Administracinė byla Nr.e I2-2364-535/2021

                                                                               Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00560-2021-9

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) , Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Viačeslavui Ivanovui, atsakovo atstovei Mildai Rukavičiūtei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respblikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Konora“) dėl sprendimo panaikinimo.

            Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė :

  Pareiškėjas  O. S. teismui skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti 2021-02-11 Migracijos departamento sprendimą, kuriuo buvo panaikintas jam išduotas ir iki 2022-10-12 galiojantis leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) . Skunde jis nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad UAB „Konora“ (toliau – darbdavys) Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2020-11-26 nutarimu buvo nubausta už Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (bylos Nr. ATPNJ-13916) 1736,00 Eur bauda (bauda sumokėta 2020-11-26), ir darbdavio direktoriui K.H. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1000,00 Eur bauda (nutarimas įsiteisėjęs).

Nurodo, kad jo nuomone, Migracijos departamento sprendimas yra priimtas neįvertinus reikšmingas individualias pareiškėjo aplinkybes, ir yra formalus bei nemotyvuotas, t.y. neatitinkantis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, taikytinų administraciniams sprendimams, kadangi: leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. Įsakymu Nr. 1V-329 (toliau - Tvarkos aprašas), suvestinės redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. gruodžio 21 d., 130 punktas numato, kad paaiškėjus UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatytam leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindui ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo tokio pagrindo paaiškėjimo priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visais atvejais be jokių pagrįstų argumentų naikinti asmeniui leidimą laikinai gyventi esant UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatytam pagrindui. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidus maksimalų Tvarkos apraše numatytą 14 dienų terminą ir negavus jokių pareiškėjo paaiškinimų, ar papildomų dokumentų, taip pat neįvertinus darbdaviui paskirtos nuobaudos skyrimo pagrindo ir ypatumų. Pareiškėjas jau kelis mėnesius nuolat dirbo, ir šiuo metu dirba Lietuvos Respublikoje, nuo jo gaunamų pajamų yra mokami mokesčiai į Lietuvos Respublikos biudžetą ir niekada nebuvo nustatyta jokių nelegalaus pareiškėjo darbo faktų. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad paties pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokių pažeidimų, kurie įtakojo skundžiamo sprendimo priėmimą. Migracijos departamentas priimdamas sprendimą visiškai neįvertino to, kad pačiam darbdaviui ir jo direktoriui paskirtos nuobaudos dėl visiškai kitų 2 darbuotojų, nei pareiškėjas, ir esant pastariesiems įdarbinantiems pagal darbo sutartis bei užregistruotiems SODRA (tas nurodoma ir pačiuose protokoluose), t.y. paties darbdavio pažeidimas gali būti vertinamas tik kaip formalus, neatsargus pažeidimas, ir tą patvirtina paskirtos minimalios nuobaudos. Mano, kad iš skundžiamo sprendimo visiškai nėra aišku, kokių teisėtų tikslų pastaruoju siekiama, kadangi juo apribojamos ne įmonės, ar jos vadovo, kurie buvo nubausti administracine tvarka teisės, bet būtent yra baudžiamas pareiškėjas, kurio veiksmai/neveikimas niekaip neįtakojo UAB „Konora“ padarytų teisės normų pažeidimų. Migracijos departamento priimtas sprendimas faktiškai pažeidžia ne darbdavio, bet būtent pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, nors pastarasis jokių UTPĮ reikalavimus pažeidžiančių veiksmų neatliko, niekada nebuvo teikęs klaidingos ar nepagrįstos informacijos, duomenų ar dokumentų Migracijos įstaigoms, jo buvimas Lietuvoje buvo ir yra teisėtas ir pareiškėjas visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį teisėtai dirbo ir dirba Lietuvos Respublikoje, laikosi įstatymų reikalavimų. Leidimo laikinai gyventi panaikinimas iš esmės pažeis pareiškėjo teisėtus interesus ir nors neatima iš pastarojo teisės pakartotinai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/pakeitimo UTPĮ nustatyta tvarka, tačiau sukels pareiškėjui reikšmingų tiek finansinių, tiek neturtinių neigiamų padarinių. Nurodo, kad pareiškėjo darbo užmokestis pas darbdavį yra vienintelis pareiškėjo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl esant tokiam nepagrįstam atsakovo sprendimui kenčia pareiškėjo ir jo šeimos gerovė. Nors Migracijos departamento sprendimas grindžiamas įstatymo, t.y. UTPĮ nuostatomis, tačiau toks formalus sprendimų priėmimas, neįvertinant visų reikšmingų aplinkybių, paties pareiškėjo veiksmų/neveikimo, yra nesuderinimas nei su Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos normomis, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl Migracijos departamento sprendime taikomo UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto konstitucingumo.

 Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su šiuo skundu , prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2020 m. birželio 22 d. pareiškėjas, ketindamas UAB ,,Konora“ dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (plytų mūrininkas), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2020 m. spalio 23 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „Konora“. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, taip pat pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus bei Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnyje numatytų leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą gyventi. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

Migracijos departamento turimais duomenimis, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniame skyriuje 2020 m. lapkričio 26 d. surašytas nutarimas, pažeidimo bylos Nr. ATPNJ-13916, kuriuo UAB „Konora“ pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (Nelegalus darbas) ir bendrovei paskirta 1736 eurų bauda. Bauda sumokėta 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarimu UAB „Konora“ direktoriui K. H. už Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 2 ir 2(2) dalių nuostatų pažeidimą, administracinio nusižengimo byloje pagal LR administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį (Nelegalus darbas) paskirta administracinė nuobauda - 1000 Eur bauda, teismo nutarimas įsiteisėjęs. UAB „Konora“ pripažinus pažeidus Užimtumo įstatymo nuostatas ir bendrovės direktorių patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Konora“ vadovas (įmonės direktorius), kuris įsipareigojo įdarbinti ir vėliau įdarbino pareiškėją, įvykdė administracinį nusižengimą, t. y. buvo nubaustas už nelegalų darbą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių, ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas nenurodo nei vienos priežasties ar išimtinės aplinkybės, kodėl jam turėtų būti taikomos kitokios taisyklės nei visiems užsieniečiams, kuriems panaikinamas išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu, todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjas negalėjo turėti lūkesčių dėl jam palankaus sprendimo priėmimo. Pažymi, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Anot pareiškėjo, ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidus maksimalų Tvarkos apraše nustatytą 14 dienų terminą ir negavus jokių paaiškinimų ar papildomų dokumentų, taip pat neįvertinus darbdaviui paskirtos nuobaudos skyrimo pagrindų ir ypatumų. Remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Migracijos departamento duomenimis, 2020 m. lapkričio 26 d. buvo surašytas nutarimas, kuriuo UAB „Konora“ pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarimu UAB „Konora“ direktoriui K. H. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (Nelegalus darbas). Vadinasi, Įstatymo nustatytas vienerių metų terminas nėra suėjęs ir Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad procedūriniai sprendimo priėmimo terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją . Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti ( ž.r. 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jis jau kelis mėnesius nuolat dirbo, nuo jo pajamų mokami mokesčiai į Lietuvos Respublikos biudžetą ir niekada nebuvo nustatyta jokių nelegalaus pareiškėjo darbo faktų ir paties pareiškėjo veiksmuose nebuvo jokių pažeidimų.

Neatsižvelgiant į tai, jog pats pareiškėjas šiuo atveju neteisėtų veiksmų neįvykdė, tačiau tam, kad būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, yra įvertinami ne tik paties pareiškėjo duomenys (dokumentai), bet ir jo darbdavio UAB „Konora“ atitiktis Įstatymo reikalavimams. Kadangi darbdavys šiuo atveju pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, Įstatymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pagrįstai bei teisėtai kilo ir pareiškėjui. Kita vertus, pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą. Anot pareiškėjo, Migracijos departamentas priimdamas sprendimą visiškai neįvertino to, kad darbdaviui ir jo direktoriui paskirtos nuobaudos dėl visiškai kitų 2 darbuotojų, nei pareiškėjas, ir pastariesiems esant įdarbintiems pagal darbo sutartis bei užregistruotiems SODRA, t. y. paties darbdavio pažeidimas gali būti vertinamas tik kaip formalus, neatsargus pažeidimas.

Pažymi, kad pareiškėjo pasvarstymai, kad pažeidimas yra tik formalus, neturi teisinės reikšmės, nes administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti iš naujo vertinamos, kadangi tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos bei teismo. Paminėtų aplinkybių vertinimas nepriklauso Migracijos departamento kompetencijai ir tokia pareiga priimant sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi teisės aktuose nenustatyta. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo esant tam tikromis sąlygomis. Todėl, Migracijos departamento manymu, pareiškėjo argumentai, kad pažeidimas gali būti vertinamas tik kaip formalus, neatsargus pažeidimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo.

Nurodo, kad ginčijamas sprendimas ir buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu Migracijos departamentas veikė savo įgaliojimų ribose, laikėsi Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų numatytų reikalavimų, bei atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes priėmė teisėtą ir pagrįstą ginčijamą sprendimą. Paaiškina, kad tam, kad būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, yra įvertinami ne tik paties pareiškėjo duomenys (dokumentai), bet ir jo darbdavio UAB „Konora“ atitiktis Įstatymo reikalavimams. Nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog Migracijos departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjui ar jo darbdaviui. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Konora“ pripažinta pažeidus Užimtumo įstatymo nuostatas ir bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo privalo prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Migracijos departamentas neginčija aplinkybių, jog pareiškėjas patyrė neigiamas pasekmes, kadangi panaikinus leidimą laikinai gyventi jis negali dirbti, patiria nepatogumus bei papildomas išlaidas, tačiau visa tai neturi teisinės reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą. Pažymi, kad visos šios pasekmės pareiškėjui kilo dėl UAB „Konora“, o ne Migracijos departamento neteisėtų veiksmų. Pagal Įstatymą, tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek UAB „Konora“ atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl šių neigiamų teisinių pasekmių kilimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Migracijos departamentas 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą vertina neatsižvelgiant į Įstatyme nenurodytas aplinkybes. Pažymi, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.

Mano, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašydami jį pilnai patenkinti, atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021-02-11Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis O. S. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Konora“, 2020-06-22 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinančius dokumentus.  

Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė 2020-10-08 sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2020-10-23 išdavė leidimą Nr.(duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022-10-12.

Atsakovo turimais duomenimis, Valstybinės darbo inspekcijos prie LR SADM Vilniaus teritoriniame skyriuje 2020-11-26 surašytas nutarimas (pažeidimo bylos Nr.ATPNJ-13916), kuriuo  UAB „Konora“ pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 str.1d.2p. nuostatas (Nelegalus darbas) ir bendrovei paskirta 1736 Eur bauda. Bauda sumokėta 2020-11-26. Vilniaus m. apylinkės teismo 2021-01-13 nutarimu UAB „Konora“ direktoriui K. H. su Įstatymo 57 str.1d.4p., 62 str.2 ir 2(2) dalių pažeidimą administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 str.1d. (Nelegalus darbas) paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda, nutarimas įsiteisėjęs.

Atsižvelgdamas į tai Migracijos departamentas 2021 m. rvasario 11 d. priėmė sprendimą „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ Nr. (15/18-7)50U-00677, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas šį Sprendimą panaikinti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ .

Pagrindai, kuriems esant galėjo būti panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi, nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Konora“ plytų mūrininku, pateikė atsakovui prašymą ir reikalaujamus dokumentus, o atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies  3 punktu, 2020 m.spalio 8d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu.

Byloje esantys  įrodymai patvirtina, kad UAB „Konora“ VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje surašytas 2020-11-26 nutarimas (pažeidimo bylos Nr.ATPNJ-13916), kuriuo UAB ‚Konora“ pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 str. 1d. 2p. nuostatas (Nelegalus darbas), bendrovei paskirta 1736 Eur bauda(sumokėta 2020-11-26). Vilniaus m. apylinkės teismo 2021-01-13 nutarimu UAB ‚Konora“ direktoriui K. H. už Įstatymo 57 str.1d.4p., 62 str.2 ir 2(2) d.d. nuostatų pažeidimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda 1000Eur bauda, šis teismo nutarimas įsiteisėjęs. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Konora“ vadovas, kuris įsipareigojo įdarbinti ir vėliau įdarbino pareiškėją, įvykdė administracinį nusižengimą (nubaustas už nelegalų darbą) , vadovaudamasis Įstatymo 50 str.1d.19p. apapunkčiu priėmė ginčijamą Sprendimą.

Įstatymo 50 str.1d.19 p. a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismas daro išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms (pareiškėjo darbdavio nubaudimas už nelegalų darbą) atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjas negalėjo turėti lūkesčių dėl jam palankaus sprendimo priėmimo. Sutinkamai su Įstatymo 50 str.1d.19p. a papunkčiu , leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ir nuo tos dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Kadangi 2020-11-26 buvo surašytas nutarimas, kuriuo UAB „Konora“ pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 str.1d.2p. nuostatas, o Vilniaus m. apylinkės teismas 2021-01-13 nutarimu UAB „Konora“ direktoriui K. H. paskyrė 1000 Eur administracinę nuobaudą pagal ANK 95 str.1d. (Nelegalus darbas), nėra suėjęs Įstatymo nustatytas 1 metų terminas ir Migrasijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Šios nuostatos laikosi ir LVAT, nurodant, kad procedūriniai sprendimo priėmimo terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsakovas įvertino ne tik paties pareiškėjo duomenis (dokumentus) , bet ir jo darbdavio UAB „Konora“ atitiktį Įstatymo reikalavimams ir , atsižvelgdamas į tai, kad darbdavys įvykdė administracinį nusižengimą, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad ginčijanmas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino Leidimo panaikinimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 1401 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

           Pareiškėjo O. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.