Civilinė byla Nr. 2-63-829/2017
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00253-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4;
2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1
(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 1 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,
sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,
dalyvaujant ieškovei R. T., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui M. D., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Teismas
nustatė:
ieškovės atstovas prašo teismo nustatyti, kad M. D. yra J. T. tėvas, nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnui materialinį išlaikymą, nuo 2016-02-15 iki išlaikytinio pilnametystės mokamą periodinėmis išmokomis po 120 Eur, šią sumą sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai R. T., piniginių lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovę bei priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą sūnui už laikotarpį nuo 2014-09-15 iki 2016-02-17 sumoje 2 040 Eur (17 mėnesių x 120 Eur).
Ieškovė R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas yra vaiko J. T. tėvas. Jie susipažino 2012 m. gruodžio mėnesį, kai M. D. atvažiavo pas jos brolį R. T. Draugavo metus laiko. Vienas pas kitą lankydavosi namuose, kurie nutolę vienas nuo kito apie 10 km. Iš pradžių M. D. gyveno su motina, vėliau su patėviu. Taip pat susiskambindavo telefonu. Susirašinėdavo ir trumposiomis žinutėmis. 2013 m. spalio mėnesį apsigyveno kartu pas jos motiną (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyveno jos motina, patėvis bei trys broliai. Jiedu turėjo atskirą kambarį. Gyveno iš socialinių pašalpų, kurias gaudavo ji ir motina. Atsakovas niekur nedirbo. Planavo gyvenimą kartu. Ir apie vaiką pagalvodavo. Kartu nuvažiavo pas gydytoją ir sužinojo, kad ji laukiasi. Atsakovas ramino, kad viskas bus gerai. Vaiką augins kartu. Pastojo 2013 m. gruodžio mėnesį. tada jau gyveno kartu su M. D. Atsakovas nė karto nebuvo suabejojęs, kad vaikas ne jo. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio pabaigoje susirinko daiktus ir išvažiavo pas seserį į (duomenys neskelbtini). Sakė, kad išvažiuoja dirbti. Žadėjo po savaitės grįžti. Nuo tada nei skambino, nei rašė. Sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovui nebuvo pripažinta tėvystė. Po sūnaus gimimo atsakovas nebeatsirado. Anksčiau bendravo su atsakovo seserimis. Viena šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o kita (duomenys neskelbtini). Parašė atsakovo seseriai, tačiau ši atrašė, kad apie M. D. nieko nežino. Žmonės kalbėjo, kad atsakovas yra užsienyje. Apie tai, kad ji su atsakovu gyveno žinojo kelios jos draugės bei socialinė darbuotoja K. J., kuri lankydavosi pas juos. Dar jiems negyvenant iš atsakovo gavo fotonuotrauką. Šiuo metu sūnui (duomenys neskelbtini). Sūnus gimė laiku. Kito partnerio neturėjo. Tik atsakovą. Gyvena pas motiną su patėviu ir broliais. Su sūnumi turi atskirą kambarį. Vaikui augti sąlygos geros. Nedirba. Turto neturi. Transporto priemonių neturi. Tai vienintelis jos išlaikytinis. Socialinės pašalpos gauna – 100 Eur, už vaiką 24 Eur, iš viso 124 Eur. Vaikas darželio nelanko, tačiau nuo 3-4 metukų pradės. Visiems vaiko poreikiams išleidžia 100 Eur, nes daugiau neišgali. Specialių poreikių vaikas neturi. Vaistams bei rūbams kartais trūksta pinigėlių. Mokesčiai nekainuoja, kadangi motina jos neprašo prisidėti prie komunalinių patarnavimų. Turi daržą. Gyvulių neturi. Atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo pat jo gimimo. Yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas (b. l. 57, 58, 2017-02-21 teismo posėdžio garso įrašas, 14:25:29-14:44:38, 15:03:08-15:03:49).
Liudytojas J. M. parodė, kad ieškovė yra jo podukra. Atsakovą pažįsta, kadangi jis buvo jo žentas. Iš pradžių jis atvažiuodavo pas R. T. Paskui jiedu pradėjo gyventi. Podukra pastojo. Atsakovas ieškojo darbo, todėl 2014 m. vasaros pabaigoje išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Daugiau nebegrįžo. Tuo metu ieškovė jau laukėsi. Atsakovas su ieškove pragyveno metus laiko. Atsakovas nedvejojo, kad jis yra vaiko tėvas. Tai pripažino. Kodėl atsakovas negrįžo – nežino. Daugiau nebendravo. Jis išlaikymo savo vaikui neteikė. Dovanų ar pinigų nesiuntė. Vaiko taip pat neaplankė. Nežino kur šiuo metu yra M. D. Kalba, kad išvyko į užsienį (b. l. 57, 2017-02-21 teismo posėdžio garso įrašas, 14:45:33-14:50:11).
Liudytojas R. T. parodė, kad ieškovė yra jo sesuo. Atsakovas buvo sesers draugas. M. D. buvo ir jo draugas. Su sese atsakovas draugavo nuo 2012 m., o gyventi pradėjo nuo 2013 m. pas jo motiną kaime. Turėjo jie atskirą kambarį. Tuo metu jis gyveno pas močiutę, tačiau nuolat užsukdavo į namus. Sesuo su M. D. pragyveno apie metus laiko. 2014 m. seseriai besilaukiant atsakovas ją paliko. Atsakovas išvažiavo uždirbti pinigų ir daugiau jo nebematė. Sesė daugiau draugų neturėjo. Vaikas yra M. D., kadangi vaikas į jį panašus (b. l. 57-58, 2017-02-21 teismo posėdžio garso įrašas, 14:50:11-14:55:09).
Liudytojas R. T. parodė, kad ieškovė – jam sesuo. Atsakovą pažįsta. Sesuo su M. D. pradėjo bendrauti 2012 m. pabaigoje arba 2013 m. pradžioje. Jie vienas pas kitą lankydavosi. 2013 m. pabaigoje jie apsigyveno kartu pas ieškovės motiną (duomenys neskelbtini). Turėjo atskirą kambarį. Pragyveno apie metus laiko. Gyvenant M. D. sužinojo, kad sesuo laukiasi. Jis neabejojo, kad tai jo vaikas. Pats pripažino. Teigė, kad augins. Ieškojo darbo. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini) dirbti dar negimus vaikui ir negrįžo. Daugiau nebebendravo. Atsakovas vaikui neteikė išlaikymo (b. l. 58, 2017-02-21 teismo posėdžio garso įrašas, 14:55:09-14:59:07).
Liudytojas R. T. parodė, kad ieškovė yra jo sesuo. M. D. buvo sesės draugas. Nuo 2012 m. sesuo su atsakovu bendravo. Vienas pas kitą lankydavosi. Taip draugavo apie metus laiko. Paskui ieškovė su atsakovu apsigyveno kartu pas juos namuose. Turėjo atskirą kambarį. Taip gyveno ilgokai. Atsakovui gyvenant kartu su seserimi, 2014 m. ši sužinojo, kad laukiasi. M. D. pripažino, kad jis yra vaiko tėvas. Dėl šios priežasties važiavo ieškoti darbo į (duomenys neskelbtini). Daugiau atsakovas nebegrįžo. Su niekuo nebebendravo (b. l. 58, 2017-02-21 teismo posėdžio garso įrašas, 14:59:07-15:03:08).
Liudytoja K. J. parodė, kad R. T. jai žinoma. Atsakovas M. D. irgi žinomas. Nurodė, kad atsakovas gyveno kartu su R. T. jos motinos namuose. Vedė bendrą ūkį. Turėjo atskirą kambarį. Prieš tai jie draugavo. Matydavo juos vaikštant po kaimą, o kartais pas jį namuose. Taip draugavo apie metus laiko. M. D. pripažino, kad tai jo vaikas. Jos kabinete net garantavo, kad nekils jokių problemų, nes ieškovė tuo metu buvo nepilnametė. Jokių abejonių apie tai, kad ne jis yra laukiamo vaiko tėvas, iš jo negirdėjo. Atsakovas R. T. nėštumo pabaigoje išvažiavo pas savo seserį į (duomenys neskelbtini) dirbti. Su kitais vyras R. T. nepastebėjo. Ji buvo tik su M. D. Ji parūpindavo R. T. vaiko rūbelių (b. l. 61, 2017-02-28 teismo posėdžio garso įrašas, 14:41:49-14:47:29).
Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo. Šakių rajono apylinkės teismo 2016-04-27 nutartimi buvo paskelbta atsakovo M. D. paieška (b. l. 23-24). Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK raštu informuota, kad M. D. gyvenamoji vieta yra nustatyta – (duomenys neskelbtini), tačiau pateiktas adresas yra netikslus, todėl procesinių dokumentų atsakovui juo įteikti nepavyko (b. l. 30). Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2016-07-12 rašte nurodyta, jog atsakovas internetu į asmeninę jo „Facebook“ paskyrą yra informuotas apie bylos dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo iškėlimą Šakių rajono apylinkės teisme (b. l. 29). 2016-12-27 ieškovė pateikė teismui prašymą atsakovui procesiniu dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, kurie 2017-01-02 buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 38, 39-40). Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, jog šios bylos nagrinėjimas, nedalyvaujant atsakovui, yra išimtinis, o atsakovo nedalyvavimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl tėvystės nustatymo.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, tačiau šioje byloje DNR ekspertizė nebuvo atlikta, nes atsakovas M. D. vengia atvykti į teismą, nepateikė teismui ir jokio atsiliepimo į ieškinį. Teismas mano, jog atsakovo neatvykimas į teismo posėdį be jokios pateisinamos priežasties gali būti prilyginamas ir atsakovo atsisakymui atlikti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taip pat šioje byloje buvo apklausti liudytojai: J. M., R. T., R. T., R. T. ir K. J., kurie patvirtino aplinkybes, reikšmingas bylai.
Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų, fotonuotraukos, kurią ieškovė gavo draugystės pradžioje iš M. D., ieškovės, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2012 m. pradžios pradėjo draugauti, susitikinėjo, lankydavo vienas kito namuose. 2013 m. pabaigoje apsigyveno ieškovės motinos namuose, (duomenys neskelbtini). Gyveno atskirame kambaryje ir vedė bendrą ūkį. Po kelių mėnesių ieškovė pasijuto nėščia. Atsakovas liudytojų ir ieškovės teigimu pripažino esąs būsimo vaiko tėvas, ieškojo darbo, kadangi ieškovė ir atsakovas gyveno iš pašalpų. 2014 m. vasaros pabaigoje išvažiavo pas seserį į (duomenys neskelbtini), dirbti baldų gamykloje. Nuo tada nutraukė bendravimą su ieškove. (duomenys neskelbtini) gimė vaikas J. T., kurio atsakovas nelankė, juo nesirūpino, neteikė materialinio išlaikymo.
Iš nepilnamečio J. T. gimimo liudijimo nustatyta, kad vaikas gimė (duomenys neskelbtini), jo motina R. T., tėvas nenurodytas (b. l. 5). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sūnaus kilmės. Atsakovas tokių įrodymų taip pat nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, ekspertizės skirti neprašė.
Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo, nevyko į teismo posėdžius, laikytina, kad jis vengė tėvystės nustatymo procedūros mokslinių tyrimų pagrindu, ir kitų aptartų įrodymų pagrindu pripažintina, kad J. T. tėvystė yra įrodyta ir nustatytina, kad atsakovas M. D. yra J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus J. T. gyvena su motina – ieškove R. T., kuri stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti, vystytis. Jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi. Tokių duomenų taip pat nepateikė ir išvadą byloje teikianti institucija (b. l. 14-15). Tokiu atveju šalių nepilnamečio sūnaus J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).
Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Byloje nustatyta, kad šalys turi mažametį sūnų J. T., gimusį (duomenys neskelbtini) – beveik (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui nuo 2016-02-15 iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 120 Eur bei priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą sūnui už laikotarpį nuo 2014-09-15 iki 2016-02-17 sumoje 2 040 Eur.
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
Ieškovė teismui nurodė, kad sūnaus poreikiams patenkinti išleidžia kiek daugiau nei 100 Eur, tačiau jos pačios per mėnesį gaunamos pajamos ir tesiekia tokią pinigų sumą – apie 124 Eur (100 Eur dydžio socialinė pašalpa ir 24 Eur išmoka už vaiką). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 120 Eur išlaikymo sumą. Nors ieškovė įrodymų pagrindžiančių vaiko poreikius nepateikė, tačiau kadangi vaikui neabejotinai reikalingas maitinimas, apranga, sveikatinimas, lavinimas, teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra būtini. Ieškovė nurodo, kad sūnaus maitinimui reiktų išleisti 150 Eur, tačiau nenurodo, kad vaikui reikalingas specialus maitinimas ar kitus jo specialius poreikius, ar, kad jis yra kažkam alergiškas. Atsižvelgiant į vaiko amžių, teismui yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje iš dalies. Laikytina, jog maitinimui tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 70 Eur. Byloje nėra duomenų apie nepilnamečio vaiko J. T. sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Mažamečiai vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus, o vaikui susirgus – vaistus. Taip pat vaikams yra būtinos higienos priemonės. Laikytina, jog sveikatos prekėms tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 20 Eur, o higienos priemonėms būtina suma yra 15 Eur per mėnesį. Nors ieškovė įrodymais nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad vaiko rūbams per mėnesį išleidžia minėtą sumą, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad jis greitai auga, mažamečiui vaikui daugiau reikalinga nupirkti šiltų rūbų, jie taip pat greičiau susidėvi, todėl laiko, kad minimalius poreikius vaiko aprangai užtikrinti būtina 40 Eur per mėnesį suma. Berniukui (duomenys neskelbtini), todėl pilnavertiškai vystantis jam reikalingi žaislai, kitokios lavinimo priemonės. Teismas visapusiškai užtikrindamas vaiko interesus laiko, kad vaiko vystymosi poreikiams būtini žaislai, kitokios lavinimo priemonės ir tokio amžiaus vaikui šioms priemonėms nupirkti reikalinga ir protinga suma yra 20 Eur. Taip pat teismas laiko, kad prie neišvengiamai patiriamų išlaidų priskirtinos išlaidos skalbimui, patalynei, rankšluosčiams bei nustato, kad minimali reikalinga ir protinga tam išleidžiama suma yra 10 Eur. Nors ieškovė nurodė, kad būsto išlaikymas jai nekainuoja, nes gyvena pas savo tėvus, name, kuriame su vaiku naudojasi vienu kambariu, tačiau akivaizdu, kad vaikui yra būtinos išlaidos ne tik maistui, rūbams, apavui, tačiau kasdieninei vaiko priežiūrai būtinas vanduo, elektra, dujos ar kietasis kuras maisto gamybai, taip pat ir būsto šildymas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams, tačiau laikytina, kad 10 Eur suma per mėnesį užtikrintų mažamečio vaiko poreikius būstui, šilumai, vandeniui, elektrai. Konstatuotina, kad tokio amžiaus vaikui išlaikyti reikalinga ir protinga, būtinus vaiko poreikius užtikrinanti bendra suma yra 185 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė vaikui išmoka 24 Eur sumą, šią sumą minusuoja iš nustatytos vaiko poreikių sumos ir sprendžia tarp šalių paskirstyti likusią 161 Eur mažamečiui vaikui išlaikyti reikalingą sumą.
Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena kitiems asmenims priklausančiame būste, transporto priemonių neturi. Kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė nedirba, gauna apie 124 Eur dydžio mėnesines pajamas. Atsakovas M. D. yra galimai išvykęs į užsienį, jokių įrodymų apie savo darbo pobūdį, gaunamas mėnesines pajamas, galimai esančius kitus išlaikytinius, turimą turtą teismui nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad su ieškove gyvena sūnus ir jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl atsakovo galimybė dirbti bei teikti sūnui išlaikymą yra didesnė.
Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad atsakovas įrodinėjimo procese nebuvo tinkamai aktyvus ir nepateikė įrodymų apie savo realią materialinę padėtį. Teismas sprendžia, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, tai yra 120 Eur suma, o ieškovė – 41 Eur suma.
Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, – visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas sprendžia, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Bylos duomenimis atsakovas savo sūnui materialinio išlaikymo neteikia, todėl iš jo mažamečiui vaikui priteistinas materialinis išlaikymas, nuo 2016-03-15 iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 120 Eur, šią sumą sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai R. T. Taip pat priteistinas ir laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2016-03-15 susidaręs 2 160 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, kadangi atsakovas išlaikymo sūnui neteikė nuo pat jo gimimo (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsniai).
Periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (CK 3.190 straipsnis).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl vadovaujantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis, galima kreiptis į teismą prašant atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai, kurie turi būti esminiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai patenkinami ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją bylinėjimo išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 8 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 149 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista – 41 Eur už reikalavimus nustatyti tėvystę ir vaikui gyvenamąją vietą; 43 Eur už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą (12 mėn. x 120 Eur x 1 vaikas = 1 440 Eur – 3 proc.); bei 65 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą (2 160 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 2 dalis).
Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-02-02 ir 2017-02-15 sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurių pagrindu ieškovei R. T. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-03-17 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. T. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 115,80 Eur advokato užmokestis (b. l. 9).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 115,80 Eur už ieškovei suteiktą teisinę advokato pagalbą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 387-392 straipsniais, 394-399 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. D., (duomenys neskelbtini), sūnus.
Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2016-03-15 iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą dvidešimt eurų (120 Eur).
Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dviejų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimties eurų (2 160 Eur) dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2016-03-15.
Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), aštuonis eurus (8 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus (149 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).
Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą penkiolika eurų 80 centų (115,80 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas į valstybės pajamas (įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Masevičiūtė