Civilinė byla Nr. 2A-579/2008
Procesinio sprendimo kategorijos 99.1.5;
99.5; 106.5; 118.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškovo V. J. ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-326-260/2008, iškeltoje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui UAB „Vidarta“ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo galiojančia, bendrosios veiklos rezultato atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir nuosavybės teisės į sklypo dalį priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB bankas „Hansabankas“,
n u s t a t ė :
Ieškovas V. J. ieškiniu prašė teismo pripažinti galiojančia tarp jo ir atsakovo UAB „Vidarta“ 2004 m. rugsėjo mėnesį sudarytą jungtinės veiklos sutartį, atidalyti šios sutarties pagrindu pasiektą bendrą jungtinės veiklos rezultatą, priteisiant jam nuosavybės teise 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami). Už ieškinio nagrinėjimą ieškovas sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, o kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. nutartimi atidėjo ieškovui 8180,93 lt žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
Išnagrinėjęs bylą iš esmės, Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu visiškai patenkino ieškovo V. J. ieškinį atsakovui UAB „Vidarta“. Teismas: 1) pripažino, kad 2004 m. rugsėjo mėnesį tarp ieškovo V. J. ir atsakovo UAB „Vidarta“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią atsakovas į bendrą veiklą įnešė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami), o ieškovas įnešė savo darbą, žinias, įgūdžius, dalykinius ryšius bei pinigines lėšas: 2) priteisė ieškovui nuosavybės teisę į 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), kurio vertė 6 084 000 Lt; 3) priteisė ieškovui iš atsakovo 500 Lt sumokėto žyminio mokesčio 4) priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 23 780 Lt.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas UAB „Vidarta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių paskaičiavimą ketino pateikti vėliau. Atsakovo nuomone, Kauno apygardos teismas pažeidė išimtinio teismingumo taisykles ir išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismui teismingą bylą, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 31 str. 1 d., 329 str. 2 d. 6 p.).
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, civilinę bylą 2008 m. liepos 3 d. atsiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui, o 2008 m. liepos 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo V. J. pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio. Ieškovo pasirašytame pareiškime nurodoma, kad ieškovas atsisako ieškinio ir jam yra žinomi tokio atsisakymo procesiniai padariniai, t.y., kad teismui priėmus šį pareiškimą, ieškovas neteks teisės ateityje kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir grąžinti jam 100 000 Lt, kuriuos jis sumokėjo į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.
Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir civilinė byla nutrauktina.
Ieškinio (pareiškimo) atsisakymas – procesinis veiksmas, kuriuo ieškovas išreiškia valią ir atsisako nuo ieškinyje (pareiškime) pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. Proceso teisės normos suteikia teisę ieškovui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikti bet kurioje proceso stadijoje tiek raštu, tiek ir žodžiu teismo posėdyje, ieškovui parašu patvirtinant tokio pareiškimo tikrumą (CPK 140 str. 1 d.). Teismas automatiškai netvirtina ieškinio atsisakymo, o turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius. Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, jog ieškinio atsisakymo atveju teismas bylą nutraukia ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 str. 4 p., 294 str. 2 d.).
Ieškinio atsisakymas yra dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas, kuriame be bendrų kiekvienam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų nustatytas ir specialus reikalavimas: ieškovas turi nurodyti, kad jam žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 111 str. 2 ir 3 d.).
Proceso teisės normos neįpareigoja teismo aiškintis priežasčių, dėl kurių ieškovas apsisprendė atsisakyti materialaus teisinio reikalavimo. Preziumuojama, kad ieškovas, pateikęs teismui rašytinį pareiškimą ir nurodęs, jog jam žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės, apsvarstė tokio procesinio veiksmo atlikimo reikšmę, žino ir suvokia jo sukeliamus procesinius teisinius padarinius. Todėl CPK 140 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad ieškinio atsisakymo klausimas turi būti nagrinėjamas rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka, nebent bylą nagrinėjantis teismas nuspręstų kitaip.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. J. apeliacinės instancijos teismui raštu pareiškė apie ieškinio atsisakymą ir nurodė, kad jam žinomos tokio procesinio veiksmo teisiniai padariniai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui atstovauja advokatė, iš kurios kontoros ir atsiųstas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo (t. 3, b.l. 70, 72-3). Byla yra dispozityvi, joje nėra viešojo intereso, bylinėjasi du privatūs asmenys. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti, jog ieškovas nesuvokia atsisakymo nuo ieškinio teisinių padarinių nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsisakius ieškinio tokioje byloje, būtų pažeistos imperatyvios įstatymų normos, viešoji tvarka ar priešingos šalies teisėti interesai (CPK 42 str. 2 d.). Todėl ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).
Sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo atsisakius ieškinio, turi būti išspręsti visi su pareikštais reikalavimais susiję procesiniai klausimai – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminio mokesčio grąžinimo, taip pat laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 87, 93, 94, 150 str.).
Pastebėtina, kad proceso įstatymo normos nenustato, kaip turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą grąžinimo, kai ieškovas ieškinio atsisako, taip pat neaptarta situacija dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai ieškovas atsisako ieškinio apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teismas nutartimi buvo atidėjęs ieškovui žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju būtina atsižvelgti į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principus, žyminio mokesčio grąžinimo instituto tikslus, šalių procesinį elgesį, konkrečios bylos išsprendimo materialiuosius teisinius padarinius (CPK 3 str. 6 d.). CPK 93 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta bendra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši taisyklė taikoma ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo nagrinėjimą (CPK 93 str. 3 d.). CPK 96 straipsnio antroji dalis įtvirtina taisyklę, jog tuo atveju, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui palankų sprendimą, tačiau ieškovui atsisakius ieškinio apeliacinės instancijos teisme, teismas naikina šį sprendimą ir civilinę bylą nutraukia. Tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teisme priimamas materialiąja teisine prasme ieškovui nepalankus, o atsakovui palankus teismo procesinis sprendimas. Todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1, 3 d.). Tačiau atsakovo sumokėto viso žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą priteisimas iš ieškovo, šiam atsisakius ieškinio, pažeistų šalių lygiateisiškumą, nepagrįstai apsunkintų ieškovo padėtį, lyginant ją su ta, kuri būtų tuo atveju, jeigu ieškovas, o ne atsakovas būtų pateikęs apeliacinį skundą byloje ir jo nagrinėjimo metu atsisakytų ieškinio (CPK 3 str. 1 d., 87 str. 2 d.). Todėl šiuo atveju, remiantis įstatymo analogija, atsakovui turi būti sugrąžinti iš valstybės biudžeto 75 procentai už apeliacinio skundo nagrinėjimą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 2 d.), t.y. 18 210 Lt, o likusi atsakovo sumokėto žyminio mokesčio dalis – 6 070 Lt turi būti priteista atsakovui iš ieškovo (CPK 93 str. 1, 3 d., t. 3, b.l. 67).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui nutraukus civilinę bylą, ieškovo pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai yra nepatenkinti, t. y. bylos rezultatas prilygsta ieškinio atmetimui, taip pat į tai, jog ieškovui sumokėjus 500 Lt žyminio mokesčio už ieškinio nagrinėjimą, Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. nutartimi atidėjo 8180,93 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje (t. 1, b.l. 6, 115), ši žyminio mokesčio suma turi būti priteisiama iš ieškovo valstybei (CPK 3 str. 1 ir 6 d., 96 str. 2 d.). Kitoks šios situacijos teisinis įvertinimas reikštų, kad ieškovui, kuriam žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, atsisakius ieškinio bet kurioje proceso stadijoje, sudaromos prielaidos nepagrįstai išvengti bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo valstybei. Tačiau ieškovas ieškinio atsisakė, todėl jam turi būti grąžinti 75 procentai žyminio mokesčio, kurio dydį nustatė pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytoje nutartyje, atidėdamas šio mokesčio sumokėjimą (CPK 87 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškovas buvo sumokėjęs 500 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovo valstybei priteistina 1670,23 Lt (8680,93 : 4 - 500) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 87 str. 2 d., 96 str. 2 d.). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sprendimu nustatė didesnį už ieškinio nagrinėjimą mokėtino žyminio mokesčio dydį, didesnio žyminio mokesčio priteisimas iš ieškovo valstybei neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, pažeistų ieškovo teisėtus lūkesčius (t. 3, b.l. 42-46, CPK 3 str. 1 d.).
Nutraukus civilinę bylą dėl to, kad ieškovas atsisakė ieškinio, panaikinamos Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ginčo turto, konkrečiai - UAB „Vidarta“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbiami) areštas (CPK 150 str. 1 d., t. 1, b.l. 112-113). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui grąžintini 100 000 Lt, kuriuos jis 2007 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui (t.2, b.l. 106).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio šeštąja dalimi ir 87 straipsnio antrąja dalimi, 93 straipsnio pirmąja dalimi, 140 straipsnio pirmąja dalimi, 150 straipsnio pirmąja dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti.
Priimti ieškovo V. J. ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-326-260/2008, iškeltą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui UAB „Vidarta“ dėl dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo galiojančia, bendrosios veiklos rezultato atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir nuosavybės teisės į sklypo dalį priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB bankas „Hansabankas“, nutraukti.
Priteisti iš ieškovo valstybei 1670,23 Lt Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją sugrąžinti atsakovui UAB „Vidarta“ už apeliacinio skundo nagrinėjimą 2008 m. birželio 20 d. mokėjimo pavedimu sumokėto žyminio mokesčio dalį - 18 210 Lt.
Priteisti atsakovui UAB „Vidarta“ iš ieškovo V. J. 6 070 Lt už apeliacinio skundo nagrinėjimą sumokėto žyminio mokesčio.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui UAB „Vidarta“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbimai), areštą.
Įpareigoti Kauno apygardos teismą sugrąžinti ieškovui V. J. 100 000 Lt, kuriuos jis 2007 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo į šio teismo depozitinę sąskaitą, esančią AB banke „Hansabankas“, sąskaitos Nr. LT267300010002227969, atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.
Apie nutarties priėmimą informuoti dalyvaujančius byloje asmenis bei Turto arešto aktų registrą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Danutė Milašienė