. įgaliojimu S. M. buvo suteikti platūs įgaliojimai pirkti turtą ieškovo vardu, mokėti už jį pinigus. Duomenų, kad šis įgaliojimas būtų atšauktas, nėra.

50.       Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad I. C. nebuvo buto (duomenys neskelbtini) savininkas, nedaro minėtos Rankpinigių sutarties neteisėta. Kaip matyti iš atsakovo I. C. atsiliepimo į ieškinį ir prie jo pridėtų dokumentų, D. U., kuris paveldėjo 59/100 minėto buto, buvo įgaliojęs I. C. parduoti minėtą turtą.

51.       Ginčijamos Rankpinigių sutarties neteisėtumo nepatvirtina ir aplinkybės, kad sutartis pasirašyta ne D. U., o I. C. vardu, taip pat kad minėtos sutarties sudarymo metu galiojo senai (2002 m.) įregistruotas areštas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kieno vardu buvo pasirašyta Rankpinigių sutartis, yra iš esmės formalus dalykas, nedarantis sutarties niekine ar negaliojančia, ypač turint omenyje, kad D. U. buvo įgaliojęs I. C. parduoti anksčiau paminėtą turtą. Be to, I. C. teigia, kad jis turėjo teisę sudaryti aptariamą sutartį, šiuo tikslu pateikė teismui D. U. įgaliojimą, iš esmės patvirtinantį I. C. įgalinimus. Darytina išvada, kad I. C. iš esmės turėjo teisę sudaryti ginčijamą sutartį.

52.       Teismo vertinimu, turtui taikomas areštas taip pat netrukdė sudaryti Rankpinigių sutartį, nes ji pagal savo pobūdį buvo organizacinė. Kitaip tariant, Rankpinigių sutartimi turtas nebuvo perleidžiamas, o tik susitarta dėl jo perleidimo ateityje (turtas tuo metu dar nebuvo įregistruotas D. U. vardu, todėl šalys galėjo suderinti valią tik dėl turto perleidimo ateityje). Vadinasi, areštas tokios sutarties sudaryti netrukdė, nes tokia sutartimi turtu nebuvo disponuojama. Organizacinės sutarties dėl būsimo turto pirkimo–pardavimo sudarymas aptariamoje (arešto) situacijoje taip pat atrodo logiškas ir suprantamas veiksmas, nes gavęs potencialaus pirkėjo įsipareigojimą, kad turtas bus perkamas, pardavėjas gali jaustis užtikrintas, kad jo laiko ir lėšų sąnaudos dėl arešto panaikinimo bus kompensuotos arba sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, arba sumokėtu avansu, ir imtis priemonių areštui panaikinti. Nagrinėjamu atveju taip ir įvyko, nes areštas pakankamai operatyviai buvo panaikintas (2019 m. sausio 11 d.) ir turtas perleistas kitiems savininkams.

53.       Teismas taip pat nemato pakankamo pagrindo pripažinti Rankpinigių sutartį negaliojančia dėl prieštaravimo CK 6.98 straipsnio 2 daliai. Teismo vertinimu, sudarytos sutartys neturėtų būti pripažįstamos niekinėmis ir negaliojančias dėl pagal savo pobūdį formalių, ne esminių trūkumų. Teismo manymu, nagrinėjama Rankpinigių sutartimi I. C. iš esmės buvo perduotas užtikrinimo funkciją atliekantis 5 000 Eur avansas, kuris turėjo būti įskaitytas į perkamos buto dalies kainą sudarant pagrindinę pirkimo­–pardavimo sutartį. Suderintą valią ateityje sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, teismo vertinimo, nagrinėjamu atveju ir patvirtino (išreiškė) sutarties šalys pasirašydamos Rankpinigių sutartį. Avanso, turinčio užtikrinimo funkciją, perdavimas yra leistinas ir teisėtas. Dėl šios priežasties ginčijamą sutartį pripažinti niekine vien tik dėl to, kad šalys pasirinko netinkamas teisines formuluotes (perduotą pinigų sumą įvardijo rankpinigiais, nurodė, kad jais užtikrina jau sudarytą sutartį, nors tokia sudaryta tuo metu nebuvo sudaryta), reikštų lingvistinių formuluočių iškėlimą virš tikrųjų šalių ketinimų ir, teismo vertinimu, neproporcingų padarinių (sutarties pripažinimo niekine) taikymą iš esmės tik formaliai ir lingvistiškai nekorektiškai sutarčiai.

54.       Duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme ieškovas nurodė, kad keletą kartų telefonu kalbėjosi su S. M. dėl buto (duomenys neskelbtini) ir buvo jam pasakęs, kad jei viskas yra taip kaip sako S. M., jis (ieškovas) to buto norėtų (2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 15 min.). Teismo vertinimu, tokia ieškovo pozicija, be kita ko, atsižvelgiant į plačius įgaliojimus, kuriuos ieškovas buvo suteikęs S. M., sudaro pagrindą manyti, kad S. M. turėjo pakankamą pagrindą sudaryti aptariamą sutartį su I. C. ir perduoti jam Rankpinigių sutartyje nurodyto dydžio (5 000 Eur) avansą. Dėl šių priežasčių ieškovo prašoma priteisti suma mažintina 5 000 Eur, kurie, teismo vertinimu, buvo išleisti vykdant ieškovo pavedimą.

Dėl V. K. grąžintų pinigų ar jo pavedimu ir interesais panaudotų lėšų

55.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas S. M. iš V. K. 2015–2018 metais gavo 110 785 Eur. Dalį minėtų pinigų S. M. paėmė pagal jam išduotus įgaliojimus iš ieškovo banko sąskaitų, dalį pinigų S. M. pagal jam išduotus įgaliojimus persivedė iš ieškovo į savo banko sąskaitą, dalį pinigų V. K. pats pervedė į atsakovo sąskaitą arba jam perdavė grynaisiais pinigais. Atsakovas teigia, kad dalį paimtų pinigų jis grąžino.

56.       Atsakovas S. M. nurodo įvairius pagrindus, kodėl jis paėmė ar persivedė iš ieškovo sąskaitos pinigus (skolos ar paskolos susigrąžinimas, ieškovo pavedimo apsaugoti jį nuo per didelio išlaidavimo vykdymas ir kt.). Ieškovo teigimu, jis leido atsakovui S. M. disponuoti pinigais, nes jie sutarė, kad S. M. jo pinigus investuos į verslą, tvarkys jo piniginius reikalus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra būtina tiksliai nustatyti, kodėl S. M. paėmė (gavo) iš V. K. kiekvieną konkrečią pinigų sumą. Teismo nuomone, esminis dalykas šioje byloje yra nustatyti, kokią dalį pinigų atsakovas panaudojo ieškovo pavedimu ir jo interesais, o jei jų šiais tikslais nepanaudojo – kiek jų iki šiol ieškovui negrąžino. Tam, kad šiomis pinigų sumomis mažinti ieškovo prašomą priteisti sumą, priešieškinio pareikšti nereikia, nes atsakovas tokiu būdu savarankiško reikalavimo nereiškia, o tiesiog įrodinėja, kad dalį pinigų jis panaudojo ieškovo pavedimu ir interesais, o kitą dalį faktiškai jam grąžino. 

57.       Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas šioje byloje nereiškė reikalavimo ir neįrodinėjo, kad jie su atsakovu S. M. buvo sutarę dėl atlygio už naudojimąsi ieškovo pinigais. Todėl teismas nevertina, ar tam tikros atsakovo S. M. grąžintos sumos turėtų būti laikomos ne iš ieškovo paimtų (gautų) pinigų grąžinimu, bet S. M. atsiskaitymu pagal susitarimą dėl atlygio už naudojimąsi ieškovo pinigais. Ieškovas, be kita ko, reikalavimą dėl atlygio už naudojimąsi jo pinigais turi teisę pareikšti atskiroje byloje ir, kadangi atsakovo grąžintos pinigų sumos įskaitomos šioje byloje, jos nebegalėtų būti pagrindu jas įskaityti į reikalavimą dėl atlygio už naudojimąsi pinigais priteisimo.

58.       2020 m. liepos 16 d. teismui pateiktuose skaičiavimuose nurodoma, kad atsakovas S. M. pavedimais grąžino ieškovui 40 492,86 Eur. Pateikti sąskaitų išrašai šią aplinkybę patvirtina (2015 m. sausio 26 d. – pervesta 20 Eur, 2015 m. sausio 30 d. – 600 Eur, 2015 m. balandžio 15 d. – 800 Eur, 2015 m. lapkričio 25 d. – 1 080 Eur („paskola“), 2016 m. birželio 27 d. – 1 037,86 Eur, 2016 m. liepos 4 d. – 3 000 Eur, 2016 m. liepos 8 d. – 2 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 10 d. – 3 000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 11 d. – 2 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 12 d. – 1 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 23 d. – 200 Eur, 2016 m. rugsėjo 30 d. – 1 000 Eur, 2016 m. spalio 4 d. – 1 000 Eur, 2017 m. rugpjūčio 4 d. – 400 Eur, 2017 m. rugpjūčio 21 d. – 350 Eur,  2017 m. rugpjūčio 28 d. – 500 Eur, 2017 m. rugsėjo 10 d. – 35 Eur, 2017 m. rugsėjo 13 d. – 100 Eur, 2017 m. rugsėjo 16 d. – 70 Eur, 2017 m. spalio 18 d. – 21 800 Eur, 2017 m. spalio 19 d. – 500 Eur, viso – 40 492,86 Eur). Be to, atsakovas nurodė, kad 2016 m. sausio 13 d. atsakovas S. M. įnešė 133,84 Eur į ieškovo sąskaitą. Šią aplinkybę ieškovo banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina. Šia bendra 40 626,7 Eur suma mažintina ieškovo prašoma priteisti suma. 

59.       Teismas pažymi, kad nors minėtų pervedimų paskirtyje nenurodoma, kad tokiu būdu grąžinami iš V. K. gauti pinigai, o kai kurių pavedimų paskirtyje nurodoma „paskola“, teismas neturi pakankamo pagrindo abejoti, kad tokiu būdu ieškovui buvo faktiškai grąžinta dalis iš jo paimtų pinigų. Jokių kitų minėtų pinigų gavimo iš S. M. pagrindų ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, nors atsakovas jau atsiliepime į pradinį ieškinį įrodinėjo, kad dalį pinigų jam grąžino. Savo ruožtu, atsižvelgiant į šalių pateiktus paaiškinimus šioje byloje, ieškovą su atsakovu siejo, viena vertus, painūs ir sudėtingi, kita vertus, taip pat tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, todėl pavedimų paskirtyje nurodyta informacija, tikėtina, ne visada atspindėjo tikrovę. Juolab kad S. M. neįrodinėjo, kad suteikė ieškovui daugiau paskolų, t. y. kad sumas, pervestas ieškovui, pavedime nurodant „paskola“, jis suteikė kaip paskolą ieškovui. 

60.       Atsakovas teigia, kad 2015 metais grąžino ieškovui grynais pinigais 19 410 Eur. Šią aplinkybę jis įrodinėja ne originaliu dokumentu „pagal užrašų knygelę 2015 m.“ (dokumento kopija, elektroninės bylos 1 t., b. l. 129), kurioje yra nurodytos tam tikros datos ir sumos, apačioje galbūt padėtas V. K. parašas. Ieškovas neigia, kad jis gavo minėtą sumą, teigia, kad dokumento kopijoje yra ne jo parašas. Teismo vertinimu, minėtas dokumentas yra nepakankamai informatyvus ir patikimas, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis patvirtina, kad S. M. 2015 metais grąžino ieškovui 19 410 Eur. Jame nėra aiškiai suformuluota ieškovo pozicija (pareiškimas, patvirtinimas), kad jis minėtą sumą iš atsakovo gavo ir ją pripažįsta. Be to, teismui pateikta tik dokumento kopija. Dėl šių priežasčių teismas minėtu įrodymu nesivadovauja.

61.       Duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme V. K. pripažino, kad jo buto Taikos pr. 9–24, Klaipėda, remontui atsakovas S. M. išleido apie 3 500 – 4 000 Eur. Jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas ieškovo buto remontui, ar skaičiavimų, pagrindžiančių buto remonto sąnaudas, atsakovas S. M. nepateikė, tačiau teigė, kad remontui išleido apie 9 000 Eur. Kita vertus, šalys iš esmės neginčija, jog S. M. nupirko virtuvinį komplektą, buitinę techniką, tam tikrus (padėvėtus) baldus, spintelę, kriauklę ir veidrodį į vonią, čiužinį, išdažė lubas, paklojo laminatą, apvadus, išklijavo tapetus, sudėjo dvi vidaus duris, pakabino šviestuvus ir užuolaidas. Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad tikėtina, jog S. M. ieškovo pavedimui vykdyti panaudojo 4 000 Eur minėto ieškovui priklausiusio buto remontui ir įrengimui. Šia suma mažintina ieškovo prašoma priteisti suma. 

62.       Atsakovas teigia, kad 2016 metais grąžino ieškovui 2 475 Eur. Šią aplinkybę jis įrodinėja ne originaliu dokumentu „atsiskaitymai už 2016 m.“ (dokumento kopija, elektroninės bylos 1 t., b. l. 130), kurioje yra nurodytos tam tikros datos ir sumos, apačioje padėtas V. K. parašas. Ieškovas neigia, kad jis gavo minėtą sumą. Teismo vertinimu, minėtas dokumentas yra nepakankamai informatyvus ir patikimas, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis patvirtina, kad S. M. 2016 metais grąžino ieškovui 2 475 Eur. Jame nėra aiškiai suformuluota ieškovo pozicija (pareiškimas, patvirtinimas), kad jis minėtą sumą iš atsakovo gavo ir ją pripažįsta. Be to, teismui pateikta tik dokumento kopija. Dėl šių priežasčių teismas minėtu įrodymu nesivadovauja.

63.       Atsakovo S. M. teismui pateiktuose 2020 m. liepos 16 d. skaičiavimuose nurodoma, kad dokumentas, esantis elektroninės bylos 1 t., b. l. 131, įrodo, kad ieškovas 2017 metais gavo 100 Eur grynais. Ieškovas šį faktą neigia, teigdamas, kad minėtame dokumente buvo aptariami tik pinigų grąžinimai į ieškovo sąskaitą. Teismo vertinimu, minėtas dokumentas yra nepakankamai informatyvus ir patikimas, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis patvirtina, kad S. M. 2017 metais grąžino ieškovui 100 Eur grynaisiais pinigais. Jame nėra aiškiai suformuluota ieškovo pozicija (pareiškimas, patvirtinimas), kad jis minėtą sumą iš atsakovo gavo ir ją pripažįsta.

64.       Kita vertus, duodamas paaiškinimus teisme ieškovas nurodė, kad anksčiau paminėtame dokumente atsispindi į ieškovo sąskaitas S. M. grąžinti pinigai (2019 m. gruodžio 6 d. posėdžio garso įrašo 1 val. 34 min). Minėtame dokumente yra įrašas apie 1 500 Eur įnešimą į ieškovo sąskaitą, kuri baigiasi numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) į ieškovo sąskaitą buvo įnešti 1 500 Eur (elektroninės bylos 5 t., b. l. 187). Vadinasi, galima daryti išvadą, kad atsakovas šią pinigų sumą grąžino ieškovui. Šia suma mažintina ieškovo prašoma priteisti suma.

65.       Atsakovas S. M. teismui 2020 m. liepos 16 d. pateiktuose skaičiavimuose nurodo, kad V. K. atsiųstas laiškas (elektroninės bylos 5 t., b. l. 195), įrodo, jog atsakovas grąžino V. K. 10 685 Eur. Ieškovas su tuo nesutiko (2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio 1 val. 59 min.). Teismo vertinimu, minėtas dokumentas yra nepakankamai informatyvus ir patikimas, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis patvirtina, kad S. M. grąžino ieškovui 10 685 Eur grynaisiais pinigais. Jame nėra aiškiai suformuluota ieškovo pozicija (pareiškimas, patvirtinimas), kad jis minėtą sumą iš atsakovo gavo ir ją pripažįsta. Dėl šių priežasčių teismas minėtu įrodymu nesivadovauja.

66.       Atsakovas S. M. teismui 2020 m. liepos 16 d. pateiktuose skaičiavimuose nurodo, kad remiantis rašteliais (elektroninės bylos 1 t., b. l. 135–140), grąžino ieškovui 3 537 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės pripažino, kad paėmė iš S. M. 737 Eur, 300 Eur, 1 000 Eur (kovo mėnesį), 600 Eur (2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio 1 val. 35 min.). Dėl kitų sumų nurodė, kad jos įtrauktos į kitas sumas. Teismo vertinimu, minėta ieškovo pozicija atrodo logiška ir nuosekli, nes, kiek tai susiję su 2019 m. kovo mėnesiu, viename iš raštelių nurodyta, kad iš viso kovo mėnesį paimta 1 000 Eur, todėl labiau tikėtina, kad kituose rašteliuose atskirai nurodytas smulkesnes sumas apima minėta 1 000 Eur suma. Dėl kitų sumų pastebėtina, kad jose nurodyta, kad ieškovas atitinkamas sumas paėmė ne iš S. M.. Minėta ieškovo pripažinta suma (2 637 Eur) mažintina ieškovo prašoma priteisti suma.

67.       2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžiu metu ieškovas iš esmės pripažino, kad atsakovas sumokėjo 600 Eur kaimynui, kurį ieškovas buvo apipylęs, J. V. atsakovas ieškovo pavedimu perdavė apie 500 Eur (buvo paminėti 2-3 kartai ne daugiau kaip po 200 Eur, todėl teismas sprendžia, kad tikėtina suma yra 500 Eur), 1 000 Eur atsakovas atnešė ieškovui į namus (prie Efkos), 500 Eur atsakovas grąžino prie „Avitelos“, atvežė 500 Eur į (duomenys neskelbtini) (sodą), lombarde sumokėjo 300 Eur, ieškovas liepė duoti A. 700 Eur ir tuo pat metu gavo 100 Eur pats, 2017 m. birželio 29 d. dėl ieškovo interesų atsakovas išleido 67 Eur, kitą dieną ieškovas iš atsakovo greičiausiai gavo dar 100 Eur, po to du kartus gavo po 150 (prie E. ir J.), po to jam dar buvo perduota 100 ir 90 Eur, taip pat ieškovui grąžinta, jo pavedimu perduoti ar kitaip išleisti 50 Eur (J. ant manikiūro), 270 Eur (blondinei), 450 Eur (Telšiuose), 100 Eur (už J.), 305 Eur (už medicininę komisiją), 170 Eur (lombarde), 120 Eur (G.), 131 Eur (už pažymas), 150 Eur už buto tvarkymą.

68.       2019 m. gruodžio 6 d. posėdyje ieškovas taip pat pripažino, kad S. J. po areštinės atvežė 100 Eur, prieš išvykstant į reisą 2019 metais – 500 Eur. Nors šiuos pinigus perdavė S. J., tačiau ieškovas iš esmės neginčijo, kad tokiu būdu buvo perduoti pinigai nuo S. M.. 

69.       Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, teismas daro išvadą, kad ieškovas iš esmės pripažino, kad jam buvo grąžinta ar jo interesais atsakovo išleista (perduota) grynaisiais pinigais 7 203 Eur. 

70.       Teismas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. spalio 11 d. teismo posėdyje ieškovas užsiminė, kad 2017 metais iš S. M. galėjo gauti apie 8 000 Eur (teismo posėdžio garso įrašo 56 min). Tačiau teismas nelaiko šio ieškovo pasisakymo kaip minėtos sumos gavimo aiškiu ir nedviprasmišku pripažinimu. Pirma, ieškovas neigė, kad gavo 20 000 Eur pagal Paskolos sutartį, todėl gali maišyti tam tikras aplinkybes. Antra, skirtingai nei dėl sumų, nurodytų šio sprendimo 67 ir 68 punktuose, atsakovas nepateikė detalesnių paaiškinimų ar aplinkybių, kur ir kada minėti pinigai buvo perduoti ieškovui. Dėl šių priežasčių teismas nelaiko, kad įrodyta, jog 2017 metais ieškovas iš atsakovo gavo 8 000 Eur.

71.       Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad S. M. (J.) sumokėjo 42,34 Eur už ieškovą antstoliui Jonauskui (elektroninės bylos 1 t., b. l. 143), 404,34 Eur už ieškovą sumokėjo UAB „Tele2“ (elektroninės bylos 1 t., b. l. 144). 2019 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės pripažino, kad šios sumos buvo išleistos jo interesais. Nors šiuos pinigus išleido S. J., teismo vertinimu, jais gali būti mažinama ieškovo prašoma priteisti suma. Bylos medžiagos visuma, teismo vidiniu įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad šiuos mokėjimus organizavo ir už juos, padedamas S. J., ieškovo pinigais atsiskaitė atsakovas S. M.. Minėta suma (446,68 Eur) mažintina ieškovo prašoma priteisti suma.

72.       S. M. 2015 m. gruodžio 3 d. sumokėjo už ieškovą 100 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai (žr. S. M. banko sąskaitos išrašą). Ieškovas taip pat neginčijo, kad atsakovas už jį 2017 m. spalio 18 d. sumokėjo 80 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2016 m. birželio 28 d. sumokėjo ir 2016 m. liepos 26 d. už ieškovą sumokėjo 590,87 Eur lizingo įmokų (žr. S. M. banko sąskaitos išrašą), 209,4 Eur išsiuntė ieškovui į Graikiją (elektroninės bylos 3 t., b. l. 43). Pagal UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ 2019 m. liepos 25 d. pažymą (priedas prie dokumento, kurio registracijos numeris teisme – DOK-3938) S. M. sumokėjo už V. K. 67,6 Eur mokesčių, susijusių su V. K. priklausiusiu butu (duomenys neskelbtini). Atsakovas S. M. taip pat nurodė, kad sumokėjo 1 021,8 Eur buto (duomenys neskelbtini), mokesčių. Ieškovas šių sumų iš esmės neginčijo. Teismo atlikta atsakovo S. M. banko sąskaitų analizė teikia pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas S. M. komunaliniams mokesčiams (taip pat ir kredito už buto renovaciją grąžinimui) išleido ne mažesnę nei nurodyta 1 021,8 Eur sumą. Dėl šių priežasčių ieškovo prašoma priteisti suma mažintina 2 069,67 Eur, nes ši suma buvo panaudota ieškovo interesais ir nėra pakankamo pagrindo manyti, kad tai padaryta ne ieškovo pavedimu.

73.       Atsakovas nurodo, kad išleido 381,97 Eur buto (duomenys neskelbtini) notarinėms pirkimo­–pardavimo išlaidoms ir 785,63 Eur komunaliniams mokesčiams. Tačiau teismas pažymi, kad minėtas butas buvo nupirktas S. J. vardu, kai atsakovas S. M. dar nebuvo gavęs iš ieškovo didžiosios dalies minėtam butui įsigyti reikalingų lėšų. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme atsakovas S. M. paaiškino, kad butas S. J. vardu buvo nupirktas, nes ieškovas buvo kažkur dingęs ir buvo neaišku, ar jis sumokės buto pirkimo kainą, todėl jis (S. M.) nerizikavo jo pirkti ieškovo vardu (2020 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 45 min.). Vadinasi, nupirkdami aptariamą butą S. J. vardu, atsakovai S. M. ir S. J. iš esmės veikė savo rizika ir interesais. Be to, po sandorio iš ieškovo gavę 28 598 Eur už butą (duomenys neskelbtini) (dar 5 000 Eur buvo gavęs anksčiau), šio buto atsakovai neperleido ieškovui, o jam išvykus į reisą jūroje – bute apgyvendino (šalys tik nesutaria, kuriam laikui) kitą asmenį. Pardavę aptariamą butą, atsakovai S. M. ir S. J. už jį gautų pinigų ieškovui neperdavė, nors ieškovas buvo finansavęs didžiąją dalį jo pirkimo kainos. Byloje apskritai nėra patikimų duomenų, kad atsakovai S. M. ir S. J. parduodami šį butą būtų veikę ieškovo pavedimu. Visa tai, teismo vertinimu, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad tiek įsigydami butą, tiek jį valdydami nuosavybės teise, tiek parduodami atsakovai S. M. ir S. J. labiau veikė savo interesais ir rizika. Teismo nuomone, tokioje situacijoje būtų neteisinga laikyti, kad atsakovas S. M. turėjo pakankamą pagrindą padengti minėtas notarines ir komunalinių mokesčių išlaidas iš ieškovo gautais pinigais. Atsakovė S. J., manydama, kad ieškovas, gyvendamas (duomenys neskelbtini) bute ir nemokėdamas komunalinių mokesčių padarė jai nuostolių, gali pareikšti ieškinį ieškovui bendra tvarka.

74.       Atsakovas nurodo, kad iš savo lėšų sumokėjo 7 124 Eur už butą (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos dvi versijos dėl dalinio (avansinio) atsiskaitymo už minėtą butą. Ieškovas duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad 20 000 Lt avansas buvo sumokėtas iš jo pinigų, kuriuos jis buvo palikęs namie JAV doleriais. Pasak ieškovo, avansą sumokėjo J. V.. Atsakovas S. M. teigė, kad avansą sumokėjo iš savo pinigų, kuriuos vėliau tikėjosi ir faktiškai susigrąžino pasiimdamas pinigus iš ieškovo sąskaitos.

75.       Teismo manymu, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad S. M. sumokėjo 7 124 Eur už ieškovą kaip dalinį apmokėjimą už butą (duomenys neskelbtini), ne iš savo, bet ieškovo pinigų. Kitaip tariant, teismas mano, kad atsakovas S. M. savo lėšų minėtam (7 124 Eur) mokėjimui neišleido. Pirma, teismui neatrodo tikėtina, kad S. M. būtų mokėjęs didelę sumą (7 124 Eur) iš savo lėšų už asmenį, su kuriuo jį nesiejo giminystės ryšiai ir byloje nėra duomenų, kad tuo metu (2015 metų sausį) šiuo asmenis būtų sieję ypatingi pasitikėjimo santykiai. Juolab kad 2018 metais pirkdamas butą (duomenys neskelbtini) S. M. jau nerizikavo ir, iš anksto negavęs pinigų iš ieškovo, minėtą butą nupirko sesers S. J. vardu. Tai, kad 2015 m. sausio 15 d. S. M. turėjo ieškovo įgaliojimą, be kita ko, disponuoti jo lėšomis banko sąskaitose, šios teismo abejonės nepašalina, nes įgaliojimas bet kada galėjo būti atšauktas, o ieškovas dėl polinkio vartoti alkoholį sunkiai galėjo sudaryti itin patikimo asmens įspūdį, iš kurio ateityje S. M. tikrai atgaus savo išleistus pinigus. Antra, teismui neatrodo tikėtina, kad minėtas butas buvo laikomas ieškovui negavus jokio avanso iki pat sandorio sudarymo dienos. Liudytoja J. V. šiuo aspektu nurodė, kad dar iki sutarties sudarymo buvo sumokėtas (2014 m. gruodžio 17 d.; elektroninės bylos 1 t., b. l. 186) 20 000 Lt avansas, dalis kurio buvo sumokėta iš ieškovo „nusiimtų“ pinigų (tokią poziciją J. V. išdėstė duodama parodymus teisme). Iš tiesų 2014 m. gruodžio 15 d. ieškovas iš savo sąskaitos paėmė 11 000 Lt, dar 3 000 Lt buvo paimti 2014 m. gruodžio 18 d. (elektroninės bylos 4 t., b. l. 81, 82). Tad atrodo tikėtina, kad minėtu laikotarpiu galėjo vykti avansinis mokėjimas už butą. 2015 m. sausio 15 d. (dalinio (7 124 Eur) atsiskaitymo už aptariamą butą dieną) ieškovas iš banko sąskaitos paėmė dar 3 530,37 Eur, kuriuos (pasiėmęs kelis šimtus eurų), pasak ieškovo, jis perdavė S. M. buto pirkimo sandoriui užbaigti. Trečia, labai tikėtina, kad prieš 7 124 Eur perdavimą buto (duomenys neskelbtini) pardavėjai atsakovas S. M. buvo susitikęs su ieškovu, nes atsakovui turėjo būti perduotas 2015 m. sausio 15 d. įgaliojimas, kurio pagrindu S. M. perdavė pinigus minėto buto pardavėjai ir kitą dieną nupirko butą. Ši aplinkybė sustiprina tikimybę, kad ieškovo iš sąskaitos 2015 m. sausio 15 d. paimti pinigai (jų dalis) buvo perduoti S. M. atsiskaityti su buto pardavėja. Ketvirta, jei S. M. būtų iš savo pinigų sumokėjęs 7 124 Eur, jis, tikėtina, būtų juos nedelsiant atsiėmęs pagal ieškovo išduotą įgaliojimą. Tačiau S. M. lygiai 7 124 Eur sumos neatsiėmė, nors ir turėjo tokią galimybę. 2015 m. sausio 16 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos pagal įgaliojimą paėmė 2 440 Eur, 2015 m. sausio 30 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos pagal įgaliojimą paėmė 2 975 Eur, o 2015 m. vasario 20 d. atsakovas S. M. iš ieškovo banko sąskaitos pagal įgaliojimą paėmė 800 Eur, t. y. ne iki 7 124 Eur trūkstamą sumą, kurią galėjo paimti, bet mažesnę sumą. Vėliau S. M. ėmė pervedinėti ieškovo pinigus UAB „Jamaksas“. Be to, 2015 m. sausį S. M. į ieškovo banko sąskaitą pervedė 620 Eur, nors jei pats ieškovas buvo S. M. skolingas, nepaaiškinama, kodėl S. M. tuos pinigus ieškovui pervedė. Penkta, tam tikri prieštaravimai tarp liudytojų J. V., D. B. ir ieškovo (dėl avanso už butą mokėjimo padirbtais JAV doleriais ir jų grąžinimo J. V.), teismo manymu, išvados, kad S. M. dalinio atsiskaitymo už butą iš savo lėšų nemokėjo, nepaneigia. Juolab kad liudytoja D. B. neprisiminė UAB „Profitas“ (buto (duomenys neskelbtini), pardavėjo) kasos pajamų orderio, kuriame nurodyta, kad iš įgalioto asmens S. M. buvo paimta 7 124 Eur grynaisiais pinigais, kaip dalinis apmokėjimas už V. K., išrašymo aplinkybių.

76.       Atsakovas nurodė, kad už buto (duomenys neskelbtini) patyrė 210,76 Eur notarinių išlaidų. Šias sutartis pripažinus negaliojančiomis dėl ieškovo interesų pažeidimo, nėra pagrindo šiomis išlaidomis mažinti ieškovo prašomą priteisti pinigų sumą.

Apibendrinimas dėl ieškovui grąžintų ir jo interesais panaudotų lėšų

77.       Minėta, kad atsakovas S. M. iš V. K. 2015–2018 metais gavo 110 785 Eur. Iš jų atėmus 5 000 Eur (sprendimo 54 punktas), 40 626,7 Eur (sprendimo 58 punktas), 4 000 Eur (sprendimo 61 punktas), 1 500 Eur (sprendimo 64 punktas), 2 637 Eur (sprendimo 66 punktas), 7 203 Eur (sprendimo 69 punktas), 446,68 Eur (sprendimo 71 punktas), 2 069,67 Eur (sprendimo 72 punktas), lieka –  47 301,95 Eur. Tačiau pažymėtina, kad teismas pripažino Paskolos sutartį galiojančia ir sudaryta. Pagal ją ieškovas S. M. iki 2018 m. liepos 13 d. turėjo grąžinti 20 000 Eur. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, minėtus 20 000 Eur atsakovas S. M. susigrąžino persivesdamas pinigų sumas iš ieškovo banko sąskaitos. Dėl šios priežasties minėta  47 301,95 Eur mažintina 20 000 Eur, nes iš 110 785 Eur, kuriuos gavo atsakovas, 20 000 Eur sudarė skolos pagal Paskolos sutartį grąžinimas. Aplinkybės, kad pats persivesdamas paskolos sumas į savo sąskaitą atsakovas elgėsi galbūt nesąžiningai, kad tuo metu dar nebuvo suėjęs paskolos grąžinimo terminas, teismo vertinimu, šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Šiuo metu skolos grąžinimo terminas jau yra suėjęs, todėl aplinkybė, kad atsakovas S. M. anksčiau laiko susigrąžino paskolą, nebėra reikšminga. Juolab kad ieškovas nereiškia reikalavimo atlyginti jam padarytus nuostolius dėl anksčiau termino atsakovo susigrąžintos skolos. Vadinasi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistini  27 301,95 Eur.  

Dėl S. J. solidarios atsakomybės   

78.       Ieškovas prašo, kad atitinkamos pinigų sumos būtų priteistos iš atsakovų S. M. ir S. J. solidariai. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

79.       Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. savo vardu nupirko butą (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo parduotas už 40 500 Eur. Tarp bylos šalių nekyla ginčas, kad ieškovas minėto buto įsigijimui atsakovui S. M. pervedė (perdavė) ne mažiau kaip 33 598 Eur. Atsakovė S. J. pripažino, kad žinojo, jog butas iš esmės yra ieškovo (bylos metu vadino jį „Vadimo butu“), kad ieškovas finansavo jo pirkimą. Vadinasi, gavusi pinigus už aptariamo buto pardavimą, S. J. turėjo suderinti su ieškovu, kam grąžinti gautus pinigus (bent jau ieškovo sumokėtus 33 598 Eur). Juolab kad tuo metu ieškovas jau nebepageidavo, kad S. M. imtų ieškovo pinigus. Įrodymų, kad S. J. atsiklausė ieškovo, kam grąžinti jo dalį į butą investuotų pinigų, byloje nėra. Tokiu būdu S. J. prisidėjo prie to, kad ieškovui nebuvo grąžinta dalis jam priklausančių lėšų. Be to, bylos medžiagos visuma teikia pagrindą manyti, kad atsakovė S. J. prisidėjo prie ieškovo reikalų tvarkymo (jos vadovaujama įmonė gavo ieškovo lėšų, S. J. prisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini) remonto, vėliau nupirko šį butą, taip pat nupirko butą (duomenys neskelbtini) kurį laikė ieškovo butu, ieškovo interesais atliko kelis mokėjimus, perdavė jam pinigus, siuntė ieškovui laišką dėl jo interesais panaudotų lėšų). Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, atsakovė S. J. pripažintina solidariai atsakinga už ieškovui negrąžintų lėšų likutį (27 301,95 Eur).    

Dėl bylinėjimosi išlaidų

80.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas:

–       2 456 Eur žyminio mokesčio;

–       107,41 Eur dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo;

–       20 Eur išlaidų už išvadą dėl turto vertės nustatymo;

–       4 350 Eur išlaidų už advokato pagalbą;

–       400 Eur už turto vertės nustatymo ekspertizę;

–       2 029,71 Eur už Paskolos sutarties ekspertizę;

–       18,15 Eur už šaukimo liudytojai J. V. įteikimą.

81.       Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. patyrė 550 Eur, UAB „Jamaksas“ 50 Eur atstovavimo išlaidų, D. J. 400 Eur, I. C. 200 Eur, notarė I. M. 300 Eur, S. M. 3 650 Eur atstovavimo išlaidų. 

82.       Anksčiau paminėtos išlaidų sumos yra pagrįstos ir protingos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

83.       Ieškovas pareiškė S. M. turtinių reikalavimų už 192 345 Eur. Ieškinys prieš S. M. tenkintas 34,77 proc. (66 881,95 / 192 345), todėl iš atsakovo S. M. ieškovui priteistina 1 278,07 Eur (7 351,56 x 34,77 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų.

84.       Ieškovas pareiškė S. J. turtinių reikalavimų už 155 785 Eur. Ieškinys prieš S. J. tenkintas 42,93 proc. (66 881,95 / 155 785), todėl iš atsakovės S. J. ieškovui priteistina 1 578,01 Eur (7 351,56 x 42,93 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų.

85.       Ieškovui taip pat grąžintini 40 Eur nepanaudoto avanso už liudytojos iškvietimą į teismo posėdį.

86.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai dėl Paskolos sutarties buvo atmesti, o abejonės dėl Paskolos sutarties tikrumo nepasitvirtino, visos ieškovo išlaidos už Paskolos sutarties ekspertizę atitenka ieškovui (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, dėl anksčiau minėtų priežasčių iš ieškovo trečiajam asmeniui notarei I. M., kuri patvirtino ieškovo ginčytą Paskolos sutartį, priteistini 300 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetus ieškovo reikalavimus UAB „Jamaksas“, D. J. (dėl buto grąžinimo), I. C. iš ieškovo taip pat priteistina atitinkamai 50, 400 ir 200 Eur atstovavimo išlaidų.

87.       S. M. iš ieškovo priteistina 2 380,90 Eur (3 650 x 65,23 proc.), S. J. iš ieškovo priteistina 313,89 Eur (550 x 57,07 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

88.       Nukrypti nuo anksčiau apskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų dydžių ir jų paskirstymo pagal įprastas taisykles teismas nemato pagrindo.

Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša

89.       Byloje yra pateikti S. M. ir V. K. išsamūs banko sąskaitų išrašai. Šie dokumentai pripažinti neviešais ir neteiktinais susipažinti kitiems, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 10 straipsnio 1 ir 4 dalys). Nuasmeninti banko sąskaitų išrašai yra prijungti prie bylos.

90.       J. V., teikdama teismui prašymą dėl baudos panaikinimo, pateikė teismui duomenis apie jos sveikatos būklę. Šie duomenys pripažintini neviešais ir neteiktinais susipažinti kitiems, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 10 straipsnio 1 ir 4 dalys).

91.       Ieškovo atstovas prašė pripažinti 2020 m. birželio 2 d. neįsiteisėjusį nuosprendį, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį nevieša bylos medžiaga ir neteikti jo susipažinti. Teismo vertinimu, minėtuose dokumentuose yra duomenų apie asmenų privatų gyvenimą, todėl jis pripažintinas nevieša bylos medžiaga, neteiktina susipažinti kitiems, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 10 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Dėl dokumentų grąžinimo

92.       Sprendimui įsiteisėjus, notarei I. M. grąžintinas notarinis registras (2017 metai, 7 tomas, bylos Nr. (indeksas) 310), taip pat 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties originalas, Klaipėdos apylinkės teismui – baudžiamosios bylos Nr. I-593-526/2018 medžiaga.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia 2017 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. K. ir S. J. dėl buto (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. J. ir D. J. dėl buto (duomenys neskelbtini).

Priteisti solidariai iš atsakovų S. M. ir S. J. ieškovui V. K. 66 881,95 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (66 881,95 Eur), palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį, taip pat ir dėl buto (duomenys neskelbtini), grąžinimo ieškovui V. K., įregistruojant jį V. K. vardu, atmesti.

Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovo S. M. 1 278,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui V. K. iš atsakovės S. J. 1 578,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui S. M. iš ieškovo V. K. 2 380,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei S. J. iš ieškovo V. K. 313,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui notarei I. M. iš ieškovo V. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei D. J. iš ieškovo V. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui I. C. iš ieškovo V. K. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Jamaksas“ iš ieškovo V. K. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos ieškovui V. K. 40 Eur nepanaudoto avanso už liudytojo šaukimą į teismą.

Pripažinti atsakovo S. M. banko sąskaitos išrašus (2019 m. lapkričio 7 d. dokumento registracijos Nr. DOK-19289 popierinis priedas) nevieša bylos medžiaga ir neteikti susipažinti kitiems, taip pat dalyvaujantiems byloje asmenims.

Pripažinti ieškovo V. K. banko sąskaitos išrašus (2019 m. rugsėjo 20 d. dokumento registracijos Nr. DOK-16577) nevieša bylos medžiaga ir neteikti susipažinti kitiems, taip pat dalyvaujantiems byloje asmenims. 

Pripažinti liudytojos J. V. pateiktus duomenis apie sveikatos būklę (2020 m. kovo 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-4958 priedas „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“) nevieša bylos medžiaga ir neteikti jų susipažinti kitiems, taip pat dalyvaujantiems byloje asmenims.

Pripažinti 2020 m. birželio 2 d. neįsiteisėjusį nuosprendį (2020 m. birželio 5 d. dokumento registracijos Nr. DOK-9016 priedas),  Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį (2020 m. balandžio 10 d. dokumento registracijos Nr. 5999 priedai) nevieša bylos medžiaga ir neteikti jų susipažinti kitiems, taip pat dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti notarei I. M. notarinį registrą (2017 metai, 7 tomas, bylos Nr. (indeksas) 310), 2017 m. liepos 13 d. paskolos sutarties originalą, Klaipėdos apylinkės teismui – baudžiamosios bylos Nr. I-593-526/2018 medžiagą.

Sprendimui įsiteisėjus sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovų S. J. ir S. M. turto arešto) mastą iki 66 881,95 Eur, taip pat panaikinti įrašą viešame registre dėl atsakovei D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Aurimas Brazdeikis