Civilinė byla Nr. e2-545-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00413-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Modek“ bankrotas pripažintas tyčiniu, suinteresuoti asmenys civilinėje byloje – M. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Modek“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Edvardas Kochanauskas. Nemokumo administratorius, vadovaudamasis 2020 m. balandžio 21 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimu, kreipėsi į teismą prašymas pripažinti atsakovės UAB „Modek“ bankrotą tyčiniu ir atsakingu už šias pasekmes pripažintini buvusį įmonės vadovą M. G..
2. Nurodė, kad bendrovė įregistruota 2007 m. spalio 30 d., akcijos nuosavybės teise nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. priklausė M. G., nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. – J. S.. M. G. bendrovei vadovavo nuo 2007 m. spalio 30 d. Buvęs bendrovės vadovas per teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nustatytą terminą ir iki pat šiol perdavė administratoriui tik dalį bendrovės dokumentų, o itin svarbių ir aktualių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė. Bendrovės vyriausiasis buhalteris paaiškino, kad visi dokumentai buhalterinėje programoje buvo saugomi elektroniniu būdu, tačiau 2019 metų vasarą vienos iš audrų metu trenkus žaibui į pastatą netoli serverio jie buvo sunaikinti be galimybės atkurti. Be to, nemokumo administratorius nurodė, kad 2008 m. balandžio 2 d. Norvegijos Karalystėje buvo įregistruota bendrovė „NUF Modek“, kuri nėra savarankiškai veikiantis juridinis asmuo, o reikalingas tik veiklai Norvegijos Karalystėje vykdyti. „NUF Modek“ vardu Norvegijos Karalystėje buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita, iš kurios buvo vykdomi atsiskaitymai, tačiau buvęs bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratoriui jokios informacijos, susijusios su „NUF Modek“ veikla. Administratorius taip pat paprašė perduoti teises disponuoti elektroninio pašto dėžutėmis, naudojamomis su domenais „modek-group.com“, „modek.lt“, ir paskyromis, esančiomis serveryje „modek.hostingas.lt“, tačiau vadovas šiuos reikalavimus ignoravo ir iki šiol pareigos neįvykdė.
3. M. G., eidamas bendrovės vadovo pareigas, taip pat sudarė bendrovei nenaudingus sandorius. Sandoriai, sudaryti bendrovės vardu dėl vadovo gyvenamosios vietos ir jam pačiam priklausančio turto – 2016 m. vasario 1 d. iš UAB „Šeimyna“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. RMA 016/167 pirkta paslauga „Užbaigtos statybos deklaracija (duomenys neskelbtini) ir valstybinė rinkliava suma 70 Eur“, 2016 m. vasario 17 d. iš UAB „Šeimyna“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. RMA 016/167 pirkta paslauga „Leidimas statybai (duomenys neskelbtini) perregistravimas ir Valstybinė rinkliava, suma 88 Eur“, vertinti kaip prieštaraujantys įmonės veiklos tikslams ir kaip tyčinio bankroto požymiai.
4. Su UAB „Šiltas būstas LT“ sudarytų sandorių bendra suma pagal pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas – faktūras siekė 280 000 Eur. Sąskaitų faktūrų turinį pagrindžiantys aktai nepasirašyti paslaugos gavėjo atstovo, todėl nėra galimybės įvertinti, kokie darbai, kokiu tikslu buvo atlikti, t. y. iš pateiktų sąskaitų faktūrų nėra galimybės nustatyti šių dokumentų pagrįstumo. Jokie darbų priėmimo–perdavimo aktai nebuvo sudaryti ir darbai nebuvo perduoti. Analogiška situacija yra ir su stalių gaminiais, nes nenurodoma, kokie gaminiai pagaminti ir perduoti užsakovui. Tokia pati situacija yra su sąskaitomis už konstruktorių brėžinius, nes nėra nurodyta, už kokius konkrečiai brėžinius, dėl kokio poreikio ir kokio sudėtingumo brėžiniai perduodami. Santykių tarp šių juridinių asmenų analizę komplikuoja tai, kad atsiskaitymai buvo vykdomi grynaisiais pinigais, o šių pinigų sumokėjimą ir (ar) perdavimą pagrindžiantys dokumentai administratoriui neperduoti.
5. Į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukta UAB „Plokštuminių pamatų meistrai“ išrašyta 2018 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. PPM 0000221, suma 9 239,08 Eur, už „renovacijos darbus ir karkasinio namo konstrukcijų montavimą“, tačiau administratoriui nėra perduota jokia sutartis tarp šalių. Bendrovė neturėjo nekilnojamojo turto, kurį reikėtų renovuoti, ir namo iš karkasinių konstrukcijų. Iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Šiltas būstas LT“ ir UAB „Plokštuminių pamatų meistrai“ vadovas yra R. P., buvęs atsakovės darbuotojas. Siekdamas išsiaiškinti grynųjų pinigų panaudojimo aplinkybes ir tarpusavio skolų įskaitymo aplinkybes, administratorius kreipėsi į UAB „Šiltas būstas LT“ ir UAB „Plokštuminių pamatų meistrai“ su prašymu pateikti tarpusavio sutarčių, darbų atlikimo aktų ir apyvartos žiniaraščių kopijas, tačiau šių įmonių vadovai ignoravo administratoriaus prašymą ir jokios informacijos nesuteikė.
6. Nemokumo administratorius nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinė būklė nuolat blogėjo ir 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė tapo nemoki. 2018 m. rugpjūčio 16 d. pradėjo kauptis skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), o nuo 2018 m. gruodžio 19 d. įregistruotas turto areštas 19 951,16 Eur sumai. Nuo 2018 m. balandžio 10 d. vykdomi ieškojimai pagal 10 vykdomųjų bylų. Nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. realų įmonės turtą sudarė 69 847 Eur (ilgalaikis turtas 657 Eur; trumpalaikis turtas 69 190 Eur, atsargos 49 290 Eur; pirkėjų skolos 19 287 Eur, o įsipareigojimai siekė 141 649 Eur.
7. Nemokumo administratoriui nėra perduoti grynųjų pinigų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai. Administratorius, atlikęs finansinę analizę už 3 metus, iš pirminių dokumentų nustatė, kad kasos apyvarta laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo tokia: gauta 31 135,62 Eur pajamų ir patirta 308 650,76 Eur išlaidų; skirtumas – 277 515,14 Eur. Pirkimai už grynus pinigus sudarė 104 545,79 Eur, mokėjimai banko kortele – 5 591,40 Eur, pervedimai atskaitingiems asmenims – 126 427 Eur, į banko sąskaitą įnešta 96 100 Eur, UAB „Ekorūmai“ į suinteresuoto asmens sąskaitą pervedė 31 620 Eur. Taigi susidarė 86 554,04 Eur trūkumas, kuris laikytinas bendrovės žala ir išvestine žala kreditoriams. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą apie blogą įmonės valdymą.
8. Suinteresuotas asmuo už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nurodytus pažeidimus yra nubaustas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu, taigi egzistuoja pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu ir šiuo pagrindu, kadangi įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės (bendrovės) turtą buvo apribotos arba panaikintos.
9. Suinteresuotas asmuo M. G. atsiliepimu į pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Modek“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad administratorius nenustatinėjo jokių sąmoningų ir nuoseklių vadovo veiksmų ar neveikimo, tariamai privedusių bendrovę prie bankroto. Administratorius siekia bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu remdamasis vien galimais vadovo pareigų pažeidimais, niekaip priežastiniu ryšiu nesusijusiais su bendrovės nemokumu. Vadovas jo žinioje buvusius bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus yra perdavęs bankroto administratoriui. Administratorius, gindamas bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, nėra pareiškęs nei vieno ieškinio dėl bendrovės sudarytų sandorių nuginčijimo, taigi neegzistuoja nei vienas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pareiškime minimi bendrovės sudaryti sandoriai būtų buvę nuginčyti ar būtų pripažinta, jog šiais sandoriais būtų buvusi padaryta žala bendrovės ar jos kreditorių teisėms ar teisėtiems interesams.
10. Nei nemokumo administratorius, nei VMI tikslaus bendrovės nemokumo momento nenustatinėjo ir išsamios bendrovės finansinių rodiklių analizės neatliko. Vien juridinio asmens patirtų nuostolių suma, neanalizuojant jų susidarymo kilmės ir priežasčių, šių duomenų nevertinant su juridinio asmens pradelstais įsipareigojimais bei jų struktūra, nieko nepasako apie juridinio asmens tikrąją finansinę padėtį, todėl tokia paviršutiniška finansinės atskaitomybės dokumentų analizė negali būti laikoma tinkamu įrodymu sprendžiant dėl bendrovės mokumo ir todėl administratoriaus teiginiai dėl bendrovės tariamo nemokumo dar 2018 m. gruodžio 31 d. yra atmestini kaip nepagrįsti.
11. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog palaiko administratoriaus prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pripažino LUAB „Modek“ bankrotą tyčiniu.
13. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais yra įrodinėjamas tyčinis bankrotas, buvo atlikti arba neatlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo, todėl ginčo teisiniams santykiams taikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) teisės normas.
14. Teismas, įvertinęs Juridinių asmenų registrui pateiktas finansinės atskaitomybės dokumentus, pažymėjo, kad tiek 2017 m., tiek 2018 m. pradelsti įmonės įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2019 m. vasario 8 d. buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Modek“, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi byla buvo nutraukta, nes ieškovė 2019 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą atidėti atsakovei skolos mokėjimą iki 2020 m. liepos 1 d. VSDFV ieškinyje buvo nurodyta, kad įmonė šiai kreditorei yra skolinga 24 731,87 Eur įmokų, kurios susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2019 m. vasario 8 d. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu nagrinėjamoje LUAB ,,Modek“ bankroto byloje 2020 m. kovo 26 d. nutartimi patvirtintas VSDFV Šilalės skyriaus 31 369 Eur finasinis reikalavimas, o tai įrodo, jog UAB ,,Modek“ nesumokėjo atidėtos skolos ir šios įmonės vadovas nuo 2020 m. liepos 1 d., t. y. tada, kai pasibaigė šios įmokos mokėjimo atidėjimo terminas, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė buvo nemoki.
16. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 23 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (toliau – ir operatyvaus patikrinimo pažyma) įrodo, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo 18 421,80 Eur, 2020 m. sausio 22 d bankroto bylos iškėlimo metu įmonė šiai institucijai buvo skolinga 34 051,02 Eur. Teismas sprendė, kad šioje bylos dalyje įrodyta, jog minėti kreditorių finansiniai reikalavimai augo dėl vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laiku nevykdymo. Teismas pažymėjo, kad UAB „Modek“ vadovas, įmonei tapus nemokiai, nesilaikė fiduciarinių pareigų įmonės kreditoriams. Netinkamas UAB „Modek“ valdymas nulėmė tolesnį nemokios įmonės padėties bloginimą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais VMI ir VSDFV, o tai yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
17. Teismas iš operatyvaus patikrinimo pažymos taip pat nustatė, kad bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems savo kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas), ir nubaustas 1 400 Eur bauda. Vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, kad už paslaugas ir prekes buvo atsiskaitoma pinigus pervedant į fizinių asmenų M. G. ir Š. A. banko sąskaitas. Bendrovė nuo 2018 m. birželio 15 d. turėjo mokestinę nepriemoką, dėl kurios išieškojimo buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Teismas sprendė, kad bylos duomenimis įrodyta, jog suinteresuotas asmuo tinkamai neįgyvendino pareigos pirmiausia atsiskaityti su valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais, todėl sprendė, kad yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.
18. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtino tyčinio bankroto požymio teismas pažymėjo, kad operatyvaus patikrinimo pažyma įrodo, jog suinteresuotas asmuo aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų nurodydamas, jog dėl žaibo iškrovos buvo sugadintas kompiuteris su buhalterinės apskaitos programa. Tačiau, teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo neįrodė aplinkybės, kad buhalterinės apskaitos programos atkurti iš atsarginės jos kopijos neįmanoma. VMI atlikusi bendrovės operatyvų patikrinimą nustatė, kad už paslaugas ir prekes paslaugų gavėjai ir prekių pirkėjai mokėjo į fizinių asmenų – vadovo ir Š. A. banko sąskaitas. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta ir tai, kad bendrovė nesilaikė Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau – Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės), 9 punkto, kuris nurodo, jog kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, į įmonės kasą turi būti sugrąžinti atskaitingiems asmenims išmokėti ir jų nepanaudoti pinigai. Teismas pažymėjo, kad iš nemokumo administratoriaus pateiktų papildomų įrodymų, t. y. priėmimo–perdavimo akto, nustatyta, jog administratoriui buvo perduoti kasos vedimo dokumentų segtuvai, tačiau suinteresuotas asmuo neįrodė, kad perdavė administratoriui dokumentus, susijusius su įmonės veiklos vykdymu Norvegijos Karalystėje.
19. Teismas, įvertinę sandorius, sudarytus tarp UAB „Ekorūmai“ (buvęs pavadinimas UAB „Nebe“) ir UAB „Modek“ per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., pažymėjo, kad UAB „Modek“ pardavė UAB „Ekorūmai“ (UAB „Nebe“) prekių ir paslaugų už 259 731,36 Eur ir UAB „Modek“ šiai įmonei pardavė žemės sklypą, kuris 2018 m. rugpjūčio 17 d. parduotas už 23 400 Eur, ir automobilį BMW už 14 400 Eur. UAB ,,Modek“ 2019 m. kovo 25 d. darbuotojų sąrašas, pateiktas 2021 m. vasario 4 d., įrodo, kad tuo metu įmonėje buvo 12 apdraustų darbuotojų, Š. A., vykdęs pagrindines įmonės veiklos funkcijas, perėjo dirbti į savo įkurtą įmonę UAB „Ekorūmai“, todėl teismas sprendė, kad to nagrinėjamu atveju pakanka tyčinio bankroto prezumpcijai, įtvirtintai ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taikyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
20. Suinteresuotas asmuo M. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl LUAB ,,Modek“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą, o teismo argumentai yra prieštaringi. Per vienerius metus mokėtinos sumos apima tiek jau pradelstus įsipareigojimus, tiek tuos, kurių mokėjimo terminas sueis per metus, taigi per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai dažniausiai yra didesni, nei pradelsti. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė nustatytą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą.
20.2. Iš administratoriaus į civilinę bylą pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovės įsipareigojimai nuo 2018 m. sausio 1 d. iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos nuolat ir sistemingai mažėjo. Remiantis bendrovės balansų duomenimis, 2017 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai kreditoriams sudarė 194 407 Eur, o 2018 m. gruodžio 31 d. – 141 649 Eur. Be to, iki bankroto bylos iškėlimo dienos įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo iki 106 293,98 Eur. Taigi teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad finansiniai reikalavimai nuolat augo dėl vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo laiku.
20.3. Iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos visos įmokos pagal sutarimą, sudarytą tarp bendrovės ir VSDFV, buvo mokamos (teismas šios aplinkybės civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka visiškai netyrė ir nesiaiškino) ir bankroto byla bendrovei buvo iškelta ne dėl VSDFV 2019 m. birželio 27 d. sprendimo nevykdymo, tačiau pagal VMI vėlesnį pareiškimą.
20.4. Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus į civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų tyrimo ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą apie ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija gali būti taikoma ne bet kokiu atveju, kuomet juridinio asmens valdymo organai galbūt pavėluotai kreipiasi (ar nesikreipia) į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau tik tuo atveju, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ar ginčui aktualiu laikotarpiu egzistavo aplinkybės, kad bendrovė daugiau nei 3 (tris) mėnesius iš eilės nemokėjo darbo užmokesčio, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenagrinėjo, šios aplinkybės neįrodinėjo ir administratorius.
20.5. Vadovas niekuomet neteigė, kad egzistavo kokia nors atsarginė buhalterinės apskaitos programos kopija. Vadovas aiškiai ir nedviprasmiškai įvardino, kad žaibas, trenkęs į pastatą netoli serverio, sukėlė magnetinius trikdžius, buvo nepataisomai sugadinti kietieji diskai, kuriuose buvo laikoma bendrovės (ir dar dviejų įmonių) apskaitos informacija. Teismų praktikoje yra formuojama taisyklė, jog negalima bausti asmens už tai, ko jis objektyviai neturi galimybės įvykdyti. Vadovas visus turėtus ir svarbiausius – pirminius dokumentus (kasos pajamų / išlaidų orderius, sąskaitas faktūras) administratoriui yra perdavęs. Be to, administratorius turi prieigą tiek prie bendrovės banko sąskaitų, tiek prie i.SAF posistemio, kuriame turi galimybę matyti tiek bendrą bendrovės gautų ir išrašytų sąskaitų faktūrų registrą, tiek prieiti prie kiekvienos atskiros bendrovės gautos ir / ar išrašytos sąskaitos faktūros. Kaip paaiškėjo paskutinio teismo posėdžio metu, administratorius apie tokį VMI posistemį iš viso nežinojo.
20.6. Net ir nustačius tam tikrus buhalterinės apskaitos bendrovėje vedimo neatitikimus teisės aktams, tai negalėtų būti priežastimi bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.
20.7. Administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo nurodomi buhalterinės apskaitos vedimo neatitikimai, pvz., parašų nebuvimas ant kasos pajamų ir / ar išlaidų orderių, banko grynųjų pinigų išmokėjimo ar kasos kvitų naudojimas vietoje kasos pajamų orderių, yra laikytini mažareikšmiais, nesudarančiais administratoriui jokių kliūčių atkurti realaus piniginių lėšų bendrovėje judėjimo, tai administratorius pats įrodo teismui pateikdamas savo sudarytas suvestines.
20.8. Bendrovės piniginės lėšos, kurios cirkuliuoja per bendrovėje paskirtus atskaitingus asmenis ir neturi atsispindėti bendrovės banko sąskaitoje – jos atsispindi bendrovės avanso apyskaitose (kurios, deja, nebuvo išsaugotos, tačiau faktą, kad elektroniniu būdu bendrovėje jos buvo vedamos, patvirtina į bylą pateikta operatyvaus patikrinimo pažyma, VMI pareikalavimu avanso apyskaitos buvo atspausdintos ir pateiktos). Administratorius, turėdamas pirminius dokumentus – sąskaitas faktūras, kasos pajamų / išlaidų orderius, bendrovės ir jos atskaitingų asmenų banko sąskaitų išrašus, turi galimybę atkurti bendrovės piniginių srautų judėjimą.
20.9. Įmonės finansinė padėtis tapo prasta po to, kai keletas bendrovės klientų Norvegijos Karalystėje (pastarieji yra nurodyti kaip bendrovės debitoriai, jų sąrašas pateiktas administratoriui) dėl, jų teigimu, nekokybiškai atliktų darbų, atsisakė sumokėti bendrovei dideles piniginių lėšų sumas. UAB „Modek“ patyrė didelės apimties apyvartinių piniginių lėšų stygių, susidūrė su finansiniais sunkumais, tapo nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais.
20.10. Teismas yra teisus teigdamas, kad UAB „Modek“ ir UAB „Ekorūmai“ vykdė tarpusavio veiklą bei jog UAB „Modek“ pardavė UAB „Ekorūmai“ transporto priemonę ir žemės sklypą. Tačiau šiuo aspektu būtina pabrėžti, kad jokio įsiskolinimo bendrovei pagal išrašytas ir UAB „Ekorūmai“ pateiktas sąskaitas faktūras neturi. Pirmosios instancijos teismo minima transporto priemonė bei žemės sklypas UAB „Ekorūmai“ buvo parduotas už rinkos kainas, išrašant bei pateikiant atitinkamas sąskaitas faktūras ir UAB „Ekorūmai“ pagal jas atsiskaitant. Nurodyti sandoriai tarp bendrovės ir UAB „Ekorūmai“ yra galiojantys, teisėti ir nenuginčyti, jų teisėtumo iki pat šio skundo pateikimo dienos administratorius nekvestionavo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę – UAB „Ekorūmai“, kuriai vadovauja ir kurios akcininku yra buvęs bendrovės darbuotojas Š. A. – iš esmės pasisakė dėl trečiųjų asmenų, kurie nebuvo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų.
20.11. Pirmosios nenustatinėjo jokių sąmoningų ir nuoseklių suinteresuoto asmens veiksmų ar neveikimo, tariamai privedusių bendrovę prie bankroto. Administratorius siekia bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu remdamasis vien galimais suinteresuoto asmens, kaip buvusio bendrovės vadovo, pareigų pažeidimais, niekaip priežastiniu ryšiu nesusijusiais nei su bendrovės nemokumu, nei su jos bendros finansinės padėties pabloginimu.
21. LUAB „Modek“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Edvardo Kochanausko, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
21.1. Civilinėje byloje yra pateikti įrodymai, kuriuose išnagrinėtos bendrovės nemokumo momento susidarymo aplinkybės, įskaitant ir pradelstų finansinių reikalavimų pokyčio dinamiką. Iš šios analizės matyti, kad dauguma finansinių reikalavimų susidarė per 2018 metus. Taip pat matyti, kad su įmonėmis UAB „Ekorūmai“ ir UAB „Šiltas būstas LT“ buvo atsiskaitoma pirmiausiai, ignoruojant aukštesnės eilės kreditorių reikalavimus. LUAB „Modek“ bankroto byloje nėra patvirtintų šių bendrovių finansinių reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad, bendrovei jau esant nemokiai 2018 metais, atsiskaitymai buvo vykdomi nesilaikant įstatyme numatyto eiliškumo, iš bendros eilės išskiriant per darbuotojus susijusias įmones.
21.2. Suinteresuotas asmuo, teikdamas, kad kreditorių reikalavimai nuo 2017 metų mažėjo, ignoruoja turto pokytį bendrovėje. Vadovaujantis balansų duomenimis, matyti, kad 2017 m. turtas sudarė 293 021 Eur, o 2018 m. – 153 932 Eur, taigi, nepaisant to, kad kreditorių finansiniai reikalavimai sumažėjo 52 758 Eur suma, tačiau turtas sumažėjo 2,5 karto. Taigi akivaizdu, kad įmonės vadovo veikla buvo nukreipta į turtinės padėties bloginimą.
21.3. Suinteresuotas asmuo 2019 m. birželio 26 d. pateikė prašymą dėl skolos grafiko išdėstymo, tačiau įsipareigojimus vykdė netinkamai, nes laiku įmokų VSDFV nedengė, o jos reikalavimas padidėjo nuo 28 353,67 Eur iki 31 695,55 Eur.
21.4. Atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad visa buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama tik elektroniniu būdu, yra nepagrįsti. Suinteresuotas asmuo nėra nurodęs datos, kada nutiko itin svarbus įvykis – žaibas ir magnetiniai trikdžiai, sugadinę kietuosius diskus, nepateikė duomenų ir įrodymų apie tai, kokiu būdu ir kada tai buvo užfiksuota, taip pat nepaaiškino, kokių priemonių ėmėsi duomenims atkurti. Be to, iš VMI 2021 m. kovo 1 d. gautų dokumentų kopijų matyti, kad kasos knyga buvo vedama popieriniu būdu, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos buvo vedamos popieriniu būdu, ne visos iš pirkėjų gautos sumos grynaisiais pinigais ir pavedimu buvo įtrauktos į apskaitą. Taigi darytina išvada, kad kasos dokumentai, avansinės apyskaitos ir kiti dokumentai yra sąmoningai nuslėpti ir neperduoti nemokumo administratoriui. Pažymėtina, kad bendrovėje dirbo buhalteris ir apskaitininkė, o dėl taikomų turto areštų bendrovės veikla buvo labai ribota, tačiau nėra aišku, kodėl šie darbuotojai nesiėmė priemonių įmonės buhalterinei apskaitai atkurti.
21.5. Nemokumo administratoriui nėra perduoti bendrovės atskaitingų asmenų – M. G., Š. A. ir R. A. – pilni sąskaitų išrašai, tik selektyvūs, išlaidas įrodantys sąskaitų išrašai. Tačiau nėra duomenų, iš kurių matytųsi, kokias pajamas iš pirkėjų UAB „Modek“ vardu gavo šie asmenys. Kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šie asmenys gavo atsiskaitymus iš pirkėjų ir šios pajamos nebuvo apskaitytos įmonės apskaitoje, nėra galimybės atkurti tikslios buhalterinės apskaitos. O suinteresuoto asmens pozicija, kad apskaita gali būti atkurta tik vertinant bendrovės išlaidas, vertintina kaip vengimas suteikti informaciją, taigi yra pagrindas tai vertinti kaip tyčinio bankroto požymį.
21.6. Pirmosios instancijos teismas dėl turto perkėlimo į kitą įmonę, kaip tyčinio bankroto požymio, sprendė remdamasis ne vien administratoriaus baigiamosiose kalbose išsakytais argumentais, o atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 3 d. pateiktą pareikšimą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, kuriame nurodyta, koks turtas buvo perleistas susijusiam subjektui.
21.7. Bendrovės vykdomi atsiskaitymai per asmeninę vadovo ir kitų darbuotojų sąskaitas bei atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo sudaromi pažeidžiant draudimą piktnaudžiauti teise principą, jų tikslas – išvengti mokesčių mokėjimo. Tokie bendrovės vadovo veiksmai buvo sąmoningi, siekiant nuslėpti blogą įmonės valdymą. Operatyvaus patikrinimo pažymoje aiškiai nurodomi pažeidimai, vykdant atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, tačiau suinteresuotas asmuo nevykdė viešojo administravimo subjekto nurodymų ir rekomendacijų ir toliau tęsė pažeidimus. Blogą įmonės valdymą pagrindžia ir aplinkybė, kad įmonė, jai esant nemokiai, turėtą brangiausią turtą – žemės sklypą ir automobilį – pardavė susijusiai įmonei, vykdančiai analogišką veiklą, o joje dirbo atsakovės darbuotojai.
21.8. Į UAB „Modek“ apskaitą nepagrįstai įtrauktos sąskaitos: UAB „Kelin“ už transportavimo paslaugas, nors iš pridedamų važtaraščių turinio matyti, kad krovinio gavėjas yra UAB „Šiltas būstas LT“, tačiau mokėtojas – UAB „Modek“. Be to, į UAB „Modek“ apskaitą nepagrįstai įtrauktos sąskaitos, pagal kurias pirkėjas yra UAB „Šiltas būstas LT“. Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukta 10 775,99 Eur piniginių lėšų, kurias sumokėjo R. T. M. G.. Šios gautos įmonės lėšos į apskaitą nebuvo įtrauktos, taigi, darytina išvada, kad M. G. šias lėšas pasisavino.
21.9. Bendrovė sudarinėjo sandorius su UAB „Šeimyna“ dėl suinteresuoto asmens asmeninio turto, šiai bendrovei UAB „Modek“ apmokėjo už užbaigtos statybos deklaraciją ir valstybės rinkliavas, leidimo statybai perregistravimą turtui, kurio UAB „Modek“ neturėjo.
21.10. Suinteresuotas asmuo nepaneigė prezumpcijos, kas bendrovės bankrotas yra tyčinis, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Šiuo atveju prezumpcija paremta įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu.
22. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į M. G. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog suinteresuotas asmuo, laiku nesikreipęs į teismą pažeidė IBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrovės vadovo pareigą, aplinkybė yra pilnai įrodyta civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tiek 2017, tiek 2018 metų bendrovės finansinėse ataskaitose, pateiktose bendrovės buvusio vadovo M. G., pradelsti bendrovės įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl vadovo argumentai, kad per laikotarpį nuo bendrovės nemokumo momento susidarymo iki bankroto bylos iškėlimo kreditorių teisės nebuvo pažeistos yra visiškai nepagrįstos ir prieštaraujančios byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
22.2. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems savo kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu suinteresuotas asmuo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d. (kreditorių teisių pažeidimas). Vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, o būtent, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad suinteresuotas asmuo M. G. tinkamai neįgyvendino pareigos pirmiausia atsiskaityti su valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais, o tai yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
22.3. Operatyvaus patikrinimo pažyma įrodo, kad vadovas aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, be to, byloje nustatyta, kad vadovas neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų nurodydamas, jog dėl žaibo iškrovos buvo sugadintas kompiuteris su buhalterinės apskaitos programa, tačiau neįrodė aplinkybės, jog buhalterinės apskaitos programos nebuvo įmanoma atkurti iš jos atsarginės kopijos. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta ir tai, kad bendrovė nesilaikė Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimų taisyklių.
22.4. Nemokumo administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus dėl UAB „Ekorūmai“ (buvęs pavadinimas UAB „Nebe“) įsteigimo. Byloje nustatyta, kad UAB „Ekorūmai“ buvo įregistruota 2018 m. kovo 13 d. Šios įmonės akcininkas ir vadovas buvo ir yra Š. A., kuris nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. kovo 25 d. dirbo UAB „Modek“ vadybininku, o operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Modek“ lėšos buvo pervedamos į šio asmens banko sąskaitą. Be to, UAB „Modek“ susijusiai įmonei pardavė žemės sklypą, bei automobilį BMW. Taigi šios aplinkybės įrodo, kad abi bendrovės vykdė veiklą, jose tuo pat metu dirbo Š. A., jam buvo pervedami UAB „Modek“ pinigai ir jis, būdamas UAB „Modek“ vadybininku, su savo įmone vykdė didelės apimties pirkimus bei įsigijo UAB „Modek“ turtą. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad Š. A., vykdęs pagrindines bendrovės veiklos funkcijas, perėjo dirbti į savo įkurtą įmonę, todėl to pakanka tyčinio bankroto prezumpcijai, įtvirtintai ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taikyti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – kasos knygų ir avansinių apyskaitų kopijas, M. G. prašymo ir SODROS įmokų išrašų kopijas, jais siekia paneigti atskirajame skunde dėstomus argumentus, kad visa buhalterinė apskaita buvo vedama tik elektronine forma. Be to, 2021 m. balandžio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė prijungti naujus įrodymus – „DNB ASA“ elektroninio laiško kopiją ir „NUF Modek“ atskaitomosios sąskaitos išrašą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas ir šiose bylose teismas turi būti aktyvus spręsdamas kilusius ginčus, o atsakovės pateikti įrodymai gali būti reikšmingi siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, be to, naujai teikiami įrodymai iš esmės yra žinomi suinteresuotam asmeniui, kadangi jie buvo sudaryti M. G. vadovavimo bendrovei metu, apeliacinės instancijos teismas minėtus įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, taikytino teisinio reglamentavimo ir ginčo esmės
25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).
26. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria LUAB „Modek“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
27. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, nors pareiškimas dėl tyčinio bankroto pateiktas jau įsigaliojus JANĮ, tačiau bankroto procesas pradėtas dar galiojant ĮBĮ, be to, nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl tyčinio bankroto grindžiamas aplinkybėmis, kurios buvo ĮBĮ galiojimo metu, todėl pagrįstai nagrinėjamam ginčui taikė ĮBĮ teisės normas.
28. Pirmosios instancijos teismas LUAB „Modek“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais. Suinteresuotas asmuo M. G. su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą, netinkamai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto prezumpcijas, nepagrįstai sprendė, kad iš esmės nereikšmingi buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai yra tyčinio bankroto priežastis. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.
Dėl bendrovės nemokumo momento
29. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-202-795/2020, sprendė, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. Suinteresuotas asmuo su tokiu teismo vertinimu nesutinka nurodydamas, kad bendrovės finansiniai įsipareigojimai nuo 2018 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo sistemingai mažėjo. Be to, turėjo būti vertinamas tik pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykis, o ne visų, per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bei turto vertės santykis.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad, nustatant įmonės nemokumo momentą, svarbus yra pradelstų bendrovės finansinių įsipareigojimų ir turto santykis, tai atsispindi ir ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta įmonės nemokumo sąvoka. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
31. Nemokumo administratorius pateikė finansinių rodiklių pokyčių analizę (priedas Nr. 10 prie pareiškimo dėl tyčinio bankroto, DOK-10131, 3 t., b. l. 162), iš kurios matyti, kad 2016 metais ir 2017 metais bendrovė pradelstų įsipareigojimų neturėjo, o 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo realų 69 847 Eur vertės turtą, pradelsti įsipareigojimai siekė 58 571 Eur, taigi, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo atskirajame skunde, bendrovė atitiko nemokios įmonės statusą, kuris apibrėžtas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratorius pagrįstai iš turto vertės, kuri buvo nurodyta 2018 m. balanse, atėmė debitorių „KS Utvikling AS“, J. V. G. (J. V. G.), „Snekkerservice froya AS“ ir kt. skolas bendrai 84 085,47 Eur sumai, kadangi „KS Utvikling AS“ bankrutavo, o kitų debitorių skolos buvo susidariusios 2015–2017 metais, skolų išsiieškoti nepavyko, taigi šių debitorių skolos negali būti laikomos realiu bendrovės turtu. Nors suinteresuotas asmuo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jam nėra suprantama, kokiu pagrindu ši finansinė analizė atlikta, tačiau tokios abejonės neteikia pagrindo per se (savaime) nesiremti nemokumo administratoriaus pateiktais duomenimis. Suinteresuotas asmuo, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytą bendrovės nemokumo momentą, nenurodė, kiek ginčo laikotarpiu buvo pradelstų įsipareigojimų, o kiek – nepradelstų, argumentų nepagrindinė buhalterinės apskaitos duomenimis. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
32. Be to, iš byloje esančio UAB „Modek“ 2019 m. rugsėjo 27 d. kreditorių sąrašo (1 t., b. l. 71, 118) matyti, kad bendrovė su kreditoriais nedidelėmis sumomis neatsiskaitė nuo 2017 m. (UAB „Truck Kaunas“ 657,50 Eur skola nuo 2017 m. liepos 22 d., UAB „Keliukis“ 149,50 Eur skola nuo 2017 m. gruodžio 18 d., UAB „Kauno šilas“ 292,44 Eur skola nuo 2017 m. gegužės 24 d. ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbus ne tik pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę mėnesių nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji gali būti pripažinta nemokia, pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės į balansą įrašyto turto vertės (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017; 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1982-381/2018; 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1251-790/2019, 2020 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1137-464/2020 ir kt.).
33. Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-202-795/2020 duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka VMI susidarė nuo 2018 metų liepos mėnesio (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2018 m. spalio 4 d. VMI priėmė pirmą sprendimą išieškoti 19 303,37 Eur mokestinę nepriemoką iš UAB „Modek“ turto. Bendrovė 2018 m. rugsėjo 26 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 18 421,80 Eur, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovė jau ilgą buvo nepajėgi atsiskaityti tiek su VMI, tiek su kitais savo kreditoriais. Be to, iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 22 d. VSDFV finansinis reikalavimas padidėjo nuo 24 731,87 Eur iki 31 369 Eur. Taigi, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo atskirajame skunde, bendrovės įsipareigojimai santykinai nuo 2017 m. didėjo, o turtas – mažėjo, bendrovės finansinė padėtis prastėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos anksčiau išdėstytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad UAB „Modek“ nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. tapo nemoki.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
Dėl tyčinio bankroto požymių
35. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
36. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. Be kita ko nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas); buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (2 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė neturės pakankamai turto (4 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (5 punktas). ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).
38. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas LUAB „Modek“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 3 dalies 1 punkte ir 2 dalies 5 punkte įtvirtintais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto prezumpcijas.
39. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei.
40. Pirmosios instancijos teismas taikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą prezumpciją motyvuodamas tuo, kad UAB „Modek“ per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. pardavė UAB „Ekorūmai“ (buvęs pavadinimas UAB „Nebe“) prekių ir paslaugų už 259 731,36 Eur, UAB „Modek“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. šiai įmonei pardavė žemės sklypą už 23 400 Eur ir automobilį BMW už 14 400 Eur, taip pat nurodė, kad Š. A., vykdęs pagrindines įmonės veiklos funkcijas, perėjo dirbti į savo įkurtą nurodytą įmonę, todėl sprendė, kad to nagrinėjamu atveju pakanka tyčinio bankroto prezumpcijai, įtvirtintai ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taikyti. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo administratorius 2021 m. vasario 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, jog Š. A. tuo pačiu metu dirbo ir UAB „Modek“ vadybininku, ir UAB „Nebe“ vadovu, taip pat buvo UAB „Nebe“ akcininkas. Tačiau byloje nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad Š. A. vykdė pagrindines UAB „Modek“ veiklos funkcijas, kokios tos funkcijos buvo. Byloje nėra duomenų, kad į UAB „Nebe“ perėjo dirbti ir daugiau darbuotojų. Taip pat nemokumo administratorius neįrodinėjo, kad ilgalaikis turtas – žemės sklypas ir automobilis – buvo parduotas ne rinkos kainomis ir tokiu būdu buvo iš esmės pažeisti kreditorių interesai. Pažymėtina, kad įmonei perleidus turtą rinkos kainomis, gaunamas atitinkamas ekvivalentas pinigais, todėl turto masė iš esmės neturi sumažėti.
42. Be to, iš esmės nėra nedraudžiama sudaryti sandorius tarp susijusių asmenų, vykdyti veiklos, todėl vien aplinkybės, kad UAB „Nebe“ buvo perleistas ilgalaikis turtas ar buvo vykdyta aktyvi veikla perkant ir parduodant prekes, nėra pakankamos pripažinti UAB „Modek“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepakanka nustatyti vien fakto, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, o turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020 ir kt.). Nenustatyta, kad įmonei UAB „Nebe“ buvo perleistos UAB „Modek“ reikalavimo teisės ir vykdyta veikla kaip tokia, šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos civilinėje byloje, jų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, LUAB „Modek“ bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu nepagrįstai.
43. Papildomai pažymėtina tai, kad nemokumo administratorius 2021 m. vasario 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog UAB „Nebe“ buvo parduotas UAB „Modek“ ilgalaikis turtas, tačiau pagal finansinės apskaitos dokumentus nėra aišku, kaip buvo atsiskaityta su UAB „Modek“. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, šiuose rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodyti argumentai ne dėl to, kad galimai UAB „Modek“ veikla buvo perkelta į UAB „Nebe“, o pateikti papildomi argumentai, jog yra pagrindas pripažinti UAB „Modek“ bankrotą tyčiniu dėl aplaidaus, apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo.
44. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija gali būti taikoma ne bet kokiu atveju, o tik tuomet, kai byloje yra duomenų, jog įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Byloje nėra duomenų, kad LUAB „Modek“ laikotarpiu, kai Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-606-586/2019 buvo administracine tvarka nubausta už tai, kad nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (šia aplinkybe rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu), būtų pradelsusi ar neatsiskaičiusi ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės su darbuotojais. Priešingai, iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nutarimo nustatyta, kad atsakovė 2018 m. mokėjo darbo užmokestį, iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolos darbuotojams susidarė tik nuo 2019 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 71). Nemokumo administratorius neįrodinėjo, kad bendrovė, pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, inter alia (taip pat) buvo skolinga darbuotojams. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Taigi pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą tyčinio bankroto prezumpciją taikė nepagrįstai.
45. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad yra pagrindas pripažinti LUAB „Modek“ bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu tuo atveju, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
46. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018).
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu negalėjimu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pavyzdžiui, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat, jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
48. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde akcentuoja, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama tik elektronine forma, tačiau 2019 m. vasarą, vienos iš audrų metu, žaibas, trenkęs į pastatą netoli serverio, sukėlė magnetinius trikdžius, sugadino kietuosius diskus, dėl to prapuolė ne tik bendrovės, bet ir dar dviejų įmonių duomenų bazės. Be to, vadovas yra perdavęs visus turėtus bendrovės pirminius apskaitos dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad tokie vadovo paaiškinimai yra vertintini kritiškai. Bendrovės vadovas apie tai, kad apskaitos dokumentai yra prarasti, informavo tik po to, kai nemokumo administratoriui buvo perduoti kai kurie LUAB „Modek“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir pasirašytas dokumentų perdavimo – priėmimo aktas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių suinteresuoto asmens nurodomas aplinkybes. Sutiktina su atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstoma pozicija, kad bendrovėje dirbo buhalteris ir apskaitininkas, tačiau jokių veiksmų, kad iš pirminių dokumentų būtų atkurta bendrovės finansinė apskaita, bendrovės vadovas nesiėmė, nors tokią pareigą turėjo pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 20 straipsnį. Be to, sutiktina su nemokumo administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai nurodo, jog bendrovėje buhalterinė apskaita, įskaitant ir bendrovės kasą, buvo vedama tik elektroniniu būdu. Šiuos argumentus paneigia su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad buvo vedama kasos knyga. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, tikėtina, kad buhalterinės apskaitos dokumentai nemokumo administratoriui nėra perduodami sąmoningai, siekiant nuslėpti reikšmingas aplinkybes.
49. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsiskaitymai su UAB „Modek“ už prekes ir paslaugas vyko per fizinių asmenų – M. G. ir Š. A. sąskaitas, šios aplinkybės pažymėtos ir operatyvaus patikrinimo pažymoje, tačiau byloje nėra išsamių M. G. ir Š. A. banko sąskaitų išrašų. Kaip pagrįstai pažymi bankroto administratorius, pateikti duomenys yra selektyvūs, nepilni (žr. 2020 m. gruodžio 7 d. pateiktus sąskaitų išrašus, DOK-19288; 4 t., b. l. 111), išsamūs banko išrašai nėra pateikti ir nemokumo administratoriui, taigi, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo atskirajame skunde, byloje esančių ir nemokumo administratoriui perduotų pirminių dokumentų ir netiesioginių įrodymų nepakanka, kad būtų įvertinta įmonės veikla, iš dalies neįmanoma ir nustatyti įmonės turto.
50. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad bendrovė nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimų, o būtent, kiekvienam mėnesiui pasibaigus, į įmonės kasą nebuvo grąžinami atskaitingiems asmenims išmokėti ir nepanaudoti pinigai. Priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, kadangi 2018 metais iš UAB „Modek“ turto buvo vykdomi išieškojimai priverstine tvarka: dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nuo UAB „Modek“ banko sąskaitos buvo pradėti 2018 m. birželio 21 d., o 2018 m. spalio 4 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką VMI iš UAB „Modek“ turto; iš 2019 m. spalio 30 d. kreditorių sąrašo matyti (1 t., b. l. 187), kad iš UAB „Modek“ buvo išieškoma priverstine tvarka ir pagal kitų kreditorių reikalavimus: iš antstolių patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo matyti, jog UAB „INFLEKS“ naudai skola buvo išieškoma nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. (2 t., b. l. 35), UAB „SCORPUS“ – nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. (2 t., b. l. 39), UAB „VAKARŲ RYTERNA“ – nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. (2 t., b. l. 73) ir kt. Taigi buhalterinės apskaitos organizavimas tokiu būdu, kad atsiskaitymai už prekes ir paslaugas buvo pervedami ne tiesiogiai UAB „Modek“, o į M. G. ir Š. A. sąskaitas, o atskaitingi asmenys kiekvieno mėnesio pabaigoje negrąžindavo lėšų į bendrovės sąskaitą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad tokiu būdu buvo pažeisti UAB „Modek“ kreditorių interesai, kadangi buvo eliminuota galimybė skolas išieškoti iš bendrovės gaunamų lėšų (pajamų).
51. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto administratorius pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, jog bendrovė vykdė veiklą Norvegijos Karalystėje per įregistruotą bendrovę „NUF Modek“, kuri nėra savarankiškas juridinis asmuo, tačiau bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su „NUF Modek“ veikla. Šias aplinkybes pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, o suinteresuotas asmuo šių faktinių aplinkybių neginčijo. Su rašytiniais paaiškinimais nemokumo administratorius pateikė įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kad „NUF Modek“ realiai vykdė veiklą – gavo pajamas ir atsiskaitinėdavo su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos duomenys apie „NUF Modek“, taip pat sudaro pagrindą teigti, kad buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai (paslėpti, neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
52. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai nėra mažareikšmiai. Jie rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovas, bendrovei jau esant nemokiai, vykstant priverstiniam išieškojimui iš bendrovės turto, buhalterinę apskaitą organizavo tokiu būdu, kad kreditoriai negalėtų patenkinti savo finansinių reikalavimų iš įmonės turto. Bendrovės vadovas sąmoningais veiksmais blogino bendrovės turtinę padėtį, nes bendrovės turtas mažėjo, o finansiniai įsipareigojimai – santykinai didėjo. Be to, jau įmonei faktiškai esant nemokiai, vadovas neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, nesiėmė priemonių buhalterinei apskaitai atstatyti (jeigu ji buvo prarasta), o tai sudaro prielaidas spręsti dėl tyčinių, sąmoningų veiksmų, siekiant apsunkinti galimybes nustatyti ir įvertinti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsiskaitymai su bendrove vyko per atskaitingus asmenis, tačiau į bylą nepateikti išsamūs atskaitingų asmenų asmeninių sąskaitų išrašai, nepateikti duomenys apie bendrovės „NUF Modek“ veiklą ir dėl to šiuo metu nebeįmanoma nustatyti bendrovės vykdytos veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
53. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esant, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
54. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas citavo aktualią teismų praktiką, tačiau ja tinkamai nesivadovavo, netinkamai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas tyčinio bankroto prezumpcijas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinius dokumentus, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino LUAB „Modek“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis