Civilinė byla Nr. e2A-1846-275/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17415-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.8.11.1.; 2.6.6.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl rangos sutarties nutraukimo, vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiais, skolos, delspinigių ir žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties (ne)tinkamo vykdymo ir netesybų priteisimo bei priešieškinio reikalavimų dėl 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties (ne)teisėto vienašalio nutraukimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir skolos bei nuostolių/žalos atlyginimo.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9557-808/2017, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Vaidora“ (toliau – ir atsakovė) ieškovei UAB „BM būstas“ (toliau – ir ieškovė) – 11 725,59 Eur netesybų, 6 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 382,48 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 72 815,73 Eur skolos ir 2 621,37 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 204,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės ir atsakovės į valstybės biudžetą po 4,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 2 234 Eur žyminio mokesčio.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-692-619/2018, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       Ieškovė ieškiniu, pateiktu byloje 2015-05-18 d., kurį bylos nagrinėjimo metu   patikslino ir patikslinimas buvo priimtas 2015-09-24,  prašė priteisti iš atsakovės 82 033,65 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad 2014 m. birželio 12 d. su atsakove sudarė Rangos darbų sutartį (toliau – Rangos sutartis, ginčo sutartis) dėl statybos rangos darbų atlikimo įrengiant pastato vidaus inžinerinius tinklus (vėdinimas, oro vėsinimas, kondicionavimas, vandentiekis su santechnika, vandens mazgas, kanalizacija, buitinė, technologinė su riebalų gaudyklėmis ir kondensato nuvedimo, šildymas, šilumos punktas) statomame prekybos paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objektas). Rangos sutartimi atsakovė (rangovė) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, savo medžiagomis ir rizika bei laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų tinkamai atlikti darbus, kiekvieną mėnesį atliktus darbus perduoti ieškovei (užsakovei) pagal atliktų darbų aktą, užbaigti viso ginčo objekto darbus ir iki darbų pabaigos juos perduoti ieškovei pagal statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą ir galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą, o ieškovė įsipareigojo priimti atsakovės tinkamai atliktus darbus bei jų rezultatą ir atsiskaityti už juos Rangos sutartyje nustatyta kaina ir tvarka. Pažymėjo, kad Rangos sutarties 20 skyriuje buvo numatyta atsakomybė dėl netinkamos Rangos sutarties vykdymo (nustatytos konkrečios baudos už tam tikrus ginčo sutarties pažeidimus); Rangos sutarties 22 skyriuje numatytos sutarties nutraukimo sąlygos. Teigė, kad prie ginčo sutarties pasirašytame priede šalys numatė darbų atlikimo terminus (sudarytas grafikas); jokie grafiko pakeitimai po sutarties sudarymo nebuvo patvirtinti, t. y. grafikas nebuvo keičiamas. Paaiškino, kad 2014 m. liepos 31 d. šalys sudarė Susitarimą Nr. 1 prie 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties (toliau – Susitarimas dėl projektavimo), kuriuo atsakovė įsipareigojo parengti vidaus vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbo projektą (toliau – darbo projektas) pagal ieškovės patvirtintą techninę užduotį ginčo objekte; darbo projekto parengimo terminas numatytas 2014 m. rugpjūčio 18 d.; papildomų darbų kaina – 3 854,84 Eur (13 310 Lt) su PVM.

6.       Nurodė, kad 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu dėl Rangos sutarties ir Susitarimo dėl projektavimo nutraukimo (toliau – 2015 m. gegužės 26 d. pranešimas) vienašališkai nutraukė ginčo sutartį (nuo 2015 m. birželio 5 d.) ir pareikalavo atsakovės atlyginti dėl to patirtus nuostolius bei sumokėti baudą. Teigė, kad atsakovė, nepaisydama ieškovės 2015 m. gegužės 26 d. pranešime ir vėlesniuose pranešimuose (2015 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 4 d., 2015 m. birželio 5 d., 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. birželio 17 d.) išdėstytų reikalavimų bei nurodytų netesybų dydžių, iki šiol nėra sumokėjusi visų baudų bei nėra atlikusi darbų. Paaiškino, kad pagrįstai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį, nes atsakovė atliko tęstinius bei pakartotinius savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį pažeidimus. Atsakovė, būdama verslo subjektu, nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso (po to, kai ankstesnis civilinės atsakomybės draudimo polisas baigė galioti 2015 m. kovo 12 d.) ir taip pažeidė Rangos sutarties 19.2 punkto nuostatas, todėl pagal Rangos sutarties 22.1.3 punktą sutartis galėjo būti nutraukta. Atsakovė vėlavo atlikti darbus ir tinkamai jų neorganizavo bei taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.4 punktą, todėl Rangos sutarties 22.1.1 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Atsakovė, pažeisdama Rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, nesugebėjo užtikrinti, kad darbai būtų atlikti laiku, todėl ieškovė turėjo pavesti atlikti dalį darbų kitiems rangovams. Atsakovė neužtikrino, kad darbus prižiūrėtų (būtų statybvietėje ir organizuotų darbus) statybos darbų vadovas ir taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.1 punktą, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Teigė, kad ieškovė ne vieną kartą buvo nurodžiusi atsakovei, jog asmenų, kurių, kaip statybos darbų vadovų atestatus ji yra pateikusi, nei objekte, nei organizuojamuose susirinkimuose nėra mačiusi (kaip ir techninę priežiūrą atliekantis asmuo). Atsakovė neištaisė darbo projekto trūkumų, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimą, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Atsakovė netinkamai suprojektavo priešgaisrinės siurblinės buvimo vietą, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Atsakovė pateikė netinkamą gesinimo siurblių stotelę ir piktybiškai netaisė nurodytų trūkumų, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Nurodė, kad šalys Rangos sutarties priede Nr. 3 susitarė dėl gaisrinių siurblių stotelės, kuri sukomplektuota iš dviejų elektrinių (30 kW) siurblių, tačiau faktiškai atsakovės pristatyta gesinimo siurblių stotelė buvo su dviem siurbliais po 22 kW. Atsakovė nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai, ir taip pažeidė Rangos sutarties 7.4.1 punktą, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta.

7.       Nurodė, kad visa atsakovės ieškovei mokėtina netesybų suma sudaro 116 992,86 Eur, į kurią patenka:

7.1.                      11 584,60 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.3 punktu – atsakovė neįvykdė savo prievolės, numatytos Rangos sutarties 15.1.1 punkte, t. y. atsakovė pateikė neteisingus duomenis 2014 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktuose Nr. 1.1 ir 1.2 už 2014 m. lapkričio mėnesio darbus; 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2 ir 2.3 už 2014 m. gruodžio mėnesio darbus; kas, anot ieškovės, buvo užfiksuota 2015 m. kovo 2 d. atliktų darbų patikros ir apžiūros akte. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją (su joje nurodyta atsakovei skiriama bauda ir suma, kuria mažinamas jai mokėtinas atlygis) ir 2015 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BMB Nr. 000174 10 485,15 Eur (iš kurių 8 688,60 Eur bauda) sumai. Be to, anot ieškovės, atsakovės 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų akte Nr. 4.4 nurodyta ir į ginčo objektą pristatyta gesinimo stotelė neatitiko reikalaujamų ir projektiniuose dokumentuose nurodytų tokios įrangos charakteristikų, todėl ieškovė 2015 m. balandžio 29 d. pranešimu informavo atsakovę, kad už neteisingų atliktų darbų aktų už 2015 m. balandžio mėnesį pateikimą jai skiriama 2 896 Eur bauda, bei pateikė 2015 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BMB Nr. 000176 – 2 896 Eur sumai; taigi, bendra atsakovei skirtina bauda sudaro 11 584,60 Eur sumą.

7.2.                      39 085,28 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 22.7 punktu, t. y. skiriama 10 proc. dydžio bauda už ginčo sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės nuo Rangos sutarties nutraukimo momentui neatliktų darbų kainos (Rangos sutarties kaina yra 439 325,30 Eur (1 516 902,41 Lt) be PVM, atsakovė atliko darbų (iki Rangos sutarties nutraukimo) už 48 472,47 Eur (167 365,75 Lt) (apie 11 proc.), dėl atsakovės kaltės neatlikta darbų 390 852,83 Eur (1 349 536,66 Lt) sumai, todėl atitinkamai paskaičiuota 10 proc. dydžio bauda);

7.3.                      24 328,08 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.4 punktu (atsakovė iki Rangos sutarties nutraukimo momento nepateikė 84 dienas (nuo 2015 m. kovo 13 d.) civilinės atsakomybės draudimo poliso – savo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės);

7.4.                      4 344,30 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.6 punktu. Pažymi, kad už Rangos sutarties 13.1 punkte numatyto atsakovės įsipareigojimo dalyvauti rangovų susirinkimuose nevykdymą atsakovė turi sumokėti po 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio baudą už kiekvieną atskirą tokio pažeidimo faktą; anot ieškovės, atsakovės atstovas nedalyvavo 15 susirinkimų (per 2015 m.) iš 16, nors, kaip minėta, atsakovė pagal Rangos sutartį buvo įsipareigojusi užtikrinti, jog statybvietėje visą Rangos sutarties vykdymo laikotarpį būtų ir darbus organizuotų kompetentingas statybos vadovas;

7.5.                      25 486,56 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu. Teigia, kad atsakovė 88 kalendorines dienas vėlavo atlikti ir perduoti ieškovei sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus (turėjo baigti iki 2015 m. kovo 9 d., tačiau nebaigė iki ginčo sutarties nutraukimo), todėl už kiekvieną pradelstą dieną pagal atskirų darbų etapų pabaigą skaičiuojama 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio bauda;

7.6.                      12 164,04 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu. Teigia, kad atsakovė 42 dienas pavėlavo atlikti bei perduoti ieškovei vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus (turėjo užbaigti 2014 m. gruodžio 17 d., o perdavė tik 2015 m. sausio 29 d.), todėl už kiekvieną pradelstą dieną pagal atskirų darbų etapų pabaigą skaičiuojama 289,62 Eur (1 000,00 Lt) dydžio bauda.

8.       Paaiškino, kad atsakovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo pateikimo dienai buvo pateikusi atliktų darbų aktus (kuriuos ieškovė patvirtino), pagal kuriuos ieškovė atsakovei buvo nesumokėjusi 34 959,21 Eur (120 707,19 Lt) sumos, todėl ieškovė atliko vienašalį minėtų sumų įskaitymą ir atitinkamai jos reikalaujama priteisti netesybų suma sudaro 82 033,65 Eur (116 992,86 Eur - 34 959,51 Eur).

9.       Paaiškino, kad atsakovė buvo įsipareigojusi visus Rangos sutartyje numatytus darbus atlikti už 439 325,31 Eur, tuo tarpu ieškovė, turėdama samdyti kitus rangovus Rangos sutarties užbaigimui, sumokėjo 554 765,66 Eur, t. y. 115 440,35 Eur daugiau. Jei atsakovė būtų tinkamai ir iki galo įvykdžiusi Rangos sutartį, ieškovė nebūtų patyrusi papildomų išlaidų (nuostolių), kurių dydis 115 440,35 Eur. Taigi atsakovei priskaičiuotos ir mokėtinos netesybos net nepadengia ieškovės patirtų nuostolių, todėl jos negali būti mažinamos.

10.       Atsakovė UAB „Vaidora“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktai Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 ieškovės buvo priimti ir pasirašyti Rangos sutartyje nustatyta tvarka, patvirtinant atliktų darbų aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 nurodytų darbų atlikimo faktą; taip pat išrašytos 2014 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita-faktūra,  serija SAF Nr. 1139 ir 2014 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra serija SAF Nr. 1143, todėl ieškovė negali ginčyti, kad atliktų darbų akte nurodyti darbai faktiškai nebuvo atlikti.

12.       Paaiškino, kad atlikti darbai buvo perduodami suteikiant ieškovei laiko patikrinti, ar pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad 2014 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktai Nr. 1.1, 1.2, bei 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktai Nr. 2.1, 2.2, 2.3 buvo pasirašyti ne jų pateikimo dieną, bet atitinkamai 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d, t. y. ieškovei ir techniniam prižiūrėtojui atlikus pateiktų atliktų darbų aktų patikrinimus, kurių metu faktiškai atliktų darbų apimties neatitiktis atliktų darbų aktuose nurodytiems darbams nenustatyta. Taigi, atsakovė tinkamai atliko kiekvieno konkretaus darbų etapo darbus bei pasiekė iš jos reikalaujamą rezultatą.

13.       Nurodė, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 4.4 „Gesinimo stotis“, nes pateikta gaisrinių siurblių stotelė atitiko charakteristikas, nurodytas ieškovės. Pažymi, kad vienintelis nurodomas į objektą pristatytos gaisrinių siurblių stotelės neatitikimas – atsakovės pristatyta gaisrinių siurblių stotelė buvo sukomplektuota iš dviejų 22 kW, o ne 30 kW elektrinių siurblių. Siurblių galingumas rodo, kiek elektros energijos yra sunaudojama siurbiant, tačiau siurblių efektyvumo neapibūdina, nes siurblių efektyvumas priklauso nuo jų našumo (m3/h) ir palaikomo slėgio (bar), o ne nuo sunaudojamos elektros energijos kiekio. Pažymėjo, kad pateiktos gaisrinių siurblių stotelės našumas (130 m3/h) ir palaikomas slėgis (3,1 bar) atitinka projektinių dokumentų reikalavimus, kuriuose nurodoma siurblių galia max. iki 30 kW (siekiant užtikrinti, kad nebūtų pateikti siurbliai, kurių galia yra didesnė nei objektui tiekiama elektros galia).

14.       Nurodė, kad ieškovė netinkamai aiškina Rangos sutarties 20.2.3 punktą, nes ši nuostata, atsižvelgiant į nustatytų netesybų dydį, aiškintina kaip nustatanti pareigą mokėti baudą tik tuo atveju, jei rangovė (atsakovė) iš viso nėra atlikusi darbų/neužbaigia darbų etapo, tačiau, siekdama išvengti atsakomybės už darbų atlikimo terminų nesilaikymą, vis vien pateikia užsakovei (ieškovei) priimti neatliktus darbus.

15.       Paaiškino, kad šalių susitarimu buvo keičiami darbų atlikimo terminai – darbų grafiko nebuvo laikytasi ir dėl darbų atlikimo terminų buvo tariamasi su atsakove. Atsižvelgiant į tai, kad darbų grafikas buvo pakeistas, ieškovė turėtų įrodyti dėl kokių darbų atlikimo terminų buvo sutarta, pateikti naują, šalių suderintą darbo grafiką, tačiau ieškovė šių aplinkybių neįrodė, atitinkamai neįrodė ir atsakovės vėlavimo atlikti darbus. Ieškovė statybų eigoje keitė projektinius sprendimus, tokius pakeitimus inicijuodavo pati ir praktiškai visada tik žodžiu; dėl projektinių pakeitimų keitėsi darbo apimtis, darbų atlikimo terminai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė vėlavo atlikti darbus, juos atliko ne pagal darbo grafiką ir pan. Pabrėžė, kad darbų eiga ir atlikimo terminai buvo derinami pačioje statybų aikštelėje, kassavaitinių susirinkimų metu. Be to, ieškovė neįrodė, kad sudarė sąlygas atsakovei atlikti jai pavestus darbus, t. y. kad perdavė darbo projektą, statybvietę, statybos leidimą ir pan.

16.       Pažymėjo, kad įvykdė Susitarimą dėl projektavimo, parengė ir perdavė ieškovei Vidaus vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbų projektą, tačiau ieškovė nėra perdavusi atsakovei, kaip rangovei, darbo projekto su techninio prižiūrėtojo žyma „pritariu statyti“, todėl neįvykdė Rangos sutarties 9.1.4 punkto nuostatų, dėl ko atsakovė negalėjo vykdyti darbų dėl ieškovės kaltės (Rangos sutarties 10.3 punktas).

17.       Nurodė, jog ieškovė nutraukė Rangos sutartį nesilaikydama sutarties nutraukimo tvarkos, numatytos Rangos sutarties 22.1 punkte, kuris numato 10 dienų įspėjimo terminą rangovei apie sutarties nutraukimą, kurio reikšmė – suteikti rangovei papildomą terminą užsakovės nurodytiems sutarties vykdymo trūkumams pašalinti bei išsaugoti sutartį, jei rangovė trūkumus pašalina, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė, nutraukdama Rangos sutartį, nesuteikė jokio termino atsakovei pašalinti Rangos sutarties vykdymo trūkumus ir nepaliko galimybės atsakovei išsaugoti Rangos sutarties.

18.       Nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 39 085,28 Eur baudos (pagal Rangos sutarties 22.7 punktą) yra nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovės reikalavimas dėl 24 328,08 Eur baudos (pagal Rangos sutarties 20.2.4 punktą) yra nepagrįstas, nes nurodyta Rangos sutarties nuostata nedetalizuoja prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo (laidavimas, garantija, rankpinigiai, netesybos ar kt.) ir numatyta sankcija yra nežinia už ką, o susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Anot atsakovės, civilinės atsakomybės draudimo polisas negalėjo būti pateiktas ieškovei dėl jos pačios nesąžiningų veiksmų, t. y. atsisakymo pasirašyti ir pateikti draudimo bendrovės atitinkamos formos patvirtinimą. Ieškovės reikalavimas dėl 4 344,30 Eur baudos (pagal Rangos sutarties 20.2.6 punktą) yra nepagrįstas, nes ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė nedalyvavo 15 iš 16 organizuotų per 2015 m. kassavaitinių susirinkimų, tačiau nepateikė įrodymų (protokolų, pranešimų) apie vykusius susirinkimus ir atsakovės tinkamą informavimą apie organizuotus susirinkimus. Ieškovės reikalavimai dėl 25 486,56 Eur ir 12 164,04 Eur baudų (pagal Rangos sutarties 20.2.1 punktą) yra nepagrįsti, nes ieškovė nepateikė duomenų, kada atsakovei buvo pateikti: darbo projektas (Rangos sutarties 9.1.4 punktas), statybvietė (Rangos sutarties 9.1.3 ir 16.1 punktai) bei statybos leidimas (Rangos sutarties 9.1.5 punktas), t. y. neįrodė, kad atsakovė privalėjo atlikti ieškovės nurodytus darbus bei kad atsakovė pažeidė darbų atlikimo terminus.

19.       Teigė, kad ieškovė reikalauja dvigubų netesybų, t. y. už atskirus Rangos sutarties pažeidimus (20.2.1-20.2.9 punktai) ir už Rangos sutarties nutraukimą (22.7 punktas), kai sutarties nutraukimo pagrindu buvo tie patys Rangos sutarties pažeidimai (20.2.1-20.2.9 punktai); taigi ieškovė netesybas skaičiuoja kumuliatyviai, kas yra draudžiama.

20.       Nurodė, kad parengė darbo projektą ir perdavė jį ieškovei. Pažymėjo, kad nerengė „Gaisrinės saugos“ dalies projekto, tačiau rengė „Priešgaisrinio vandentiekio“ projekto dalį.

21.       Atsakovė UAB „Vaidora“ pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2014 m. birželio 12 d. Rangos sutarties ir 2014 m. liepos 31 d. susitarimo Nr. 1 nutraukimą bei vienašalį įskaitymą, atliktus ieškovės 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo pagrindu; priteisti atsakovei iš ieškovės užmokestį už atliktus darbus – 72 815,73 Eur skolą, 1 396,95 Eur delspinigius, 100 322,30 Eur negautą pelną, 7 824,35 Eur žalos atlyginimą, 8,25 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

22.       Nurodė, kad ieškovė be pagrindo vienašališkai nutraukė Rangos sutartį 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu, nes nebuvo Rangos sutarties 22.1 punkte nurodytų sąlygų bei jokio faktinio pagrindo. Dėl nepateikto civilinės atsakomybės draudimo poliso atsakovė nurodė, kad ji negalėjo pratęsti civilinės atsakomybės draudimo (nors dėl tokio pratęsimo kreipėsi) dėl ieškovės kaltės ir jos nesąžiningų veiksmų – ieškovė atsisakė pasirašyti ir pateikti draudimo bendrovei atitinkamos formos patvirtinimą, jog iki tokio patvirtinimo dienos nėra įvykę draudiminių įvykių. Teigė, kad apie būtinybę pateikti draudimo bendrovei atitinkamą raštą atsakovė ne kartą buvo informavusi ieškovę, tačiau pastaroji nebendradarbiavo.

23.       Dėl pažeistų darbų atlikimo terminų ir nepadidintų darbų atlikimo tempų nurodė, kad nors pasirašant Rangos sutartį buvo tikimasi darbus atlikti per devynis mėnesius (iki 2015 m. kovo 12 d.), tačiau šis terminas į Rangos sutartį nebuvo įtrauktas. Šalys Rangos sutarties priede Nr. 2 (darbų grafike) darbų atlikimo terminus apibrėžė savaitėmis, tačiau nenumatė galutinio darbų atlikimo termino, t. y. numatytas tik darbų atlikimo periodas. Taigi, atsakovės teigimu, esminę reikšmę turi ne darbų pabaigos terminai, bet jų atlikimo pradžios terminai, t. y. rangos darbų atlikimo savalaikiškumas, jų atlikimas per darbų grafike numatytą periodą, darbų užbaigimas pagal grafike nurodytas orientacines savaites, priklausė išimtinai tik nuo ieškovės priešpriešinių pareigų, numatytų Rangos sutarties 9.1.4, 9.1.3, 16.1, 9.1.5 punktuose, vykdymo, tačiau ieškovė minėtų pareigų neįvykdė. Ieškovė nesilaikė darbų grafike nustatytų darbų fronto perdavimo terminų, o darbai vyko pagal atskirus ieškovės nurodymus, neatsižvelgiant į darbų grafike nurodytus terminus. Teigia, kad su ieškove žodžiu buvo sutarta dėl rangos darbų atlikimo pabaigos 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, nes tik tada buvo planuojamas įrengti privažiavimas iki statomo prekybos centro, atlikti lietaus nuotakyno darbai. Be to, atsakovė negalėjo atlikti tam tikrų darbų iki kiti rangovai atliks savuosius, pvz., negalima buvo montuoti sprinklerių galinių taškų nuomos patalpose, baigti sistemos montavimo, nes nebuvo įrengtas lubų karkasas, pertvaros. Net ir po 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo atsakovei nebuvo galimybės atlikti darbų dėl ieškovės kaltės, nes nebuvo darbų fronto.

24.       Dėl neužtikrinimo, kad statybvietėje būtų statybos vadovas, atsakovė nurodė, jog byloje esantys įrodymai (įsakymai „Dėl atsakingų asmenų už darbų eigą, kokybę, darbo ir priešgaisrinę apsaugą skyrimo statybos objekte“ bei kvalifikacijos atestatai) šias aplinkybes paneigia.

25.       Dėl neparengto darbo projekto atsakovė nurodė, kad tinkamai įvykdė susitarimu prisiimtą įsipareigojimą parengti darbo projektą ir jį perdavė ieškovei, kuri perdavimo metu jokių pastabų jam neturėjo – priėmusi ir pasirašiusi atsakovės pateiktą 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0004 ir atliktų darbų aktą Nr. 150122, t. y. patvirtindama, kad darbo projekto parengimo darbai atlikti ir perduoti tinkamai.

26.       Dėl nepašalintų trūkumų, susijusių su vėdinimo sistemos įrengimu, atsakovė nurodo, kad ji tinkamai įvykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimą pagal jai pateiktus dokumentus projektavimui.

27.       Dėl netinkamai suprojektuotos priešgaisrinių siurblių stotelės buvimo vietos atsakovė nurodė, kad priešgaisrinės siurblinės vietą inžinieriams paprastai nustato projekto vadovas pagal priešgaisrinę dalį darančių specialistų nurodymus. Teigė, kad projekto priešgaisrinės dalies parengimas ir įvertinimas buvo pavestas ne atsakovei, bet UAB „Fire experts“. Atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad paskirtos patalpos galimai nėra tinkamos priešgaisrinių siurblių stotelės įrengimui, tačiau ieškovė, turėdama asmenį, atsakingą už priešgaisrinį vertinimą, į šią atsakovės pastabą neatsižvelgė ir vis vien reikalavo atsakovę darbo projekte nurodyti konkrečią priešgaisrinių siurblių stotelės buvimo vietą.

28.       Dėl parinktos netinkamos gesinimo siurblių stotelės atsakovė nurodo, kad rengiant darbų projektą nėra sprendžiama dėl įrenginių modelių ir gamintojų pasirinkimo, darbų projekte yra nurodomos tik apytikslės įrenginių charakteristikos (jų našumas) su galingumo rezervu dėl elektros energijos galios užtikrinimo įrenginiui. Pažymėjo, kad nors atsakovė įrengė gesinimo siurblių stotelę su dviem 22 kW, o ne 30 kW, galios siurbliais, tai negali būti laikoma neatitiktimi darbo projektui. Renkantis gesinimo siurblių stotelę, darbo projektas buvo pateiktas siurblių gamintojui, kuris, įvertinęs visą darbo projektą, parinko tinkamiausią gesinimo siurblių stotelės modelį.

29.       Teigė, kad ieškovės 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes nebuvo sąlygų visumos įskaitymui atlikti.

30.       Atsakovė prašė iš ieškovės priteisti 38 804,26 Eur dydžio skolą už atliktus ir ieškovės priimtus darbus pagal 2015 m. kovo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0029 (32 824,76 Eur suma) ir 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0004 (3 854,84 Eur suma). Remiantis Rangos sutarties 18.12 punktu, atsakovė ieškovei paskaičiavo 1 396,95 Eur dydžio delspinigius už 180 dienų laikotarpį.

31.       Atsakovė taip pat prašė priteisti 34 011,47 Eur skolą už faktiškai atliktus, bet ieškovės nepagrįstai nepriimtus, darbus pagal 2015 m. kovo 16 d. aktą Nr. 3.5 (17 390,74 Eur suma); 2015 m. kovo 16 d. aktą Nr. 3.6 (2 737,75 Eur suma); 2015 m. balandžio 25 d. aktą Nr. 4.4.1 (9 168,81 Eur suma); 2015 m. gegužės 26 d. aktą Nr. 5.4 (4 714,17 Eur suma) ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

32.       Nurodė, kad dėl neteisėto Rangos sutarties nutraukimo ji patyrė nuotolių, kuriuos prašo ieškovės atlyginti. Paaiškino, kad atsakovė patytė tiesioginių 7 824,35 Eur nuostolių, kuriuos grindžia patirta žala dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais trūkstant lėšų (jos paskaičiavimu, procesiniais sprendimais ir antstolių vykdomosiose bylose priimtais dokumentais).

33.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34.       Nurodė, kad Rangos sutartis nutraukta pagrįstai, nes atsakovė atliko tęstinius ir pakartotinius savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį pažeidimus.

35.       Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso (atsakovė priešieškinyje to neginčija) ir ši jos pareiga nėra numatyta kaip įgyvendinama tik bendromis rangovės ir užsakovės pastangomis.

36.       Nurodė, kad atsakovė iš esmės vėlavo atlikti darbus, tinkamai jų neorganizavo ir taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.4 punktą, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.1 punktą. Darbų grafike, kurį pasirašė tiek ieškovė, tiek atsakovė, numatyti darbų atlikimo terminai, kaip ir kiti sutartiniai įsipareigojimai, turėjo šalims įstatymo galią. Be to, atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė nesuteikė atsakovei darbų fronto, tačiau skaičiavo darbų atlikimo terminus; kad būtų susitarta dėl papildomų darbų ir kad atsakovė būtų siekusi terminų pratęsimo. Priešingai, kadangi atsakovė nuolat vėlavo atlikti darbus, ieškovė pasinaudojo Rangos sutarties 22.4 punkte numatyta teise perduoti dalį atsakovės darbų kitiems rangovams, dėl to atsakovei buvo sumažinta darbų apimtis (kurios atsakovė neįvykdė).

37.       Nurodė, kad atsakovė neužtikrino, kad darbus prižiūrėtų darbų vadovas, ir taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.1 punktą, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kuriais įrodytų, kad D. G. ir M. Š., kaip darbų vadovai, faktiškai buvo objekte, t. y. šie asmenys objekte nesilankė ir darbų neorganizavo. Atsakovės interesus faktiškai atstovavo tam tinkamos kvalifikacijos neturintis asmuo M. S., kuris dalyvavo organizuojamuose gamybiniuose pasitarimuose (nors asmens paskyrimo ir tinkamos kvalifikacijos įrodymų atsakovė ieškovei nepateikė).

38.       Pažymėjo, kad atsakovė neištaisė darbo projekto trūkumų, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktą. Teigė, kad reikalavimai atsakovei dėl darbo projekto ištaisymo buvo reiškiami 2015 m. gegužės mėnesį. 2015 m. sausio 22 d. priimdama pirminį darbo projektą, ieškovė neturėjo galimybės visiškai įvertinti jo tinkamumo, kadangi tam tikri trūkumai gali pasimatyti tik darbų eigoje (kas faktiškai ir įvyko).

39.       Nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimą ir nors priešieškinyje su šiuo Rangos sutarties nutraukimo pagrindu nesutiko, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes.

40.       Teigė, kad atsakovė netinkamai suprojektavo priešgaisrinės siurblinės buvimo vietą, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktą. Tik atsakovei, o ne jokiam kitam subjektui, buvo pavesta atlikti priešgaisrinės siurblinės suprojektavimo darbus, o atsakovės nurodoma UAB „Fire experts“ ieškovės buvo pasitelkta atlikti kitus darbus. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, jog ne ji buvo atsakinga dėl priešgaisrinės siurblinės projektavimo trūkumų.

41.       Nurodė, kad atsakovė pateikė netinkamą gesinimo siurblių stotelę ir piktybiškai netaisė nurodytų trūkumų, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktą. Pažymėjo, kad esant šalių susitarimui Rangos sutarties priede Nr. 3, kuris yra konkretus, aiškus ir vienareikšmiškas, nebegali būti vadovaujamasi jokiais teoriniais išvedžiojimais dėl to, ką manė esant „tinkamiausiu“ sprendimu siurblių gamintojas, ar koks buvo subjektyvus atsakovės įsitikinimas dėl siurblių galios – kadangi atsakovė įsipareigojo įrengti AGGS su dviem 30 kW siurbliais (o ne iki 30 kW, max. 30 kW ar bet kaip kitaip), ieškovė turėjo teisę reikalauti būtent dviejų 30 kW siurblių įrengimo ir nepriimti šio reikalavimo neatitinkančio atsakovės sutartinės prievolės įvykdymo.

42.       Pažymėjo, kad atsakovė nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai, ir taip pažeidė Rangos sutarties 7.4.1 punktą, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktą.

43.       Paaiškino, kad jos vienašalis Rangos sutarties nutraukimas atitinka sutartyje numatytą vienašalio nutraukimo tvarką (Rangos sutarties 22.1 punktas). 

44.       Ieškovės vertinimu, ji turėjo teisinį ir faktinį pagrindą atlikti 34 959,21 Eur įskaitymą, nes egzistavo visos įskaitymui reikalingos sąlygos, numatytos CK 6.130 straipsnyje. Ieškovė yra atsiskaičiusi už atsakovės atliktus ir ieškovės priimtus darbus (34 959,21 Eur sumai), atliekant vienašalį įskaitymą, todėl nėra įsiskolinusi atsakovei; atitinkamai negali būti skaičiuojami delspinigiai. Kadangi atsakovė darbų už atsakovės nurodomą 34 011,47 Eur sumą faktiškai tinkamai neatliko ir neperdavė ieškovei, ieškovė turėjo teisę jų nepriimti ir neturi pareigos už juos sumokėti.

45.       Pažymėjo, kad atsakovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nes ieškovė nepažeidė Rangos sutarties ar CK nuostatų, įtvirtinančių civilinę atsakomybę – atsakovė neįrodė, kad ieškovė neteisėtai nutraukė Rangos sutartį, nėra jokio sutartinio ir/ar įstatyminio pagrindo atsakovės tariamai patirtų nuostolių skaičiavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

46.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovei dėl netesybų priteisimo tenkino iš dalies. Atsakovės priešieškinį ieškovei dėl rangos sutarties nutraukimo, vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiais, skolos, delspinigių ir žalos atlyginimo, tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 15 040,79 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (15 040,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 20 103,59 Eur skolos, 138,77 Eur delspinigių, 8,25 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (20 242,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Sumažino, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mastą, kuris buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2-24725-535/2015, nuo 82 033,65 Eur iki 15 040,79 Eur. Sumažino, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mastą, kuris buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9476-535/2016, ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2226/2017, nuo 81 759,16 Eur iki 20 242,36 Eur. Priteisė iš atsakovės valstybei 17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisė iš ieškovės valstybei 17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

47.       Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 12 d. ieškovė su atsakovė sudarė Rangos darbų sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo įrengiant pastato vidaus inžinerinius tinklus (vėdinimas, oro vėsinimas, kondicionavimas, vandentiekis su santechnika, vandens mazgas, kanalizacija, buitinė, technologinė su riebalų gaudyklėmis ir kondensato nuvedimo, šildymas, šilumos punktas) statomame prekybos paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Rangos sutarties Priede Nr. 2 šalys numatė darbų atlikimo terminus, kurie buvo išdėstyti Darbų grafike; iš esmės dėl galutinio termino nebuvo sutarta, nustatyti konkrečių darbų etapų intervalai/laikotarpiai. 2014 m. liepos 31 d. šalys sudarė Susitarimą Nr. 1 prie 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties, kuriuo atsakovė įsipareigojo parengti vidaus vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbo projektą pagal ieškovės patvirtintą techninę užduotį ginčo objekte. Darbo projekto parengimo terminas numatytas 2014 m. rugpjūčio 18 d.; papildomų darbų kaina – 3 854,84 Eur (13 310 Lt) su PVM.

48.       Nustatė, kad 2014 m. birželio 13 d. atsakovė su UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Draudimo sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. kovo 12 d. Draudimo sutarties sąlygose nurodytas prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus inžinerinių tinklų įrengimas; draudimo objektas – rangovės civilinė atsakomybė; draudimo sumos (tiek kiekvienam įvykiui, tiek visam sutarties laikotarpiui) – 43 443 Eur (150 000 Lt); besąlyginė išskaita (franšizė) – 1 448,10 Eur (5 000 Lt); statomo statinio statybos darbų kaina 531 583,64 Eur (1 835 452 Lt). 

49.       Nustatė, kad 2014 m. spalio 31 d. ieškovės direktorius I. L. (I. L.) kreipėsi į atsakovę el. laišku, kuriame nurodė, jog atsakovė kanalizacijos darbus vėliausiai turi pradėti lapkričio 4 d., nes yra suderintas su rangovu terminas dėl grindų betonavimo (laikotarpiu nuo lapkričio 17 iki 20 d.); pažymėjo, jog jeigu darbai nebus pradėti numatytu terminu, ieškovės direktorius turės surasti kitą rangovą, o atsakovei turės piniginių pretenzijų dėl darbų pradžios vėlavimo. Atsakovė 2014 m. lapkričio 3 d. el. laiške nurodė, jog šią savaitę dalį darbų turi baigti kitame objekte, o ieškovės objekte galėtų darbus pradėti trečiadienį-ketvirtadienį. 2014 m. lapkričio 4 d. el. laiške ieškovė nurodė, jog objekte prieš tris savaites buvo aptarta darbų pradžia; į šį laišką atsakovė atsakė 2014 m. lapkričio 4 d. el. laišku, kuriame nurodė, jog šalys sutarė, kad ieškovė apie pradžią informuos bent prieš 3-4 savaites. 2014 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų aktuose Nr. 1.1, 1.2 ir 2014 m. gruodžio 17 d. Atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2, 2.3 nurodyti atsakovės atlikti darbai, kuriuos priėmė/patvirtino parašais ieškovės direktorius I. L. bei techninis prižiūrėtojas V. M.. Šių aktų pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2014 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra serija SAF Nr. 1139 išrašyta už 2014 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų aktais Nr. 1.1, 1.2 perduotus darbus (suma 11 143,33 Eur (38 475,68 Lt)) ir 2014 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra serija SAF Nr. 1143 išrašyta už 2014 m. gruodžio 17 d. Atliktų darbų aktais Nr. 2.1, 2.2, 2.3 perduotus darbus (suma 14 683,61 Eur (50 699,56 Lt)); minėtas sąskaitas pasirašė ir ieškovės vadovas. Atsakovė 2015 m. sausio 22 d. surašė aktą Nr. 150122, kuriame nurodyti darbai: vidaus vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbų projektas, bei šio akto pagrindu išrašė 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VSF Nr. 0004 (suma 3 854,84 Eur); aktą bei sąskaitą pasirašė ir ieškovės atstovai. Ieškovė 2015 m. kovo 2 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė atsakovei skiriamas Rangos sutartyje numatytas baudas (už netinkamų aktų pateikimą – aktuose nurodžius darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti) ir kokiomis sumomis yra mažinama atsakovei mokėtina suma; taip pat buvo pateikti UAB „Vaidora“ atliktų darbų ginčo objekte apžiūros ir patikrinimo aktas Nr. 15/03/02 bei 2015 m. kovo 2 d. PVM sąskaita faktūra serija BMB Nr. 000174 10 485,15 Eur sumai, iš kurios baudos už netinkamų aktų pateikimą sudarė 8 688,60 Eur. 2015 m. kovo 16 d. Atliktų darbų akte Nr. 3.4 yra nurodyti atsakovės atlikti darbai, kuriuos priėmė/patvirtino parašais ieškovės direktorius I. L. bei techninis prižiūrėtojas V. M.. Šio akto pagrindu buvo išrašyta 2015 m. kovo 16 d. PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0029 (32 824,76 Eur suma); minėtą sąskaitą pasirašė ir ieškovės vadovas.

50.       Nustatė, kad atsakovė 2015 m. balandžio 25 d. surašė ir pateikė ieškovei atliktų darbų aktą Nr. 4.4 (24 866,07 Eur sumai), kurio ieškovės atstovai nepasirašė. Atsakovė ieškovei el. paštu bei 2015 m. balandžio 15 d. atsakymu į 2015 m. balandžio 14 d. raštą, pateikė ieškovei atliktų darbų aktus: 2015 m. kovo 16 d. atliktų darbų aktą Nr. 3.5 „Vėdinimas“; 2015 m. kovo 16 d. atliktų darbų aktą Nr. 3.6 „Vėdinimas (papildomai ortakio dažymas)“; 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 4.4.1 „Gesinimo stotis“; 2015 m. gegužės 26 d. atliktų darbų aktą Nr. 5.4 „Gesinimo stotis“. Anot atsakovės, šių aktų pagrindu 2016 m. vasario 29 d. buvo išrašytos sąskaitos faktūros: PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0092 (9 168,81 Eur suma; pagal aktą Nr. 4.4.1); 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0093 (17 390,74 Eur suma; pagal aktą Nr. 3.5); 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0094 (2 737,75 Eur suma; pagal aktą Nr. 3.6); 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0095 (4 714,17 Eur suma; pagal aktą Nr. 5.4). Ieškovė 2015 m. balandžio 29 d. pranešimu informavo atsakovę, kad atsisako priimti atliktus darbus pagal 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 4.4 „Gesinimo stotis“ ir jai skiriama 2 896 Eur bauda (už pateiktą netinkamą gesinimo stotelę, nurodant klaidingus jos parametrus), bei pateikė 2015 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BMB Nr. 000176 – 2 896 Eur sumai. 2015 m. balandžio 30 d.

51.       UAB „Technobaltic“ pranešime nurodoma, kad priešgaisrinę siurblinę parinko gamintojas, atsižvelgdamas į reikalaujamą projektinį darbo tašką. Atsakovė 2015 m. gegužės 4 d. raštu kreipėsi į ieškovę su reikalavimu priimti atliktus darbus. Atsakovė 2015 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. raštais siūlė ieškovei, kad gesinimo siurblių stotelės tinkamumą objektui įvertintų ekspertai.

52.       Nustatė, kad ieškovė 2015 m. gegužės 14 d. atsakovei siuntė pranešimą, kuriame reikalavo, kad atsakovė nedelsdama, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 21 d., atliktų šiuos darbus: 1) užbaigtų ir perduotų ieškovei galutinį darbo projektą, kuris pagal 2014 m. liepos 31 d. Susitarimą Nr. 1 prie 2014 m. birželio 12 dienos Rangos sutarties preliminariai turėjo būti užbaigtas 2014 m. rugpjūčio 18 d.; 2) pašalintų visus projekto trūkumus, įskaitant vėdinimo ir sprinklerinės sistemos projektavimo darbus, numatant, kad ji turi būti padaryta tiek tambūre prie viešųjų tualetų, tiek ir virš kasų; 3) atsakovė iki nurodyto termino turi užbaigti skirstomųjų vamzdynų subnuomos zonoje ir virš kasų įrengimą, taip pat gaisrinių čiaupų montavimą su dėžėmis ir vamzdynų prie čiaupų privedimą; 4) atsakovė iki nurodyto termino turi sumontuoti darbo projekto ir sąmatos prie Rangos sutarties parametrus atitinkančią gaisrinę stotį. Ieškovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu dėl Rangos sutarties ir Susitarimo dėl projektavimo nutraukimo vienašališkai nutraukė Rangos sutartį ir reikalavo atsakovės atlyginti dėl to patirtus nuostolius bei sumokėti baudą. Nurodė, kad Rangos sutartis laikoma nutraukta nuo 2015 m. birželio 5 d. Be to, ieškovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešime nurodė, kad kadangi iš atsakovės priimta ir neapmokėta darbų suma ieškinio reiškimo dienai buvo 34 959,21 Eur, ieškovė atliko vienašalį įskaitymą nurodytai sumai ir bendra ieškovės iš atsakovės reikalaujama suma sudaro 82 033,65 Eur (116 992,86 Eur - 34 959,21 Eur).

53.       Nurodė, kad Rangos sutarties 19.2 punkte nustatyta, kad rangovė po ginčo sutarties pasirašymo per 10 kalendorinių dienų užsakovei pateikia galiojantį savo civilinės atsakomybės draudimo polisą, skirtą išskirtinai tiktai darbų bei kitos rangovės veiklos pagal sutartį draudimui, ne mažesnei nei 150 000 Lt sumai; draudimo polisas turi galioti visu statybos rangos sutarties galiojimo laikotarpiu. Tokia atsakovės (kaip rangovės) pareiga buvo numatyta ir SĮ 37 straipsnyje. Taigi, atsakovė privalėjo turėti nurodytą draudimo polisą visą ginčo sutarties vykdymo laikotarpį; kaip minėta, ginčo sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2015 m. birželio 5 d. (t. y. galiojo iki šios datos), o draudimo polisas galiojo tik iki 2015 m. kovo 12 d., t. y. buvo pažeistas ginčo sutarties 19.2 punktas, atitinkamai egzistavo pagrindas nutraukti ginčo sutartį pagal 22.1.3 punktą. Teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl draudimo poliso kaip atsakovės prievolių pagal ginčo sutartį vykdymo užtikrinimo priemonės (garantijos).

54.       Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovė, pažeisdama Rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus (kurie buvo nustatyti prie ginčo sutarties patvirtintame darbų grafike), nesugebėjo užtikrinti, kad darbai būtų atlikti laiku (bent jau jų dalį, kurią iki sutarties nutraukimo atlikinėjo atsakovė). Nustatė, kad atsakovė ne vieną kartą buvo informuota apie tai, jog ji vėluoja atlikti darbus pagal sutartį, t. y. sprinklerinės gesinimo sistemos darbus. Pažymėjo, kad darbų grafike numatyti darbų atlikimo terminai atsakovei buvo privalomi. Dėl termino sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimui nurodė, kad atsakovė, iš esmės suprasdama savo pareigą minėtus darbus atlikti iki 2015 m. kovo 9 d., ne kartą žadėjo užbaigti šiuos darbus kiek vėliau, t. y. iš pradžių žadėta atlikti iki 2015 m. kovo 13 d., vėliau – iki 2015 m. gegužės 4 d.; tačiau, kaip minėta, iki ginčo sutarties nutraukimo nurodyti darbai taip ir nebuvo atlikti. Padarė išvadą, kad Rangos sutartis ieškovės pagrįstai buvo vienašališkai nutraukta dėl to, kad atsakovė nesilaikė atskiro darbų etapo atlikimo – šiuo atveju sprinklerinės gesinimo sistemos, termino, t. y. remiantis ginčo sutarties 22.1.1 punktu.

55.       Nurodė, kad ginčo sutarties 8.1.1 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo paskirti statybos vadovą, kuris visą laiką turi būti statybvietėje ir organizuotų darbus, bei visais klausimais atstovautų atsakovę santykiuose su ieškove, medžiagų tiekėjais ir subrangovais. Atsakovės 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2015 m. sausio 8 d. įsakymais statybos darbų vadovais paskirti atitinkamai D. G. ir M. Š.. Liudytojas M. S., kuris iš esmės ir atstovavo atsakovę ginčo statybų metu (įvardinęs save kaip statybos darbų vadovo padėjėją), nurodė, kad M. Š. retai lankydavosi objekte (3-4 kartus); iš esmės ši aplinkybė nurodyta techninio prižiūrėtojo ir statybų žurnale, kuriame nuolat buvo atliekami įrašai, jog atsakovės statybos darbų vadovas nebūna/nepasirodo objekte. Paskirti atsakovės statybos darbų vadovai pasitarimuose nedalyvaudavo, t. y. tikėtina nebūdavo ir ginčo objekte. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutartį, remiantis sutarties 22.1.4 punktu.

56.       Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė atsakovės galimai padarytų pažeidimų susijusiu su darbo projekto trūkumais, netinkamai vykdytu vėdinimo sistemos įrengimo projektavimu (nenumatė oro ištraukimo), taip pat netinkamai suprojektuotos priešgaisrinės siurblinės buvimo vieta.

57.       Teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovės pateikta gesinimo siurblių stotelė buvo netinkama. Pažymėjo, kad Rangos sutarties priede Nr. 3 – lokalinėje sąmatoje, šalys buvo susitarę, kad gaisrinių siurblių stotelė, sukomplektuota iš dviejų elektrinių (30 kW) siurblių, kurie užtikrina 130m3/h, 3.1 bar charakteristikas. Atsakovė gaisro gesinimo stotelę sukomplektavo iš 22 kW galingumo siurblių. Ieškovė kategoriškai nesutiko priimti pateiktos stotelės ir prašė pakeisti į tinkamą – šalių susitartą, tačiau atsakovė šio trūkumo netaisė (ir neištaisė). Teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutartį, remiantis sutarties 22.1.4 punktu (atsakovei per nustatytą terminą neištaisius nurodytų trūkumų).

58.       Teismas nustatė, kad ieškovė ne kartą informavo atsakovę apie vėluojančius darbus ir prašė didinti darbų tempą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovė vykdė Rangos sutarties 7.4.1 punkto reikalavimus, t. y. nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutartį, remiantis sutarties 22.1.4 punktu (atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius nurodytų įpareigojimų).

59.       Nurodė, kad šalių sudarytoje Rangos sutartyje nustačius savarankiškus vienašalio sutarties nutraukimo užsakovės iniciatyva pagrindus (22.1.1-22.1.7 papunkčiai), sutartis galėjo būti nutraukta esant bet kuriam iš jų, todėl konstatavus atsakovės pažeidimus, laikė, jog ieškovė ją nutraukė teisėtai, t. y. esant teisiniam pagrindui, todėl atsakovės reikalavimą – dėl 2014 m. birželio 12 d. rangos sutarties ir 2014 m. liepos 31 d. susitarimo Nr. 1 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, atmetė kaip nepagrįstą.

60.       Teismas nustatęs, kad rangovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimai sudarė teisėtą pagrindą vienašališkam sutarties nutraukimui, konstatavo, kad ieškovė turi teisę reikalauti netesybų pagal sutartyje nustatytas nuostatas ir dydžius.

61.       Nurodė, kad ieškovė iš viso paskaičiavo atsakovei 116 992,86 Eur dydžio netesybas. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo/yra pagrindas skirti atsakovei 2 896 Eur baudą už faktiškai tik vieną pažeidimą/epizodą, t. y. už neteisingų duomenų pateikimą akte Nr. 4.4 – netinkamos gesinimo stotelės pristatymą, neatitinkančios sutartų parametrų, tačiau ją pateikiant ir akte nurodant kaip tinkamą. Dėl kitų darbų ir aktų, kuriuose, anot ieškovės, buvo nurodyti, be kita ko, ir neatlikti darbai, teismas pažymėjo, kad ieškovė (jos vadovas) su techniniu prižiūrėtoju reguliariai (kiekvieną mėnesį) tikrindavo ir priimdavo atsakovės pateikiamus darbus ir aktus – atitinkamai Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 ir 3.4, juos pasirašė (prieš tai turėdami pakankamai laiko patikrinti atsakovės atliktus darbus pagal ginčo sutarties 15.1.1 punktą), tokiu būdu patvirtinant atsakovės atliktų darbų tiek kiekį, tiek jų kokybę (aktuose jokių pretenzijų, išlygų nenurodyta), todėl šiuo atveju po tam tikro laiko (apie 3-4 mėn.) iš naujo patikrinus atsakovės darbus (atsakovei minėtame tikrinime nedalyvaujant ir apie jį nepranešus) ir neva nustačius, jog tam tikri darbai yra neatlikti (ne visos medžiagos panaudotos), ieškovė neturi pagrindo remtis šiais trūkumais/pažeidimais.

62.       Nurodė, kad 24 328,08 Eur bauda ieškovės paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.4 punktu už civilinės atsakomybės draudimo poliso – savo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (atsakovė iki Rangos sutarties nutraukimo momento nepateikė 84 dienas (nuo 2015 m. kovo 13 d. iki sutarties nutraukimo) nepateikimą. Teismas vertino nurodytą baudą kaip pagrįstą ir teisėtą.

63.       Nurodė, kad 4 344,30 Eur bauda ieškovės paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.6 punktu, kuriame nustatyta, jog rangovė, pažeidusi sutarties 13.1 punkte numatytą rangovės įsipareigojimą, t. y. nedalyvavusi organizuojamuose rangovų susirinkimuose, moka užsakovei 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą už kiekvieną atskirą tokio pažeidimo faktą. Atsakovė buvo įsipareigojusi užtikrinti, jog statybvietėje visą Rangos sutarties vykdymo laikotarpį būtų ir darbus organizuotų kompetentingas statybos vadovas. Nei Rangos sutarties 20.2.6 punkte, nei 13 skyriuje nėra nurodyta, jog minėtuose susirinkimuose būtinai dalyvautų – atstovautų atsakovę, paskirtas statybos darbų vadovas (D. G. ir M. Š.). M. S., kuris ir dalyvavo nurodytuose susirinkimuose (bent jų daugumoje), buvo įtrauktas prie šalių atstovų ir nurodytas ginčo sutarties 25 skyriuje. Teismo vertinimu, yra pagrindas skirti atsakovei baudą tik už tris pažeidimus – 868,86 Eur.

64.       Nurodė, kad 25 486,56 Eur bauda ieškovės paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad už kiekvieną pradelstą dieną pagal atskirų darbų etapų pabaigą atsakovė moka 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą. Pažymėjo, kad atsakovė 88 kalendorines dienas vėlavo atlikti ir perduoti ieškovei sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus (turėjo baigti iki 2015 m. kovo 9 d., o faktiškai nebaigti iki ginčo sutarties nutraukimo), todėl už kiekvieną pradelstą dieną ieškovė pagrįstai paskaičiavo 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio baudą – bendrai 25 486,56 Eur.

65.       Nurodė, kad 12 164,04 Eur bauda ieškovės paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu. Nustatė, kad atsakovė 42 dienas pavėlavo atlikti bei perduoti ieškovei vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus – šie darbai turėjo užbaigti 2014 m. gruodžio 17 d., o faktiškai atsakovė juos perdavė tik 2015 m. sausio 29 d. Padarė išvadą, kad šiuo atveju už kiekvieną pradelstą dieną ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei 289,62 Eur (1 000Lt) dydžio baudą – bendrai 12 164,04 Eur.

66.       Nurodė, kad 39 085,28 Eur bauda ieškovės paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 22.7 punktu, kuriame nurodyta, kad nutraukus sutartį 22.1 punkte nurodytais pagrindais, skiriama 10 proc. dydžio bauda nuo Rangos sutarties nutraukimo momentui neatliktų darbų kainos. Teismas padarė išvadą, kad dėl atsakovės kaltės neatliktų darbų 390 852,83 Eur (1 349 536,66 Lt) sumai, atitinkamai pagrįstai paskaičiuota 10 proc. dydžio bauda.

67.       Nurodė, kad bendra atsakovei skirtina bauda, kurią kaip pagrįstą ir teisėtą pripažino teismas, sudaro 104 828,82 Eur sumą.

68.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo pateikimo dienai buvo pateikusi atliktų darbų aktus (kuriuos ieškovė patvirtino), pagal kuriuos ieškovė atsakovei yra nesumokėjusi 34 959,21 Eur (120 707,19 Lt) sumą, todėl ieškovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu atliko vienašalį minėtų sumų – atsakovei paskirtų baudų ir ieškovės mokėtinų sumų, įskaitymą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimas ieškovei dėl 34 959,21 Eur skolos už atliktus ir priimtus darbus laikytinas pasibaigęs ieškovei atlikus minėtą įskaitymą, kurio pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas ieškovei dėl, be kita ko, 32 824,76 Eur skolos už atliktus ir priimtus darbus pagal aktą Nr. 3.4 laikytinas pasibaigęs ieškovei atlikus minėtą įskaitymą.

69.       Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo apmokėta atsakovės 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaita faktūra serija VSF Nr. 0004 – 3 854,84 Eur sumai, už pateiktą darbo projektą, todėl nurodytą sumą teismas priteisė atsakovei iš ieškovės. Taip pat priteisė 138,77 Eur delspinigius už 180 d. taikant 0,02 proc./d. normą.

70.       Nurodė, kad atsakovė taip pat prašo priteisti 34 011,47 Eur skolą už faktiškai atliktus, bet ieškovės nepriimtus, darbus pagal 2015 m. kovo 16 d. aktą Nr. 3.5 (17 390,74 Eur suma); 2015 m. kovo 16 d. aktą Nr. 3.6 (2 737,75 Eur suma); 2015 m. balandžio 25 d. aktą Nr. 4.4.1 (9 168,81 Eur suma); 2015 m. gegužės 26 d. aktą Nr. 5.4 (4 714,17 Eur suma) ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė minėtų darbų nepriėmė (ieškovė iš esmės reikalavo, jog atsakovė, priduodant darbus, pateiktų papildomą dokumentaciją). Teismas nenustatė nei vieno atvejo, dėl kurio užsakovė turėjo teisę atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą. Iš dalies pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovė tinkamai nebendradarbiavo – neperdavė visos reikiamos dokumentacijos dėl galimai atliktų darbų, dėl ko apsunkino ieškovei galimybes šiuos darbus patikrinti ir priimti. Padarė išvadą, kad šalys – kilus nesutarimams, pirmiausiai dėl gaisrinės stotelės netinkamumo, o vėliau ieškovei konstatavus ir kitus atsakovės pažeidimus bei galiausiai nutraukus ginčo sutartį, nepakankamai bendradarbiavo tarpusavyje. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju statybos darbų užsakovė buvo ieškovė, todėl jai kilo pareiga savo lėšomis organizuoti atsakovės atliktų darbų priėmimą. Ta aplinkybė, kad ieškovė nepasirašė atliktų darbų aktų, o juos vienašališkai pasirašė tik atsakovė, savaime nepaneigia ieškovės pareigos atsiskaityti su atsakove už jos atliktus statybos darbus (tuo labiau, ieškovė iš esmės neginčijo, kad atsakovė tam tikrus darbus nuo 2015 m. kovo iki gegužės mėn. vis dėl to atlikinėjo ir ieškovė galimai naudojasi tam tikrais atsakovės atliktais darbais).

71.       Teismo vertinimu, neturint galimybių (iš esmės nei ekspertui, nei teismui) kitais būdais patikrinti atsakovės galimai atliktų darbų kiekio pagal nurodytus aktus Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 (kurių ieškovė nepasirašė ir nepriėmė), šie darbai vertintini pagal statybos darbų žurnalo duomenis, kuriuos patvirtino tiek atsakovės statybos darbų vadovas, tiek ieškovės paskirtas techninis prižiūrėtojas. Teismas, įvertinęs turimus duomenis, sprendė, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 16 248,75 Eur skolos už atsakovės faktiškai atliktus darbus pagal aktus Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4. Taip pat sudėjus priteistą 3 854,84 Eur skolą, bendra priteistina skola sudaro 20 103,59 Eur ir 138,77 Eur delspinigių.

72.       Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, be kita ko, 104 828,82 Eur priskaičiuotų netesybų dydį (kuris šiuo sprendimu iš esmės buvo pripažintas pagrįstai paskaičiuotu pagal ginčo sutarties nuostatas), šalių sudarytos sutarties kainą (439 325,30 Eur Eur be PVM), įvykdytos (tiek ieškovės priimtos, tiek šiuo teismo sprendimu nustatytos) prievolės dalį (68 576,06 Eur (su PVM): 48 472,47 Eur ieškovės pripažinta mokėtina suma + 3 854,84 Eur priteista suma už darbo projektą + 16 248,75 Eur priteista suma už faktiškai atsakovės atliktus darbus), aplinkybę, jog šiuo teismo sprendimu konstatavus didesnę atsakovės atliktų ginčo sutarties darbų dalį atitinkamai mažėja ir bauda, paskaičiuota pagal ginčo sutarties 22.7 punktą (10 proc. nuo neatliktų darbų kainos), įvertinęs tai, jog ieškovė į kitą rangovę (UAB „Inžinera“) kreipėsi dar galiojant ginčo sutarčiai su atsakove, aplinkybę, jog ieškovė rangovei UAB „Inžinera“ nesumokėjo visos sumos už pastarosios atliktus darbus, kadangi ir su ja buvo atliktas priešpriešinių prievolių – priskaičiuotų netesybų ir mokėtinų sumų, įskaitymas (taip iš dalies paneigiant ieškovės argumentus dėl faktiškai realiai patirtų 115 440,35 Eur dydžio nuostolių, ieškovei kitiems rangovams sumokėjus didesnę sumą, nei buvo sutarta su atsakove; be to, ši suma, pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus, tikėtina, apskaičiuota su PVM, nors atsakovės įsipareigota atlikti darbų vertė nurodoma be PVM, tokiu būdu nepagrįstai nurodant didesnę nuostolių sumą), šiame sprendime konstatuotas aplinkybes dėl abiejų šalių nepakankamo bendradarbiavimo, tai, jog abi šalys juridiniai asmenys, besispecializuojantys statybų versle, padarė išvadą, kad nurodytos 104 828,82 Eur netesybos mažintinos iki 50 000 Eur sumos. Nurodė, kad dalis ieškovės mokėtinos sumos – 34 959,21 Eur, buvo įskaityta į priskaičiuotas netesybas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistina likusi netesybų dalis – 15 040,79 Eur.

73.       Dėl atsakovės nurodytų tiesioginių 7 824,35 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė grindė patirta žala dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais trūkstant lėšų, dėl neteisėto Rangos sutarties nutraukimo ir ieškovės neatsiskaitymo, teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė visų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo, kad ginčo sutartis buvo nutraukta teisėtai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

74.       Ieškovė UAB „BM būstas“ apeliaciniu skundu prašė tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo  2022 m. balandžio 26 d. sprendimą; priimti naują sprendimą ir ieškovės 2015 m. birželio 26 d. pateiktą patikslintą ieškinį tenkinti, o atsakovės 2016 m. kovo 14 d. priešieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 531,00 Eur žyminį mokestį, išlaidas už teisinę pagalbą, grąžinti ieškovei 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už 2017 m. birželio 22 d. apeliacinio skundo pateikimą, kuris buvo patenkintas, t. y. 1 962,00 Eur.

75.       Nurodė, kad teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės – netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atitinkamai atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl to ieškovės patirtus nuostolius bei sumokėti baudą (priklausomai nuo to, kuri suma didesnė). Teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti netesybų dydį mažiau už jos patirtų nuostolių dydį ir nepagrįstai tenkino iš dalies atsakovės reikalavimą dėl skolos priteisimo.

76.       Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta rangos sutartis nutraukta esant atsakovės kaltei. Atsakovė įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – statybos rangos darbų ieškovės objekte nebaigė. Dėl to ieškovė turėjo vienašališkai nutraukti rangos sutartį. Taigi, rangos sutartis buvo vienašališkai nutraukta esant tik atsakovės (rangovės) kaltei. Teigė, kad ieškovės kaltės dėl sutarties netinkamo vykdymo nėra. Paaiškino, kad ieškovė rangos sutartimi įsipareigojo priimti tik tinkamai ir laiku atliktus atsakovės darbus. Atsakovė buvo ieškovės kviečiama atvykti į organizuojamus darbų patikrinimus, kurių metu būtų svarstomas klausimas dėl tinkamai atliktų darbų priėmimo. Tačiau pati atsakovė vis nukeldavo paskirtą laiką, tačiau rezultate į darbų apžiūrą taip ir neatvyko. Ieškovė 2015 m. birželio 1 d. pranešimu informavo atsakovę, jog 2015 m. birželio 5 d. statybos objekte bus atliekamas atsakovės atliktų darbų patikrinimas. 2015 m. birželio 4 d. atsakymu į ieškovės 2015 m. birželio 1 ir 4 d. pranešimus atsakovė nurodė, jog ieškovės reikalaujamą dokumentaciją ji perduos iki 2015 m. birželio 12 d. Atsakovė po 2015 m. birželio 12 d. taip ir nėra pateikusi ieškovei jokių dokumentų ir tą dieną į objektą neatvyko. Pažymėjo, kad ieškovė netesybas paskaičiavo už rangos sutarties vykdymo laikotarpį, o darbų perdavimo klausimas buvo sprendžiamas jau po rangos sutarties nutraukimo. Taigi, ieškovės paskaičiuotos ir prašomos priteisti netesybų sumos nėra pagrindo mažinti darant prielaidas dėl šalių bendradarbiavimo perduodant darbus po sutarties nutraukimo. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė yra kalta dėl rangos sutarties nutraukimo. Atitinkamai šiuo pagrindu negali būti mažinamos ieškovės prašomos priteisti netesybos.

77.       Nurodė, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomus priteisti nuostolius. Atsakovė žinojo rangos sutartyje įtvirtintas atsakovės pareigas bei suvokė, kad už sutartinių bei įstatyminių pareigų nevykdymą Rangos sutarties nuostatos numato atsakomybę. Ieškovė samdydama naujus rangovus, kurie užbaigė atsakovės pagal rangos sutartį nebaigtus atlikti darbus, patyrė nuostolius – turėjo sumokėti daugiau, nei būtų turėjusi sumokėti atsakovei. Atsakovė buvo įsipareigojusi visus rangos sutartyje numatytus darbus atlikti už 439 325,31 Eur. Tuo tarpu ieškovė,  samdydama kitus rangovus rangos sutarties vykdymo užbaigimui sumokėjo 554 765,66 Eur, t. y. 115 440,35 Eur daugiau. Paaiškino, kad 2015 m. gegužės 26 d. pranešime ieškovė nurodė, kad atsakovės mokėtina (nepadengta) netesybų suma yra 82 033,65 Eur, tuo tarpu tikslios nuostolių sumos ieškovė pranešimo siuntimo metu įvardyti negalėjo, kadangi dar nebuvo sudarytos sutartys su naujais rangovais bei nebuvo žinoma atsakovės nebaigtų atlikti darbų užbaigimo kaina. Pažymėjo, kad 115 440,35 Eur suma yra apskaičiuota be PVM. Nurodė, kad teismas sprendime pripažino teisingais ieškovės skaičiavimus dėl baudos ir padarė išvadą, kad bendra atsakovei skirtina bauda sudaro 104 828,82 Eur sumą. Tačiau išsprendus atsakovės reikalavimus ir prašymus toliau sprendime teismas šią sumą nepagrįstai sumažino. Pažymėjo, kad patenkinus atsakovės 20 242,36 Eur reikalavimą, ieškovės prašoma priteisti netesybų suma galėjo būti mažinama tik 10 proc., skaičiuojamų nuo 20 242,36 Eur, t. y. 2 024,24 Eur, tačiau ne 54 828,82 Eur (104 828,82 Eur – 50 000,00 Eur). Nurodė, kad ieškovė į kitą rangovę (UAB „Inžinera“) kreipėsi dar galiojant ginčo sutarčiai su atsakove. Ieškovė su UAB „Inžinera“ dėl atsakovės nebaigtų darbų atlikimo sutartį sudarė tik po to, kai buvo nutraukta sutartis su atsakove. Iki to laiko UAB „Inžinera“ ieškovės objekte atliko kitus darbus, nesusijusius su atsakovės neatliktų darbų užbaigimu. Pažymėjo, kad ieškovės patirtų nuostolių suma sudaro 115 440,35 Eur, o netesybų suma – 82 033,65 Eur. Teismas netesybas sumažindamas iki 15 040,79 Eur, pažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotą netesybų santykio su nuostoliais taisyklę. Mokėtinos netesybos negali būti mažinamos, kad taptų mažesnės už nuostolius.

78.       Teigė, kad teismas nepagrįstai padidino atsakovės atliktų darbų kiekį, ko pasekoje nepagrįstai padidėjo ieškovės atsakovei mokėtina suma. Teismas apskaičiavo, kad atsakovei iš ieškovės priteistina suma yra 16 248,75 Eur pagal aktus Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4. Tačiau kokiu pagrindu ir kuo remiantis atliko būtent tokius skaičiavimus bei priteisė tokią sumą atsakovei, sprendime neįvardino. Ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei už priešieškinyje deklaruojamus atliktus darbus, nes atsakovė pažeidė rangos sutartyje numatytą darbų perdavimo tvarką, kuri sutarties vykdymo metu būtų sudariusi prielaidas patikrinti atliktų darbų apimtį. Pažeisdamas šią tvarką atsakovė elgesys neatitiko protingam ir apdairiam profesionalui keliamo didesnio rūpestingumo standarto bei apdairaus, atidaus subjekto elgesio tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Atsakovė nepateikė ieškovei reikalaujamos dokumentacijos ir į darbų patikrinimą neatvyko. Darbų atlikimo dokumentacijos nepateikimas darbams, kurie yra susiję su žmonių saugumu, pažeidžia ir imperatyviais statybų teisės normas. Atsakovės atliktų darbų apimties pagal pateiktus aktus negalėjo nustatyti net teismo ekspertai. Atsakovė klastojo projektinę dokumentaciją. Ant projekto dalies, kuri pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo būti patvirtinta ieškovės rekvizitais, vietoje tikro ieškovės antspaudo buvo neteisėtai sukurta ir uždėta ieškovės antspaudo skenuota kopija. Ieškovė šių dokumentų nebuvo mačiusi iki jų pateikimo teismui. Pažymėjo, kad teismas priteisė iš ieškovės sumas už nepriimtus darbus pagal 2016 metais išrašytas PVM sąskaitas faktūras su PVM, nors nuo 2015 m. liepos 1 d. galioja „atvirkštinis“ PVM statybos rangos darbams PVM apskaičiavimas ir PVM sumą deklaruoja ir moka užsakovas, o ne rangovas. Priteistoje 16 248,75 Eur skolos sumoje PVM sudaro 2 820,33 Eur.

79.       Nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovei procesines metines palūkanas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu. Rangos sutartyje buvo numatyta, kad neatlikus mokėjimo, užsakovas už kiekvieną uždelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi šalys sutartyje buvo numačiusios palūkanų dydį, nėra pagrindo priimant sprendimą skaičiuoti palūkanas remiantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

80.       Atsakovė UAB „Vaidora“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą.

81.       Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos rangovei atsakovei. Ieškovės piktnaudžiavimas stipresnės šalies padėtimi, vengimas priimti atsakovės atliktus darbus nulėmė aplinkybes, kad užbaigus ieškovės statomą objektą, dalis darbų yra uždengta, apsunkintos galimybės atliktus darbus patikrinti. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovė iš tiesų gavo Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 aktus. Ieškovė nepasirašė atsakovės atliktų darbų aktų, tačiau atsisakymo pasirašyti priežastys pripažintos nepagrįstomis ir šių aplinkybių ieškovė neginčija. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neatvyko į darbų apžiūrą 2021 m. birželio 5 d., kad atsakovė nepateikė reikalaujamos dokumentacijos. Šios aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Atsakovė atvyko į atliktų darbų patikrinimą, patikrinime dalyvavo ir antstolis D. K., tačiau, galimai, dėl techninių kliūčių faktinių aplinkybių konstatavimas neįvyko. Vis dėlto, pats patikrinimas įvyko ir tai patvirtina pačios ieškovės raštai, kuriuose teigiama apie vamzdynų TV diagnostikos rezultatus. Reaguojant į ieškovės reikalavimą pataisyti defektus, rangovė nurodė, kad nuotekų vamzdyno defektus taisys per savaitgalį, t. y. iki 2015 m. birželio 15 d. Taigi akivaizdu, kad ieškovė rangovės (atsakovės) darbus tikrino, o atsakovė dalyvavo patikrinime. Atsakovė ištaisė ir nustatytus nuotekų vamzdyno defektus. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė nepateikė jai dokumentacijos, panaudotų medžiagų atitikties sertifikatus. Bylos IX tome esančiame Statybos darbų žurnale yra suregistruotos ieškovei pateiktos panaudotų medžiagų deklaracijos. Koreguoto darbo projekto atsakovė nebuvo įsipareigojusi rengti ir teikti ieškovei. Taigi visa dokumentacija, priešingai nei teigia ieškovė, buvo jai perduota. Po nuotekų vamzdyno defektų ištaisymo iki 2015 m. birželio 15 d. ieškovė dokumentacijos nebereikalavo; be to, objektas yra užbaigtas ir priduotas valstybinei komisijai, ko ieškovė negalėtų atlikti, jei minimos dokumentacijos neturėtų.

82.       Teigė, kad sutinka, jog netesybos turėjo būti sumažintos, kadangi jos yra nepagrįstos, baudinės. Tačiau netesybos turėjo būti mažintinos gerokai daugiau, bent iki 5 000 Eur sumos. Ieškovė melagingai nurodė atsakovės neatliktų darbų pagal Rangos sutartį sumą – 390 852,83 Eur. 2022 m. kovo 31 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. V. (UAB „Inžinera“ vadovas) patvirtino, kad ieškovė dar 2015 metų vasario-balandžio mėn. su UAB „Inžinera“ susitarė (sudarė papildomus susitarimus) dėl vandentiekio, šildymo, vėdinimo, vėsinimo darbų atlikimo. Rangovei atsakovei nuo 2015 m. vasario-kovo mėn. vertinant pagal darbų grafiko pozicijas buvo palikti tik vamzdynų po grindimis darbai, sprinklerinės gesinimo sistemos darbai. Įvertinus ieškovės ir atsakovės Rangos sutarties bendrą kainą be PVM – 439 325,30 Eur, taip pat kitai rangovei UAB „Inžinera“ perduotų darbų, kuri neteisėtai buvo atimti iš atsakovės, apimtį (317 496,84 Eur), atsakovė faktiškai turėjo atlikti darbų už 121 828,46 Eur (439 325,30 Eur - 317 496,84 Eur). Ieškovė pripažįsta, kad ieškovės priimtų darbų yra atlikta už 167 365,75 Lt (48 472,47 Eur). Be to, atsakovė atliko darbų už 28 108,65 Eur sumą, kuriuos ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti. Dar dėl dalies atliktų darbų atsakovė net neteikė ieškovei aktų, kadangi iš anksto buvo žinoma, kad ieškovė jų nepriims. Įvertinus atsakovei paliktų atlikti darbų apimtį (121 828,46 Eur), atsakovo atliktų darbų apimtį (76 581,12 Eur be PVM), už kuriuos ieškovė iš esmės taip ir neatsiskaitė, ieškovės reikalaujama 104 828,82 Eur netesybų suma yra neadekvati. Vadovaujantis Rangos sutarties 22.7. punktu teoriškai atsakovei taikytinas netesybų dydis galėtų būti 10 proc. nuo neatliktų darbų kainos, t. y. 4524,73 Eur (121 828,46 - 76 581,12) x 10 proc.), tačiau atsakovė nesutinka, kad buvo pagrindas nutraukti Rangos sutartį dėl atsakovės kaltės. Teigė, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių. Paaiškino, kad ieškovė skaičiuoja pabrangimą tų darbų, kuriuos turėjo atlikti kiti rangovai, o ne atsakovė. Kiti rangovai atliko kitokios apimties darbus pagal daug kartų koreguotą darbo projektą. Kiti rangovai įgyvendino kitus užsakovo pageidavimus, nei pagal pirminius projektinius sprendimus, dėl kurių sudaryta Rangos sutartis ir lokalinės sąmatos, turėjo atlikti atsakovė. Todėl ieškovės pažymos dėl pabrangimo ir kt. lentelės yra netinkamas įrodymas darbų pabrangimui pagrįsti, kadangi juose nėra duomenų, kad atlikti tie patys darbai.

83.       Nurodė, kad sutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės visos skolos sumos (34 011,47 Eur) už faktiškai atliktus statybos rangos darbus, nurodytus aktuose Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4. Teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti rangovės atlygį už faktiškai atliktus darbus. Rangovei mokėtina suma galėtų būti nepriteisiama tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad darbai nėra atlikti. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Atsižvelgiant į paties pirmosios instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, kad pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus; kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei vieno nurodyto atvejo, dėl kurio užsakovė turėjo teisę atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą; kad statybos darbų užsakovė buvo ieškovė, todėl jai kilo pareiga savo lėšomis organizuoti atsakovės atliktų darbų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 2 dalis); kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, negalima sutikti su skolos pagal aktus Nr. 4.4.1 ir Nr. 5.4 mažinimu per puse. Paaiškino, kad nėra ginčo, kad ieškovė faktiškai naudojasi Rangovo darbų rezultatu, todėl turi atliktus darbus apmokėti. Aktuose Nr. 4.4.1 ir Nr. 5.4 nurodytų darbų neatliko kiti rangovai. Ieškovei tenka rizika dėl jai perduotų darbų nepatikrinimo (CK 6.662 str. 2-3 dalys). Teisės aktai nenumato galimybės mažinti skolos už faktiškai atliktus darbus dydžio.

84.       Nurodė, kad teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

85.       Atsakovė UAB „Vaidora“ apeliaciniu skundu prašė: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą, priešieškinį tenkinti – panaikinti ir priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančiais ieškovės 2015 m. gegužės 26 d. pranešimu „Dėl 2014 m. birželio 12 dienos Rangos sutarties ir 2014 m. liepos 31 d. Susitarimo Nr. 1 prie 2014 m. birželio 12 dienos Rangos sutarties nutraukimo“ atliktus 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties nutraukimą ir vienašalį įskaitymą; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą dalyje pakeisti: ieškinį tenkinti dalyje, priteisti iš atsakovės ieškovei 868,86 Eur netesybų, kitoje dalyje ieškinį atmesti; priešieškinį tenkinti dalyje, priteisti iš ieškovės atsakovei 72 815,73 Eur skolos, 1396,95 Eur delspinigių, 8,25 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

86.       Dėl civilinės atsakomybės draudimo poliso nepateikimo nurodė, kad nebuvo pagrindo nutraukti Rangos sutartį vadovaujantis sutarties 22.1.3 punktu. Rangos sutarties 22.1.3 punkte numatytas pagrindas nutraukti Rangos sutartį, kai Rangovas nebegali nustatytu laiku užsakovui pateikti sutartyje numatytų garantijų dėl visų savo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Rangos sutarties 22.1.3 punktas siejamas su Rangovo 19.2 punkte numatytos pareigos įvykdymu, kadangi tik šiame punkte yra numatyta pareiga ir terminai pateikti civilinės atsakomybės draudimo polisą. Teismas nustatė, kad draudimo polisas, atitinkantis Rangos sutarties 19.2 punkto sąlygas buvo pateiktas ieškovei. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė galėjo nutraukti sutartį pagal Rangos sutarties 22.1.3 punktą. Pažymėjo, kad nebuvo pagrindo skaičiuoti netesybas vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.4 punkto nuostatomis, kuris numatė, kad už kiekvieną savo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės dokumento nepateikimo dieną Rangovas moka 1000 Lt (289,62 Eur) baudą. Prievolę pateikti draudimo polisą (prievolių įvykdymo užtikrinimą) numatė Rangos sutarties 19.2 punktas, pagal kurį Rangovas įsipareigojo pateikti draudimo polisą per 10 k. d. po Rangos sutarties pasirašymo. Rangos sutartis sudaryta 2014 m. birželio 12 d. Teismas konstatavo, kad draudimo polisas, galiojęs nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2015 m. kovo 12 d. ieškovei buvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nepadarė pažeidimo, numatyto Rangos sutarties 20.2.4 punkte, netesybos priskaičiuotos nepagrįstai. Paaiškino, kad ieškovei nukėlus statybos darbų pradžią, ieškovei kilo pareiga bendradarbiauti su atsakove dėl civilinės atsakomybės draudimo pratęsimo. Pažymėjo, kad ieškovei nukėlus darbų vykdymo pradžią, atsakovei buvo būtinas ieškovės atitinkamas raštas draudimo bendrovei draudimo poliso pratęsimui. Ieškovė atsisakė pasirašyti ir pateikti draudimo bendrovės atitinkamos formos patvirtinimą, jog iki tokio patvirtinimo dienos nėra įvykę draudiminių įvykių. Atsakovė negalėjo pratęsti civilinės atsakomybės draudimo dėl ieškovės vengimo bendradarbiauti. Pažymėjo, kad ieškovė iki šiol nesikreipė į draudimo bendrovę dėl draudiminių įvykių dėl atsakovės kaltės, kas patvirtina, kad jokių draudiminių įvykių nebuvo, ir ieškovė nepagrįstai atsisakė patvirtinti apie draudiminių įvykių nebuvimą.

87.       Dėl Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų pažeidimo nurodė, kad pasirašant Rangos sutartį buvo numatoma, kad darbai turėtų būti atlikti per 9 mėnesius. Rangos sutartis pasirašyta 2014 m. birželio 12 d., todėl numatoma darbų pabaiga buvo 2015 m. kovo 12 d. Vis dėlto šis terminas nebuvo įtrauktas į Rangos sutartį – šalys susitarė dėl darbų atlikimo terminų ir apibrėžė darbų atlikimo terminus savaitėmis. Pažymėjo, kad darbų pradžios momentas priklausė nuo pačios ieškovės pareigų atlikimo – darbo projekto atsakovei pateikimo momento (Rangos sutarties 9.1.4 p.), statybvietės perdavimo atsakovei momento (Rangos sutarties 9.1.3 p., 16.1 p.), statybos leidimo pateikimo atsakovei momento (Rangos sutarties 9.1.5 p). Taigi rangos darbų atlikimo savalaikiškumas priklausė išimtinai tik nuo ieškovės priešpriešinių pareigų vykdymo. Ieškovės nevykdė pareigų numatytų Rangos sutartyje (9.1.4., 9.1.3., 16.1., 9.1.5. punktuose), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra praleidusi darbų atlikimo terminus. Iš esmės ieškovė nesilaikė Darbų grafike nustatytų darbų fronto perdavimo terminų, o darbai vyko pagal atskirus ieškovės nurodymus, neatsižvelgiant į Darbų grafike nurodytus terminus. Faktiškai šalys nesilaikė Darbų grafiko, todėl nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis Darbų grafike nurodytais darbų atlikimo periodais. Teigė, kad darbų atlikimą per ilgesnį terminą lėmė nuolatiniai darbo projekto sprendinių keitimai; nurodymai atlikti papildomus, ne pagal darbo projektą, darbus. Dėl sprinklerinės gesinimo sistemos darbų užbaigimo nurodė, kad nebuvo galima jų montuoti, nes nebuvo įrengtas lubų karkasas, pertvaros, taip pat ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti į objektą atvykusią automatinę gaisrinių siurblių stotelę. Nesutiko su teismo išvada, kad atsakovė vėlavo perduoti ieškovei vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus. Vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbai turėjo būti baigti 2014 m. gruodžio 17 d. ir buvo baigti iki nurodyto termino. Nurodytą aplinkybę patvirtina 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktai Nr. 2.1 ir Nr. 2.2.

88.       Dėl nedidinto darbų atlikimo tempo nurodė, kad atsakovė nevėlavo atlikti sprinklerinės gesinimo sistemos darbų bei vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbų. Nėra atsakovės kaltės dėl sprinklerinės gesinimo sistemos darbų neužbaigimo. Nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė pažeidė Rangos sutarties 7.4.1. punktą, todėl nebuvo jokio pagrindo nutraukti Rangos sutartį, remiantis sutarties 22.1.4 punktu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė 2015 metų vasario-balandžio mėnesiais su UAB „Inžinera“ susitarė (sudarė papildomus susitarimus) dėl vandentiekio, šildymo, vėdinimo, vėsinimo darbų atlikimo, t. y. dar galiojant Rangos sutarčiai, nesant jokių Rangos sutarties pakeitimų su atsakove, ieškovė jau nuo 2015 metų vasario mėnesio perdavė atsakovės darbus vykdyti kitam rangovui.

89.       Dėl statybos darbų vadovo ir darbų organizavimo nurodė, kad atsakovė užtikrino tinkamą darbų organizavimą, tinkamą atsakovės atstovavimą santykiuose su ieškove ir kitais asmenimis, objektui buvo priskirti statybos darbų vadovai, atsakovė užtikrino ir nuolatinę darbų priežiūrą bei organizavimą (pvz. atsakovė dalyvaudavo kassavaitiniuose susirinkimuose, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo konstatuoti Rangos sutarties 8.1.1. punkto pažeidimą bei Rangos sutarties nutraukimą remiantis sutarties 22.1.4. punktu.

90.       Dėl SPGS atitikimo projektinei dokumentacijai ir tinkamumo objektui nurodė, kad nors atsakovė įrengė SPGS su dviem 22 kW, o ne 30 kW galios siurbliais, tai negali būti laikoma neatitiktimi darbo projektui. Elektros galia neturi reikšmės siurblių našumui, t. y. pagrindiniai siurblių parametrai yra vandens kiekio padavimas per atitinkamą laiką ir slėgis. Siurblių elektros galia turi tik užtikrinti minėtus siurblių parametrus. „Priešgaisrinio vandentiekio“ projekto dalyje nurodoma, kad siurblių elektros galingumas yra „iki 30,0 kW“. UAB „Technobaltic“ pagal atsakovės nurodytą darbo tašką parinko SPGS, kuri užtikrina vandens padavimą Q-130 m3/h ir slėgį H – 3,1 bar. Todėl SPGS siurblių našumas buvo užtikrintas. SPGS galingumas (kW) rodo, kiek elektros energijos yra sunaudojama siurbiant, tačiau siurblių efektyvumo neapibūdina. Galiausiai, ieškovė pati sumontavo SPGS su 22 kW siurbliais. Taigi atsakovės pateikta SPGS buvo tinkama, todėl ieškovė neturėjo pagrindo nutraukti Rangos sutartį remdamasis sutarties 22.1.4. punktu.

91.       Paaiškino, kad Rangos sutarties nutraukimą lėmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, bet asmeniškumai, asmeninės ieškovės vadovo ambicijos.

92.       Teigė, kad atsakovei priskaičiuotos netesybos yra baudinės, apskaičiuotos komuliatyviai. Teismas pripažino pagrįstomis 104 828,82 Eur dydžio netesybas. Nors teismas netesybas ir sumažino iki 50 000 Eur, tačiau nepagrįstai priskaičiavus atsakovei baudines netesybas, jų sumažinimas atliktas netinkamai. Netesybos, reikalaujamos ieškovės pagal Rangos sutarties 22.7 punktą (dėl Rangos sutarties nutraukimo) ir netesybos, numatytos Rangos sutarties 20.2.1 – 20.2.9 punktuose yra dvigubos, baudinės, kadangi ieškovė Rangos sutarties nutraukimą ir grindė tariamais pažeidimais, už kuriuos dar ir atskirai nuo Rangos sutarties 22.7 p. numatytos baudos reikalauja baudų, numatytų Rangos sutarties 20.2.1 – 20.2.9 punktuose. Taigi ieškovė už tą patį reikalauja dvigubų netesybų. Teismas nepagrįstai laikė, kad bauda pagal Rangos sutarties 22.7 punktą, t. y. 10 proc. dydžio baudą nuo Rangos sutarties nutraukimo momentui pagal Rangos sutartį neatliktų darbų kainos (39 085,28 Eur) skirta pagrįstai. Pažymėjo, kad Rangos sutartis nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Galiojant Rangos sutarčiai, likusi didžioji rangos darbų dalis buvo perduota vykdyti UAB „Inžinera“. Ieškovė neįrodinėjo likusių neatliktų darbų vertės Rangos sutarties nutraukimo momentui (2015 m. birželio 3 d., todėl netesybų dydis apskaičiuotas neteisingai ir nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio, ribojimas taikyti iki 10 procentų dydžio netesybas turi būti taikomas ir sprendžiant dėl netesybų dydžio apskritai. Paaiškino, kad nesidubliuojantis baudos dydis yra 65 743 Eur (104 828, 28 - 38 085,28). Atsižvelgiant į atsakovės atliktų darbų vertę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nekomuliatyviai priskaičiuotas baudos dydis turi būti mažinamas iki 10 proc. jos dydžio, t. y. iki 6 574,30 Eur.

93.       Ieškovė UAB „BM būstas“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

94.       Nurodė, kad teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės – netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė įrodė, kad pasibaigus rangos sutarties įvykdymo terminui atsakovė buvo įvykdžiusi tik apie 11 proc. rangos sutartyje numatytų darbų. Taigi atsakovė įsipareigojimų, prisiimtų pagal su ieškove sudarytą rangos sutartį, tinkamai neįvykdė – statybos rangos darbų ieškovės objekte nebaigė. Rangos sutartį ieškovė pagrįstai nutraukė vienašališkai, nes atsakovė nepateikė ieškovei civilinės atsakomybės draudimo poliso. Atsakovė nutyli faktą, kad motyvuodama tuo, kad jai yra reikalinga pratęsti draudimo polisą, siekė gauti užsakovo patvirtinimą, kad jis neturi pretenzijų dėl atliktų darbų (kad nebuvo draudiminių įvykių). Užsakovei jau tuo metu reiškiant rangovei pretenzijas, toks patvirtinimas negalėjo būti pateiktas. Pažymėjo, kad atsakovė pažeidė rangos sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus. Rangos sutarties nutraukimo momentu, praėjus daugiau kaip 2 (dviem) kalendoriniams mėnesiams po nustatytų darbų atlikimo termino, atsakovė buvo atlikusi tik apie 11 proc. rangos sutartyje numatytų darbų, dėl ko bet kokios atsakovės interpretacijos apie pastangas vykdyti rangos sutartį ir ieškovės nebendradarbiavimą – trukdymą vykdyti rangos sutartį yra deklaratyvios. Rangos sutartyje numatyti darbai turėjo būti atlikti etapais. Atsakovė neįrodė, jog šių etapų atlikimo terminų laikėsi. Atsakovė nutyli faktą, kad jau siekiant rangovui perduoti darbus buvo kilęs ginčas dėl nukrypimo nuo projekto. Užsakovė reikalavo iš rangovės arba pateikti nustatyta tvarka pakeistą projektinę dokumentaciją (nes darbo projekto rengėja buvo rangovė), arba pašalinti trūkumus. Tačiau šių veiksmų ji nedarė.

95.       Pažymėjo, kad kategoriškai nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kuriais remiantis netesybos negali būti priteisiamos. Rangos sutarties nutraukimą lėmė atsakovės netinkamas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Ieškovė ne vieną kartą buvo nurodžiusi atsakovei, kad asmenų, kurių kaip statybos darbų vadovų atestatus ji yra pateikusi, ieškovė nei objekte, nei organizuojamuose susirinkimuose nėra mačiusi. Taip pat ir techninę priežiūrą atliekantis asmuo, kuris objekte būna nuolat, nėra matęs, kad atsakovės statybos darbų vadovas prižiūrėtų atliekamus darbus. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė sudarytą rangos sutartį ir visiškai nesiėmė veiksmų tokį sutarties pažeidimą pašalinti. Ieškovės patirtų nuostolių suma sudarė 115 440,35 Eur, o netesybų suma – 82 033,65 Eur. Atitinkamai teismas sprendime pagrįstai pripažino teisingais ieškovės skaičiavimus dėl baudos ir padarė išvadą, kad bendra atsakovei skirtina bauda, kurią kaip pagrįstą ir teisėtą pripažino teismas, sudaro 104 828,82 Eur. Pažymėjo, kad darbai kitam rangovui yra perduodami dėl to, kad rangovas nesilaikė darbų grafiko ir negalėjo organizuoti darbų atlikimo nustatytais terminais. Vadinasi, visa neatliktų darbų vertė turi būti laikoma baze baudai skaičiuoti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės patirti nuostoliai yra didesni negu prašomos priteisti netesybos.

96.       Teigė, kad atsakovės reikalavimas apmokėti darbus, nepateikus tinkamos dokumentacijos ieškovei, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad atsakovė nepateikė ieškovei rangos sutartyje numatytos ir įstatymo reglamentuojamos statybos darbų dokumentacijos (išpildomosios dokumentacijos ir medžiagų atitikties dokumentacijos), todėl nėra pagrindo reikalauti apmokėti už atliktus darbus. Nurodė, kad byloje buvo paskirta ekspertizė, tačiau net teismo ekspertai pagal atsakovės byloje pateiktus duomenis galėjo tik apytiksliai nustatyti atliktų darbų kiekį. Ieškovei taip pat nebuvo pateikti rangos sutarties sąlygas atitinkantys aktai, kad ieškovė galėtų patikrinti ir galėtų nustatyti faktiškai atliktų darbų kiekį, pareikšti pretenzijas. Tai tik įrodo, kad atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, o tai taip pat laikoma rangos sutarties pažeidimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

97.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

98.       Nustatyta, kad  2014 m. birželio 12 d.  ieškovė su atsakove sudarė Rangos darbų sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo įrengiant pastato vidaus inžinerinius tinklus (vėdinimas, oro vėsinimas, kondicionavimas, vandentiekis su santechnika, vandens mazgas, kanalizacija, buitinė, technologinė su riebalų gaudyklėmis ir kondensato nuvedimo, šildymas, šilumos punktas) statomame prekybos paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Rangos sutartimi atsakovė (rangovė) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, savo medžiagomis ir rizika bei laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų tinkamai atlikti darbus, kiekvieną mėnesį atliktus darbus perduoti ieškovei (užsakovei) pagal atliktų darbų aktą, užbaigti viso ginčo objekto darbus ir iki darbų pabaigos juos perduoti ieškovei pagal statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą ir galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą, o ieškovė įsipareigojo priimti atsakovės tinkamai atliktus darbus bei jų rezultatą ir atsiskaityti už juos Rangos sutartyje nustatyta kaina ir tvarka. Rangos sutarties 20 skyriuje buvo numatyta atsakomybė dėl netinkamos Rangos sutarties vykdymo (nustatytos konkrečios baudos už tam tikrus ginčo sutarties pažeidimus); Rangos sutarties 22 skyriuje numatytos sutarties nutraukimo sąlygos. Prie ginčo sutarties pasirašytame priede šalys numatė darbų atlikimo terminus ; grafiko pakeitimai po sutarties sudarymo nebuvo patvirtinti, t. y. grafikas nebuvo keičiamas. 2014 m. liepos 31 d. šalys sudarė Susitarimą Nr. 1 prie 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties , kuriuo atsakovė įsipareigojo parengti vidaus vėdinimo, šildymo, vėsinimo, šilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbo projektą   pagal ieškovės patvirtintą techninę užduotį ginčo objekte; darbo projekto parengimo terminas numatytas 2014 m. rugpjūčio 18 d.; papildomų darbų kaina – 3 854,84 Eur (13 310 Lt) su PVM.

99.       2015 m. gegužės 26 d. pranešimu dėl Rangos sutarties ir Susitarimo dėl projektavimo nutraukimo ieškovė  vienašališkai nutraukė ginčo sutartį (nuo 2015 m. birželio 5 d.) ir pareikalavo atsakovės atlyginti dėl to patirtus nuostolius bei sumokėti baudą. Atsakovė, nepaisydama ieškovės 2015 m. gegužės 26 d. pranešime ir vėlesniuose pranešimuose (2015 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 4 d., 2015 m. birželio 5 d., 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. birželio 17 d.) išdėstytų reikalavimų bei nurodytų netesybų dydžių, nemokėjo  baudų bei nėra atlikusi darbų.  Atsakovė atliko tęstinius bei pakartotinius savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį pažeidimus. Atsakovė, būdama verslo subjektu, nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso tuo  pažeidė Rangos sutarties 19.2 punkto nuostatas, todėl pagal Rangos sutarties 22.1.3 punktą sutartis galėjo būti nutraukta. Atsakovė vėlavo atlikti darbus ir tinkamai jų neorganizavo bei taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.4 punktą, todėl Rangos sutarties 22.1.1 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Atsakovė, pažeisdama Rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, nesugebėjo užtikrinti, kad darbai būtų atlikti laiku, todėl ieškovė turėjo pavesti atlikti dalį darbų kitiems rangovams. Atsakovė neištaisė darbo projekto trūkumų, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis buvo  nutraukta. Atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimą, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Atsakovė netinkamai suprojektavo priešgaisrinės siurblinės buvimo vietą, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Atsakovė pateikė netinkamą gesinimo siurblių stotelę ir piktybiškai netaisė nurodytų trūkumų, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta. Šalys Rangos sutarties priede Nr. 3 susitarė dėl gaisrinių siurblių stotelės, kuri sukomplektuota iš dviejų elektrinių (30 kW) siurblių, tačiau faktiškai atsakovės pristatyta gesinimo siurblių stotelė buvo su dviem siurbliais po 22 kW. Atsakovė nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai, ir taip pažeidė Rangos sutarties 7.4.1 punktą, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo būti nutraukta.

100.       Atsakovė 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo pateikimo dienai buvo pateikusi atliktų darbų aktu, kuriuos ieškovė patvirtino, pagal kuriuos ieškovė atsakovei buvo nesumokėjusi 34 959,21 Eur (120 707,19 Lt) sumos, todėl ieškovė atliko vienašalį minėtų sumų įskaitymą ir atitinkamai jos reikalaujama priteisti netesybų suma sudaro 82 033,65 Eur (116 992,86 Eur - 34 959,51 Eur).

101.       Atsakovė buvo įsipareigojusi visus Rangos sutartyje numatytus darbus atlikti už 439 325,31 Eur,  jai darbų neatlikus pilnai, ieškovė   samdė  kitus rangovus Rangos sutarties užbaigimui, sumokėjo 554 765,66 Eur, t. y. 115 440,35 Eur daugiau.  Atsakovei tinkamai ir iki galo neįvykdžius  Rangos sutarties,  ieškovė patyrė  papildomų išlaidų (nuostolių), kurių dydis ieškovės teigimu, 115 440,35 Eur.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

102.        Teismas,  dalinai patenkinęs ieškovės reikalavimus, priteisė jai iš atsakovės 15 040,79 Eur netesybų, t. y. baudų. Ieškovė skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria dalinai patenkinti jos reikalavimai  ir pilnai patenkinti ieškinį. Nustatyta, kad ieškovė, nurodydama tokį argumentą teismo sprendimo neteisėtumui pagrįsti  kaip nepagrįstą netesybų sumažinimą iki tokios ribos, kad jos tapo mažesnės už ieškovės patirtus nuostolius, ir prašydama priteisti netesybų tiek, kiek ji prašė priteisti pareikšdama ieškinį ir patikslintą ieškinį, t.y. 82 033,65 Eur netesybų, siekia, kad būtų padidinta priteista suma, todėl vertinama, kad prašymas panaikinti sprendimą yra nurodytas per klaidą, ieškovės apeliacinio skundo prašymas išnagrinėto ieškinio dalyje vertinamas kaip prašymas pakeisti teismo sprendimą, padidinant priteistą sumą iki 82 033,65 Eur netesybų  priteisimo.  Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodo kaip ginčijamą apeliaciniu skundu sumą dėl ieškovės reikalavimų nepatenkinimo 66 992,86 Eur, vertinama, kad ji prašo padidinti priteistą sumą būtent tokia baudos suma.

103.       CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad  tuo atveju, jei  netesybos aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė Rangos sutartyje nustatytus darbų terminus, atsakovės paskirti statybos vadovai nedalyvaudavo pasitarimuose, atsakovė per nustatytą terminą neištaisė darbų trūkumų, todėl ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį. Tokia jos teisė buvo numatyta Rangos sutarties 22.1.1-22.1.7 punktuose. Priteisiamos netesybos ieškovei buvo sumažintos, teismo sprendimo 138 punkte nurodyti sumažinimo argumentai. Padarius išvadą, kad ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės 2896 Eur baudą už neteisingų duomenų pateikimą akte, 24 328,08 Eur baudą už civilinės atsakomybės draudimo poliuso nepateikimą, 868,86 Eur baudą už atsakovo atstovo nedalyvavimą trijuose susirinkimuose, 25 486,56 Eur už vėlavimą atlikti spinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus, 12 164,04 Eur už vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus, 39 085,28 Eur už sutarties nutraukimą, bendra skirtinų baudų suma – 104 828,82 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad  netesybos mažintinos iki 50 000 Eur  sumos, yra nepagrįsta  nurodytais mažinimui kriterijais, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sumažinimui    priskaičiuotų netesybų yra  pagrindas, nes netesybos yra aiškiai per didelės,  tačiau turi būti nustatytas   kriterijus mažinimo dydžiui. Teismas sumažino daugiau, nei 50 procentų priskaičiuotas baudas, tačiau konstatavus, kad atsakovė padarę eilę pažeidimų, vykdydama rangos sutartį, toks sumažinimas vertintinas kaip nepagrįstai didelis.  Pirmosios instancijos teismas iš nustatytos sumažintos baudų sumos išskaičiavo   34 959,21 Eur sumą, kaip nesumokėtą ieškovės už atsakovo atliktus darbus,  pripažintina, kad tai, jog ieškovė nevykdė pareigos apmokėti už darbus, ši suma yra kriterijumi, kokia suma gali būti mažinamos priteisiamos iš atsakovės netesybos. Tai, kad ieškovė reiškia ieškinį prašydama priteisti 82 033,65 Eur netesybų, ši suma mažintina ieškovės neapmokėtos neginčijamos skolos dalimi, t. y. 34 959,21 Eur , todėl priteisiama ieškovei iš atsakovės  47 074, 44 Eur  (82 033,65 Eur - 34 959,21 Eur ) netesybų.  Ieškovei priteista teismo sprendimu suma 15 040,79 Eur   didinama iki 47 074,44 Eur sumos.

104.       Teismas, mažindamas priteisiamas netesybas,  sumažino jas,   atsižvelgęs į šalių sudarytos sutarties kainą (439 325,30 Eur be PVM), įvykdytos prievolės dalį ( 68 576,06 Eur ),  šis kriterijus – kai prievolė iš dalies įvykdyta, yra pagrindu  mažinti priskaičiuotas netesybas ( CK 6.73 straipsnio 2 dalis ) .

105.       Pirmosios instancijos teismo nurodytas kitas kriterijus -  tai, kad ieškovė kreipėsi į kitą bendrovę dėl darbų atlikimo dar galiojant ginčo sutarčiai su atsakove, vertintinas kaip nepagrįstas, nes pripažinus, kad atsakovė pažeidinėjo darbų atlikimo terminus, kreipimasis į kitą bendrovę, siekiant kad užsakyti darbai būtų įvykdyti kuo greičiau, yra užsakovu   interesus atitinkančiu veiksmu, kuris nepažeidžia kitų asmenų interesų. Kadangi ieškovė teikė įspėjimus atsakovei dėl spartesnio darbų vykdymo, tačiau to išreikalauti nepavyko, kreipimasis į kitą bendrovę sąlygotas  netinkamo atsakovės pareigų vykdymo. Dėl to toks kreipimasis negali būti pagrindu mažinti iš atsakovės priteisiamas netesybas dėl darbų netinkamo atlikimo.  Kolegija daro išvadą, kad ieškovės kreipimasis į kitą bendrovę UAB „Inžinera“,  dar galiojant ginčo sutarčiai su atsakove, nėra pagrindu mažinti ieškovei priteistinas netesybas, nes,  esant situacijai, kai atsakovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų,  atlikti darbus iki nurodyto termino,   užsakovas turi interesą ir jo siekis,     kad tuos darbus atliktų kitos bendrovės, yra pateisinamas, užsakovo veiklos interesus atitinkantis veiksmas. Be to, kreipimasis į kitą bendrovę nėra tolygu sutarties dėl darbų atlikimo su ja sudarymu. Taigi, dėl kreipimosi į kitą bendrovę tolesniam rangos darbų atlikimui, ieškovės priskaičiuotos netesybos negali būti mažinamos, nes  šis veiksmas neturėjo įtakos atsakovės atliekamų darbų vykdymui. Iki pat sutarties nutraukimo atsakovė turėjo galimybę vykdyti pareigas pagal rangos sutartį. Be to, byloje nebuvo paneigtas ieškovės paaiškinimas, kad sutartį su UAB „Inžinera“ ieškovė sudarė tik po to, kai nutraukė sutartį su atsakovu.

106.       Kitas teismo sprendimo argumentas, dėl ko mažinamos netesybos – kad ieškovė nesumokėjo naujajam rangovui visos sumos už pastarosios atliktus darbus, kadangi ir su ja buvo atliktas priešpriešinių prievolių – priskaičiuotų netesybų ir mokėtinų sumų įskaitymas, taip pat yra nepagrįstas, nes   dėl to gali būti mažinama nuostolių , atsiradusią ieškovei, suma, o ne mažinamos priskaičiuotos netesybos.  Tuo atveju, jei daroma išvada, kad nuostolių suma yra mažesnė, nei prašomos priteisti netesybos, byloje turi būti nustatyta, kokia yra nuostolių suma. Išvadą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų tarp ieškovės ir naujojo rangovo   užskaitymo  teismas padarė remdamasis liudytojo G. V. parodymais ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tačiau kokie tai duomenys nenurodė teismo sprendime, todėl šiomis abstrakčiomis išvadomis teismas neturėjo pagrindo remtis ir daryti išvadą apie netesybų dydžio mažinimą. Teismo išvada, kad  dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ieškovė nemokėjo visos sutartos sumos už atliktus darbus,   yra padaryta nepagrįstai, todėl  šiuo argumentu negalėjo būti mažinama priteisiamų netesybų suma.  Teisės į netesybas atsiradimas ir  dėl to sumažėjusi ieškovės mokėtina suma už atliktus darbus naujajam rangovui, negali būti vertinami kaip mažinantys  nuostolių sumą, nes ieškovės teisė į netesybas yra savarankiška teisė, šios teisės panaudojimas skolos rangovui apmokėjimui,  nereiškia, kad ieškovė nėra apmokėjusi skolos ir todėl neturi šioje dalyje nuostolių. Netesybos pagal naujai sudarytą sutartį numatytos nuostolių, atsirandančių pagal šią sutartį,  atlyginimo užtikrinimui. Teismas  nurodė, kad taip iš dalies paneigtas ieškovės argumentas dėl faktiškai realiai patirtų 115 440,35 Eur dydžio nuostolių, tačiau nesant pagrindo nustatyti mažesnę nuostolių sumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė šį nuostolių dydį.  Ieškovei nurodžius, kad nebaigtų atlikti atsakovės darbų užbaigimo kaina yra 115 440,35 Eur, kad ši suma apskaičiuota be PVM, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad ši suma apskaičiuota galimai su PVM. Pateikta byloje paskaičiavimų lentelė leidžia daryti išvadą, kad suma paskaičiuota be PVM. Taigi, padaręs išvadą, kad ieškovė pagrįstai priskaičiavo atsakovui mokėtinas netesybas sumoje 82 033,65 Eur,  sumažino netesybas per didele suma CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindais.

107.       Pirmosios instancijos teismas  aplinkybę dėl nepakankamo abiejų šalių bendradarbiavimo vertino kaip pagrindą mažinti priskaičiuotas netesybas. Šis argumentas taip pat yra nekonkretus, nenurodyta, kokie ieškovės veiksmai pripažintini bendradarbiavimo vengimu, įtakojusiu atsakovės neatlikimą įsipareigojimų. Taigi, tik nustačius, kad bendradarbiavimo iš ieškovės pusės vengimas buvo sąlyga atsakovei nevykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, toks elgesys būtų pagrindu mažinti reikalaujamas priteisti netesybas.

108.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad sumažinus netesybas, jos tapo mažesnės už ieškovės patirtus nuostolius, todėl toks mažinimas neatitinka teisės normų reikalavimų. Tai, kad ieškovė pateikė paaiškinimą, jog nuostolius jai sudaro apmokėjimas kitam rangovui žymiai didesnės sumos – 554 765,66 Eur vietoje įsipareigotos už atliktus darbus sumokėti atsakovei – 439 325,31 Eur sumos, kad tai jai padarė 115 440,35 Eur nuostolių, reiškia, kad ieškovė byloje nurodė aplinkybes, kokius nuostolius patyrė dėl to, kad atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ji turėjo sudaryti rangos sutartį su kitu rangovu.  Tačiau reikšminga aplinkybe yra tai, ar ji reiškė ieškinį šiuo pagrindu, t. y. prašė priteisti tam tikrą netesybų sumą, nurodydama, kad tokio dydžio reikalavimas tenkintinas   CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažįstant, kad ieškovė turėjo nuostolių dėl atsakovės veiksmų, už kuriuos priskaičiuotos baudos. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad ji turėjo nuostolių, tačiau sutiktina su atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį  skundą  nurodyta aplinkybe, kad  nuostolių atsiradimo dydžiu  ieškovas negrindė savo reikalavimo. Tai, kad ieškininiuose pareiškimuose ieškovė nenurodė, kad prašo nustatyti tam tikrą sumą kaip jos turėtus nuostolius, atsakovei nevykdžius įsipareigojimų, reiškia, atsakovė neturėjo galimybės atskirsti į šias aplinkybes, teikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes dėl nuostolių dydžio. Tai leidžia vertinti, kad byloje nebuvo visapusiškai išnagrinėtos aplinkybės dėl ieškovei atsiradusių nuostolių dydžio, ieškovė nepateikė patikslinto ieškinio, į kurį atsiliepimą turėtų teikti atsakovė, todėl teismo sprendime nenustatyta tiksli ieškovei atsiradusių nuostolių suma negali būti pripažinta kaip nevisapusiškas bylos išnagrinėjimas. Pripažinus, kad ieškovei nereiškiant ieškinio tuo pagrindu, kad jai atsirado tam tikra nuostolių suma dėl to, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų ir dėl to jai buvo priskaičiuotos netesybos, teismas turėjo pagrindo netaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojančių netesybų dydžio mažinimą.

109.       Kolegija daro išvadą, kad teismas  pagrįstai  nusprendė mažinti priskaičiuotas ieškovės netesybas, tačiau nustatė netinkamą mažinimo proporciją, todėl teismo sprendimas keistinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu dalyje, kuria dalinai patenkintas ieškinys, padidinant ieškovei priteistą sumą iki  47 074, 44 Eur  .  

110.       Teismo sprendimu atsakovei iš ieškovės priteista 16 248,75 Eur skolos pagal aktus Nr. 3.5, 3.6 ir 4.4.1, ir 3854,84 Eur pagal 2015 m. sausio 22 d. sąskaitą – faktūrą, ieškovė prašo panaikinti šią teismo sprendimo dalį ir reikalavimus atmesti.

111.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas dalinai priešieškinį ir priteisdamas skolą iš ieškovės už  darbus, teismo sprendimo dalyje „ Dėl statybos darbų perdavimo ir apmokėjimo“ ,   nurodė argumentus, kuriais remiantis įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovės atliktų darbų ir jų apmokėjimo. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad  sprendime nėra aiškiai įvardinta, kuo remiantis atliko tokius skaičiavimus teismas, tačiau ieškovė turėjo galimybę kreiptis su prašymu dėl teismo sprendimo išaiškinimo ( CPK 278 straipsnis), tokio prašymo nepateikė.  Teismo sprendimo 128-131 punktuose nurodyti argumentai, kuriais teismas tenkina dalinai atsakovės reikalavimus dėl skolos priteisimo. Tai, kad teismo sprendime nurodyta, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė išvadą apie atsakovės atliktus darbus, nėra pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra neaiškus.

112.       Ieškovė teismo sprendimo nepagrįstumą dalyje, kuria priteista skola iš jos atsakovei, argumentuoja atsakovės padarytais pažeidimais, perduodant darbus, nepateikimu dokumentacijos ir neatvykimu į darbų patikrinimą. Teismo sprendimo 126-ame  punkte nurodyta, kad atsakovė  netinkamai vykdė darbų perdavimą, todėl atsakovei jos planuotas ir aktuose skaičiuotas pelnas nepriteisiamas. Taigi, teismas įvertino atsakovės padarytą pažeidimą, kad toks vertinimas yra nepakankama poveikio priemonė atsakovei, ieškovė nenurodė. Kolegija daro išvadą, kad darbų perdavimo tvarkos pažeidimas nėra pagrindu iš viso nemokėti rangovui už darbus. Kiti ieškovės skundo argumentai – dokumentacijos nepateikimas taip pat nebuvo pagrindu atmesti atsakovės reikalavimą, teismas sprendime nurodė, jog atsakovės nurodyti kaip atlikti darbai vertinti pagal statybos darbų žurnalą, taigi, dalinis dokumentacijos buvimas leido teismui daryti išvadą apie atliktus darbus.

113.       Ieškovė  nurodo į atsakovės padarytus pažeidimus, kuriais remiantis teismas turėjo atmesti atsakovės reikalavimus. Teismo sprendimo 129 punkte padaryta išvada, kad atsakovė nepateikė reikalaujamos dokumentacijos, dėl to teismas sumažino per pusę priteistiną  sumą pagal aktus Nr. 4.4.1 ir 5.4, priteisdamas  6 941,49 Eur. Taigi, teismas įvertino atsakovės padarytą pažeidimą, kad toks vertinimas  ir turtinis poveikis atsakovei yra nepakankamas, ieškovė nenurodė. Tai, kad darbai buvo atlikti, atmesti reikalavimą apmokėti už darbus tuo pagrindu, kad nepateikta dokumentacija, būtų neproporcingu poveikio taikymu už pažeidimą. Ieškovės nurodytas argumentas dėl ieškovo skenuoto antspaudo ant projektinės dokumentacijos yra nereikšmingas, nes  nenurodyta, kokį ieškovės interesą ir teisę pažeidė tokios projektinės dokumentacijos pateikimas.

114.       Ieškovė nurodė, kad teismas, priteisdamas iš ieškovės skolą už nepriimtus darbus, priteisė skolą su PVM, nors nuo 2015 m. liepos 1 d. statybos rangos darbams PVM sumą skaičiuoja ir moka užsakovas. Tai, kad 16 248,75 Eur suma priteisiama iš ieškovės, kad šioje sumoje įskaičiuotas PVM mokestis, reiškia, kad PVM mokestį turės sumokėti iš šios sumos ieškovė, kaip darbų užsakovė.  Atsakovė dėl šios ieškovės skundo dalies atsiliepimo nepateikė. Vertinama, kad teismo sprendime nėra išvadų dėl šių ieškovės argumentų atsakovės priešieškinio reikalavimams sumažinti,  kolegija daro išvadą, kad šiais argumentais nėra grindžiamas priimto teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas, todėl keisti teismo sprendimą   dalyje pagrindų nenustatyta. Atsakovei priteistos 8.25 procento metinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, yra priteisiamos palūkanos, todėl tai, kad rangos sutartyje šalys susitarė dėl baudų mokėjimo,  užsakovui neatlikus mokėjimo laiku, ir už kitokius pažeidimus,  nereiškia, kad tuo buvo susitarta dėl palūkanų mokėjimo tarp šalių.  Baudos ir  palūkanos nėra tapačios sąvokos, ieškovė nepagrįstai teigia, kad susitarus dėl delspinigių, tuo šalys susitarė dėl  palūkanų.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

115.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo padidinti priteistą skolos sumą iki 72 815,73 Eur, delspinigių sumą iki 1396,95 Eur, ir sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistą netesybų sumą iki 868,86 Eur. Prašo panaikinti teismo sprendimą ir tenkinti priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu rangos sutarties nutraukimą ir vienašalį įskaitymą. Nurodo, kad nėra padariusi nei vieno iš teismo pripažinto Rangos sutarties vykdymo pažeidimo, todėl ir baudos už pažeidimus priskaičiuotos nepagrįstai.

116.       Nurodyti argumentai dėl dvigubų netesybų taikymo, remiantis sutarties 22.7 punktu ir 20.2.1.-20.2.9  punktais,   teismo sprendime nėra įvertinti, todėl kolegija daro išvadas dėl baudų paskaičiavimo pagrįstumo. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą taip pat nenurodė argumentų dėl šios atsakovės skundo dalies nepagrįstumo. Kolegija daro išvadą, kad rangos sutarties 20 punkte numatyti atvejai, kuriais užsakovas  gali skaičiuoti baudas rangovui, ir 22.7 punkte numatyta teisė skaičiuoti baudą, kai sutartis nutraukiama, nėra dvigubų baudų taikymu už tą patį pažeidimą. Atsakovė neginčijo Rangos sutarties nuostatų, kaip neatitinkančių šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, lygiateisiškumo,  todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad sutarties sąlygos, kuriomis buvo numatytos baudos rangovui, nebuvo ginčijamos, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad sutarties nuostatos netaikytinos nagrinėjant ginčą..  Pagal  byloje nustatytas aplinkybes, teismo išvada, kad  ieškovė turėjo teisę priskaičiuoti baudas pagal kiekvieną iš nurodytų aukščiau punktų, pagrįsta, juose nebuvo numatyti dvigubų netesybų taikymo  atvejai.       

117.       Atsakovė nurodo, kad teismo išvados dėl rangos sutarties nutraukimo nepagrįstos, nurodyti argumentai, dėl kurių, atsakovės teigimu, nepagrįstai priskaičiuotos baudos,  yra argumentais dėl sutarties nepagrįsto nutraukimo, nes sutartis buvo nutraukta iš esmės dėl netinkamo sutarties vykdymo iš rangovo pusės, o dėl kiekvieno netinkamai vykdyto įsipareigojimo buvo priskaičiuotos baudos. Teismas konstatavo, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės – netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė įrodė, kad pasibaigus rangos sutarties įvykdymo terminui atsakovė buvo įvykdžiusi tik apie 11 proc. rangos sutartyje numatytų darbų. Taigi atsakovė įsipareigojimų, prisiimtų pagal su ieškove sudarytą rangos sutartį, tinkamai neįvykdė – statybos rangos darbų ieškovės objekte nebaigė. Rangos sutartį ieškovė pagrįstai nutraukė vienašališkai, nes atsakovė nepateikė ieškovei civilinės atsakomybės draudimo poliso, nesilaikė darbų vykdymo grafiko ir vykdė kitus sutarties pažeidimus.  

118.       Dėl civilinės atsakomybės draudimo poliuso nepateikimo ieškovė atsakovui priskaičiavo 24  328, 08 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas atmetė  sprendimo 93.2. punkte nurodė, kad atsakovė nuo 2015 m. kovo 13 d. iki sutarties nutraukimo nepateikė 84 dienas draudimo poliuso ieškovei. Nors atsakovė buvo nurodžiusi argumentus, kuriais prašo vertinti, jog bauda už šį pa-žeidimą priskaičiuota nepagrįstai, tačiau teismas šių atsiliepimo argumentų nevertino. Atsižvelgiama į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, jog nepateikė atsakovei patvirtinimo apie tai, kad nebuvo draudiminių įvykių dėl to, kad ieškovė turėjo pretenzijų dėl atliekamų darbų atsakovei, todėl atsisakė pateikti patvirtinimą, kad draudiminių įvykių nebuvo. Taigi, atsisakymas pateikti patvirtinimą apie tai, kad ieškovė neturi pretenzijų atsakovei, buvo pateisinamu ieškovės veiksmu, todėl, žinodamas, kad ieškovė atsisako patvirtinti pretenzijų atsakovei nebuvimo faktą, atsakovas turėjo pateikti draudimo poliusą be tokio patvirtinimo, t.y. draudimo bendrovė tokiu atveju būtų pratęsusi draudimą atsakovei, tik, tikėtina, didesne draudimo kaina, nei būtų pratęsusi tuo atveju, jei atsakovė būtų pateikusi užsakovo patvirtinimą apie draudiminių įvykių nebuvimą. Taigi, ieškovės veiksmai nebuvo kliūtimi gauti draudimo liudijimo pratęsimą, o ieškovės atsisakymas išduoti patvirtinimą atsakovei, buvo pagrįstas, atitiko ieškovės vertinimą atsakovės atliekamo darbo per draudimo galiojimo laikotarpį.  

119.       Dėl nesavalaikio darbų atlikimo, pagal sutarties 20.2.1 punktą atsakovei buvo priskaičiuota   25 486,56 Eur bauda už vėlavimą atlikti spinklerinės gesinimo darbus ir 12 164,04 Eur vėlavimą atlikti vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus.   Teismas sprendime nurodė, kokį dienų skaičių kiekvienu baudos paskyrimo atveju vėlavo atlikti atsakovė - atitinkamai 88 dienas ir 42 dienas. Atsakovei apeliaciniu skundu grindžiant priskaičiuotų baudų nepagrįstumą tuo, kad neteisingai buvo skaičiuojamas termino pradžios momentas, bei tuo, kad buvo atliekami darbo projekto sprendinių keitimai, atsakovės pareiga buvo pateikti duomenis, nuo kada turėjo būti skaičiuojama atitinkamų darbų atlikimo pradžios momentas,  kokiais laikotarpiais atsakovė negalėjo vykdyti darbų dėl projektinių sprendinių keitimo. Tai, kad atsakovė sutiko vykdyti darbus pagal pakeitimus, leidžia daryti išvadą, kad jos pareiga buvo siekti, kad darbų grafikas dėl tokių pakeitimų būtų pakeistas ir nustatyti kitokie terminai darbams užbaigti. Sutikdama su pakeitimais ir nereikalaudama pakeisti numatytus darbų grafikus, atsakovė tuo prisiėmė pareigą atlikti darbus su pakeitimais darbų grafike numatytais terminais, todėl jų neatlikus numatytu terminu, pagrįstai pripažintas Rangos sutarties pažeidimu ir dėl to priskaičiuotos netesybos pagrįstai.

120.       Dėl atsakovės atstovo nedalyvavimo  rangovų susirinkimuose buvo priskaičiuota 4344,30 Eur bauda, teismas padarė išvadą, kad pagrįstai priskaičiuota dėl ieškovės atstovo nedalyvavimo susirinkimuose tik dalis baudos - 868,86 Eur.  Teismo sprendimo 93.3 punkte nurodyta, kad bauda buvo paskaičiuota atsakovei pažeidus 13.1 sutarties punktą. Rangos sutarties 13.1 punkte nurodyta, kad rangovas organizuoja ir veda bei protokoluoja susirinkimus, kurie rengiami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiuo punktu atsakovė nebuvo įsipareigojusi dalyvauti susirinkimuose, todėl pagrindas rangovui skirti baudą remiantis šiuo  sutarties punkto pažeidimu būtų tuo atveju, jei rangovas būtų nesuorganizavęs, nepravedęs ir neužprotokolavęs bent vieno susirinkimo. Sutarties 13.7 punktas numato, kad šalių dalyvavimas aukščiau skyriuje “ Susirinkimai“ nurodytuose susirinkimuose yra privalomas. Todėl darytina išvada, kad remiantis šiuo punktu už atstovo nedalyvavimą susirinkime ieškovė turi teisę priskaičiuoti baudą. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, jog šioje dalyje teismo išvados dėl priskaičiuotos baudos būtų nepagrįstos.

121.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės argumentai, jog  netesybos negali būti priteisiamos, nepagrįsti. Rangos sutarties nutraukimą lėmė atsakovės netinkamas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Teismas sprendime pagrįstai pripažino teisingais ieškovės skaičiavimus dėl baudos ir padarė išvadą, kad bendra atsakovei skirtina bauda, kurią kaip pagrįstą ir teisėtą pripažino teismas, sudaro 104 828,82 Eur. Darbai kitam rangovui buvo  perduodami dėl to, kad rangovas nesilaikė darbų grafiko ir negalėjo organizuoti darbų atlikimo nustatytais terminais.  Todėl visa  neatliktų darbų vertė turi būti  pagrindu  baudai skaičiuoti.

122.       Byloje nustatyta, jog atsakovės reikalavimas apmokėti už  darbus jai  nepateikus tinkamos dokumentacijos ieškovei, yra  pagrindu daryti išvadai, kad atsakovė neįrodė, jog atliko darbų daugiau, nei buvo priteista jai ir sumokėta už darbus. Atsakovė nepateikė ieškovei rangos sutartyje numatytos ir įstatymo reglamentuojamos statybos darbų dokumentacijos (išpildomosios dokumentacijos ir medžiagų atitikties dokumentacijos), todėl nėra pagrindo reikalauti apmokėti už atliktus darbus. Byloje  buvo paskirta ekspertizė, tačiau teismo ekspertai pagal atsakovės byloje pateiktus duomenis galėjo tik apytiksliai nustatyti atliktų darbų kiekį. Ieškovei taip pat nebuvo pateikti rangos sutarties sąlygas atitinkantys aktai, kad ieškovė galėtų patikrinti ir galėtų nustatyti faktiškai atliktų darbų kiekį, pareikšti pretenzijas, tai leidžia teigti, kad būtent atsakovė  nevykdė bendradarbiavimo pareigos,  tai yra rangos sutarties pažeidimu, todėl pasekmės, kokias sukėlė atsakovės nepateikimas dokumentacijos dėl vykdytų darbų, turi būti vertinamos atsakovės nenaudai.

123.       Atsakovės argumentai, kad ieškovė skaičiuoja pabrangimą tų darbų, kuriuos turėjo atlikti kiti rangovai, o ne atsakovė, nepagrįsti, nes remiantis byloje atliktos ekspertizės išvada kiti rangovai iki sutarties nutraukimo atliko ne tuos darbus, kuriuos atlikti buvo įsipareigojusi atsakovė.

124.       Kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais dalinai patenkinti atsakovės reikalavimai ir dalyje priešieškinys  s atmestas, todėl jų nekartoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

125.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos , kurias turėjo šalys, yra panašios, todėl jų neskirstė. Padidinus ieškovės naudai priteisiamą sumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas  reikalingas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad šios išlaidos gali būti priteisiamos papildomu sprendimu, kolegija daro išvadą, kad dėl didelės bylos apimties tikslinga bylinėjimosi išlaidų paskirstymo   klausimą spręsti atskira teismo nutartimi, priimant papildomą nutartį rašytinio proceso tvarka.

126.       Ieškovė patyrė byloje 11 902,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 460 Eur (261 Eur + 1 237 Eur + 1 962 Eur) žyminis mokestis, 7 242,02 Eur (597,49 Eur + 543,17 Eur + 1 503,36 Eur + 4 598 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 1 200 Eur (1 000 Eur + 100 Eur + 100 Eur) išlaidos už ekspertizę ir eksperto apklausą.

127.       Atsakovė patyrė byloje 12 384 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 784 Eur (2 236 Eur + 548 Eur) žyminis mokestis, 7 300 Eur (5 500 Eur + 1 800 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 2 200 Eur (1 000 Eur + 1 200 Eur) ekspertizės išlaidos, 100 Eur išlaidos už eksperto apklausą.

128.       Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 531,00 Eur žyminį mokestį, išlaidas už teisinę pagalbą, grąžinti ieškovei 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už 2017 m. birželio 22 d. apeliacinio skundo pateikimą, kuris buvo patenkintas, t. y. 1 962,00 Eur. Ieškovės turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti, pateikiant ieškinį, sudaro 1498 Eur ( 261+1237 ).   

129.       Ieškovės UAB „BM būstas“ prašymas   grąžinti jai  iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už 2017 m. birželio 22 d. apeliacinį skundą - 1 962,00 Eur, atmestinas, kaip pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą.   Prašymas priteisti žyminį mokestį, sumokėtą už   2017 m. birželio 22 d. apeliacinį skundą,  pateiktas tik apeliaciniame skunde, anksčiau toks prašymas teiktas nebuvo.  CPK 87 straipsnio 4 dalis numato, kad pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią atliktas atitinkamas veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Ieškovas prašo grąžinti mokestį tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-692-619/2018, panaikino dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dvejų metų terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. , todėl ieškovės prašymas, nurodytas apeliaciniame skunde, yra pateiktas praleidus dvejų metų terminą pareiškimui paduoti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

130.            Priimtu teismo sprendimu buvo sumažintas laikinųjų  apsaugos priemonių mąstas, taikytas atsakovui  atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“, j. a. k. 222636490, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mastą, kuris buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2-24725-535/2015, nuo 82 033,65 Eur iki 15 040,79 Eur. Padidinus ieškovei priteistas sumas, šis mąstas keistinas, sumažinant nuo  82 033,65 Eur   turto arešto mąstą iki 47 074, 44 Eur , taikytą atsakovei.  Kadangi atsakovės ieškinys tenkintas dalinai ir    jai priteista (20 242,36 Eur) skolos ir delspinigių, tai užskaičius priteistą iš ieškovės atsakovei sumą, turto arešto mąstas, taikytas atsakovei, mažintinas šia suma , t. y. iki   26 832,08 Eur sumos, o taikytos ieškovei laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti.

 Padidinti priteistą  iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“, j. a. k. 222636490, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“, j. a. k. 300126817, netesybų sumą iki 47 074,44  Eur ( keturiasdešimt septynių tūkstančių  septyniasdešimt keturių eurų 44 ct)   ir 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas priteisti nuo 47 074, 44 Eur sumos,  nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 Teismo sprendimo dalį, kuria sumažinta, teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“, j. a. k. 300126817, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mastas,  kuris buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo  2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9476-535/2016, ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2226/2017,  panaikinti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Virginijus Kairevičius

Danutė Kutrienė

Tatjana Žukauskienė