Civilinė byla Nr. e2-19798-1097/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14118-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

 (S)

2.6.1.5; 2.6.29.3.; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Gelvora“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. K. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 3 562,34 Eur skolą, 1 748,79 Eur palūkanas, 320,61 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (3 562,34 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinys teisme priimtas 2019 m. gegužės 10 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Iš 2019 m. gegužės 10 d. teismo pažymos nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Jokie kiti atsakovo buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi. Atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2015 m. kovo 16 d. AB „Citadele“ bankas ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4 000 Eur kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis iki 2020 m. vasario 20 d. (e. b. l. 7), su 14 proc. metine palūkanų norma. Už mokėjimo terminų praleidimą atsakovas įsipareigojo mokėti bankui 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Bylos duomenimis atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „Citadele“ bankas 2016 m. balandžio 13 d. kreipėsi į atsakovą įspėjimu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, ragindamas padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2016 m. gegužės 11 d. (e. b. l. 14). Atsakovas su AB „Citadele“ banku neatsiskaitė, todėl 2016 m. gegužės 12 d. sutartis su atsakovu buvo nutraukta (e. b. l.12), o AB „Citadele“ bankas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas liko skolingas kreditoriui AB „Citadele“ bankas negrąžinto vartojimo kredito; byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).

Nustatyta, kad pirminė kreditorė AB „Citadele“ bankas ir ieškovė 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisės į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą vartojimo kredito sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Byloje esantis 2016 m. gegužės 16 d. atsakovui adresuotas raštas, 2019 m. gegužės 26 d. UAB ,,Gelvora“ raštai patvirtina, kad atsakovas apie reikalavimo teisių pagal 2015 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutartį perleidimą ieškovei UAB ,,Gelvora“ buvo informuotas, todėl laikytina, kad ieškovė tinkamai perėmė reikalavimo teises į atsakovą iš pradinio kreditoriaus AB ,,Citadele“ bankas ir turi reikalavimo teisę šioje byloje.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 3 562,31 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 3 562,34 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 1 748,79 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (266,27 Eur iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir 1 482,52 Eur po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. gegužės 6 d.) (e. b. l. 5).

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovo su AB „Citadele“ banku sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 14 proc. dydžio metines palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 14 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (3 562,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 10 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Nagrinėjamu atveju pagal sutarties specialiosios dalies nuostatas atsakovas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo kredito pabaigos datos ar kitus sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi mokėti 320,61 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. (e. b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 320,61 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (5 631,74 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 127 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Ieškovei grąžintina 1 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,37 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ (j. a. k. 125164834) iš atsakovo I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 562,34 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 34 ct) skolos, 1 748,79 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 79 ct) palūkanų, 320,61 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 61 ct) delspinigių, 14 (keturiolikos) proc. dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos sumos (3 562,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 631,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“ (j. a. k. 125164834) 1 Eur (vieną eurą) žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Rūta Latvelė