Civilinė byla Nr. e2A-87-343/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12166-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.  

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui T. O. dėl skolos priteisimo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas PlusPlus Capital AS (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo T. O. (toliau – ir atsakovas) priteisti 3 491,94 Eur skolą (nesumokėtą finansavimo sumą), 1 893,92 Eur negautas pajamas, t. y. negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, 39 proc. metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui 3 491,94 Eur skolą, 419,37 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 911,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogo LT“ ir atsakovas 2016 m. sausio 18 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė, naudojosi ja su teise išpirkti bei įsipareigojo tinkamai ir laiku mokėti periodines įmokas, vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl UAB „mogo LT“ sutartį su atsakovu 2018 04 24 nutraukė. Reikalavimo perleidimo sutartimis pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą Risk Management OÜ, o ši 2019 m. gegužės 15 d. perleido reikalavimo teisę ieškovui.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 491,94 Eur skolą yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais – sutartimi, pranešimais apie įsiskolinimą ir sutarties nutraukimą, reikalavimo perleidimo sutartimis, pranešimais apie kreditorės pasikeitimą, todėl atsakovui nepateikus teismui atsiliepimo dėl ieškovo reikalavimų ir duomenų apie tai, kad įsiskolinimas ar jo dalis apmokėtas, ieškovui iš atsakovo priteisė 3 491,94 Eur skolą.

6.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei į tai, kad sutartis nutraukta 2018 m. balandžio 24 d., kad sutartyje nebuvo aptarta, jog po sutarties nutraukimo iki visiško prievolės įvykdymo ieškovui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (39 proc.) bei tai, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 893,92 Eur negautas pajamas (nuostolius), teismui pateikė tik jų apskaičiavimo būdą (3 491,94 Eur x 39 % x 442 d. = 1 649,15 Eur; 244,77 Eur (2019-05-15) + 1 649,15 Eur = 1 893,92 Eur), kitų nuostolius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat į tai, kad teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo, o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga, bei į tai, kad ieškovas po reikalavimo teisės į atsakovo skolą įgijimo, t. y. 2019 m. gegužės 15 d., ieškinį teismui pateikė 2020 m. liepos 30 d., ieškovo reikalavimą dėl 1 893,92 Eur palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai 419,37 Eur palūkanas. Ieškovo reikalavimą dėl 39 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau neilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) atmetė kaip nepagrįstą. 

7.       Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu, tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 911,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti 2020 m. spalio 9 d. sprendimą už akių ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat ieškovui iš atsakovo priteisti visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Teismas, nors ir pripažinęs ieškovo teisę į negautų pajamų atlyginimą, laikė, kad ieškovas neva neįrodė negautų pajamų fakto bei dydžio, todėl ieškinį tenkino iš dalies. Apelianto teigimu, šiuo atveju egzistuoja visi kriterijai, būtini negautų pajamų atsiradimo faktui konstatuoti, t. y. teisėtai sudarant lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį kreditorius pagrįstai ir realiai numatė ne tik atgauti finansavimo sumą, bet ir gauti sutartyje sulygtas pajamas (pelno palūkanas), kas ir būtų įvykę, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Šiuo atveju tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo) lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis buvo nutraukta ir kreditorius iki šiol nėra gavęs iš skolininko to, ko pagrįstai galėjo tikėtis gauti pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį. Ta aplinkybė, kad po sutarties nutraukimo iš jos kylančias reikalavimo teises į atsakovą pradinis kreditorius perleido ieškovui, neturi jokios įtakos atsakovo civilinei atsakomybei ar jos apimčiai. Pažymi, jog ginčo lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis buvo sudaryta, o vėliau nutraukta esant ankstesnei teismų praktikai, pagal kurią kreditorius turėjo teisę skaičiuoti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi, ir tuo metu buvęs teisinio reguliavimo aiškinimas taip pat leido tikėtis kreditoriui gauti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas net ir nutraukus lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį.

8.2.       Negautos pajamos apskaičiuotos tuo pačiu būdu, kaip ir būtų buvusios skaičiuojamos mokėjimo palūkanos tuo atveju, jeigu lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis būtų galiojusi, todėl laikytina, kad toks skaičiavimas tiksliai pagrindžia negautų pajamų sumą. Apelianto teigimu, nors negautų pajamų suma nėra apibrėžta konkrečia suma, tačiau pagrįsta racionaliu ir paprastu apskaičiavimu, todėl, ieškovo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nepateikė tikslaus negautų pajamų apskaičiavimo. Pažymi, kad teismų praktikoje nėra nurodyta, kad negautos pajamos turi būti išreikštos tik absoliučia suma. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą priteisti 39 procentų metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas nuo negrąžintos finansavimo sumos, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti finansavimo sumą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d., ieškovas turėtų teisę į negautų pajamų atlyginimą, tačiau kartu nepagrįstai nepraturtėtų, kadangi atsakovui grąžinus finansavimo sumą negautų pajamų skaičiavimas būtų nutrauktas. 

8.3.       Nustačius visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. nustačius faktą, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorius patyrė žalą negautų pajamų forma, tačiau negali įrodyti ir apskaičiuoti tikslaus negautų pajamų dydžio, apelianto teigimu, tą privalėtų padaryti pats teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

11.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Nustatyta, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2016 m. sausio 18 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė, naudojosi ja su teise išpirkti bei įsipareigojo tinkamai ir laiku mokėti periodines įmokas, vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. 

13.       Lizingo sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad lizingo (finansavimo) suma yra 3517,50 Eur, transporto priemonės pirkimo kaina – 3350 Eur (2 punktas), terminas 2016 01 18 – 2022 01 18 (3 punktas), palūkanų norma – 39 procentai per metus (5 punktas).

14.        Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl UAB „mogo LT“ 2018 m. balandžio 24 d. sutartį su atsakovu nutraukė. Vadovaujantis byloje esančiomis reikalavimo perleidimo sutartimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą Risk Management OÜ, o ši 2019 m. gegužės 15 d. perleido reikalavimo teisę ieškovui. 

15.       Apeliaciniame skunde ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kurioje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų priteisti 1893,92 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas) iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui dienos bei 39 proc. dydžio metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) ieškovo naudai priteisė tik 419,37 Eur palūkanas. Todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl apeliaciniame skunde skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies.

16.       Minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį negautų pajamų dalyje dėl tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui 419,37 Eur palūkanas, o reikalavimą dėl 39 procentų dydžio metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė įvertinęs šias aplinkybes: 1) lizingo sutartis su atsakovu nutraukta 2018 m. balandžio 24 d.; 2) sutartyje nebuvo aptarta, jog po sutarties nutraukimo iki visiško prievolės įvykdymo ieškovui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (39 proc.); 3) ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 1893,92 Eur negautas pajamas (nuostolius), teismui pateikė tik jų apskaičiavimo būdą (3491,94Eur x 39 % x 442 d. = 1 649,15 Eur; 244,77 Eur (2019-05-15) + 1 649,15 Eur = 1893,92 Eur), kitų nuostolius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė; 4) teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo, o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga; 5) ieškovas po reikalavimo teisės į atsakovo skolą įgijimo, t. y. 2019 m. gegužės 15 d., ieškinį teismui pateikė tik 2020 m. liepos 30 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo sprendimo už akių motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo už akių dalyje padarė teisingas išvadas, todėl ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

17.       Vadovaujantis lizingo sutarties nuostatomis nustatyta, kad lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų, lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 procento netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Akcentuotina tai, kad sutarties sąlygos nenustatė, jog palūkanos gali būti skaičiuojamos ir po sutarties nutraukimo.

18.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, yra nurodęs, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

19.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pasielgė ieškovo reikalavimą dėl 1 893,92 Eur palūkanų priteisimo tenkindamas iš dalies ir priteisdamas iš atsakovo 419,37 Eur palūkanas, o reikalavimą dėl 39 procentų palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas nuo 2020m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. sausio 18 d. (Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), atmetė kaip nepagrįstą.

20.       Teismų praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias jis pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų buvusi įvykdyta tinkamai, tačiau, vien ši aplinkybė savaime neįrodo patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2018 m. balandžio 24 d., kas reiškia, kad nuo šios dienos pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra. Svarbu akcentuoti ir tai, kad ieškovas į bylą nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima bent preliminariai spręsti apie jo pagrįstą lūkestį, jog atsakovas tinkamai įvykdys sutartines prievoles. Neaišku, kaip pradinė kreditorė, sudarydama lizingo (išperkamosios nuomos sutartį), pagal kurią atsakovas turėjo mokėti periodines įmokas, įvertino jo kreditingumą, ar elgėsi protingai bei sąžiningai aiškindama sutarties sąlygas. Šių aplinkybių ieškovas neįrodė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis galėjo pagrįstai tikėtis ne tik atgauti finansavimo sumą, bet ir gauti sutartyje sulygtas pajamas (pelno palūkanas).

21.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, skundžiamoje sprendimo už akių dalyje padarė teisingas išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmeta. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24.       Ieškovas apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovo pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, ieškovui bylinėjimosi išlaidų neatlygina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos   Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

            palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimą už akių.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                      Algimantas Kukalis

                                                                                                                   Edvardas Paliokas

                                                                                                                   Rūta Palubinskaitė