Administracinė byla Nr. I-4547-386/2018

                       Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00622-2018-6

                     Procesinio sprendimo kategorijos  22.2; 22.7; 55.1.3

         (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 23 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. P. ir jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jolitai Lelėnienei,

2018 m. lapkričio 5 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. patikslintą skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (b. l. 174-178) prašo:

1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) viršininko 2018 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 85-TE-120 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. P.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas);

2) įpareigoti atsakovą už pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. (imtinai), sumokėti 2 886,15 € darbo užmokesčio bei paskaičiuoti ir sumokėti 0,07 procento dydžio delspinigius nuo šios sumos už pavėluotą mokėjimą.

Pareiškėjas nurodo, kad ėjo Tauragės AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas ir kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Imuniteto skyriuje 2017 m. birželio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjas buvo įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 167 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarymu. Teigia, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo pradėtas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas, tačiau 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas iki kol bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime, be to, tą pačią dieną pareiškėjas buvo nušalintas nuo tarnybos 3 mėnesių laikotarpiui. 2017 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas buvo grąžintas į ankstesnes pareigas, tačiau tą pačią dieną buvo perkeltas laikinai eiti Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas. 2018 m. vasario 14 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir 2018 m. kovo 5 d. tarnybinio patikrinimo procedūra buvo atnaujinta. Nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo baigtas priėmus Tauragės AVPK 2018 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-10 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus pareigūno M. P. veiksmų“ (toliau – TP išvada). Teigia, kad TP išvados pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Paaiškina, jog TP išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių 12.1 ir 12.5 punktus bei Tauragės AVPK viršininko 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 85-V(ĮS)-2(RN) patvirtinto Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.8 punktą ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą bei kad pareiškėjui už nušalinimo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. (imtinai) neturi būti mokamas darbo užmokestis.

Mano, kad praleistas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 9 dalyje bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 37 punkte nustatytas 1 mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai paskirti. Teigia, kad, vadovaujantis Statuto 36 straipsnio 6 dalimi, jam turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis už nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį.

Pažymi, kad TP išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėjas atliko veiksmus neturėdamas tam teisėto pagrindo, t. y. 2016 m. gruodžio 8-9 d. rinko informaciją apie asmenis bei 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. atliko paieškas pagal ROIK kodus (pažeidimų identifikaciniai kodai). Paaiškina, kad pagrindas rinkti minėtą informaciją bei atlikti minėtas paieškas buvo pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. tarnybinis pranešimas, tačiau atsakovas atsisakė jį pateikti nurodydamas, kad jis yra su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, be to, atliekant tarnybinį patikrinimą jis nebuvo vertintas. Informacijos rinkimas pagal ROIK kodą apskritai nėra informacijos rinkimas apie asmenis, bet yra informacijos rinkimas apie įvykius (pažeidimus) ir tai neturi nieko bendro su asmens duomenų teisine apsauga. Teigia, kad informacijos rinkimo veiksmai atlikti jo paties atžvilgiu negali būti laikomi pažeidimu, kadangi informacijos apie savo asmenį valdytoju yra jis pats ir padaryti pažeidimo prieš save negali iš principo. Nurodo, kad tas pats pasakytina ir apie epizodą su jo sutuoktine.

Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 187-195) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti buvo nežymiai praleistas dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas tik 2018 m. vasario 22 d. gavo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir praėjus nustatytam terminui, per kurį gali būti apskųstas nutarimas bei negavus duomenų apie šio nutarimo apskundimą, tarnybinio patikrinimo atlikimas buvo atnaujintas. Nurodo, kad iki tol buvo leista susipažinti tik su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kol tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas pareiškėjas nebuvo pateikęs paaiškinimo dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl atnaujinus tarnybinį patikrinimą buvo suteikta galimybė pareiškėjui iki 2018 m. kovo 19 d.  pateikti paaiškinimą. Pažymi, kad minėtas paaiškinimas atsakovui pateiktas tik 2018 m. kovo 21 d. Nurodo, kad 2018 m. kovo 29 d. baigus tarnybinį patikrinimą ir TP išvada pasiūlius pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, tą pačią dieną atsakovas kreipėsi į Lietuvos policijos profesinę sąjungą siekiant gauti jos sutikimą. Lietuvos policijos profesinė sąjunga sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą atsiuntė tik 2018 m. balandžio 11 d. darbo dienos pabaigoje. Mano, jog net ir pripažinus nežymų tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pažeidimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad šis procedūrinis pažeidimas neužtikrino objektyvaus visų tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimo, be to, šis pažeidimas negalėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą ar iš esmės pabloginti pareigūno, kuris padarė tarnybinį nusižengimą, teisinę padėtį bei suvaržyti jo teises. Mano, kad ši aplinkybė neturėtų būti laikoma pagrindu panaikinti skundžiamą įsakymą.

Teigia, kad pareiškėjas visą atsakomybę dėl tarnybinio pranešimo, kurį kaip nurodo pats surašė 2016 m gruodžio 8 d. ir tikėtina žino, kad tas dokumentas yra su slaptumo žyma, perkelia atsakovui. Pareiškėjas nei rašydamas rašytinį paaiškinimą, nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu negalėjo prisiminti surašyto tarnybinio pranešimo surašymo datos ir tik 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu dėl neaišku kokių priežasčių prisiminė. Teigia, kad pareiškėjo nurodomas tarnybinis pranešimas yra slaptas dokumentas, su žyma „Riboto naudojimo“ ir jis negali būti pateiktas teismui. Pažymi, kad jei minimas tarnybinis pranešimas būtų neįslaptintas dokumentas, nagrinėjamu atveju jis nesudarytų jokio pagrindo pripažinti tarnybinio patikrinimo išvadą neobjektyvia ar skundžiamą įsakymą neteisėtu, kadangi jis nepašalintų pareiškėjo kaltės. Nuodo, kad TP išvadoje buvo nurodytas ne tik 2016 m. gruodžio 8-9 d. laikotarpis, bet ir kiti informacijos rinkimo epizodai 2016 m. gruodžio mėnesį, taip pat ir 2017 metais. Teigia, jog apie neteisėtą informacijos rinkimą 2017 m. vasario 21 ar 22 d. (duomenų rinkimas apie pareiškėjui priklausančią transporto priemonę), taip pat informacijos rinkimą 2017 m. kovo 3 d. (pareiškėjui priklausančio telefono numerio tikrinimas) pareiškėjas neužsimena. Pažymi, kad bet koks informacijos rinkimas, nesvarbu ar tai duomenų rinkimas apie asmenis, ar apie įvykius, be teisėto pagrindo yra negalimas. Teigia, kad pareiškėjas rinkdamas informaciją visais paminėtais atvejais elgėsi neteisėtai ir pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-575 patvirtintas Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisykles (pakeistos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-18). Nurodo, kad pareiškėjas negalėjo naudotis POLIS duomenimis ne tarnybos tikslais ir be teisėto pagrindo tvarkyti POLIS duomenis. Pareiškėjas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, kuriame reglamentuojama, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, jog asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais. Mano, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Akcentuoja, kad tarnybinis patikrinimas, be kita ko, buvo atnaujintas 2017 m. lapkričio 7 d. ir tęsiamas tik toje tarnybinio patikrinimo dalyje, kuri susijusi su naminės degtinės laikymu. Ši tarnybinio patikrinimo dalis buvo užbaigta surašius 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-19, kurioje taip pat buvo siūlyta už nušalinimo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 25 iki 2017 m. lapkričio 24 d. nemokėti darbo užmokesčio, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo. Pažymi, kad nesant Statuto 36 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų buvo pagrįstai nuspręsta nemokėti pareiškėjui darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas patikslintą skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą palaikė ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 85-TE-120 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. P.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo už pareiškėjo M. P. nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. (imtinai), sumokėti 2 886,15 € darbo užmokesčio bei paskaičiuoti ir sumokėti 0,07 procento dydžio delspinigius nuo šios sumos už pavėluotą mokėjimą.

Skundžiamu Tauragės AVPK viršininko 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 85-TE-120 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. P.“ (b. l. 7-8, 45-46) pareiškėjui – komisarui inspektoriui M. P., Tauragės AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus vyresniajam tyrėjui, laikinai einančiam Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Dėl termino tarnybinei nuobaudai skirti

Pareiškėjas skundžiamą įsakymą pirmiausia ginčija dėl to, kad, jo manymu, praleistas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 9 dalyje bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 37 punkte nustatytas 1 mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai paskirti.

Statuto 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos; sprendimas šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos; negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamo tarnybinio ar kito patikrinimo metu; šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Statuto 33 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai; tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena; jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo; kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

Aprašo 37 punkte nurodyta, kad Aprašo 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, ši procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs; tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos nepraėjo daugiau kaip 3 metai; jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pradėtas 2017 m. rugpjūčio 24 d., o 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas iki kol bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime. 2018 m. vasario 14 d. nutarimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. kovo 5 d., ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tą pačią dieną – 2018 m. kovo 5 d. tarnybinis patikrinimas atnaujintas. Tarnybinė nuobauda paskirta skundžiamu įsakymu 2018 m. balandžio 17 d., t. y. 12 dienų praleidus vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 23 d. pranešimas apie įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27669-17 (b. l. 76-82), Tauragės AVPK 2017 m. rugpjūčio 24 d. pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 83-89), Tauragės AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresniosios tyrėjos 2017 m. rugpjūčio 25 d. teikimas Nr. 85-IL-6315 „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo“                         (b. l. 90-91), Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27669-17 (nutarimo Nr. IBPS-V-322582) (b. l. 100-125), Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. kovo 5 d. teikimas Nr. 85-IL-1595 „Dėl tarnybinio patikrinimo procedūros atnaujinimo“ (b. l. 126-127) bei skundžiamas įsakymas.

Statuto 33 straipsnio 4, 9 dalyse ir Aprašo 37 punkte nurodytu atveju naikinamasis terminas paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą yra treji metai. Naikinamasis nuobaudos paskyrimo terminas nebuvo pažeistas, todėl vertinant Statuto ir Aprašo nustatyto vieno mėnesio termino skirti tarnybinę pasibaigus baudžiamajam procesui praleidimo įtaką pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumui, esminis vertinimo kriterijus yra tai, ar dėl pažeidimo nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių ištyrimas ir ar tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Vadovaujantis teismų praktika, esminę reikšmę analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam Aprašo 22 punkte garantuojamos teisės (pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–3075/2011 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2588-14).

Tauragės AVPK 2017 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“                (b. l. 83-89) pareiškėjo buvo prašoma iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo ir informuoti, ar pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys. Pažymėtina, kad pareiškėjas šiuos veiksmus atliko tik 2018 m. kovo 21 d., kai buvo atnaujintas tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjui pakartotinai nustatytas terminas iki 2018 m. kovo 19 d. pateikti paaiškinimą. Šias aplinkybes patvirtina Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. kovo 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 85-PR2-2188 „Dėl M. P. paaiškinimo“ (b. l. 128-129), laikinai einančio Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo M. P. 2018 m. kovo 21 d. paaiškinimas           Nr. 85-IL-1994 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 130-132).

Be to, Tauragės AVPK viršininkas tą pačią dieną, kai buvo surašyta Tauragės AVPK 2018 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-10 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus pareigūno M. P. veiksmų“ (b. l. 9-15, 47-53) kreipėsi į Lietuvos policijos profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. Nors Lietuvos policijos profesinė sąjunga nepažeidė Aprašo 32 punktu nustatyto 14 dienų termino, tačiau, pažymėtina, kad atsakymą pateikė tik priešpaskutinę šio termino dieną, t. y. 2018 m. balandžio 11 d. Šias aplinkybes patvirtina Tauragės AVPK 2018 m. kovo 29 d. raštas Nr. 85-S-3534(2.31 E) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (b. l. 135-136), Lietuvos policijos profesinės sąjungos 2018 m. balandžio 11 d. rašto Nr. LP17-42(18) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (b. l. 137-140).

Teismas vertina, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti buvo nežymiai pažeistas dėl objektyvių priežasčių, kurios iš dalies atsirado ir dėl paties pareiškėjo veiksmų, t. y. ne laiku pateikto paaiškinimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl minėto atsakovo pažeidimo būtų pabloginta pareiškėjo teisinė padėtis ar kad būtų suvaržytos jam Aprašo 22 punkte garantuojamos teisės. Teismas tokį pažeidimą vertiną kaip formalų tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimą, kuris negali lemti skundžiamo įsakymo neteisėtumo.

Dėl tarnybinio patikrinimo išvados turinio

Pareiškėjas skundžiamą įsakymą taip pat ginčija tuo aspektu, jog, jo manymu, TP išvadoje, kurios pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas, galimai nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas, rinkdamas informaciją apie asmenis, veikė neturėdamas tam teisėto pagrindo.

TP išvadoje nurodyta, kad iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų akivaizdu, jog pareiškėjas, būdamas Tauragės AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus vyresniuoju tyrėju, tikrindamas kitų asmenų, savo bei sutuoktinės duomenis, neturėdamas tam teisinio pagrindo bei nurodydamas klaidingus tikrinimo pagrindus, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.1 ir 12.5 punktų reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais ir be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis. Teigiama, kad pareiškėjas savo darbe nesivadovavo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais ir duomenis ne tik apie save, savo šeimos narius, bet ir apie kitus asmenis rinko neteisėtai, pavyzdžiui, norėdamas sužinoti apie perkamo automobilio buvusius savininkus ir naudotojus. Nurodoma, jog akivaizdu kad tokie pareiškėjo veiksmai turėjo savanaudiškų paskatų. Konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė minėtas Taisyklių ir ADTAĮ nuostatas bei Tauragės AVPK viršininko 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 85-V(ĮS)-2(RN) patvirtinto Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.8 punkto (dėl Riboto naudojimo dokumento šio punkto nuostatos neviešinamos) reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas patikslintame skunde teismui paaiškina, kad TP išvadoje yra minimi 11 epizodų dėl jo galimai neteisėto informacijos rinkimo. Nurodo, kad pirmi 6 epizodai apima informacijos surinkimo veiksmus, atliktus 2016 m. gruodžio 8-9 d. Teigia, kad visi TP išvadoje nurodyti veiksmai atlikti tomis dienomis buvo atliekami esant teisėtam pagrindui, o būtent pareiškėjo surašytam ir užregistruotam 2016 m. gruodžio 8 d. tarnybiniam pranešimui dėl informacijos gavimo iš asmenų. Nurodo, kad apie šį tarnybinį pranešimą nei TP išvadoje, nei kituose dokumentuose atsakovas neužsimena, tarsi šis dokumentas neegzistuotų – jis nebuvo vertintas atliekant tarnybinį patikrinimą. Teigia, kad toks dokumentas yra teisėtas pagrindas informacijos rinkimui apie asmenis, jis egzistuoja ir yra su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Mano, kad tai akivaizdžiai rodo tarnybinio patikrinimo neobjektyvumą.

Be to, pareiškėjas nurodo, jog paieškos pagal ROIK kodus, kurios buvo atliktos 2016 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d., yra taip pat susijusios su 2016 m. gruodžio 8 d. tarnybiniu pranešimu. Teigia, kad informacijos rinkimas pagal ROIK kodą (pažeidimų identifikacinis kodas) nėra informacijos rinkimas apie asmenis, bet yra informacijos rinkimas apie įvykius (pažeidimus). Mano, kad tai neturi nieko bendro su asmens duomenų teisine apsauga. Dėl pareiškėjo atliktų informacijos rinkimo veiksmų savo paties atžvilgiu teigia, kad tai negali būti laikoma pažeidimu, kadangi informacijos apie savo asmenį valdytojas yra jis pats ir padaryti pažeidimo prieš save  negali iš principo. Nurodo, kad tas pats pasakytina ir apie epizodą su jo sutuoktine.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. ADTAĮ (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 15 d.) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmens duomenys – tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1, 3, 9 ir 10 punktuose nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai. Vadovaujantis Statuto 13 straipsnio 1 dalimi, paskirtas į pareigas asmuo, be kita ko, prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas.

Kiek tai susiję su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis apie 2016 m. gruodžio 8 d. tarnybinį pranešimą, pažymėtina, kad pareiškėjas šių aplinkybių nenurodė nei rašydamas paaiškinimą, nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmą kartą jį paminėjo tik šios administracinės bylos nagrinėjimo metu 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas nedetalizavo kaip minėtas tarnybinis pranešimas paneigtų TP išvadoje nustatytas aplinkybes ir kokį teisinį pagrindą pareiškėjui sudarytų, t. y. kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis pareiškėjas turėtų teisę tikrinti kitus asmenis, nurodytus TP išvadoje kiekvienu iš minėtų epizodų 2016 m. gruodžio 8-9, 28 d. Pareiškėjo teiginiai, jog informacijos rinkimas pagal ROIK kodą (pažeidimų identifikacinis kodas) nėra informacijos rinkimas apie asmenis ir tai neturi nieko bendro su asmens duomenų teisine apsauga bei kad asmens duomenų rinkimas apie save ar savo sutuoktinę ne tarnybinės veiklos tikslais negali būti laikoma pažeidimu, laikytini neobjektyviais ir nepagrįstais jokiomis teisės aktų normomis.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nurodytas ne tik                   2016 m. gruodžio 8-9, 28 d. laikotarpis, bet ir kiti informacijos rinkimo epizodai 2016 m. gruodžio mėnesį, taip pat ir 2017 metais. Pavyzdžiui, neteisėto informacijos rinkimo 2017 m. vasario 21-22 d. (duomenų rinkimas apie pareiškėjui priklausančią transporto priemonę), taip pat informacijos rinkimo 2017 m. kovo 3 d. (pareiškėjui priklausančio telefono numerio tikrinimas) pareiškėjas apskritai neginčija. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su TP išvados turiniu, nesudaro jokio pagrindo pripažinti TP išvadą neobjektyvia, o tuo pačiu ir skundžiamą įsakymą neteisėtu.

Dėl darbo užmokesčio nušalinimo laikotarpiu

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 25 iki 2017 m. lapkričio 24 d. buvo nušalintas nuo tarnybos ir nurodyta jo laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nemokėti jam darbo užmokesčio. TP išvadoje, be kita ko, buvo pasiūlyta už nušalinimo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. pareiškėjui nemokėti darbo užmokesčio. Šias aplinkybes patvirtina Tauragės AVPK viršininko 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. 85-TE-322 „Dėl komisaro inspektoriaus M. P. nušalinimo nuo pareigų“ (b. l. 16-17, 54-55), su vėlesniais pakeitimais (b. l. 18-19, 20-21, 56-57, 58-59), Tauragės AVPK viršininko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 85-TE-428 „Dėl M. P. grąžinimo ir laikino perkėlimo į kitas pareigas“ (b. l. 22-23, 60-61, 133-134), TP išvada. Pareiškėjas mano, kad, vadovaujantis Statuto 36 straipsnio 6 dalimi, jam turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis už nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį.

Vidaus tarnybos pareigūnų nušalinimą nuo pareigų reglamentuoja Statuto 36 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad motyvuotu tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno teikimu dėl svarbių priežasčių (veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą ar panašiais atvejais) tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu gali būti nušalinamas nuo pareigų, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, arba kai dėl nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau pareigūnas nėra nušalintas nuo pareigų BK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atvejus pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Statuto 36 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nušalintam nuo pareigų pareigūnui, įskaitant nušalintąjį Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis nemokamas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau yra suėjusi tarnybinės nuobaudos skyrimo senatis, arba kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Aprašo 28 punkte numatyta, kad jeigu tarnybinio patikrinimo metu tikrinamas pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, tvirtinant išvadą kartu išsprendžiami jo nušalinimo nuo pareigų atšaukimo ir grąžinimo į pareigas bei apmokėjimo už nušalinimo laikotarpį klausimai, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš esmės, nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/2008, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1040/2013. 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4504-556/2017). Pažymėtina, jog nagrinėjamas atvejis neatitinka Statuto 36 straipsnio 6 dalyje nurodytos situacijos, kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų. Šiuo atveju yra priešingai, t. y. tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad, vadovaujantis Statuto 36 straipsnio 6 dalimi, jam turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis už nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. pradėto ir sustabdyto tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo veiksmų dalis buvo 2017 m. lapkričio 7 d. teikimu                  Nr. 85-IL-8404 atnaujinta, kadangi atliekant ikiteisminį tyrimą kratos metu pareiškėjo namuose buvo rasta 3 litrai skysčio, turinčio naminės degtinės kvapą ir specialisto išvadoje nurodyta, kad tai stiprus namų gamybos alkoholinis gėrimas. Tarnybinis patikrinimas buvo tęsiamas tik šioje tarnybinio patikrinimo dalyje, kuri susijusi su naminės degtinės laikymu. Ši tarnybinio patikrinimo dalis buvo užbaigta ir minėtas aplinkybes patvirtina Tauragės AVPK 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-19 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus pareigūno M. P. veiksmų“ (b. l. 141-145). Šia tarnybinio patikrinimo išvada pripažinta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, kuo pažemino pareigūno vardą bei sulaužė duotą priesaiką, ir, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, jis atleistinas iš vidaus tarnybos. Šia tarnybinio patikrinimo išvada taip pat siūloma už nušalinimo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. nemokėti darbo užmokesčio. Remiantis šia tarnybinio patikrinimo išvada Tauragės AVPK viršininko 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 85-TE-164 „Dėl M. P. veiksmų įvertinimo“ (b. l. 146-147) pripažinta, kad pareiškėjas, ėjęs Tauragės AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, Tauragės AVPK viršininko 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-131 „Dėl M. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (b. l. 24, 62) 2018 m. balandžio 27 d. atleistas iš vidaus tarnybos, pažeminus policijos pareigūno vardą ir už tai jam turėtų būti taikomas atleidimas iš vidaus tarnybos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Tauragės AVPK viršininko 2018 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 85-TE-164 „Dėl M. Po. veiksmų įvertinimo“, priimtas remiantis Tauragės AVPK 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-19 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos žvalgybos skyriaus pareigūno M. P. veiksmų“, kuria, be kita ko, taip pat siūloma už nušalinimo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. nemokėti darbo užmokesčio, ginčijamas administracinėje byla Nr. eI-5983-243/2018.

Taigi, pareiškėjui darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. neišmokėtas ne tik dėl šioje byloje skundžiamo įsakymo, bet ir kitais pagrindais. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teismui netenkinti pareiškėjo skundo dalies įpareigoti atsakovą už pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. (imtinai), jam sumokėti 2 886,15 € darbo užmokesčio bei paskaičiuoti ir sumokėti 0,07 procento dydžio delspinigius nuo šios sumos už pavėluotą mokėjimą.

Dėl pareiškėjo reikalavimų

Teismas nenustatė, kad skundžiamu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 85-TE-120 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. P.“ būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar atsakovas būtų viršijęs kompetenciją, ar kad šis įsakymas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo įgaliojimus. Teismas taip pat nenustatė teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą už pareiškėjo M. P. nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. (imtinai), jam sumokėti 2 886,15 € darbo užmokesčio bei paskaičiuoti ir sumokėti 0,07 procento dydžio delspinigius nuo šios sumos už pavėluotą mokėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 91 straipsniu, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo M. P. patikslintą skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                   Laimutė Jokubauskaitė