Administracinė byla Nr. I-3191-624/2013

(Proceso Nr. 3-61-3-01226-2013-3)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjo R. J. R. atstovui advokatui Algimantui Medeliui, nedalyvaujant atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. R. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

n  u  s  t  a  t  ė :

Pareiškėjas R. J. R. skunde, kurį patikslino 2013-05-06, prašo teismo: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013-04-03 sprendimą Nr. 1D-3503(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą valstybinės pensijos dalį per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1998-02-02 sprendimu jam buvo paskirta 3155.74 Lt dydžio valstybinė pensija, kuri nuo 2010 m. sausio mėn. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 str. nuostatų bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo buvo sumažinta. Dėl to pareiškėjas 2013-03-22 su prašymu kreipėsi į VRM, kuri 2013-04-03 sprendimu prašymo netenkino, nurodė valstybinės pensijos sumažinimo pagrindus taip pat, kad pensijų kompensavimo įstatymas nenumato. Nesutinka su šiuo sprendimu, kadangi teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis jam buvo perskaičiuojama valstybinė pensija, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taip pat nurodo, kad jo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo perskaičiuojama iki 2012-09-01, šiuo metu perskaičiuojama tik pagal laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kadangi Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuo 2012-09-01 neteko galios. Dėl nepagrįsto ir neteisėto valstybinės pensijos sumažinimo, jis negavo valstybinės pensijos dalies. Pažymėjo, kad valstybinė pensija sumažinta neproporcingai, Laikinojo įstatymo nuostatos yra diskriminacinės ir pažeidžia jo konstitucines teises, be to nėra numatytas valstybinės pensijos kompensavimo mechanizmas. Pensija yra jo įgyta nuosavybė. Taip pat pareiškėjas skundą grindžia suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei Europos žmogaus teisių teismo praktika. Mano, kad Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatos, kuriomis remiantis pratęstas valstybinių pensijų ribojimas, prieštarauja Konstitucijai (b. l. 14-25).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. prieštaraujančiomis Konstitucijai, o Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. VRM veiksmai perskaičiuojant ir išmokant atitinkamu laikotarpiu sumažintą valstybinę pensiją pareiškėjui buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka iki Konstitucinio Teismo nutarimo, mano, kad jie yra teisėti ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ir jo teisėtų interesų, todėl ginčijamas sprendimas turėtų būti paliktas galioti. Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti neišmokėtos valstybinės pensijos dalį už atitinkamą laikotarpį, kadangi jis yra praleidęs įstatymų nustatytą skundo padavimo pensiją skiriančiai ir mokančiai institucijai terminą. Pagal ministro 2007-08-20 įsakymo Nr. 1V-294 23 p., valstybinės pensijos už praėjusį mėnesį išmokamos pensijų gavėjams ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 20 dienos įskaitytinai. Pareiškėjas su prašymu išmokėti neišmokėtą pensijos dalį kreipėsi tik 2013-03-22, t. y. praleidęs įstatymų nustatytą apskundimo terminą pareikšti atitinkamą reikalavimą, todėl valstybinė pensija už 2010 metų sausio ir vasario mėn. nepriteistina. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad VRM ar jos darbuotojai neveikė ar neveikia taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus privalėjo ar privalo veikti. Teismui nusprendus pareiškėjo skundą tenkinti, prašo valstybinės pensijos kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014-02-01, kadangi 2013 metų biudžeto asignavimuose lėšos valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo netenkinti, kadangi nepateikti įrodymai apie turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 38-40).

Atsakovų atstovai į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie VRM atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui R. J. R. VRM 1998-02-02 išvada Nr. 14281 nuo 1997-12-22 neterminuotai buvo paskirta 2743.92 Lt valstybinė pensija (b. l. 32). Pareiškėjas 2013-03-22 su prašymu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, prašydamas išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 33). VRM, atsakydama į pareiškėjo 2013-03-22 prašymą, 2013-04-03 sprendime Nr. 1D-3503(11) nurodė, kad pareiškėjui valstybinė pensija perskaičiuota vadovaujantis nuo 2010-01-01 įsigaliojusiomis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis, taip pat Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatomis. Taip pat nurodė, kad įstatymas pensijų kompensavimo nenumato. Prašymo išmokėti susidariusią nepriemoką netenkino (b. l. 36-37).

Ginčas byloje kilo dėl VRM 2013-04-03 sprendimo Nr. 1D-3503(11) teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką nepagrįstai taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki sprendimo įsigaliojimo.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01) buvo nurodyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, <...> (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) nustatė, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, <...> (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01, nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo  įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Pareiškėjas prašo panaikinti VRM 2013-04-03 sprendimą Nr. 1D-3503(11). Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjui valstybinė pensija perskaičiuota vadovaujantis nuo 2010-01-01 įsigaliojusiomis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis, taip pat Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatomis. Taip pat nurodė, kad įstatymas pensijų kompensavimo nenumato. Prašymo išmokėti susidariusią nepriemoką netenkino (b. l. 36-37). Pažymėtina, kad šiame sprendime išreikšta ir VRM valia atsisakyti mokėti pareiškėjui susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą arba jo dalį. ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. nustato, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti. Remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, VRM, priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti tik tą VRM 2013-04-03 sprendimo Nr. 1D-3503(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjui, kaip matyti iš VRM 2013-03-13 pažymos Nr. 11PP(P)-1921 apie pareiškėjo 2010-2012 metų pensijos dydį, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. taikant Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas susidarė 32 256.74 Lt valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 34-35). Pažymėtina, kad apskaičiuojant pareiškėjo valstybinę pensiją, Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatos nuo 2012-09-01 nėra taikomos.

Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pareiškėjui valstybinė pensija negalėjo būti perskaičiuojama. Aplinkybė, kad kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą: LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, paskirtos pensijos dydis nuo 2010 m. sausio mėn. buvo sumažintas pagrįstai. Pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas nebuvo išmokėta iš viso 32 256.74 Lt (b. l. 34-35). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to negalėjo būti mažinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Todėl atsakove šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Atsakovės atsiliepime į skundą prašo nepriteisti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką už 2010 metų sausio ir vasario mėnesius, kadangi apie valstybinės pensijos nepriemoką pareiškėjas turėjo sužinoti 2010 m. vasario mėn., tokiu būdu už minėtą laikotarpį praleido terminą kreiptis dėl valstybinės pensijos nepriemokos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais. Pastebėtina, kad ši teisės norma pensijos nepriemokos dydžio neribojo. Priešingai – nustatė, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi šiomis įstatymo nuostatomis ir įvertinusi nagrinėjamo ginčo specifiką, pirmiau aptartos pažeistos teisės pobūdį bei asmenis, kurių teisės buvo pažeistos, sprendė, kad nagrinėjamu atveju veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Šis pareiškėjo teisių gynimo būdas nepaprastai svarbus tam, kad įsipareigojimas garantuoti konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai įvykdytas. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-03-13 pažymos Nr. 11PP(P)-1921 apie pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. paskirtos, paskaičiuotos ir išmokėtos valstybinės pensijos dydžius, pareiškėjui kiekvieną mėnesį, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas, buvo mokama skirtinga valstybinės pensijos dalis, t. y. sprendimai dėl pensijos dydžio, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamų pajamų dydį, iš esmės buvo priimami kiekvieną mėnesį, apie kiekvieną mėnesį mokamos pensijos dydį pareiškėjas galėjo sužinoti tik tą mėnesį, kai gaudavo senatvės pensiją, atitinkamai – kiekvienas toks sprendimas gali būti skundžiamas atskirai ir jo apskundimo terminas prasidėjo kiekvieną mėnesį.

Atsižvelgiant į tai bei kaip matyti iš Sveikatos priežiūros tarnybos pažymos apie pareiškėjui apskaičiuotos ir išmokėtos pensijos dydžius, kurių neginčija ir pareiškėjas, jam per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas nebuvo išmokėta 32 256.74 Lt valstybinės pensijos, kuri priteisiama ne iš Vidaus reikalų ministerijos, bet iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių galiojimas tokiai pensijai pratęstas iki 2013-12-31, ribojama pagrįstai, o Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuo 2012-09-01 neteko galios, todėl pareiškėjui apskaičiuojant ir išmokant valstybinę pensiją, jo nuostatos ir nėra taikomos, tenkinti šio pareiškėjo reikalavimo nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad prašymai raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovės prašymas, teismui tenkinus pareiškėjo skundą, atidėti iki 2014-02-01 sprendimo vykdymą, kadangi valstybės biudžeto asignavimuose lėšos valstybinių pensijų kompensavimui nėra skirtos, tenkinamas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, taip pat įvertinus valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, teismo sprendimo vykdymas išdėstomas per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą išmokėti priteistą sumą per nurodytą laikotarpį lygiomis dalimis (po 6451.35 Lt per mėnesį).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. J. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 1D-3503(11) dalį, kurioje atsisakyta R. J. R. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų.

Priteisti R. J. R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 32 256.74 Lt (trisdešimt du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt šešis litus 74 ct) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą išmokėti priteistą sumą per nurodytą laikotarpį lygiomis dalimis (po 6451.35 Lt per mėnesį).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                      Arūnas Dirvonas

                                                                                    Rosita Patackienė                                                                                                             

                                  Irena Paulauskienė