Civilinė byla Nr. e2-6294-918/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01561-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.1; 2.6.1.4; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B2Kapital“ ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 093,88 Eur skolą, 621,72 Eur palūkanas, 154,40 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami atsakovei ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti su žyma „neatsiėmė“. VSDFV duomenimis atsakovė nedirba. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies taisyklėmis. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė 2017 m. rugsėjo 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 2671771. Pagal sutartį atsakovei buvo suteiktas 1 412,57 Eur kreditas 1080 dienų terminui su 51,78 proc. dydžio metine palūkanų norma. Atsakovė, be kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų, įsipareigojo pradiniam kreditoriui mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už termino įvykdyti praleidimą už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 5.1 punktas). Atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl pradinis kreditorius 2019 m. gegužės 22 d. pranešimu nutraukė sudarytą tarp šalių sutartį. 2017 m. spalio 31 d. pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ reikalavimo perleidimo sutarties ir 2019 m. gegužės 31 d. Akto Nr. 19 prie šios sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovę ieškovei. Ieškovė 2019 m. gegužės 23 d. įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 2671771. Ieškovė 2019 m. gegužės 23 d. siuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą, siekdama susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka. Byloje duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą būtų padengusi, nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2019 m. gegužės 23 d. pranešimu. Be to, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. CK 6.71 straipsnis 1 dalis nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su pradiniu kreditoriumi ar teisių perėmėju pilnai atsiskaitė, taip pat į tai, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė ir prievolės ieškovei neginčijo (CPK 178 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 093,88 Eur negrąžinto kredito suma.
Ieškovė prašo priteisti 621,72 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d., taikant 51,78 proc. metinę palūkanų normą.
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Nagrinėjamu atveju sutartyje buvo numatyta 51,78 procentų metinė palūkanų norma, be to šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovės veiksmų visiškai nepriklausomo termino, todėl konstatuotina, jog ieškovė pagal šalių sulygtas sąlygas, nutraukusi sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas ir iki 2020 m. lapkričio 10 d. paskaičiuotas fiksuotas palūkanas (621,72 Eur), nes nėra žinomas konkretus jos pinigais naudojimosi terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti pagal paskolos grafiką paskaičiuotas palūkanas tenkinamas iš dalies. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 516,25 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 15 d., ir 51,78 procentų metines mokėjimo palūkanos už negrąžintą kredito sumą (1 093,88 Eur) nuo 2019 m. kovo 16 d. iki visiško kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau, nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 105,47 Eur (621,72 Eur - 516,25 Eur) suma. Dėl tokio pelno palūkanų skaičiavimo ir priteisimo būdo kredito davėjų naudai yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1746-275/2018).
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (5.1. punktas) atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 154,40 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 21 d. iki 2020 m. sausio 17 d., už 180 d. nuo negrąžinto kredito ir ketinamų gauti palūkanų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškove, iš jos ieškovei priteisiami delspinigiai, apskaičiuoti nuo negrąžintos sumos ir iki 2020 m. kovo 15 d. nesumokėtų pelno palūkanų 516,25 Eur sumos, t. y. nuo bendros 1 610,13 Eur (1 093,88 Eur + 516,25 Eur) sumos. Iš viso už 180 dienų už ieškovės nurodytą laikotarpį iš atsakovės priteisiama 144,91 Eur (1 610,13 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) delspinigių suma, kitoje dalyje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmetamas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 755,04 Eur (1 093,88 Eur + 516,25 Eur + 144,91 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pareiškė ieškinį 1 870 Eur sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 1 755,04 Eur sumą, t. y. 93,85 procentais. Ieškovė patyrė iš viso 42 Eur bylinėjimosi išlaidas (42 Eur žyminis mokestis). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiama 39,42 Eur (42 Eur × 93,85 %) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „B2Kapital“, j. a. k. 225516770, naudai 1 093,88 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimt trijų eurų 88 ct) negrąžinto kredito sumą, 516,25 Eur (penkių šimtų šešiolikos eurų 25 ct) pelno palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 15 d., 51,78 procentų metines mokėjimo palūkanas už negrąžintą kredito sumą (1 093,88 Eur) nuo 2019 m. kovo 16 d. iki visiško kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau nei 105,47 Eur suma, 144,91 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 91 ct) delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 755,04 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 39,42 Eur (trisdešimt devynių eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė