Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-15][nuasmenintas sprendimas byloje][I-4585-428-2019].docx
Bylos nr.: I-4585-428/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė atsakovas
Laisvės atėmimo vietų ligoninė 302561280 atsakovo atstovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Žala
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai

?Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-4585-428/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00677-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 20.2.3.2; 55.1.1

 (S)

 

img1 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 9 d.

Kaunas

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL), 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018-06-18 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 205-206 kamerose, kuriose gyveno nuo 3 iki 4 asmenų. Patalpose buvo šalta, drėgna, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei numato teisės aktai. Patalpų plotą mažino jose esantys baldai ir kitas inventorius. Nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas, rūkantieji laikomi su nerūkančiais asmenimis. Atvykstant ar išvykstant etapu darant asmens kratą ir daiktų apžiūrą tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą. Nurodė, jog dušuose ir tualetuose nėra rankenų, nepritaikyta neįgaliems asmenims. Sunku nuvažiuoti į pasivaikščiojimo kiemelį, kiemelyje per lietų būna pilna vandens, kadangi nėra kur nubėgti. Teigė, jog 205 palatoje tualete nebuvo rankenos. Taip pat pažymėjo, jog juda tik su vežimėliu, todėl sunku įvažiuoti į tualetą, per siauras įvažiavimas. Todėl tenka įeiti į vidų, tačiau jam yra sutrikusi koordinacija, todėl dažnai nukrenta. Patyrė įvairių traumų. 206 palata taip pat nepritaikyta neįgaliems asmenims. Lovoje nėra atitvarų, todėl ne kartą buvo iškritęs. Negalėdavo patekti pas daktarus, kadangi buvo kitame aukšte, tai jį tiesiog užtemdavo laiptais. Sunku patekti į pasivaikščiojimo kiemelį. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

 Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 55–60) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjas Ligoninėje yra gydomas nuo 2017-05-25 206 kamerų tipo patalpoje (plotas 26,25 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,73 kv. m, dušo plotas 1,32 kv. m bei trys vieno aukšto lovos). Natūralus apšvietimas užtikrinamas per langus, palatose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis teisės aktuose numatytas normas. 2018-07-23 buvo atliktas 206 kameroje tyrimas ir buvo nustatyta, jog kameroje yra sudaryta galimybė patalpą išvėdinti, dirbtinis apšvietimas neatitiko teisės aktuose numatytų normų (siekė 133 lx), temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus. Pažeidimai buvo pašalinti. Nurodė, jog dyzelinis generatorius automatiškai įsijungia, tik esant elektros srovės sutrikimams, tam kad būtų užtikrinamas nuolatinis elektros tiekimas Ligoninėje, o kitu metu jis elektros netiekia, todėl triukšmo nekelia. Ligoninės teritorijoje yra draudžiama rūkyti. Pareiškėjas neįvardina kokie pareigūnai ir kada su juo netinkamai elgėsi. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamai atliekamų kratų atmestini. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Nurodė, jog neįgalieji į pasivaikščiojimo kiemelius patenka liftu, specialiai jiems pasivaikščiojimo kiemeliuose yra padidintas stogelis nuo kritulių. Esant poreikiui gydomojo skyriaus tvarkinys visuomet padeda neįgaliems nuteistiesiems patekti į pasivaikščiojimo kiemelius bei į kitas patalpas. Nurodė, jog neįgaliems nuteistiesiems judantiems tik vežimėlio pagalba, Ligoninėje takai į pasivaikščiojimo kiemelį yra pritaikyti. Ligoninė 2016 m. organizavo ir atliko patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbus įskaitant ir 206 kamerų tipo patalpos. Sanitariniame mazge buvo įrengtas atlenkiama ir stacionari atrama. Neįgaliųjų reikalų departamentas 2018-04-04 lankėsi Ligoninėje ir nustatė, jog fizinė aplinka nuteistiems neįgaliems asmenims yra pritaikyta pakankamai. Ligoninė nurodė, jog pareiškėjas dėl akių nesikreipė į gydytojus bei pareiškėjo bendra būklė stabili be dinamikos atžymi palengvėjimą dėl kojų raumenų traukulių.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018-06-18 iki 2019-03-25.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje palatoje metu, buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018-06-18 iki
2019-03-25 buvo laikomas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus (13D3p korpusas) 206 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 26,25 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,73 kv. m, dušo plotas 1,32 kv. m. Nurodė, jog patalpoje yra trys vieno aukšto lovos (b. l. 61, 65). Vienam asmeniui patalpoje teko 8,75 kv. m ploto.

Pareiškėjas skunde teigė, jog buvo laikomas 205 ir 206 palatoje bei gyveno kamerose nuo
3 iki 4 asmenų. Atsakovės pateikta asmens kameros kortelė patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2017-05-25 gyveno 206 kameroje. Pareiškėjas kitų patvirtinančių duomenų nepateikė, jog jis gyveno ginčo laikotarpiu ir 205 kameroje, nenurodė ir laikotarpio kada gyveno 205 kameroje bei nenurodė asmenų su kuo gyveno kameroje. Todėl teismas remiasi atsakovės pateiktais duomenimis ir sprendžia, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2018-06-18 iki 2019-03-25) gyveno 206 kameroje.

Pareiškėjas gavęs atsiliepimą į skundą nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų apie kamerose įrengtas gyvenamąsias vietas. Skunde nurodė, jog kameroje gyveno nuo 3 iki 4 asmenų. Pareiškėjas teismui nepateikė tikslių duomenų apie kartu su juo 206 kameroje buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis (pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.). Šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis. Dėl to darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 206 kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto Ligoninės patalpose ginčo laikotarpiu.

Pareiškėjas nurodo, kad didelę kamerų gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai ir kiti įrenginiai. Teismas pažymi, kad į Taisyklių 111.4 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

Pareiškėjas nurodo, kad patalpose buvo šalta, drėgna, nebuvo tinkamo apšvietimo (natūralaus). Nurodė, jog rūkantieji buvo laikomi su nerūkančiais asmenimis.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015),
17 punktą, asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turi būti 35 - 65 proc., oro temperatūra - ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (Higienos normos HN 134:2015
16 p.). Higienos norma HN 134:2015 natūralaus apšvietimo normos nereglamentuoja.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų natūralus apšvietimas užtikrintas per langus. Tai patvirtina prie atsiliepimo pateikta foto nuotrauka (b. l. 76). Iš palatos fotonuotraukų matyti, kad kameros vėdinamos natūraliai per atveriamus langus, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės gyvenamosiose patalpose, taip pat nustatyta, kad natūralus apšvietimas patenka per langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus.

Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-07-26 patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80)PA-4921 (b. l. 73–75) matyti, kad
2018-07-23 buvo atliktas 206 kamerų tipo patalpos patikrinimas. Nustatyta, kad šioje patalpoje yra sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per langus bei įrengta tiekiamoji-ištraukiamoji mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Patalpoje ant sienų, lubų vizualiai matomo pelėsio nepastebėta, tarakonų bei graužikų taip pat nėra. Buvo nustatyta, jog dirbtinis apšvietimas neatitinka Higienos norma HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, o natūralus apšvietimas atitiko teisės aktuose numatytus reikalavimus (siekė 1,55 proc.). Taipogi buvo nustatyta, jog palatoje temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus. Grįžtamosios kontrolės metu 2018-11-16 buvo nustatyta, jog pažeidimai buvo pašalinti (b. l. 66–72). Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose.

Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, visų pirma, yra gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
2 straipsnio 1 dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu
Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 1 punktu, Ligoninės paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Taigi, šiuo atveju Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, ir atsižvelgus į šios įstaigos specifiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, draudžiama rūkyti Ligoninės teritorijoje ir patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimą rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, Ligoninė privalo pasirūpinti šio draudimo įgyvendinimu (žr. LVAT 2012-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012).

Pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, jog rūkantieji Ligoninėje laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Ligoninėje, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Kaip matyti iš bylos duomenų, įstaigoje yra iškabinti pranešimai, draudžiantys Ligoninėje rūkyti (b. l. 79–80). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją rašytiniu prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti įstaigos patalpose (žr. LVAT 2013-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją, jog kiti nuteistieji Ligoninėje rūko, darytina išvada, kad atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Ligoninėje kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (patalpose šalta ir purvina). Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 149 punktas nustato, kad kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų.

Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog kratos buvo atliekamos netinkamose patalpose ir, jo manymu, tai duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius dėl netinkamos kratų patalpos, konkrečiai nedetalizavo laikotarpio, kada krata buvo atlikta, pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Teismas taip pat pažymi, kad minėtos patalpos nėra gyvenamos, o kratos procedūros trunka neilgai, todėl trumpalaikiai pareiškėjo suvaržymai negalėtų sukelti nurodytų neigiamų pasekmių. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl jo laikymo kratų patalpoje netinkamomis sąlygomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde atsakovui reiškia pretenzijas dėl Ligoninės patalpų nepritaikymo neįgaliesiems. Nurodė, kad kameros sanitarinis mazgas, dušo patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai nėra pritaikyti turintiems judėjimo problemą (sunku nuvažiuoti į kiemelį). Sunku patekti pas gydytojus, nes jų kabinetai yra antrame aukšte.

Pateikti teismui medicinos dokumentų išrašai, sprendimas dėl pareiškėjo darbingumo lygio ir kiti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas nevaikšto, juda neįgaliojo vežimėlio pagalba, atsistoja prilaikomas, atsisėda pats (b. l. 18–26)

Atsakovės atstovas nurodė, kad Ligoninė siekdama užtikrinti neįgaliesiems tinkamas gyvenimo sąlygas 2016 m. organizavo ir atliko patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbus įskaitant ir 206 kamerų tipo patalpos, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Sanitariniame mazge buvo įrengtos atlenkiamos ir stacionarios atramos. Kita vertus Ligoninėje esančias vertybes dažnai laužo ir gadina nuteistieji (suimtieji). Ligoninės patalpų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Ligoninės Ūkio skyriaus darbuotojai, atsakingi už tinkamą patalpose esančių įrenginių, inventoriaus ir baldų eksploataciją, esant būtinumui, organizuoja ir atlieka jų remontą. Nurodė, jog Ligoninėje neįgalieji į pasivaikščiojimo kiemelius patenka su liftu, specialiai jiems pasivaikščiojimo kiemeliuose yra padidintas stogelis nuo kritulių. Esant poreikiui gydomojo skyriaus tvarkinys visuomet padeda neįgaliems nuteistiesiems patekti į pasivaikščiojimo kiemelius bei į kitas patalpas. Be to, neįgaliems nuteistiesiems, kurie juda tik vežimėlio pagalba, Ligoninėje takai į pasivaikščiojimo kiemelį yra pritaikyti ir tai patvirtina pateiktos nuotraukos (b. l. 81, 82).

Pareiškėjas yra kreipęsis į Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas). Departamentas 2018-04-04 lankėsi Ligoninėje ir vertino fizinės aplinkos pritaikymą bei teikiamas paslaugas nuteistiems neįgaliesiems šioje įstaigoje. Departamento atstovai, įvertinę faktinę situaciją nustatė, kad: „Fizinė aplinka nuteistiems neįgaliesiems šioje įstaigoje yra pritaikyta pakankamai: įrengtas liftas, pritaikyti vonios/ tualeto kambariai su ranktūriais ir pagalbos iškvietimo sistema), yra galimybė pasinaudoti pagalbininkų - įstaigos darbuotojų paslaugomis, ypač sunkiems ligoniams užtikrinamos paslaugos reanimacijoje. Atitinkamuose įstaigos skyriuose budi medikai ir priežiūros personalas <...> Bendrai visa esama aplinka orientuota į įstaigos teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas“. Taip pat Departamentas akcentavo, kad „negalios pobūdis nėra galimybė neįgaliam asmeniui piktnaudžiauti nustatytu neįgalumu (sveikatos, socialinių paslaugų ir kt. srityse), įgyti išimtines teises, siekiant asmeninių interesų“ (Departamento 2018-04-16 raštas Nr. (1.13.)-SD-763 (b. l. 63, 64)).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018-09-21 pažyma Nr. 4D-2018/1-309 patvirtina, jog 2018-03-28 ir 2018-05-02 Seimo kontrolieriaus įgaliotos patarėjos atliko patikrinimus Ligoninėje ir patikrinimų metu  206 palatoje nustatė, jog yra dvi atskiros patalpos, t. y., dušo patalpa ir tualetas. Apžiūrėjus jas, vizualiai nustatyta, jog abiejų patalpų durys yra per siauros, kad pro duris įvažiuotų neįgaliojo vežimėlis. Dušo patalpoje nėra ranktūrių, lentynėlės, suoliuko. Tualeto patalpoje yra įrengti ranktūriai, tačiau į šią patalpą neįgaliojo vežimėliu įvažiuoti neįmanoma. Dušo ir tualeto patalpose fizinės aplinkos pritaikymas akivaizdžiai neatitinka STR reikalavimų, šios patalpos nėra tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams, neįgalieji negali savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena, yra žeminamas jų orumas. Konstatavo, jog antžeminė perėja / pandusas, vedantis į pasivaikščiojimo kiemelį, nėra pritaikytas neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams. Nepaisant to, kad, siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą ir palengvinti judėjimą, į pasivaikščiojimus jį lydi Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas bei judėti su neįgaliojo vežimėliu padeda Gydomojo skyriaus tvarkinys, antžeminė perėja / pandusas turi būti saugiai įrengtas, kad asmuo, judantis neįgaliojo vežimėliu, galėtų pats, be papildomos pagalbos, juo įvažiuoti. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius  konstatavo, jog L. L. teisės į aplinkos prieinamumą nėra (nebuvo) tinkamai užtikrinamos, todėl L. L. skundas dėl netinkamo aplinkos prieinamumo asmenims, turintiems judėjimo negalią, pripažintas pagrįstu. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui rekomendavo imtis priemonių išsiaiškinti, kodėl Ligoninės palatoje Nr. 206 esančios sanitarinės patalpos, t. y., tualetai ir dušai, nėra pritaikyti asmenims, turintiems judėjimo negalią, nustatyti dėl susidariusios situacijos atsakingus asmenis; išsiaiškinti, ar kitos Ligoninės palatos tinkamai pritaikytos žmonių su negalia poreikiams; imtis priemonių, kad pažeidimai būtų pašalinti. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 14 punktu, Ligoninės direktoriui rekomenduoja: imtis priemonių užtikrinti tinkamą LAVL aplinkos pritaikymą judėjimo negalią turintiems asmenims, taip pat ir aprūpinant palatas stalais; imtis priemonių ir pritaikyti sanitarines patalpas palatose, kuriose yra laikomi asmenys turintys judėjimo negalią taip, kad jie galėtų savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena; imtis priemonių ir pritaikyti pandusą, vedantį į pasivaikščiojimų kiemelius, pagal STR reikalavimus (šios pažymos 14 punktas), kad neįgalūs asmenys galėtų saugiai juo naudotis (žr. www.kalejimudepartamentas.lt › 4d-2018-1-309-3d-2577, 2018-09-21).

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio raštu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai nurodė, jog pastate 13D3p remontas atliktas 2016-09-05. Pastate sumontuotas liftas, atliktas visų patalpų dažymas, įrengta 2 vietų 207 kamerų tipo palata su pilnai pritaikytu sanitariniu mazgu asmenims su negalia (įrengtos atramos, rankenos, pagalbos iškvietimo sistema, praplatintos sanitarinio mazgo durys), 3 vietų 206 kamerų tipo palata su iš dalies pritaikytu sanitariniu mazgu (sumontuoti ranktūriai, nedidelė patalpa, siauros durys) ir II aukšte įrengtas specialiai asmenims su negalia pritaikytas sanitarinis mazgas su dušu ir klozetu. Nurodė, jog neįgalaus pacientas vežimėliu (62 cm) gali privažiuoti prie pat sanitarinio mazgo durų (64 cm) ir į vidų patekti pritvirtintų turėklų pagalba. Informavo, jog šiuo metu (2018 m. lapkričio mėn.) vykdomas Ligoninės pastato 3D2p paprastasis remontas, įrengiant pirmame aukšte gyvenamas patalpas, sanitarinius mazgus, dušus, poilsio kambarį bei virtuvėlę, pritaikytus žmonėms su negalia. Prie pastato bus įrengtas techninius reikalavimus atitinkantis pandusas į nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemą. Remontą planuojama baigti 2018 m. gruodžio mėn. (žr. http://tm.lrv.lt/dok/seimo-kontrolieriu-pazymos/2011-05-30_pazyma.pdf).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

 Kiek tai susiję su asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, teisėmis, pažymėta, jog neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir NSIĮ), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010-05-27 ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.

Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis numato, kad niekas negali būti kankinamas ar su niekuo negali būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, šios konvencijos šalys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų kelią neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas apima ir tinkamų sąlygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimą ir valstybė negali atleisti savęs nuo tokios pareigos. EŽTT pabrėžia, jog panašiais atvejais valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumą, turi būti sudaromos galimybės jam savarankiškai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklą ir dušus, tualetą, bei užtikrintas organizuotos pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014-02-06 sprendimą byloje Semikhvostov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2689/12). Tokių kalinimo sąlygų neužtikrinimas konkrečiu atveju gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

Reikalavimai sanitarinio mazgo ir dušo patalpoms įtvirtinti Higienos normos HN 47:2011 32 ir 34 punktuose, pagal kuriuos įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose). Įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, dušas ar vonia pacientams turi būti įrengiami prie palatų, 1 dušas ar vonia turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiama bendra prausimosi patalpa, numatant ne mažiau kaip 1 dušą ar vonią 12 lovų. Kiekvienas dušas ar vonia turi būti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Jeigu vonia ar dušas ir tualetas įrengiami šalia vienvietės palatos, tuomet jie gali būti įrengti kartu (vienoje patalpoje). 

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5. punkte nustatyti reikalavimai pataisos įstaigos kameros sanitarinio mazgo įrengimui, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM 2017-06-01 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti klozetas ir praustuvė, 13.1.–13.17 papunkčiuose nurodyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai, suolai (kėdės, taburetės), kilimėliai arba grotelės, veidrodžiai, sieninės pakabos drabužiams, lentynėlės higienos reikmenims, kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai.

Nei viename aukščiau nurodytame teisės akte reikalavimo dušo ir tualeto patalpose įrengti turėklus (atramas, ranktūrius) nėra įtvirtinta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįgalus, judėjo vežimėlio pagalba, spręstina, kad toks sanitarinio mazgo ir dušo patalpų 206 kamerų tipo palatoje įrengimas neužtikrino jo į teisės aplinkos prieinamumą.

Nors į bylą pateiktame Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-04-16 rašte Nr. (1.13)-SD-763 (b. l. 63, 64) nurodyta, kad 2018-04-10 įvertinus faktinę situaciją Ligoninėje nustatyta, kad fizinė aplinka neįgaliems nuteistiesiems šioje įstaigoje yra pritaikyta pakankamai, tačiau iš jos neaišku, ar šio lankymosi metu buvo tikrintos ginčo patalpos (206 palata), vertintas jų pritaikymas pareiškėjui, atsižvelgiant į jo negalią.

 Priešingai, Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2018-09-21 pažymoje
Nr. 4D-2018/1-309, surašytoje atlikus patikrinimą 206 kamerų tipo patalpoje kito asmens skundo pagrindu, konstatuota, kad 206 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo ir dušo patalpos nėra tinkamai pritaikytos neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams, neįgalieji negali savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena, yra žeminamas jų (tame tarpe ir pareiškėjo) orumas.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 p.).

Lietuvos Respublikos seimo kontrolieriaus 2018-09-21 pažymoje Nr. 4D-2018/1-309 konstatuota, jog antžeminė perėja / pandusas, vedantis į pasivaikščiojimo kiemelį, nėra pritaikytas neįgaliesiems ir jų specialiems poreikiams. Nepaisant to, kad, siekiant užtikrinti pareiškėjo saugumą ir palengvinti judėjimą, į pasivaikščiojimus jį lydi Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas bei judėti su neįgaliojo vežimėliu padeda Gydomojo skyriaus tvarkinys, antžeminė perėja / pandusas turi būti saugiai įrengtas, kad asmuo, judantis neįgaliojo vežimėliu, galėtų pats, be papildomos pagalbos, juo įvažiuoti. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio rašte nurodė, jog prie pastato bus įrengtas techninius reikalavimus atitinkantis pandusas į nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemą. Remontą planuojama baigti 2018 m. gruodžio mėn. Atsakovė tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Pateiktos Ligoninės nuotraukos dėl panduso įrengimo yra neinformatyvios. Pareiškėjas teigė, jog negalėjo patekti pas gydytojus, kurie dirbo antrame aukšte, tačiau pareiškėjas nedetalizavo nurodytų aplinkybių ir nenurodė tiksliai kada negalėjo patekti pas gydytojus ir pas kokį gydytoją nepateko. Taipogi atsakovė nepateikė duomenų ar pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje lieka nepaneigti. 

Įvertinus aukščiu nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2018-06-18 iki 2019-03-25 buvo kalinamas Ligoninės 206 kamerų tipo palatoje neužtikrinant jam teisės į aplinkos prieinamumą naudojantis sanitariniu mazgu, dušu bei pasivaikščiojimo kiemeliu.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 GarciaRuiz v Spainir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę (daugiau nei 9 mėnesius), esant duomenims kad dėl nustatytų pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Ligoninės administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir kitas institucijas byloje nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovė būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 800 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo D. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                                                 Jolanta Medvedevienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • A-1094-858/2015