Administracinė byla Nr. AS-385-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08001-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 45; 46

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-23-NT-00240 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą suteikti jam advokatą pagal 2023 m. birželio 17 d. prašymą; 2) priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė: pasiruošimą bylos nagrinėjimui baigti; išsiųsti gauto atsiliepimo nuorašą pareiškėjui; siūlyti teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) 2023 m. gruodžio 20 d. 13.30 val.; bylą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje, išsiųsti teismo šaukimus pareiškėjui ir atsakovams Tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos. Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2023 m. rugsėjo 20 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties. Regionų administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje pareiškė prašymą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Arūno Kaminsko, bei visą Regionų administracinį teismą. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Jovita Einikienė 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl nušalinimo. Regionų administraciniame teisme 2023 m. gruodžio 27 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Teisme 2024 m. balandžio 24 d. žodinio posėdžio metu pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos, sudarytos iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Arūno Kaminsko, Regionų administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nušalinimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. Ž. pareiškimo dėl administracinę bylą Nr. I2-2339-484/2024 nagrinėjančios teisėjų kolegijos nušalinimo, skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, nurodė, jog bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44, 45 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teismo jurisdikcinės veiklos, susipažino su pareiškėjo žodiniu pareiškimu dėl teisėjų nušalinimo, išklausęs teismo posėdžio garso įrašą, vertino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, nesusijusių su teisėjų vykdoma jurisdikcine veikla, kurios būtų pagrįstos objektyviais duomenimis ir keltų pagrįstą abejonę dėl teisėjų kolegijos šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Nenustatęs nei vieno ABTĮ įtvirtinto teisėjų nušalinimo pagrindo ir pareiškėjui nepateikus objektyvių duomenų, nenurodžius jokių kitų faktinių aplinkybių, patvirtinančių teisėjų suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas netenkino pareiškėjo prašymo nušalinti teisėjų kolegiją nuo bylos nagrinėjimo.

Pažymėjęs, kad ABTĮ nenumato viso teismo nušalinimo instituto, teismas netenkino pareiškėjo prašymo nušalinti Regionų administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kaip akivaizdžiai nepagrįsto.

Teismas, nustatęs, kad kartotinis nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių šalinimas nuo bylos nagrinėjimo gali sudaryti pagrindą spręsti dėl šalies galimo piktnaudžiavimo teismo procesu ir / ar suteiktomis procesinėmis teisėmis, vadovavosi ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šiuo aspektu ir nustatė, kad ši aplinkybė pareiškėjui buvo išaiškinta teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi. Įvertinęs nušalinimo pareiškimo argumentus, teismas sprendė, kad pareiškėjas tiek 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje, tiek 2024 m. balandžio 24 d. bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso metu prašymą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Arūno Kaminsko, bei visą Regionų administracinį teismą, iš esmės grindė tais pačiais argumentais. Atkreipęs dėmesį, kad ir Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 13 d. ir 2024 m. balandžio 4 d. nutartimis, priimtomis administracinėse bylose Nr. I2-3812-535/2024 ir Nr. I2-3819-1114/2024, buvo išaiškinta, jog kartotinis nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių šalinimas nuo bylos nagrinėjimo gali sudaryti pagrindą spręsti dėl šalies galimo piktnaudžiavimo teismo procesu ir / ar suteiktomis procesinėmis teisėmis, teismas nusprendė pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesine teise, t. y. teise pareikšti nušalinimą, skirti baudą.

III.

Regionų administraciniame teisme 2024 m. gegužės 2 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties panaikinimo. Teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl nušalinimo, panaikinimo, priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui skirta bauda už piktnaudžiavimą procesine teise, panaikinimo.

IV.

Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde, be kita ko, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį, kreiptis į Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatytą Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl Regionų administracinio teismo pirmininko G. Užubalio, jo pavaduotojos J. Einikienės įvertinimo, ar teisėjai nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso. Pareiškėjas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę teikti teismui paaiškinimus betarpiškai.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismo skirtą 100 Eur baudą vertina kaip persekiojimą už kritiką, tikslingai daromą spaudimą ir kišimąsi į bylos eigą. Teismo teisėjai kartu su teismo pirmininku naudojasi tuo, kad pareiškėjas negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam atstovauti teisminiuose procesuose ir nebaudžiami pažeidžia Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksą, tokiu būdu demonstruoja į nusikalstamos grupuotės veiksmus panašią veiklą. Teismas nekreipia dėmesio į tai, kad pareiškėjas yra suinteresuotas kuo greitesniu, išsamiu ir ekonomišku bylų nagrinėjimu, kadangi nuo to priklauso kasacinio proceso eiga civilinėje byloje Nr. e2-615-1150/2023.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui skirta 100 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Remiantis ABTĮ 151straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą dėl atskirojo skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo pozicija ir visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, įvertinęs pareiškėjo elgesį 2023 m. gruodžio 20 d., 2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžiuose, jo teiktų nušalinimo pareiškimų argumentus (neišreikalauti visi bylai išnagrinėti svarbūs įrodymai, netenkinti jo prašymai sujungti nagrinėjamą bylą su kitomis Regionų administraciniame teisme išnagrinėtomis ir (ar) nagrinėjamomis administracinėmis bylomis), atkreipęs dėmesį į teismo pareiškėjui jau teiktus išaiškinimus dėl naudojimosi nušalinimo teise bei konstatavęs, jog pareiškėjas įstatymu jam suteiktomis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį ir toks pareiškėjo elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, trikdo normalią proceso eigą. Pareiškėjas nesutinka su jam teismo paskirta bauda, vertina ją kaip persekiojimą už kritiką, tikslingai daromą spaudimą ir kišimąsi į bylos eigą.

Vadovaujantis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalimi 5 punktu, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-525/2019). Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-602/2022).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje pateikė pareiškimą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Arūno Kaminsko, bei visą Regionų administracinį teismą, motyvuodamas tuo, kad iš atsakovų neišreikalauti visi su byla susiję dokumentai, nesujungtos išnagrinėtos ir teisme nagrinėjamos bylos, kurios tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, pareiškėjo nuomone, teisėjai proteguoja atsakovus susijusiose bylose ir diskriminuoja pareiškėją. Įvertinusi pareiškėjo prašymą ir bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismo pirmininko pavaduotoja 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl nušalinimo. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 24 d. teisme žodinio posėdžio metu pareiškė pakartotinį nušalinimą administracinę bylą Nr. I2-2339-484/2024 nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, sudarytai iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Arūno Kaminsko, Regionų administraciniam teismui, jo pirmininkui bei pirmininko pavaduotojai ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui bei nurodė, kad teisėjai nesąžiningai nagrinėjo bylą, neišreikalavo iš atsakovų įrodymų, atsisakydami sujungti susijusias bylas, vykdo nusikalstamą veiklą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog teismo pirmininko pavaduotoja Jovita Einikienė jau yra nagrinėjusi administracinę bylą, kuri, pareiškėjo nuomone, yra susijusi su šia administracine byla, netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl nušalinimo, dėl to kyla interesų konfliktas. Pareiškėjas taip pat prašė nušalinti Regionų administracinio teismo pirmininką Gediminą Užubalį, Regionų administracinį teismą bei Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nes, pareiškėjo vertinimu, teismas nesidomėjo bylomis, nekreipė dėmesio į pareiškėjo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo bei bylų sujungimo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė ABTĮ normas.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo reiškiami prašymai dėl teisėjų kolegijos / teismo nušalinimo yra piktnaudžiavimas nušalinimo teise. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija iš atsakovo neišreikalavo visų su byla susijusių dokumentų ir nurodo, kad jie akivaizdžiai nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos matyti (šias aplinkybes aptarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje), kad teismas privalomus procesinius veiksmus atliko ir iš atsakovų išsireikalavo atsiliepimą į skundą ir su ginču susijusią medžiagą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ suteikia teismui teisę prireikus pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybės, jog pareiškėjo prašymai (be kita ko, sujungti bylas) netenkinami ar procesiniai sprendimai priimami ne tokie, kokių nori pareiškėjas (be kita ko, dėl nušalinimo), savaime nesuponuoja vertinimo dėl bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi pareiškėjas, prašymus dėl teisėjų kolegijos / teismo nušalinimo grįsdamas argumentais, susijusiais su teisėjų vykdoma jurisdikcine veikla, akivaizdžiai piktnaudžiauja nušalinimo teise.

Įvertinusi paskirtos baudos dydį, kuris sudaro mažiau nei 10 procentų maksimalios galimos paskirti baudos dydžio, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui paskirta 100 Eur bauda yra proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl Regionų administracinio teismo pirmininko G. Užubalio, jo pavaduotojos J. Einikienės įvertinimo, ar teisėjai nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso. Šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas yra įgalintas tik patikrinti, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirta pareiškėjui 100 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, yra pagrįsta ir teisėta. Nei Teismų įstatymas, nei ABTĮ neįtvirtina bylą nagrinėjančiam teismui teisės kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Milda Vainienė

        Egidijus Šileikis