Civilinė byla Nr. e2A-954-798/2017

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00061-2015-3                                                                             

                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                         3.4.3.9.3.;3.3.1.18.1

                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                           N U T A R T I S

                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2017 m. liepos 25 d.

                                                                             Vilnius

                        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

              teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Remirent Baltic AS ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Difera“.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                  I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pripažino atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Difera“ veiklą pasibaigusia.
2. Kreditorė Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriame prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
3. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą suinteresuoto asmens Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo atsisakė priimti.
4. Kreditorė Kredito unija „Vilniaus kreditas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties.
5. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį; atnaujino praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priėmė suinteresuoto asmens Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo; išsiuntė byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinį skundą ir jo priedus bei nustatė terminą atsiliepimams pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pripažino atsakovės BUAB „Difera“ veiklą pasibaigusia.
7. Teismas nustatė, kad BUAB „Difera“ bankroto administratorius pateikė teismui: prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros pažymą ir  likvidacinį balansą. Teismas konstatavo, kad administratoriaus pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, jog visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra užbaigtos. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, kad priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo, byloje nėra pateikta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Apeliaciniame skunde kreditorė Kredito unija „Vilniaus kreditas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti BUAB „Difera“ bankroto administratorius prašymą priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.
9. Nurodo, jog paskolos sutarties, sudarytos su UAB „Difera“, prievolių įvykdymo užtikrinimui UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ suteikė garantiją, todėl kreditorė turi kreiptis į garantiją suteikusį asmenį dėl įsipareigojimų įvykdymo iki kredito gavėjo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Bankroto administratoriui ši aplinkybė buvo žinoma ir jis buvo informuotas apie tai, kad Kredito unijai „Vilniaus kreditas“ svarbu iki įmonės išregistravimo gauti sutartį ir mokėjimo dokumentus dėl segmentuotos gamybos linijos utilizavimo, pardavimo. Administratorė kreditorei reikalingą infromaciją pateikė tik 2017-02-14. Iš gautos informacijos kreditorė sužinojo, kad dalis įrangos, už kurią buvo sumokėta, UAB „Difera“ nebuvo pristatyta. Teigė, jog bankroto administratorius teismui pateiktame prašyme priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos nenurodė aplinkybių, susijusių su kreditorių teisių pažeidimu. Be to kreditoriams, o būtent UAB „Costum“ suteikė nepagrįstą lūkestį, jog bankroto procedūros bus tęsiamos ir neinformavo apie priimta skundžiamą sprendimą.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

10. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi UAB „Difera“ iškelta bankroto byla, o 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi UAB „Difera“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimu BUAB „Difera“ veikla pripažinta pasibaigusia.
11. Paskolos sutarties, sudarytos tarp Kredito unija „Vilniaus kreditas“ ir  UAB „Difera“, prievolių įvykdymo užtikrinimui UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ suteikė 2012-07-26 Garantiją, (pakeista 2013-10-15).
12. Iki kredito gavėjos BUAB „Difera“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro apeliantė turėjo kreiptis į garantiją suteikusį asmenį dėl įsipareigojimų įvykdymo, tačiau apeliantė, teigdama, jog negavo visų reikiamų dokumentų iš bankroto administratoriaus, į garantą nesikreipė, dėl ko ginčija teismo sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.

Dėl įmonės veiklos pabaigos pagrįstumo

13. Apeliacinis skundas grindžiamas pagrindiniu argumentu, jog Kredito unija „Vilniaus kreditas“ tik 2017 m. vasario 14 d., gavusi iš bankroto administratorės informaciją, sužinojo aplinkybę, kad dalis įrangos, už kurią buvo sumokėta, BUAB „Difera“ nebuvo pristatyta, todėl Kredito unija „Vilniaus kreditas“ neturėjo galimybės iki skundžiamojo teismo sprendimo priėmimo kreiptis į UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
14. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, jog nebuvo užtikrinta kreditorių interesų apsauga, atsižvelgia į bankroto administratoriaus atliktus veiksmus tiek iki įmonės pabaigos klausimo išsprendimo ginčijamu teismo sprendimu, tiek po minėto teismo sprendimo priėmimo. Apeliantas savo tariamą teisių pažeidimą sieja su nepakankamu informacijos apie realizuojamą BUAB „Difera“ turtą gavimu. Tačiau pagal bylos duomenis 2017 m. sausio 18 d. BUAB „Difera“ penktojo  kreditorių susirinkimo metu (protokolas Nr. 6) kreditorių dauguma pritarė administratoriaus siūlymui nustatyti tokią turto pardavimo tvarką – įkaito turėtojui (Kredito unija „Vilniaus kreditas“) atsisakius perimti segmentuotą medžio anglies gamybos liniją Nr. CCP201302  buvo atlikta gamybos linijos apžiūra, kurios metu nustatyta, kad gamybos linija eksploatavimui netinkama dėl sutrūkusių krosnių korpusų; segmentuotą gamybos liniją reikia parduoti, o tai papildomi kaštai, todėl administratorius siūlė gamybos liniją parduoti kaip metalo laužą už 200 Eur. Kredito unija „Vilniaus kreditas“ balsavo elektroniniu paštu „už“ administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką. 2017 m. sausio 19 d. apeliantė paprašė administratoriaus atsiųsti sutartį ir mokėjimo / apmokėjimo dokumentus dėl segmentuotos anglies gamybos linijos utilizavimo, pardavimo. Bankroto administratorė UAB „Gamtutė“ elektroniniu paštu 2017 m. vasario 14 d. atsiuntė Kredito unija „Vilniaus kreditas“ Gamybos linijos pardavimo kopijas. Apeliantė apeliaciniame skunde patvirtino, jog prašomus dokumentus iš bankroto administratoriaus gavo. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, jog bankroto administratorius suteikė visą apeliantės prašytą informaciją ir apeliantė turėjo pakankamai laiko net ir po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo įgyvendinti savo teises į garantija užtikrintų įsipareigojimų įvykdymą. Pačios apeliantės pasyvumas ginant pažeistas teises negali būti pakankama priežastis tęsti BUAB „Difera“ bankroto procedūras neapibrėžtą laiką.
15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į operatyvumo principą ir į tai, kad nuo skundžiamojo sprendimo priėmimo (2017-01-30) iki skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka praėjo beveik šeši mėnesiai ir į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad Kredito unijai „Vilniaus kreditas“ buvo trukdoma (nepateikiant duomenų, neatliekant veiksmų ir pan.) kreiptis į UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo (CPK 178 str.), daro išvadą, kad panaikinti apeliaciniame skunde nurodytu argumentu pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisėto pagrindo. Ta aplinkybė, jog, praėjus dvejiems metams po bankroto bylos iškėlimo, vienas iš įmonės kreditorių, kuriam įsipareigojimų įvykdymas yra užtikrintas trečiojo asmens išduota garantija, nesikreipė į garantą dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo, negali būti teisėta priežastimi stabdyti įmonės bankroto procedūras (įmonės pabaigą), nes tai sudarytų sąlygas bankroto procesui vilkinti ir neatitiktų šiam procesui keliamų tikslų.
16. Apeliantė apeliaciniame skunde kreditorių teisių pažeidimą sieja ir su BUAB „Difera“ tikėtina turimų reikalavimo teisių į UAB „Costum“ neįgyvendinimą. Tačiau byloje esantys  duomenys nėra pakankami šiuo metu spręsti dėl šios reikalavimo teisės realumo, kadangi UAB „Costum“ 2017-02-23 pareiškime nurodė pirminius apskaitos dokumentus, į kuriuos būtina atsižvelgti vertinant BUAB „Difera“ ir UAB „Costum tarpusavio skolinius įsipareigojimus, ko pasekoje UAB „Costum“ pati nurodė turinti 2 145,55 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Difera“ atžvilgiu. Todėl teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus dėl galimumo gauti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą iš minėtos reikalavimo teisės. Pažymėtina, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012).
17. Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Kazys Kailiūnas

                                                                                                                              Antanas Rudzinskas

                                                                                                                              Egidija Tamošiūnienė