Civilinė byla Nr. e2A-157-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00081-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.9.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilo dėl nepagrįsto praturtėjimo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės R. R. 188 877,47 Eur sumą, procesines palūkanas nuo ieškinio teismui pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką. Ieškovas 2019 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
4. Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita iki santuokos sudarymo: iki santuokos tarp ieškovo ir atsakovės sudarymo ieškovas mokėjo už atsakovės įsiskolinimus perkant nekilnojamąjį turtą, pirko automobilį atsakovės vardu, mokėjo už atsakovės mokslus, atsakovė naudojosi ieškovo vardu atidaryta banko sąskaita, kurią nuolat pildė tik ieškovas savo lėšomis ir dengė kitas atsakovės išlaidas.
5. Šios ieškovo sumokėtos lėšos už atsakovę nebuvo bendro ūkio vedimas, ieškovas ir atsakovė kartu negyveno, o ieškovo mokėtos lėšos buvo skirtos išskirtinai atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti.
6. Ieškovas nurodė, kad bendrai nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., t. y. iki santuokos sudarymo atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita 188 877,47 Eur piniginėmis lėšomis:
6.1. perkant nekilnojamąjį turtą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) atsakovė nepagrįstai sutaupė ieškovo sąskaita 113 924 Eur;
6.2. atsakovė į savo banko sąskaitą gavo 35 044 Eur lėšas už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pardavimą Šiauliuose, (duomenys neskelbtini);
6.3. ieškovas iki santuokos sudarymo mokėjo už atsakovės vardu įregistruoto automobilio Volkswagen TIGUAN, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimą (23 809 Eur);
6.4. atsakovė iki santuokos sudarymo naudojosi ieškovo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis (5 425,75 Eur);
6.5. ieškovas iki santuokos sudarymo mokėjo už atsakovės mokslus (4 158,27 Eur);
6.6. ieškovas iki santuokos sudarymo mokėjo už nekilnojamojo turto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įrengimą (6 516,45 Eur);
6.7. ieškovas pildė akcinės bendrovės SEB banko sąskaitą tik savo asmeninėmis lėšomis, kuriomis naudojosi atsakovė (39 200,57 Eur).
7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Atsakovės teigimu, ieškinio reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo nėra pagrįsti, kadangi:
8.1. šalys vedė bendrą ūkį ir jas siejo faktiniai šeimos santykiai, kurie tęsėsi ilgą laiką (net iki ieškovo nurodomo nepagrįsto praturtėjimo laikotarpio);
8.2. ieškovas pervesdavo atsakovei pinigines lėšas savo iniciatyva, neklausdamas jos nuomonės ar prašydamas priimti pinigus;
8.3. ieškovas nuolat kontroliavo savo piniginių lėšų judėjimą;
8.4. ieškovas niekada nereiškė pretenzijų dėl neva nepagrįstai gautų pinigų, šios pretenzijos atsirado tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą;
8.5. ieškovas pats niekada nesilaikė pozicijos, kad patiria nuostolius;
8.6. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir nepagrįsto praturtėjimo;
8.7. viskas, ką atsakovė sutaupė per ilgus bendro gyvenimo su ieškovu metus – tai daugybė jai nuolat nepagrįstai inicijuojamų civilinių ir baudžiamųjų bylų;
8.8. ieškovas pats nurodo, jog atsakovei buvo dovanojamos lėšos (minima dovanojimo sutartis), kuri savaime suponuoja tam tikrų piniginių sumų neatlygintiną perdavimą kitai sutarties šaliai, dėl to niekaip negali būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu;
8.9. ieškovas turėjo ir turi galimybes savo tariamai pažeistas teises ginti kitais teisių gynimo būdais.
9. Atsakovė vertina tokį ieškovo ieškinį kaip bandymą su ja susidoroti, finansiškai ir psichologiškai sužlugdyti. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendime Nr. e2-939-912/2019 konstatuotos aplinkybės, kad ieškovo pretenzijos atsakovei prasidėjo po to, kai įvyko ieškovo ir atsakovės (kurie yra sutuoktiniai) tarpusavio konfliktas ir atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo elgesio, tuomet buvo sužlugdyta bendra šeimos įmonė (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) kurios direktore buvo R. R., įmonei paskelbtas bankrotas ir tokiu būdu atsakovė prarado darbo vietą ir vienintelį savo pajamų šaltinį. Ieškovui buvo pateikti kaltinimai dėl aštuonių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, padarymo.
10. Santuokos nutraukimo byloje ieškovas taip pat siekia atimti iš atsakovės nekilnojamąjį turtą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir taip palikti atsakovę ne tik be darbo vietos, be pajamų, bet ir be gyvenamosios vietos.
11. Paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė kartu gyveno ir bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2009 metų, šalys planavo kurti bendrą gyvenimą, kartu pirko gyvenamąjį būstą ir jį įrenginėjo, sąskaitas apmokėdavo abi šalys, ieškovas nuolat dovanodavo atsakovei dovanas, o atsakovės studijas apmokėjo neprašomas ir tai patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
13. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje ieškovo ir atsakovės pozicija dėl juos siejusių santykių ginčo laikotarpiu nebuvo vienoda, o ieškovo – nenuosekli. Teismo posėdžio metu ieškovas pasisakė, kad bendro ūkio su atsakove nevedė, o, puoselėdamas romantiškus jausmus, teikė paramą atsakovei, nekilnojamąjį turtą įgijo, norėdamas turėti gyvenamąjį plotą Lietuvoje (įgijo nekilnojamąjį turtą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (po ½ dalį)), finansavo atsakovės mokslus, taip investuodamas į bendrą būsimą verslą. Ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovo sumokėtos lėšos už atsakovę nebuvo skirtos bendro ūkio vedimui, jis, siekdamas atsakovės palankumo, finansiškai gerino jos ir jos dukros turtinę padėtį. Teismas ieškovo vertinimus dėl buvusių ikisantuokinių santykių su atsakove tokia prasme, kaip jis aiškino teismo posėdyje (paramos teikimas), vertino kritiškai. Taikant protingo žmogaus kriterijų, tokios itin didelės vertės investicijos, nesant jokio faktinio pagrindo ir vilties dėl ateities perspektyvų turėjimo, vertintinos kaip nesuprantamos. Teismas nesutiko ir su atsakovės argumentais, kad šalys ginčo laikotarpiu vedė bendrą ūkį ir jas siejo faktiniai šeimos santykiai.
14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalis siejo ikivedybiniai santykiai, ateityje planuojant kurti šeimą. Tai vėliau ir įvyko, šalims 2015 m. rugsėjo 11 d. susituokus, tačiau ginčo laikotarpiu šalys nelaikytinos nesusituokusiais asmenimis, gyvenančiais drauge, kadangi, nors jie palaikė emocinius ryšius, kartu atostogavo ir lankėsi vienas kito namuose, įgijo turto bendrąja daline nuosavybės teise, tačiau bendro ūkio netvarkė kartu, nekūrė bendro turto asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu. Pagal į bylą pateiktą el. susirašinėjimą, ieškovas, įvardindamas patalpas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasisako: <...>“man reikia Monsoon kortelės numerio, ji kažkur namuose, gal koridoriaus stalčiuje ar rūbinėje mano pusėje <...>“. Taigi, ieškovas įvardija gyvenamas patalpas kaip savo pusę, nes realiai ir buvo įsigijęs 1/2 dalį kotedžo. Įrodymų apie susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nepateikta. Ieškovas ir atsakovė nuolat kartu negyveno, bendros buities nevedė, šalys gyveno ir dirbo skirtingose šalyse (ieškovas nuo 2005 metų gyvena Anglijoje, atsakovė nuolat – Lietuvoje), tačiau palaikė glaudžius asmeninius romantiškus ikisantuokinius ryšius. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti šalis kartu gyvenusiais nesusituokusiais asmenimis (sugyventiniais).
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu ieškovo ir jo atstovų pozicija dėl 5 425,75 Eur piniginių lėšų, t. y. atsakovės naudojimosi piniginėmis lėšomis banko kortelėje, buvo nenuosekli ir prieštaringa (ieškovo ir jo atstovų pozicija nesutapo), kadangi ieškovo atstovai teigė, jog ieškovas suteikė paskolą atsakovei, o ieškovas pasisakė, kad jis suteikė paramą atsakovei dėl tuo metu buvusios atsakovės sunkios materialinės padėties.
16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovas turi identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą interesą, jis gali pasinaudoti kitais savininko teisių gynimo būdais, reikšdamas reikalavimus dėl skolos (už nekilnojamojo turto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įrengimą (6 516,45 Eur)) ir dėl nuosavybės teisių (kitos dalies nei ½) į nekilnojamąjį turtą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonę Volkswagen TIGUAN, ginčijant įsigijimo sandorį ar reiškiant teismui reikalavimus dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Teismo vertinimu, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą šio turto atžvilgiu, susidarytų prielaidos išvengti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų taikymo.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamu atveju nustatytos dvi aplinkybės, dėl kurių negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas: ieškovas, kurio turtas sumažėjo, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir ieškovas gali ginti savo pažeistas teisės dėl piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonės kitais nuosavybės teisės gynybos būdais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas netinkamai vertino civilinėje byloje esančias faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo prašymu priteisti pinigines lėšas, kurias ieškovas mokėjo už atsakovės mokslus ir ieškovo SEB sąskaitoje esančias lėšas, kuriomis ieškovas leido naudotis atsakovei. Atsakovė ieškovo praktiškai buvo išlaikoma, todėl ieškovas turėjo finansinį interesą mokėti už atsakovės mokslus, kad pastaroji įgytų apmokamą specialybę ir vėliau būtų įkurtas bendras verslas, kuris ir buvo įsteigtas po santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovas, mokėdamas už atsakovės mokslus, neprisiėmė pernelyg didelės rizikos, kaip konstatavo teismas.
18.2. Ieškovas neprašė teismo ginti savininko teisių, o pasirinko atitinkamą civilinių teisių gynimo būdą – prašė iš atsakovės priteisti sumas už pervestas lėšas pagal paskolos sutartį, atsakovės vardu registruotą transporto priemonę ir nekilnojamojo turto įrengimą. Ieškovas atitinkamai suformulavo ieškinio dalyką (reikalavimą). Dėl šių sumų priteisimo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu teismas sprendime nepasisakė ir nurodytų sumų nepagrįsto praturtėjimo pagrindu priteisimo iš atsakovės nevertino, todėl neapgynė ieškovo teisėtų interesų. Teismas nepagrįstai išsamiai nevertino ieškovo reikalavimo dėl pinigų sumos priteisimo, dėl šių reikalavimų pagrįstumo detaliai nepasisakė, o tik pasiūlė savo teises ginti kitais teisių gynimo būdais.
18.3. Teismas, konstatavęs, kad civilinėje byloje nustatytos dvi aplinkybės, dėl kurių negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, ieškinį atmetė. Teismas, konstatavęs, kad negalima taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, turėjo atitinkamai teisiškai kvalifikuoti civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ieškinio reikalavimą tenkinti kitais teisiniais pagrindais.
18.4. Teismas sprendime dėl atsakovės gautos 35 044 Eur sumos į savo banko sąskaitą už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto Šiauliuose pardavimą apskritai nepasisakė ir net nevertino
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
19.1. Apeliacinis skundas nenuoseklus – kartais pateikiama net kitokia versija, nei buvo bandoma teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (pvz., apeliacinio skundo 30 punkte pabrėžiama, kad ieškovas suteikė ne paramą (kaip jis pats tai įvardijo), ne paskolą (kaip teigė teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovai), o jau išlaikymą, kuris prilyginamas nepagrįstam praturtėjimui).
19.2. Civilinę bylą nagrinėjusi teisėja ne vieną kartą atkreipė ieškovo atstovų dėmesį į prašomą taikyti teisių gynimo būdą, net buvo prašoma pagrįsti, kodėl pasirinktas būtent toks teisių gynimo būdas, o ne kitokie. Nepagrįsto praturtėjimo institutas buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes pasirinkus atskiriems reikalavimams tinkamus gynimo būdus, ieškinio padavimo dieną jau buvo suėję senaties terminai. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (su sąlyga, jog pastarosios nurodytos teisingai) lėšos automobiliui buvo pervestos 2013 m. – praėjo 7 metai; naudojimasis sąskaita ir mokėjimai (investicijos) į mokslą baigėsi 2015 m. – praėjo 5 metai; „paskola/parama/išlaikymas“ busto įsigijimo paskolai padengti – 2013 m., praėjo 7 metai, – dėl to tinkamai suformuluoti ieškiniai negalėjo būti reiškiami ar a priori (iš anksto) būtų atmesti. Taigi toks ieškovo elgesys laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
19.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ieškovo poziciją, kad investicija į atsakovės mokslus buvo siekis su ja kurti bendrą verslą. Ieškovas turi medicininį išsilavinimą ir specializuojasi itin siauroje srityje – kraujagyslių chirurgijoje, o atsakovė baigė koučingo mokslus, todėl bendras kraujagyslių ir koučingo specialistų verslas yra sunkiai įsivaizduojamas.
19.4. Kaip matyti iš paties ieškovo į bylą pateiktos buto pirkimo–pardavimo sutarties, piniginės lėšos pagal sutartį turėjo būti pervestos į atsakovės sąskaitą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimo
21. Ieškovas nurodo, kad teismas sprendime dėl atsakovės gautos 35 044 Eur sumos į savo banko sąskaitą už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto Šiauliuose pardavimą apskritai nepasisakė ir net nevertino.
22. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pripažįstami absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, kuriuos nustačius, byla turi būti grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovui, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, konstatuoja, kad visi ieškovo byloje pareikšti reikalavimai yra išspręsti. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo argumentus dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
24. Kita vertus, ieškovo argumentai dėl to, kad teismas nepasisakė dėl 35 044 Eur atsakovės iš ieškovo gautų lėšų, sudaro pagrindą įvertinti ir tai, ar šioje reikalavimo dalyje sprendimas yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
25. Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, teisėjų kolegija neįžvelgia ir pastarojo absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Kaip matyti iš ieškinio, byloje pareikštas reikalavimas yra grindžiamas subsidiariu teisių gynimo būdu – nepagrįsto praturtėjimo institutu. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamu atveju nustatytos dvi aplinkybės, dėl kurių negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas: ieškovas, kurio turtas sumažėjo, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir ieškovas gali ginti savo pažeistas teisės dėl piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonės kitais nuosavybės teisės gynybos būdais.
26. Tai, kad teismas atskirai neišskyrė atsakovės gautos 35 044 Eur sumos į savo banko sąskaitą už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto Šiauliuose pardavimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų. Apibendrintos išvados dėl visų ieškovo nurodytų epizodų laikytinos pakankamais motyvais. Tuo labiau kad ieškovas, ir pats pirmosios instancijos teisme teikdamas paaiškinimus, šios dalies atskirai neišskyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl visų ieškovo nurodytų atsakovės turtinės padėties pagerinimo epizodų padarė iš esmės teisingas išvadas.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir jo santykio su kitais teisių gynimo būdais
27. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, konstatavęs, kad negalima taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, turėjo atitinkamai teisiškai kvalifikuoti civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ieškinio reikalavimą tenkinti kitais teisiniais pagrindais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiuo ieškovo argumentu sutikti, kadangi jis neatitinka nepagrįsto praturtėjimo instituto, kaip subsidiaraus teisių gynimo būdo, ypatumų.
28. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.
30. Pasisakydamas dėl septintosios iš pirmiau nurodytų sąlygų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017 40 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišėjo už ieškovo nepagrįstu atsakovės praturtėjimu grindžiamų argumentų ribų. Kaip minėta, nepagrįstas praturtėjimas yra savarankiškas teisių gynimo būdas. Pagal bendrąją taisyklę, nuo kurios nukrypti nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, apsisprendimo teisė dėl prašomo taikyti teisių gynimo būdo priklauso išimtinai asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos. Teismas neturi pareigos už asmenį nuspręsti dėl galimo ir tinkamiausio pažeistų teisių gynimo būdo – teismas nagrinėja bylą asmens suformuluoto ieškinio (skundo) dalyko ir pagrindo ribose. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės jo pakeisti.
32. Savo ruožtu, teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl to, kad subsidiarus nepagrįsto praturtėjimo instituto pobūdis kartu nesudaro ir pagrindo jo taikyti šioje byloje, kadangi galima identifikuoti šalis siejusius teisinius santykius ir jais grindžiamus tiesioginius teisių gynimo būdus.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pirmiausia pažymi, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose iš esmės tendencingai atsiriboja nuo visų bylos duomenų ir apskritai nepagrįsto praturtėjimo instituto turinio. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir gali ginti savo pažeistas teisės kitais teisių gynybos būdais. Tai, kaip minėta, yra du atskiri ir savarankiški pagrindai atmesti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Taigi, priešingai, nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas ne pasiūlė savo teises ginti kitais teisių gynimo būdais (apeliacinio skundo 45 punktas), o ieškinį, atsižvelgiant į subsidiarų nepagrįsto praturtėjimo instituto pobūdį, šiuo pagrindu atmetė. Tuo labiau kad pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovų teismas tiesiogiai paklausė, ar yra kliūčių pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, tačiau į šį klausimą nebuvo tiesiogiai atsakyta (2020 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 34 min. 54 sek. – 38 min. 13 sek.).
34. Be to, iš ieškovo ir jo atstovų paaiškinimų galima spręsti apie tai, kad atsakovė pinigines lėšas gavo konkrečiais, tačiau tiesiogiai neįvardijamais teisiniais pagrindais. Pavyzdžiui, kalbėdami apie automobilio pirkimą ieškovo atstovai nurodė, kad buvo susitarta, jog atsakovė automobilio įsigijimo išlaidas ieškovui grąžins (2020 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 40 min. 15 sek. – 40 min. 41 sek.). Tokie paaiškinimai visiškai atitinka paskolos sutarties sampratą (CK 6.870 straipsnis). Ieškovas savo paaiškinimuose teismo posėdyje nurodė, kad atsakovei puoselėjo šiltus jausmus, ją mylėjo ir pasitikėjo. Investavimas į nekilnojamąjį turtą išplaukė iš šalių draugystės. Atsakovė siūlė įsigyti bendrą butą, vietoj ieškovo turimo Šiauliuose. Manė, kad tai gera investicija. Automobiliui įsigyti paskolino atsakovei pinigus. Leido naudotis savo banko kortelėmis dėl atsakovės finansinės padėties. Tai buvo netiesioginė investicija į ateitį (2020 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 6 min. 26 sek. – 1 val. 34 min. 25 sek.).
35. Apeliaciniame skunde ieškovas, kaip ir pirmosios instancijos teismo proceso metu, toliau išlieka prieštaringas ir apsiriboja abstrakcijomis. Antai, ieškovas siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, teigdamas, kad Atsakovė Ieškovo praktiškai buvo išlaikoma, todėl Ieškovas turėjo finansinį interesą mokėti už Atsakovės mokslus, kad pastaroji įgytų apmokamą specialybę ir vėliau būtų įkurtas bendras verslas, kuris ir buvo įsteigtas po santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo 42 punktas). Tokie teiginiai ne tik nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovas, sąmoningai suteikdamas pinigines lėšas atsakovei, veikė savo rizika ir interesais bei tokiu būdu prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, tačiau, net ir pripažinus šiuos teiginius pagrįstais, leistų vėlgi spręsti dėl šalių teisinių santykių, pvz. rentos (CK 6.439 straipsnis) arba jungtinės veiklos (CK 6.969 straipsnis). Tokiu atveju byloje toliau išlieka neįrodytas kitų teisių gynimo būdų išnaudojimo faktas.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra neigiama, kad ieškovas atsakovės turtinę padėtį gerino sąmoningai. Kaip nustatyta byloje, ieškovas ir atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo 11 d.) palaikė labai artimus santykius (žr., pvz., 2011 m. spalio 27 d. ir 2015 m. sausio 14 d. ieškovo elektroninius laiškus atsakovei; taip pat ieškovo žodinius paaiškinimus 2020 m. birželio 11 d. teismo posėdyje). 2015 m. rugsėjo 11 d. ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką. Ginčo nėra, kad šie santykiai nutrūko ir 2019 m. gruodžio 19 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo. Taigi bylai itin aktualus yra ir ginčo veiksmų (atsakovės turtinės padėties pagerinimo) kontekstas: ginčo laikotarpiu šalių santykiai buvo labai artimi, o šiuo metu – konfliktiški.
37. Tokiame kontekste teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovo paaiškinimus, kad atsakovei perduotos lėšos buvo bet kokios formos investicija, tikintis turtinės grąžos. Bylos duomenys patvirtina, o ieškovas to ir neneigė, kad šalių turtinė padėtis niekada nebuvo lygi – ieškovo pajamos buvo didelės ir suteikė galimybę remti atsakovę byloje nurodomomis piniginių lėšų sumomis. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu, teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismui bei atsakydamas į teismo klausimus, tiesiogiai ir neatsakė, kokia, ieškovo vertinimu, buvo investicija į atsakovę, kada ir kokia turėjo būti turtinė grąža ir t. t. Taigi atsakovo turtinis interesas santykiuose su atsakove ne tik nėra atskleistas, bet visų bylos duomenų kontekste nėra ir protingai pateisinamas.
38. Atitinkamai, ieškovas apeliaciniame skunde, kaip ir viso proceso pirmosios instancijose teisme metu, siekia atsiriboti nuo byloje esančių rašytinių įrodymų (šalių elektroninio susirašinėjimo), kuriais nuosekliai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Antai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir šalys to neginčija, ieškovas atsakovei rašė, kad prašau suprasti mane teisingai, – aš labai prašau, kad tu nestabdytumei studijų ir labai noriu paprašyti, kad jas pabaigtumei. Nelaikyk, kad tai kokia nors bauda ar panašiai. Laikyk, kad tai beprocentė banko paskola, jei taip nori, ar išlošei loterijoje, ar pinigai studijoms ir pragyvenimui nukrito iš dangaus, ar dar kaip nors (2015 m. sausio 20 d. ieškovo elektroninis laiškas atsakovei). Mano parama (jei taip nori vadinti, nors aš taip nelaikau) priimk natūraliai, arba taip kaip, jei nori laikyki, kad tai mano kompensacija už padarytą Tau skriaudą ir nuoskaudas. Ir negalvok, prašau, kad kada nors aš Tau priekaištausiu dėl to,- gink Dieve (2015 m. sausio 14 d. elektroninis laiškas atsakovei). Šie laiškai, kaip ir daug kitų elektroninių laiškų (žr., pvz., atsakovės 2015 m. sausio 19 d. elektroninį laišką), kurių turinio ieškovas iš esmės ir nebando aiškinti jokia kitokia prasme, patvirtina, kad atsakovės materialinė padėtis ginčo laikotarpiu buvo nuosekliai ir sistemingai gerinama ieškovo iniciatyva. Tuo labiau kad pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas taip pat patvirtino, jog atsakovę rėmė. Jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo paaiškinimus, kad tai buvo investicija, byloje nėra.
39. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Ieškovas nėra teisininkas pagal išsilavinimą ir neskiria, kas yra pinigai, skiriami išlaikymui, ir parama arba paskola. Ieškovas terminą „parama“ naudojo buitine kalba, o ne teisine, tą akcentavo ir ieškovo atstovai proceso eigoje, tačiau Teismas to negirdėjo. Vertinant Ieškovo teiginius dėl suteiktos paramos Atsakovei turėtų būti vertinama visa Civilinėje byloje surinktų įrodymų visumą ir Ieškovo pozicija, kuri nesikeitė visą Civilinės bylos nagrinėjimą – Ieškovas suteikė Atsakovei ne paramą, o išlaikymą (apeliacinio skundo 30 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai vėlgi nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad šalis siejo konkretūs teisiniai santykiai, o ieškovas sąmoningai veikė savo rizika. Apskritai, nurodyti ieškovo teiginiai išlieka abstraktūs ir prieštaringi. Atsiribodamas nuo savo teiginių apie paramą atsakovei, o savo veiksmus įvardydamas išlaikymu, ieškovas apeliaciniame skunde nė kiek nedetalizuoja, koks, ieškovo supratimu, yra faktinis ir (ar) teisinis skirtumas tarp šių sąvokų. Tuo labiau, ieškovas vėlgi iš esmės prieštarauja savo paties paaiškinimams apie investiciją.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamų bylos duomenų kontekste nėra teisiškai reikšminga, kaip šiuo atveju būtų konkrečiai kvalifikuojami teisiniai santykiai ar atskiri jų epizodai: ar dovanojimo sandoriais (CK 6.465 straipsnis), ar specialia dovanojimo sandorių rūšimi – parama (CK 6.476 straipsnis), ar renta (CK 6.439 straipsnis), ar paskola (CK 6.870 straipsnis), ar jungtine veikla (CK 6.969 straipsnis). Nuo byloje nagrinėjamų atsakovės turtinės padėties pagerinimo epizodų jau yra praėjęs ilgas laiko tarpas, o šalys byloje savo pozicijas įrodinėja tik žodiniais paaiškinimais ir atskirais šalių susirašinėjimo epizodais. Ieškovas taip pat tikslingai pateikia tik abstrakčias pozicijas ir net apeliaciniame skunde. Taigi, kad ir kurios šalies paaiškinimais bepasirėmus – pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ieškovas prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir gali ginti savo pažeistas teisės kitais teisių gynybos būdais, išliktų teisingos.
41. Vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, kvalifikuojant šalių teisinius santykius nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovas ginčo laikotarpiu rūpinosi atsakovės materialine padėtimi, o visi ginčo atsakovės turto pagerinimai buvo išimtinai susiję su jos asmeniniais poreikiais. Ginčo vėlgi nėra, kad visi ieškovo veiksmai buvo atlikti sąmoningai ir tikslingai nurodant turtinės naudos gavėją – atsakovę, tiek perkant nekilnojamąjį turtą Vilniuje, tiek parduodant butą Šiauliuose (įgaliojant atsakovę gauti pinigines lėšas), tiek nupirkus atsakovei automobilį, sumokėjus už mokslus, buto įrengimą ir kt. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad visi atsakovės turto pagerinimai turėjo priežastį, nebuvo atsitiktiniai ar per klaidą. Ieškovas taip pat visą laikotarpį iki pat santuokos nutraukimo nereikalavo ir nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl turto, o priešingai – skolinosi iš atsakovės bei grąžindavo jos skolintus pinigus (žr., pvz., 2015 m. vasario 3 d. elektroninį laišką atsakovei ir kitus skolinimosi epizodus). Analogiškų atvejų su atsakove byloje nenustatyta. Galiausiai, atsakovo turtinė padėtis šiuos atsakovės turtinės padėties pagerinimus leido atlikti.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės pagal savo pobūdį ir jų atsiradimo pagrindą gali būti įvairios. CK pripažįsta ir prigimtines prievoles. Prigimtinė prievolė (lot. obligatio naturalis) atsiranda, kai šalis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena šalis jaučia moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus. Prigimtinė prievolė yra tik tada, kai iš teisės aktų neišplaukia, jog atsirastų teisinė prievolė. Įstatymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vieną ar kitą santykį pripažinti prigimtine prievole. Prigimtinės prievolės požymis yra tas, kad, skirtingai nei teisinių prievolių, prigimtinių prievolių įvykdymas negali būti priverstinai įgyvendinamas, o kito asmens, skolininko, negalima priversti įvykdyti savo pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013). Vis dėlto jei jau atliktas prievolės įvykdymas atitinka geros moralės nuostatas, asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė, negali išreikalauti įvykdymo kaip be pagrindo įgytą turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-663-186/2015).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovas buvo morališkai įsipareigojęs ieškovei (žr., pvz., nutarties 38 punktą) ir šį įsipareigojimą ginčo laikotarpiu vykdė sąmoningai ir tikslingai, įvairiais būdais gerindamas atsakovės turtinę padėtį, siekdamas tokiu būdu įgyti atsakovės palankumą ir (ar) pašalinti praeities nuoskaudas. Nors, kaip pasisakyta anksčiau, byloje nurodytus atskirus atsakovės turtinės padėties epizodus būtų galima laikyti savarankiškais teisiniais santykiais (pvz., dovanojimo sandoriu nuperkant automobilį, padengiant paskolą už buto dalį; renta periodiškai suteikiant pinigines lėšas asmeninėms išlaidoms; atstovavimo teisiniais santykiais parduodant butą Šiauliuose ir kt.), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal bylos duomenų visumą būtent prigimtinė prievolė šiuo atveju tiksliausiai apibūdina ginčo atsakovės turtinės padėties pagerinimus – ieškovas neprivalėjo atsakovei mokėti ar perduoti jokių piniginių lėšų, tačiau, vedamas moralinių įsipareigojimų, atsakovės turtinę padėtį nuosekliai gerino – visi ginčo atsakovės turtinės padėties pagerinimai buvo neatsitiktiniai, sąmoningi ir jais buvo siekiama atsakovės palankumo ar praeityje patirtų nuoskaudų pašalinimo. Toks prigimtinės prievolės vykdymas atitinka geros moralės nuostatas, todėl negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
44. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus bylos nagrinėjimo metu šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl jų, iš esmės teisingai pritaikius nagrinėjamą ginčą reglamentuojančias teisės normas bei atsižvelgus į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Atsakovė iki paskirto teismo posėdžio pražios nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nespręstinas (CPK 98 straipsnis).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
46. Atsakovė teigia, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir prašo skirti jam baudą. Atsakovės teigimu, ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, siekia išvengti ieškinio senaties.
47. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tam, kad galėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos būtinosios sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ieškovas veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet siekė sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti atsakovės teisinę padėtį. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Ieškovas turėjo teisę pasirinkti ir pasirinko teisių gynimo būdą, tuo prisiėmė ir visą su šiuo teisių gynimo būdu (jo veiksmingumu) susijusią riziką. Teisėjų kolegijai nenustačius išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo nesąžiningumą, atsakovės prašymas skirti jam baudą netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė