Civilinė byla Nr. e2A-118-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01758-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.10; 2.6.18.1; 3.2.6.12.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Danguolės Martinavičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Noker“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CONLEX“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Noker“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Koalos medis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „CONLEX“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Noker“ 125 070,63 Eur skolą, 2 976,68 Eur delspinigius, 12 procentų (toliau – proc.) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmimo–perdavimo aktu ieškovė iš UAB „Koalos medis“ (toliau – ir pradinė kreditorė) įgijo reikalavimo teises į UAB „Noker“ skolą. Atsakovės įsiskolinimas pradinei kreditorei kilo iš 2022 m. balandžio 6 d. baldų gamybos ir pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir sutartis), pagal kurią UAB „Koalos medis“ įsipareigojo pagaminti, parduoti ir sumontuoti sutartyje ir jos prieduose nurodytus baldus atsakovei UAB „Noker“, o pastaroji įsipareigojo priimti baldus ir sumokėti už juos sutartyje numatytą kainą. Bendra užsakymo kaina pagal sutartį buvo 183 315 Eur, tačiau kaina padidėjo iki 216 070,63 Eur, atsižvelgiant į sutarties vykdymo metu šalių suderintus projektinius pakeitimus. UAB „Koalos medis“ sutartinius įsipareigojimus įvykdė, t. y. pagamino ir sumontavo užsakytus baldus bei perdavė juos atsakovei pagal 2023 m. birželio 26 d. prekių priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė su pradine kreditore atsiskaitė iš dalies, likdama skolinga 125 070,63 Eur. Kadangi atsakovė vėlavo atsiskaityti, atsakovei taip pat kilo pareiga sumokėti sutartyje numatytus delspinigius (0,2 proc.), kurie už 2023 m. rugpjūčio 25 d.–2023 m. gruodžio 21 d. laikotarpį sudaro 2 976,68 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:
3.1. priteisė ieškovei UAB „CONLEX“ iš atsakovės UAB „Noker“ 107 935,86 Eur skolą, 2 568,87 Eur delspinigius, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 110 504,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 339,62 Eur bylinėjimosi išlaidas;
3.2. atmetė kitą ieškinio dalį.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Koalos medis“ ir atsakovė UAB „Noker“ 2022 m. balandžio 6 d. sudarė baldų gamybos ir pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Koalos medis“ įsipareigojo pagaminti, parduoti ir sumontuoti sutartyje ir jos prieduose nurodytus baldus, o atsakovė įsipareigojo priimti baldus ir sumokėti už juos sutartyje numatytą kainą, atsižvelgiant į sutartyje nustatytus terminus. Prekių bendra kaina – 193 601,21 Eur, tačiau atsakovei suteikta 10 286,21 Eur nuolaida mainais į UAB „Koalos medis“ reklamą socialinio tinklo „Instagram“ (duomenys neskelbtini) paskyroje, t. y. galutinė mokėtina suma su nuolaida – 183 315 Eur. Atsakovė 2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. spalio 31 d. sumokėjo UAB „Koalos medis“ iš viso 91 000 Eur.
5. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovę ir UAB „Koalos medis“ siejo pirkimo–pardavimo, o ne rangos teisiniai santykiai. Teismas nenustatė aplinkybių taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalį, t. y. kad atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagamintų baldų verte yra nedidelė. Atsakovė, teigdama, kad baldų gaminimo darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagamintų baldų verte, yra nedidelė, nepateikė įrodymų dėl atliktų darbų, gaminant baldus, ir pagamintų baldų vertės.
6. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į sutarties dalyką (baldų gamyba ir montavimas pagal pateiktą komercinį pasiūlymą) ir pagal sutartį atliekamų darbų kiekį (baldų gaminimas, fasadų dažymas, baldų montavimas, namo sienų apklijavimas baldine plokšte, LED apšvietimo instaliavimas ir kiti darbai), negalima daryti išvados, jog atliekamų darbų kaina buvo nedidelė, palyginus su baldų kaina, juolab kad baldus montavo ne vienas darbuotojas ir dirbo kelis mėnesius, t. y. tai nebuvo tiesiog baldų surinkimas, o sudėtingi rangos darbai. Taigi, teismas atsakovės ir UAB „Koalos medis“ sudarytą sutartį kvalifikavo, kaip rangos sutartį, nes sutartimi buvo susitarta sukurti ir sumontuoti naujus baldus pagal individualų atsakovės užsakymą.
7. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad bendra baldų ir jų montavimo kaina buvo 183 315 Eur, o ne 216 070,63 Eur. Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 7 d.–2023 m. birželio 5 d. tarp UAB „Koalos medis“ ir atsakovės atstovų vyko elektroninis (toliau – el.) susirašinėjimas, kuriame sutarties šalys derino baldų pakeitimus ar papildymus, kurie nebuvo numatyti pradinėje sutartyje, buvo nurodytos papildomų baldų ir darbų kainos, kurias patvirtino atsakovės atstovai K. S. ir R. S.
8. Teismas priėjo išvadą, kad papildomi baldai ir darbai, kurių bendra kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) sudarė 22 470,63 Eur, buvo suderinti su atsakovės atstovais ir atlikti. Papildomi baldai ir darbai nebuvo numatyti sutartyje, todėl pagal sutarties 2.1 punktą papildomų baldų ir darbų kaina pagrįstai buvo pridėta prie sutartyje sutartos 183 315 Eur kainos.
9. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė neįvykdė sutartyje prisiimto įsipareigojimo paskelbti UAB „Koalos medis“ reklamą socialinio tinklo „Instagram“ (duomenys neskelbtini) paskyroje mainais į 10 286,21 Eur nuolaidą. Pagal sutartį atsakovė turėjo parengti ir patalpinti 10 UAB „Koalos medis“ prekių reklamas trumpųjų istorijų (angl. Stories) formatu ir 4 prekių reklamos įrašus (angl. Posts) socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje, tačiau paskelbė tik 6 trumpąsias istorijas (angl. Stories) ir neparašė nė vieno prekių reklamos įrašų (angl. Posts).
10. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo, kurio pagrindu jai buvo suteikta 10 286,21 Eur nuolaida, tačiau atsižvelgdamas į suteiktos reklamos kiekį ir tai, jog UAB „Koalos medis“ ir atsakovė tinkamai nebendradarbiavo, nusprendė nuolaidą sumažinti per pusę, t. y. iki 5 143,10 Eur. Taigi, teismas priėjo išvadą, kad bendra sutartimi atliktų darbų ir perduotų baldų kaina yra 210 928,73 Eur (183 315 Eur + 22 470,63 Eur + 5 143,10 Eur).
11. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės argumentais dėl baldų trūkumų ir jų kainos mažinimo. Teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 26 d. prekių priėmimo–perdavimo aktu atsakovei buvo perduoti baldai, išskyrus šio akto 1.4, 1.5, 2.2, 2.9, 2.10, 2.12 punktuose nurodytus baldus, tačiau minėtame akte prie visų trūkumų pridėti pliusiukai ir specialisto R. M. techninio vertinimo išvada iš esmės patvirtina, jog visi trūkumai buvo ištaisyti.
12. Dėl specialisto R. M. techninio vertinimo išvadoje nurodytų kitų baldų trūkumų teismas nurodė, kad tokie trūkumai nebuvo nurodyti 2023 m. birželio 26 d. prekių priėmimo–perdavimo akte. Be to, specialisto R. M. techninio vertinimo išvada surašyta 2024 m. birželio 21 d., t. y. beveik po vienerių metų nuo prekių priėmimo–perdavimo akto sudarymo. Teismo vertinimu, specialisto R. M. techninio vertinimo išvadoje nurodytų trūkumų atsakovės atstovai negalėjo nepastebėti, priimdami baldus pagal 2023 m. birželio 26 d. prekių priėmimo–perdavimo aktą. Taigi, didžioji dalis trūkumų atsirado vėliau eksploatuojant baldus. Tokie baldų trūkumai, kaip skirtingi tarpai tarp baldų durų, stalčių, yra lengvai pašalinami juos sureguliuojant ir jie atsirado dėl nuolatinio baldų eksploatavimo. Baldų atskiros varstomos plokštės nesiliečia prie grindų arba prie lubų dėl to, kad neliestų kiliminės dangos ar lubų, kaip tai buvo pažymėta ir baldų brėžiniuose. Pagal baldų brėžinius tam tikrų baldų fasadų briauna neturėjo sudaryti vienos plokštumos su šio baldo korpusu, plokščių pažeidimai (įbrėžimai) atsirado baldus eksploatuojant, nes, priešingu atveju, priimant darbus, jie būtų užfiksuoti ir pažymėti priėmimo–perdavimo akte.
13. Teismas sutiko su atsakove, kad arkos įskilimas, pūslė ant plokštės, tarpai tarp sienų ir baldų, skirtingi plokščių atspalviai, plokščių sumontavimas, neišlaikant vientisos sienos plokštumos ar kreivai prisuktos baldo kojos, yra trūkumas, kuris nėra susijęs su baldų eksploatavimu, kai kurie iš jų galėjo atsirasti vėliau (arkos įskilimas, plokštės pūslės) ir rodo UAB „Koalos medis“ darbų trūkumą.
14. Teismas nurodė, kad, vertinant baldų kokybę, būtina nustatyti ne tik baldo funkcinę paskirtį, bet ir jo estetinę paskirtį (pvz., daiktams laikyti skirtas baldas gali būti vertinamas skirtingai, priklausomai nuo to, ar tai svetainei skirtas reprezentacinis baldas, ar estetinės paskirties neturintis baldas). Teismo nuomone, atsakovė, prašydama UAB „Koalos medis“ pagal individualų užsakymą pagaminti baldus, turėjo pagrįstą lūkestį, kad jie bus tinkamos kokybės ir estetinės išvaizdos. Taigi, skirtingas plokščių atspalvis, vienodos plokštumos nebuvimas, skirtingi tarpai tarp baldo ir sienų, arkos plokštės skilimas ar pūslių atsiradimas laikytini trūkumais, kurie netenkina estetinės baldų išvaizdos reikalavimų.
15. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nuo baldų sumontavimo praėjo daug laiko, atsakovė nepateikė reikalavimo pašalinti trūkumus, o prašo sumažinti darbų kainą, tikslinga mažinti darbų kainą. Teismas priėjo išvadą, kad yra tikslinga sumažinti bendrą sutarties kainą 10 proc., nes baldų trūkumai nėra dideli ir jie yra tik dėl nedidelės baldų dalies, o kiti trūkumai atsirado dėl jų eksploatavimo ir lengvai pašalinami baldus sureguliuojant.
16. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad baldų kainą reikia mažinti ir dėl to, jog UAB „Koalos medis“ nesilaikė baldų montavimo terminų. Pagal sutartį baldai turėjo būti sumontuoti per 90 dienų po galutinių brėžinių patvirtinimo su pirkėju. Paskutiniai baldų brėžiniai buvo patvirtinti 2022 m. rugsėjo 28 d. UAB „Koalos medis“ negalėjo montuoti baldų dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nebuvo baigusi statybos darbų. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės atstovo 2022 m. lapkričio 30 d. el. laiškas, kuriame nurodyta, kad dalis statybos darbų bus atlikta iki šv. Kalėdų, kita dalis – iki 2023 m. sausio 5 d. ir 15 d. Taigi, atsakovė savo įsipareigojimą paruošti vietą baldų montavimui įvykdė tik 2023 m. sausio mėn., todėl baldų montavimo darbai iki to laiko negalėjo būti pradėti ne dėl UAB „Koalos medis“ kaltės.
17. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad baldinės plokštės nesudaro vientisos plokštumos, kadangi atsakovės namo sienos yra nelygios. Teismas nurodė, kad sutartyje ir byloje nėra duomenų, jog UAB „Koalos medis“ ir atsakovė būtų susitarusios dėl galimų plokščių nuokrypių dėl sienų nelygumo bei apie tai UAB „Koalos medis“ buvo informavusi atsakovę montavimo metu. Teismas rėmėsi UAB „Koalos medis“ atstovo duotais paaiškinimais, kad darbuotojai, klijuodami plokštes, lygino sieną kaladėlėmis, todėl, teismo vertinimu, šalys siekė, jog baldai turėtų tinkamą estetinį vaizdą ir atsižvelgiant į darbų kainą, atsakovė pagrįstai galėjo to tikėtis.
18. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kiek kainuotų pašalinti baldų trūkumus, o jos pateiktas UAB „Virūna“ baldų gamybos komercinis pasiūlymas nevertintinas, kaip tinkamas to įrodymas, nes jame pateikta tik naujų baldų (be trūkumų) gamybos pasiūlymas, o ne esamų trūkumų šalinimo kaštai.
19. Teismas priėjo išvadą, kad pagal sutarties nuostatas atsakovė nesumokėjo pradinei kreditorei UAB „Koalos medis“ 107 935,86 Eur už pagamintus ir sumontuotus baldus, todėl priteisė nurodytą sumą ieškovei, kuri reikalavimo teisę į atsakovę įgijo 2021 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmimo–perdavimo aktu. Teismas nurodė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo, siuntimo ir įteikimo atsakovei yra nesvarbios, nes pagal sutartį atsakovė su UAB „Koalos medis“ turėjo atsiskaityti per 3 darbo dienas nuo 2023 m. birželio 26 d. prekių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo.
20. Teismas nustatė, kad sutarties šalys susitarė, jog atsakovei laiku nesumokėjus bet kurio iš sutartyje nustatytų mokėjimų ir (arba) laiku nepriėmus prekių, ji privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė prašė priteisti 2 976,68 Eur delspinigius už 2023 m. rugpjūčio 25 d.–2023 m. gruodžio 21 d. laikotarpį nuo nesumokėtos 125 070,63 Eur skolos. Ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant 107 935,86 Eur skolą, todėl teismas atitinkamai perskaičiavo priteistinų delspinigių dydį ir priteisė ieškovei iš atsakovė 2 568,87 Eur delspinigius (107 935,86 Eur x 0,02 proc. x 119 dienų).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Noker“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą; priteisti atsakovei iš ieškovės pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Teismas netinkamai kvalifikavo sutarties šalių (atsakovės ir pradinės kreditorės) tarpusavio teisinius santykius, nes šalis siejo ne rangos, o pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pirkimo–pardavimo sutartimi nedraudžiama susitarti dėl prekių, kurios turi būti pagamintos. Sutartis yra pirkimo–pardavimo sutartis, nes ja susitarta dėl baldų pagaminimo, sumontavimo ir perdavimo. Sutartyje nurodyta baldų montavimo darbų kaina yra ženkliai mažesnė už baldų kainą, esminę sutarties kainos dalį sudarė baldų gamyba ir reikalingos medžiagos, sąnaudos. Jeigu sutartį laikyti rangos sutartimi, tai atsakovė už darbus turėjo atsiskaityti po darbų rezultato priėmimo su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. UAB „Koalos medis“ tinkamai nevykdė savo pareigų, kokybiškai nepagamino, nesumontavo ir neperdavė baldų visa apimtimi, todėl atsakovei neatsirado prievolė sumokėti visą likusią sutarties kainos dalį.
21.2. Teismas nepagrįstai prie bendros sutarties kainos pridėjo papildomų baldų ir darbų 22 470,63 Eur kainą ir panaikino 5 143,10 Eur nuolaidą. Sutartyje nurodyta, kad galutinė kaina, pritaikius nuolaidą, yra 183 315 Eur, iš kurios atsakovė avansu sumokėjo 91 000 Eur. Taigi, nesumokėta sutarties kainos dalis galėtų būti tik 92 315 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad sutarties šalys buvo suderinusios papildomų baldų ir darbų 22 470,63 Eur kainą, o iš byloje esančių el. laiškų ir suvestinės suderinta galėtų būti laikoma nebent 7 893 Eur papildomų baldų ir darbų kaina. Be to, 10 286,21 Eur nuolaida buvo suteikta sutarties sudarymo metu, todėl yra galiojanti ir negalėjo būti mažinama per pusę, nes atsakovė suteikė reklamos paslaugas UAB „Koalos medis“. Taigi, byloje neįrodyta, kad ieškovė turi 27 613,73 Eur (už papildomus baldus ir darbus, nesuteiktas reklamos paslaugas) reikalavimo teisę į atsakovę.
21.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už UAB „Koalos medis“ atliktus darbus. UAB „Koalos medis“ neįvykdė prievolių tinkamai, kokybiškai ir laiku, baldų tinkamai neperdavė, trūkumų neištaisė, todėl atsakovė neprivalo sumokėti likusią sutarties kainą. UAB „Koalos medis“ tik bylos nagrinėjimo metu pateikė nepasirašytą PVM sąskaitą faktūrą, kuri nepatvirtina tinkamo prievolių atlikimo, sąskaitoje nurodyta didesnė kaina nei sutartyje, sąskaita nedetalizuota. Tarp sutarties šalių buvo sudarytas tik 2023 m. birželio 26 d. prekių priėmimo–perdavimo aktas, kuris taip pat patvirtina, kad perduota baldų dalis turėjo trūkumų. Sutarties šalys nesudarė dokumentų, patvirtinančių, kad baldų trūkumai buvo ištaisyti. Byloje esantys įrodymai, įskaitant mažosios bendrijos (toliau – MB) „Laupetra“ specialisto R. M. techninio vertinimo išvadą, patvirtina, kad pagaminti ir sumontuoti baldai bei jų plokštės buvo su esminiais gamybos ir montavimo defektais.
21.4. Teismas, vertindamas baldų trūkumus, nepagrįstai sumažino bendrą sutarties kainą tik 10 proc. Net jei baldų trūkumai atsirado jų eksploatavimo metu, tai neeliminuoja UAB „Koalos medis“ pareigos trūkumus ištaisyti ir atsakovės teisės reikalauti sumažinti sutarties kainą bei atsisakyti apmokėti dalį sutarties kainos. UAB „Koalos baldai“, kaip rangovė, arba jos teises perėmusi ieškovė turėjo įrodyti, kad baldų defektai atsidaro dėl normalaus susidėvėjimo, netinkamo naudojimo ir pan., tačiau tokių aplinkybių neįrodinėjo. Taigi, sutarties kaina dėl baldų trūkumų turėjo būti sumažinta iki atsakovės sumokėtos kainos (91 000 Eur), juolab kad nustatyti trūkumai gali būti pašalinti tik pergaminant ir permontuojant konkretų baldą iš naujo. Byloje esantis UAB „Virūna“ 2024 m. spalio 9 d. baldų gamybos komercinis pasiūlymas patvirtina, kad MB „Laupetra“ specialisto išvadoje nurodytų baldų defektų pašalinimas, pergaminant brokuotus baldus, atsakovei galėtų kainuoti iki 180 217,40 Eur.
21.5. Teismas, nusprendęs sumažinti 10 proc. sutarties kainą, neteisingai apskaičiavo priteistiną sumą. Teismas nustatė, kad bendra sutartimi atliktų darbų ir perduotų baldų kaina yra 210 928,73 Eur, kurią sumažinus 10 proc. gaunama 189 835,85 Eur suma, iš kurios atsakovė yra sumokėjusi 91 000 Eur. Taigi, nesumokėta suma yra 98 835,85 Eur, o ne 107 935,86 Eur, kaip nurodė teismas (skirtumas 9 100,01 Eur). Atitinkamai neteisingai buvo apskaičiuotas ir delspinigių dydis.
21.6. Teismas neįvertino, kad UAB „Koalos medis“ savo prievoles turėjo įvykdyti iki 2022 m. rugsėjo–gruodžio mėn., tačiau baldus iš dalies perdavė tik 2023 m. birželio 26 d. Taigi, pagal sutartį UAB „Koalos medis“ turėjo būti apskaičiuoti daugiau nei 7 000 Eur delspinigiai už vėlavimą įvykdyti prievoles ir išskaičiuoti iš likusios mokėti sumos. UAB „Koalos medis“ pripažino, kad baldų montavimo darbus atliko nepaisant objekte vykdomų kitų darbų, visi baldai 2023 m. sausio mėn. dar nebuvo pagaminti. Taigi, teismas nepagrįstai nurodė, kad iki 2023 m. sausio mėn. UAB „Koalos medis“ negalėjo pradėti darbų ne dėl savo kaltės. Net jei UAB „Koalos medis“ negalėjo atlikti baldų montavimo darbų iki 2023 m. sausio mėn., tai privalėjo juos atlikti iki 2023 m. kovo mėn., nes pagal sutartį tai turėjo būti padaryta per 90 dienų nuo galutinių brėžinių patvirtinimo. Akivaizdu, kad galutinės kainos sumažinimas 10 proc. yra neteisingas, nesąžiningas ir neprotingas.
21.7. Teismas neįvertino atsakovės argumentų, kad atsakovė turėjo teisę sustabdyti priešpriešinių prievolių vykdymą iki UAB „Koalos medis“ tinkamai, kokybiškai ir visa apimtimi įvykdys savo prievoles. UAB „Koalos medis“ savo prievolių tinkamai neįvykdė, todėl atsakovė nėra skolinga nei pradinei kreditorei, nei ieškovei.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „CONLEX“ prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
22.1. Apeliacinio skundo argumentai dėl teisinių santykių kvalifikavimo yra nepagrįsti, nes sutarties dalykas yra baldų gamyba ir montavimas, todėl tokia sutartis laikytina rangos sutartimi.
22.2. UAB „Koalos medis“ PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina atitinka sutarties nuostatas, nes atsakovei nebuvo pritaikyta nuolaida dėl to, jog atsakovė tinkamai neįvykdė savo prievolės reklamuoti UAB „Koalos medis“ socialiniame tinkle. Sąskaitoje taip pat nurodytos papildomos sumos, dėl kurių sutarties šalys sutarė žodžiu ir el. paštu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo, kad papildomi darbai buvo atlikti. Be to, atsakovės argumentai yra prieštaringi, nes atsakovė nurodo, kad sutartyje nurodyta kaina yra galutinė, tačiau tuo pačiu nurodo, jog papildomai suderintų darbų vertė galėtų būti laikoma nebent 7 893 Eur. Darbai buvo perduoti 2023 m. birželio 26 d. priėmimo–perdavimo aktu, todėl PVM sąskaitos faktūros pasirašymo, siuntimo atsakovei aplinkybės nėra reikšmingos.
22.3. Teismas pagrįstai sumažino sutartyje numatytą 10 286,21 Eur nuolaidą per pusę, nes atsakovė tik iš dalies įvykdė prisiimtą prievolę reklamuoti UAB „Koalos medis“.
22.4. Visi baldai atsakovei buvo perduoti 2023 m. birželio 26 d. priėmimo–perdavimo aktu, kuriame nurodyti trūkumai buvo ištaisyti, šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateikta specialisto išvada, nuotraukos. Pagal sutartį atsakovė, nustačiusi baldų trūkumus, turėjo teisę sudaryti nekokybiškų prekių aktą, tačiau toks aktas nebuvo sudarytas. MB „Laupetra“ specialistas baldų kokybę vertino po vienerių metų nuo jų perdavimo, todėl teismas tinkamai nustatė, kad ne visi užfiksuoti trūkumai yra pagrįsti. Be to, byloje kilo ginčas ne dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų pašalinimo, o dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už pagamintus ir sumontuotus baldus.
22.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Virūna“ 2024 m. spalio 9 d. komercinis pasiūlymas nepatvirtina baldų trūkumų, nes pasiūlyme nurodyti net tie baldai, dėl kurių atsakovė nereiškė pretenzijų dėl jų trūkumų. Be to, pasiūlyme nurodytos kitos medžiagos nei šalių buvo sulygtos ir suderintos. Nurodytas komercinis pasiūlymas galimai yra suklastotas, nes UAB „Virūna“ patvirtino, jog tokio pasiūlymo nėra teikusi.
22.6. Teismas teisingai apskaičiavo likusią mokėti kainos dalį. Sutarties kaina yra 193 601,21 Eur, papildomi baldai ir darbai – 22 470,63 Eur, per pusę sumažintos nuolaidos dalis – 5 143,10 Eur, viso – 210 928,74 Eur. Atsakovė sumokėjo 91 000 Eur, todėl nesumokėta kainos dalis yra 119 928,74 Eur. Teismas mokėtiną kainą sumažino 10 proc., t. y. 11 992,87 Eur. Taigi, atsakovės skola, kaip teisingai apskaičiavo teismas, yra 107 935,86 Eur (210 928,74 Eur - 91 000 Eur - 11 992,87 Eur).
22.7. Atsakovės argumentai dėl sutarties vykdymo termino pažeidimo yra nepagrįsti, nes galutiniai brėžiniai buvo patvirtinti tik 2022 m. spalio 31 d. Statybos objekte vyko kiti statybos rangos darbai, todėl UAB „Koalos medis“ negalėjo vykdyti baldų montavimo darbų, nes statybos objektas baldų montavimui buvo paruoštas tik 2023 m. sausio mėn. Visi darbai buvo atlikti ir perduoti 2023 m. birželio 26 d., todėl atsakovės argumentai dėl jos teisės sustabdyti priešpriešinių pareigų vykdymą yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujo įrodymo
24. Ieškovė UAB „CONLEX“ prie atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą pridėjo el. susirašinėjimą su UAB „Virūna“, kuriame UAB „Virūna“ nurodė, kad komercinio pasiūlymo atsakovei UAB „Noker“ neteikė, nors atsakovė nurodytu komerciniu pasiūlymu įrodinėjo, jog trečiojo asmens UAB „Koalos baldai“ pagamintų baldų trūkumų ištaisymo kaina yra 180 217,40 Eur.
25. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
27. Kasacinis teismas taip pat išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o pagal apeliacinio skundo argumentus patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti ieškovės pateikto naujo įrodymo, kurio negalėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Taigi, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktą naują įrodymą, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, neturėjusiam procesinės galimybės jį įvertinti.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
29. 2022 m. balandžio 6 d. UAB „Koalos medis“ (pradinė kreditorė) ir UAB „Noker“ (atsakovė) sudarė baldų gamybos ir pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Koalos medis“ įsipareigojo pagaminti, parduoti ir sumontuoti sutartyje ir jos prieduose nurodytus baldus atsakovei UAB „Noker“, o atsakovė įsipareigojo priimti baldus ir sumokėti už juos sutartyje numatytą kainą, atsižvelgiant į sutartyje nustatytus terminus. Sutarties kaina – 193 601,21 Eur su PVM, tačiau atsakovei suteikta 10 286,21 Eur nuolaida mainais į UAB „Koalos medis“ reklamą socialinio tinklo „Instagram“ (duomenys neskelbtini) paskyroje, t. y. galutinė suma su nuolaida yra 183 315 Eur.
30. Sutarties dalykas – baldų gamyba ir montavimas pagal pateiktą komercinį pasiūlymą. Byloje esantis UAB „Koalos medis“ komercinis pasiūlymas apėmė: baldų gaminimą, fasadų dažymą, baldų montavimą, namo sienų apklijavimą baldine plokšte, LED apšvietimo instaliavimą.
31. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad visos kainos sutartyje yra pateikiamos įskaičius PVM ir yra galutinės, išskyrus atvejus, kai po galutinio susiderinimo kardinaliai pasikeičia komerciniame pasiūlyme aprašytų prekių medžiagiškumas, sudedamosios dalys, ar atsiranda kitų papildomų kaštų. Apie šiuos pasikeitimus pardavėja privalo raštu informuoti pirkėją iki baldo gamybos pradžios.
32. Sutartyje nurodyta, kad pardavėja pristato ir sumontuoja prekes pirkėjai per 90 kalendorinių dienų po galutinių brėžinių patvirtinimo su pirkėja. Terminas gali kisti, jei sutarties vykdymo laikotarpiu bus patvirtintų COVID-19 atvejų ir pardavėja bus priversta „užsidaryti“ karantinui arba jei dėl nuo pardavėjos nepriklausančių aplinkybių (nestabilios situacijos vietinėje ir pasaulinėje rinkose, žaliavų trūkumo) nepavyks laiku gauti medžiagų, reikalingų prekių gamybai (sutarties 3.3 punktas).
33. Sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad avansinis mokėjimas atliekamas per 1 darbo dieną po sutarties pasirašymo. Antras mokėjimas atliekamas per 3 darbo dienas nuo paskutinio gamybinio brėžinio patvirtinimo. Atsiskaitymas pagal 2.3.3 papunktį (baigus trečio etapo darbus) atliekamas per 3 darbo dienas nuo baldų sumontavimo ir sąskaitos faktūros pateikimo pirkėjai momento, jei nebuvo sudarytas sutarties 4.2 punkte apibrėžtas nekokybiškų prekių aktas, arba per 3 darbo dienas po 4.3 punkte numatytų įsipareigojimų (trūkumų taisymas, prekių pakeitimas kokybiškomis) įvykdymo, jei aktas buvo sudarytas.
34. Atsakovė UAB „Noker“ 2022 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymu pervedė UAB „Koalos medis“ 45 000 Eur avansinę įmoką, o 2022 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymu pervedė papildomai 46 000 Eur (mokama po galutinių brėžinių patvirtinimo (2022 m. rugsėjo 28 d.)), t. y. iš viso 91 000 Eur.
35. 2022 m. birželio 7 d.–2023 m. birželio 5 d. tarp UAB „Koalos medis“ ir atsakovės atstovų vyko el. susirašinėjimas, kuriame sutarties šalys derino baldų pakeitimus ar papildymus, kurie nebuvo numatyti pradinėje sutartyje, buvo nurodytos papildomų baldų ir darbų kainos. Derinta papildomų baldų ir darbų kaina – 22 470,63 Eur su PVM.
36. Atsakovė pagal sutarties priedą Nr. 1 socialiniame tinkle „Instagram“ turėjo paskelbti iš viso 14 reklamų apie UAB „Koalos medis“, tačiau paskelbė 6 reklamas.
37. 2023 m. birželio 26 d. atsakovė UAB „Noker“ ir UAB „Koalos medis“ sudarė prekių priėmimo– perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovei buvo perduoti baldai, išskyrus akto 1.4, 1.5, 2.2, 2.9, 2.10, 2.12 punktuose nurodytus baldus (neperduotos baldų komplektuojamos dalys (veidrodžiai, lentynėlės), nesureguliuotas judesio daviklis, nepadažytas liukas, kabykla, revizinė nugara ir pan.). (pastaba: akte prie trūkumų pridėti pliusiukai; MB „Laupetra“ specialisto R. M. techninio vertinimo išvada, nuotraukos patvirtina, kad trūkumai buvo ištaisyti, nes sutartyje numatytas nekokybiškų prekių aktas nebuvo surašytas).
38. 2023 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Koalos medis“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą dėl 216 070,63 Eur su PVM, nurodydama sutartyje sulygtą kainą be nuolaidos ir papildomų sutarties pakeitimų (dėl baldų, darbų) vertės.
39. MB „Laupetra“ 2024 m. birželio 21 d. techninio vertinimo išvadoje nurodyta, kad UAB „Koalos baldai“ pagaminti ir sumontuoti korpusiniai baldai bei baldų plokštės yra su esminiais gamybos bei montavimo defektais ir neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų. Išvadoje pažymėta, kad: 1) darbo kambaryje pažeista plokštė, matomos prošvaisos, vizualiai matomi skirtingi tarpai tarp lubų ir baldų plokštės, skirtingi tarpai tarp stalčių, nesukurti statūs kampai plokščių susikirtimo vietoje; 2) koridoriuje montuojant plokštes nesukurtos vienodos plokštumos, sienos fasade matomos skirtingų atspalvių plokštės; 3) vonios patalpoje (2a) vizualiai matomi skirtingi tarpai tarp stalčių, uždaryto baldo stalčiai yra ne viename lygyje; 4) kambaryje Nr. 1 (2a) vizualiai matomi skirtingi tarpai tarp plokštės ir sienos, vizualiai matomi skirtingi tarpai tarp lubų ir baldų plokštės, skirtingi tarpai tarp lubų ir baldų plokštės, paliktas atviras tarpas tarp kiliminės dangos ir fasadinės baldų plokštės, uždaryto baldo stalčiai yra ne viename lygyje, arka įtrūkusi, ant baldų plokštės matomos pūslės; 5) kambaryje Nr. 2 (2a) vizualiai matomi skirtingi tarpai tarp stalčių. Paliktas atviras tarpas tarp kiliminės dangos ir fasadinės baldų plokštės, skirtingi tarpai tarp stalčių, skirtingi tarpai tarp plokštės ir sienos bei tarpai tarp stalčių, stalčiai ne vienoje plokštumoje, nevisiškai užsidaro lovos stalčius; 6) vonios patalpoje Nr. 2 (2a) vizualiai matomi skirtingi tarpai tarp stalčių, pažeista baldų plokštė; 7) kambaryje Nr. 3 (2a) matomi skirtingi tarpai tarp stalčių, kreivai sumontuotos baldų plokštumos, uždaryti stalčiai nesukuria vienodos plokštumos, skirtingi tarpai tarp lubų ir baldų plokštės; 8) vonios kambaryje Nr. 3 (2a) uždaryti stalčiai nesukuria vienodos plokštumos, turi skirtingus tarpus, skirtingi tarpai tarp lubų ir baldų plokštės, nesukurti statūs kampai; 9) kambaryje Nr. 5 (2a) matomi skirtingi tarpai tarp stalčių, kreivai sumontuotos baldų kojos, uždaryti stalčiai nesukuria vienodos plokštumos, baldai, montuojant plokštes, nėra vientisos plokštumos; 10) pagalbinėse patalpose (2a) skirtingi tarpai tarp stalčių, pažeista baldų plokštė, paliktas tarpas tarp sienos ir baldų plokštės; 11) virtuvės zonoje (1a), montuojant plokštes, nesukurtos vienodos plokštumos, skirtingi tarpai tarp stalčių; 12) svetainės zonoje (1a) skirtingi tarpai tarp stalčių, skirtingi tarpai tarp lubų ir baldų plokštės, sienos fasade matomos skirtingų atspalvių plokštės; 13) pagalbinėse patalpose (2a) skirtingi tarpai tarp stalčių, pažeista plokštė.
40. 2021 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmimo– perdavimo akto pagrindu ieškovė UAB „CONLEX“ iš UAB „Koalos medis“ įgijo reikalavimo teises į UAB „Noker“ skolą pagal 2022 m. balandžio 6 d. baldų gamybos ir pirkimo–pardavimo sutartį.
Dėl sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo
41. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagal trečiojo asmens (pradinės kreditorės) ir atsakovės 2022 m. balandžio 6 d. sudarytą baldų gamybos ir pirkimo–padavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino ieškovės, perėmusios reikalavimo teises iš pradinės kreditorės, ieškinio reikalavimus, konstatavęs, kad atsakovė nepagrįstai neatsiskaitė pagal sutartį, kurią teismas kvalifikavo, kaip rangos sutartį. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta teisinių santykių kvalifikacija, nurodydama, kad sutarties šalis siejo išimtinai pirkimo–pardavimo santykiai.
42. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012).
43. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalį, rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą; 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika; 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
44. Taigi, esant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, kaip ir rangos atveju, viena šalis turi perduoti kitai tam tikrą daiktą: pirkimo–pardavimo atveju pardavėjas turi perduoti pirkėjui parduodamą daiktą (prekę), o rangos atveju – pasiektą darbų rezultatą. Atsižvelgiant į tai, CK 6.645 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas vienas iš kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojami pirkimo–pardavimo ir rangos teisiniai santykiai: pagal aptariamą nuostatą, tuo atveju, jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016).
45. Nagrinėjamu atveju sutartimi šalys susitarė, kad UAB „Koalos medis“, kaip pardavėja, pagamins ir parduos sutartyje ir jos prieduose nurodytas prekes (baldus) atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje numatytą kainą. Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad sutarties objektas yra baldų gamyba ir montavimas pagal pateiktą komercinį pasiūlymą. Byloje esantis UAB „Koalos medis“ komercinis pasiūlymas apėmė: baldų gaminimą, fasadų dažymą, baldų montavimą, namo sienų apklijavimą baldine plokšte, LED apšvietimo instaliavimą. Byloje nekilo ginčo, kad baldai atsakovei buvo gaminami pagal individualų užsakymą, t. y. pagaminti, sumontuoti ir atsakovei perduoti baldai nebuvo standartizuoti ir lengvai prieinami civilinėje apyvartoje, jie buvo specialiai pagaminti pagal atsakovės poreikius, o ne masiniu būdu, baldai pritaikyti konkrečiam atsakovės nurodytam nekilnojamojo turto objektui, sutarties šalys patvirtino baldų brėžinius, baldų gamyba ir montavimas bei šių darbų derinimas vyko kelis mėnesius.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartyje nurodyta bendra (fiksuota) kaina, sutarties sudedamoji dalis yra komercinis pasiūlymas, kuriame nurodytos bendros baldų (jų medžiagų) ir darbų (montavimo) kainos, t. y. baldų ir jų montavimo darbų kainos nėra išskirtos. Sutarties sudėtine dalimi esančiame priede „Baldų gamybos ir montavimo etapai“, į kurį iš komercinio pasiūlymo perkelti baldai ir montavimo darbai, taip pat nurodytos tik bendros baldų (jų medžiagų) ir montavimo darbų kainos. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai kvalifikavo sutarties šalis siejusius rangos teisinius santykius.
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, nurodydama, kad baldų pagaminimo ir montavimo darbų vertė, palyginti su jiems panaudotų medžiagų, t. y. pačių baldų, verte, yra nedidelė, turėjo leistinais įrodymais pagrįsti nurodytų verčių skirtumą, tačiau atsakovė to neįrodinėjo. Be to, atsakovė apeliacinio skundo argumentus grindė tiek pirkimo–pardavimo, tiek rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. atsakovės argumentai dėl netinkamo teisinių santykių kvalifikavimo yra prieštaringi.
48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į sutarties esmę ir tikslus, konstatuoja, kad sutarties šalis siejo rangos teisiniai santykiai, nes sutartimi UAB „Koalos medis“ iš esmės įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti atsakovės nekilnojamojo turto objekte pagal individualų užsakymą pagamintus baldus, atlikti kitus, su baldų montavimu susijusius, darbus. Taigi, sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovei pagaminti baldus pagal individualų konkrečiam objektui pritaikytą užsakymą ir tik po to baldus pristatyti, sumontuoti bei atlikti kitus susijusius darbus. Darytina išvada, kad būtent trečiojo asmens darbai, o ne baldų pardavimas, sudarė esminę iš sutarties kylančių prievolių dalį, todėl nėra pagrindo sutartį pripažinti ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Kaip minėta, atsakovė neįrodinėjo, kad baldų vertė yra didesnė už darbų vertę, apeliacinį skundą grindė tiek pirkimo–pardavimo, tiek rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl nėra pagrindo sutartį laikyti pirkimo–pardavimo sutartimi, nes tikroji sutarties šalių valia buvo baldų pagaminimas ir sumontavimas, o ne vien tik baldų pardavimas.
Dėl sutarties kainos
49. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad galutinė (fiksuota) sutarties kaina, pritaikius nuolaidą, buvo 183 315 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo per pusę sumažinti nuolaidos dydį ir prie fiksuotos kainos pridėti papildomų baldų ir darbų 22 470,63 Eur kainą, nes papildomi baldai ir darbai (sutarties pakeitimai) nebuvo suderinti.
50. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
51. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
52. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė sutarties kainą. Sutartimi šalys susitarė, kad bendra baldų kaina yra 193 601,21 Eur, tačiau nuo bendros kainos atsakovei suteikta 10 286,21 Eur nuolaida mainais į UAB „Koalos medis“ gaminamų baldų reklamą socialinio tinklo „Instagram“ (duomenys nekslebtini) paskyroje. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad minėta nuolaida suteikiama tuo atveju, jei atsakovės atstovės socialinio tinklo paskyroje bus paskelbta 10 vnt. UAB „Koalos medis“ prekių reklama trumpųjų istorijų (angl. Stories) formatu ir 4 vnt. prekių reklama įrašų (angl. Posts) formatu. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė sutarties priede Nr. 1 nurodytos įsipareigojimus įvykdė iš dalies, t. y. atsakovės atstovės socialinio tinklo paskyroje buvo paskelbtos tik 6 trumposios istorijos (angl. Stories). Taigi, sutarties sąlygos dėl nuolaidos suteikimo buvo įvykdytos iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į suteiktos reklamos kiekį, visiškai pagrįstai ir teisingai sumažino suteiktos nuolaidos dydį per pusę, t. y. iki 5 143,10 Eur.
53. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su papildomų baldų ir darbų kaina (22 470,63 Eur), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, jog visos sutarties kainos yra pateikiamos, įskaičius PVM, ir yra galutinės, išskyrus atvejus, kai po galutinio susiderinimo kardinaliai pasikeičia komerciniame pasiūlyme aprašytų prekių medžiagiškumas, sudedamosios dalys, ar atsiranda kitų papildomų kaštų. Apie šiuos pasikeitimus trečiasis asmuo privalėjo raštu informuoti atsakovę iki baldų gamybos pradžios.
54. Byloje esantis el. susirašinėjimas tarp trečiojo asmens ir atsakovės atstovų patvirtina, kad 2022 m. birželio 7 d., 2022 m. liepos 1 d., 2022 m. spalio 6 d., 2022 m. lapkričio 21 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. gegužės 18 d., 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. birželio 5 d. buvo derinti sutartyje nenumatyti baldų ir darbų pakeitimai bei papildymai, nurodytos papildomų baldų ir darbų kainos (fasadų dažymas, spintos su stikliniais fasadais, vonių veidrodžiai, skalbyklos baldo perdarymas, įvairios lentynos, papildomi LED, papildomi priedai virtuvėje ir pan.). Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė su baldų pakeitimais (papildymais) nesutiko, tačiau byloje esantis atsakovės atstovų 2022 m. birželio 15 d., 2022 m. liepos 7 d., 2022 m. spalio 31 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. gegužės 18 d., 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. birželio 5 d. el. susirašinėjimo turinys patvirtina, jog sutartyje nenumatytų baldų ir darbų pakeitimai (papildymai) buvo suderinti, atsakovės atstovai prieštaravimų nereiškė. Aplinkybė, kad atsakovės atstovai dėl tam tikrų baldų ir darbų pakeitimo (papildymo) prašė iš trečiojo asmens papildomų paaiškinimų, savaime nepatvirtina, jog atsakovė nesutiko su sutartyje nenumatyta papildoma baldų ir darbų kaina, nes minėtame sutarties šalių el. susirašinėjime nėra aiškaus ir konkretaus atsakovės nesutikimo su trečiojo asmens nurodytais sutartyje nenumatytų baldų ir darbų pakeitimais (papildymais) ir atitinkamai papildoma kaina.
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybes dėl sutartyje nenumatytų baldų (ar numatytų perdarymo pagal atsakovės pageidavimus) ir darbų pakeitimų (papildymo) patvirtina byloje esantys sutarties šalių suderinti brėžiniai, sutarties šalių el. susirašinėjimas, UAB „Koalos medis“ komerciniai pasiūlymai, 2023 m. birželio 26 d. prekių perdavimo–priėmimo aktas, MB „Laupetra“ 2024 m. birželio 21 d. techninio vertinimo išvada ir prie jos pridėtos nuotraukos. Sutarties šalių el. susirašinėjimas ir atsakovės 2023 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad papildomų baldų ir darbų kaina apskaičiuota tik už papildomus baldus (jų medžiagas) ir montavimo darbus. Be to, nors atsakovė nurodė, kad nesitarė su trečiuoju asmeniu dėl apmokėjimo už papildomus baldus ir darbus (jų pakeitimus, papildymus), tačiau apeliaciniame skunde pripažino, jog pagrįsta papildomų baldų ir darbų kaina galėtų būti 7 893 Eur. Taigi, atsakovės pozicija dėl papildomų baldų ir darbų yra prieštaringa bei nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl papildomo susitarimo pagaminti sutartyje nenumatytus baldus (pakeisti jų medžiagiškumą, išdėstymą ir pan.) ir juos sumontuoti egzistavimo.
56. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad bendrą sutarties kainą sudaro 210 928,73 Eur (183 315 Eur (sutarties kaina) + 22 470,63 Eur (papildomų baldų ir darbų kaina) + 5 143,10 Eur (nuolaida)).
57. Pasisakydamas dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento, kad trečiasis asmuo pateikė atsakovei apmokėti 2023 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KOAL02719, kuri nėra pasirašyta ir nebuvo pateikta mokesčių administratoriui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra nagrinėjamas mokestinis ginčas, taip pat nėra vertinami mokestiniai teisiniai santykiai, susiklostę tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės, todėl šis argumentas neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą, kilusį dėl ieškovės, kaip trečiojo asmens teisių perėmėjos, ir atsakovės civilinių sutartinių teisinių santykių.
Dėl pagamintų ir sumontuotų baldų trūkumų bei kainos mažinimo
58. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad trečiojo asmens pagaminti ir sumontuoti baldai buvo su esminiais trūkumais, nekokybiški, todėl atsakovei nekilo pareiga galutinai už juos atsiskaityti.
59. Kaip minėta, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (CK 6.644, 6.445 straipsniai). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).
60. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.
61. CK 6.662 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
62. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
63. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).
64. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad trečiojo asmens pagaminti ir sumontuoti baldai atsakovei buvo perduoti 2023 m. birželio 26 d. aktu bei darbų rezultatu atsakovė naudojasi iki šiol. Atsakovė baldų trūkumus įrodinėjo MB „Laupetra“ 2024 m. birželio 21 d. techninio vertinimo išvada ir UAB „Virūna“ 2024 m. spalio 9 d. baldų gamybos komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodyta baldų gamybos ir montavimo 180 217,40 Eur kaina.
65. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti už trečiojo asmens pagamintus ir sumontuotus baldus, kadangi tiek minėta MB „Laupetra“ techninio vertinimo išvada, tiek UAB „Virūna“ komercinis pasiūlymas buvo sudaryti praėjus atitinkamai beveik vieneriems metams ir vieneriems metams nuo trečiojo asmens atlikto baldų ir jų sumontavimo darbų rezultato perdavimo atsakovei, todėl savaime nepatvirtina nekokybiško baldų ir jų sumontavimo darbų rezultato bei atitinkamai atsakovės teisės neatsiskaityti.
66. Pažymėtina, kad pagal sutarties 4.1–4.2 punktų nuostatas atsakovė, priimdama prekes (sumontuotus baldus), privalėjo patikrinti jas pagal prekių kiekį, kokybę ir kitus prekių priėmimui būtinus rodiklius, o aptikus nekokybiškų prekių – sudaryti nekokybiškų prekių aktą, kuris galėjo būti sudaromas dalyvaujant sutarties šalių atstovams ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po prekių pristatymo. Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad nekokybiškas prekes pardavėja privalo pakeisti kokybiškomis arba ištaisyti padarytą broką ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po nekokybiškų prekių akto sudarymo.
67. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2023 m. birželio 26 d. prekių perdavimo–priėmimo aktu priėmė trečiojo asmens pagamintus ir sumontuotos baldus, akte pažymėdama šiuos trūkumus (neatitikimus): praustuvo baldas (trūksta veidrodžio ir stiklinių lentynų; akto 1.4 pozicija), lauko virtuvė (trūksta lentynų), praustuvo baldas (trūksta veidrodžio; akto 2.9 pozicija), praustuvo baldas (nėra lentynų; akto 2.12 pozicija), sienos skydai ir lentynėlės (trūksta stiklinių lentynėlių; antro etapo akto 1.4 pozicija), drabužinės baldas (trūksta veidrodžio, nepadažytas liukas, kabykla, revizinė nugara; antro etapo akto 1.5 pozicija), kosmetinis staliukas (pakeisti judesio daviklį; antro etapo akto 2.2 pozicija), spinta (koreguojama; trečio etapo akto 2.10 pozicija). Minėtame akte pridėti pliusai ir MB „Laupetra“ techninio vertinimo išvada bei prie jos pridėtos nuotraukos patvirtina, kad 2023 m. birželio 26 d. prekių perdavimo–priėmimo akte fiksuoti trūkumai (neatitikimai) trečiojo asmens buvo ištaisyti (sumontuoti veidrodžiai, įvairios lentynėlės, spinta).
68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė iš esmės neginčijo, jog trečiojo asmens pagamintus ir sumontuotos baldus ji priėmė 2023 m. birželio 26 d., pretenzijų nereiškė, nesudarė sutartyje numatyto nekokybiškų prekių akto nei per dvi darbo dienas nuo baldų perdavimo, nei vėliau ir atliktų darbų rezultatu naudojasi iki šiol. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina atsakovės argumentų, kad visi trečiojo asmens pagaminti ir sumontuoti baldai jų perdavimo metu buvo su tokiais trūkumais, kurie neleido gaminiais naudotis pagal paskirtį, ir dėl to būtina iš esmės visus baldus pergaminti už UAB „Virūna“ komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą, kuri beveik prilygsta sutarties kainai. Be to, UAB „Virūna“ pasiūlyme nurodytos naujų baldų pagaminimo ir sumontavimo kainos, t. y. pasiūlyme neįvertinta trečiojo asmens pagamintų ir sumontuotų baldų kaina, kokybė, trūkumai, todėl šis komercinis pasiūlymas nepagrindžia trečiojo asmens pagamintų ir sumontuotų baldų trūkumų masto.
69. Šiame kontekste, atsakovei teigiant buvus baldų trūkumų, kurių ji trečiajam asmeniui nenurodė kelis mėnesius, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti sutarties vykdymo metu. CK 6.658 straipsnio nuostatos numato užsakovui ne tik teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, bet ir nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir (arba) reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita (CK 6.658 straipsnio 1, 3 dalys). Be to, pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalį, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Tačiau užsakovas neturi tokios teisės, jeigu rangovas pakankamai užtikrina savo prievolės įvykdymą.
70. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos normos aktualios nagrinėjamu atveju, nes atsakovė, teigdama, kad iš karto po ginčo baldų sumontavimo pastebėjusi esminius trūkumus, nepateikė įrodymų, jog apie juos sutartyje nustatyta tvarka būtų pranešusi trečiajam asmeniui iš karto po priėmimo, o ne kilus ginčui dėl atsiskaitymo, t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams (iki ieškinio padavimo). Taigi, atsakovė neturi teisės remtis aplinkybe, kad jos įrodinėjami ginčo baldų trūkumai (jų dalis) atsirado jų perdavimo metu.
71. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu MB „Laupetra“ 2024 m. birželio 21 d. techninio vertinimo išvados įvertinimu pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kaip minėta, CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, atsakovės akcentuojama MB „Laupetra“ techninio vertinimo išvada, kilus ginčui dėl baldų trūkumų, laikytina paprastu rašytiniu įrodymu, kuris pirmosios instancijos teismui neturėjo ir negalėjo turėti iš anksto nustatytos išskirtinės galios.
72. Kaip minėta, MB „Laupetra“ techninio vertinimo išvada parengta praėjus beveik vieneriems metams nuo baldų pagaminimo, sumontavimo ir perdavimo atsakovei. Įvertinus nurodytos techninio vertinimo išvados turinį ir sutarties šalių patvirtintus brėžinius, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais teismas kritiškai vertino šios išvados pagrįstumą.
73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad MB „Laupetra“ techninio vertinimo išvadoje nėra duomenų, jog, nustatant baldų trūkumus, buvo vertinami sutarties šalių suderinti brėžiniai, panaudotos baldų medžiagos ir pan., išvadoje taip pat konkrečiai nenurodyta trūkumų atsiradimo data, t. y. ar trūkumai buvo baldų perdavimo metu, ar atsirado baldų eksploatavimo metu. Techninio vertinimo išvadoje pažymėti baldų trūkumai nurodomi, kaip vizualiai matomi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog didžioji dalis baldų trūkumų atsirado jų eksploatavimo metu. Akivaizdu, kad, jei trūkumai būtų baldų perdavimo metu, tai atsakovė būtų pažymėjusi perdavimo–priėmimo akte ar sudariusi nekokybiškų prekių aktą.
74. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visus nustatytus baldų trūkumus ir jų reikšmę atsakovės pareigai neatsiskaityti už atliktus darbus.
75. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
76. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
77. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nesutikdama su prievole visiškai atsiskaityti su ieškove, laikė, kad sumokėta avanso suma yra pakankamas atlygis už pagamintus ir sumontuotus baldus, t. y. atsakovė faktiškai prašė sumažinti darbų kainą iki 91 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas sutarties kainą sumažino 10 proc. nuo nustatytos bendros sutarties kainos, įvertinęs, kad dalies trečiojo asmens pagamintų ir sumontuotų baldų kokybė nėra tinkama. Ieškovė ir trečiasis asmuo apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteikė, t. y. iš esmės pripažino, kad dalies trečiojo asmens pagamintų ir sumontuotų baldų kokybė neatitinka sutarties šalių sutarto rezultato.
78. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovė nepagrindė baldų trūkumų masto, dėl kurio būtų pagrindas sutarties kainą mažinti daugiau nei per pusę. Kaip minėta, trečiojo asmens pagamintų ir sumontuotų baldų trūkumus atsakovė iš esmės įrodinėjo MB „Laupetra“ 2024 m. birželio 21 d. techninio vertinimo išvada. Iš nurodytos išvados turinio galima spręsti, kad trečiojo asmens atsakomybė už nekokybiškai pagamintus ir sumontuotus baldus gali būti taikoma tik dėl techninio vertinimo išvadoje ir nuotraukose matomų arkos įskilimo, pūslės ant plokštės, tarpų tarp sienų ir baldų, skirtingų plokščių atspalvių, plokščių sumontavimo, neišlaikant vientisos sienos plokštumos, kreivai prisuktos tam tikro baldo kojos ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytų baldų trūkumai nėra susiję su baldų eksploatavimu, todėl už nurodytus trūkumus atsakingas yra trečiasis asmuo.
79. Likę techninio vertinimo išvadoje nurodyti trūkumai (skirtingi tarpai tarp baldų durų, stalčių, atskiros varstomos baldų plokštės nesiliečia prie grindų arba prie lubų, plokščių įbrėžimai) pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti, kaip nesudarantys pagrindo mažinti sutarties kainą, nes akivaizdu, kad nurodyti trūkumai galėjo būti lengvai pastebėti baldų perdavimo metu, tačiau iki ginčo byloje kilimo atsakovė sutartyje nustatyta tvarka nereiškė trečiajam asmeniui pretenzijų dėl nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų baldų, neprašė jų pakeisti, permontuoti ir pan. Taigi, laikytina, kad nurodyti trūkumai atsirado jų eksploatavimo metu, todėl nėra pagrindo jų priskirti trečiojo asmens atsakomybei ir atitinkamai dar daugiau mažinti baldų kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skirtingų tarpų tarp baldų durų ir (ar) stalčių pašalinimas (sureguliavimas) nėra sudėtingas procesas, o tarpai tarp baldų ir grindų ir (ar) lubų nenumatyti sutarties šalių suderintuose brėžiniuose, todėl nelaikytini trūkumais.
80. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad bendra sutarties kaina turėjo būti sumažinta dėl trečiojo asmens vėlavimo pagaminti ir sumontuoti bei perduoti baldus.
81. Pagal kasacinio teismo praktiką, kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, rangovė turi teisę įrodinėti, kad užsakovė savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo (įskaitant dėl netinkamos techninės priežiūros), nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl rangovės atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).
82. Pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį, jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.
83. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal sutartį baldai turėjo būti pagaminti ir sumontuoti per 90 dienų nuo galutinių brėžinių patvirtinimo su pirkėju. Sutarties šalys susitarė, kad avansinis mokėjimas (45 000 Eur) atliekamas pasirašius sutartį, o antras mokėjimas (46 000 Eur) atliekamas per 3 darbo dienas nuo paskutinio gamybinio brėžinio pasirašymo (sutarties 2.3, 2.5 punktai). Byloje esantis sutarties šalių el. susirašinėjimas ir duomenys apie antrojo avansinio mokėjimo datą (2022 m. spalio 31 d.) patvirtina, kad baldų brėžiniai buvo suderinti 2022 m. spalio mėn., kai kurie pakeitimai (dėl baldų, darbų) buvo derinami iki 2023 m. birželio mėn. Atsakovės atstovo 2022 m. lapkričio 30 d. el. laiškas trečiajam asmeniui patvirtina, kad baldų montavimo darbai galėjo būti pradėti tik 2023 m. sausio mėn. dėl atsakovės nurodytame objekte vykdomų kitų statybos rangos darbų. Kaip minėta, galutinai baldai buvo pagaminti ir sumontuoti 2023 m. birželio 26., t. y. praleidus sutartyje numatyta 90 dienų terminą, tačiau atsakovė trečiajam asmeniui pretenzijų dėl vėlavimo pagaminti ir sumontuoti baldus nereiškė, sutarties šalys aktyviai bendravo dėl baldų, darbų eigos, atsakovė pagamintus ir sumontuotus baldus priėmė. Taigi, atsakovė sutarties termino praleidimą nelaikė esminiu sutarties pažeidimu, sutarties nenutraukė, t. y. dėl termino praleidimo baldų pagaminimas ir sumontavimas atsakovei neprarado prasmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvadą, kad sutarties kaina negali būti mažinama dar daugiau dėl sutarties termino pažeidimo.
84. Taigi, atsakovei kilo pareiga už juos atsiskaityti. Pagal sutarties 2.3.3 papunktį galutinis atsiskaitymas turėjo būti atliekamas per 3 darbo dienas nuo baldų sumontavimo ir sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei momento, jei nebuvo sudarytas nekokybiškų prekių aktas arba per 3 darbo dienas po nekokybiškų prekių akte nurodytų trūkumų ištaisymo. Kaip minėta, nekokybiškų prekių aktas nebuvo sudarytas, baldai perduoti 2023 m. birželio 26 d., PVM sąskaita faktūra išrašyta 2023 m. rugpjūčio 24 d., tačiau atsakovė neatsiskaitė už pagamintus ir sumontuotus baldus iki šiol. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti, kad atsakovė pagrįstai sustabdė savo prievolės galutinai atsiskaityti vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus.
85. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi teismų praktikos, suformuotos nagrinėjant ginčus dėl darbų, atliktų pagal rangos sutartis, perdavimo ir priėmimo bei prievolės atsiskaityti už darbus atsiradimo, ir nustatęs, jog atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė baldų gamybos ir jų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje sutartus baldus trečiasis asmuo pagamino, sumontavo ir perdavė atsakovei, o atsakovė juos faktiškai priėmė ir pagamintų baldų rezultatu atsakovė naudojasi iki šiol, pagrįstai ieškovei (trečiojo asmens reikalavimo teisės perėmėjai) priteisė iš atsakovės adekvatų ir proporcingą atlyginimą, kurio pagrindo mažinti dar daugiau nei tą padarė pirmosios instancijos teismas nenustatyta.
Dėl aiškių aritmetinių klaidų
86. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas suklydo apskaičiuodamas už pagamintus ir sumontuotus baldus priteistinas sumas (skolą, delspinigius) bei atitinkamai bylinėjimosi išlaidas.
87. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka.
88. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023).
89. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrą sutarties kainą sudaro 210 928,73 Eur (183 315 Eur (sutarties kaina) + 22 470,63 Eur (papildomų baldų ir darbų kaina) + 5 143,10 Eur (nuolaida)), iš kurios atsakovės avansu apmokėjo trečiajam asmeniui 91 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nusprendė bendrą sutarties kainą sumažinti 10 proc. ir atitinkamai įvertinus sumokėtą avansą priteisti ieškovės iš atsakovės 107 935,86 Eur skolą ir nuo šios sumos apskaičiuotus 2 568,87 Eur delspinigius. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimu patenkinta 86,30 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (13,70 proc.) priteisė bylinėjimosi išlaidas.
90. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 10 proc. nuo bendros sutarties 210 928,73 Eur kainos sudaro 21 092,87 Eur, todėl bendra sutarties kaina yra 189 835,86 Eur (210 928,73 Eur - 21 092,87 Eur). Atsakovė sumokėjo 91 000 Eur avansą, todėl nesumokėta skola yra 98 835,86 Eur (189 835,86 Eur - 91 000 Eur), o ne 107 935,86 Eur, kaip dėl aiškios aritmetinės klaidos nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.
91. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės sutartyje numatytus 0,02 proc. delspinigius nuo priteistos 107 935,86 Eur skolos už 2023 m. rugpjūčio 25 d.–2023 m. gruodžio 21 d. laikotarpį (119 dienų), nurodydamas, kad delspinigiai sudaro 2 568,87 Eur. Kaip minėta, atsakovės nesumokėta skola yra 98 835,86 Eur, todėl delspinigiai nuo šios sumos už nurodytą laikotarpį sudaro 2 352,29 Eur (98 835,86 Eur x 0,02 proc. x 119 dienų), o ne dėl aiškios aritmetinės klaidos apskaičiuotus 2 568,87 Eur.
92. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 125 070,63 Eur skolą ir 2 976,68 Eur delspinigius, iš viso 128 047,31 Eur, iš kurių, ištaisius aiškias aritmetines klaidas, laikytina, kad atsakovės ieškinys pagrįstas dėl 98 835,86 Eur skolos ir 2 352,29 Eur delspinigių, iš viso 101 188,15 Eur. Taigi, ieškovės ieškinys patenkintas 79,02 proc., atmestas – 20,98 proc., o ne dėl aiškių aritmetinių klaidų apskaičiuotus atitinkamai 86,30 proc. ir 13,70 proc. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 532,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė – 5 172,76 Eur. Taigi, patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovė turi teisę į 2 791,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė – į 1 085,25 Eur. Įskaičius tarpusavyje mokėtinas bylinėjimosi išlaidas, laikytina, kad ieškovė turi teisę į 1 705,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
93. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo padarytas aiškias aritmetines klaidas dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų dydžių ištaisyti, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, nurodant teisingus priteistinų skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų dydžius, nes šių aiškių aritmetinių klaidų ištaisymas nekeičia skundžiamo sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
94. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
95. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 328 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, dėl pirmosios instancijos teismo padarytų aiškių aritmetinių klaidų (CPK 276, 302 straipsniai) patikslinant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 98 835,86 Eur skola, 2 352,29 Eur delspinigiai ir 1 705,89 Eur bylinėjimosi išlaidos.
96. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
97. 2025 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir 2024 m. gruodžio 23 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė 2024 m. IV ketvirtį apmokėjo 726 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 855,32 Eur (1,3 x 2 196,40 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
98. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą, ištaisant aiškias aritmetines klaidas, išdėstant ją taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CONLEX“ (juridinio asmens kodas 302538171) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Noker“ (juridinio asmens kodas 302850865) 98 835,86 Eur (devyniasdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt penkių eurų ir 86 ct) skolą, 2 352,29 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 29 ct) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 101 188,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 705,89 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkių eurų ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CONLEX“ (juridinio asmens kodas 302538171) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Noker“ (juridinio asmens kodas 302850865) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjos Giedrė Čėsnienė
Danguolė Martinavičienė
Neringa Švedienė