Civilinė byla Nr. e2A-775-945/2022
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02044-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.11.1; 2.6.11.16; 3.2.4.11; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Grimasta“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. M. (toliau – ieškovas) prašė teismo nutraukti tarp jo ir atsakovo R. D. (toliau – atsakovas) 2020 m. balandžio 6 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), pritaikyti restituciją ir grąžinti atsakovui automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis, transporto priemonė), o ieškovui – už automobilį sumokėtus 3 900 Eur, priteisti ieškovui iš atsakovo 2 455,19 Eur žalos, padarytos dėl paslėptų automobilio trūkumų šalinimo ir techninės būklės atstatymo, atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 6 d. iš atsakovo nusipirko automobilį. Atsakovas įtikino ieškovą, kad parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi gedimų, nedalyvavo eismo įvykiuose. Atsakovui prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį buvo užduotas klausimas dėl perkamo automobilio dujų išmetimo sistemos ir jos tvarkingumo, atsakovas patvirtino, kad sistema yra veikianti, nebuvo taisyta. Kadangi iš duslintuvo prieš pirkimą vieną kartą pasirodė šviesios spalvos dūmai, atsakovas apie tai pažymėjo pirkimo–pardavimo sutartyje, žodžiu paaiškino, kad tai nėra dujų išmetimo sistemos defektas. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo grįžęs iš Marijampolės į Vilnių automobiliu, ieškovas nusprendė atlikti automobilio techninį aptarnavimą. Autoservise paaiškėjo, kad automobilyje išpjautas katalizatorius, buvo atliktas variklio galvutės remontas, automatinė pavarų dėžė netinkama tolimesnei eksploatacijai. Paminėti automobilio trūkumai atsirado ir buvo žinomi atsakovui iki automobilio pardavimo, todėl atsakovas, kaip pardavėjas, yra atsakingas už netinkamą automobilio kokybę ir paslėptus trūkumus. Ieškovas kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko reikalauti nutraukti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir atlyginti automobilio paslėptų gedimų (trūkumų) šalinimo išlaidas, nes atsakovui grąžinamas automobilis, kuriame paslėpti gedimai (trūkumai) yra pašalinti, t. y. atsakovui grąžinamas daiktas, kuris pagal savo dabartines savybes yra ženkliai pagerintas ir gali būti eksploatuojamas pagal savo tiesioginę paskirtį.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas automobilį apžiūrėjo du kartus – 2020 m. balandžio 4 d. ir 2020 m. balandžio 6 d. Atsakovas apie visus jam žinomus automobilio trūkumus informavo ieškovą, tačiau pats ieškovas nusprendė pirkti automobilį, net žinodamas apie trūkumų egzistavimą. Atsakovui nėra žinoma apie katalizatoriaus išpjovimą iš automobilio. Atsakovas automobilio naudojimo laikotarpiu sėkmingai atlikdavo techninę apžiūrą ir automobiliui niekada nebuvo nustatyti trūkumai dėl tam tikrų detalių pašalinimo, dėl kurių automobilis negalėtų dalyvauti eisme. Ieškovui buvo perduotas galiojančią privalomąją techninę apžiūrą turintis automobilis. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad automobilis jo perdavimo momentu buvo netinkamos kokybės ir jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grimasta“ (toliau – trečiasis asmuo) nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. sprendimu patenkino ieškinį, nutraukė 2020 m. balandžio 6 d. tarp šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui sumokėtus 3 900 Eur, o ieškovą įpareigojo grąžinti atsakovui transporto priemonę, priteisė ieškovui iš atsakovo 2 625,19 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 515,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė valstybei iš atsakovo 16,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas 2020 m. balandžio 6 d. pirko iš atsakovo 13 metų senumo naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti pagal paskirtį, t. y. juo važinėti asmeninių poreikių tenkinimui. Kadangi automobilio trūkumai, neleidžiantys eksploatuoti automobilio, išaiškėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į autoservisus, teismas konstatavo, jog jie nėra akivaizdūs, ieškovas nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Įvertinęs atsakovo parodymus, teismas padarė išvadą, kad jis ieškovui tinkamai ir detaliai neatskleidė visos informacijos apie automobilio defektus, nes praėjus tik trims savaitėms ir ieškovui automobiliu nuvažiavus apie 3 000 km išaiškėjo dideli automobilio variklio defektai, dėl ko reikėjo keisti purkštukus, šlifuoti variklio galvutę, atlikti kitus darbus. Be to, automobilyje buvo pašalintas katalizatoriaus. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atliktos techninės apžiūros UAB „Via tua“ metu užfiksuoti trūkumai galėjo būti ieškovo naudojimosi transporto priemone pasekmė.
7. Siekdamas nustatyti automobilio techninę būklę, teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi paskyrė techninę ekspertizę, kurią atlikus konstatuota, kad automobilio rida atsukta ne mažiau kaip 15 101 km, dėl automobilio netinkamos techninės būklės nebuvo galimybės patikrinti pavarų dėžės veikimo, automobilyje pašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras, įdiegta programinė įranga yra modifikuota ir nepateikia informacijos, kad išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema neveikia, automobilis negali būti eksploatuojamas.
8. Teismas pripažino, kad ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės defektus, o atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, jog buvo informavęs ieškovą apie tokius automobilio trūkumus, kuriuos konstatavo teismo ekspertas, šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovo kaltės, atsakovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad jis nešalino katalizatoriaus, neremontavo automobilio 2016 m., per visą laikotarpį atlikdavo tik jo priežiūros darbus.
9. Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, liudytojo R. K. parodymus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog katalizatorius buvo pašalintas ir programinė įranga pakeista bei paslėptas automobilio variklio galvutės gedimas atsirado iki sutarties sudarymo, nes, kaip patvirtino atsakovas, automobilio pardavimo dieną iš automobilio dujų išmetimo sistemos pasirodė balti dūmai ir ieškovui kilo abejonių, ar automobilis pagal važiavimo parametrus yra „nečipuotas“ (nepašalintas jo katalizatorius). Teismo vertinimu, šie požymiai rodo, kad paslėpti trūkumai jau egzistavo sutarties sudarymo metu ir apie juos ieškovas nebuvo informuotas.
10. Vadovaudamasis eksperto išvada teismas konstatavo, kad automobilis turi didelių paslėptų trūkumų, dėl kurių jo eksploatacija ir naudojimas pagal paskirtį yra negalimas, tai yra paslėpti trūkumai, kurių specialių techninių žinių neturintis asmuo negali pastebėti. Dėl jų ieškovas automobilio negali naudoti pilna apimtimi pagal jo įprastą paskirtį, o automobilio remontas ekonominiu požiūriu yra netikslingas. Teismo nuomone, automobilio remonto sąnaudos galimai viršytų jo rinkos vertę (automobilio nusidėvėjimas yra didelis dėl jo gamybos metų, būklės ir ridos). Teismo vertinimu, visi trūkumai, kurie buvo užfiksuoti eksperto išvadoje, ieškovui nebuvo tinkamai atskleisti, o ieškovas, apžiūrėdamas automobilį, būdamas jauno amžiaus, neturėdamas specialių žinių, jų negalėjo pats nustatyti. Be to, ieškovas apžiūros metu negalėjo tinkamai įvertinti ir jam atskleistų automobilio trūkumų masto (dūminimo iš išmetamojo vamzdžio) bei reikalingų išlaidų trūkumams pašalinti dydžio. Teismas pažymėjo, kad neoriginali rida taip pat patvirtina, jog automobilis ieškovui buvo parduotas su paslėptais trūkumais. Automobilio rida yra svarbus faktorius sprendžiant apie automobilio vertę, nusidėvėjimą, naudingumą ir kitas technines charakteristikas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilis turėjo stabdžių sistemos, kitus trūkumus, tačiau jie nebuvo pažymėti sutartyje.
11. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovas pirko naudotą automobilį, tačiau sprendė, jog vien tai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas automobilį pirko savo rizika. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas, nepatikrindamas automobilio specializuotame servise, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, jog parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę.
12. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimus tenkinti ir nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį, ieškovą įpareigoti grąžinti atsakovui automobilį, o atsakovą įpareigoti ieškovui grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus. Teismas sprendė, kad atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra tinkamas, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti tvarkingą automobilį, kurį galės eksploatuoti, tačiau to negali daryti dėl užfiksuotų automobilio trūkumų.
13. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė 2 625,19 Eur nuostolius, tvarkydamas automobilį ir tikėdamasis, kad pavyks pačiam pašalinti gedimus ir automobiliu naudotis pagal paskirtį, nuostolių dydį patvirtina ieškovo į bylą pateiktos UAB „Auto tua“ bei UAB „Diezas“ sąskaitos. Remonto darbai atlikti dar iki tada, kai nebuvo žinoma, kad automobilyje pašalintas katalizatorius ir jo teisinė registracija nebus galima, todėl pirkėjas pagrįstai galėjo tikėtis savo lėšomis ir sąskaita pašalinti trūkumus ir automobiliu naudotis. Kaip nepagrįstus atmetęs atsakovo argumentus, kad kai kurie darbai buvo nereikalingi ir nebūtini, atliekami paties ieškovo pageidavimu, teismas, grąžindamas automobilį su pagerinimais, priteisė iš atsakovo ieškovui jo turėtų išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas įrodė, jog bent vienas iš ieškovo nurodytų automobilio trūkumų egzistavo automobilio pardavimo ieškovui momentu ir (arba) atsirado per laikotarpį, kurį atsakovas buvo automobilio savininkas.
1.2. Teismas, patenkinęs ieškinį, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas pritaikė du gynybos būdus, kurie pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatas negali būti taikomi kartu. Šiuos argumentus atsakovas išdėstė procesiniuose dokumentuose ir teikdamas atsikirtimus žodžiu, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
1.3. Priešingai, nei konstatavo teismas, ieškovas neįrodė esminio sutarties pažeidimo, todėl sutartis buvo nutraukta nesant tam teisinio pagrindo. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti pirkėjo teisių gynybos būdai gali būti taikomi tik tais atvejais, jeigu pardavėjas su pirkėju neaptarė daikto trūkumų. Nagrinėjamu atveju sudarant sutartį buvo aptarti automobilio dujų išmetimo sistemos trūkumai. Automobilio trūkumai buvo nustatyti remiantis UAB „Via tua“ 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita–faktūra GR 2005-01. Šis dokumentas negali patvirtinti automobilio būklės jo pardavimo momentu, kadangi automobilis į autoservisą buvo pristatytas ieškovui nuvažiavus apytiksliai 3 000 km. Be to, didžioji dalis sąskaitoje–faktūroje nurodytų darbų yra susiję su automobilio eksploatacine priežiūra, bet ne su automobilio trūkumų šalinimu. Ieškovas veikė savo rizika pirkdamas trūkumų, kurie tarp šalių buvo aptarti, turintį automobilį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis būtų sugedęs iki jo pristatymo į autoservisą.
1.4. Teismas, remdamasis ekspertizės aktu, nepagrįstai konstatavo, kad automobilis turi didelių paslėptų trūkumų. Ekspertas negali peržengti savo kompetencijos ribų ir teikti konsultacijų procese dalyvaujančioms šalims, juo labiau imtis teisinio vertinimo, kurį atlieka tik teismas. Ekspertizės akte (išvadų 6–10 punktai) pateiktos išvados yra nepagrįstos, kadangi tokias aplinkybes nustatyti arba pripažinti neįrodytomis gali tik teismas, todėl minėtomis ekspertizės akto išvadomis teismas vadovavosi nepagrįstai.
1.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti tvarkingą automobilį, kurį galės eksploatuoti, tačiau negali to daryti dėl užfiksuotų automobilio trūkumų, kas pripažintina esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas negalėjo tikėtis, kad įsigyja visiškai tvarkingą automobilį, kadangi sutartyje buvo aiškiai nurodyti ir šalių aptarti automobilio trūkumai. Be to, pats ieškovas po sutarties sudarymo automobilį intensyviai naudojo ir galimai blogino automobilio būklę. Viešai skelbiama informacija patvirtina, kad automobilio gamintojas net naujiems automobiliams nesuteikia garantijų dalims, dėl kurių netinkamos būklės buvo nuspręsta nutraukti sutartį.
1.6. Teismas nepagrįstai nevertino galimybės atleisti atsakovą nuo atsakomybės dėl nerūpestingo ir neapdairaus paties ieškovo elgesio. Ieškovas įsigijo trylikos metų senumo naudotą automobilį, kurio trūkumai (dūmingumas) buvo akivaizdūs, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Ieškovui ne tik pačiam atsisakius pasinaudoti CK 6.328 straipsnio 1 dalyje numatyta teise patikrinti automobilį, bet ir po automobilio įsigijimo toliau naudojant trūkumų turintį automobilį, atsakovas negali būti pripažįstamas atsakingu už automobilio remonto išlaidas, kurios yra paties ieškovo neatidaus ir nerūpestingo elgesio pasekmė. Ieškovas, nors ir įrodinėdamas negalėjimą naudotis automobiliu pagal jo paskirtį, į ekspertizės atlikimą 2021 m. rugpjūčio 13 d. atvyko ginčo automobiliu, tačiau su nulūžusiu automobilio suodžių filtro (DPF) katalizatoriumi. Tokie trūkumai automobiliui nebuvo nustatyti autoservise (UAB „Via tua“), todėl akivaizdu, kad automobilio suodžių filtro (DPF) būsena pakito po automobilio perdavimo ieškovui.
1.7. Teismas ignoravo tai, kad atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, suabsoliutino ieškovo jauną amžių ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neturi specialių žinių. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė turintis automechanikos žinių, kurių įgijo mokydamasis, taip pat patvirtino, kad iki sutarties sudarymo buvo sudaręs ne mažiau kaip 4 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas pateikė įrodymus, kad sutartis dėl automobilio pardavimo buvo vienintelis iki tol atsakovo sudarytas tokio pobūdžio sandoris.
1.8. Teismas išskirtinę reikšmę skyrė ieškovo pateiktiems dokumentams ir paaiškinimams, bet visiškai ignoravo atsakovo atsikirtimus ir pateiktus įrodymus. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad automobilio naudojimo laikotarpiu jis sėkmingai atlikdavo techninę apžiūrą ir automobiliui niekada nebuvo nustatyti jokie trūkumai dėl tam tikrų detalių pašalinimo (tarp jų ir oksidavimo katalizatoriaus ir (ar) suodžių filtro), dėl kurių automobilis negalėtų dalyvauti eisme. Ieškovui buvo perduotas galiojančią privalomąją techninę apžiūrą turintis automobilis, o šias aplinkybes patvirtina atsakovo pateiktos techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos).
1.9. Teismo buvo nenuoseklus, tai patvirtina netinkamą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymą šioje civilinėje byloje. Teismas sprendime konstatavo dvi viena kitai prieštaraujančias aplinkybes, susijusias su automobilio oksidavimo katalizatoriaus ir suodžių filtro pašalinimu. Iš pradžių teismas nurodė, kad katalizatoriaus nebuvimas buvo nustatytas praėjus trims savaitėms ir ieškovui nuvažiavus apie 3 000 km (ieškovo apsilankymo autoservise UAB „Via tua“ laiku), o vėliau nustatė, jog remonto darbai buvo atlikti iki tada, kai nebuvo žinoma, kad automobilyje pašalintas katalizatorius.
1.10. Teismas neįvertino atsakovo argumentų dėl aplinkybių, kuriomis ekspertizės akte buvo konstatuota, kad yra pašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras. Ieškovas savo iniciatyva autoservise UAB „Diezas“ atliko automobilio remontą, UAB „Diezas“ 2021 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nurodyti darbai – „duslintuvo remontas“. Tik po šio remonto 2021 m. rugpjūčio 31 d. ekspertizės metu buvo nustatyta, kad automobilyje pašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras.
1.11. Teismas neatsižvelgė, kad automobilio oksidavimo katalizatoriaus ir suodžių filtro pašalinimas, automobilio ridos atsukimas yra aktyvūs (valiniai) veiksmai, už šių veiksmų atlikimą atsakovas gali būti atsakingas tik tuo atveju, jeigu yra įrodyta, jog būtent jis arba jo pavedimu kitas asmuo atliko tokius veiksmus. Nepaisant to, kad byloje nebuvo surinkti tokie įrodymai, nes ekspertizės akte konstatuota, jog atliktas tyrimas neleidžia nustatyti, kada pašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras, o automobilio rida atsukta laikotarpiu tarp 2013 m. birželio 7 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d., t. y. iki automobilio įregistravimo atsakovo vardu, teismas nepagrįstai šias aplinkybes pripažino įrodytomis.
1.12. Teismas, organizuodamas įrodinėjimo procesą, laikėsi pozicijos, kad, siekdamas apsiginti nuo ieškovo reikalavimų, atsakovas turėjo įrodyti, jog aplinkybes, kurios buvo nustatytos tik po automobilio pardavimo ir tik bylos nagrinėjimo metu, jis atskleidė ieškovui sutarties sudarymo momentu. Taip pat atsakovas buvo įpareigotas įrodyti aplinkybę, kad jis nepašalino oksidavimo katalizatoriaus ir suodžių filtro. Akivaizdu, kad tai yra objektyviai neįmanoma ir nelogiška.
1.13. Teismas išvadas byloje grindė ne byloje esančiais įrodymais, bet prielaidomis ir paties teismo nuomone.
1.14. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas negali eksploatuoti automobilio dėl užfiksuotų automobilio trūkumų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilį ieškovas ne tik gali naudoti, bet naudojo net ir automobilio ekspertizės atlikimo metu. Teisine prasme automobilio ieškovas negali naudoti nuo 2020 m. gruodžio 16 d., kadangi techninė apžiūra galiojo iki 2020 m. gruodžio 15 d., tačiau ieškovas net nebandė atlikti techninės apžiūros po jos pasibaigimo.
1.15. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo dalies bylinėjimosi išlaidų (930 Eur) atlyginimą. 130 Eur išlaidos už transporto priemonės transportavimą nėra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalis). Ieškovo pateiktas 2021 m. rugsėjo 3 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 3978736 negali patvirtinti jame nurodytų išlaidų būtinumo, pagrįstumo, taip pat ir ryšio su išnagrinėta civiline byla. Minėtame kvite net nėra nurodyta, kokia transporto priemonė ir kada buvo transportuojama. Teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tačiau ieškovas į bylą pateikė tik 2020 m. birželio 15 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 911533 (200 Eur), 2021 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo patvirtinimą (100 Eur) ir 2022 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1128304 (400 Eur), šiuose dokumentuose nėra nurodytas civilinės bylos numeris ir (ar) teisminio proceso numeris. Esant tokiai situacijai, negalima daryti išvados, kad šios išlaidos buvo patirtos būtent dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo. Be to, 2022 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1128304 (400 Eur) į bylą buvo pateiktas tik 2022 m. vasario 11 d., t. y. prieš pat sprendimo paskelbimą ir po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
15. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad įrašė į sutartį pastabą apie dūmingumą, turėdamas omenyje kondensatą sistemoje. Nebuvo jokios kalbos apie tai, kad siūloma nepirkti ginčo transporto priemonės, priešingai, atsakovas paminėjo, kad yra kitų norinčiųjų apžiūrėti ir pirkti parduodamą automobilį. Be to, atsakovas pats nurodė, kad jis nedarė jokių pakeitimų automobilio sistemose.
2.2. Ieškovas įrodė, kad jo pirktas automobilis turi paslėptų trūkumų, dėl kurių automobilio eksploatavimas ir dalyvavimas kelių esme yra draudžiamas, šie paslėpti trūkumai buvo iki automobilio pardavimo ieškovui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad paslėpti trūkumai ir gedimai atsirado po sutarties sudarymo ir yra ieškovo netinkamo automobilio eksploatavimo pasekmė.
2.3. Ekspertizės metu nustatytas faktas, kad 2016 m. buvo paveikta automobilio kompiuterinė įranga. Tai liudija, kad atsakovas sąmoningai suklaidino ieškovą dėl parduodamo automobilio būklės, nes negalėjo nežinoti apie kompiuterinės įrangos automobilyje neteisėtą transformavimą.
2.4. Visi pirkto automobilio trūkumai išaiškėjo tik po pirkimo, atlikus automobilio apžiūrą autoservise, techninę ekspertizę ir gavus VĮ Regitros paaiškinimą dėl draudimo eksploatuoti transporto priemonę kelių eisme be suodžių filtro (katalizatoriaus), todėl pripažintina, kad tai yra naudoto automobilio paslėpti trūkumai, ieškovas apie juos nežinojo ir negalėjo žinoti.
16. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Parduodamas automobilį atsakovas ieškovui atskleidė visus jam žinomus automobilio trūkumus, o įsigytą automobilį ieškovas ilgą laiką naudojo pagal paskirtį, t. y. nuvažiavo juo ne mažiau 3 000 km. Faktinė aplinkybė, kad dėl natūralaus nusidėvėjimo 13 metų senumo automobiliui, kurio rida 350 000 km, reikia daugiau priežiūros, pati savaime nesuponuoja išvados, jog automobilis ieškovui buvo parduotas su esminiais trūkumais, juolab su tokiais, dėl kurių jis negali būti naudojamas pagal paskirtį.
3.2. Ginčijamo sandorio šalys susitarė dėl automobilio kokybės, kuri ieškovui buvo priimtina, kad šis sudarytų sandorį, t. y. kad dėl akivaizdžių automobilio trūkumų atsakovas sumažins automobilio kainą, o ieškovas įsigis daiktą su tam tikrais jo trūkumais. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, jog rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, todėl tai šalina bet kokią atsakovo atsakomybę.
3.3. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad automobilio trūkumai atsirado iki jį perduodant ieškovui.
3.4. Ieškovas, sėkmingai eksploatavęs automobilį, atliko tik einamuosius jo remonto darbus, kurie turėjo būti atlikti dėl natūralaus daikto nusidėvėjimo, ypač turint omenyje automobilio amžių ir ridą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės už parduotą (ne)tinkamos kokybės daiktą.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. balandžio 6 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas pardavė, o ieškovas už 3 900 Eur nupirko 2007 m. gamybos automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nurodyta automobilio rida – 350 000 km, o sutarties grafoje „Transporto priemonės trūkumai“ varnelė pažymėta ties įrašu „dujų išmetimo sistemos“. Atsakovas automobilį buvo įsigijęs iš UAB „Grimasta“ 2014 m. gruodžio 15 d., tos pačios dienos techninės apžiūros rezultatų kortelėje buvo nurodyta automobilio rida – 271 452 km. Ieškovas 2020 m. balandžio 29 d., automobiliu nuvažiavęs 2 710 km, kreipėsi į UAB „Via Tua“, nurodęs, kad automobilis dūmina, jo variklis dirba netolygiai, vibruoja, taip pat prašydamas atlikti automobilio techninį aptarnavimą. 2020 m. gegužės 29 d. automobilis grąžintas ieškovui, atlikus įvairių automobilio remonto darbų už 2 455,15 Eur sumą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2020 m. gegužės 11 d. pretenzija, kurioje prašė iki 2020 m. gegužės 20 d. grąžinti už transporto priemonę sumokėtą 3 900 Eur sumą ir išspręsti klausimą dėl patirtos žalos (2 000 Eur) atlyginimo. Pretenzija buvo grindžiama tuo, kad transporto priemonė turi daugybę defektų, tarp jų ir išpjautą katalizatorių.
20. Atsakovui netenkinus ieškovo reikalavimo, ieškovas 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo nutraukti tarp šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pritaikyti restituciją ir grąžinti atsakovui automobilį, o ieškovui už automobilį sumokėtus 3 900 Eur, priteisti ieškovui iš atsakovo 2 455,19 Eur žalos, padarytos dėl paslėptų automobilio trūkumų šalinimo ir techninės būklės atstatymo, atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys grindžiamas paaiškėjusiomis aplinkybėmis apie netinkamai atliktą automobilio variklio remontą, automatinės pavarų dėžės gedimus, dėl kurių ji netinkama naudoti, automobilyje išpjautą katalizatorių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad atsakovas jam neatskleidė ir informacijos apie atsuktą automobilio ridą.
21. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, konstatavęs, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas neinformavo jo apie visus automobilio trūkumus, juos žinodamas ieškovas nebūtų sudaręs sutarties, nes ieškovo iš atsakovo įsigytas automobilis dėl sutarties sudarymo metu buvusių trūkumų negali būti eksploatuojamas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad ieškovas neįrodė esminio sutarties pažeidimo, todėl sutartis buvo nutraukta nesant tam teisinio pagrindo.
Dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės
22. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
23. Pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).
24. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
25. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, ieškovas pirko naudotą automobilį, turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, apžiūrėjo automobilį kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, ieškovui buvo nurodyta dalis automobilio (dujų išmetimo sistemos) trūkumų. Ieškovas (automobilio pirkėjas) pasirinko reikalauti iš atsakovo (automobilio pardavėjo) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalie 4 punktas), taip pat atlyginti nuostolius, patirtus dėl automobilio remonto, argumentuodamas paslėptais automobilio kokybės trūkumais, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas. Teisėjų kolegija pasisako būtent dėl šių trūkumų, siejamų su pirkto naudoto automobilio kokybe, buvimo, įvertindama, ar šie trūkumai buvo paslėpti ir ar jie trukdo automobilį naudoti pagal įprastinę paskirtį.
26. Kaip minėta, ieškinyje buvo nurodyti trys automobilio trūkumai, kurie, ieškovo teigimu, buvo nuo jo nuslėpti ir dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal įprastinę paskirtį: netinkamai atliktas automobilio variklio remontas, automatinės pavarų dėžės gedimai, dėl kurių ji netinkama naudoti, automobilyje išpjautas katalizatorius. Vėliau ieškovas ėmė akcentuoti ir atsuktą automobilio ridą. Siekdamas nustatyti automobilio techninę būklę, automobilio trūkumų atsiradimo laikotarpį, pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė ginčo transporto priemonės techninę ekspertizę.
27. 2021 m. rugsėjo 2 d. ekspertizės akte MV2021-56 ekspertas, pasisakydamas apie automobilio variklio defektus, jam atliktus remonto darbus, konstatavo, kad iš byloje esančios medžiagos, vadovaujantis automobilio apžiūrų ir jo diagnostikos rezultatais, negalima nustatyti, ar automobilio varikliui atliktas remontas (kaip tai detalizuota UAB „Via tua“ 2020 m. gegužės 29 d. automobilio remonto darbų priėmimo–perdavimo akte, UAB „Via tua“ 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. GR 2005-01, 2020 m. gegužės 4 d. dokumente „UIS-Tester Number 0414720404-10“) buvo būtinas, kad pašalinti galimai buvusius variklio trūkumus. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad nėra objektyvių įrodymų (pvz., vaizdo įrašų, diagnostikos protokolų, susietų su tiriamuoju automobiliu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų ir kt.), iš kurių būtų galima spręsti apie tuometinę automobilio variklio būklę. Taigi ieškovas kreipėsi į UAB „Via tua“ ginčo automobiliu nuvažiavęs 2 710 km, automobilio variklį remontavo neužfiksavęs buvusios jo būklės, tokiu būdu panaikindamas bet kokią galimybę įvertinti, ar ieškovo teiginiai apie variklio defektus ir netinkamai atliktą variklio remontą yra pagrįsti. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovo teiginiai apie automobilio variklio paslėptus trūkumus negali būti vertinami kaip pagrįsti.
28. Pasisakydamas dėl kito ieškovo paslėptu įvardinto automobilio trūkumo – automatinės pavarų dėžės gedimo, ekspertas nurodė, kad automobilio diagnostikos, atliktos 2021 m. rugpjūčio 13 d., protokole neatsispindi duomenys apie jo automatinės pavarų dėžės trūkumus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir UAB „Via tua“ 2020 m. gegužės 29 d. automobilio remonto darbų priėmimo–perdavimo akte yra pažymėta, jog kompiuterinė diagnostika neparodė greičių dėžės klaidų, todėl daroma prielaida apie greičių dėžės mechaninį defektą. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie sugedusią automobilio automatinę pavarų dėžę, ekspertizės atlikimo metu ieškovas automobiliu buvo nuvažiavęs 3 061 km, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog automobilio automatinė pavarų dėžė automobilio pardavimo metu buvo netinkamos kokybės.
29. Vertindama ieškovo nurodytą automobilio trūkumą – atsuktą ridą, teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizę atlikęs ekspertas nustatė, jog laikotarpiu tarp 2013 m. birželio 7 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. automobilio rida atsukta ne mažiau kaip 15 101 km. Kaip minėta, atsakovas automobilį įsigijo 2014 m. gruodžio 15 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, įsigydamas automobilį, žinojo apie automobilio ridos atsukimo faktą. Įvertintina ir aplinkybė, kad ieškovui perkant iš atsakovo automobilį jo rida buvo 350 000 km. Teisėjų kolegijos vertinimu, papildomas automobilio nuvažiuotas 15 101 km atstumas, atsižvelgus į automobilio pardavimo metu nurodytą jo 350 000 km ridą, nepripažintinas tokiu trūkumu, dėl kurio automobilio nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovas apie šį trūkumą žinodamas arba nebūtų jo pirkęs, tuo labiau, kad byloje nėra nustatyta, jog pats atsakovas žinojo apie šį automobilio trūkumą. Dėl to vien atsukta automobilio rida negali būti pripažinta esminiu sutarties pažeidimu ir pagrindu taikyti ieškovo pasirinktą jo pažeistų teisių gynimo būdą.
30. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas esminiu automobilio trūkumu, dėl kurio nebūtų galima eksploatuoti automobilio, nes jis neatitiktų transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų, pripažino katalizatoriaus nebuvimą. Aplinkybę, kad automobilyje nėra katalizatoriaus, nustatė ekspertas, ekspertizės akte konstatavęs, jog automobilyje pašalintas oksidavimo katalizatorius ir suodžių filtras (toliau – katalizatorius), atliktas tyrimas neleidžia nustatyti, kada pašalintas katalizatorius, ši aplinkybė paaiškėja tik atlikus papildomus išmetimo sistemos ardymo darbus. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad automobilyje įdiegta programinė įranga yra modifikuota ir nepateikia informacijos, jog išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema neveikia. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neigė žinojęs apie pašalintą katalizatorių, pateikė įrodymus, kad automobilio techninė apžiūra buvo atlikta 2014 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 14 d., 2018 m. gruodžio 3 d. ir toks automobilio trūkumas nebuvo nustatytas. Kaip minėta, ekspertizės akte nėra nurodyta, kada buvo pašalintas katalizatorius, todėl konstatuoti, kad tai padarė atsakovas, nėra pagrindo. Ekspertas ekspertizės akte pažymėjęs, kad diagnostikos protokole ir automobilio techninės priežiūros ir remonto išklotinėje neatsispindi, jog buvo pašalintas katalizatorius, nurodė, kad, techniniu požiūriu, pašalinus katalizatorių, turėjo būti modifikuota automobilio programinė įranga. Ekspertizės metu nustatyta, kad automobilio programinė įranga modifikuota tris kartus, paskutinį kartą apytiksliai 2016 m. Automobilis 2016 m. jau priklausė atsakovui, tačiau byloje nėra duomenų, kad tuo metu programinė įranga modifikuota būtent dėl katalizatoriaus pašalinimo. Kadangi ekspertas pažymėjo, kad tam, jog būtų konstatuotas katalizatoriaus pašalinimo faktas, buvo būtina atlikti papildomus išmetimo sistemos ardymo darbus, automobilio techninių apžiūrų metu nenustačius tokio automobilio trūkumo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovą žinojus apie pašalintą automobilio katalizatorių ir šią aplinkybę sąmoningai nuslėpus nuo ieškovo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad, kaip teigia atsakovas, katalizatorius pašalintas automobilį valdant ieškovui, kadangi tokiu atveju turėtų būti modifikuota automobilio programinė įranga, o paskutinį kartą, kaip minėta, tai daryta 2016 m.
31. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui apžiūrint ir išbandant automobilį jam kilo abejonių dėl automobilio dujų išmetimo sistemos tinkamo veikimo, dėl ko šis trūkumas netgi buvo pažymėtas sutartyje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas sutarties sudarymo metu turėjo pasinaudoti atsakovo siūlyta galimybe patikrinti perkamo automobilio kokybę. Šiuo atveju įvertintina aplinkybė, kad atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, jis nurodė, jog pardavė savo asmeniniam naudojimui įsigytą automobilį. Dėl to ieškovui kilus įtarimų dėl galimų automobilio gedimų, jis turėjo būti atidus ir įsitikinti, ar perkamas automobilis atitinka jo lūkesčius. Ieškovo teiginys, kad jis atsakovo paklausė, ar automobilis nėra „čipuotas“, niekaip nepatvirtina ieškovo teiginių apie domėjimąsi katalizatoriaus buvimu automobilyje. „Čipavimas“ reiškia ne katalizatoriaus išpjovimą, o automobilio variklio galios padidinimą. Dėl to aptariamas ieškovo atsakovui suformuluotas klausimas neįrodo šį patvirtinus automobilyje esant katalizatorių, tuo labiau, kad byloje nėra įrodymų, jog katalizatorius iš automobilio pašalintas atsakovo ar kad jis žinojo apie katalizatoriaus pašalinimą. Taigi ieškovas, nusipirkdamas automobilį, prisiėmė riziką, susijusią su dujų išmetimo sistemos gedimais, kurie buvo nurodyti sutartyje, todėl šio nustatyto automobilio trūkumo nėra pagrindo pripažinti esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio ieškovas įgytų teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad automobilio pardavimo ieškovui metu buvo nurodyta, jog automobilis turi dujų išmetimo sistemos defektą, ieškovas, įsigydamas automobilį su tokiu defektu, turėjo įvertinti šio automobilio gedimo pobūdį, taip pat aplinkybę, kad automobiliui tinkamai veikti gali prireikti papildomų investicijų. Ieškovas neginčijo atsakovo nurodytos aplinkybės, kad dėl to netgi buvo sumažinta automobilio pardavimo kaina. Faktas, kad ieškovas atsakovo parduotu automobiliu iki jo pristatymo ekspertizei nuvažiavo 3 061 km, įrodo, jog automobilis iš esmės tenkino ieškovo lūkesčius, ypač atsižvelgus į automobilio amžių ir ridą. Tik ieškovui investavus į automobilį, siekiant pagerinti jo techninę būklę, ieškovas nutarė atsisakyti su atsakovu sudarytos sutarties ir kartu pareikalauti už automobilio remontą išleistų lėšų, nors duomenų, kad automobilį reikėjo remontuoti, byloje nėra.
33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, 2020 m. balandžio 29 d. pristatęs automobilį į UAB „Via tua“ variklio remontui ir techniniam aptarnavimui, 2020 m. gegužės 11 d. pretenzija pareikalavo atsakovo iki 2020 m. gegužės 20 d. grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir atlyginti patirtus nuostolius. Nepaisant to, kad, kaip galima spręsti, 2020 m. gegužės 11 d. ieškovas buvo apsisprendęs dėl sutarties nutraukimo, nes sužinojo apie automobilio defektus, tarp jų ir katalizatoriaus pašalinimą, neatšaukė automobilio remonto darbų ir 2020 m. gegužės 29 d. UAB „Via tua“ už šiuos darbus sumokėjo 2 455,15 Eur, o į teismą kreipėsi po dar daugiau kaip mėnesio – 2020 m. liepos 7 d. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad ieškovo užsakyti atlikti remonto darbai buvo reikalingi automobilio trūkumams šalinti, to nenustatė ir ekspertizę byloje atlikęs ekspertas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, nusprendęs reikalauti iš atsakovo grąžinti už automobilį sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, taip pat atlyginti nuostolius, patirtus dėl automobilio remonto, pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, dėl ko jo ieškinys pirmosios instancijos teisme negalėjo būti tenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas ginčą dėl parduoto automobilio kokybės ir pardavėjo atsakomybės už parduotą (ne)tinkamos kokybės daiktą, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nesivadovavo šiai bylai aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais, todėl nepagrįstai patenkino ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
35. Teisėjų kolegija, padariusi išvadą, kad ieškinys patenkintas nepagrįstai, nebepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kurie tampa nebeaktualūs šalių ginčo išsprendimui.
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Atsakovas pateikė įrodymus apie advokato padėjėjui apmokėtas 2 100 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas (atsiliepimo ieškinį parengimas – 595 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. spalio 5 d. parengiamajame teismo posėdyje (3,5 val.) – 245 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2021 m. balandžio 13 d. parengiamajame teismo posėdyje (3 val.) – 210 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje (2,5 val.) – 175 Eur, atsiliepimo į prašymą skirti techninę ekspertizę, prašymo dėl klausimų ekspertui parengimas – 175 Eur, atstovavimas atliekant transporto priemonės techninę ekspertizę (6 val.) – 210 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2021 m. spalio 26 d. teismo posėdyje (3 val.) – 210 Eur, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2022 m. sausio 4 d., 2022 m. sausio 21 d. teismo posėdžiuose (4 val.) – 280 Eur), trečiasis asmuo – apie apmokėtas 605 Eur atstovavimo išlaidas.
38. Kadangi, vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 5, 7, 8.2, 8.16, 8.19, 8.20 punktais, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už advokato padėjėjo parengtą atsiliepimą į ieškinį yra 3 196,2 Eur (2,5 × 1 598,10 Eur × 0,8), už kitą advokato padėjėjo parengtą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 511,39 Eur (0,4 × 1 598,10 Eur × 0,8), už vieną advokato padėjėjo teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui, kitų teisinių paslaugų teikimo valandą yra 127,85 Eur (0,1 × 1 598,1 Eur × 0,8), atsakovo atstovas parengė atsakovo atsiliepimą į ieškinį, atsakovo vardu teikė teismui prašymus, atstovavo atsakovui teismo posėdžiuose ir atliekant ekspertizę (2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžiui neįvykus, atstovavo atsakovui 2021 m. birželio 15 d., 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdžiuose), darytina išvada, kad atsakovo jam atstovaujančiam advokato padėjėjui sumokėta atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių, todėl atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas jam priteisiamas iš ieškovo. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už vieną advokato teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 159,81 Eur (0,1 × 1 598,1 Eur), todėl, įvertinus aplinkybę, kad trečiajam asmeniui atstovavęs advokatas dalyvavo 2021 m. birželio 15 d., 2021 m. birželio 21 d., 2021 m. spalio 27 d. ir 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdžiuose, spręstina, jog trečiojo asmens jam atstovaujančiam advokatui už atstovavimą teismo posėdžiuose sumokėta suma neviršija Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę paslaugą, todėl trečiojo asmens turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas jam priteisiamas iš ieškovo.
39. Iš ieškovo taip pat priteisiamas 16,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
40. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos, o teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja atsakovas ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 143 Eur žyminį mokestį, taip pat atsakovas jį atstovaujančiam advokatui sumokėjo 650 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovo turėtos 650 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9 punkte nurodyto dydžio (1 679,30 Eur × 2,5 = 4 198,25 Eur), todėl atsakovui iš ieškovo priteisiamas 793 Eur (143 Eur + 650 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
42. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovaujančiam advokatui sumokėjo 484 Eur sumą. Kadangi ši suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 679,30 Eur × 1,3 = 2 183,09 Eur), trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisiamas 484 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovui R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2 100 Eur (dviejų tūkstančių šimto eurų), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Grimasta“, juridinio asmens kodas 302565154, 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 16,94 Eur (šešiolikos eurų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovui R. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), 793 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Grimasta“, juridinio asmens kodas 302565154, 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliaciniame procese.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Edvardas Paliokas
Lina Žemaitienė